Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Aurimo Brazdeikio ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ patikslintą ieškinį atsakovėms Klaipėdos miesto savivaldybei, atstovaujamai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, ir uždarajai akcinei bendrovei „Hermesas“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, uždaroji akcinė bendrovė „Franklis“, uždaroji akcinė bendrovė „Prie Lėvens“, akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama: priteisti ieškovei solidariai iš atsakovių Klaipėdos miesto savivaldybės, atstovaujamos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, ir UAB „Hermesas“ 13 000 Eur; priteisti ieškovei iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės 461,23 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos; priteisti ieškovei iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės 5 procentų, o iš atsakovės UAB „Hermesas“ 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovei solidariai iš atsakovių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (16,55 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje Nr. e2-890-592/2022, 303 Eur žyminio mokesčio ir 447,70 Eur už ieškinio parengimą).

2. Ieškovė nurodė, jog 2020 m. sausio 6 d. tarp ieškovės ir UAB „Franklis“ buvo sudaryta įmonių turto draudimo sutartis (toliau – Draudimo sutartis) su Priedu Nr. 1, pagal kurią buvo apdraustas draudėjo pastatas ir jame esanti įranga, adresu (duomenys neskelbtini). Draudėjas 2020 m. vasario 3 d. pastebėjo, kad jam priklausančios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), yra smarkiai užlietos vandeniu. Šių patalpų gausų užliejimą vandeniu lėmė UAB „Orlis“ (dabar jos teisių ir pareigų perėmėja yra atsakovė UAB „Hermesas“) atliekami paviršinių nuotekų tinklų rekonstravimo darbai. Bendras ieškovės draudėjo patirtas nuostolis yra 42 968,71 Eur (26 162,17 Eur už sugadintas patalpas + 16 806,54 Eur už sugadintus daiktus). UAB „Orlis“ iš esmės pripažino savo atsakomybę, sutiko, jog reikia atlyginti žalą, ir nurodė, kad pumpavo vandenį iš duobės. Tarp ieškovės ir draudėjo buvo pasiektas taikus susitarimas dėl 13 000 Eur draudimo išmokos, kuris buvo patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-890-592/2022. Todėl galutinė nuostolio suma, prašoma priteisti subrogacijos tvarka, yra 13 000 Eur. UAB „Orlis“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pavedimu, vykdė lietaus nuotekų tinklų rekonstravimo ir statybos darbus, dėl kurių buvo atliekami kasimo darbai, t. y. keičiami komunikaciniai vamzdžiai Klaipėdos mieste. Minėti darbai buvo vykdomi ir teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykus užpylimui, nei Klaipėdos miesto savivaldybė, nei UAB „Orlis“ nesiėmė priemonių, kad skubiai būtų tvarkoma problema, vanduo vis veržėsi į patalpas. Taigi UAB „Orlis“, vykdydama paviršinių nuotekų tinklų rekonstravimo darbus, šių darbų atlikimo metu padarė žalos ieškovės draudėjai UAB „Franklis“, o atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė nevykdė tinkamos statybų proceso priežiūros, tinkamai nereagavo į ieškovės draudėjo skundus dėl užliejamų patalpų ir nesiėmė jokių priemonių, kad būtų kuo greičiau išspręsta patalpų užliejimo priežastis, todėl abi atsakovės yra solidariai atsakingos už susidariusią žalą.

3. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškovės patikslintą ieškinį atmesti. Atsakovė atsiliepime laikėsi nuomonės, kad 2003 m. gruodžio 29 d. lietaus nuotekų eksploatavimo sutartimi Nr. 16-1122 miesto lietaus nuotekų tinklų priežiūrą ir faktinį valdymą atsakovė perdavė AB „Klaipėdos vanduo“, todėl pastaroji turėtų būti atsakove. Be to, ieškovė patikslindama ieškinį tik išplėtė atsakovų kiekį. O ieškovės pasirinkta nauja atsakovė UAB „Hermesas“ nebuvo 2018 m. kovo 5 d. rangos sutarties Nr. J9-701 šalis. Domėtis vykdomais darbais ir juos kontroliuoti nebuvo atsakovės pareiga, nes statybos darbų kontrolę vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Taigi atsakovė nepadarė jokių pažeidimų, o priešingai, organizavo techninę priežiūrą pagal 2019 m. vasario 5 d. sutartį Nr. J9-456 su UAB „Prie Lėvens“. Pagal pačios ieškovės duomenis, gatvės lietaus nuotekų tinklai buvo remontuojami priešais pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), todėl darytina išvada, jog ir adresu (duomenys neskelbtini), pastatams esant sujungtiems bendra siena, pusrūsių apliejimo rizika turėjo taip pat kilti, tačiau byloje tokių duomenų stebėtinai nėra. Ieškovei taip pat 2018 m. rugpjūčio 10 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir tik vėliau ši gavo kapitalinio remonto statybos leidimą, kuriame jau 2020 m. vasario 3 d. pastebimas užliejimas. Atsakovės nuomone, UAB „Franklis“ į sąmatą įtraukė sunkiai suvokiamus tariamo apliejimo pasekmių pašalinimo kapitalinio remonto darbus, t. y. tokius kaip grindų betoninio pagrindo su visa gilesne izoliacija išardymas; durų ir langų išėmimas su visomis staktomis (langai net nenukentėjo, o langai (kokie bebūtų) yra pritaikyti gamtos poveikiui, todėl sunkiai suvokiama, kodėl langus ir duris reikia plėšti iš sienų); šiukšlių ir sąvartyno išlaidos; naujų betoninių grindų atitinkamas įrengimas, nauja kiliminė danga ir išplėštų durų staktų įstatymas; angų pramušimas plytų konstrukcijose laikinoms durims bei sienų permūrijimas; tariamai sugadinti daiktai (sunkiai suvokiama, kaip sienos ir grindų sudrėkimas galėjo sugadinti odinius baldus, nors kai kurios sienos net nenukentėjo). Taigi, atsakovės nuomone, ieškovės nurodyta tariama žala yra visiškai nesusijusi su lietaus poveikiu. Neigiamos pasekmės galėjo kilti ir anksčiau tiek dėl technologinių statybos darbų pažeidimų, tiek dėl netinkamai atliktų ir todėl iki šiol neperduotų statybos darbų.

