- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-11-24
- Bylos Nr.
- 1A-154-380/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- A. K., G. A.
- Advokatai
- Mindaugas Repšas, Viktoris Kičiatovas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K., nuteistosios G. A. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo:
Žemesnės instancijos teismas
A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaule įgyto svetimo turto – 3 799,48 Eur) laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikrų dokumentų pagaminimo ir jų panaudojimo apgaule įgyjant svetimą turtą – 3 799,48 Eur) laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaule įgyto svetimo turto – 4 951,52 Eur) laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikrų dokumentų pagaminimo ir jų panaudojimo apgaule įgyjant svetimą turtą – 4 951,52 Eur) laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaule įgyto svetimo turto – 3 514,49 Eur) laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikrų dokumentų pagaminimo ir jų panaudojimo apgaule įgyjant svetimą turtą – 3 514,49 Eur) laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už atskiras veikas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šios subendrintos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metų laikotarpiui, įpareigojant A. K. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir per 2 metus atlyginti AB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą turtinę žalą.
G. A. pripažinta kalta ir nuteista: pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaule įgyto svetimo turto – 4 951,52 Eur) 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikrų dokumentų pagaminimo ir jų panaudojimo apgaule įgyjant svetimą turtą – 4 951,52 Eur) 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, ir G. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda.
Išaiškinta, kad bauda turi būti sumokėta per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą ir turi būti teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.
Nuosprendžiu civilinės ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai.
Priteista AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš A. K. 7 313,97 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Priteista AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai solidariai iš A. K. ir G. A. 4 951,52 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Nurodyta laikiną nuosavybės teisių apribojimą G. A. turtui – keleiviniam automobiliui „Volkswagen GT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo.
Nurodyta iki bausmės vykdymo pradžios A. K. palikti galioti paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.
Nurodyta iki bausmės vykdymo pradžios G. A. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. K. nuteistas už tai, kad pagamino netikrus dokumentus, juos panaudojo ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra: 2016-10-20, apie 14.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą – iš AB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai gauti draudimo išmoką, imitavo eismo įvykį su jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apdraustu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ADB „(duomenys neskelbtini)“, draudimo liudijimo serija AMA Nr. (duomenys neskelbtini), ir K. K. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Toyota Hiance“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apdraustu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „(duomenys neskelbtini)“, draudimo liudijimo serija AEC Nr. (duomenys neskelbtini), po to nenustatytoje vietoje pagamino netikrą dokumentą – eismo įvykio deklaracijos formoje ranka įrašė duomenis apie tariamai 2016-10-20 įvykusį eismo įvykį, jog į A. K. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, stovintį automobilį „Mitsubishi Outlander“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (deklaracijos pažymėtoje grafoje „B transporto priemonė“), priekinę dalį atsitrenkė O. U. (O. U.) vairuojamas automobilis „Toyota Hiance“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (deklaracijos pažymėtoje grafoje „A transporto priemonė“), ir tariamai apgadino automobilio „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinę dalį, nubraižė tariamo eismo įvykio schemą, pasirašė O. U. išgalvotu parašu, ir, tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtą netikrą eismo įvykio deklaraciją A. K. 2016-10-20 pateikė nenustatytu būdu AB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su savo užpildytu ir pasirašytu 2016-10-20 prašymu (forma ZA102-PR39/2) išmokėti draudimo išmoką (žalos registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame paaiškino tariamas įvykio aplinkybes, dėl to 2016-10-27 AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) į A. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė draudimo išmoką – 3 799,48 Eur, po to A. K. 2016-10-28, 11.58 val., AB (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, išsiėmė grynaisiais 3 494,00 Eur, o likusius 305,48 Eur laikotarpiu nuo 2016-10-28 iki 2017-01-10 panaudojo savo bankiniams atsiskaitymams vykdyti.
2. Be to, A. K. ir G. A. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe pagamino netikrus dokumentus, juos panaudojo ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra: 2016-12-12, apie 17.45 val., adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryža, Klaipėda, A. K. ir G. A. veikdami bendrininkų grupe ir turėdami tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą – iš AB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai gauti draudimo išmoką, imitavo eismo įvykį su G. A. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Mercedes-Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apdraustu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „(duomenys neskelbtini)“, draudimo liudijimo serija AEC Nr. (duomenys neskelbtini), ir A. M. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apdraustu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „(duomenys neskelbtini)“, draudimo liudijimo serija AEC Nr. (duomenys neskelbtini), po to nenustatytoje vietoje pagaminto netikrą dokumentą – eismo įvykio deklaracijos formoje ranka įrašė duomenis apie tariamai 2016-12-12 įvykusį eismo įvykį, jog į G. A. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdoje, važiuojantį automobilį „Mercedes-Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (deklaracijos pažymėtoje grafoje „A transporto priemonė“), dešiniojo šono priekinę dalį atsitrenkė M. V. (V.) vairuojamas automobilis „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (deklaracijos pažymėtoje grafoje „B transporto priemonė“), ir tariamai apgadino automobilio „Mercedes-Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešiniojo šono priekinę dalį, nubraižė tariamo eismo įvykio schemą, pasirašė M. V. išgalvotu parašu ir, tęsdami nusikalstamą veiką, minėtą netikrą eismo įvykio deklaraciją A. K. 2016-12-12 pateikė nenustatytu būdu AB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su G. A. vardu užpildytu ir pasirašytu 2016-12-13 prašymu (forma ZA102-PR39/2) išmokėti draudimo išmoką (žalos registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame paaiškino tariamas įvykio aplinkybes, dėl to 2016-12-16 AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) į G. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė draudimo išmoką – 4 951,52 Eur, po to G. A. 2016-12-17 12.29 val. AB (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, išsiėmė grynaisiais 4 900 Eur, o likusius 51,52 Eur laikotarpiu nuo 2017-01-02 iki 2017-03-18 panaudojo savo bankiniams atsiskaitymams vykdyti.
3. Be to, A. K. nuteistas už tai, kad pagamino netikrus dokumentus, juos panaudojo ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra: 2017-01-05, apie 13.45 val., adresu (duomenys neskelbtini) g. sankryža, Klaipėda, turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą – iš AB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai gauti draudimo išmoką, imitavo eismo įvykį su A. M. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apdraustu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „(duomenys neskelbtini)“, draudimo liudijimo serija AEC Nr. (duomenys neskelbtini), ir individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apdraustu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „(duomenys neskelbtini)“, draudimo liudijimo serija AEC Nr. (duomenys neskelbtini), po to ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje pagaminto netikrą dokumentą – eismo įvykio deklaracijos formoje ranka įrašė duomenis apie tariamai 2017-01-05 įvykusį eismo įvykį, jog į B. G. (B. G.) (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, Klaipėdoje, vairuojamą automobilį „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (deklaracijos pažymėtoje grafoje „A transporto priemonė“), dešiniojo šono priekinę dalį atsitrenkė K. H. vairuojamas automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (deklaracijos pažymėtoje grafoje „B transporto priemonė“), ir tariamai apgadino automobilio „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešiniojo šono priekinę dalį, nubraižė tariamo eismo įvykio schemą, pasirašė B. G. ir K. H. išgalvotais parašais ir tęsdamas nusikalstamą veiką minėtą netikrą eismo įvykio deklaraciją A. K. 2017-01-05 pateikė nenustatytu būdu AB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su B. G. vardu užpildytu ir išgalvotu parašu pasirašytu 2017-01-05 prašymu (forma ZA102-PR39/2) išmokėti draudimo išmoką (žalos registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame paaiškino tariamas įvykio aplinkybes, taip pat 2017-01-06 transporto priemonės techninės apžiūros aktu (forma ZA21-AK17/1), kuriame nurodyti transporto priemonės „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai, kurį pasirašė išgalvotu A. M. parašu, dėl to 2017-01-10 AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) į A. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė draudimo išmoką – 3 514,49 Eur, po to A. M. 2017-01-11 10.32 val. AB „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, išsiėmė grynaisiais 1 515 Eur, 2017-01-11 10.48 val. AB „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, išsiėmė grynaisiais 2 000 Eur ir minėtus pinigus 2017-01-11, tikslus laikas nenustatytas, daugiabučio, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kieme perdavė A. K.
II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022-02-18 nuosprendį kaip teisiškai ydingą ir nepagrįstą, ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
4.1. Apeliantas nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra formalus, padarytos išvados nepagrįstos ir neteisingos, todėl yra įsitikinęs, kad nuosprendis turėtų būti naikinamas priimant išteisinamąjį nuosprendį.
4.2. Apeliantui akivaizdu, jog jam pateikti kaltinimai inscenizavus autoįvykius siekiant gauti draudimo išmokas, niekuo nepagrįsti. Apkaltinamajame nuosprendyje teismas apsiriboja tuo, kad išvardijo ir perrašė teismo posėdžiuose ištirtus faktinius duomenis, tačiau po duomenų išvardijimo šių duomenų neapibendrino. Išvadų teismas nemotyvavo, tiesiog nurodė, kad vertinant surinktų įrodymų visetą mano, jog pakanka duomenų pripažinti A. K. kaltu padarius nusikalstamas veikas. Maža to, teismas neteisingai interpretavo tirtus faktinius duomenis ir tai, apelianto nuomone, teismui leido padaryti neteisingas išvadas.
4.3. Nurodo, kad teisiamajame posėdyje kaip liudytojas apklaustas M. N. paaiškino, kad dirbdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ žalų vertinimo ekspertu kaip draudimo kompanijos atstovas vertino ir priėmė sprendimus bylose dėl žalų atlyginimo. Liudytojas paaiškino, kad nė vienas iš tirtų (A. K. inkriminuojamų kaip imituotų) autoįvykių nesukėlė pagristų įtarimų. Autoįvykiuose dalyvavusių transporto priemonių apgadinimai atitiko žalų bylose nurodytus apgadinimus bei pagal autoįvykio schemą ir aprašymą tyrimo etape nekilo įtarimų, kad įvykiai yra imituoti. Be to, liudytojas paaiškino, kad savo mechanizmu tapačiuose autoįvykiuose, kai, pavyzdžiui, priekiu į galinę priekyje važiuojančio automobilio dalį (dėl to, kad nesilaikoma saugaus atstumo) atsitrenkia iš paskos važiuojantis automobilis, paprastai būna apgadinamos tos pačios automobilių detalės (iš paskos važiuojančio automobilio priekinis buferis, priekinės grotelės, variklio dangtis, žibintai, atitinkamai priekyje važiuojančio automobilio galinis buferis, galinis dangtis, galinė kėbulo dalis, žibintai). Tirtuose autoįvykiuose buvo apgadintos būtent šios detalės.
