- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-16
- Bylos Nr.
- e2A-355-544/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00480-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- E. P.
- Kategorijos
- 2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Dambrauskaitės, Laimanto Misiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų (apelianto) E. P. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-52-477/2024 pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovei E. P. įmonei, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų E. P. dėl žemės sklypo savininko teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. V. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovę E. P. įmonę (toliau – ir atsakovė) per du mėnesius nuo šioje civilinėje byloje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) neteisėtai pastatytus statinius: 1) prie esamos klėties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pristatytą (11,70 x 6,20) m. dydžio ir apie 4 m aukščio inžinerinį statinį - stoginę automobiliams su patalpa (nesudėtingas I grupės inžinerinis statinys) ir su (3,30 x 3,90) m. dydžio ir apie 3,60 m. aukščio pagalbinio ūkio paskirties pastatu - sandėliuku (nesudėtingas I grupės statinys), 2) (6,20 x 9,00) m. dydžio ir apie 2,70 m. aukščio inžinerinį statinį - stoginę malkoms, 3) lauko tualetą; statinių atliekas, statybines medžiagas, įskaitant ir esančias dviejose ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype sukrautose krūvose, iš šio žemės sklypo pašalinti, sutvarkyti šių statinių ir statybinių medžiagų užimtą žemės sklypo dalį; už teismo sprendimo nevykdymą skirti atsakovei 30 Eur dydžio piniginę baudą už kiekvieną pradelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 3,00 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), kurį ieškovė savo nuosavybėn įsigijo 2019 m. liepos 19 d. tarp jos ir buvusios savininkės A. V. sudarytos dovanojimo sutarties pagrindu.
3. Šis žemės sklypas iš dviejų pusių ribojasi su atsakovei nuosavybės teise priklausančiu 0,3155 ha žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Atsakovė ne tik jai priklausančiame žemės sklype, bet ir dalyje ieškovei priklausančio žemės sklypo, neturėdama ieškovės ar buvusios žemės sklypo savininkės sutikimo, o tam tikrų statinių statybos atveju - ir statybą leidžiančių dokumentų, pažeisdama ieškovės teises naudotis jai priklausančiu žemės sklypu ir jį be trukdžių valdyti, pastatė kelis statinius, sandėliuoja statybines medžiagas, atliko ir kitus teisės aktų reikalavimų bei savininkės interesų neatitinkančius veiksmus - nukasė dalį ieškovei priklausančio žemės sklypo šlaito. Atsakovei geranoriškai nepašalinus statinių, prašo teismą įpareigoti atsakovę nugriauti neteisėtai pastatytus statinius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2024 m. balandžio 9 d. sprendimu atmetė atsakovės E. P. įmonė prašymą dėl ieškinio senaties taikymo ir ieškinį tenkino.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė R. V. 3,00 ha ploto žemės sklypą savo nuosavybėn įsigijo 2019 m. liepos 19 d., todėl sprendė, kad ieškinio senaties terminas pareikšti ieškinį dėl žemės sklypo savininkės teisių gynimo jai prasidėjo 2019 m. liepos 19 d. Ieškinys pareikštas 2023 m. balandžio 18 d., praėjus trejiems metams ir devyniems mėnesiams po to, kai ieškovė įgijo teisę pareikšti ieškinį dėl savo pažeistų teisių gynimo, todėl konstatavo, kad ieškinys pareikštas nepraleidus 10 metų ieškinio senaties termino, dėl ko reikalavimą taikyti ieškinio senatį atmetė kaip nepagrįstą.
6. Nustatė, kad ieškovei priklausančiame sklype atsakovė pastatė ieškinyje nurodytus statinius: 1) prie esamos klėties pristatytą inžinerinį statinį - stoginę automobiliams su patalpa ir su pagalbinio ūkio paskirties pastatu - sandėliuku, 2) inžinerinį statinį - stoginę malkoms, 3) lauko tualetą. Atsakovė šių aplinkybių neneigė, tačiau nurodė, kad ankstesnė žemės sklypo savininkė leido jai naudotis dalimi jai priklausiusio žemės sklypo ir jame pastatyti statinius, todėl laikė, kad nurodyti statiniai pastatyti teisėtai.
7. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu teismas siūlė atsakovei ir jo atstovui liudytoja byloje apklausti buvusią ieškovei priklausančio žemės sklypo savininkę A. V., tačiau atsakovė ir jo atstovas apklausos atsisakė. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė įrodymų patvirtinančių, jog buvusi žemės sklypo savininkė buvo leidusi atsakovei pastatyti statinius jai priklausiusiame žemės sklype, kuris šiuo metu priklauso ieškovei.
8. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau ir CK) 4.37 straipsnio 1 dalies, CK 4.95 - 4.99 straipsnių nuostatomis, sprendė, kad nagrinėjamu atveju buvusios žemės sklypo savininkės leidimas atsakovei pastatyti statinius yra nereikšmingas, nes nuo 2019 m. liepos 19 d. žemės sklypo, kuriame yra ginčo statiniai, savininkė yra ieškovė. Todėl tik esant ieškovės leidimui ir sutikimui ginčo statiniai gali būti ieškovei priklausančio žemės sklypo dalyje, o ieškovė su tuo nesutinka. Pripažinęs, kad ieškovės reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį tenkino ir iš atsakovės priteisė bylinėjimosi išlaidas ieškovei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų E. P. (toliau ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2024 m. balandžio 9 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-52-477/2024 ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
9.1. teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovė naudojasi ieškovės sklypo dalimi neturėdama ieškovės ar buvusios žemės sklypo savininkės sutikimo, nes valdomą žemės sklypą su juose buvusiais statiniais ieškovė įsigijo iš G. G., sklypo savininke tuo metu buvo jo sesuo A. V. Kadangi trečiojo asmens santykiai su buvusia savininke ir jos šeima buvo geri, susitarė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo ginčo statinius pasistatys taip, kad jie šiek tiek įsikištų į ieškovės sklypą, o mainais atsakovė paliko buvusiai savininkei A. V. jos valdomą gerokai vertingesnę dėl ribojimosi su ežeru žemės sklypo dalį. Taigi, faktiškai įvyko žemės sklypo dalių mainai tarp atsakovės ir buvusios žemės sklypo savininkės A. V.;
9.2. pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovei teisė ginti savo pažeistas teises atsirado tik nuo 2019 m. liepos 19 d., kai dovanojimo sutarties pagrindu ji tapo žemės sklypo savininke. Ieškovės į bylą pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad ginčo statiniai buvo pastatyti atvirai, daugiau nei prieš 10 metų ir buvusiai žemės sklypo savininkei žinant apie jos sklype pastatytus ginčo statinius. Ieškovė irgi yra buvusi padovanotame sklype, todėl iki dovanojimo sutarties sudarymo žinojo apie pastatytus statinius ir kad jie pastatyti su buvusios sklypo savininkės leidimu. Ieškovė, pasirašydama dovanojimo sutartį ir priimdama dovaną, sutiko priimti ją tokios būklės, kuri buvo sklypą valdant buvusiai savininkei. Nepaisant to, teismas konstatavo, kad ieškovė apie neva tai pažeistas savo teises sužinojo tik dovanojimo sutarties sudarymo dieną. Teismas, nustatinėdamas ieškinio senaties pradžią, turėjo vadovautis kasacinio teismo praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013, taikyti protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tirti, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Jeigu teismas būtų leidęs trečiajam asmeniui paaiškinti dovanojimo sutarties sudarymo, ieškovės, trečiojo asmens ir buvusios sklypo savininkės tarpusavio bendravimo aplinkybes (žr. 2024 m. kovo 20 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašo 0:31:12 min.), tai būtų leidę teismui nenukrypti nuo minėtos Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos, būtų sudarę pagrindą ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo statinių atsiradimo ieškovės žemės sklype momento, net jei ir būtų konstatuota, jog atsakovė neturėjo buvusios savininkės žemės sklypo sutikimo ginčo statiniams statyti.
