- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-17
- Bylos Nr.
- 2-395-494/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02842-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Ieškovas
- P. J., P. N.
- Atsakovas
- V. G.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos
teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo P. N. ieškinį atsakovui V. G., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos dėl naudojimosi servitutu nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovas P. N. ieškiniu (b.l. 2-4, 37-39, t.1; b.l. 1-2, t.2) prašė nustatyti jam naudojimosi 496 kv.m. ploto servitutu leisti kitiems asmenims eiti, važiuoti per žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybė (unikalus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį prie ieškovui nuosavybės teise priklausančio pastato, pažymėto plane indeksu 2I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir naudotis šiuo pastatu tvarką pagal korporacijos „Matininkai“ paruoštą pasiūlymą, pagal kurį ieškovui suteikiama teisė naudotis minėtu 496 kv.m. ploto servitutu tarp taškų 1-2-3-4-5-6-7-8-9-1. Nurodė, kad ieškovo nuosavybės teisėmis yra įregistruotas pagalbinio ūkio pastatas-ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymėjimas plane 2Ilm, esantis žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono sav., kuris nuosavybės teisėmis priklauso atsakovui V. G.. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-03-04 sprendimu Nr. 2.5-41-17573 į šį sklypą K. J. atkuriant nuosavybės teises buvo nustatytas servitutas leisti kitiems asmenims eiti, važiuoti per žemės sklypo dalį prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų ir jais naudotis. Kaip matyti iš VĮ Registrų centras pateikto nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo, šiam atsakovui priklausančiam žemės sklypui yra nustatytas 0,12 ha servitutas: leisti kitiems asmenims eiti, važiuoti per žemės sklypo dalį prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų ir naudotis pastatais (įrašas galioja nuo 2004-05-13). Taigi atsakovui priklausančio sklypo dalis (0,12 ha) yra tarnaujantis daiktas siekiant užtikrinti ieškovo teisę eiti, važiuoti per šią žemės sklypo dalį prie ieškovui nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato ir naudotis juo. Apie šį servitutą yra aiškiai pažymėta ir atsakovo nuosavybę žemės sklypui patvirtinančiuose dokumentuose. Iki atsakovas neįgijo nuosavybės teisės į žemės sklypą, kuriam nustatytas servitutas, iš ieškovo sesers, jokių nesusipratimų dėl jo teisių naudotis žemės sklypo dalimi nekilo. Žodinio susitarimo pagrindu ieškovas faktiškai naudojosi tokia žemės sklypo dalimi, kuri pažymėta dabar plane. Atsakovui 2010-03-17 sutartimi įgijus šį žemės sklypą, praktiškai iš karto tapęs savininku atsakovas ėmėsi bandyti riboti šią ieškovo teisę (pradžioje žodžiu, po to statydamas sklype riboženklius), todėl ieškovas 2010-06-15 raštu pasiūlė jam įstatymo nustatyta tvarka užfiksuoti konkrečią žemės sklypo vietą (natūroje ir plane), siekiant realizuoti nustatytą servitutą ir užkirsti kelią galimiems nesusipratimams. Į šį konkretų pasiūlymą prašė atsakyti iki 2010-06-30, tačiau, kaip matyti iš atsakovo 2010-06-27 prašymo, jame buvo bandoma aiškintis neesmines klausimui spręsti aplinkybes, todėl 2010-06-30 raštu vėl informavo atsakovą, kad iki 2010-07-17 atsakytų, ar jis sutinka įstatymo statyta tvarka užfiksuoti konkrečią žemės sklypo vietą siekiant realizuoti nustatytą servitutą. Vietoj konkretaus atsakymo atsakovas savo rašte be datos nurodė esą ieškovo „užgaida tuo klausimu, 2010 06 15 pranešime, bus įvykdyta trijų mėnesių laikotarpyje“. Terminas jau praėjo, seniai, bet jokių pasiūlymų iš atsakovo nėra iki šiol. Nesulaukęs konkrečių atsakovo pasiūlymų, 2010-08-24 raštu ieškovas vėl kreipėsi į jį ir siūlė esant tokiai situacijai įstatymo nustatyta tvarka užfiksuoti konkrečią žemės sklypo vietą (natūroje ir plane), siekiant realizuoti nustatytą servitutą ir užkirsti kelią galimiems nesusipratimams. Kadangi