4.4. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirtos užduotys specialistams siekiant išsiaiškinti, ar skirtinguose autoįvykiuose buvo apgadintos tos pačios detalės ir ar detalių apgadinimai yra identiški, neatliktos autotechninės trasologinės pėdsakų ekspertizės. Teismas, konstatuodamas A. K. kaltę padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, iš esmės rėmėsi tik prokuroro subjektyviu manymu, kad detalių sužalojimai yra identiški, ir daro nepagrįstą išvadą, jog siekdamas naudos apeliantas klastojo dokumentus ir sukčiavo. Specialistų atlikti rašysenos tyrimai, kuriais buvo siekiama įrodyti, kad A. K. pildė autoįvykių deklaracijas, nėra konkretūs ir informatyvūs, ir nesuteikia pagrindo išvadai, kad būtent A. K. pildė autoįvykių deklaracijas, todėl remtis tokiomis išvadomis grindžiant apkaltinamąjį nuosprendį negalima.
4.5. Nurodo, kad nuo autoįvykių, kurių imitavimu yra kaltinamas, praėjo daugiau nei 5 metai. Ikiteisminio tyrimo metu apeliantas buvo apklausiamas begalę kartų, nuosekliai ir sąžiningai papasakojo apie visas jam žinomas aplinkybes. Tiek daug metų trukęs įvykių aplinkybių tyrimas A. K. išvargino, todėl pirmosios instancijos teisme jis įrodymų nebedavė, be to, bijojo ką nors supainioti ir vėl būti apkaltintas, kad klaidina teismą.
4.6. Vertindamas skundžiamo nuosprendžio argumentus apeliantas supranta, kad didelę įtaką jo nuteisimui turėjo aplinkybė, kad jis anksčiau jau buvo teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad ten, kur jautėsi kaltas, savo kaltę pripažino. Nepadarė nė vieno iš jam inkriminuotų nusikaltimų. Teismo nuosprendis turi būti grindžiamas tik objektyviais ir abejonių nekeliančiais, patikrintais duomenimis, tačiau šiuo atveju tiesa nebuvo nustatyta.
5. Apeliaciniu skundu nuteistoji G. A. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022-02-18 nuosprendį kaip teisiškai ydingą ir nepagrįstą, ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
5.1. Apeliantė skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neobjektyviai ir neteisingai įvertinus surinktus įrodymus, padarius prielaidas, o ne objektyvių bei neginčijamų įrodymų pagrindu. Mano, jog dėl įrodymų nepilno ir neteisingo įvertinimo buvo pažeistos Baudžiamojo proceso kodekso normos, reglamentuojančios įrodymų surinkimą, ištyrimą ir įvertinimą. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.
5.2. Apeliantė teigia, jog nepadarė jokio nusikaltimo, nieko neklastojo, nieko neapgavo ir nebuvo jokiame neteisėtame suokalbyje su savo sutuoktiniu A. K. Ji yra armėnė, lietuviškai nesupranta, šiek tiek supranta ir buitine kalba susikalba rusiškai. Apklausiama ikiteisminiame tyrime nuosekliai paaiškino, kaip įvyko autoįvykis. Buvo nuoširdi, sakė tik tiesą, todėl jai nesuvokiama, kaip ir kodėl teismas ją pripažino kalta dėl nusikaltimo padarymo. Teismo argumentai neobjektyvūs, paviršutiniški ir, kaip suprato iš nuosprendžio formuluočių, vienintelis argumentas, kuris teismui leido padaryti išvadą, jog nuteistoji yra kalta, yra tai, kad ji nėra pasikeitusi ne Lietuvoje jai išduoto vairuotojo pažymėjimo į lietuvišką, taip pat Lietuvoje nėra gavusi administracinių nuobaudų, todėl nėra duomenų, kad galėjo vairuoti transporto priemonę.
5.3. Apeliantė kategoriškai nesutinka su tokia apylinkės teismo pozicija, teigia, kad autoįvykis, kuriame buvo apgadintas jos automobilis, įvyko būtent taip, kaip ji ne kartą paaiškino apklausiama ikiteisminiame tyrime. Ji nieko neimitavo ir nedalyvavo jokiame sukčiavime. Nėra labai patyrusi vairuotoja, tačiau šeimos reikalais iki onkologinės operacijos automobiliu važiuodavo daug. Ją yra stabdę policijos pareigūnai reidų metu, teko ne kartą pateikti vairuotojo pažymėjimą ir niekada joks pareigūnas nesakė, kad apeliantės vairuotojo pažymėjimas yra negaliojantis ar kad ji turėtų jį pasikeisti į lietuvišką. Maža to, draudimui dėl autoįvykio metu padarytos žalos atlyginimo buvo pateikti G. A. vairuotojo pažymėjimo duomenys ir, jeigu jos vairuotojo pažymėjimas būtų negaliojantis, apeliantė neabejoja, kad draudimas būtų sustabdęs draudimo išmokos išmokėjimą.
5.4. Apeliantė nurodo, jog jos automobilis „Mercedes-Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra pakankamai brangus, todėl, kad išvengtų galimų nuostolių, su vyru nutarė jį apdrausti kasko draudimu. Autoįvykio metu galiojo draudimo polisas, todėl visą autoįvykyje padarytą žalą apeliantė būtų atgavusi net ir būdama kalta dėl autoįvykio, todėl būtų absurdas klastoti duomenis ir siekti materialinės naudos sukčiaujant tokiu primityviu būdu.
5.5. Nutikus autoįvykiui apeliantė labai pasimetė ir išsigando. Pabandė bendrauti su kitu įvykyje dalyvavusiu vairuotoju (kaltininku), tačiau su juo nesusikalbėjo. Paskambino sutuoktiniui A. K., jis atvykęs į vietą su draugų pagalba, verčiant telefonu šeimos draugui, susikalbėjo su įvykio kaltininku, padėjo įforminti dokumentus, kuriuos vėliau pateikė draudimo kompanijai. Jai inkriminuotų nusikaltimų nepadarė. Teismo nuosprendis gali būti grindžiamas tik objektyviais ir abejonių nekeliančiais ir patikrintasis duomenimis, šiuo atveju G. A. yra nekalta.
6. Teismo posėdyje apeliantai ir jų gynėjai advokatai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Nuteistosios G. A. apeliacinis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Tiek iš nuteistojo A. K. apeliacinio skundo turinio, tiek iš nuteistosios G. A. apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantai ginčija skundžiamą nuosprendį dėl jų nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
9. Siekiant išsamiau išsiaiškinti nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, apklausti nuteistieji A. K. ir G. A., ištirti prokurorės K. Prialgauskienės į baudžiamąją bylą pateikti papildomi dokumentai.
10. Nuteistasis A. K. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad žino, už ką yra nuteistas. Ši byla buvo iškelta 2017 m. Jam buvo pateikti šie kaltinimai, ten buvo nurodyta, kuo jis yra kaltinamas ir jis buvo nuteistas 1 metams, bausmės vykdymas atidėtas. Viską, ką buvo nurodęs teismas, jis įvykdė. Teisme pateikė kaltinimą, kad jis ir jo žmona yra kalti, ten yra 2 ar 3 epizodai. Iš 3 mašinų 2 priklauso jam, viena priklauso žmonai. Automobiliai buvo apdrausti kasko draudimu. Teismui aiškino, kad nei jam, nei jo žmonai nėra jokios prasmės tyčia daryti avarijos, nes pinigai, kurie buvo gauti iš draudimo, nepadengė automobilio remonto išlaidų. Draudimo kompanijoje pasakė, kad nuteistieji yra kalti, turi kreiptis į kitą draudimo kompaniją. Nuteistasis sakė, kad avarija buvo padaryta, jis padėjo teismui viską išsiaiškinti. Nuteistojo žmona labai prastai kalba rusiškai, armėnų vertėjo teismas nerado. Prokurorė painiojo žmoną, kadangi ji blogai supranta rusiškai. Parodymai, kurie buvo duoti, yra teisingi, nemelavo, avarija buvo, todėl prašo A. K. ir G. A. išteisinti. Žmona labai serga ir gydytojai jai rekomendavo vykti už Lvivo į Truskaveco miestą, nes ten yra geras vanduo, ji ten gali gydytis. Žmona ten gyveno pusantrų metų ir ten išsilaikė vairuotojo teises, nes jai jos buvo reikalingos. Jie tada buvo išsituokę, bet turėjo bendrų vaikų. Nuteistasis žinojo, kad ji pasidarė teises. Pačioje pradžioje jai buvo leista Lietuvos Respublikoje važinėti, o kai gavo leidimą laikinai gyventi, jau nebebuvo galima naudotis kitos šalies teisėmis, jos turi būti išduotos Lietuvoje, bet ji nenorėjo. Žmona Lietuvoje vairuodavo automobilį. Automobilis „Mercedes-Benz“ buvo jos automobilis. Tą dieną (duomenys neskelbtini) buvo jų sūnaus gimtadienis, jie (duomenys neskelbtini) turėjo sodą. Iš sodo kaimynai paskambino žmonai ir žmona skubėjo nuvažiuoti į sodą, galbūt paliko įjungtą šviesą ar krosnelę. Po valandos paskambino, kad įvyko avarija, ir A. K. ten nuvyko. Jie iš karto paskambino kasko draudimui ir policijai. Jiems pasakė, jog jei abu vairuotojai sutinka dėl kaltės, tai nėra ko važiuoti. Jie paėmė teises, viską įformino ir išsiskirstė. Dar kartą nuvyko į kasko draudimą, juos nukreipė į kompaniją, „kuri yra kalta“. Nuteistasis žinojo kelis žodžius vokiečių kalba. Jis turi pažįstamą, kuris gyvena Lietuvoje, skambino jam ir jis padėjo jiems išsiaiškinti. Matė kito vairuotojo teises, viską surašė ir jas grąžino, net jas nufotografavo ir perdavė nuotrauką draudimo kompanijai. Norėjo paduoti į teismą, nes buvo mažai įvertinta žala – tik 4 000 eurų. Automobilis buvo beveik naujas. Ta suma nepadengė išlaidų. Po to žmona nė karto nesėdo prie vairo, jai buvo atliktos dvi operacijos, yra pašalintas vienas plautis, du kartus gavo narkozę ir nerizikuoja sėsti prie vairo. Nėra kalti dėl nusikaltimų, ikiteisminio tyrimo metu apie įvykius davė teisingus parodymus.