9.3. teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą, netinkamai įvertino įrodymus, pažeidė 263 straipsnio reikalavimus, nes, tenkindamas ieškovės reikalavimus, tinkamai nemotyvavo sprendime padarytų išvadų: identifikuodamas ginčo statinius ir nurodydamas griautinų statinių išmatavimus nemotyvavo ir nenurodė kokia dalis šių statinių yra ieškovės ir kokia atsakovės sklype; nors E. P. aiškino, jog sprendime minimo „lauko tualeto“ ieškovės sklype nėra ir ten stovi nešiojama rūkykla (žr. 2024 m. kovo 20 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašo 0:31:50 min.), teismas nusprendė dėl „lauko tualeto“ nugriovimo ir niekaip nepasisakė dėl E. P. paaiškinimų; sprendimas nustatyti neadekvačiai trumpą, tik dviejų mėnesių terminą ginčo statiniams nugriauti nemotyvuotas ir neargumentuotas, nustatytas tik pagal ieškinio reikalavimą, nors 2024 m. kovo 20 d. vykusio teismo posėdžio metu trečiasis asmuo paaiškino, jog dviejų mėnesių terminas nėra realus ir pakankamas teismo sprendimui įvykdyti dėl statinių dydžio, juose laikomų daiktų specifikos, turto, kuriam iškelti būtinas specialiosios technikos bei transporto priemonių panaudojimas, o pati ieškovė sutiko pailginti ginčo statinių ir kito turto nukėlimo terminą nuo 6 iki 8 mėnesių (žr. 2024 m. kovo 20 d. vykusio teismo posėdžio garso 0:36:50 – 0:37:11 min.);
9.4. bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas buvo šališkas, nes nesivadovavo ginčui aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sąmoningai nenustatė teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, bylą nagrinėjo tendencingai, turėdamas išankstinį palankų nusistatymą ieškovės atžvilgiu bei vengdamas nustatinėti ir tirti bylai reikšmingas aplinkybes, kurias prašė tirti atsakovė, jos atstovas bei trečiasis asmuo. Išankstinį teismo palankų nusistatymą ieškovės atžvilgiu ir nepalankų nusistatymą atsakovės ir trečiojo asmens atžvilgiu dėl bylos baigties rodo 2024 m. kovo 20 d. vykusio teismo posėdžio eiga. Iš teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad: teisėjas neleido E. P. užduoti klausimus ieškovei bei jį moralizavo (žr. pvz., 2024 m. kovo 20 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašo 0:23:10, 0:29:20 min.); nutraukinėjo E. P., kuris, siekdamas duoti išsamius paaiškinimus, mėgino pasakoti apie dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybes, jų bei kitų aplinkybių reikšmę bylos nagrinėjimui (žr. 2024 m. kovo 20 d. vykusio teismo posėdžio garso 0:28:05, 0:28:59, 0:31:12 min.); E. P. sutikus apsvarstyti teismo siūlomą galimybę taikiai užbaigti bylą ir tam paprašius laiko, ignoravo prašymą, “gasdino” sprendimo paskelbimu tik už kelių savaičių, leido suprasti, kas sprendimas jam nebus palankus (žr. 2024 m. kovo 20 d. vykusio teismo posėdžio garso 0:33:50- 0:34:00).
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. V. prašo 2024 balandžio 9 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti su bylos vedimu susijusias išlaidas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą pagrindiniai argumentai:
10.1. bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė jai priklausančioje žemės sklypo dalyje ir su jos žemės sklypu besiribojančioje ieškovei priklausančioje žemės sklypo dalyje yra pastačiusi kelis statinius, sandėliuoja į krūvas sukrautas statybines medžiagas. Šių aplinkybių atsakovė neneigia, tačiau nurodo, kad statinius pastatė su buvusios žemės sklypo savininkės leidimu ir yra su ja apsimainęs žemės sklypo dalimis;
10.2. ieškovė nei E. P., nei jo įmonei jokia forma nėra davusi sutikimo, kad jai priklausančiame žemės sklype būtų pastatyti atsakovei ar trečiajam asmeniui priklausantys statiniai, tokio sutikimo nėra davusi ir buvusi savininkė. Byloje nustačius, kad atsakovė ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalyje neteisėtai – be dabartinės ir (ar) buvusios šio turto savininkės sutikimo pastatė statinius, sandėliuoja statybines medžiagas, ir tai darė bei daro kiekvieną dieną, ieškovė turėjo teisę ginti savo pažeistas teises reikšdama ieškinį;
