Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Nijolės Sušinskienės ir Halinos Zaikauskaitės (pirmininkaujanti posėdžiui ir pranešėja), dalyvaujant vertėjai Ritai Nasalytei, pareiškėjui P. J., pareiškėjo atstovei advokatei Inai Navickienei, trečiojo suinteresuoto asmens V. G. atstovui advokatui Algiui Tursui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo P. J. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-5971 „Dėl V. G. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r., kadastro duomenų patikslinimo“ 1 dalies 1.6 punkto panaikinimo atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo V. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde pareiškėjas paaiškina, kad pareiškėjui nuosavybės teise yra įregistruotas pagalbinio ūkio pastatas - ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtas plane 211m, esantis Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso V. G.. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 2.5-41-17573 į šį sklypą K. J. atkuriant nuosavybės teises buvo nustatytas servitutas leisti kitiems asmenims eiti, važiuoti per žemės sklypo dalį prie jiems priklausančių nuosavybės teisėmis pastatų ir jais naudotis. V. G. priklausančiam žemės sklypui buvo nustatytas 0,12 ha servitutas. Apie šį servitutą aiškiai pažymėta ir V. G. nuosavybę žemės sklypui patvirtinančiuose dokumentuose. V. G. įsigijus žemės sklypą, pareiškėjas siūlė įstatymo nustatyta tvarka užfiksuoti konkrečią žemės sklypo vietą (natūroje ir plane), siekiant realizuoti nustatytą servitutą. Pareiškėjas pateikė pasiūlymą raštu ir prašė atsakyti iki 2010 m. birželio 30 d., tačiau gavo atsakymą, kuriame nebuvo pasisakyta dėl prašymo esmės. Todėl pareiškėjas 2010 m. birželio 30 d. raštu vėl informavo V. G., kad atsakytų konkrečiai, ar sutinka nustatyti konkrečią servituto vietą. Prašė atsakyti iki 2010 m. liepos 17 d., tačiau nesulaukė konkrečių pasiūlymų. Po to pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su prašymu nustatyti naudojimosi servitutu tvarką pagal pareiškėjo pateiktą pasiūlymą. Pareiškėjo ieškinys buvo atmestas dėl to, kad nebuvo įrodyta, jog jam trukdoma realizuoti teises, kurias suteikia nustatytas servitutas. Po to V. G. taip pat kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su prašymu pakeisti nustatyto servituto turinį ir nustatyti tik 382 kv. m. ploto servitutą. Pareiškėjas tik tuo metu sužinojo apie skundžiamą Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymą. Pareiškėjas su įsakymu nesutinka, nes šis įsakymas yra tiesiogiai susijęs su pareiškėjo teisėmis, o priimtas nepranešus pareiškėjui. Pareiškėjas remiasi Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 1 straipsniu, 3 straipsnio 1 dalimi, 8 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatomis, aiškina, kad atsakovė yra viešojo administravimo subjektas ir negali piktnaudžiauti valdžia (remiasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimu byloje Nr. A146-71/2011). Pareiškėjas remiasi ir tuo, kad servitutas yra teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, ši teisė reglamentuojama Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111, 4.112 straipsniuose. Iki ginčo įsakymo galiojo kitas tą patį klausimą reglamentavęs Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. kovo 4 d. sprendimas Nr. 2.5-41-17573 ir servituto plotas sudarė 0,12 ha. Be to, buvo nustatytas ir servituto turinys – leisti kitiems asmenims eiti, važiuoti per žemės sklypo dalį prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų ir naudotis pastatais. Pagal ginčijamu įsakymu patvirtintas sąlygas, neaiškus yra ir paties servituto turinys, nes nurodyta, kad pareiškėjui