iš atsakovo atsakymų neįmanoma suprasti, su kokiais konkrečiai pasiūlymais jis sutiko ar ne ir kokiu būdu planuoja realizuoti galimybę naudotis nustatytu servitutu, o naudotis savo nuosavybe ieškovui reikia kiekvieną dieną, su šiuo raštu pateikė atsakovui korporacijos „Matininkai“ paruoštą jo pasiūlymą dėl servituto, kuriame nurodytos preliminarios servituto ribos nustatytam 1200 kv.m. plotui. Taip pat pasiūlė ir kitą šio klausimo sprendimo variantą, t.y. nurodė, kad galėtų svarstyti jam priklausančio pagalbinio ūkio pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio atsakovo žemės sklype, pardavimą atsakovui. Jokio atsakymo nesulaukė. Jau vien tai, kad atsakovas vengia atsakyti į konkrečius pasiūlymus bei vengia geranoriškai bendrauti ir spręsti klausimą rodo, jog jis nėra linkęs ieškovui leisti savo teise naudotis, sudaro prielaidą manyti, kad jis šios teisės galimai nepripažįsta, ir nesutinka taikiu būdu spręsti naudojimosi nustatytu servitutu nustatymo klausimo. Teisę įregistruoto servituto dydžio ribose naudotis žemės sklypo dalimi suteikia įstatymas, priimant sprendimą dėl servituto nustatymo buvo įvertintas ir jo poreikis. Situacija nėra pasikeitusi. Jau nustatant servitutą buvo įvertinta tai, kad ant dabar jau atsakovui priklausančio žemės sklypo yra dabar jau ieškovui priklausantis pagalbinio ūkio pastatas-ūkinis pastatas (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)), žymėjimas plane 2Ilm. Servitutas ir buvo nustatytas siekiant užtikrinti galimybę šiuo turtu naudotis pagal paskirtį, prie jo prieiti, privažiuoti (ir ne tik lengvosiomis transporto priemonėmis, nes ūkiniame statinyje yra saugomas kuras). Servitutas yra nustatytas administraciniu aktu, jo plotas konkretizuotas. Ieškovo užsakymu korporacija „Matininkai“ paruošė naudojimosi nustatytos dalies, t.y. 1200 kv.m. ploto, servitutu. Kadangi servituto teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį taip, kad būtų mažiausiai nepatogumų tarnaujančio daikto savininkui, naudojimosi servitutu planas paruoštas būtent taip, kad ieškovui būtų sudaryta galimybė ne tik prieiti, bet ir privažiuoti prie statinio bei jį prižiūrėti. Plote, kuris priskiriamas servituto naudojimui, yra tik atsakovui priklausantis kiemo rūsys (indeksas 5 Ilb), kurio antžeminė dalis yra labai menka ir tai, kad aplink ja esančia sklypo dalimi naudosis ieškovas, niekaip netrukdys atsakovui naudotis šiuo statiniu bei jo teisių nepažeis.
Pareiškime dėl ieškinio dalyko patikslinimo pareiškė, kad įvertinęs savo realius faktinius poreikius bei atsakovo interesus, paruošė patikslintą naudojimosi servitutu pasiūlymą, kuriuo žymiai sumažinamas servitutui skirtinas plotas. Korporacija „Matininkai“ paruošė naudojimosi servitutu pasiūlymą, iš kurio matyti, kad prašo sau teisės naudotis 496 kv.m. plotu, kas matyti iš pridedamo žemės sklypo plano su jame pažymėtomis preliminariomis servituto ribomis. Kadangi servituto teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį taip, kad būtų mažiausiai nepatogumų tarnaujančio daikto savininkui, naudojimosi servitutu planas paruoštas būtent taip, kad ieškovui būtų sudaryta galimybė ne tik prieiti, bet ir privažiuoti prie jam priklausančio įstatinio bei jį prižiūrėti. Plote, kuris priskiriamas servituto naudojimui, nėra jokių atsakovui priklausančių statinių, naudojimasis prašomu servitutiniu plotu visiškai niekaip netrukdys atsakovui naudotis jo nuosavybe bei jo teisių nepažeis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti nurodytais argumentais bei papildomai nurodė, kad anksčiau prie ūkinio pastato privažiuodavo nuo kelio, iš kitos pusės yra tvora bet ne iki galo pastatyta. Kai atvyko ten V. G. gyventi, prasidėjo problemos, jis padėjo padangas, kad negalėtų užeiti į ūkinį pastatą, pastatė geležinius strypus, užstatė mašina pravažiavimą. Į policiją jis nesikreipė. G. įvažinėja į sklypą iš ten kur prasideda sklypas, o jam (ieškivui) reikia truputį pavažiuot, kad galėtų patekti į sklypą. Tvorą, kuri riboja atsakovo sklypą su keliu pastatė jis (ieškovas), tvora jam priklauso. Prie jo ūkinio pastato atsakovas nėra pastatęs tvoros. Jei nebus išspręstas servituto klausimas, ateityje gali kilti problemų. Vaizdo įraše matomą nukastą keliuką prie ūkinio pastato nukasė jis 9ieškovas0, atsakovas jam valyti kelio netrukdė. Ūkiniame pastate jis laiko įrankius, kurie reikalingi darbui, traktoriuką, malkas. Jis gyvena už kelio.