10.3. paties E. P. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui (toliau - ir Departamentas) 2019 m. lapkričio 19 d. teiktuose paaiškinimuose nurodyta, kad garažas ir prie klėties pristatytas kitas pastatas buvo pastatyti 2014 metų gegužės ir liepos mėnesiais. Tokių šių statinių statybos metų minėtame paaiškinime ir atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytų datų (2006 - 2007 m.) neatitikimo E. P., duodamas parodymus teisme, paaiškinti negalėjo, į atitinkamą ieškovės atstovės klausimą neatsakė, todėl tai vertintina apelianto gynybine pozicija siekiant išsaugoti neteisėtai pastatytus pastatus;
Šalies argumentai
10.4. ieškovė netikslino ieškinyje nurodyto dviejų mėnesių termino neteisėtos statybos padarinių pašalinimui, kuris yra pakankamas, jei minėti veiksmai būtų atliekami gera valia. Ieškant kompromiso ieškovė teismo posėdžio metu buvo nurodžiusi, kad svarstytų trumpesnį, galimai 6 ar 8 mėnesių terminą, tačiau, šalims nesusitarus dėl taikaus ginčo sprendimo būdo, nurodytas terminas neteko prasmės;
10.5. ieškovė jai priklausančiame žemės sklype neteisėtai atsakovės pastatytus statinius (jų dalį) apibūdino taip, kaip jie yra apibūdinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus (šiuo metu - Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos Zarasų skyriaus) ir Departamento parengtuose dokumentuose. Šių institucijų parengtuose dokumentuose nebuvo užfiksuotas statinys, ieškinyje pavadintas „lauko tualetu“, kurį E. P. teismo posėdžio metu pavadino pernešama rūkykla. Todėl labai tikėtina, jog šį statinį jis į tą vietą žemės sklype, kuri užfiksuota ieškovės pateiktose fotonuotraukose (šis statinys pažymėtas Nr. 4), atnešė ar įrengė jau po minėtų valstybės institucijų atliktų patikrinimų. Kadangi visi ginčo statiniai pastatyti neteisėtai ir neįregistruoti viešame registre, jų paskirtis nėra aiškiai nustatyta. Ieškovės nurodytos minėto statinio formuluotės perkėlimas į teismo sprendimą nekeičia teismo priimto sprendimo esmės, kadangi akivaizdu, kad toks statinys, kurio realus vaizdas, dislokacijos vieta yra užfiksuoti ieškinio prieduose – fotonuotraukose, yra atsakovės neteisėtai įrengtas žemės sklype, todėl jis turi būti atsakovės iš šios vietos pašalintas gera valia arba priverstinai vykdant priimtą teismo sprendimą;
10.5. civilinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad bylą nagrinėjęs teisėjas buvo šališkas. Iš 2024 m. kovo 20 d. teismo posėdžio garso įrašo matyti (girdėti), kad E. P., duodamas paaiškinimus, užduodamas klausimus ieškovei kvestionavo 2019 m. liepos 19 d. tarp A. V. ir ieškovės R. V. sudarytos dovanojimo sutarties teisėtumą, kuri nėra šios bylos dalykas, todėl siekiant proceso ekonomijos bylą nagrinėjantis teismas pagrįstai iš naujo nesiaiškino dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
12. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
13. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės ieškinys dėl žemės sklypo savininko teisių gynimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
14. Ieškovė R. V. 3,00 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) savo nuosavybėn įsigijo 2019 m. liepos 19 d. dovanojimo sutarties pagrindu iš buvusios savininkės A. V. Šis žemės sklypas iš dviejų pusių ribojasi su atsakovei E. P. įmonei nuosavybės teise priklausančiu 0,3155 ha žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini).
15. Ieškovei priklausančio žemės sklypo dalyje dar tuo metu, kai sklypas nuosavybės teise priklausė A. V., atsakovė, kurios savininke yra trečiais asmuo E. P., pastatė ieškinyje nurodytus ginčo statinius: 1) prie esamos klėties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pristatė inžinerinį statinį - stoginę automobiliams su patalpa ir su pagalbinio ūkio paskirties pastatu - sandėliuku, 2) inžinerinį statinį – stoginę malkoms, 3) lauko tualetą. Byloje nepateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovė ir / ar buvusi žemės sklypo sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė A. V. buvo / yra davusios sutikimą atsakovei ir / ar trečiajam asmeniui, kad ant minėto žemės sklypo dalies būtų pastatyta atsakovei priklausančių ginčo statinių dalis.