suteikiama teisė naudoti savo statinį. Savo statinį pareiškėjas ir taip valdo nuosavybės teisėmis, kurios apima ir naudojimąsi daiktu, todėl papildomo leidimo pareiškėjui nereikia. Pareiškėjas sutiko nustatyti mažesnį nei pirmiau nustatytas servituto plotą, teikė trečiajam suinteresuotam asmeniui ne vieną pasiūlymą. Naudojimosi servitutu planas turi būti paruoštas taip, kad pareiškėjui būtų sudaryta galimybė ne tik prieiti, bet ir privažiuoti prie jam priklausančio statinio bei jį prižiūrėti. Plotas, kuris nustatytas ginčijamu įsakymu, yra nepakankamas tam, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti servituto teises pagal paskirtį. Iš įsakymo lieka neaišku, kokiu pagrindu nustatytas būtent įsakyme nurodytas plotas, šis klausimas su pareiškėju nebuvo derinamas, o buvo derinamas tik su V. G.. Statinys yra ūkinis, jame laikomas kuras, žemės ūkio ir kita technika, todėl privažiuoti prie statinio reikia ir sunkvežimiu. Pareiškėjas pateikė teismui antstolio surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš kurio matyti, kad pareiškėjas neturi galimybės privažiuoti prie pastato pagal V. G. ir atsakovo parengtą planą. Pareiškėjas yra parengęs savo pasiūlymą dėl servituto nustatymo. Dėl skundo padavimo termino skunde paaiškina, kad šiuo metu Vilniaus rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-233-723/12 pagal V. G. ieškinį ir sprendimas nėra priimtas. Pareiškėjo atstovė toje byloje 2012 m. kovo 1 d. gavo V. G. atstovo 2012 m. vasario 28 d. pranešimą, iš kurio tapo aišku, kad NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-5971 buvo nustatytas servitutas. Pareiškėjo apie šį įsakymą niekas neinformavo. Pareiškėjas nurodo, kad skundą teismui jis pateikė 2012 m. balandžio 2 d., t. y. nepraleidęs vieno mėnesio termino. Tačiau, jeigu teismas nuspręstų, kad terminas yra praleistas, prašo terminą atnaujinti.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skundą ir jame nurodytas aplinkybes, motyvus ir argumentus. Papildomai rėmėsi Žemės įstatymo 23 straipsnio nuostatomis. Paaiškino, kad administraciniu aktu nustatant servitutą sprendimas pareiškėjui turėjo būti įteiktas per 10 dienų, o pareiškėjas to sprendimo negavo iš viso. Nurodė, kad priimdama skundžiamą įsakymą viešojo administravimo institucija viršijo savo kompetenciją, nes servitutą administracine tvarka galima nustatyti tik tuo atveju, jeigu pasibaigia anksčiau nustatyto servituto galiojimas, tuo tarpu šiuo atveju nustatyto servituto galiojimas nebuvo nei pasibaigęs, nei panaikintas. Pareiškėjas pats kreipėsi į teismą ir jam buvo teismo sprendimu nurodyta, kad servitutas, nustatytas Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu, yra galiojantis. Servituto plotas buvo sumažintas administraciniu aktu, nors dėl to vyksta ginčas bendros kompetencijos teisme, servituto sumažinimo motyvai yra nežinomi. Pareiškėjas dėl servituto susirašinėjo su atsakovu ir jam buvo atsakyta, kad, kol vyksta ginčas teisme, sprendimas dėl servituto negali būti priimtas.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 117). Apie nedalyvavimo posėdyje priežastis nepranešta, todėl teismas, vadovaudamasis ABTĮ 78 straipsnio 3 dalimi, nutarė bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant. Pareiškėjo atstovės advokatės prašymas pripažinti atsakovės atstovo dalyvavimą būtinu, kadangi pareiškėjui tapo žinoma, jog NŽT atstovas galėjo būti suinteresuotas byla (anksčiau dirbo su V. G. žmona), buvo netenkinamas, nes ABTĮ nenumato galimybės pripažinti atsakovo ar jo atstovo dalyvavimą būtinu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Ginčas yra dėl administraciniu aktu nustatyto servituto teisėtumo.