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas V. G. (ir jo atstovas) pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 46-48, t. 1; b.l.10, t.2), kuriuo pareiškė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad 2010-03-17 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (registro Nr. 591) iš pardavėjų V. M. ir V. M., kartu su kitu sutartyje įvardytu nekilnojamuoju turtu, įsigijo 0,3100 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono savivaldybėje. Šiame žemės sklype stovi ieškovui pagal 2006-12-15 dovanojimo sutartį Nr. 21290 priklausantis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš 2010-11-09 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, 2004-03-04 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.5-41-17573 šiuo metu atsakovui priklausantį žemės sklypą nuosavybėn įgijo K. J., kuri 2006-12-15 dovanojimo sutartimi Nr. 21290 perleido ieškovui P. J.. Vilniaus apskrities viršininko sprendime minimas žemės sklypui nustatytas servitutas, kurio turinį sudaro leidimas kitiems asmenims eiti, važiuoti per žemės sklypo dalį prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų ir naudotis pastatais. Šiame sprendime žemės sklypo plotas, kuriam nustatytas servitutas, nepaminėtas, tačiau prie sprendimo pridedamas žemės sklypo planas. Analogiškas planas pateiktas ir prie 2008-12-04 nekilnojamojo turto mainų sutarties, kuria žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono savivaldybėje, P. J. mainais į kitą nekilnojamąjį turtą perdavė V. ir V. M.. Žemės sklypo plane, kuris atitinka (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 2598 - 41, nurodyta, kad žemės sklypui nustatytas servitutas, suteikiantis teisę kitiems asmenims naudotis pastatais ir 0,12 ha ploto sklypo dalimi. 2002-12-13 savivaldybės tarybos sprendimu nuosavybės teisės į pastatus buvo įregistruotos V. J. (pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu priklausantis ieškovui) ir K. J. (pastatai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu priklausantys atsakovui). Iki kol 2004-03-04 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu nuosavybės teisės į žemės sklypą, ant kurio stovi visi minėti pastatai, suteiktos K. J., žemės sklypas nuosavybės teisėmis priklausė valstybei. Tam, kad V. ir K. J. turėtų galimybę patekti prie jiems priklausančių pastatų ir jais naudotis, 2004-01-26 Vilniaus žemėtvarkos skyriuje patvirtintame plane buvo pažymėtas 0,12 ha žemės sklypo plotu apribotas servitutas. Konkretus servituto plotas nustatytas pagal žemės sklypo užstatymo lygį, kuris idealiai atitinka VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytą žemės sklypo užstatytą teritoriją. Ieškovo siūlomas naudojimosi atsakovui priklausančio žemės sklypo plotu dydis yra neproporcingas ir objektyviai perteklinis, neatitinkantis nustatyto servituto paskirties - ieškovui eiti, važiuoti prie jam priklausančio pastato ir juo naudotis. Tokiu būdu būtų suvaržytos atsakovo teisės naudotis jam priklausančiu sodu, daržu, jam priklausančioje teritorijoje auginti vaiskrūmius, vaismedžius ir daržoves, nepagrįstai siūloma apriboti galimybes patekti prie pastato 5I1 b, esančio kieme. 