Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2018-06-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-675-743/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-06-22
Bylos Nr.
A8.-675-743/2018
Teisminio proceso Nr.
4-27-3-00051-2018-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Asta Vailionienė
Pažeidėjas
R. K.
Advokatai
Vilis Žilionis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A8.-675-743/2018
Teisminio proceso Nr. 4-27-3-00051-2018-3
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.5.3; 1.5.4; 9.38; 21.9.9; 21.9.10
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. birželio 22 d.Lazdijai
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė,sekretoriaujant Aušrai Sujetienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K., jo atstovui advokatui Viliui Žilioniui,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovei Redai Gervelytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenan­čio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, ku­rio­­je jam sura­šy­tas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administ­ra­cinių nusi­žengi­mų kodekso 214 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. 2018 m. gegužės 4 d. 17 val. 20 min. Lazdijų r. sav. Kalėdiškių k. kelyje Nr. 2524, automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno 328 vnt. moteriškų kel­nių ir 720 vnt. vyriškų trumpikių, neturėdamas prekių įsigijimą ar gabenimą patvirtinan­čių doku­mentų, kai neteisėtai gabentų prekių vertė, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, yra 4 628,44 Eur, t. y. 92,6 baziniai bausmių ir nuobau­dų dydžiai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę pripažino. Paaiškino, kad 2018 m. gegužės 4 d. iš Lenkijos į Lietuvą gabeno plataus vartojimo prekes, neturėdamas dalies prekių – 328 vnt. moteriškų kelnių ir 720 vnt. vyriškų trumpikių įsigijimo dokumentų. Nurodo, kad iš esmės prekių įsigijimo dokumentai buvo supakuoti prie prekių, dėl dokumentuose nurodytų kiekių nieko paaiškinti negali. Gailisi padaręs nusižengi­mą. Prašo nekonfiskuoti jam nepri­klau­sančių prekių, jas grąžinti teisėtiems savininkams, ir skirti mažesnę baudą, negu ANK 214 straip­snio 3 dalyje numatyta minimali, nes jo sutuoktinė nedirba, slaugo neįgalų sūnų, jo pajamos nedidelė, šeimos pajamos iki 1 000 Eur per mėnesį. Pažymėjo ir tai, kad muitinės pareigūnai, apskaičiuo­da­mi prekių vertę, turėjo neskaičiuoti mokėtinų mokesčių, taikomų prekėms, įvežtoms iš trečiųjų šalių. Tokiu atveju prekių vertė negali būti 4 628,44 Eur (92,6 baziniai bausmių ir nuobau­dų dydžiai), o tai gali turėti įtakos administracinio nusižengimo kvalifikavimui pagal ANK 214 straips­nio 2 dalį.

Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos visos esminės padaryto administra­ci­nio nusižengimo aplinkybės ir R. K. prisipažinimas padarius nusižengimą (b. l. 4). Daiktų paėmimo protokolas (b. l. 5), Kauno teritorinės mui­ti­nės pareigūnų Vaidos Bagdanavičienės ir Gražvydo Sajono tarnybiniai pranešimai (b. l. 6, 10, 24), pre­kių sulaikymo protokolas Nr. 8KMB100661 (b. l. 11) patvirtina, kad 2018 m. gegužės 4 d. 17 val. 20 min. Lazdijų r. sav. Kalė­diš­kių k., kelyje Nr. 2524, patikrinimui buvo sustabdytas automo­bi­lis „Mer­cedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. K., kuris gabeno 328 vnt. mote­­riškų kel­nių ir 720 vnt. vyriš­­kų trumpikių, neturėdamas jų įsigijimą ar gabenimą patvir­­t­i­nančių dokumentų. Kauno teri­­tor­i­nės mui­tinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės sky­riaus viršininkės tarnybinis praneši­mas dėl sulai­­kytų prekių muitinio įvertinimo patvirtina, kad R. K. gabentų prekių muiti­nė vertė yra 3 825,44 Eur, pridėtinės vertės mokestis (PVM) yra 803 Eur, prekių vertė įskaitant priva­lomus sumokėti mokes­čius yra 4 628,44 Eur (b. l. 22).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad R. K. Lietuvos Respublikos teri­to­ri­­jo­je gabeno prekes, kurių vertė viršija trisdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, netu­rė­da­mas prekių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų, todėl jo veika kvalifikuotina pagal Lie­tu­vos Respublikos administracinių nusižengi­mų kodekso (toliau – ANK) 214 straipsnio 3 dalį, kuri numa­­to atsakomybę už prekių, kurių vertė viršija trisde­šimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, gabe­ni­mą Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumen­tų, kai nėra ANK 208 straipsnyje numatytų adminis­­tracinių nusižengimų požymių. Iš gabentų pre­kių kiekio akivaizdžiai matyti, kad jos skirtos ne asme­ninėms kas­die­­nėms reik­mėms tenkinti.