Dėl nuosavybės teisės pažeidimo
16. CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas yra negatorinis ieškinys.
17. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškęs negatorinį ieškinį ieškovas turi įrodyti: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018). Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jos teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Jeigu ieškovas įrodo, kad jis yra turto savininkas ir kad jo, kaip turto savininko, teisės yra pažeistos, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019); jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai, kad savininko teisės yra pažeistos, daryti, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019).
18. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su atsakovei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Byloje nėra ginčo dėl šalims priklausančių žemės sklypų ribų. Bylos duomenys rodo, kad ant ieškovei priklausančio žemės sklypo dalies be ieškovės sutikimo yra pastatyti statiniai, nurodyti ieškinyje: 1) prie esamos klėties pristatytas inžinerinis statinys - stoginė automobiliams su patalpa ir su pagalbinio ūkio paskirties pastatu - sandėliuku, 2) inžinerinis statinys - stoginė malkoms, 3) lauko tualetas. Atsakovė neginčija, kad ginčo statiniai jai priklauso nuosavybės teise. Taigi ieškovė įrodė, kad yra žemės sklypo savininkė ir kad jos, žemės sklypo savininkės, teisės ir teisėti interesai yra pažeisti. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįstą pagrindą spręsti dėl ieškovės (žemės sklypo savininkės) teisių pažeidimo pašalinimo (CK 4.98 straipsnis), t. y. dėl neteisėtai ant ieškovei priklausančios žemės sklypo dalies pastatytų statinių pašalinimo (nugriovimo).
19. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės ieškiniu, turėjo įrodyti, kad jos elgesys visiškai atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus. Atskirsdama į ieškinį, atsakovė teigė, kad statinius pastatė su buvusios žemės sklypo savininkės sutikimu ir kad už šį sutikimą atidavė jai priklausančią žemės sklypo dalį kitoje vietoje. Tačiau šiam savo argumentui pagrįsti atsakovė nepateikė jokių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai).
20. Daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą (daiktą) perleidimo sandoriams yra privaloma notarinė forma (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas nekilnojamojo daikto perleidimo sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas net neįrodinėjo, kad susitarimas su buvusia sklypo savininke dėl žemės sklypų mainų buvo patvirtintas notarine tvarka, todėl laikytina neįrodyta, kad toks sandoris buvo sudarytas ir kad jis yra galiojantis.
21. Byloje nėra pateiktas rašytinis buvusios žemės sklypo savininkės A. V. sutikimas, kad astakovė statytų ginčo statinius ir ant jai priklausančio žemės sklypo dalies, su kuriuo ieškovė būtų sutikusi ir / ar kuris pagal įstatymą jai būtų privalomas (CK 1.63 straipsnio 3, 4 dalys). Atsakovas neprašė teismo iškviesti liudyti buvusią žemės sklypo savininkę, todėl, nesant kitų įrodymų apie buvusį atsakovės susitarimą buvusia žemės sklypo savininke, konstatuotina, kad atsakovė neįrodė, jog statinius pastatė esant teisėtam pagrindui. Atsakovė, savo atsikirtimus į ieškinį grįsdama aptartu sutikimu, be pagrindo siekia įgyti tas teises, kurios jainebuvo suteiktos.
22. Nustačius, kad atsakovei priklausantys statiniai ant ieškovei priklausančios žemės sklypo dalies pastatyti neturint bususios ir / ar esamos žemės sklypo savininkės sutikimo ir kad keli iš jų yra nelegalūs statiniai, ieškovei reikalaujant jie turi būti nugriauti, taip pašalinant ieškovės nuosavybės teisės pažeidimą, nesusijusį su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis).
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad ieškovė ieškinyje statinį Nr.3 (foto nuotraukose Nr. 4) nurodė kaip lauko tualetą, o pirmosios instancijos teismas šį jo pavadinimą perkėlė į sprendimo rezoliucinę dalį, nors atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad tai rūkykla, neturi reikšmės procesinio sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Šis statinys nėra įregistruotas viešame registre, nėra atlikti jo kadastriniai matavimai, jis neturi unikalaus numerio, todėl tikslios jo paskirties (pavadinimo) nenurodymas bylos nagrinėjimui teisiškai nėra svarbus. Ieškovės pateiktuose rašytiniuose įrodymuose (fotonuotraukuose) yra užfiksuota, kad šis atsakovei priklausantis statinys stovi ieškovei priklausančiame žemės sklype. Šio fakto neginčija atsakovė ir trečiasis asmuo, todėl atsakovei žinoma (turi būti žinoma) ir suprantama, koks statinys ir iš kurios ieškovei priklausančios sklypo dalies turi būti pašalintas.
24. Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad atsakovė sprendimą privalo įvykdyti per 2 mėnesius, nors teismo posėdyje ieškovė sutiko su 6-8 mėnesiu terminu. Išklausius teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad šalys teismo posėdžio metu tarėsi dėl galimo taikaus susitarimo sąlygų, ieškovė svarstė apie ilgesnį terminą statiniams nugriauti, jei atsakovas įvykdytų sprendimą geruoju, tačiau, šalims nepavykus rasti konsensuso ir ginčą išspręsti taikiai, ieškovė liko prie ieškinyje nurodytų reikalavimų ir prašė juos tenkinti. Todėl nėra pagrįsto pagrindo teigti, kad teismo posėdžio metu ieškovė pripažino atsakovo reikalavimą nustatyti ilgesnį ginčo statinių nugriovimo terminą.
25. Pažymėtina, kad, nors trečiasis asmuo apeliaciniame skunde nurodo, jog dviejų mėnesių terminas nėra pakankamas statiniams nugriauti ir sutvarkyti statybvietę, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų ir nenustatytą svarbių priežasčių, patvirtinančių, kad statinių griovimo darbų būtų negalima atlikti per ieškinyje nurodytą terminą. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad malkinę ketiną nugriauti per vasarą, rūkykla yra nešiojama, todėl jos griauti nereikia, reikia tik perkelti. Taigi dalis statinių jau iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme galėjo būti (buvo) nugriauti ar perkelti. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė garažo nenugriauna nuo 2019 m. gruodžio 4 d., kuomet buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos statinius, o tai yra pakankamas, daugiau nei 4 metų laikotarpis nugriauti nurodytus statinius. Atsakovė nepateikė duomenų, kad ėmėsi veiksmų pašalinti statinius, kad to padaryti negalėjo dėl objektyvių prižasčių, todėl konstatuojama, kad atsakovė vengia juos nugriauti gera valia, dėl ko nustatyti ilgesnį sprendimo įvykdymo terminą nėra pagrindo.
26. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Taigi atsakovė, realiai negalėdama įvykdyti sprendimo nustatytu terminu, turi teisę su prašymu dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo kreiptis į pirmosios instancijos teismą.
Dėl senaties taikymo
27. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).
28. Kasacinis teismas ieškinio senaties taikymo klausimu yra nurodęs, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008).
29. Kadangi ieškovė tol, kol jai nuosavybės teise priklausančio sklypo dalyje yra atsakovei priklausantys statiniai, šios sklypo dalies negali savo nuožiūra valdyti ir naudoti pagal paskirtį, ieškovės, kaip žemės sklypo dalies savininkės, teisės ir teisėti interesai pažeidžiami nuolat, todėl teisės reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną, t. y. kiekvieną dieną, kol jos žemės sklypo dalyje neteisėtai stovi atsakovei priklausantys statiniai. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė kreipėsi į teismą praleidusi ieškinio senaties terminą.
30. Apeliantas apeliaciame skunde nurodo, kad pirmosios isntancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią galimi atvejai, kai asmuo apie teisės pažeidimą sužino vėliau, nei turėjo tai padaryti, nes nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta kasacinio teismo praktika suformuluota byloje, kurios esminės faktinės aplinkybės yra iš esmės skirtingos nuo šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, todėl cituojama praktika šiai bylai neaktuali.
31. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir tesiėtą išvadą, kad ieškovė, tik 2019 m. liepos 19 d. tapusi žemės sklypo savininke, tik nuo tada ir galėjo sužinoti apie jos, kaip žemės sklypo savininkės, nuosavybės teisės pažeidimus. Ieškovė pareiškė ieškinį 2023 m., taiga, jei tai ir nebūtų tęstinis ieškovės nuosavybės teisės pažeidimas, nebūtų pagrindo konstatuoti, kad ieškovė kreipdamasi į teismą praleido 10 metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).