2008-12-04 nekilnojamojo turto mainų sutarties 6.9 punkte pažymėta, kad P. J. turi teisę naudotis tik ta sklypo, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), dalimi, kuri reikalinga valdyti, prižiūrėti ir naudotis jam priklausančiu pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi išskyrus šį vieną ieškovui priklausantį pastatą visi kiti statiniai, esantys ant atsakovo žemės sklypo, nuosavybės teisėmis priklauso atsakovui, visiškai netikslinga nustatyti servitutą ieškovo reikalaujamo ploto, kuris sudarytų net trečdalį viso žemės sklypo dydžio. Kaip minima ieškinio pareiškime, prieš atsakovui įsigyjant žemės sklypą, ieškovas naudojosi žemės sklypui nustatyta servituto teise. Akivaizdu, kad patekti iki P. J. priklausančio pastato, stovinčio atsakovo žemės sklype, yra ilgainiui susiformavęs kelias. Šiuo keliu, nuo pat nuosavybės teisių įgijimo atsakovas visada leido naudotis ieškovui, jokių pretenzijų nereiškė ir trukdžių nesudarė. Ieškovas nereikalauja pašalinti neva atsakovo vykdomų ieškovo naudojimosi servitutu pažeidimų, šių aplinkybių pareiškime neįrodinėja ir nepateikia jokių tai galinčių patvirtinti duomenų. 2010-06-27 atsakovas siuntė ieškovui prašymą-atsakymą; 2010-06-15 pranešimą konkrečiai nurodyti, kokias savo veiksmais ar neveikimu trukdė jam pateikti į jam priklausantį pastatą stovintį atsakovo žemės sklype. 2010-06-30 gavo pakartotinį pranešimą, kuriame ieškovas nurodė, kad nemato tikslo ir prasmės atsakyti į klausimus, neva daromų pažeidimų nekonkretizavo bei griežtai pareikalavo skubiai pateikti nuomonę, ar atsakovas sutinka su jo reikalavimu, priešingu atveju savo teises grasindamas ginti įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovas pareiškė ieškinį su aiškiai nesąžiningais reikalavimais, kadangi 2006-12-15 dovanojimo sutarties Nr. 21290 pagrindu įgijęs žemės sklypą iš savo motinos K. J. neabejotinai žinojo, kad servitutas nustatytas visų pastatų užimtumo plotui. Ieškovo prašomo nustatyti servituto dydis suvaržo atsakovo teisę naudotis jam priklausančia nuosavybe, nustačius pagal ieškovo pasiūlymą servitutą, plane pažymėtą S/ 496, atsakovas negalės privažiuoti prie savo pastato, plane pažymėto MN. Plane pažymėtas kelias yra vienintelis, iš kurio atsakovas gali prie jo patekti, todėl jam reikalingas privažiavimas prie pastato nuo kelio pusės.
Atsakovas V. G. į posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, kad ieškovas neteigė, kad šiai dienai jo teisės yra pažeidžiamos, teismas nustato servitutą tik tuo atveju, jei šalys nesusitaria bei jei normaliom sąnaudom savininkas negali naudotis daiktu. Šios aplinkybės net nebuvo įrodinėjamos. Prašoma nustatyti servitutą tam, kad nusistatyti. Iš ieškovo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad yra tvora, pastatyta ieškovo, esant reikalui ieškovas tvorą gali pastatyti kitoje vietoje, jei ji trukdytų. Šiuo atveju kaip matyti tvora netrukdo prieiti prie ūkinio pastato.
Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą, kad jei teismas nustatys, kad ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tinkamam naudojimui užtikrinti būtinas 0,12 ha ploto servitutas, NŽT neprieštarauja, kad ieškinys būtų tenkinamas (b.l. 71-72, t. 1). Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-03-04 sprendimu Nr. 2.5-41-17573 K. J. atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 0,31 ha ploto kitos paskirties žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., bei 0,66 ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. Žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenyse, kurie parengti 2003-04-08, nurodyta, kad žemės sklype buvo V. J. priklausantys statiniai – gyvenamas namas ir ūkinis pastatas; minėtam sklypui nustatytas servitutas – leisti kitiems asmenims eiti, važiuoti per žemės sklypo dalį prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų ir naudotis pastatais (0,12 ha plote). Pagal žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis, kurie parengti 2003-04-08, nustatyta, kad žemės sklype buvo K. J. priklausantys statiniai – gyvenamas namas, ūkinis pastatas, daržinė, pirtis, kiemo rūsys. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis 0.31 ha ploto žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) yra V. G. nuosavybės teise priklausantys statiniai – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas -pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); bei pastatas - ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis P. J..