11. Nuteistoji G. A. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad viskas, ką pasakė jos vyras, yra tiesa, ji nieko negali pridurti. Ji gavo teises Ukrainoje. Avarija buvo, nuteistoji pati variavo. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.
12. Prokurorė K. Prialgauskienė apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikė tokius dokumentus: 1) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo valdybos 2022-01-20 raštą dėl informacijos pateikimo, kuriuo buvo prašoma gauti informaciją apie tai, kieno vardu buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir ar Armėnijos Respublikos pilietei G. A. Armėnijoje iki 2016-12-12 buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas; 2) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo valdybos 2022-02-11 raštą dėl informacijos pateikimo, kuriuo buvo prašoma gauti informaciją apie tai, kieno vardu ir kada išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir ar G. A. Rusijos Federacijoje iki 2016-12-12 buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas; 3) Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos 2022-02-07 raštą dėl informacijos pateikimo, kuriame pranešama, jog Interpolo Armėnijos nacionalinis biuras nurodė, kad vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) Armėnijoje nebuvo išduotas, o G. A. Armėnijoje nebuvo išduotas joks vairuotojo pažymėjimas; 4) Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos 2022-03-14 raštą dėl informacijos pateikimo, kuriame pranešama, jog Interpolo Rusijos nacionalinis biuras nurodė, kad vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) Rusijoje nebuvo išduotas, o G. A. Rusijoje vairuotojo pažymėjimas Rusijoje nebuvo išduotas.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-555/2013 pažymėta, kad pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Apgaulė sukčiaujant turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui perleisti turtą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.987 straipsnį draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudžiamajam įvykiui pagrįsti draudėjas turi pateikti atitinkamus dokumentus, kurie tai patvirtintų. Tais atvejais, kada draudikui yra pateikiami dokumentai, kuriuose užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija apie patį draudžiamąjį įvykį, patirtos žalos dydį ir pan., civiliniai teisiniai santykiai draudimo srityje perauga į baudžiamuosius, nes kaltininkas sąmoningai sudaro situaciją (pateikdamas suklastotus dokumentus), kad draudikas, suklaidintas apgaulės, išmokėtų jam draudimo išmoką.
14. Baudžiamosiose bylose, kai apgaulės būdu siekiama gauti draudimo išmoką, esminės apgaulės faktas paprastai siejamas su inscenizuoto draudžiamojo įvykio aplinkybių nurodymu draudimo bendrovei kaip tikrų (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-149/2012, 2K-556/2012, 2K-14-788/2018, 2K-108-788/2018).??? ???
15. Jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse nurodytų nusikalstamų veikų sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-45-511/2020).??? ???
16. Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, atlikusi įrodymų tyrimą ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria A. K. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį dėl apgaule įgyto svetimo turto – 3 799,48 Eur – ir netikrų dokumentų pagaminimo ir jų panaudojimo apgaule įgyjant svetimą turtą – 3 799,48 Eur (2016-10-20 įvykis) bei dėl apgaule įgyto svetimo turto – 3 514,49 Eur – ir netikrų dokumentų pagaminimo ir jų panaudojimo apgaule įgyjant svetimą turtą – 3 514,49 Eur (2017-01-05 įvykis), yra teisėta ir pagrįsta. Šioje nuosprendžio dalyje pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą ir pagrįstai pripažino A. K. kaltu dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje nuosprendžio dalyje apylinkės teismas ištyrė visas reikšmingas aplinkybes, teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 5 dalies reikalavimų, nurodė konkrečius vertinimo motyvus, apylinkės teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, todėl pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, BPK 301 ir 305 straipsnių nuostatos, nėra. Šią skundžiamo nuosprendžio dalį teismas pagrindė ne prielaidomis, o teisiamajame posėdyje išnagrinėtų ir patikrintų bylos duomenų visuma. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Taip pat nėra pagrindo teigti, jog šioje skundžiamo nuosprendžio dalyje teismas būtų nukrypęs nuo Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Dėl šių priežasčių nuteistojo A. K. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų ir negali būti pagrindu panaikinti šią skundžiamo nuosprendžio dalį ir išteisinti A. K. dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo.
Dėl A. K. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (2016-10-20 įvykis)
17. Nors nuteistasis A. K. savo kaltę dėl minėtų nusikalstamų veikų (2016-10-20 įvykis) padarymo neigia viso baudžiamojo proceso metu (pažymėtina, jog teisiamajame posėdyje jis atsisakė duoti parodymus), tačiau jo kaltė dėl šių nusikaltimų padarymo yra pagrįsta tinkamai išnagrinėtų įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodoma A. K. apeliaciniame skunde, motyvuotai ir labai išsamiai apibendrino byloje esančius įrodymus ir pagrindė savo išvadas dėl A. K. kaltės padarius šias nusikalstamas veikas.
Žemesnės instancijos teismas
18. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai pasisakė, jog A. K. kaltė yra įrodyta teisiamajame posėdyje liudytojų K. K. (t. 12, b. l. 159–160), M. N. (t. 12, b. l. 160–162) ir V. R. (t. 12, b. l. 174–175) duotais parodymais, 2016-10-20 eismo įvykio deklaracija (t. 1, b. l. 138, t. 2, b. l. 142), 2016-10-20 prašymu išmokėti draudimo išmoką (t. 1, b. l. 140, t. 2, b. l. 143–144), 2020-09-09 specialisto išvada Nr. 11-1326 (20) (t. 8, b. l. 119–125), 2018-12-03 specialisto išvada Nr. 11K-316(18) (t. 8, b. l. 73–83) ir kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas pagrįstai nustatė, jog A. K. dėl 2016-10-20 tariamo eismo įvykio AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pasirašytą 2016-10-20 prašymą išmokėti draudimo išmoką nurodydamas, kad draudimo išmoka turėtų būti pervedama į A. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke (t. 1, b. l. 140, t. 2, b. l. 143–144). Kartu su šiuo prašymu pateikė minėtą 2016-10-20 eismo įvykio deklaraciją, kurioje kaip nukentėjusysis eismo įvykio metu yra nurodytas automobilio „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. K., o kaip įvykio kaltininkas – automobilio „Toyota Hiance“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas O. U. (t. 1, b. l. 138, t. 2, b. l. 142). Byloje neginčytinai nustatyta, jog automobilis „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tariamo eismo įvykio metu, t. y. 2016-10-20, nuosavybės teise priklausė A. K. ir tuo metu jis buvo jo faktinis valdytojas (t. 1, b. 1. 141).
19. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, kad tariamą 2016-10-20 įvykį ir žalą sukėlusi transporto priemonė „Toyota Hiance“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat faktiškai buvo valdoma paties A. K. Liudytojas K. K. teisiamajame posėdyje parodė, jog 2016 metais pardavė automobilį „Toyota Hiance“. Susirašė su pirkėju, atvažiavo keturi vyrai, iš kurių gal tik vienas kalbėjo lietuviškai. Automobilio pirkėjas buvo azijietiško gymio, sakė, kad automobilį varys į Ukrainą. Pirkėjas perdavė jam pasą, o jis užpildė pirkimo–pardavimo sutartį. Pirkėjo pasas buvo ukrainietiškas, nebuvo asmens kodo, pavardė – U. Užpildžius pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjas išvažiavo. Pinigus už automobilį jam pervedė anksčiau. Pavedime buvo įrašyti automobilio valstybiniai numeriai (t. 12, b. l. 159–160). Liudytojo K. K. savanoriškai pateiktoje 2016-10-16 transporto priemonės pirkimo– pardavimo sutartyje užfiksuota, jog automobilio „Toyota Hiance“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas yra O. U., o sąskaitos išrašo kopijoje užfiksuota, jog už automobilį 1 200 Eur sumokėjo A. K. (t. 6, b. l. 72–77). Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog šios aplinkybės patvirtina, kad dėl automobilio „Toyota Hiance“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo tarėsi ne O. U., o nuteistasis A. K., kuris ir pervedė liudytojui K. K. pinigus už automobilį. Aplinkybę, kad automobiliu faktiškai naudojosi A. K., patvirtina ir byloje esantis administracinių nusižengimų registro išrašas apie A. K. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (t. 10, b. l. 70–92) ir 2019-10-23 tarnybinis pranešimas dėl A. K. KET pažeidimų (t. 10, b. l. 21), kuriuose užfiksuota, kad 2016-10-16 (4 dienos iki aptariamo įvykio) A. K. automobiliu „Toyota Hiance“, Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo greitį ir buvo nubaustas administracine tvarka, administracinės nuobaudos neginčijo.
Žemesnės instancijos teismas
20. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pats A. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad automobilio „Toyota Hiance“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas eismo įvykio deklaracijoje pildė savo duomenis (transporto priemonė „A“) (t. 10, b. l. 153–158, 170–174, 176–177, 179–181, t. 11, b. l. 1–3), tačiau iš 2018-12-03 specialisto išvados Nr. 11K-316(18) turinio (t. 8, b. l. 73–83) matyti, kad rašysenos specialistui tirti pateiktoje 2016-10-20 eismo įvykio deklaracijoje kairėje pusėje („A transporto priemonė“) rankraštinius įrašus parašė S. K. (t. 8, b. l. 73–83). Todėl nors šioje byloje dėl parašo neinformatyvumo ir nebuvo nustatyta, kuris asmuo konkrečiai pasirašė tariamo 2016-10-20 eismo įvykio deklaracijoje laukeliuose Nr. 14 ir Nr. 15 O. U. vardu, tačiau galima daryti pagrįstą išvadą, jog tariamas įvykio kaltininkas O. U. deklaracijos nesurašė. Skundžiamame nuosprendyje, be kita ko, teisingai pažymėta, jog iš bylos medžiagos matyti, kad asmuo, vardu ir pavarde O. U., per paskutinius 5 metus nekirto Lietuvos Respublikos valstybinės sienos atvykdamas ar išvykdamas į ne Europos Sąjungos valstybę, nebuvo gavęs vizos, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, Lietuvoje neįsigijo nekilnojamojo turto, neatsidarė sąskaitų Lietuvoje veikiančiuose komerciniuose bankuose, taip pat į Lietuvą neatvyko keltu prieš ir (ar) po deklaruoto 2016-10-20 eismo įvykio (t. 5, b. l. 70–78). Ikiteisminio tyrimo metu tikrinant, ar A. K. automobilio apgadinimai nebuvo padaryti anksčiau nei tariamo 2016-10-20 eismo įvykio metu, buvo išsiųsti paklausimai visoms Lietuvos Respublikoje veikiančioms draudimo bendrovėms. Iš ADB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-12-05 ir 2019-12-09 buvo gauti duomenys, kad minėtoje draudimo bendrovėje 2016-08-29 buvo užfiksuotas eismo įvykis, kuriame dalyvavo A. K. su tuo pačiu automobiliu „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. 1. 144, 150–153). Teisiamajame posėdyje liudytojas V. R. patvirtino šio 2016-08-29 eismo įvykio aplinkybes, nurodė, kad automobilio „Mitsubishi Outlander“ apgadinimai buvo tokie patys, kokie užfiksuoti ir jam parodytose inscenizuoto įvykio nuotraukose (t. 12, b. l. 174–175). Nors teisiamajame posėdyje nuteistasis A. K. neigė dalyvavęs ir 2016-08-29 eismo įvykyje (t. 12, b. l. 175), tačiau liudytojas V. R. nurodė, kad deklaraciją pildė pats ir surašė vairuotojo duomenis pagal jo pateiktą vairuotojo pažymėjimą (t. 12, b. l. 175). Teisiamojo posėdžio metu palyginus A. K. pateikto vairuotojo pažymėjimo duomenis, jie sutapo su duomenimis, nurodytais anksčiau aptartoje 2016-08-29 eismo įvykio deklaracijoje.
21. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo ir aplinkybę, jog A. K. interneto tinklalapiuose www.autogidas.lt ir www.autoplius.lt 2016-10-28 įdėjo skelbimus apie parduodamą automobilį „Mitsubishi Outlander“ (t. 4, b. 1. 112–114, 117–136, t. 6, b. 1. 194–197, 198–200) be jokių defektų (nuotraukose vizualiai matomų apgadinimų), nors draudimo išmoką realiai gavo tik 2016-10-27. Be to, liudytojas M. N. teisiamojo posėdžio metu paaiškino žalos atlyginimo procedūrą – nurodė, jog programa, kurioje pildomi prašymai dėl žalos atlyginimo, yra centralizuota. Eismo įvykio deklaraciją pildo eismo įvykio dalyviai arba prasineša policijai. Tai yra pagrindinis dokumentas, kuris įrodo datą, įvykio vietą, laiką. Pildomos aplinkybės, valstybiniai numeriai, dedamas kaltininko parašas. Ne kiekvienas žmogus pasidaro eismo įvykio fotonuotraukas. Vienus automobilius liudytojas apžiūrėdavo gyvai, kitus pagal nuotraukas. Kai automobilius apžiūrėdavo fiziškai, automobilio apgadinimus užfiksuodavo fotoaparatu. Kadangi šiuo metu sumažinta darbuotojų etatų, užtenka, kad į elektroninį paštą būtų atsiunčiamos nuotraukos, kurias siunčia tiek nukentėjęs asmuo, tiek servisas. Anksčiau, prieš 10 metų, reikėjo vykti apžiūrėti kiekvieną automobilį, dabar nuotraukos siunčiamos tiesiogiai į elektroninį paštą. 2016 metais kartais reikėdavo važiuoti į automobilio apžiūrą, kartais užtekdavo, kad atsiųstų papildomas nuotraukas. Aplinkybes (paaiškinimą dėl eismo įvykio) klientas surašydavo arba apžiūrint automobilį, arba atvykęs į liudytojo darbo vietą, arba atveždavo užpildytą formą vėliau į jo darbo vietą (t. 12, b. l. 160–162). Pagal pateiktą informaciją draudimo įmonės atstovas 2016-10-24 atliko vienos iš įvykyje dalyvavusios transporto priemonės techninę apžiūrą ir surašė apžiūros aktą, pagal kurią draudimo bendrovėje 2016-10-25 buvo sudaryta žalos sąmata pagal užfiksuotus automobilio apgadinimus bei apskaičiuota žala – 3 799,48 Eur (t. 1, b. 1. 139, 142–147, t. 2, b. 1. 141), kuri pagal A. K. prašymą 2016-10-27 buvo pervesta į A. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke (t. 7, b. l. 103, 121–126, 144).
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų įrodymų visuma patikimai patvirtina, kad A. K. pagamino netikrus dokumentus, juos panaudojo bei apgaule savo naudai įgijo svetimą – AB „(duomenys neskelbtini)“ – turtą – 3 799,48 Eur. Apylinkės teismas šias A. K. nusikalstamas veikas pagrįstai kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, kaip padarytas idealiąja sutaptimi, ir nustatė, jog šiuos nusikaltimus A. K. padarė tiesiogine tyčia: jis siekdamas gauti neteisėtą draudžiamąją išmoką, naudodamas apgaulę bei pagamindamas netikrus dokumentus – įrašydamas į eismo įvykio deklaraciją ir prašyme išmokėti draudimo išmoką tikrovės neatitinkančią informaciją apie tariamai 2016-10-20 įvykusį eismo įvykį ir juos panaudodamas, suvokė, kad tokiu būdu veikia prieš turto savininko valią, numatė nusikalstamų veikų pavojingas pasekmes ir jų siekė. Apgaulė turėjo esminę įtaką draudimo išmokai gauti. Tai reiškia, jog pagal byloje nustatytas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas faktines aplinkybes buvo tinkamai nustatyti tiek subjektyvieji, tiek objektyvieji šių nuteistajam A. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai.
Dėl A. K. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (2017-01-05 įvykis)
23. Nors nuteistasis A. K. savo kaltę dėl minėtų nusikalstamų veikų (2017-01-05 įvykis) padarymo neigia viso baudžiamojo proceso metu (dėl šių veikų teisiamajame posėdyje jis taip pat atsisakė duoti parodymus), tačiau jo kaltė dėl šių nusikaltimų padarymo yra pagrįsta tinkamai išnagrinėtų įrodymų visuma. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas taip pat motyvuotai ir labai išsamiai apibendrino byloje esančius įrodymus ir patikimai pagrindė savo išvadą dėl A. K. kaltės padarius šias nusikalstamas veikas.
Žemesnės instancijos teismas
24. Apylinkės teismas motyvuotai pasisakė, jog A. K. kaltė yra įrodyta teisiamajame posėdyje liudytojų M. V. (t. 12, b. l. 196), A. M. (t. 12, b. l. 175–176) ir N. J. (t. 12, b. l. 197) duotais parodymais, 2017-01-05 eismo įvykio deklaracija (t. 1, b. l. 149, t. 2, b. l. 151), 2017-01-05 prašymu išmokėti draudimo išmoką (t. 2, b. l. 152), 2020-09-09 specialisto išvada Nr. 11-1326 (20) (t. 8, b. l. 119–125), 2020-08-10 specialisto išvada Nr. 11K-204 (20) (t. 8, b. l. 93–105) ir kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas pagrįstai nustatė, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ gavo pranešimą apie eismo įvykį, įvykusį (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, Klaipėdoje (t. 1, b. l. 1–34, t. 2, b. l. 138, t. 7, b. l. 173–175). 2017-01-05 eismo įvykio deklaracijoje kaip nukentėjusysis 2017-01-05 eismo įvykio metu yra nurodytas automobilio „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas B. G., o kaip kaltininkas nurodytas automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas K. H. (t. 1, b. l. 149, t. 2, b. l. 151). 2017-01-05 prašyme išmokėti draudimo išmoką nurodyta, kad draudimo išmoka turėtų būti pervedama į A. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 151, t. 2, b. l. 152). Pagal teisinės pagalbos prašymą Ukrainos Respublikoje apklaustas kaip liudytojas B. G. 2019-07-31, vadovaudamasis Ukrainos Konstitucijos 63 straipsniu, atsisakė duoti parodymus ir pateikti laisvuosius ir eksperimentinius savo rašysenos pavyzdžius (t. 9, b. l. 54–66).
25. Nors A. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo pažįstamas ukrainietis B. G. paprašė, kad nuteistasis savo vardu užregistruotų Lietuvoje automobilį „Mitsubishi Outlander“, kuriuo jis naudotųsi pats, o automobilį susirado ir nusipirko pats ir juo visą laiką naudojosi (t. 10, b. l. 153–158, 170–174, 176–177, 179–181, t. 11, b. l. 1–3), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokius nuteistojo parodymus apylinkės teismas pagrįstai vertino kritiškai kaip jo pasirinktą gynybos poziciją. Liudytoja A. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog registruoti automobilį „Mitsubishi Outlander“ į VĮ „Regitra“ vyko kartu su A. K. ir jo draugu ukrainiečiu O., kito asmens, vardu B. G., ši liudytoja nenurodė (t. 3, b. l. 131–134, 136–138). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje liudytoja A. M. parodė, jog asmens, vardu B. G., nepažįsta (t. 12, b. l. 175–176). Nors teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismo išvada, jog tariamo 2017-01-05 eismo įvykio metu automobilio „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), faktinis valdytojas buvo A. K., yra pagrįsta, tačiau teisiamajame posėdyje liudytoja A. M. parodė, jog automobilį „Mitsubishi Outlander“ sau pirko A. K. pažįstamas, kurio tapatybė šioje byloje nebuvo nustatyta, o po to A. K. paprašė A. M. minėtą automobilį registruoti jos vardu, tada jie trise (A. M., A. K. ir jo minėtas pažįstamas, kurio tapatybė šioje byloje nebuvo nustatyta) nuvyko į VĮ „Regitra“ atlikti transporto priemonės registravimo procedūros ir A. K. padėjo jiems pildyti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, automobilis buvo užregistruotas jos vardu (t. 12, 175–176). Iš VĮ „Regitra“ pateiktos transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarčių kopijos matyti, kad A. M. automobilį „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-04-12/14 pardavė R. Š. (t. 1, b. l. 181–182). Aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog A. K. nebuvo vienintelis automobilio „Mitsubishi Outlander“ valdytojas, tačiau jis neabejotinai savo žinioje galėjo turėti minėto automobilio duomenis (pavyzdžiui, su šiuo automobiliu susijusių dokumentų kopijas) ir juos panaudoti inscenizuojant 2017-01-05 eismo įvykį.