4. Atsakovė UAB „Hermesas“ su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad, visų pirma, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2023 m. vasario 3 d. Iki ieškinio senaties termino pabaigos ieškovė nebuvo pareiškusi reikalavimų nei UAB „Orlis“, nei jos teisių ir pareigų perėmėjai UAB „Hermesas“. Ieškovė patikslintą ieškinį UAB „Hermesas“ pareiškė tik 2023 m. spalio 26 d. Taigi, pasibaigus ieškinio senaties terminui, yra pagrindas ieškovės patikslintą ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad nei pradinė atsakovė, nei jos teisių ir pareigų perėmėja UAB „Hermesas“ žalos nepripažino, o ieškovės pateiktuose susirašinėjimuose dalyvavusių asmenų nuomonė negali būti vertinama kaip žalos pripažinimas. Ieškovė teikiamais įrodymais ir argumentais neįrodė deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų visumos atsakovės UAB „Hermesas“ teisinei atsakomybei kilti. Pradinė atsakovė UAB „Orlis“ darbus atliko tinkamai, o užsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atliktus darbus priėmė. Ieškovė neįrodė, kad UAB „Franklis“ patalpos buvo užlietos būtent dėl UAB „Orlis“ atliktų darbų. UAB „Orlis“ darbus vykdė pagal techninį projektą, o UAB „Orlis“ atliekamus darbus kontroliavo užsakovo paskirtas techninis prižiūrėtojas. Byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „Orlis“ darbus vykdė, nukrypdama nuo techninio projekto ar pažeisdama statybos techninių dokumentų reikalavimus. Ieškovė nepateikė specialistų, ekspertų išvadų, kad patalpos buvo aplietos vandeniu būtent dėl UAB „Orlis“ vykdytų darbų. Patalpų užliejimą vandeniu galėjo lemti ir kitos priežastys, t. y. netinkamai įrengta hidroizoliacija rūsio patalpose. Atsakovė nesutiko su prašomos priteisti žalos dydžiu. Prašoma priteisti 13 000 Eur suma negali būti laikoma nustatytu žalos dyžiu. UAB „Hermesas“ nebuvo proceso dalyvis Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-890-592/2022, todėl jai nežinomos su žalos nustatymu ir šalių susitarimu susijusios aplinkybės. Taigi, jei šalys susitarė įvykio (patalpų apliejimo) nelaikyti draudžiamuoju įvykiu, o ieškovė savanoriškai išmokėjo UAB „Franklis“ 13 000 Eur sumą, ši suma negali būti pripažįstama patirta žala.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ prašė ieškinį atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Trečiasis asmuo nurodė, kad jos su draudėja UAB „Orlis“ sudaryta Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) numatė, jog draudimo laikotarpis yra nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d., o šios sutarties priedu Nr. 1 papildomai susitarta dėl retroaktyvios draudimo apsaugos taikymo statybos darbams, atliktiems laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2019 m. vasario 1 d. Taigi trečiojo asmens draudimo apsauga buvo teikiama statybos darbams, atliktiems nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2019 m. gegužės 1 d. Vadinasi, ieškovės nurodomas ginčo įvykis (patalpų galimas užliejimas) įvyko 2020 m. vasario 3 d., t. y. praėjus 9 mėnesiams nuo trečiojo asmens teiktos draudimo apsaugos galiojimo pabaigos. Trečiojo asmens įsitikinimu, netgi jei byloje ir būtų konstatuoti ieškovės nurodomi neteisėti rangovės UAB „Orlis“ veiksmai, šie veiksmai turėjo būti atlikti prieš pat ginčo įvykį (2020 m. sausio–vasario mėn.), o ne trečiojo asmens draudimo apsaugos galiojimo metu – priešingu atveju (t. y. jei šie neteisėti veiksmai būtų atlikti iki 2019 m. gegužės 1 d.) lietaus poveikis ieškovės apdraustoms patalpoms, atsižvelgiant į įprastas klimatines sąlygas ir lietaus dažnumą Klaipėdos mieste, būtų pasireiškęs dar 2019 m. pavasarį. Trečiojo asmens nuomone, šis įvykis nėra susijęs su UAB „Orlis“ statybos darbais, atliktais laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2019 m. gegužės 1 d., dėl to trečiojo asmens draudimo sutartis ir ja teikta draudimo apsauga, vadovaujantis draudimo taisyklių 98 punktu, nėra aktuali šiam ginčui. Trečiojo asmens nuomone, UAB „Franklis“ patalpų užliejimą lėmė ne UAB „Hermesas“ atlikti statybos darbai, tačiau paties patalpų savininko veiksmai. Trečiojo asmens įsitikinimu, aplinkybė, jog jokios kitos šalia esančios patalpos (išskyrus šias, kuriose buvo atliekami savavališki statybos darbai) nenukentėjo, patvirtina išvadą, jog užliejimo priežastis sietina tik su šiomis konkrečiomis patalpomis, o ne su išoriniu veiksniu, kuris būtų paveikęs ir kitus objektus. Iš ieškovės ir UAB „Franklis“ sudarytos taikos sutarties sąlygų taip pat matyti, jog ir pati ieškovė šioje byloje nemano, kad užliejimas UAB „Franklis“ patalpose yra rangovės UAB „Orlis“ atliktų statybos darbų rezultatas, tai sudarytų ieškovei pagrindą įvykį pripažinti draudžiamuoju pagal jos sudarytą įmonių turto draudimo sutartį. Trečiojo asmens nuomone, ieškovė tinkamai nepagrindė, ar savo reikalavimą ji sieja su deliktine, ar sutartine civiline atsakomybe, o jeigu jos reikalavimas grindžiamas sutartine civiline atsakomybe – kodėl ji, nebūdama sutarties šalimi, mano turinti reikalavimo teisę į kurį nors iš statybos proceso dalyvių. O jei tokią teisę turinti – nepaaiškino, kuris statybos proceso dalyvis ir kuria apimtimi laikytinas atsakingas už UAB „Franklis“ patirtą žalą, ir kodėl Klaipėdos miesto savivaldybė turėtų atsakyti už visus statybos proceso dalyvius.

