Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovui advokato padėjėjui Arūnui Kriukui,

atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės, atstovaujamos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovui Linui Ališauskui,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Franklis“ atstovei advokatei Eglei Morkūnienei ir vadovui V. V.,

trečiojo asmens akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovui Erikui Borusevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ patikslintą ieškinį atsakovėms Klaipėdos miesto savivaldybei, atstovaujamai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, ir uždarajai akcinei bendrovei „Hermesas“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, uždaroji akcinė bendrovė „Franklis“, uždaroji akcinė bendrovė „Prie Lėvens“, akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiojo asmens nuomone, UAB „Franklis“ patalpų užliejimą lėmė ne UAB „Hermesas“ atlikti statybos darbai, tačiau paties patalpų savininko veiksmai. Trečiojo asmens įsitikinimu, aplinkybė, jog jokios kitos šalia esančios patalpos (išskyrus šias, kuriose buvo atliekami savavališki statybos darbai) nenukentėjo, patvirtina išvadą, jog užliejimo priežastis sietina tik su šiomis konkrečiomis patalpomis, o ne su išoriniu veiksniu, kuris būtų paveikęs ir kitus objektus. Iš ieškovės ir UAB „Franklis“ sudarytos taikos sutarties sąlygų taip pat matyti, jog ir pati ieškovė šioje byloje nemano, kad užliejimas UAB „Franklis“ patalpose yra rangovės UAB „Orlis“ atliktų statybos darbų rezultatas, kas sudarytų ieškovei pagrindą įvykį pripažinti draudžiamuoju pagal jos sudarytą įmonių turto draudimo sutartį. Trečiojo asmens nuomone, ieškovė tinkamai nepagrindė, ar savo reikalavimą ji sieja su deliktine, ar sutartine civiline atsakomybe, o jeigu jos reikalavimas grindžiamas sutartine civiline atsakomybe – kodėl ji, nebūdama sutarties šalimi, mano turinti reikalavimo teisę į kurį nors iš statybos proceso dalyvių. O jei tokią teisę turinti – nepaaiškino, kuris statybos proceso dalyvis ir kuria apimtimi laikytinas atsakingas už UAB „Franklis“ patirtą žalą, ir kodėl Klaipėdos miesto savivaldybė turėtų atsakyti už visus statybos proceso dalyvius.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patikslintą ieškinį palaikė, rėmėsi patikslintame ieškinyje išdėstytais motyvais.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Franklis“ atstovė patikslintą ieškinį palaikė, prašė teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl ieškinio senaties

Atsakovė UAB „Hermesas“ nagrinėjamoje byloje prašo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą ir, jam esant praleistam, šiai atsakovei pareikštus reikalavimus atmesti.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pateikimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui patirtą žalą, t. y. išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad dėl to, jog subrogacija yra įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje, t. y. subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis, ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2017). Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. Tai reiškia, kad, draudikui perėmus draudėjo teises ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, taikomas iš delikto teisės kilusiems reikalavimams taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-219/2017).

CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Šios bylos kontekste paminėtina, kad CK 1.127 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis, pagal kurią iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, nagrinėjamu atveju netaikytina, nes ieškovės reikalavimas kyla ne iš regresinės prievolės, o iš subrogacijos teisinių santykių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad reikia skirti ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymą, kai reiškiamas subrogacinis reikalavimas, ir draudiko subrogacijos teisės atsiradimo momentą: minėta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia nustatoma pagal tai, kada žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis); tuo tarpu draudimo išmokos sumokėjimo faktas reiškia subrogacijos teisės atsiradimą – draudikas subrogacijos teisę įgyja nuo to momento, kai jis sumoka savo draudėjui draudimo išmoką pagal jų sudarytą draudimo sutartį (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2009; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011).

Apibendrinant išdėstytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas ieškovės subrogaciniam reikalavimui pareikšti skaičiuojamas nuo tada, kai draudėja sužinojo arba turėjo sužinoti apie patirtą žalą.