Trečiojo asmens atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Liudytojas R. I. parodė, kad dirba apylinkės inspektoriumi, jo aptarnaujama teritorija (duomenys neskelbtini) seniūnija, kurios (duomenys neskelbtini) kaime gyvena G. ir J., pastarojo valdoje yra G. ūkinis pastatas. Pirmą kartą buvo nuvykęs į vietą G. kvietimu dėl pradurtų G. automobilio padangų. Antrą kartą - 2010 metų gruodžio mėnesį, nes G. pasirodė, kad kažkas norėjo įsibrauti į jo mašiną. Trečią kartą J. kvietimu, nes pastarasis manė, kad iš jo ūkinio pastato G. malkas vagia. G. sakė, kad nepatenkintas, kad jo kieme stovi ieškovo automobilis. Nėra matęs, kad pravažiavimas yra užstatytas. Tyrimas nebuvo pradėtas, G. sakė, kad malkų neėmė. J. nuo kelio įvažiuoja prie ūkinio pastato, įvažiavimas netrukdo G. naudotis savo sklypu. Nebuvo skambučio iš J., kad G. trukdo naudotis ūkiniu pastatu, prie jo prieiti ir privažiuoti. Jis nematęs, kad būtų pravažiavimas užstatytas.
Liudytoja L. J. parodė, kad yra ieškovo žmona, jie gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Anksčiau ūkinio pastato savininku buvo vyro tėvai, po to sesuo, jokių trukdžių naudotis ūkiniu pastatu nebuvo. Kai jų kaimynu tapo V. G., jis pas ją atėjęs prieš metus pirštu parodė kur yra jo nuosavybė, pasakė, kad jie susitvarkytų savo šiukšles, o ji atsakiusi, kad čia yra servitutas ir jie viską tvarkosi. Atsakovas specialiai statydavo mašiną tarp ūkinio pastato ir rūsio, kad būtų sunku privažiuoti prie pastato, padangomis užmėtęs, pastatęs geležinius strypus. Pastate jie laiko karutį, įrankius, traktoriuką, žaliapjovę, malkas, ten yra dibtuvėlės. Iš kitos pusės prie pastato negalėtų privažiuoti, nes ten yra dirva, pieva, daug griovių, akmenų, jokio kelio ten nėra. be to, yra tvora iš kitos pusės, nors ir būtų ten viskas sutvarkyta, jie negalėtų iš kitos pusės įvažiuot prie pastato, nes automobilis per tą siaurą įvažiavimą negalėtų normaliai apsisukti. Jie atsakovui netrukdo, privažiavimas prie jo namų yra laisvas. Tarp ūkinio pastato ir rūsio neįmanoma pravažiuoti, nes atsakovas ten yra kanalizaciją išsikasęs. Prie ūkinio pastato buvo sena tvora, o jie pasistatė naują. Jiems neužtenka ploto, kurį siūlo atsakovas, nes ūkiniam pastatui reiks keisti stogą, vežti žvyrą, statybines medžiagas, nebus galimybės normaliai apsisukti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Kaip nustatyta bylos medžiaga, ieškovui P. J. nuosavybės teise 2006-12-15 dovanojimo sutarties Nr.21290 pagrindu priklauso ūkinis pastatas (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav.; šis ūkinis pastatas yra 0,3100 ha ploto žemės sklype (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui V. G.; be to, atsakovui V. G. nuosavybės teise priklauso ir aukščiau paminėtame žemės sklype esantys: gyvenamasis namas (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – daržinė (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – pirtis (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - kiemo rūsys (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - ūkinis pastatas (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)); atsakovui aukščiau paminėti žemės sklypas ir pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., nuosavybės teise priklauso 2010-03-17 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.591 pagrindu; 2004-03-04 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.5-41-17573 atsakovo žemės sklype nustatytas 0,12 ha ploto servitutas – leisti kitiems asmenims eiti, važiuoti per žemės sklypo dalį prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų ir naudotis pastatais (b.l. 5-26, 49-63, 73-89, 100-198, t.1). Ieškovas, galutinai suformulavęs savo reikalavimą, grindė 2010-08-02 korporacijos „Matininkai“ paruoštu pasiūlymu dėl servituto (b.l.6, t.2), iš kurio matyti, kad prašomo nustatyti atsakovo žemės sklype servituto plotas sudaro 469 kv.m ir apima teritoriją einančią iš karto nuo kelio (kuris yra vienintelis, nuo kurio galima patekti į atsakovo žemės sklypą) ir aplink ieškovo ūkinį pastatą. Ieškovo pateiktuose antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, foto nuotraukose, vaizdo įraše (b.l. 16-21, 23, t.2), užfiksuota atsakovo žemės sklype esančių (žiemos laikotarpiu) pastatų išsidėstymo situacija, palei kelią ir ieškovo ūkinį pastatą pastatyta (nebaigta) tvora, privažinėtas kelias, einantis nuo įvažiavimo iš kelio pusės į žemės sklypą iki ieškovo ūkinio pastato ir besitęsiantis palei šį ūkinį pastatą iš vienos pusės ir atsakovui priklausančio pastato, plane pažymėto 5I/b.