6. Trečiasis asmuo UAB „Franklis“ prašė teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes dėl Draudimo sutarties sudarymo. Trečiojo asmens nuomone, ieškovės išdėstyta pozicija dėl žalos dydžio yra pagrįsta. Trečiojo asmens nuomone, atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nurodomi kiti nekilnojamojo turto objektai, kurie, pasak jos, irgi turėjo būti aplieti, nėra susiję su šio ieškinio dalyku. Ieškovė yra juridinis asmuo, teikiantis paslaugas pagal individualias sutartis, todėl jos klientai yra tik tie asmenys, kurie yra sudarę draudimo sutartis. Todėl ieškovė neturi pagrindo teikti duomenis apie žalas kituose nekilnojamojo turto objektuose, nes šie asmenys galbūt net nėra ieškovės klientai. Trečiasis asmuo turi visus reikiamus dokumentus ir leidimus, kurie yra susiję su jo nekilnojamojo turto remonto darbais. Taigi nelegalios statybos padarinių negali kilti tais atvejais, kai statyba yra įteisinta. Nėra jokios abejonės, kad apliejimas įvyko de facto. Dėl to atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija tiesiog vengdama atsakomybės kvestionuoja prejudicinius faktus. Be kita ko, trečiasis asmuo 2020 m. investavo žymią sumą į remonto darbus, rinkosi itin kokybiškas medžiagas, prabangius baldus ir techniką. Pažymėtina, kad tik nekilnojamojo turto objekto savininkas sprendžia, kiek jis investuoja į savo turto pagerinimą, todėl atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vertinimai ir pamąstymai apie tai, kas įtraukta į sąmatą, yra visiškai nepagrįsti. Mano, kad dėl susidariusio itin didelio vandens slėgio iš apačios buvo pažeista hidroizoliacija, todėl kilo poreikis grindų betono išardymui, izoliavimui ir naujo betono perklojimui. Patalpų apliejimo metu buvo sugadintos trejos ąžuolinės durys bei trys palangės. Dėl drėgmės mediena išsiplėtė, išsikraipė, atsirado pelėsis. Daiktai įsigyti vos prieš metus ir nebuvo nudėvėti. Durų ir palangių įsigijimo kaina – 2 760 Eur. Be to, remonto metu atsirado statybinių atliekų. Šios atliekos neįeina į vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymo mokestį. Trečiasis asmuo su ieškove sudarė taikos sutartį ir susitarė dėl žymiai mažesnės sumos, o toks taikus susitarimas buvo nulemtas ilgo proceso, poreikio brangiai ekspertizei. Šalys įvertino sąmatos eilutes, kurios tikrai nekvestionuotinos, ir sulygo dėl tokios sumos.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinio netenkino. Teismo pagrindiniai motyvai:

7.1. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas ieškovės subrogaciniam reikalavimui pareikšti skaičiuojamas nuo tada, kai draudėja sužinojo arba turėjo sužinoti apie patirtą žalą.

7.2. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog draudėja, patyrusi žalą, ar ieškovė, išmokėjusi išmoką, būtų kreipusios su pretenzija į UAB „Orlis“ ar jos teisių ir pareigų perėmėją atsakovę UAB „Hermesas“, o minėtos bendrovės būtų tokią pretenziją pripažinusios ir (ar) ėmusios atlyginti žalą.

7.3. Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad el. susirašinėjime D. V. minimas UAB „Orlis“ statybos darbų vadovas turėjo įgaliojimus veikti bendrovės vardu pripažįstant prievolę, o iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos tarnautojos laiško ar parodymų teismo posėdyje negalima nustatyti, su kokiu UAB „Orlis“ darbuotoju ji bendravo ir ar jis turėjo įgaliojimus veikti UAB „Orlis“ vardu pripažįstant prievolę. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas ieškovės reiškiamiems reikalavimams UAB „Hermesas“, kaip UAB „Orlis“ teisių ir pareigų perėmėjai, nebuvo nutrūkęs.

7.4. Teismas nustatė, kad UAB „Franklis“ apie jos patalpoms padarytą žalą sužinojo 2020 m. vasario 3 d. ir nuo šios datos skaičiuotina ieškinio senaties termino pradžia dėl draudimo išmokos priteisimo subrogacijos tvarka. Taigi ieškinio senaties terminas ieškovės subrogaciniam reikalavimui pareikšti baigėsi 2023 m. vasario 3 d. Reikalavimas dėl draudimo išmokos priteisimo subrogacijos tvarka atsakovei UAB „Hermesas“, kaip UAB „Orlis“ teisių ir pareigų perėmėjai, buvo pareikštas tik patikslintu ieškiniu, kuris teismui pateiktas 2023 m. spalio 26 d. Vadinasi, ieškovė trejų metų ieškinio senaties terminą praleido daugiau nei aštuonis mėnesius. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamam reikalavimui yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, toks termino praleidimas, teismo nuomone, yra žymus. Be to, ieškovė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, dėl kurių praleido terminą, ir neprašė to termino atnaujinti.