Iš byloje esančio 2020 m. vasario 3 d. Pranešimo apie įvykį (el. b. 1 failas, 76 psl.) matyti, kad apie patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), apliejimą draudėja UAB „Franklis“ pranešė ieškovei 2020 m. vasario 3 d. Teismo posėdyje liudytoja apklausta D. V., dirbusi ginčo patalpose, davė parodymus, kad vasario mėn. pirmadienį, atėjusi po savaitgalio į ginčo patalpas, rado jas aplietas, įrengtame rūsyje buvo nemažai vandens, apie apliejimą ji informavo įmonės vadovą (2024 m. vasario 13 d. teismo posėdžio garso įrašo 4-9 min.). 2020 m. vasario 3 d. buvo atlikta užlietų patalpų apžiūra ir surašytas Turto apžiūros aktas (el. b. 1 failas, 78, 79 psl.), kuriame užfiksuota, kad apžiūros metu matosi šlapios grindys, sėdmaišiai, atšokusi sienos danga. Šie byloje surinkti duomenys, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad draudėja UAB „Franklis“ apie jų patalpoms, adresu (duomenys neskelbtini), padarytą žalą sužinojo 2020 m. vasario 3 d. ir nuo šios datos skaičiuotina ieškinio senaties termino pradžia dėl draudimo išmokos priteisimo subrogacijos tvarka.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė laikosi pozicijos, jog ieškinio senaties terminas nėra praleistas, remiantis CK 1.130 straipsnio 2 dalimi, t. y. ieškinio senaties terminas nutrūko UAB „Orlis“ pripažinus savo atsakomybę, ieškovės nuomone, šią aplinkybę pagrindžia byloje esantis susirašinėjimas su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal CK 1.130 straipsnio 2 dalį ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę.

Pagal kasacinio teismo praktiką tai, kokius skolininko veiksmus galima laikyti patvirtinančiais skolos pripažinimą ir nutraukiančiais ieškinio senaties eigą, priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Teismų praktikoje tokiais skolininko veiksmais laikomi veiksmai, kai skolininkas pripažįsta kreditoriaus pretenziją, sumoka dalį pagrindinės skolos arba netesybų, palūkanas už pagrindinę skolą, taip pat kai šalys modifikuoja sutartį taip, kad iš jos turinio matyti, jog skolininkas pripažįsta skolą, kai skolininkas prašo keisti sutartį, atidedant ar išdėstant mokėjimus, akceptuoja inkaso pavedimą ir kiti panašūs veiksmai. Skolininko veiksmai, kuriais jis pripažįsta prievolę, turi būti aktyvūs, bet ne tylėjimas, nes šis nelaikomas asmens valios išraiška, išskyrus įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2008). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog draudėja, patyrusi žalą, ar ieškovė, išmokėjusi išmoką, būtų kreipusios su pretenzija į UAB „Orlis“ ar jos teisių ir pareigų perėmėją atsakovę UAB „Hermesas“, o minėtos bendrovės būtų tokią pretenziją pripažinusios ir (ar) ėmusios atlyginti žalą. Iš byloje esančio Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir D. V. susirašinėjimo (el. b. 1 failas, 146-153 psl.), kuriuo remiasi ieškovė, matyti, kad D. V., dirbusi ginčo patalpose, 2020 m. vasario 11 d. rašė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos tarnautojai: „patvirtinu, kad „Orlis“ darbų vadovas buvo vietoje, apsižiūrėjo, patvirtino žodžiu, kad tai jų kaltė“; Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos tarnautoja 2020 m. vasario 11 d. atsakė UAB „Franklis“ darbuotojai: „UAB „Orlis“ vakar komentavo, kad supranta ir priima, kad nuostolius reikės padengti“. Vertinant šį susirašinėjimą CK 1.130 straipsnio 2 dalies kontekste pirmiausiai pažymėtina, kad susirašinėjime nedalyvavo UAB „Orlis“ atstovas, o kitų asmenų susirašinėjimas apie galimo skolininko poziciją dėl žalos atlyginimo, teismo nuomone, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad skolininkas savo aktyviais veiksmais išreiškė valią pripažinti prievolę atlyginti žalą. Antra, juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Teismo posėdyje parodymus davęs buvęs UAB „Orlis“ vadovas A. K. nurodė nežinojęs apie ginčo užpylimą ir su savivaldybe dėl žalos padarymo nebendravo (2024 m. vasario 13 d. teismo posėdžio garso įrašo 22-26 min.). Be to, nėra pagrindo teigti, kad aptariamame susirašinėjime D. V. minimas UAB „Orlis“ statybos darbų vadovas turėjo įgaliojimus veikti bendrovės vardu pripažįstant prievolę, o iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos tarnautojos laiško ar parodymų teismo posėdyje negalima nustatyti, su kokiu UAB „Orlis“ darbuotoju ji bendravo ir ar jis turėjo įgaliojimus veikti UAB „Orlis“ vardu pripažįstant prievolę. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas ieškovės reiškiamiems reikalavimams UAB „Hermesas“, kaip UAB „Orlis“ teisių ir pareigų perėmėjai, nebuvo nutrūkęs.