Kaip nepagrįstas atmestinas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentas, kad gabendamas prekes, jis turėjo visų prekių įsigijimo dokumentus: dalį pateikė pats, o dalis rasta prie prekių. Iš R. K. 2018 m. gegužės 5 d. paaiškinimo matyti, kad jis kaip priežastį dėl ko trūksta prekių įsigijimo dokumentų nurodė, jog, jo manymu, pardavėjas suklydo, nurodydamas prekių kiekį (b. l. 12). Byloje esančios sąskaitos Nr. 04/004/TCC/04/2018 ir Nr. 18/006/TCC/04/2018 (b. l. 14,15), kurios rastos prekių tikrinimo metu supakuotos kartu su prekėmis, patvirtina, kad šios sąskaitos išrašytos 2018 m. balandžio 18 d. ir jose nurodyta, kad gabenamų kelnių yra 300 vnt. Sugretinus šias sąskaitas su rastomis prekėmis, matyti, kad rastų prekių (kelnių ir trumpikių) kiekis žymiai didesnis nei įsigijimo dokumentuose, be to, sąskaitos išrašytos žymiai anksčiau nei gabentas krovinys. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo spręsti, kad prie kelnių ir trumpikių rastos minėtos sąskaitos patvirtina R. K. gabentų 328 vnt. kelnių ir 720 vnt. trumpikių įsigijimą, todėl pareigūnams nebuvo pagrindo pripažinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi prekių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančius dokumentus. Tarnybinis pranešimas patvirtina, kad R. K. papildomai dokumentus dėl prekių įsigijimo pateikė 2018 m. gegužės 31 d. (b. l. 6). Sąskaita Nr. 027/05/2018 patvirtina 720 vnt. kelnių įsigijimą, o sąskaitos Nr. 018/05/2018 ir Nr. F/105/18 patvirtina 328 vnt. trumpikių įsigijimą (jų išrašymo data – 2018-05-04, t. y. sutampa su prekių gabenimo diena) (b. l. 7-9,40-42). Šios, vėliau, t. y. 2018 m. gegužės 31 d., pateiktos sąskaitos tik patvirtina, kad kartu su prekėmis rastos sąskaitos, kurios išrašytos žymiai anksčiau nei gabentos prekės ir prekių kiekiai neatitinka gabentųjų, nebuvo skirtos R. K. gabenamoms prekėms, todėl R. K. argumentai, kad jis turėjo dokumentus visoms gabentoms prekėms yra visiškai nepagrįsti. Aplinkybė, kad gabentų prekių įsigijimo dokumentai (sąskaitos) vėliau buvo pateiktos, neša­­­lina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybės ir netu­­ri reikšmės veikos kva­li­fi­ka­­vimui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 214 straipsnyje numatytame pažeidime pavo­­jin­­ga veika laikoma prekių gabenimas be doku­men­tų, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių pre­kių gabenimo ar įsigijimo dokumentai nebuvo pateikti. Šis administra­ci­nis nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsar­gu­mo, todėl veikos kvalifikavimui nėra svarbu, ar asmuo doku­­mentus pamiršo, ar pareigūnui jų nepa­tei­kė dėl susijaudinimo, sumiši­mo, ar jų nepaėmė tyčia (Lie­tu­vos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. nutartis admi­nistracinėje byloje Nr. N14-1220/2006, 2007 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-266/2007, 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2364/2010; Šiaulių apy­gardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis adminis­t­ra­ci­nė­je byloje Nr. ATP-178-332/2014; Kauno apygardos teis­mo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartis adminis­­tra­cinio nusižengimo byloje Nr. AN2-534-319/2017).