CK 1.138 straipsnis nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos. Vienas iš civilinių teisių gynimo būdų yra teisinio santykio nutraukimas arba pakeitimas (CK 1.138 str. 1 d. 5 p.). Tam, kad teisė būtų apginta, asmuo turi šią teisę turėti ir ši teisė turi būti pažeista ar jai iškilusi reali grėsmė. Asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą – ieškinio patenkinimą – asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 5 str.1d.). Jeigu ieškovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą (CPK 178 str.), tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo.
Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).
Atsižvelgiant į ieškovo ieškinio pagrindą ir dalyką, darytina išvada, kad ieškovas siekia nustatyti servitutą.
Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 str. 1d.). Taigi, servitutu suteikiama ribota naudojimosi svetimu daiktu teisė, kuri skiriasi apimtimi, tačiau visais atvejais ši teisė yra mažesnė už savininko teises. Todėl servitutas teismo sprendimu gali būti nustatytas tik išimtiniai atvejais. Pagal CK 4.112 str., servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės. Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 str.1d.). Servitutą gali nustatyti įstatymas, sandoris ir teismo sprendimas, o įstatymų numatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 str.1d.). Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesutaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 str. 1d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Civilinio Kodekso 4.126 straipsnio taikymą ( 2005-04-04 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-246/2005, 2005-05-30 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-315/2005) yra konstatavęs, kad servituto nustatymo sąlygos traktuotinos atsižvelgiant į šio instituto prigimtį ir paskirtį. Servitutu suteikiama teisė naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu užtikrina viešpataujančio daikto savininko poreikius normaliai naudotis savo daiktu, tačiau tokie poreikiai turi būti derinami su tarnaujančiojo daikto savininko interesu nekliudomai naudotis savo nuosavybe, kuri nėra absoliuti ir ši teisė gali būti ribojama. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, jos ribojimas gali būti pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, vien kito asmens egzistuojantis interesas naudotis svetimu daiktu vien dėl to, kad jam taip naudingiau ir patogiau, nebūtų pakankamas pagrindas riboti savininko nuosavybės teisę.
Esant tokioms aplinkybėms servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik įrodžius, kad jis objektyviai yra būtinas, jei asmuo, reikalaujantis nustatyti servitutą, daiktu gali naudotis ir be servituto nustatymo, tai servituto negalima nustatyti, nes servituto nustatymas tokiu būdu reikštų nepagrįstą kito savininko (savininkų) nuosavybės teisės ribojimą. Aplinkybė, kad asmuo prašantis nustatyti servitutą, patiria tam tikrą sunkumų ar nepatogumų, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę, taip pat nėra pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybės teisę. Dėl to servitutas gali būti nustatytas tik tada, kai jo nenustačius kitas asmuo objektyviai negali naudotis daiktu arba kliūčių naudotis daiktu pašalinimas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis ir servituto nustatymas yra vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis naudotis daiktu.
Pagal 1994-04-26 Žemės įstatymo Nr. I-446 2 str.13p., žemės servitutas - teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiu daiktu) arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto) tinkamą naudojimą. Servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiam daiktui naudoti pagal jo paskirtį; servitutu nenustatomos teisės, susijusios su viešpataujančio daikto valdymu ar disponavimu; servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančio daikto savininko teisių suvaržymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-03 nutartis civ.byloje Nr.3k-3-157/2009). Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančio daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės; servituto nustatymas neatima iš tarnaujančio daikto savininko daikto naudojimo teisių, sudarančių servituto turinį, jeigu šių teisių įgyvendinimas netrukdo nustatytam servitutui; viešpataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą, jeigu iš esmės pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga (CK 4.112 str.1,4-5 d.d.). Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 str.1 d.).