7.5. Teismas pažymėjo, kad ieškovė 2023 m. vasario 1 d., t. y. nepraleidusi ieškinio senaties termino, pareiškė ieškinį teisme kitai iš atsakovių – Klaipėdos miesto savivaldybei. Ieškovė jau tada buvo identifikavusi UAB „Orlis“ kaip, jos manymu, už žalą atsakingą asmenį. Nors UAB „Orlis“ yra išregistruota nuo 2021 m. balandžio 16 d., jo teisių ir pareigų perėmėja UAB „Hermesas“ yra išviešinta Juridinių asmenų registre nuo tos pačios datos – 2021 m. balandžio 16 d. Juridinių asmenų registro duomenys, registre kaupiami dokumentai ir bet kuri kita registrui pateikta informacija yra vieša ir teikiama įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl nėra pagrindo manyti, kad ieškovei nebuvo prieinami duomenys apie, jos vertinimu, už žalą atsakingos bendrovės teisių ir pareigų perėmėją atsakovę UAB „Hermesas“. Teismas nurodė, kad ieškovė nepagrįstai ilgai delsė pateikti teismui ieškinį atsakovei UAB „Hermesas“. Pažymėjo, kad ieškovė yra draudimo bendrovė, turinti teisinius resursus ir praktinę patirtį laiku kreiptis dėl jos veiklai būdingo ginčo į teismą, todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CK 1.131 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo.

7.6. Teismas nustatė, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, todėl ieškovės ieškinio dalis, kurioje pareikšti reikalavimai atsakovei UAB „Hermesas“, yra atmestina.

7.7. Teismas nurodė, kad sprendžiant, ar atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei kyla deliktinė civilinė atsakomybė, nėra reikšminga ta aplinkybė, ar ginčo užpylimas pagal draudiko ir draudėjo sudarytas draudimo sutarties sąlygas (draudimo taisykles) gali būti pripažįstamas draudžiamuoju (nedraudžiamuoju). Konstatavo, kad atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė nuo ieškovės (draudikės) pareikšto reikalavimo gali gintis tik tais argumentais, kuriuos ji panaudotų gindamasi ir nuo draudėjo tiesiogiai pareikšto reikalavimo, todėl atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės argumentai, susiję su įvykio pripažinimu nedraudžiamuoju, nėra teisiškai reikšmingi, sprendžiant dėl atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės civilinės atsakomybės.

7.8. Teismas konstatavo, kad patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), buvo užlietos laikotarpiu nuo penktadienio iki pirmadienio, kai pranešta apie užliejimą, t. y. 2020 m. kovo 31 d. – 2020 m. vasario 3 d., o draudėja dėl ginčo užpylimo patyrė žalą.

7.9. Teismas nurodė, kad Klaipėdos miesto paviršinių nuotekų tinklų valdymas buvo perduotas trečiajam asmeniui AB „Klaipėdos vanduo“, tačiau sutartimi trečiajam asmeniui buvo perduota ne savarankiška paviršinių nuotekų tinklų valdymo teisė, o tik techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimas, todėl AB „Klaipėdos vanduo“ nelaikytina šių tinklų valdytoja, sprendžiant dėl statinio savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės.

7.10. Teismas nustatė, kad žalos atsiradimo metu ties pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), rangovė UAB „Orlis“ vykdė paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukcijos darbus.

7.11. Pažymėjo, kad ieškovės įrodinėjamos žalos priežastys – rangovės iškasta tranšėja ir savivaldybei dar neperduotas tiesiamas naujas paviršinių nuotekų vamzdis – teismo vertinimu, nelaikytini savivaldybei priklausiusių paviršinių nuotekų tinklų konstrukciniais trūkumais. Todėl šiuo atveju dėl atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atsakomybės gali būti sprendžiama tik bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai).

7.12. Nustatė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (užsakovė) ir UAB „Prie Lėvens“ (tiekėja) buvo sudariusios sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl statinio – paviršinių nuotekų tinklų, adresu (duomenys neskelbtini), – statybos techninės priežiūros paslaugos. Todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė būtų pažeidusi Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuris nurodo, jog statytojas (užsakovas) privalo organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą. Tam tikslui statinio statytojas (užsakovas) skiria (samdo) statinio statybos techninį prižiūrėtoją Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis).

7.13. Pažymėjo, kad ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, jog atliekant ginčo rekonstrukcijos darbus buvo netinkamai įgyvendinti statinio projekto sprendiniai ar kad draudėjos patirta žala galėtų būti susijusi su netinkamu projekto įgyvendinimu.

7.14. Dėl ieškovės nurodomo CK 6.689 straipsnio, kurio 1 dalyje nustatyta, jog užsakovas turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, pažymėjo, kad CK 6.689 straipsnyje reglamentuojama užsakovo teisė, o ne pareiga kontroliuoti statybos darbus. Teismo vertinimu, nei įstatyme numatyta užsakovo teisė kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, nei rangos sutarties šalių tarpusavio susitarimas dėl užsakovo vykdomos darbų atlikimo priežiūros negali būti aiškinami kaip sukuriantys užsakovui pareigą atsakyti tretiesiems asmenims už bet kuriuos rangovo veiksmus.

7.15. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų tiek, kiek tai susiję su ginčo užpylimu.

7.16. Nurodė, kad ieškovės pozicija dėl atliekamų statybos darbų ir žalos atsiradimo priežastinio ryšio yra iš esmės grindžiama vien 2020 m. vasario 10–12 d. susirašinėjimu su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos tarnautoja dėl užlietų ginčo patalpų ir draudėjos paaiškinimais, kurie, teismo vertinimu, nėra pakankami nustatyti žalos atsiradimo mechanizmą ir konstatuoti, kad būtent aptariami statybos darbai nulėmė žalos atsiradimą.