ANK 214 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad prekių (krovinio) vertė apskaičiuojama pagal jų muiti­nę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. Pažymėtina, kad institucija, kvalifi­kuo­da­ma administra­ci­nėn atsakomybėn traukiamo asmens veiką pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį, gabe­na­mų prekių vertę nustatė pagal Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus tarnybinį pranešimą, kuriame prekės vertintos kaip turinčios Sąjungos prekių muitinį statu­są, pažymėta, kad pre­kių muitinė vertė nustatyta vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straip­snio 3 dalies a punktu, Sutarties dėl 1994 m. bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgy­ven­­dinimo 7 straipsnio nuostatomis ir remiantis teisėtai įvežtų prekių muitiniam įver­ti­nimui taiko­­mais principais, naudojant duomenis, kuriuos galima gauti importuojančioje šalyje; muitas už šias prekes neskai­čiuotinas, prekės apmokestinamos PVM, taikant nustatytą standartinį 21 procento PVM tari­fą (b. l. 22). Taigi, muitinės pareigūnai, apskaičiuo­da­mi prekių vertę, laikė, kad prekės turi Sąjungos prekių muitinį statu­są, ir neskaičiavo mokesčių, taikomų prekėms, įvež­toms iš trečiųjų šalių. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 straipsnio 15 dalies 1 punkto nuostatas importuojamų prekių apmokestinamoji vertė, nuo kurios skaičiuojamas importo PVM, apskaičiuojama prie šių prekių muitinės vertės, nustatytos vadovaujantis Sąjungos muitinės kodeksu ir jo taikymą reglamentuojančiais teisės aktais (o Europos Sąjungos prekių, kurių įvežimas į Europos Sąjungos teritoriją laikomas importu, atveju – prie prekių vertės, nustatytos pagal Sąjungos muitinės kodekso ir jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas dėl prekių muitinės vertės nustatymo), papildomai pridedant už šias prekes sumokėtus arba sumokėtinus ne Europos Sąjungoje ar ne Lietuvos Respublikoje nustatytus muitus, mokesčius ir kitas įmokas, taip pat Europos Sąjungoje už šias prekes nustatytus importo muitus, Europos Sąjungoje ar Lietuvos Respub­likoje nustatytus mokesčius ir kitas įmokas (išskyrus patį PVM). Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio 2 dalis nustato, kad importuojamoms prekėms, nenurodytoms šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse bei šio Įstatymo V skyriuje, taikomas standartinis PVM tarifas. Nagrinėjamu atveju muitinės pareigūnai ir paskaičiavo standartinį 21 procento PVM tari­fą (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 32 dalis), todėl šią, 21 proc. PVM sudarančią sumą nėra pagrindo pašalinti ir kaltinimo.

Nors aukščiau aptarti argumentai patvirtina, kad R. K. veikos kvalifikacija pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį yra pagrįsta, tačiau atsakant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens abejonę, kad paskaičiavus prekių vertę be PVM, galėtų keistis veikos kvalifikacija, pažymėtina, kad iš vėliau pateiktų sąskaitų Nr. 027/05/2018, Nr. 018/05/2018, Nr. F/105/18 maty­­ti, kad gabentos prekės 2018 m. gegužės 4 d. pirktos Lenkijoje ir už jas sumokėta 10 857,21 zlotų (b. l. 7, 8, 9). Pagal oficialų Europos centrinio banko valiutų kursą 2018 m. gegužės 4 d. vieno zloto vertė bu­­­vo lygi 4,2543 eurų, todėl bendra šių prekių vertė pagal pateiktus jų įsigijimo doku­men­tus yra 2 552,06 eurų, kas sudaro 51,04 bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, tai yra gerokai viršija ANK 214 straipsnio 3 dalyje numa­tytą trisdešimties bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ribą. Taigi, akivaiz­du, kad net ir skaičiuo­­jant gabentų prekių vertę pagal sandorio vertę, kurią patvir­­tina pateikti dokumentai, gabentų prekių vertė viršija trisdešimties bazinių bausmių ir nuobau­dų dydžių ribą ir veikos kvalifikacijos nekeičia. Atsižvelgiant į tai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodyti argumentai, kad neskaičiuojant mokėtinų mokesčių prekių vertė negali viršyti trisdešimties bazinių bausmių ir nuobau­dų dydžių ribos, yra nepagrįsti.

Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos paskyrimo pažymėtina, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, adminis­t­ra­cinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, po to, kai nusižen­gi­mas buvo užfiksuotas, prekių savininkai pateikė pre­kių įsigijimo dokumentus, todėl šiuo nusižengi­mu nesu­kel­­tos sunkios pasekmės, nepa­da­ryta kokia nors reikšminga žala valstybės ekonomikai, nusta­tytai ver­slo, valdymo tvarkai. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripa­žin­­tina tai, kad kaltininkas prisi­­­­pa­­žino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straip­snio 1 dalies 1 punk­­tas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nors R. K. Vilniaus regiono apy­linkės teismo 2018 m. birželio 12 d. nutarimu nubaus­­tas už analo­giš­ką nusi­žengimą, tačiau nuta­ri­mas neįsiteisėjęs (Teismų informacinės siste­mos LITEKO duome­nys admi­nistracinio nusižengimo byloje Nr. A8-908-239/2018), todėl nega­­li būti laikoma, kad nusi­žen­gimą padarė pakartotinai (ANK 40 straipsnis); 2016 m. ir 2014 m. buvo baustas už kitokio pobū­­džio administracinės teisės pažei­­dimus, šios nuobaudos negalioja (b. l. 25–26). R. K. verčiasi individualia veik­la ne pagal verslo liudijimą (b. l. 45), nurodo, kad finan­sinė padėtis yra sunki, augi­na maža­me­tį vaiką, kuris yra neįgalus, yra vienintelis šeimoje dir­bantis bei ją išlaikantis asmuo, jo pažeidimą įtakojo ir kitų asmenų neatsakingi veiksmai pateikiant pervežimui prekes be būtinų dokumentų (b. l. 33–39).