26. Nors A. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-01-05 eismo įvykio deklaracijoje rankraštinių įrašų nedarė ir minėtos deklaracijos laukeliuose Nr. 15 (A) B. G. vardu nepasirašė, 2017-01-05 prašyme (forma ZA102-PR39/2) Nr. (duomenys neskelbtini) pastraipoje „Įvykio aprašymas“ rankraštinių įrašų B. G. vardu nerašė ir šio asmens vardu nepasirašė ir to padaryti negalėjo, nes tame eismo įvykyje nedalyvavo, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tokius nuteistojo parodymus paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai. 2018-12-03 specialisto išvadoje Nr. 11K-316(18) konstatuota, kad tikėtina, jog 2017-01-05 eismo įvykio deklaracijoje visus rankraštinius įrašus parašė A. K. Taip pat 2017-01-05 prašyme rankraštinius įrašus parašė ir, tikėtina, jog B. G. vardu pasirašė A. K. (t. 8, b. l. 73–83). 2020-08-10 specialisto išvadoje Nr. 11K-204 (20) konstatuota, kad tikėtina, jog tirti pateiktame 2017-01-06 transporto priemonės apžiūros akte A. M. vardu pasirašė A. K. (t. 8, b. l. 93–105). Liudytoja A. M. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog draudimo kompanijai jokių prašymų nepildė (t. 12, b. l. 175–176). Spręsdamas klausimą, kas surašė dokumentą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, jog asmuo B. G. per paskutinius 5 metus nebuvo kirtęs Lietuvos Respublikos valstybinės sienos atvykdamas ar išvykdamas į ne Europos Sąjungos valstybę, taip pat per paskutinius 5 metus nebuvo gavęs vizos, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, Lietuvoje neįsigijo nekilnojamojo turto, neatsidarė sąskaitų Lietuvoje veikiančiuose komerciniuose bankuose (t. 8, b. 1. 129–130, 131–132, 149–175), todėl šio asmens buvimas 2017-01-05 tariamo eismo įvykio metu Lietuvoje neužfiksuotas.
27. Be to, liudytojas K. H. parodė, jog įvykio metu jis vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, kurio savininkė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kurį jam valandai ar pusantros buvo davęs jo draugas G. H. Važiuojant automobiliu „Volkswagen Golf“ tiesiai prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ priekine dalimi trenkėsi į pagrindiniu keliu iš dešinės pusės važiavusio automobilio „Mitsubishi“ priekinį bamperį. Jis norėjo sustabdyti automobilį, bet nepavyko. Dėl eismo įvykio kaltas buvo jis. Nepamena, kokie buvo automobilio sužalojimai, buvo apgadintas bamperis, žibintas. Kitam automobiliui buvo sugadintas kapotas, bamperis, gal ir sparnas, tikslai negali pasakyti, nepamena. Mano, jog automobilio „Mitsubishi“ vairuotojas buvo iš Ukrainos. Automobilio „Mitsubishi“ vairuotojo nepamena, negali jo apibūdinti, jis tik galvojo, ką pasakys jo vairuoto automobilio savininkas. Su automobilio „Mitsubishi“ vairuotoju jis bendravo rusiškai. Automobilio „Mitsubishi“ vairuotojas rusų kalba užpildė dokumentus, kuriuos jis pasirašė. Deklaracijos jis pats nepildė. Po avarijos jis iš karto apie eismo įvykį pasakė G. H., kuris automobilį pasiėmė. Jis su G. H. atsiskaitė. G. H. neprašė jo pasirašyti jokių dokumentų (t. 13, b. l. 30–31). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokius šio liudytojo parodymus apylinkės teismas taip pat pagrįstai kritiškai vertino kaip nepatikimus – neatitinkančius tikrovės ir eismo įvykio deklaracijoje nurodytų faktinių aplinkybių. Be to, teismas pagrįstai pažymėjo, jog šis liudytojas draugauja su nuteistuoju A. K. ir jo parodymai yra prieštaringi, todėl juos atmetė. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad 2019-03-20 ir 2019-12-09 Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo Ž. K. tarnybiniuose pranešimuose nustatyta, jog kitos valstybės pilietis K. H. per paskutinius 5 metus nekirto Lietuvos Respublikos valstybinės sienos atvykdamas ar išvykdamas į ne Europos Sąjungos valstybę, taip pat nė vienas iš šių asmenų per paskutinius 5 metus nebuvo gavęs vizos, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, Lietuvoje neįsigijo nekilnojamojo turto, neatsidarė sąskaitų Lietuvoje veikiančiuose komerciniuose bankuose (t. 8, b. l. 129–130, 131–132). Todėl šio asmens buvimas 2017-01-05 tariamo eismo įvykio metu Lietuvoje taip pat neužfiksuotas. Aplinkybę, kad liudytojas K. H. draugauja su nuteistuoju A. K. ir jo sūnumi G. H., patvirtina liudytojos N. J. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai (t. 12, b. l. 197).
28. 2017-11-16 AB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertinėje pažymoje Nr. 1829591 (t. 1, b. l. 174–179) ir 2020-09-09 specialisto išvadoje Nr. 11-1326 (20) (t. 8, b. l. 119–125) konstatuota, kad ant automobilio „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (eismo įvykis 2016-10-20), „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (eismo įvykis 2017-01-05) ir „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (eismo įvykis 2017-03-27) variklio dangčio priekinės dalies lokalūs sugadinimai yra vizualiai identiški. Radiatoriaus apdailos grotelių dešinės pusės trečiojo, ketvirtojo ir penktojo elementų, skaičiuojant nuo išorės, lūžių linijos yra vizualiai identiškos. Automobilių „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant priekinio paviršiaus kairėje pusėje susidariusių lokalių pažeidimų forma ir išsidėstymas vizualiai atitinka vienas kitą. Lūžio linijos bamperio apdailos viršutinėje dalyje yra vizualiai identiškos. Lūžiai automobilio „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra didesnio intensyvumo nei automobilio „Mitsubishi Outlander“, Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. padaryti vėliau nei automobilio „Mitsubishi Outlander“, Nr. (duomenys neskelbtini). Aptarti įrodymai patvirtina, kad 2017-01-05 eismo įvykyje nustatyti automobilio „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai buvo jau padaryti 2016-10-20, todėl apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad automobilio „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-01-05 eismo įvykio su automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo.
29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pagal pateiktą tikrovės neatitinkančią informaciją draudimo įmonės atstovas 2017-01-06 atliko vienos iš įvykyje dalyvavusių transporto priemonių „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninę apžiūrą ir surašė apžiūros aktą, pagal kurią draudimo bendrovėje 2017-01-06 žalos sąmatose užfiksuoti automobilio pagadinimai bei apskaičiuota žala – 3 514,49 Eur (t. 1, b. l. 150, 153–158, t. 2, b. l. 153), kuri pagal pateiktą netikrą eismo įvykio deklaraciją ir B. G. vardu užpildytą ir pasirašytą 2017-01-05 prašymą 2017-01-10 buvo pervesta į A. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. 1. 159–160), po to A. M. 2017-01-11 10.32 val. AB „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, išsiėmė grynaisiais pinigais 1 515 Eur, 2017-01-11 10.48 val. AB „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, išsiėmė grynaisiais pinigais 2 000 Eur (t. 7, b. l. 170–175). Liudytoja A. M. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog jokie pinigai jai neatiteko, nes visus iš draudimo bendrovės gautus pinigus adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, esančio daugiabučio kieme ji perdavė A. K. su jo draugu (t. 12, b. l. 176).
30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptartų įrodymų visuma patikimai patvirtina, jog A. K. pagamino netikrus dokumentus, juos panaudojo ir apgaule savo naudai įgijo svetimą – AB „(duomenys neskelbtini)“ – turtą – 3 514,49 Eur. Apylinkės teismas šias A. K. nusikalstamas veikas pagrįstai kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį kaip padarytas idealiąja sutaptimi ir nustatė, jog šiuos nusikaltimus A. K. padarė tiesiogine tyčia: jis siekdamas gauti neteisėtą draudimo išmoką, naudodamas apgaulę bei pagamindamas netikrus dokumentus – įrašydamas į eismo įvykio deklaraciją ir prašyme išmokėti draudimo išmoką tikrovės neatitinkančią informaciją apie tariamai 2017-01-05 įvykusį eismo įvykį ir juos panaudodamas, suvokė, kad tokiu būdu veikia prieš turto savininko valią, numatė nusikalstamų veikų pavojingas pasekmes ir jų siekė. Apgaulė turėjo esminę įtaką draudimo išmokai gauti. Tai reiškia, jog pagal byloje nustatytas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas faktines aplinkybes buvo tinkamai nustatyti tiek subjektyvieji, tiek objektyvieji šių nuteistajam A. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai.
31. Nors apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo tirtus faktinius duomenis, dėl to padarė neteisingas išvadas, tačiau apeliantas teismo išvadas kritikuoja tik abstrakčiai, nenurodo, kokius būtent įrodymus (faktinius duomenis) apylinkės teismas, jo nuomone, neteisingai interpretavo. Todėl šie apeliacinio skundo teiginiai, atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija šioje skundžiamo nuosprendžio dalyje apylinkės teismo atlikto įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nenustatė, laikytini deklaratyviais ir dėl to atmestini.
32. Apeliaciniame skunde A. K. akcentuoja teisiamajame posėdyje kaip liudytojo apklausto M. N., dirbančio AB „(duomenys neskelbtini)“ žalų vertinimo ekspertu, parodymus apie tai, kad nė vienas iš A. K. inkriminuojamų inscenizuotų autoįvykių nesukėlė jam pagristų įtarimų, o savo mechanizmu tapačiuose autoįvykiuose dažnai apgadinamos tos pačios automobilių detalės. Tačiau iš minėto liudytojo parodymų matyti, jog teisiamajame posėdyje jis tiesiog paaiškino žalos atlyginimo procedūrą ir nurodė, jog dėl nuo 2016 m. sumažėjusio darbuotojų skaičiaus draudimo bendrovėje autoįvykių tyrimo (avarijoje dalyvavusių transporto priemonių pažeidimų fiksavimo) procedūra buvo supaprastinta ir draudimo bendrovės atstovai dažnai patys nebevažiuodavo tirti (fiksuoti) padarytų pažeidimų (apgadinimų), jiems pakakdavo, kad klientas ir servisas atsiųstų fotonuotraukas su užfiksuotais transporto priemonių pažeidimais elektroniniu paštu ir tik jais remdamiesi nustatydavo patirtą žalą. 2016-10-20 eismo įvykis liudytojo darbdaviui sukėlė įtarimų dėl A. K., todėl apie tai buvo pranešta teisėsaugai (t. 12, b. l. 160–162). Todėl šie liudytojo parodymai, priešingai nei mano A. K., vertinant juos kitų bylos įrodymų kontekste, patys savaime negali sukelti abejonių dėl A. K. kaltės inscenizavus 2016-10-20 ir 2017-01-05 eismo įvykius ir nepatvirtina, kad šie autoįvykiai buvo tikri.