7.17. Pažymėjo, kad draudėjos žala buvo įvertinta iš karto po užpylimo, todėl vėlesni Klaipėdos miesto savivaldybės veiksmai ar neveikimas nėra priežastiniu ryšiu susiję su žalos atsiradimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai:

8.1. Nurodo, kad UAB „Orlis“ veiksmai, pripažįstant savo atsakomybę, buvo aktyvūs (bendraujant telefonu su savivaldybe (šiuo atveju darbų užsakovu) ir pripažįstant savo atsakomybę bei paties vandens pumpavimas iš tranšėjos), todėl buvo pagrindas taikyti CK 1.130 str. 2 d. ir konstatuoti, jog senaties terminas buvo nutrūkęs.

8.2. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje nėra įrodymų apie tai, jog P. S. turėjo įgaliojimus veikti UAB „Orlis“ vardu (pripažinti atsakomybę dėl žalos).

8.3. Nurodo, kad iki šios bylos iškėlimo teisme pretenzijos dėl žalos atlyginimo į UAB „Orlis“ nereiškė, kadangi iš viešai prieinamų duomenų (iš Registrų centro) ieškovas nustatė, jog UAB „Orlis“ yra išregistruotas. Išsiuntus pranešimą į buvusias UAB „Hermesas“ (UAB „Orlis“) buveinės patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo gauta jokio atsakymo. Todėl ieškinys ir pretenzija buvo pateikta tik atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei.

8.4. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Klaipėdos miesto savivaldybė tinkamai atliko priežiūrą, kadangi pasitelkė techninį prižiūrėtoją UAB „Prie Lėvens“. Mano, jog vien tik 2019 m. vasario 5 d. techninės priežiūros sutartis nėra pakankamas įrodymas, jog techninė priežiūra buvo faktiškai vykdoma. Pažymi, jog byloje nėra įrodymų, jog UAB „Prie Lėvens“ faktiškai vykdė techninę priežiūrą.

8.5. Nurodo, jog apie jokį techninį prižiūrėtoją iš UAB „Prie Lėvens“ nė vienas iš liudytojų (darbų vadovų) net neužsiminė. Liudytojai vieningai nurodė, jog už darbų eigą (duomenys neskelbtini) gatvėje (įvykio vietoje) buvo atsakingas darbų vadovas P. S..

8.6. Nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybė netinkamai kontroliavo vykdomos rekonstrukcijos ir statybos darbus, kadangi rangovė UAB „Orlis“ (dabar atsakovas 2 UAB „Hermesas“) paliko vamzdžius išorėje ir iškastą tranšėją, į kurią pribėgo lietaus vandens ir per kurią buvo užlietos ieškovo draudėjo patalpos.

8.7. Nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės aplaidumą ir netinkamą darbų priežiūrą patvirtina tai, jog įvykio metu UAB „Orlis“ neturėjo privalomo draudimo.

9. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

9.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atidžiai ir tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.

9.2. Mano, kad pateikti duomenys įrodo, jog iškritęs kritulių kiekis negalėjo sukelti „potvynio“ trečiojo asmens UAB „Franklis“ patalpose.

9.3. Nurodo, kad nesuprantama, kodėl apliejus patalpas būtina griauti betonines grindis – to reikia tik trūkusiams vamzdžiams keisti. Mano, kad tikroji priežastis – patalpų vidinės inžinerinės-vandentiekio infrastuktūros gedimas / trūkimas grindyse dėl oficialiai fiksuotos blogos techninės būklės (patalpų rekonstrukcija viena iš priežasčių), tačiau ieškovė ignoravo ir vengė pateikti į bylą patalpose vykdytos (pradžioje nelegalios) rekonstrukcijos techninį projektą.

9.4. Nurodo, kad ieškovės pareiga pateikti bylai duomenis, jog statybos darbų techninis prižiūrėtojas nevykdė techninės priežiūros. Be to, ieškovė nenurodė imperatyvaus pagrindo atsakovei kontroliuoti ir rangovus, ir techninius prižiūrėtojus, ieškovė neskiria teisės nuo pareigos. Ieškovės pareiga yra įrodinėti ieškinio dalyką.

10. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Hermesas“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

10.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas ir teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

10.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti.

10.3. Sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir sprendimo motyvais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

12. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė ADB „Gjensidige“ (draudikė) įmonių turto draudimo sutartimi laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 7 d. iki 2021 m. sausio 6 d. buvo apdraudusi trečiajam asmeniui UAB „Franklis“ (draudėjai) priklausančias administracinės paskirties patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), su jose esančiais baldais, inventoriumi, biuro įranga, kompiuterine technika. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-890-592/2022 buvo patvirtinta ADB „Gjensidige“ ir UAB „Franklis“ taikos sutartis, kuria susitarta, kad ADB „Gjensidige“ sumoka UAB „Franklis“ 13 000 Eur dydžio draudimo išmoką (taikos sutarties 3 punktas) dėl žalos, padarytos užliejus UAB „Franklis“ turtą pirmiau minėtu adresu. Vykdydama šią taikos sutartį, ieškovė ADB „Gjensidige“ išmokėjo 13 000 Eur trečiajam asmeniui UAB „Franklis“ ir nagrinėjamoje byloje pareikštu patikslintu ieškiniu šią išmoką bei kompensuojamąsias palūkanas prašo priteisti iš atsakovių Klaipėdos miesto savivaldybės ir UAB „Hermesas“ (UAB „Orlis“ teisių ir pareigų perėmėjos), kurios, ieškovės vertinimu, yra atsakingos už padarytą žalą. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

Dėl ieškinio senaties

15. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nustatė, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, todėl ieškovės ieškinio dalį, kurioje pareikšti reikalavimai atsakovei UAB „Hermesas“, atmetė.