Kaip minėta, draudėja UAB „Franklis“ apie jų patalpoms, adresu (duomenys neskelbtini), padarytą žalą sužinojo 2020 m. vasario 3 d. ir nuo šios datos skaičiuotina ieškinio senaties termino pradžia dėl draudimo išmokos priteisimo subrogacijos tvarka. Taigi ieškinio senaties terminas ieškovės subrogaciniam reikalavimui pareikšti baigėsi 2023 m. vasario 3 d. Reikalavimas dėl draudimo išmokos priteisimo subrogacijos tvarka atsakovei UAB „Hermesas“, kaip UAB „Orlis“ teisių ir pareigų perėmėjai, buvo pareikštas tik patikslintu ieškiniu, kuris teismui pateiktas 2023 m. spalio 26 d. Vadinasi, ieškovė trejų metų ieškinio senaties terminą praleido daugiau nei aštuonis mėnesius. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamam reikalavimui yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, toks termino praleidimas, teismo nuomone, yra ženklus. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje nenurodė jokių objektyvių priežasčių, nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, dėl kurių praleido terminą, ir neprašė to termino atnaujinti.

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007, kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimą, teismas turi atsižvelgti į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes; jeigu asmuo, žinodamas ar turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą senaties terminą į jį nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis CK 1.131 straipsnio 2 dalies prasme teismo galėtų būti vertinamos aplinkybės, dėl kurių terminas buvo praleistas, pateisinančios termino praleidimo laikotarpį, sutrukdžiusios ieškovui kreiptis į teismą su ieškiniu per įstatyme nustatytą senaties terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015).

Pabrėžtina, kad draudėja, sužinojusi apie žalą, tą pačią dieną (2020 m. vasario 3 d.) apie tai pranešė ieškovei. Draudimo išmoką ieškovė draudėjai išmokėjo 2022 m. balandžio 28 d. (el. b. 1 failas, 145 psl.), taigi jau tada ieškovei buvo atsiradusi subrogacijos teisė pareikšti reikalavimus atsakingiems asmenims. Pabrėžtina ir tai, kad ieškovė 2023 m. vasario 1 d., t. y. nepraleidusi ieškinio senaties termino, pareiškė ieškinį teisme kitai iš atsakovių – Klaipėdos miesto savivaldybei. Kaip matyti iš pradiniame ieškinyje dėstomų aplinkybių, ieškovė jau tada buvo identifikavusi UAB „Orlis“ kaip, jos manymu, už žalą atsakingą asmenį. Pažymėtina ir tai, kad nors UAB „Orlis“ yra išregistruota nuo (duomenys neskelbtini), jo teisių ir pareigų perėmėja UAB „Hermesas“ yra išviešinta Juridinių asmenų registre nuo tos pačios datos – (duomenys neskelbtini) (el. b. 2 failas, 172, 173 psl.). Juridinių asmenų registro duomenys, registre kaupiami dokumentai ir bet kuri kita registrui pateikta informacija yra vieša ir teikiama įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 4 straipsnis). Todėl nėra pagrindo manyti, kad ieškovei nebuvo prieinami duomenys apie, jos vertinimu, už žalą atsakingos bendrovės teisių ir pareigų perėmėją atsakovę UAB „Hermesas“. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovė nepagrįstai ilgai delsė pateikti teismui ieškinį atsakovei UAB „Hermesas“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė yra draudimo bendrovė, turinti teisinius resursus ir praktinę patirtį laiku kreiptis dėl jos veiklai būdingo ginčo į teismą. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad ieškovė, būdama savo srities profesionalė, iki ieškinio senaties termino pabaigos objektyviai negalėjo kreiptis į teismą dėl draudimo išmokos priteisimo subrogacijos tvarka iš atsakovės UAB „Hermesas“, todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CK 1.131 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo.

Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008). Byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, ieškovės ieškinio dalis, kurioje pareikšti reikalavimai atsakovei UAB „Hermesas“, yra atmetama.

Dėl savivaldybės civilinės atsakomybės

Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėja, kad UAB „Orlis“, pagal rangos sutartį su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija vykdydama paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukcijos darbus, paliko vamzdžius išorėje bei iškastą tranšėją, į kurią pribėgo lietaus vandens ir per kurią buvo užlietos draudėjos patalpos. Ieškovės reikalavimas dėl draudimo išmokos priteisimo subrogacijos tvarka iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės yra grindžiamas iš esmės tuo, kad, ieškovės teigimu, savivaldybė netinkamai kontroliavo UAB „Orlis“ atliekamus statybos darbus ir nesiėmė priemonių pašalinti patalpų užliejimo priežastį.

Kaip minėta, draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui patirtą žalą, t. y. išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas.

Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atsikirtimų, kad ginčo užpylimas nebuvo draudžiamasis įvykis, kontekste pirmiausiai paminėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-890-592/2022 patvirtintos ADB „Gjensidige“ ir UAB „Franklis“ taikos sutarties (el. b. 1 failas, 140-142 psl.) 2 punkte buvo numatyta, jog ADB „Gjensidige“ pareiškia, kad ginčo įvykio nelaiko draudžiamuoju, o taikos sutartį sudaro tik dėl siekio išimtinai užbaigti ginčą taikiai. Dėl šios aplinkybės teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017 pasisakė dėl teisės normų, reglamentuojančių subrogaciją, aiškinimo ir taikymo, kilus klausimui, ar draudikas turi subrogacijos teisę, jei jis draudėjui išmokėjo draudimo išmoką, atlygindamas trečiojo asmens faktiškai padarytą žalą, tačiau toks įvykis pagal draudimo sutartį gali būti pripažįstamas nedraudžiamuoju. Kasacinis teismas šioje byloje nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog įvykio, dėl kurio kilo žala, pripažinimas nedraudžiamuoju yra pagrindas netenkinti draudiko subrogacinio reikalavimo žalą padariusiam asmeniui, nes nedraudžiamieji įvykiai yra draudimo teisės normose ar draudimo sutartyje apibrėžti įvykiai, reikšmingi draudimo santykiuose, bet ne sprendžiant dėl reikalavimo teisės, perėjusios draudikui. Draudikui perėmus draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą, nepasikeičia santykių, iš kurių šios teisės kildinamos, prigimtis, todėl nesikeičia ir žalą padariusio asmens gynybos nuo reiškiamų reikalavimų atlyginti žalą pagrindai, t. y. nuo tokių reikalavimų galima gintis tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų nuostatomis. Nurodytų išaiškinimų kasacinis teismas laikosi ir naujausioje praktikoje, kurioje konstatuota, kad aplinkybė, ar įvykis yra draudžiamasis (ar nedraudžiamasis), yra reikšminga tik tuomet, kai sprendžiamas draudėjo ir draudiko ginčas dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau ji nėra reikšminga vertinant draudiko subrogacijos pagrindu perimto galbūt atsakingam už žalą asmeniui pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023). Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei kyla deliktinė civilinė atsakomybė, nėra reikšminga ta aplinkybė, ar ginčo užpylimas pagal draudiko ir draudėjo sudarytas draudimo sutarties sąlygas (draudimo taisykles) gali būti pripažįstamas draudžiamuoju (nedraudžiamuoju). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė nuo ieškovės (draudikės) pareikšto reikalavimo gali gintis tik tais argumentais, kuriuos ji panaudotų gindamasi ir nuo draudėjo tiesiogiai pareikšto reikalavimo, todėl atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovo argumentai, susiję su įvykio pripažinimu nedraudžiamuoju, nėra teisiškai reikšmingi, sprendžiant dėl atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės civilinės atsakomybės.