ANK 214 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų, tačiau teismas, atsižvelgdamas į padaryto admi­nis­tracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsako­my­bę lengvi­nan­čias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo princi­pais, gali paskir­ti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numa­tyt­a minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemo­nę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administra­ci­nės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai tei­sin­gumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustato­mos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekia­mus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų pre­ven­ciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingu­mas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nuta­ri­mai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Adminis­t­ra­ci­nės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisin­ga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuo­baudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-41/2014, 2AT-68-507/2015, 2AT-40-489/2018).

Šio teisinio reguliavimo kontekste įvertinus R. K. asmenybę, jo turtinę padėtį ir padarytą nusi­žengimą apibudinančias aplinkybes, tai, kad neigiamų pasekmių valstybės ekono­mikai ir kon­ku­­ren­­ci­nei verslo aplinkai jo nusižengimas nesukė­lė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir pro­tin­­gumo kriterijais, administracinėn atsakomybėn traukiamam R. K. taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir jam skirtina mažesnė nei ANK 214 straipsnio 3 dalies sank­ci­joje numa­tyta minimali bauda, nes net ir minimalios 1 000 Eur baudos pasky­rimas, atsižvelgiant į pažei­dėjo asmenybę, jo šeiminę ir turtinę padėtį, pada­ry­tos veikos pavojingumą, nusižengimo aplin­ky­­bes, nagrinėjamu atveju būtų neproporcingas padary­tam pažeidimui, ir neatitiktų teisin­gumo prin­­cipo. Šioje byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ir mažesnė nei sankcijoje nustatyta mini­mali bauda bus pakan­kama nuobauda ir pakankama prevencinė priemonė, tokios baudos pasky­ri­mas atitiks admi­nis­tracinei nuobaudai keliamus tikslus.

ANK 214 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą adminis­tra­ci­nį nusižengimą privaloma skirti prekių (krovinio) konfiskavimą. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straip­­snio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 214 straipsnio 3 dalies pažeidimas nepatenka į baigtinį ANK 29 straipsnio 4 dalies nusižengimų sąrašą, kai gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosa­vy­­­­bės teise priklausantis turtas. Todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 214 straipsnio 4 daly­­­­je numatytas prekių (krovinio) konfiskavimas galimas tik tada, kai nustatomas teisės pažeidimą pada­­riusio asmens ir prekių (krovinio) savininko sutapimas. Prekių (krovinio) konfiskavimas negali būti skiriamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kuris nėra tokių prekių (krovi­nio) savininkas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartis admi­nis­­­tracinėje byloje Nr. N62-2709/2010, 2010 m. gruodžio 31 d. nutartis administra­ci­nė­je byloje Nr. N62-3245/2010; Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartis administraci­nė­je byloje Nr. ATP-405-354/2014; Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis admi­nis­tra­ci­nė­je byloje Nr. ATP-562-255/2015, 2017 m. spalio 31 d. nutartis administra­ci­nio nusi­žen­­gimo byloje Nr. AN2-465-255/2017).

Nors gabenimo metu R. K. prekių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių doku­­men­tų neturėjo, iš vėliau pateiktų sąskaitų matyti, kad gabentos prekių priklauso ne jas gabe­nusiam R. K., o kitiems asmenims: 720 vnt. trumpikių – R. K. (sąskaita Nr. 027/05/2018 – b. l. 7); 328 vnt. kel­nių – N. M. (sąskaitos Nr. 018/05/2018, Nr. F/105/18 – b. l. 8, 9). Todėl šios prekės nekonfiskuotinos ir grąžinti­nos savininkėms ar jų įgalio­tiems asmenims nuta­rimui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 4 dalimis, 636 straipsniu,

nutaria:

R. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lie­tu­­vos Respub­likos administracinių nusižengimų kodekso 214 straipsnio 3 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, nubausti 600 Eur (šešių šimtų eurų) bauda.

Prekes, paimtas 2018 m. gegužės 31 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu (ROIK: 18084458209), saugomas III tipo atvirajame muitinės sandėlyje (Ramygalos g. 151, Panevėžys), nuta­rimui įsiteisėjus grąžinti savi­nin­­kėms ar jų įgaliotiems asmenims: 720 vnt. vyriškų apatinių trumpikių – R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 328 vnt. moteriškų kel­nių – N. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo die­nos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutar­i­mo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išda­­­vimo dienos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank, AB, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 1001. Mokant baudą turi būti nurodytas ROIK, esantis administracinio nusižengimo protokole (18084458209). Nesumokėjus baudos per nustatytą termi­ną, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą privers­ti­nai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Teisėja Asta Vailionienė