16. Ieškovė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad sutinka, jog UAB „Hermesas“ atžvilgiu yra taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Todėl apeliantė neginčija šių pirmosios instancijos teismo motyvų: „kad nagrinėjamu atveju taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas ieškovės subrogaciniam reikalavimui pareikšti skaičiuojamas nuo tada, kai draudėja sužinojo arba turėjo sužinoti apie patirtą žalą. <....> Šie byloje surinkti duomenys, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad draudėja UAB „Franklis“ apie jų patalpoms, adresu (duomenys neskelbtini), padarytą žalą sužinojo 2020 m. vasario 3 d. ir nuo šios datos skaičiuotina ieškinio senaties termino pradžia dėl draudimo išmokos priteisimo subrogacijos tvarka“. Tačiau apeliantė mano, kad UAB „Orlis“ veiksmai, pripažįstant savo atsakomybę, buvo aktyvūs (bendraujant telefonu su savivaldybe (darbų užsakovu) ir pripažįstant savo atsakomybę bei paties vandens pumpavimas iš tranšėjos), todėl buvo pagrindas taikyti CK 1.130 str. 2 d. ir konstatuoti, jog senaties terminas buvo nutrūkęs.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių pateiktus procesinius dokumentus ir byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo pritarti tokiems apeliantės argumentams. Pažymėtina, kad CK 1.130 straipsnyje reglamentuojami pagrindai, kuriems esant ieškinio senaties terminas nutraukiamas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę (CK 1.130 straipsnio 2 dalis). Nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Jeigu ieškinio senaties terminą nutraukė ieškinio pareiškimas, tai ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jeigu iš ginčo teisinio santykio galima pareikšti tapatų reikalavimą (CK 1.130 straipsnio 3 dalis). Iš aptartos normos matyti, kad ieškinio senaties terminą nutraukia dvi aplinkybių grupės – skolininko veiksmai šiam pripažįstant skolą bei suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą dėl savo teisių gynimo.

18. Pagal kasacinio teismo praktiką tai, kokius skolininko veiksmus galima laikyti patvirtinančiais skolos pripažinimą ir nutraukiančiais ieškinio senaties eigą, priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Teismų praktikoje tokiais skolininko veiksmais laikomi veiksmai, kai skolininkas pripažįsta kreditoriaus pretenziją, sumoka dalį pagrindinės skolos arba netesybų, palūkanas už pagrindinę skolą, taip pat kai šalys modifikuoja sutartį taip, kad iš jos turinio matyti, jog skolininkas pripažįsta skolą, kai skolininkas prašo keisti sutartį, atidedant ar išdėstant mokėjimus, akceptuoja inkaso pavedimą ir kiti panašūs veiksmai. Skolininko veiksmai, kuriais jis pripažįsta prievolę, turi būti aktyvūs, bet ne tylėjimas, nes šis nelaikomas asmens valios išraiška, išskyrus įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2008).

19. Apeliantės nuomone, aplinkybę, jog skolininko atlikti veiksmai liudija, kad ji pripažįsta prievolę, pagrindžia byloje esanti susirašinėjimo su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija medžiaga. Tačiau nagrinėjamu atveju, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog UAB „Franklis“, kuri patyrė žalą, ar apeliantė, išmokėjusi išmoką, būtų kreipusios su pretenzija į UAB „Orlis“ ar jos teisių ir pareigų perėmėją atsakovę UAB „Hermesas“, o minėtos bendrovės būtų tokią pretenziją pripažinusios ir (ar) ėmusios atlyginti žalą ar jos dalį. Iš byloje esančios Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir D. V. susirašinėjimo medžiagos, kuria remiasi apeliantė, matyti, kad UAB „Franklis“ darbuotoja D. V., dirbusi ginčo patalpose, 2020 m. vasario 11 d. rašė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos tarnautojai: „patvirtinu, kad „Orlis“ darbų vadovas buvo vietoje, apsižiūrėjo, patvirtino žodžiu, kad tai jų kaltė“; Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos tarnautoja 2020 m. vasario 11 d. atsakė UAB „Franklis“ darbuotojai: „UAB „Orlis“ vakar komentavo, kad supranta ir priima, kad nuostolius reikės padengti“. Vertinant šį susirašinėjimą CK 1.130 straipsnio 2 dalies kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog šiame susirašinėjime tiesiogiai nedalyvavo joks UAB „Orlis“ atstovas, o kitų asmenų susirašinėjimas apie galimo skolininko poziciją dėl žalos atlyginimo nėra pakankamas pagrindas teigti, kad skolininkas savo aktyviais veiksmais išreiškė valią pripažinti prievolę atlyginti žalą. Kadangi nagrinėjamu atveju tik asmeniškai paties galimo skolininko arba jo oficialaus atstovo veiksmai gali patvirtinti skolos pripažinimą ir nutraukti ieškinio senaties eigą. Išklausius pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašus, nustatyta, kad teisme liudijęs buvęs UAB „Orlis“ direktorius A. K. nurodė net nežinojęs apie ginčo užpylimą ir su Klaipėdos miesto savivaldybe dėl žalos padarymo nebendravo (2024 m. vasario 13 d. teismo posėdžio garso įrašo 22–26 min.).

20. Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje nėra įrodymų apie tai, kad statybos darbų vadovas P. S. turėjo įgaliojimus veikti UAB „Orlis“ vardu (pripažinti atsakomybę dėl žalos).

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis).