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių pažymėtina, kad iš byloje esančio 2020 m. vasario 3 d. Pranešimo apie įvykį (el. b. 1 failas, 76 psl.) matyti, kad apie patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), užliejimą draudėja UAB „Franklis“ pranešė ieškovei 2020 m. vasario 3 d. Teismo posėdyje liudytoja apklausta D. V., dirbusi ginčo patalpose, davė parodymus, kad vasario mėn. pirmadienį, atėjusi po savaitgalio į šias patalpas, rado jas aplietas, įrengtame rūsyje buvo nemažai vandens (2024 m. vasario 13 d. teismo posėdžio garso įrašo 4-9 min.). 2020 m. vasario 3 d. buvo atlikta užlietų patalpų apžiūra ir surašytas Turto apžiūros aktas (el. b. 1 failas, 78, 79 psl.), kuriame užfiksuota, kad apžiūros metu matosi šlapios grindys, sėdmaišiai, atšokusi sienos danga. Be to, iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2020 m. vasario 10 d. nuotraukose (el. b. 6 failas, 170 psl.) buvo fiksuojamas patalpų užliejimas, taip pat, kad D. V., dirbusi ginčo patalpose, 2020 m. vasario 10-12 d. susirašinėjo su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos tarnautoja dėl užlietų ginčo patalpų (el. b. 1 failas, 146-150 psl.). Atsižvelgdamas į šią byloje surinktų įrodymų visumą teismas konstatuoja, jog patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), buvo užlietos laikotarpiu nuo penktadienio iki pirmadienio, kai pranešta apie užliejimą, t. y. 2020 m. kovo 31 d. – 2020 m. vasario 3 d.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus – 2020 m. vasario 3 d. Turto apžiūros aktą (el. b. 1 failas, 78, 79 psl.), fotonuotraukas (el. b. 1 failas, 20, 21, 30-36, 40-43, 45-49, 52-66, 72-75 psl.; el. b. 6 failas, 170 psl.) – teismas konstatuoja, kad draudėja dėl ginčo užpylimo patyrė žalą.

Kaip minėta, ieškovė nagrinėjamoje byloje laikosi pozicijos, kad ši žala atsirado, atliekant paviršinių nuotekų tinklų, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus. Pažymėtina, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad žalos atsiradimo metu paviršinių nuotekų tinklų, adresu (duomenys neskelbtini), savininke buvo Klaipėdos miesto savivaldybė.

Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės argumentų, kad Klaipėdos miesto paviršinių nuotekų tinklų valdymas buvo perduotas trečiajam asmeniui AB „Klaipėdos vanduo“, teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (Lietuvos Aukščiausios Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017); kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti tokio susitarimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015; 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018). Iš byloje esančios 2003 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir AB „Klaipėdos vanduo“ Lietaus nuotekų tinklų eksploatavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 2 failas, 9-53 psl.) matyti, kad šia sutartimi trečiajam asmeniui AB „Klaipėdos vanduo“ buvo pavesta eksploatuoti Klaipėdos miesto lietaus nuotekų tinklus (sutarties 4 punktas), kartą per ketvirtį atlikti išorinę tinklų apžiūrą (sutarties 5.2 punktas), kartą per metus atlikti techninę tinklų apžiūrą (sutarties 5.3 punktas), surašyti defektinius aktus (sutarties 5.4 punktas) ir kita, tačiau pagal sutartį už lietaus nuotekų tinklų remontą ir rekonstravimą liko atsakinga užsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (sutarties 7 punktas). Tai patvirtina, kad sutartimi trečiajam asmeniui buvo perduota ne savarankiška paviršinių nuotekų tinklų valdymo teisė, o tik techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimas, todėl AB „Klaipėdos vanduo“ nelaikytina šių tinklų valdytoja, sprendžiant dėl statinio savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės.

