- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-06-22
- Bylos Nr.
- A8.-675-743/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-27-3-00051-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Pažeidėjas
- R. K.
- Advokatai
- Vilis Žilionis
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 9.38Prekių (daiktų, pašto siuntų, pinigų) deklaravimo, gabenimo tvarkos pažeidimai (ANK 212-214 str.)
- 21.9.9Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K., jo atstovui advokatui Viliui Žilioniui,
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovei Redai Gervelytei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 214 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. K. 2018 m. gegužės 4 d. 17 val. 20 min. Lazdijų r. sav. Kalėdiškių k. kelyje Nr. 2524, automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno 328 vnt. moteriškų kelnių ir 720 vnt. vyriškų trumpikių, neturėdamas prekių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų, kai neteisėtai gabentų prekių vertė, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, yra 4 628,44 Eur, t. y. 92,6 baziniai bausmių ir nuobaudų dydžiai.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę pripažino. Paaiškino, kad 2018 m. gegužės 4 d. iš Lenkijos į Lietuvą gabeno plataus vartojimo prekes, neturėdamas dalies prekių – 328 vnt. moteriškų kelnių ir 720 vnt. vyriškų trumpikių įsigijimo dokumentų. Nurodo, kad iš esmės prekių įsigijimo dokumentai buvo supakuoti prie prekių, dėl dokumentuose nurodytų kiekių nieko paaiškinti negali. Gailisi padaręs nusižengimą. Prašo nekonfiskuoti jam nepriklausančių prekių, jas grąžinti teisėtiems savininkams, ir skirti mažesnę baudą, negu ANK 214 straipsnio 3 dalyje numatyta minimali, nes jo sutuoktinė nedirba, slaugo neįgalų sūnų, jo pajamos nedidelė, šeimos pajamos iki 1 000 Eur per mėnesį. Pažymėjo ir tai, kad muitinės pareigūnai, apskaičiuodami prekių vertę, turėjo neskaičiuoti mokėtinų mokesčių, taikomų prekėms, įvežtoms iš trečiųjų šalių. Tokiu atveju prekių vertė negali būti 4 628,44 Eur (92,6 baziniai bausmių ir nuobaudų dydžiai), o tai gali turėti įtakos administracinio nusižengimo kvalifikavimui pagal ANK 214 straipsnio 2 dalį.
Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės ir R. K. prisipažinimas padarius nusižengimą (b. l. 4). Daiktų paėmimo protokolas (b. l. 5), Kauno teritorinės muitinės pareigūnų Vaidos Bagdanavičienės ir Gražvydo Sajono tarnybiniai pranešimai (b. l. 6, 10, 24), prekių sulaikymo protokolas Nr. 8KMB100661 (b. l. 11) patvirtina, kad 2018 m. gegužės 4 d. 17 val. 20 min. Lazdijų r. sav. Kalėdiškių k., kelyje Nr. 2524, patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. K., kuris gabeno 328 vnt. moteriškų kelnių ir 720 vnt. vyriškų trumpikių, neturėdamas jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų. Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus viršininkės tarnybinis pranešimas dėl sulaikytų prekių muitinio įvertinimo patvirtina, kad R. K. gabentų prekių muitinė vertė yra 3 825,44 Eur, pridėtinės vertės mokestis (PVM) yra 803 Eur, prekių vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 4 628,44 Eur (b. l. 22).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad R. K. Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno prekes, kurių vertė viršija trisdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, neturėdamas prekių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų, todėl jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 214 straipsnio 3 dalį, kuri numato atsakomybę už prekių, kurių vertė viršija trisdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų, kai nėra ANK 208 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymių. Iš gabentų prekių kiekio akivaizdžiai matyti, kad jos skirtos ne asmeninėms kasdienėms reikmėms tenkinti.