Kaip nustatyta byloje, atsakovui nuosavybės teise priklausantis ūkinis pastatas yra ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuriame yra ir atsakovui priklausantys pastatai. Nagrinėjamu atveju, ieškovas neįrodė, kad jo teisės yra pažeistos ir be ieškovo prašomo nustatyti servituto nustatymo, ieškovas kaip ūkinio pastato savininkas, negali normaliomis sąnaudomis naudoti jam priklausančio ūkinio pastato pagal paskirtį, kad būtent atsakovas visokiomis priemonėmis trukdo ar draudžia ieškovui šiuo pastatu naudotis, prie jo prieiti, privažiuoti ir panašiai. Teismas negali vadovautis vien tik ieškovo ir jo žmonos (apklaustos liudytoja byloje) parodymais apie atsakovo įkaltus kuolus ant kelio, kelio užstatymą automobiliu – tokiais veiksmais trukdant ieškovui patekti į ieškovui priklausantį ūkinį pastatą. Tuo tarpu atsakovas atsiliepdamas į ieškinį aiškiai pasisakė, kad jokių trukdžių ieškovui nesudaro, be to, nustačius ieškovo prašomą nustatyti servitutą 496 kv.m, atsakovas negalės privažiuoti prie jam priklausančio pastato, nes plane pažymėtas kelias yra vienintelis, iš kurio atsakovas gali prie jo patekti. Teismas su tokiais atsakovo argumentais sutinka, nes, kaip matyti iš ieškovo pateikto 2010-08-02 korporacijos „Matininkai“ plano, kuriuo remiantis yra prašoma nustatyti servitutą, tai akivaizdu. Tai, kad tarp šalių buvo iškilę kitokio pobūdžio, nesusiję su atsakovo trukdymu ieškovui naudotis jam priklausančiu ūkiniu pastatu, konfliktai, patvirtino liudytojas R. I.. Šis liudytojas taip pat nurodė, kad jokių skundų nei iš ieškovo nei iš atsakovo, kad vienas kitam trukdytų naudotis jiems priklausančiu turtu negavo ir apie tai nieko negirdėjo. Ieškovo pateiktame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo filmuotame įraše apie tai jokių duomenų nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog, ką patvirtino ir pats ieškovas, būtent ieškovas pradėjo statyti tvorą (užfiksuotą foto nuotraukose ir vaizdo įraše) nuo jam priklausančio ūkinio pastato pusės, be to, ieškovas patvirtino, kad filmuotame įraše prie jo ūkinio pastato einantį apsnigtą kelią nukasė pats, atsakovas jokių trukdžių jam nedarė. Tai, kad atsakovas nedaro trukdžių ieškovui naudotis ūkiniu pastatu, prie jo privažiuoti patvirtina ir įraše užfiksuotas privažinėtas kelias palei ieškovo pastatą bei minėtas 2011-03-01 anstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad, kaip nurodė liudytoja L. J., prie ūkinio pastato negali privažiuoti iš kitos pusės, anot liudytojos, nes ten yra grioviai, akmenys, dirva.
Esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, nėra pagrindo tenkinti ieškinį, kadangi negalima nepagrįstai riboti atsakovo kaip žemės sklypo (ant kurio stovi ir ieškovui priklausantis ūkinis pastatas) savininko nuosavybės teisių vien tuo pagrindu kad taip būtų patogiau ieškovui bei siekiant ateityje užkirsti kelią esą galimiems nesusipratimams tarp šalių atsirasti (kaip nurodyta ieškinyje). Atkreiptinas dėmesys, jog 2004-03-04 Apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.5-41-17573 yra nustatytas 0,12 ha ploto (užstatytai pastatais sklypo teritorijai) servitutas leisti kitiems asmenims eiti, važiuoti per žemės sklypo dalį prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų ir naudotis pastatais. Paminėtas Apskrities viršininko sprendimas nėra nuginčytas bei yra galiojantis, nėra pakeistas. Kitu dalyku ir pagrindu ieškinys nebuvo reiškiamas.
Kadangi ieškinys atmestinas, iš ieškovo atsakovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 2400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, bei valstybei – 10,39 Lt pašto išlaidų (CPK 79, 88, 93, 96, 98 str.str.).
Rezoliucinė dalis
n u sprend ė:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo P. J., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 2400 Lt (du tūkstančius keturis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovo P. J., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 10,39 Lt (dešimt litų 39 ct) pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.