Kartu pabrėžtina, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, jeigu neįrodoma, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tuo atveju, kai užliejimas įvyksta dėl priežasties, nesusijusios su statinio ar įrenginio konstrukciniais trūkumais, savininkas (valdytojas) ar kitas asmuo (susijęs su žalos padarymu) atsako ne CK 6.266 straipsnio, o bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014), t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246-6.249 straipsniai).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (užsakovės) ir UAB „Orlis“ (rangovės) ) 2018 m. kovo 5 d. buvo sudaryta Rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 2 failas, 54-80 psl.; 4 failas, 118-144 psl.) dėl, be kita ko, paviršinių nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini), rekonstravimo ir įrengimo darbų su projektavimu. Iš byloje esančių leidimų kasinėjimo darbams atlikti (el. b. 2 failas, 85-106 psl.) matyti, kad leidimai minėtiems darbams (duomenys neskelbtini), atlikti buvo išduoti (pratęsti) laikotarpiais nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d., nuo 2019 m. gruodžio 10 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki 2020 m. liepos 29 d., taigi apėmė ir byloje nustatytą užpylimo laikotarpį. Iš byloje esančių fotonuotraukų (el. b. 1 failas, 13-16, 22-25, 67-69 psl.; el. b. 6 failas, 169-171 psl.), taip pat 2020 m. kovo 4 d. susirašinėjime pridėtos fotonuotraukos (el. b. 1 failas, 152 psl.) galima daryti išvadą, kad žalos atsiradimo metu ties pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), buvo iškasta tranšėja ir tiesiamas naujas paviršinių nuotekų vamzdis. Nors byloje liudytojais apklausti buvęs UAB „Orlis“ vadovas A. K. ir statybos darbų vadovas P. S. nurodė kitą statybos darbų atlikimo laiką, tačiau pirmiau nurodytų įrodymų kontekste jų parodymai vertintini kritiškai, be to, liudytojai teismo posėdyje iš esmės patvirtino, kad byloje esančiose nuotraukose yra užfiksuoti UAB „Orlis“ vykdyti statybos darbai. Pažymėtina, kad teismo posėdyje liudytoju apklaustas turto apžiūrą atlikęs draudikės ekspertas S. D. taip pat patvirtino, kad turto apžiūros metu gatvėje vyko statybos darbai, matėsi vamzdis, kurio dalis buvo įkasta į žemę (2024 m. sausio 17 d. teismo posėdžio garso įrašo 56 min.). Iš šių byloje surinktų įrodymų, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad žalos atsiradimo metu ties pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), rangovė UAB „Orlis“ vykdė paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukcijos darbus.

Šiame kontekste pabrėžtina, kad, ieškovės teigimu, žala atsirado, nes UAB „Orlis“, pagal rangos sutartį su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija vykdydama paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukcijos darbus, paliko vamzdžius išorėje bei iškastą tranšėją, į kurią pribėgo lietaus vandens ir per kurią buvo užlietos draudėjos patalpos. Taigi ieškovė nagrinėjamu atveju įrodinėja UAB „Orlis“ netinkamai atliekamų statybos darbų faktą, o ne egzistavusius Klaipėdos miesto paviršinių nuotekų tinklų konstrukcinius trūkumus. Pabrėžtina ir tai, kad rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui (6.645 straipsnio 1 dalis). Iš pirmiau nurodytų įrodymų, patvirtinančių, kad žalos atsiradimo metu statybos darbai dar buvo vykdomi, iš byloje esančio 2020 m. lapkričio 5 d. Darbų perdavimo – priėmimo akto (el. b. 4 failas, 147 psl.), kuriuo buvo užsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai perduoti paviršinių nuotekų, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbai, taip pat iš tos aplinkybės, kad leidimai kasinėjimo darbams, adresu (duomenys neskelbtini), buvo išduodami iki 2020 m. liepos 29 d., galima spręsti, kad užliejimo metu statybos darbų rezultatas (rekonstruotas paviršinių nuotekų vamzdynas) užsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai nebuvo perduotas. Todėl ieškovės įrodinėjamos žalos priežastys – rangovės iškasta tranšėja ir savivaldybei dar neperduotas tiesiamas naujas paviršinių nuotekų vamzdis – teismo vertinimu, nelaikytini savivaldybei priklausiusių paviršinių nuotekų tinklų konstrukciniais trūkumais. Todėl šiuo atveju dėl atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atsakomybės gali būti sprendžiama tik bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246-6.249 straipsniai).