33. Apeliantas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirtos užduotys specialistams siekiant išsiaiškinti, ar skirtinguose autoįvykiuose buvo apgadintos tos pačios detalės ir ar detalių apgadinimai yra identiški, neatliktos autotechninės trasologinės pėdsakų ekspertizės, o specialistų atlikti rašysenos tyrimai, kuriais buvo siekiama įrodyti, kad A. K. pildė autoįvykių deklaracijas, nėra konkretūs ir informatyvūs, nesuteikia pagrindo išvadai, kad būtent A. K. pildė autoįvykių deklaracijas, todėl teismas rėmėsi tik subjektyvia prokuroro nuomone, kad detalių sugadinimai yra identiški. Taip pat teigia, jog jo nuteisimą šioje byloje lėmė tai, kad už analogiškas nusikalstamas veikas jis buvo nuteistas kitoje baudžiamojoje byloje. Šie argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Pažymėtina, jog nuspręsdamas dėl A. K. kaltės inscenizavus 2016-10-20 ir 2017-01-05 įvykius teismas rėmėsi ne prokuroro subjektyvia nuomone ar aplinkybe, kad A. K. už analogiškas nusikalstamas veikas buvo nuteistas kitoje byloje, o teisiamajame posėdyje išanalizuotų bylos įrodymų visuma, kurią įvertino laikydamasis baudžiamajame įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių ir nė vienam iš įrodymų nesuteikdamas prioritetinės reikšmės. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad automobilio „Mitsubishi Outlander“ detalių apgadinimai po tariamų 2016-10-20 ir 2017-01-05 eismo įvykių yra vienodi, buvo nustatyta, be kita ko, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020-09-09 specialisto išvada Nr. 11-1326 (20), kurią surašė Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas transporto inžinerijos mokslo magistras V. M. (V. M.), turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, eismo įvykio teismo eksperto, transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikaciją ir 23 metų ekspertinio darbo stažą (t. 8, b. l. 119–125). Nors apeliantas kritikuoja ir specialistų atliktus rašysenos tyrimus, tačiau tik deklaratyviai nurodo, jog jie nėra konkretūs ir informatyvūs. Tačiau susipažinus su Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2018-12-03 specialisto išvada Nr. 11K-316 (18), surašyta specialistų A. M. ir J. J. (t. 8, b. l. 72–83) bei 2020-08-10 specialisto išvada Nr. 11K-204 (20), surašyta specialistų A. M. ir D. G. (t. 8, b. l. 92–105), kuriose buvo tiriami autoįvykių tyrimui aktualūs rašysenos pavyzdžiai, matyti, jog šios specialisto išvados, priešingai nei teigia A. K., yra labai detalios, didelės apimties, paremtos specialistams pateiktais dokumentais, konkrečios ir motyvuotos. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti minėtų specialistų išvadų ir jose konstatuotų aplinkybių patikimumu. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas nenurodo, kokias būtent šiai bylai aktualias aplinkybes ikiteisminiame tyrime būtų buvę galima nustatyti skyrus ir atlikus autotechninę trasologinę pėdsakų ekspertizę, ypač atsižvelgiant į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu nuo nagrinėjamų tariamų eismo įvykių jau buvo praėję daug laiko, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, jog transporto priemonių pėdsakai tuo metu jau buvo išnykę.
Dėl A. K. ir G. A. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (2016-12-12 įvykis)
34. Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų argumentus, atlikusi įrodymų tyrimą ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalis, kuria A. K. ir G. A. nuteisti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį dėl apgaule įgyto svetimo turto – 4 951,52 Eur – ir netikrų dokumentų pagaminimo ir jų panaudojimo apgaule įgyjant svetimą turtą – 4 951,52 Eur (2016-12-12 įvykis), yra nepagrįsta, priimta netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nepakankamai vertino jų visumą, tarpusavio sąsajas, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus, todėl padarė neteisingas ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstas išvadas dėl A. K. ir G. A. kaltės padarius šiuos nusikaltimus. Šioje skundžiamo nuosprendžio dalyje išdėstyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas priėmė apkaltinamojo nuosprendžio dalį dėl A. K. ir G. A. pripažinimo kaltais, yra nepakankami ir keliantys abejonių, pagrįsti prielaidomis. Todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.
35. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Įrodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryšio nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą. Aprašydamas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, teismas privalo padaryti vienareikšmes išvadas apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110/2013, 2K–540/2013).
Žemesnės instancijos teismas
36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindinė faktinė aplinkybė, turinti įtakos bylos baigčiai, yra tai, ar eismo įvykis buvo tikras, ar inscenizuotas. Jei jis buvo tikras, nėra kliūčių priimti išteisinamąjį nuosprendį. Jei inscenizuotas, tada klausimas kyla dėl nusikaltimo sudėties buvimo, nes inscenizavimas ir po to kreipimasis į draudiką dėl žalos atlyginimo yra apgaulė ir pasikėsinimas užvaldyti svetimą turtą. Inscenizavimas gali pasireikšti keliais būdais: 1) įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis ir (ar) kitoje vietoje, negu nurodė kaltinamieji, 2) įvykyje dalyvavo kitos transporto priemonės, kiti asmenys. Pagrindinė faktinė aplinkybė nustatytina byloje: ar buvo tuo laiku, toje vietoje su tais pačiais automobiliais eismo įvykis, kuriame dalyvavo kaltinamieji, ir ar pranešimas draudimo bendrovei apie įvykį ir kreipimasis dėl žalos buvo apgaulingas, ar, suklaidinus draudimo bendrovę dėl eismo įvykio, pasikėsinta gauti nepagrįstą išmoką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-556/2012).??? ???
37. Kaip matyti iš suformuluoto kaltinimo, šioje byloje A. K. ir G. A. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe pagamino netikrus dokumentus, juos panaudojo ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra: 2016-12-12, apie 17.45 val., adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryža, Klaipėda, A. K. ir G. A. veikdami bendrininkų grupe ir turėdami tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą – iš AB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai gauti draudimo išmoką, imitavo eismo įvykį su G. A. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Mercedes-Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apdraustu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „(duomenys neskelbtini)“, draudimo liudijimo serija AEC Nr. (duomenys neskelbtini), ir A. M. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apdraustu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „(duomenys neskelbtini)“, draudimo liudijimo serija AEC Nr. (duomenys neskelbtini), po to nenustatytoje vietoje pagamino netikrą dokumentą – eismo įvykio deklaracijos formoje ranka įrašė duomenis apie tariamai 2016-12-12 įvykusį eismo įvykį, jog į G. A. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdoje, važiuojantį automobilį „Mercedes-Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (deklaracijos pažymėtoje grafoje „A transporto priemonė“), dešiniojo šono priekinę dalį atsitrenkė M. V. (V.) vairuojamas automobilis „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (deklaracijos pažymėtoje grafoje „B transporto priemonė“), ir tariamai apgadino automobilio „Mercedes-Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešiniojo šono priekinę dalį, nubraižė tariamo eismo įvykio schemą, pasirašė M. V. išgalvotu parašu ir, tęsdami nusikalstamą veiką, minėtą netikrą eismo įvykio deklaraciją A. K. 2016-12-12 pateikė nenustatytu būdu AB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su G. A. vardu užpildytu ir pasirašytu 2016-12-13 prašymu (forma ZA102-PR39/2) išmokėti draudimo išmoką (žalos registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame paaiškino tariamas įvykio aplinkybes, dėl to 2016-12-16 AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) į G. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė draudimo išmoką – 4 951,52 Eur, po to G. A. 2016-12-17 12.29 val. AB DNB banko Taikos klientų aptarnavimo skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, išsiėmė grynaisiais 4 900 Eur, o likusius 51,52 Eur laikotarpiu nuo 2017-01-02 iki 2017-03-18 panaudojo savo bankiniams atsiskaitymams vykdyti.
38. Nuteistieji A. K. ir G. A. tiek apeliaciniame skunde, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame ir apeliacinės instancijos posėdžiuose nuosekliai neigė savo kaltę dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (2016-12-12 įvykis) numatytų nusikalstamų veikų padarymo ir tvirtino, kad 2016-12-12 eismo įvykis buvo tikras. Šią nuteistųjų pateikiamą versiją pirmosios instancijos teismas atmetė, nurodydamas, kad ją vertina kaip jų siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ši nuteistųjų pateikiama versija bylos įrodymais nebuvo iki galo paneigta.
Žemesnės instancijos teismas
39. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog įvykyje dalyvavusiu automobiliu „Mercedes-Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai naudojosi A. K., o G. A. negalėjo dalyvauti 2016-12-12 eismo įvykyje, nes nuo 1994 m. nuolat gyvendama Lietuvoje, ji neturėjo šioje šalyje galiojančio vairuotojo pažymėjimo, nesikreipė į VĮ „Regitra“ dėl jai išduoto vairuotojo pažymėjimo pripažinimo, teorinio ir praktinio egzamino išlaikymo, taip pat nebuvo patraukta administracinėn atsakomybėn dėl su transporto priemonių vairavimų susijusių nusižengimų. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje aplinkybę dėl G. A. galiojančio vairuotojo pažymėjimo turėjimo reikšmės akcentavo ir prokurorė, taip pat pateikė apeliacinės instancijos teismui šio nuosprendžio 12 punkte aptartus Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos 2022-02-07 ir 2022-03-14 raštus dėl informacijos pateikimo, kuriuose pranešama, kad vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) Armėnijoje ir Rusijoje nebuvo išduotas, o G. A. nei Armėnijoje, nei Rusijoje nebuvo išduotas vairuotojo pažymėjimas. Tačiau su šiais argumentais negalima sutikti.
40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, ar įvykio metu G. A. apskritai turėjo vairuotojo pažymėjimą, ar ne, savaime niekaip negali suteikti pagrindo išvadai, kad ji neturėjo objektyvios galimybės vairuoti ir dalyvauti 2016-12-12 eismo įvykyje. Nors transporto priemonės vairavimas be vairuotojo pažymėjimo nėra teisėtas, tačiau tai savaime fiziškai neužkerta kelio asmeniui vairuoti transporto priemonę. Tai, kad nėra duomenų apie tai, kad G. A. Lietuvoje kada nors būtų buvusi patraukta administracinėn atsakomybėn dėl su transporto priemonių vairavimu susijusių administracinių nusižengimų, taip pat savaime negali nei patvirtinti, nei paneigti jokių šiai bylai teisingai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, nes visuotinai žinoma, jog yra nemažai vairuotojų, kurie niekada nėra bausti administracine tvarka, o ypač vairuotojai, kurie retai vairuoja. Tai, kad teismas nustatė, jog automobiliu „Mercedes-Benz E220“ faktiškai naudojosi A. K., taip pat savaime negali paneigti aplinkybės, jog kartais minėtą automobilį galėjo vairuoti ir jo žmona G. A., kuriai įvykio metu šis automobilis priklausė nuosavybės teise ir kuri jį buvo apdraudusi kasko draudimu (t. 1, b. l. 47, 48–50). Be to, pati nuteistoji viso baudžiamojo proceso metu nurodo, jog minėtu automobiliu naudojosi tiek ji, tiek jos vyras, o byloje yra nustatyta, kad 2016-12-12 eismo įvykio metu ji gyveno Lietuvoje. Pažymėtina ir tai, kad nuteistieji apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikė pakankamai logišką versiją, jog G. A. taisydama sveikatą pusantrų metų gyveno Ukrainoje, ten jai buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, o grįžusi į Lietuvą ji vairuodavo automobilį, tačiau nepasirūpino lietuviško vairuotojo pažymėjimo gavimu, o vėliau nustojo vairuoti automobilį dėl 2016-12-12 autoįvykio ir onkologinės ligos.