Kaip nepagrįstas atmestinas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentas, kad gabendamas prekes, jis turėjo visų prekių įsigijimo dokumentus: dalį pateikė pats, o dalis rasta prie prekių. Iš R. K. 2018 m. gegužės 5 d. paaiškinimo matyti, kad jis kaip priežastį dėl ko trūksta prekių įsigijimo dokumentų nurodė, jog, jo manymu, pardavėjas suklydo, nurodydamas prekių kiekį (b. l. 12). Byloje esančios sąskaitos Nr. 04/004/TCC/04/2018 ir Nr. 18/006/TCC/04/2018 (b. l. 14,15), kurios rastos prekių tikrinimo metu supakuotos kartu su prekėmis, patvirtina, kad šios sąskaitos išrašytos 2018 m. balandžio 18 d. ir jose nurodyta, kad gabenamų kelnių yra 300 vnt. Sugretinus šias sąskaitas su rastomis prekėmis, matyti, kad rastų prekių (kelnių ir trumpikių) kiekis žymiai didesnis nei įsigijimo dokumentuose, be to, sąskaitos išrašytos žymiai anksčiau nei gabentas krovinys. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo spręsti, kad prie kelnių ir trumpikių rastos minėtos sąskaitos patvirtina R. K. gabentų 328 vnt. kelnių ir 720 vnt. trumpikių įsigijimą, todėl pareigūnams nebuvo pagrindo pripažinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi prekių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančius dokumentus. Tarnybinis pranešimas patvirtina, kad R. K. papildomai dokumentus dėl prekių įsigijimo pateikė 2018 m. gegužės 31 d. (b. l. 6). Sąskaita Nr. 027/05/2018 patvirtina 720 vnt. kelnių įsigijimą, o sąskaitos Nr. 018/05/2018 ir Nr. F/105/18 patvirtina 328 vnt. trumpikių įsigijimą (jų išrašymo data – 2018-05-04, t. y. sutampa su prekių gabenimo diena) (b. l. 7-9,40-42). Šios, vėliau, t. y. 2018 m. gegužės 31 d., pateiktos sąskaitos tik patvirtina, kad kartu su prekėmis rastos sąskaitos, kurios išrašytos žymiai anksčiau nei gabentos prekės ir prekių kiekiai neatitinka gabentųjų, nebuvo skirtos R. K. gabenamoms prekėms, todėl R. K. argumentai, kad jis turėjo dokumentus visoms gabentoms prekėms yra visiškai nepagrįsti. Aplinkybė, kad gabentų prekių įsigijimo dokumentai (sąskaitos) vėliau buvo pateiktos, nešalina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybės ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 214 straipsnyje numatytame pažeidime pavojinga veika laikoma prekių gabenimas be dokumentų, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių prekių gabenimo ar įsigijimo dokumentai nebuvo pateikti. Šis administracinis nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, todėl veikos kvalifikavimui nėra svarbu, ar asmuo dokumentus pamiršo, ar pareigūnui jų nepateikė dėl susijaudinimo, sumišimo, ar jų nepaėmė tyčia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N14-1220/2006, 2007 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-266/2007, 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2364/2010; Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-178-332/2014; Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-534-319/2017).
ANK 214 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad prekių (krovinio) vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. Pažymėtina, kad institucija, kvalifikuodama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiką pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį, gabenamų prekių vertę nustatė pagal Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus tarnybinį pranešimą, kuriame prekės vertintos kaip turinčios Sąjungos prekių muitinį statusą, pažymėta, kad prekių muitinė vertė nustatyta vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalies a punktu, Sutarties dėl 1994 m. bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo 7 straipsnio nuostatomis ir remiantis teisėtai įvežtų prekių muitiniam įvertinimui taikomais principais, naudojant duomenis, kuriuos galima gauti importuojančioje šalyje; muitas už šias prekes neskaičiuotinas, prekės apmokestinamos PVM, taikant nustatytą standartinį 21 procento PVM tarifą (b. l. 22). Taigi, muitinės pareigūnai, apskaičiuodami prekių vertę, laikė, kad prekės turi Sąjungos prekių muitinį statusą, ir neskaičiavo mokesčių, taikomų prekėms, įvežtoms iš trečiųjų šalių. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 straipsnio 15 dalies 1 punkto nuostatas importuojamų prekių apmokestinamoji vertė, nuo kurios skaičiuojamas importo PVM, apskaičiuojama prie šių prekių muitinės vertės, nustatytos vadovaujantis Sąjungos muitinės kodeksu ir jo taikymą reglamentuojančiais teisės aktais (o Europos Sąjungos prekių, kurių įvežimas į Europos Sąjungos teritoriją laikomas importu, atveju – prie prekių vertės, nustatytos pagal Sąjungos muitinės kodekso ir jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas dėl prekių muitinės vertės nustatymo), papildomai pridedant už šias prekes sumokėtus arba sumokėtinus ne Europos Sąjungoje ar ne Lietuvos Respublikoje nustatytus muitus, mokesčius ir kitas įmokas, taip pat Europos Sąjungoje už šias prekes nustatytus importo muitus, Europos Sąjungoje ar Lietuvos Respublikoje nustatytus mokesčius ir kitas įmokas (išskyrus patį PVM). Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio 2 dalis nustato, kad importuojamoms prekėms, nenurodytoms šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse bei šio Įstatymo V skyriuje, taikomas standartinis PVM tarifas. Nagrinėjamu atveju muitinės pareigūnai ir paskaičiavo standartinį 21 procento PVM tarifą (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 32 dalis), todėl šią, 21 proc. PVM sudarančią sumą nėra pagrindo pašalinti ir kaltinimo.
Nors aukščiau aptarti argumentai patvirtina, kad R. K. veikos kvalifikacija pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį yra pagrįsta, tačiau atsakant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens abejonę, kad paskaičiavus prekių vertę be PVM, galėtų keistis veikos kvalifikacija, pažymėtina, kad iš vėliau pateiktų sąskaitų Nr. 027/05/2018, Nr. 018/05/2018, Nr. F/105/18 matyti, kad gabentos prekės 2018 m. gegužės 4 d. pirktos Lenkijoje ir už jas sumokėta 10 857,21 zlotų (b. l. 7, 8, 9). Pagal oficialų Europos centrinio banko valiutų kursą 2018 m. gegužės 4 d. vieno zloto vertė buvo lygi 4,2543 eurų, todėl bendra šių prekių vertė pagal pateiktus jų įsigijimo dokumentus yra 2 552,06 eurų, kas sudaro 51,04 bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, tai yra gerokai viršija ANK 214 straipsnio 3 dalyje numatytą trisdešimties bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ribą. Taigi, akivaizdu, kad net ir skaičiuojant gabentų prekių vertę pagal sandorio vertę, kurią patvirtina pateikti dokumentai, gabentų prekių vertė viršija trisdešimties bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ribą ir veikos kvalifikacijos nekeičia. Atsižvelgiant į tai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodyti argumentai, kad neskaičiuojant mokėtinų mokesčių prekių vertė negali viršyti trisdešimties bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ribos, yra nepagrįsti.
Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos paskyrimo pažymėtina, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, po to, kai nusižengimas buvo užfiksuotas, prekių savininkai pateikė prekių įsigijimo dokumentus, todėl šiuo nusižengimu nesukeltos sunkios pasekmės, nepadaryta kokia nors reikšminga žala valstybės ekonomikai, nustatytai verslo, valdymo tvarkai. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nors R. K. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. nutarimu nubaustas už analogišką nusižengimą, tačiau nutarimas neįsiteisėjęs (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys administracinio nusižengimo byloje Nr. A8-908-239/2018), todėl negali būti laikoma, kad nusižengimą padarė pakartotinai (ANK 40 straipsnis); 2016 m. ir 2014 m. buvo baustas už kitokio pobūdžio administracinės teisės pažeidimus, šios nuobaudos negalioja (b. l. 25–26). R. K. verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą (b. l. 45), nurodo, kad finansinė padėtis yra sunki, augina mažametį vaiką, kuris yra neįgalus, yra vienintelis šeimoje dirbantis bei ją išlaikantis asmuo, jo pažeidimą įtakojo ir kitų asmenų neatsakingi veiksmai pateikiant pervežimui prekes be būtinų dokumentų (b. l. 33–39).
ANK 214 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų, tačiau teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-41/2014, 2AT-68-507/2015, 2AT-40-489/2018).
Šio teisinio reguliavimo kontekste įvertinus R. K. asmenybę, jo turtinę padėtį ir padarytą nusižengimą apibudinančias aplinkybes, tai, kad neigiamų pasekmių valstybės ekonomikai ir konkurencinei verslo aplinkai jo nusižengimas nesukėlė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, administracinėn atsakomybėn traukiamam R. K. taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir jam skirtina mažesnė nei ANK 214 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, nes net ir minimalios 1 000 Eur baudos paskyrimas, atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, jo šeiminę ir turtinę padėtį, padarytos veikos pavojingumą, nusižengimo aplinkybes, nagrinėjamu atveju būtų neproporcingas padarytam pažeidimui, ir neatitiktų teisingumo principo. Šioje byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ir mažesnė nei sankcijoje nustatyta minimali bauda bus pakankama nuobauda ir pakankama prevencinė priemonė, tokios baudos paskyrimas atitiks administracinei nuobaudai keliamus tikslus.
ANK 214 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti prekių (krovinio) konfiskavimą. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 214 straipsnio 3 dalies pažeidimas nepatenka į baigtinį ANK 29 straipsnio 4 dalies nusižengimų sąrašą, kai gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas. Todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 214 straipsnio 4 dalyje numatytas prekių (krovinio) konfiskavimas galimas tik tada, kai nustatomas teisės pažeidimą padariusio asmens ir prekių (krovinio) savininko sutapimas. Prekių (krovinio) konfiskavimas negali būti skiriamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kuris nėra tokių prekių (krovinio) savininkas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2709/2010, 2010 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-3245/2010; Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-405-354/2014; Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-562-255/2015, 2017 m. spalio 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-465-255/2017).
Nors gabenimo metu R. K. prekių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų neturėjo, iš vėliau pateiktų sąskaitų matyti, kad gabentos prekių priklauso ne jas gabenusiam R. K., o kitiems asmenims: 720 vnt. trumpikių – R. K. (sąskaita Nr. 027/05/2018 – b. l. 7); 328 vnt. kelnių – N. M. (sąskaitos Nr. 018/05/2018, Nr. F/105/18 – b. l. 8, 9). Todėl šios prekės nekonfiskuotinos ir grąžintinos savininkėms ar jų įgaliotiems asmenims nutarimui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 4 dalimis, 636 straipsniu,
nutaria:
R. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 214 straipsnio 3 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, nubausti 600 Eur (šešių šimtų eurų) bauda.
Prekes, paimtas 2018 m. gegužės 31 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu (ROIK: 18084458209), saugomas III tipo atvirajame muitinės sandėlyje (Ramygalos g. 151, Panevėžys), nutarimui įsiteisėjus grąžinti savininkėms ar jų įgaliotiems asmenims: 720 vnt. vyriškų apatinių trumpikių – R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 328 vnt. moteriškų kelnių – N. M., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.
Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank, AB, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 1001. Mokant baudą turi būti nurodytas ROIK, esantis administracinio nusižengimo protokole (18084458209). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).