Šiame teismo sprendime jau konstatuota, kad draudėja dėl ginčo užpylimo patyrė žalą, todėl toliau teismas vertins, ar ieškovė įrodė atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės neteisėtus veiksmus. Ieškovės manymu, atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė, be kita ko, pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktus.

Pagal Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 5 punktą statytojas (užsakovas) privalo organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą. Tam tikslui statinio statytojas (užsakovas) skiria (samdo) statinio statybos techninį prižiūrėtoją Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (užsakovė) ir UAB „Prie Lėvens“ (tiekėja) buvo sudariusios sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 2 failas, 117-123 psl.) dėl statinio – paviršinių nuotekų tinklų, adresu (duomenys neskelbtini), – statybos techninės priežiūros paslaugos. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė būtų pažeidusi aptariamą Statybos įstatymo nuostatą.

Pagal Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6 punktą statytojas (užsakovas) privalo organizuoti statinio projekto vykdymo priežiūrą, kai ji privaloma arba savo iniciatyva. Pažymėtina, kad statinio projekto vykdymo priežiūros tikslas – kontroliuoti, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą ir kad būtų įgyvendinta statinio projekte sukurta statinio architektūra (Statybų įstatymo 2 straipsnio 70 dalis). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, jog atliekant ginčo rekonstrukcijos darbus buvo netinkamai įgyvendinti statinio projekto sprendiniai ar kad draudėjos patirta žala galėtų būti susijusi su netinkamu projekto įgyvendinimu. Todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė būtų pažeidusi ir nurodytą Statybos įstatymo nuostatą.

Dėl ieškovės nurodomo CK 6.689 straipsnio, kurio 1 dalyje nustatyta, jog užsakovas turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, pažymėtina, kad CK 6.689 straipsnyje reglamentuojama užsakovo teisė, o ne pareiga kontroliuoti statybos darbus. Teismo posėdyje ieškovė taip pat rėmėsi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (užsakovės) ir UAB „Orlis“ (rangovės) ) 2018 m. kovo 5 d. Rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 2 failas, 54-80 psl.) 7.1.3 punktu, kuriuo užsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įsipareigojo, be kita ko, vykdyti darbų, paslaugos atlikimo priežiūrą. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 18 punktą statinio statybos priežiūra yra: statinio projekto vykdymo, kurią vykdo statinio projektuotojo paskirtas statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas ir statinio projekto vykdymo priežiūros dalių vadovai (Reglamento VI skyrius); statinio statybos techninė, kurią vykdo statytojo (užsakovo) paskirtas statinio statybos techninis prižiūrėtojas (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas) ir specialiųjų statinio statybos techninės priežiūros dalių vadovai (Reglamento VII skyrius); statybos valstybinė, kurią atlieka Valstybinė teritorijų ir planavimo inspekcija prie Aplinkos ministerijos; statinio saugos ir paskirties reikalavimų vykdymo valstybinė, kurią atlieka statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijos pagal joms įstatymų ir kitų teisės aktų suteiktą kompetenciją. Taigi, vykdant statinio statybos priežiūrą, užsakovas yra atsakingas už statinio statybos techninę priežiūrą atliekančių asmenų paskyrimą. Šiame teismo sprendime jau minėta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (užsakovė) ir UAB „Prie Lėvens“ (tiekėja) buvo sudariusios sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 2 failas, 117-123 psl.) dėl statinio – paviršinių nuotekų tinklų, adresu (duomenys neskelbtini), – statybos techninės priežiūros paslaugos. Vadinasi, ginčo atveju Klaipėdos miesto savivaldybės administracija buvo įvykdžiusi jai, kaip užsakovei, numatytas pareigas statybos priežiūros srityje. Pažymėtina ir tai, kad, teismo vertinimu, nei įstatyme numatyta užsakovo teisė kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, nei rangos sutarties šalių tarpusavio susitarimas dėl užsakovo vykdomos darbų atlikimo priežiūros negali būti aiškinami kaip sukuriantys užsakovui pareigą atsakyti prieš trečiuosius asmenis už bet kuriuos rangovo veiksmus.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų tiek, kiek tai susiję su ginčo užpylimu.