Žemesnės instancijos teismas
41. Pirmosios instancijos teismas nurodo, jog 2016-12-12 įvykio metu tariamą įvykį ir žalą sukėlusi transporto priemonė „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat faktiškai buvo valdoma paties A. K., o liudytojas M. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad niekada nėra buvęs Lietuvoje, automobiliu „Mitsubishi“ nėra važiavęs, jokio autoįvykio su lietuviais neturėjo, Lietuvos piliečių nepažįsta, jokių dokumentų iš draudimo bendrovės nėra gavęs, mano, kad jo dokumento duomenis kas nors galėjo nusikopijuoti po eismo įvykio Vokietijoje, o 2016-12-12 eismo įvykio deklaracijoje nurodyto telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas nėra M. V.. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės savaime negali patikimai paneigti, jog po eismo įvykio nuteistiesiems G. A. ir A. K. prisistatyti M. V. vardu ir pavarde, ir pateikti nukopijuotus šio liudytojo asmens dokumentus galėjo ir kitas asmuo, kurio tapatybės šioje baudžiamojoje byloje apskritai nebuvo bandoma nustatyti.
42. Nors apylinkės teismas nurodo, jog liudytojų R. B. ir A. M. parodymai patvirtina, kad faktinis valdytojas automobilio „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo A. K., kuris šį automobilį įsigijo, o vėliau pardavė, tvarkė ir pildė visus automobilio registravimo dokumentus, tačiau išanalizavus minėtų liudytojų parodymus matyti, jog liudytoja R. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad jai pardavinėjant automobilį „Mitsubishi Outlander“ atvyko du nevietiniai vyrukai, apie 40–45 amžiaus, tamsaus gymio, panašūs į armėnus. Vienas iš jų kalbėjo lietuviškai, bet su akcentu, bet daugiausia kalbėjo rusiškai. Pirkėjo neprisimena, jie abu buvo panašūs. Kaip automobilio pirkėją įrašė moterį (pastaba – A. M.), kuri automobilio pirkime nedalyvavo. Vyriškiai pasakė, kad perka draugės vardu. Registruojant automobilį nuėjo į VĮ „Regitra“, ten pirkėjos moters nebuvo. Jų vardų neprisimena. Vieną iš vyrukų atpažino policijoje. Kiek pamena, tas vyras padavė pinigus už automobilį (t. 12, b. l. 177). Tačiau iš baudžiamojoje byloje esančio 2019-12-11 asmens parodymo atpažinti ir nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo turinio matyti, jog liudytoja R. B. parodė, jog iš parodytų asmenų nuotraukų atpažinti automobilio pirkėjo ir kartu su juo buvusio vyriškio negali, nes automobilį pardavė prieš 3 metus, todėl tiksliai neprisimena, kaip atrodė minėti asmenys (t. 4, b. l. 31–32). Tuo tarpu A. M. teisiamajame posėdyje parodė, jog registruojant jos vardu automobilį (pastaba – „Mitsubishi Outlander“) A. K. buvo kartu su draugu, kurio nei vardo, nei pavardės neatsimena, jį porą kartų buvau mačiusi (t. 12, b. l. 175–176). Taigi tvirtinti, jog vienintelis asmuo, kuris įsigijo, o vėliau pardavė, tvarkė ir pildė visus automobilio „Mitsubishi Outlander“ dokumentus, buvo A. K., negalima.
43. Teismas nurodė, kad iš 2018-12-03 specialisto išvados Nr. 11K-316(18) matyti, jog dėl parašo trumpumo ir neinformatyvumo nebuvo galima nustatyti, kas pasirašė 2016-12-12 eismo įvykio deklaracijoje, laukeliuose Nr. 14 ir Nr. 15, M. V. vardu, tačiau iš 2020-08-10 specialisto išvados Nr. 11K-204 (20) bei 2020-10-19 patikslintos išvados matyti, jog 2016-12-12 eismo įvykio deklaracijoje visus rankraštinius įrašus parašė A. K. 2016-12-13 prašyme „Įvykio aprašymas“ rankraštinius įrašus parašė ir, tikėtina, G. A. vardu pasirašė A. K.. Teismo vertinimu, šias išvadas patvirtina ir tai, kad prašyme paaiškinimą G. A. vardu rusų kalba surašė vyras, kadangi žodžiuose vartojama vyriška giminė. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės paneigia G. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad ji surašė ir pasirašė 2016-12-13 prašymą išmokėti draudimo išmoką. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis negali sutikti. Nors ikiteisminiame tyrime 2018-06-22 liudytojo apklausos metu G. A. iš tiesų buvo nurodžiusi, kad ji surašė ir pasirašė 2016-12-13 prašymą išmokėti draudimo išmoką (t. 3, b. l. 173–175), tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji neneigė aplinkybės, jog tiek eismo įvykio deklaraciją, tiek prašymą išmokėti draudimo išmoką užpildė A. K. Taip pat nuteistieji logiškai paaiškino, jog G. A. nekalba lietuviškai ir prastai kalba rusiškai, todėl, kai po 2016-12-12 eismo įvykio ji negalėjo vokiškai susikalbėti su automobilio „Mitsubishi Outlander“ vairuotoju, ji paskambino savo vyrui A. K. ir jis nuvyko į eismo įvykio vietą. Jis mokėjo kelis žodžius vokiškai, o jo pažįstamas telefonu padėjo vokiškai susikalbėti su automobilio vairuotoju. Nuteistieji iš karto paskambino kasko draudimui ir policijai. Jiems pasakė, jog, jei abu vairuotojai sutinka dėl kaltės, policijai nėra ko važiuoti. Jie paėmė teises, viską įformino ir išsiskirstė. Matė kito vairuotojo teises, viską surašė ir jas grąžino, net jas nufotografavo ir perdavė nuotrauką draudimo kompanijai. Teisėjų kolegija pažymi, jog šioje byloje yra nustatyta, jog armėnų tautybės G. A. beveik nekalba lietuviškai ir nėra paneigta jos nurodoma aplinkybė, kad ji prastai kalba ir rusiškai, todėl neatmestina, jog ikiteisminio tyrimo apklausų metu nedalyvaujant armėnų kalbos vertėjui (o tik rusų kalbos vertėjai) ji galėjo sąžiningai suklysti ir neteisingai nurodyti aplinkybę, jog ji pati surašė ir pasirašė 2016-12-13 prašymą išmokėti draudimo išmoką. Be to, tuo metu nuo 2016-12-12 įvykio jau buvo praėję daugiau nei pusantrų metų, todėl šią aplinkybę G. A. galėjo prisiminti netiksliai. Taip pat pažymėtina, kad įvykus autoįvykiui yra visuotinai įprasta, jeigu įmanoma, telefonu kviestis į pagalbą šeimos narį (šiuo atveju – G. A. pasikvietė savo vyrą A. K.), kuris geriau išmano, kaip elgtis tokiose situacijose (fiksuoti įvykį, pildyti eismo įvykio deklaraciją, prašymą išmokėti draudimo išmoką ir kitus dokumentus) ir geriau moka vietinę kalbą. Todėl aplinkybė, kad minėtus dokumentus už G. A. užpildė A. K., priešingai nei teigia apylinkės teismas, nuteistųjų kaltės padarius šias jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas taip pat negali patvirtinti.
44. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2017-11-16 AB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertinėje pažymoje Nr. 1829591 (t. 1, b. l. 174–179) ir 2020-09-09 specialisto išvadoje Nr. 11-1326 (20) konstatuota, jog ant automobilio „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (eismo įvykis 2016-10-20), „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (eismo įvykis 2017-01-05) ir „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (eismo įvykis 2017-03-27), variklio dangčio priekinės dalies lokalūs sugadinimai yra vizualiai identiški, radiatoriaus apdailos grotelių dešinės pusės trečiojo, ketvirtojo ir penktojo elementų, skaičiuojant nuo išorės, lūžių linijos yra vizualiai identiškos; automobilių „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant priekinio paviršiaus kairėje pusėje susidariusių lokalių pažeidimų forma ir išsidėstymas vizualiai atitinka vienas kitą; lūžio linijos bamperio apdailos viršutinėje dalyje yra vizualiai identiškos; lūžiai automobilio „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra didesnio intensyvumo nei automobilio „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. padaryti vėliau nei automobilio „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); automobilio „Mitsubishi Outlander“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), radiatoriaus grotelių ties viduriu esančių lūžių linijos yra identiškos (t. 8, b. l. 119–125), o tai patvirtina, kad 2016-12-12 eismo įvykyje negalėjo dalyvauti automobilis „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (nuo 2016-12-27 valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kadangi jo 2017-01-05 užfiksuoti sugadinimai buvo jau padaryti 2016-10-20, t. y. 2016-12-12 šio automobilio eismo įvykio su automobiliu „Mercedes-Benz E220“, valst. Nr. JJA 303, nebuvo, o apgadinimai galėjo būti padaryti kito ir ankstesnio įvykio metu arba fiktyviai perkelti nuo kito sugadinto automobilio. Be to, anksčiau ir vėliau nei analizuojamas įvykis užfiksuoti tapatūs „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai negalėjo atsirasti dėl 2016-12-12 įvykio, kadangi skiriasi susidūrimo vieta. Nors, apylinkės teismo vertinimu, šios aplinkybės paneigia nuteistųjų parodymus apie 2016-12-12 eismo įvykį, tačiau teisėjų kolegija su tokiu vertinimu negali sutikti.
45. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų ir apskritai jokių objektyvių duomenų apie tai, kad automobilis „Mitsubishi Outlander“ būtų buvęs apžiūrėtas ar jam padaryti apgadinimai būtų buvę kaip nors užfiksuoti ir įvertinti po 2016-12-12 eismo įvykio. Tai, kad po ankstesnio 2016-10-20 ir vėlesnio 2017-01-05 tariamo eismo įvykio buvo užfiksuoti tapatūs minėto automobilio sugadinimai, nesant jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų, savaime negali patikimai patvirtinti, jog automobilio „Mitsubishi Outlander“ sugadinimai buvo tokie patys ir po aptariamo 2016-12-12 eismo įvykio, todėl tokia apylinkės teismo išvada yra paremta vien tik prielaidomis. Papildomai pažymėtina, jog iš anksčiau minėtos 2017-11-16 AB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertinės pažymos Nr. 1829591, kuria skundžiamame nuosprendyje rėmėsi pirmosios instancijos teismas, matyti, kad žalų ekspertas šią pažymą surašė remdamasis tik jam pateikta žalos byla ir fotonuotraukomis, kuriose buvo užfiksuota automobilio „Mitsubishi Outlander“ būklė (sugadinimai) po 2016-10-20, 2017-01-05 ir 2017-03-27 įvykių. Lygindamas automobilio sugadinimus ekspertas nurodo, kad po 2016-10-20 įvykio automobilio sugadinimai nepašalinti, o draudikui po 2017-01-05 įvykio buvo pateiktas tas pats automobilis su tais pačiais sugadinimais, bet suklastotais dokumentais arba kitas automobilis su pakeistomis detalėmis. Iš to seka, kad ir 2016-12-12 eismo įvykio metu pateikti automobilio „Mitsubishi Outlander“ identifikaciniai duomenys galėjo būti suklastoti. Nors išvadą, jog ir 2016-12-12 eismo įvykio nebuvo, ekspertas padarė remdamasis vien tik tuo, kad kiti (tarp jų ir 2016-10-20 ir 2017-01-05) įvykiai buvo inscenizuoti. Tačiau, kaip jau minėta, nesant jokių objektyvių duomenų, kuriuose būtų užfiksuoti automobilio „Mitsubishi Outlander“ sugadinimai būtent po 2016-12-12 eismo įvykio, tokia eksperto išvada tėra paremta prielaidomis.
46. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog nuteistųjų siekį klaidinti draudimo bendroves patvirtina automobilių „Mercedes-Benz“ ir „Mitsubishi Outlander“ savininkų ir valstybinių numerių keitimo bei trumpesnių nei metų trukmės automobilių draudimo istorija, tačiau su tokiomis apylinkės teismo išvadomis taip pat negalima sutikti. Pažymėtina, jog iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) 2020-12-21 rašto dėl informacijos pateikimo matyti, jog automobilio „Mercedes-Benz“ draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (draudėja G. A.) buvo sudaryta numatant draudimo laikotarpį nuo 2016-09-08 iki 2017-09-07. Minėta sutartis 2016-12-12 galiojo, tačiau 2017-07-27 ši sutartis buvo nutraukta dėl nesumokėtos draudimo įmokos (t. 6, b. l. 60). Tai reiškia, jog šią draudimo sutartį vieniems metams (o ne trumpesniam laikotarpiui) G. A. buvo sudariusi likus daugiau nei trims mėnesiams iki 2016-12-12 eismo įvykio, o sutartis dėl nesumokėtos draudimo įmokos buvo nutraukta tik 2017-09-07, taigi praėjus beveik dešimčiai mėnesių po aptariamo 2016-12-12 eismo įvykio. Tuo tarpu įvykio metu nuosavybės teise A. M. priklausęs automobilis „Mitsubishi Outlander“ (t. 1, b. l. 70–73) nuo 2016-12-07 iki 2017-06-06 buvo draustas AB „(duomenys neskelbtini)“ (draudėja A. M.) (t. 1, b. l. 74–78). Taigi ir šis automobilis po 2016-12-12 įvykio buvo apdraustas dar pusmetį. Minėtų automobilių savininkų ir valstybinių numerių kaita taip pat nebuvo tokia intensyvi, jog kategoriškai negalėtų būti vertinama kaip gyvenimiškai įprasta. Atsižvelgdama į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad minėtos aplinkybės savaime negali patvirtinti nuteistųjų siekio klaidinti draudimo bendroves.
47. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog aplinkybė, kad asmuo turėjo teorinę galimybę padaryti nusikaltimą, niekaip nepatvirtina, kad jis iš tiesų padarė nusikaltimą. Šiuo atveju yra teisiškai reikšminga, jog asmuo baudžiamajame procese neturi įrodinėti savo nekaltumo, o pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikaltimo sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltininko kaltę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-35-1073/2019).???
48. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog teismų praktikoje yra įtvirtinti aukšti kokybiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, ir įvertinusi bylos įrodymus, konstatuoja, kad išnaudojus visas įrodinėjimo priemones bei galimybes ir nesurinkus pakankamai įrodymų, patikimai patvirtinančių A. K. ir G. A. kaltę (nes nepavyko nustatyti būtinųjų nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visumos), visos abejones, kurioms pašalinti, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, buvo išnaudotos visos galimybės, turi būti vertinamos kaltinamųjų naudai. Todėl A. K. ir G. A. dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (t. y., kad jie veikdami bendrininkų grupe pagamino netikrus dokumentus, juos panaudojo ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra: 2016-12-12, apie 17.45 val., adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryža, Klaipėda, A. K. ir G. A. veikdami bendrininkų grupe ir turėdami tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą – iš AB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai gauti draudimo išmoką, imitavo eismo įvykį su G. A. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Mercedes-Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apdraustu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „(duomenys neskelbtini)“, draudimo liudijimo serija AEC Nr. (duomenys neskelbtini), ir A. M. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apdraustu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „(duomenys neskelbtini)“, draudimo liudijimo serija AEC Nr. (duomenys neskelbtini), po to nenustatytoje vietoje pagamino netikrą dokumentą – eismo įvykio deklaracijos formoje ranka įrašė duomenis apie tariamai 2016-12-12 įvykusį eismo įvykį, jog į G. A. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdoje, važiuojantį automobilį „Mercedes-Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (deklaracijos pažymėtoje grafoje „A transporto priemonė“), dešiniojo šono priekinę dalį atsitrenkė M. V. (V.) vairuojamas automobilis „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (deklaracijos pažymėtoje grafoje „B transporto priemonė“), ir tariamai apgadino automobilio „Mercedes-Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešiniojo šono priekinę dalį, nubraižė tariamo eismo įvykio schemą, pasirašė M. V. išgalvotu parašu ir, tęsdami nusikalstamą veiką, minėtą netikrą eismo įvykio deklaraciją A. K. 2016-12-12 pateikė nenustatytu būdu AB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su G. A. vardu užpildytu ir pasirašytu 2016-12-13 prašymu (forma ZA102-PR39/2) išmokėti draudimo išmoką (žalos registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame paaiškino tariamas įvykio aplinkybes, dėl to 2016-12-16 AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) į G. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė draudimo išmoką – 4 951,52 Eur, po to G. A. 2016-12-17 12.29 val. AB DNB banko Taikos klientų aptarnavimo skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, išsiėmė grynaisiais 4 900 Eur, o likusius 51,52 Eur laikotarpiu nuo 2017-01-02 iki 2017-03-18 panaudojo savo bankiniams atsiskaitymams vykdyti) išteisintini, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Todėl ši Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-02-18 nuosprendžio dalis naikintina ir priimtinas naujas nuosprendis.
49. Išteisinus A. K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį dėl apgaule įgyto svetimo turto – 4 951,52 Eur – ir netikrų dokumentų pagaminimo ir jų panaudojimo apgaule įgyjant svetimą turtą – 4 951,52 Eur (2016-12-12 įvykis), turi būti peržiūrimas ir jam paskirtos bausmės klausimas. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl A. K. už atskiras veikas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį paskirtų bausmių rūšies ar dydžio. Tačiau išteisinus A. K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (2016-12-12 įvykis), likusios jam pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (2016-10-02 ir 2017-01-05 įvykiai) paskirtos laisvės atėmimo bausmės iš naujo bendrintinos apėmimo būdu ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šios subendrintos bausmės bendrintinos, jas iš dalies sudedant ir A. K. paskirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams. Tai sušvelnina nuteistojo teisinę padėtį.
50. Priėmus sprendimą išteisinti A. K. ir G. A. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį dėl apgaule įgyto svetimo turto – 4 951,52 Eur – ir netikrų dokumentų pagaminimo ir jų panaudojimo apgaule įgyjant svetimą turtą – 4 951,52 Eur (2016-12-12 įvykis), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinės ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio dalis dėl 4 951,52 Eur turtinės žalos atlyginimo paliekama nenagrinėta (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
51. Panaikintinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas G. A. turtui – keleiviniam automobiliui „Volkswagen GT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini).
52. Panaikintina G. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme
53. 2022-09-07 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), joje nurodoma, kad iš G. A. valstybei priteistinos 135 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato V. K. užmokestis.
54. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).
55. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas iš dalies, ir nuteistosios G. A. apeliacinį skundą, kuris yra visiškai tenkinamas, ir G. A. yra išteisinama dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistosios G. A. apeliacinis skundas tenkinamas, prašoma priteisti proceso išlaidų suma negali būti išieškoma iš G. A.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
nuteistojo A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistosios G. A. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 18 d. nuosprendžio dalį dėl A. K. ir G. A. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį dėl apgaule įgyto svetimo turto – 4 951,52 Eur – ir netikrų dokumentų pagaminimo ir jų panaudojimo apgaule įgyjant svetimą turtą – 4 951,52 Eur (2016-12-12 įvykis), ir priimti naują nuosprendį:
A. K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaule įgyto svetimo turto – 4 951,52 Eur) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
A. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikrų dokumentų pagaminimo ir jų panaudojimo apgaule įgyjant svetimą turtą – 4 951,52 Eur) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už atskiras veikas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šios subendrintos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už atskiras veikas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šias subendrintas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir A. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.
G. A. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaule įgyto svetimo turto – 4 951,52 Eur) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
G. A. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikrų dokumentų pagaminimo ir jų panaudojimo apgaule įgyjant svetimą turtą – 4 951,52 Eur) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria civilinės ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai.
Civilinės ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Civilinės ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio dalį dėl 4 951,52 Eur turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą G. A. turtui – keleiviniam automobiliui „Volkswagen GT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini).
G. A. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslintą prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 135 Eur – priteisimo iš G. A. atmesti.