22. Apeliantė teigia, kad anksčiau aptarto susirašinėjimo medžiagoje UAB „Franklis“ darbuotojos D. V. minimas UAB „Orlis“ statybos darbų vadovas turėjo įgaliojimus veikti bendrovės vardu pripažįstant prievolę, tačiau nei iš pateiktų laiškų turinio, nei iš teismo posėdžių metu liudytojų duotų parodymų, tarp jų ir paties statybos darbų vadovo P. S., kuris paaiškino, kad įvykio aplinkybių neprisimena, negalima nustatyti, su kokiu UAB „Orlis“ darbuotoju bendravo tiek UAB „Franklis“ darbuotoja, tiek savivaldybės tarnautoja, taip pat negalima nustatyti, ar šis asmuo turėjo oficialius įgaliojimus veikti UAB „Orlis“ vardu pripažįstant prievolę. Pažymėtina, kad išklausius 2024 m. sausio 17 d. ir vasario 13 d. teismo posėdžio garso įrašus, nustatyta, kad liudytojas P. S. buvo tik UAB „Orlis“ darbų vadovas / darbų vykdytojas, tačiau už statybos darbų projektus buvo atsakingas ir dokumentus pasirašydavo statybos projektų vadovas M. M., o įmonės interesams atstovavo įmonės direktorius A. K.. Todėl nėra jokio pagrindo pritarti apeliantės argumentams, jog pagal subordinaciją žemiausiame lygmenyje esantis darbuotojas turėjo įgaliojimus veikti UAB „Orlis“ vardu pripažįstant prievolę dėl nuostolių atlyginimo, apie kurią įmonės direktorius A. K. net nežinojo.

23. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad tarp šalių vyko konkreti diskusija dėl žalos atlyginimo, apeliantė nei UAB „Orlis“, nei vėliau UAB „Hermesas“ nepateikė jokių oficialių pretenzijų dėl žalos atlyginimo. Tuo tarpu UAB „Orlis“ niekuomet oficialiai nepatvirtino, kad pripažįsta savo prievolę atlyginti nuostolius, nenurodė, kada ir kokiomis aplinkybėmis savo prievolę įvykdys. Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „Orlis“ savo veiksmais nesudarė pagrindo apeliantei manyti, jog reikalaujamas nuostolių atlyginimas gali būti sumokėtas ar kad dėl jų gali būti deramasi. Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad šiuo atveju egzistavo CK 1.130 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, nutraukusios ieškinio senaties termino eigą. Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija teisinio pagrindo nuspręsti, jog UAB „Orlis“ aktyviais veiksmais pripažino prievolę atlyginti žalą, nenustatė, o apeliaciniame skunde nėra nurodyta argumentų, kurie leistų abejoti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumu.

Dėl subrogacinio reikalavimo atlyginti žalą (Klaipėdos miesto savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygų)

24. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

25. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normų, bet taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, atsiradusius dėl žalos padarymo. Aplinkybė, kad subrogacinį reikalavimą pareiškia draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Draudikui perėmus draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą, nepasikeičia santykių, iš kurių šios teisės kildinamos, prigimtis, todėl nesikeičia ir žalą padariusio asmens gynybos nuo reiškiamų reikalavimų atlyginti žalą pagrindai, t. y. nuo tokių reikalavimų galima gintis tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017, 24 punktas).

26. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje akcentuojama ne draudimo sutarties sąlygų tikslaus laikymosi svarba, bet aplinkybių, kurios lemia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę, jos apimtį, svarba sprendžiant dėl draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo pagal deliktinės atsakomybės taisykles (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).

27. Taigi nagrinėjamu atveju atsakingas už žalą asmuo nuo pareikšto reikalavimo turėtų gintis, remdamasis deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis materialiosios teisės normomis, kurios būtų taikomos, jeigu dėl žalos atlyginimo tiesiogiai į atsakoves būtų kreipęsis nukentėjęs asmuo.

28. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Deliktinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nagrinėjamu atveju apeliantei tenka pareiga įstatyme nustatytas sąlygas įrodyti (CPK 178 straipsnis).

29. Vadovaujantis CPK 177 straipsniu, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse numatytas išimtis.

30. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Klaipėdos miesto savivaldybė tinkamai atliko techninę priežiūrą, kadangi pasitelkė techninį prižiūrėtoją UAB „Prie Lėvens“. Mano, jog vien tik 2019 m. vasario 5 d. techninės priežiūros sutartis nėra pakankamas įrodymas, jog techninė priežiūra buvo faktiškai vykdoma. Pažymi, jog byloje nėra įrodymų, jog UAB „Prie Lėvens“ faktiškai vykdė techninę priežiūrą. Nurodo, jog apie jokį techninį prižiūrėtoją iš UAB „Prie Lėvens“ nė vienas iš liudytojų (darbų vadovų) net neužsiminė. Liudytojai vieningai nurodė, jog už darbų eigą (duomenys neskelbtini) gatvėje (įvykio vietoje) buvo atsakingas darbų vadovas P. S..

31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, t. y., jog draudėja dėl ginčo užpylimo patyrė žalą, tačiau nenustatė likusių civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir kaltės. Apeliantė šiuo atveju nesutinka ir teigia, jog atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamai vykdoma technine priežiūra, kai rangovas UAB „Orlis“ (dabartinė teisių perėmėja UAB „Hermesas“) paliko vamzdžius išorėje ir iškastą tranšėją, į kurią pribėgo lietaus vandens ir per kurią buvo užlietos ieškovo draudėjo patalpos.

32. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (užsakovės) ir UAB „Orlis“ (rangovės) 2018 m. kovo 5 d. buvo sudaryta Rangos sutartis Nr. J9-701 dėl, be kita ko, paviršinių nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini), rekonstravimo ir įrengimo darbų su projektavimu. Leidimai minėtiems darbams (duomenys neskelbtini), atlikti buvo išduoti (pratęsti) laikotarpiais nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d., nuo 2019 m. gruodžio 10 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki 2020 m. liepos 29 d., taigi apėmė ir byloje nustatytą užpylimo laikotarpį – 2020 m. vasario 3 d.

33. Apeliantės manymu, atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktus. Pagal Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 5 punktą statytojas (užsakovas) privalo organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą. Tam tikslui statinio statytojas (užsakovas) skiria (samdo) statinio statybos techninį prižiūrėtoją Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis).

34. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (užsakovė) ir UAB „Prie Lėvens“ (tiekėja) 2019 m. vasario 5 d. buvo sudariusios sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl statinio – paviršinių nuotekų tinklų, adresu (duomenys neskelbtini), – statybos techninės priežiūros paslaugos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pateikė įrodymus, jog buvo nusamdžiusi tiekėją UAB „Prie Lėvens“ paviršinių nuotekų tinklų, adresu (duomenys neskelbtini), statybos techninės priežiūros darbams atlikti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė būtų pažeidusi Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

35. Pagal Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6 punktą statytojas (užsakovas) privalo organizuoti statinio projekto vykdymo priežiūrą, kai ji privaloma arba savo iniciatyva. Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, statinio projekto vykdymo priežiūros tikslas – kontroliuoti, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą ir kad būtų įgyvendinta statinio projekte sukurta statinio architektūra (Statybų įstatymo 2 straipsnio 70 dalis). Nagrinėjamoje byloje apeliantė nenurodė jokių aplinkybių, jog atliekant ginčo rekonstrukcijos darbus buvo netinkamai įgyvendinti statinio projekto sprendiniai ar kad draudėjos patirta žala galėtų būti susijusi su netinkamu projekto įgyvendinimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė būtų pažeidusi Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

36. Apeliantės manymu, atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė pažeidė ir CK 6.689 straipsnį, kurio 1 d. nustatyta, jog užsakovas turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, tačiau, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, šia norma yra reglamentuota užsakovo teisė, o ne pareiga kontroliuoti statybos darbus.

37. Apeliantė pažymėjo, jog apie jokį techninį prižiūrėtoją iš UAB „Prie Lėvens“ nė vienas iš liudytojų (darbų vadovų) teismo posėdžių metu net neužsiminė. Teigia, kad liudytojai vieningai nurodė, jog už darbų eigą (duomenys neskelbtini) gatvėje (įvykio vietoje) buvo atsakingas darbų vadovas P. S..

38. Tokius apeliantės argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip visiškai nepagrįstus ir klaidingus, kadangi išklausius pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašus nustatyta, jog 2024 m. vasario 13 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (32 min.) buvęs UAB „Orlis“ direktorius A. K. paliudijo, jog Klaipėdos miesto savivaldybė buvo nusamdžiusi techninį prižiūrėtoją – J., kuris nuolatos tikrino atliekamus darbus. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiesioginių klausimų buvusiems UAB „Orlis“ darbuotojams apie vykdomą techninę priežiūrą apeliantė net nepateikė. Tai, kad darbų vykdytojas (duomenys neskelbtini) (įvykio vietoje) buvo statybos darbų vadovas P. S., niekaip nepaneigia fakto, kad atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė šiems vykdomiems darbams prižiūrėti buvo nusamdžiusi UAB „Prie Lėvens“.

39. Pažymėtina, jog, jei apeliantė nurodo, kad techninė priežiūra buvo atlikta netinkamai ar visai nebuvo atliekama, ji savo argumentams pagrįsti privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos teiginius, nes jai tenka pareiga įstatyme nustatytas civilinės atsakomybės sąlygas įrodyti (CPK 178 straipsnis), tačiau ne perkelti įrodinėjimo pareigą atsakovei ir teigti, jog ji privalo įrodyti, kad tinkamai atliko techninę priežiūrą. Įrodinėjimo našta tenka tam, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (lot. onus probandi in cumbit ei qui affirmat, non ei qui negat). Analogiškai, bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12 str., 178 str.), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi (lot. idem est non probari et non esse – kas neįrodyta ir kas neegzistuoja, yra vienas ir tas pats).

40. Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė 2019 m. vasario 5 d. techninės priežiūros sutartį su UAB „Prie Lėvens“, taip pat buvęs UAB „Orlis“ direktorius A. K. pirmosios instancijos teismo 2024 m. vasario 13 d. posėdžio metu paliudijo, jog Klaipėdos miesto savivaldybė buvo nusamdžiusi techninį prižiūrėtoją J., kuris nuolatos tikrino darbus. Taigi atsakovė pateikė įrodymus apie vykdytą techninę priežiūrą, priešingai nei apeliantė, tvirtinanti, kad tokios priežiūros atliekant paviršinių nuotekų tinklų, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija buvo įvykdžiusi jai, kaip užsakovei, numatytas pareigas statybos priežiūros srityje, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantė neįrodė atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų tiek, kiek tai susiję su ginčo užpylimu.

41. Apeliantė papildomai nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės aplaidumą ir netinkamą darbų priežiūrą patvirtina tai, jog įvykio metu UAB „Orlis“ neturėjo privalomo draudimo.

42. Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (užsakovės) ir UAB „Orlis“ (rangovės) Rangos sutartis buvo sudaryta 2018 m. kovo 5 d. Remiantis bylos duomenimis, ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ su draudėja UAB „Orlis“ sudarė Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri numatė, jog draudimo laikotarpis yra nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d., o šios sutarties priedu Nr. 1 papildomai susitarta dėl retroaktyvios draudimo apsaugos taikymo statybos darbams, atliktiems laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2019 m. vasario 1 d. Taigi trečiojo asmens draudimo apsauga buvo teikiama statybos darbams, atliktiems nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2019 m. gegužės 1 d.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad UAB „Orlis“ nepastebėjo, jog anksčiau numatytų darbų pabaigos pasibaigė jos civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, negali būti vertinama kaip atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atlikti neteisėti veiksmai statybų techninės priežiūros srityje. Pažymėtina, kad nei įstatyme numatyta užsakovo teisė kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, nei rangos sutarties šalių tarpusavio susitarimas dėl užsakovo vykdomos darbų atlikimo priežiūros negali būti aiškinami kaip sukuriantys užsakovui pareigą atsakyti tretiesiems asmenims už bet kuriuos rangovo veiksmus.

44. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų duotus paaiškinimus, liudytojų parodymus, jų pagrindu teisingai įvertino faktinius duomenis, o šio vertinimo pagrindu tinkamai taikė materialiosios teisės nuostatas ir pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

45. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

46. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

48. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

49. Atsakovės nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.