Nagrinėjamos bylos kontekste teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip teismo posėdyje duodamas parodymus pažymėjo turto apžiūrą atlikęs ekspertas S. D. (2024 m. sausio 17 d. teismo posėdžio garso įrašo 58 min.), turto apžiūros metu nebuvo nustatinėjamos vandens patekimo į draudėjo patalpas priežastys. Todėl ieškovės pozicija dėl atliekamų statybos darbų ir žalos atsiradimo priežastinio ryšio yra iš esmės grindžiama vien 2020 m. vasario 10-12 d. susirašinėjimu su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos tarnautoja dėl užlietų ginčo patalpų (el. b. 1 failas, 146-150 psl.) ir draudėjos paaiškinimais, kurie, teismo vertinimu, nėra pakankami nustatyti žalos atsiradimo mechanizmą ir konstatuoti, kad būtent aptariami statybos darbai nulėmė žalos atsiradimą. Dėl ieškovės argumentų, kad atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nesiėmė priemonių pašalinti patalpų užliejimo priežastį, teismas taip pat pažymi, kad pagal bylos duomenis draudėjos žala buvo įvertinta iš karto po užpylimo, todėl vėlesni Klaipėdos miesto savivaldybės veiksmai ar neveikimas nėra priežastiniu ryšiu susiję su žalos atsiradimu. Kartu pabrėžtina, kad, nenustačius neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygų, nėra įmanoma vertinti tokių veiksmų ir atsiradusios žalos priežastinio ryšio ar asmens kaltės santykyje su šiais veiksmais. Todėl teismas dėl kitų atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygų šiame teismo sprendime plačiau nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės ieškinio dalis, kurioje pareikšti reikalavimai atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, yra atmetama.

Dėl palūkanų

Nagrinėjamu atveju atmetus ieškovės piniginį reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo subrogacijos tvarka iš atsakovių, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinių patikslinto ieškinio reikalavimų dėl kompensuojamųjų ir procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškinį atmetus, ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Atsakovė UAB „Hermesas“ rašytiniais įrodymais pagrindė 1 064,80 Eur (484 + 580,80) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (el. b. 7 failas, 2-9 psl.). Ieškinį atmetus, šios bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės atsakovei UAB „Hermesas“.

Trečiasis asmuo UAB „Franklis“ rašytiniais įrodymais pagrindė 1 242 Eur (800 + 200 + 242) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (el. b. 3 failas, 88-91 psl., el. b. 6 failas, 181 psl.). CPK 47 straipsnio 2 dalis nustato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą). Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015). Ieškovės ieškinį atmetus, trečiajam asmeniui UAB „Franklis“ iš ieškovės priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Nagrinėjant bylą susidarė 68,08 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios priteisiamos valstybei iš ieškovės, kurios ieškinys atmestas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hermesas“ iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ 1 064,80 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt keturis eurus ir aštuoniasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Franklis“ iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ 1 242 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ 68,08 Eur (šešiasdešimt aštuonių eurų ir aštuonių centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.