Pareiškėjas ginčija NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-5971 „Dėl V. G. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r., kadastro duomenų patikslinimo“ 1 dalies 1.6 punktą, kuriuo buvo nustatytas servitutas – „teisė svetimam statinio naudotojui naudoti statinį stovintį žemės sklype (tarnaujančio daikto) (plane S1), plotą – 382 kv. m.“ (toliau – 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymas, b. l. 19-20).

Dėl termino.

Byloje nustatyta, kad NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius, pažeisdamas Žemės įstatymo 23 straipsnio 5 dalies nuostatas, kurios nustato, jog tais atvejais, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, per 10 dienų išsiunčia (įteikia) viešpataujančio ir tarnaujančio daikto savininkams ar patikėtiniams sprendimą, kuriuo žemės sklypui nustatomas servitutas, pareiškėjui P. J., kuriam nuosavybės teise priklausantis pastatas yra žemės sklype, kuriam įsakymu nustatytas servitutas, 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymo neįteikė ar neišsiuntė. Nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme vyko civilinė byla Nr. 2-395-494/2011 pagal P. J. ieškinį V. G. dėl naudojimosi tvarkos servitutu nustatymo (prijungta civilinė byla), ieškinys paduotas 2010 m. rugsėjo 22 d., priimtas 2010 m. spalio 21 d. Sprendimas nurodytoje byloje priimtas 2011 m. gegužės 17 d. Teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad V. G. 2011 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus rajono apylinkės teismą, ieškinys priimtas 2011 m. rugpūčio 17 d. Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartimi byla sustabdyta dėl nagrinėjamos administracinės bylos (b. l. 120). Iš Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktos 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarties matyti, kad ieškovas V. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui P. J., prašydamas pakeisti 2004 m. gegužės 13 d. įregistruotą 0,12 ha servitutą sklypui, esančiam Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) ir nustatyti naują servitutą bei priteisti vienkartinę kompensaciją (civilinės bylos Nr. 2-356-723/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. G. advokatas Algis Tursas advokatei Inai Navickienei (kuri atstovavo P. J. civilinėje byloje Nr. 2-2679/2011) 2012 m. vasario 28 d. lydraščiu pateikė 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymą (b. l. 18, 19-20). Pateiktas vokas, iš kurio matyti, kad siunta atiduota 2012 m. vasario 29 d. (b. l. 22), o iš pateiktos Lietuvos pašto pažymos matyti, kad šią siuntą advokatė gavo 2012 m. kovo 1 d. (b. l. 23). Tokiu būdu pareiškėjo advokatė apie priimtą įsakymą sužinojo tik 2012 m. kovo 1 d. V. G. atstovas nepateikė duomenų iš nagrinėjamos (sustabdytos) civilinės bylos, kurie patvirtintų, jog P. J. turėjo galimybę iki nurodytos datos (2012 m. kovo 1 d.) sužinoti apie minėtą įsakymą. Prie šios bylos yra prijungta Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė skundo priėmimo byla Nr. I-2811-281/2012, iš kurios matyti, kad analogišką nagrinėjamam skundą pareiškėjas padavė teismui 2012 m. balandžio 2 d., t. y. nepraleidęs vieno mėnesio skundo padavimo termino, nes 2012 m. balandžio 1 d. buvo sekmadienis. Terminas nustatytas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje. Tačiau teismas 2012 m. balandžio 4 d. nutartimi atsisakė skundą priimti, nes jis buvo paduotas praleidus įsakymo apskundimo terminą (terminas buvo apskaičiuotas nuo įsakymo datos). Nedelsdamas pareiškėjas tą patį skundą padavė pakartotinai 2012 m. balandžio 12 d., kartu pateikė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą.