Dėl teismo šališkumo
32. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes bylą nagrinėjo tendencingai, neobjektyviai, neleido atsakovui pasisakyti teismo posėdyje, nesudarė pakankamai laiko ir galimybės pasvarstyti apie taikos sutarties sudarymą, priimdamas sprendimą vadovavosi tik ieškovės argumentais, taip suteikdamas ieškovei palankumą.
33. Kaip pagrįstai nurodo apeliantas, asmens konstitucinė teisė į jo bylos išnagrinėjimą nešališkame teisme reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2006).
34. Apeliantas teismo šališkumą iš esmės grindžia tuo, kad atsakovo pozicija teismo liko neišklausyta, nes teismas atsakovą pertraukdavo ir nedavė jam pasisakyti teismo posėdžio metu. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, aktualesnis yra šalių procesinės lygybės principas, kuris, kaip ir užtikrinimas, kad bylų nagrinėtų nešališkas teismas, užtikrina asmens teisę į tinkamą procesą.
35. Išklausiusi teismo posėdžio garso įrašą kolegija nustatė, kad 2024 m. kovo 20 d. teismo posėdžio metu teisėjas suteikė teisę šalims pasisakyti, tačiau E. P. atsakinėjo į teisėjo klausimus ir davė paaiškinimus ir ne apie šios bylos faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes. Įstatymas teismą įpareigoja imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos ne bet kokios, bet nagrinėjamos bylos aplinkybės, ir suteikia teisę pirmininkaujančiam teisėjui šalinti iš nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su byla ir kas nepagrįstai užtęsia bylos nagrinėjimą (CPK 158 straipsnis). Teisėjas procesui privalo vadovauti taip, kad jis būtų greitas ir veiksmingas. Todėl E. P. teismas pagrįstai ir teisėtai primindavo pareigą kalbėti apie nagrinėjamos bylos aplinkybes, o ne kvestionuoti buvusios žemės sklypo savininkės ir ieškovės dovanojimo sutarties aplinkybes, kurios nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
36. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde nurodo, kad, jam sutikus svarstyti taikų bylos sprendimo variantą bei paprašius tam termino, teisėjas pradėjo „gąsdinti“ už kelių savaičių planuojamu paskelbti sprendimu ir leido suprasti apie tokio sprendimo neigiamas pasekmes jam. Tačiau iš teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad teisėjas teismo posėdžio metu kaip tik skatino šalis sudaryti taikos sutartį, sudarė galimybes šalims tartis taikiai, paskelbė pertrauką, kurios metu šalys turėjo galimybę susitarti dėl taikaus bylos išsprendimo. Pažymėtina, kad posėdyje dalyvavo ir atsakovės atstovas, todėl atsakovė turėjo galimybę ne tik tartis su ieškove dėl galimo taikaus ginčo išsprendimo, bet ir konsultuotis su atstovu dėl galimų sutarties sąlygų. Po pertraukos šalims nepavykus sudaryti taikaus susitarimo, teismas posėdį tęsė toliau bei išaiškino atsakovei galimas bylos perspektyvas, tačiau tokio išaiškinimo nėra pagrindo vertinti kaip palankumo ieškovei demonstravimo ar atsakovo “gasdinimo”. Pažymėtina, kad atsakovė nereiškė nušalinimo teismui, teismo posėdyje nenurodė priežasčių, dėl kurių turėtų būti atidėtas teismo posėdis, o jos atstovas prašė teismo tęsti bylos nagrinėjimą.
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nenustatytas bylą nagrinėjusio teisėjo suinteresuotumas bylos baigtimi. Kiekvienam dalyvaujančiam šioje byloje asmeniui buvo suteikta reali galimybė pristatyti savo poziciją byloje, pateikti įrodymus tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė atsakovei nepalankų procesinį sprendimą, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą buvo šališkas.
38. Apibendrinusi tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų koelgija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nesudaro. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertinto faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino aktualias proceso ir materialinės teisės normas, tinkamai atskleidė bylos esmę ir priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą tenkinti ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę nukelti ginčo statinius, esančius ieškovės žemės sklype. Todėl apeliacinis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
40. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
41. Ieškovė pateikė duomenis, patvirtinančius 1 548,80 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Kadangi trečiojo asmens, dalyvavusio byloje atsakovės pusėje, apeliacinis skundas atmetamas, ieškovės turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje priteisiamos iš trečiojo asmens.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš trečiojo asmens E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 548,80 Eur (tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 80 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.