Skundo padavimo terminas dėl 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymo dalies nuginčijimo atnaujintinas. Minėta, kad skundžiamas įsakymas, pažeidžiant įstatymą, nebuvo išsiųstas pareiškėjui. Nėra jokių kitų duomenų, kad pareiškėjo atstovei įsakymas buvo įteiktas kokia nors kita data, nei nurodė pareiškėjas – 2012 m. kovo 1 d. Skunde, kuris teismo nebuvo priimtas, pareiškėjas yra nurodęs, kad ginčijamą įsakymą jis gavo tik 2012 m. kovo 1 d. Todėl pareiškėjas, paduodamas skundą 2012 m. balandžio 2 d., ir neprašė atnaujinti termino. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad, antrą kartą paduodamas skundą su aiškiai išreikštu prašymu atnaujinti terminą, pareiškėjas terminą praleido dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių, kurios nepriklausė nuo jo valios.

Dėl ginčo esmės.

Nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 2.5-41-17573 K. J. atkurta nuosavybės teisė į 4,37 ha žemės, grąžinant natūra 3,29 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai, bendrą 0,31 ha žemės sklypą kitai paskirčiai – namų valdai (b. l. 16-17). Šio sprendimo 3 punkte nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir žemės servitutai, o būtent servitutas leisti kitiems asmenims eiti, važiuoti per žemės sklypo dalį prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų ir naudotis pastatais bei teisė vaikščioti pakrantės juosta.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010 m. gegužės 12 d. išrašo (civilinė byla Nr. 2-395-494/2011, t. I, b. l. 5-8) matyti, kad nurodytame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).) remiantis apskrities viršininko 2004 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 2.5-41-17573 įregistruotas servitutas, kurio plotas 0,12 ha, turinys - leisti kitiems asmenims eiti, važiuoti per žemės sklypo dalį prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų ir naudotis pastatais, įrašas galioja nuo 2004 m. gegužės 13 d.

Pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį 0,3100 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parduotas V. G. (b. l. 27-33), šioje sutartyje (punkte 1.2.2.5) taip pat buvo nurodyta, kad yra minėtas servitutas, kad jo pagrindas yra apskrities viršininko 2004 m. kovo 4 d. sprendimas Nr. 2.5-41-17573, plotas 0,12 ha.

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2010 m. birželio 15 d. (b. l. 40) bandė tartis su V. G. dėl konkrečios servituto vietos nustatymo. Taip pat nustatyta, kad, nepavykus susitarti, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu (civilinė byla Nr. 2-395-494/2011) ir prašė nustatyti 496 kv. m. ploto servitutą. Teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinys atmestas. Sprendime pažymėta, kad nėra nuginčytas apskrities viršininko 2004 m. kovo 4 d. sprendimas Nr. 2.5-41-17573, kuriuo yra nustatytas 0,12 ha ploto servitutas, sprendimas galioja. Tai buvo vienas iš pagrindų atmesti ieškinį.

Priėmus minėtą teismo sprendimą, o be to, kaip jau minėta, teisme esant kitam ginčui dėl to paties servituto pakeitimo (civilinė byla Nr. 2-356-723/2013), NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-5971 buvo patikslinti minėto žemės sklypo kadastriniai duomenys ir 1.6 punktu nustatytas servitutas – „teisė svetimam statinio naudotojui naudoti statinį stovintį žemės sklype (tarnaujančio daikto) (plane S1), plotą – 382 kv. m.“. Šis įsakymo punktas ir yra ginčijamas. Šiame įsakyme taip pat nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintomis Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis (Žin., 2004, Nr. 153-5579), nurodyti kiti teisės aktai, reglamentuojantys kadastrinių duomenų nustatymą.

Nustatyta, kad V. G. 2011 m. rugpjūčio 10 d. (LITEKO informacija) kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti 2004 m. gegužės 13 d. įregistruotą 0,12 ha servitutą žemės sklypui ir nustatyti naują servitutą bei priteisti kompensaciją (b. l. 120). Šioje civilinėje byloje Nr. 2-233-723/2012 2012 m. rugsėjo 6 d. priimta nutartis sustabdyti bylą iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. I-2911-142/2012 (t. y. nagrinėjama administracinė byla).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad skundžiama 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymo dalis yra neteisėta.

Visų pirma, pagal esamas faktines aplinkybes administraciniu aktu servitutas iš viso negalėjo būti nustatomas. Žemės įstatymo 23 straipsnio (redakcija, galiojusi ginčijamo įsakymo priėmimo metu) 2 dalyje pateikiamas baigtinis sąrašas atvejų, kai administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius nustatomi servitutai. Pagal šį sąrašą privačios žemės sklypams servitutas nustatomas, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairioms transporto priemonėms privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (23 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Šis atvejis toks nėra, nes šiuo atveju servitutas nustatytas priėjimui tik prie vienam gyventojui (pareiškėjui) priklausančio pastato ir nesant teritorijų planavimo dokumento. Taip pat servitutas gali būti nustatomas privačiame sklype, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinierinės infrastruktūros tinklus, kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti (23 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Šis atvejis taip pat nėra toks. Privačios žemės sklypams servitutą administracine tvarka dar galima nustatyti, kai jie konsoliduojami pagal žemės konsolidacijos projektą. Šis atvejis taip pat nėra toks. Žemės įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, per 10 dienų išsiunčia (įteikia) viešpataujančio ir tarnaujančio daikto savininkams ar patikėtiniams sprendimą, kuriuo žemės sklypui nustatytas servitutas. Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas CK nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti.

Skundžiamas 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymas yra grindžiamas Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi, tuo tarpu šios dalies 11 punkte nustatyta, kad NŽT šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nustato servitutus. T. y. NŽT servitutus gali nustatyti ne bet kada, kai keičiami sklypo kadastriniai duomenys, bet pirmiau nurodytais ir įstatymo 23 straipsnyje įtvirtintais atvejais.

Šioje byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 2.5-41-17573 (šio sprendimo priedas yra žemės sklypo planas, kuriame konkretizuojamas servituto plotas, o jo turinys yra pačiame sprendime) nustatytas 0,12 ha servitutas nebuvo panaikintas jokiu NŽT sprendimu (NŽT yra Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja žemės klausimais). Servituto dydis buvo nurodytas žemės sklypo, kurio plotas 0,31 ha plane, suderintame 2004 m. vasario 3 d. (civilinė byla Nr. 2-395-494/2011, b. l. 25, 80, 124, t. I), o įregistruotas nekilnojamojo turto registre remiantis minėtu Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. kovo 4 d. sprendimu.

Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, skundžiama NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2-5971 dalis, o būtent 1.6 punktas, kuriuo nustatytas servitutas – „teisė svetimam statinio naudotojui naudoti statinį stovintį žemės sklype (tarnaujančio daikto) (plane S1), plotą – 382 kv. m.“, yra neteisėta ir naikintina. Ši sprendimo dalis prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Žemės įstatymo 23 straipsnio 2, 5, 9 dalių nuostatoms. Todėl įsakymo dalis naikinama vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Antra, priimant skundžiamą įsakymą, t. y. administracinį sprendimą pagal V. G. prašymą, vyko teisminis ginčas dėl jau Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. sprendimu nustatyto servituto (minėta civilinė byla Nr.2-356-723/2013, proceso Nr. 2-52-3-02255-2011-0). Institucija negalėjo priimti administracinio akto, kai tuo pačiu klausimu teisme vyksta ginčas, nes VAĮ 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu paaiškėja, kad pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą. Todėl priimant skundžiamą įsakymo dalį buvo pažeistos ir procedūros, nustatytos VAĮ 23 straipsnyje.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu,

nusprendė:

Atnaujinti pareiškėjui P. J. skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-5971 „Dėl V. G. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r., kadastro duomenų patikslinimo“ 1 dalies 1.6 punkto panaikinimo padavimo terminą.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-5971 „Dėl V. G. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r., kadastro duomenų patikslinimo“ 1 dalies 1.6 punktą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.