- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-11
- Bylos Nr.
- 2A-386-1042/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-01081-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė, Aleksandras Rusakas, Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- N. P.
- Atsakovas
- P. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Aleksandro Rusako (pirmininko ir pranešėjo), Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) P. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-201-446/2023 pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovui P. S. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovo P. S. priešieškinį ieškovei N. P. dėl tėvystės nuginčijimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. P. prašė: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų M. S. ir L. S. gyvenamąją vietą su ja; 2) priteisti iš atsakovo P. S. vaikams materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur kiekvienam vaikui nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d. iki vaikų pilnametystės; 3) priteisti iš atsakovo materialinio išlaikymo įsiskolinimą 1200 Eur; 4) paskirti ją uzufrukto teisėmis tvarkyti vaikų išlaikymui skirtas lėšas.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susipažino kai ji buvo nėščia septintame mėnesyje. Kai jos sūnui buvo trys mėnesiai, atsakovas atsikraustė gyventi pas ją, netoliese įsidarbino. Neužilgo ji pastojo, atsakovas abu vaikus pripažino savo vaikais. (duomenys neskelbtini) metų vasarą atsakovas išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini). Į namus grįždavo kas trys-keturi mėnesiai dviem-trims savaitėms. Būdamas (duomenys neskelbtini) kas vakarą skambindavo, su abiem vaikais bendraudavo telekomunikacijų priemonių pagalba, domėjosi abiejų vaikų gyvenimu. Grįžęs į namus jis su vaikais žaisdavo, dėmesio abiem vaikams skirdavo vienodai. Nuo mažų dienų M. augino kaip savo sūnų - keldavosi prie jo naktimis, maudydavo, mokė vaikščioti. Atsakovas vienodai rūpinosi abiem vaikais, abu vaikus išlaikė. (duomenys neskelbtini) atsakovas paskutinį kartą grįžo į jų šeimos namus, kur pabuvęs savaitę laiko, išvyko į (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko jos ir atsakovo bendras gyvenimas nutrūko, atsakovas susirado kitą moterį, nei su ja, nei su vaikais nebendrauja, jų nelanko ir neišlaiko.
3. Atsakovas P. S. pateikė priešieškinį, prašydamas nustatyti, kad jis nėra ieškovės sūnaus M. S. biologinis tėvas ir pripažinti negaliojančiu įrašą M. S. gimimo liudijime apie tai, kad jis yra vaiko M. S. tėvas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas teigė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka mokėti savo dukters išlaikymui kas mėnesį po 160,00 Eur periodinių išmokų, su išlaikymo įsiskolinimu nesutinka, kadangi jo paskaičiavimu jis nėra skolingas. Kadangi M. nėra jo biologinis vaikas prašė tenkinti jo priešieškinį. Pažymėjo, kad pripažindamas tėvystę M. jis žinojo, kad nėra šio vaiko biologinis tėvas ir tai padarė savo noru, niekieno neverčiamas, nes tikėjosi gyventi su ieškove. Tvirtino, kad, jei su ieškove būtų gyvenę kartu, jis nebūtų kreipęsis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Mano, kad M. turi teisę žinoti, kas yra jo biologinis tėvas.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba išvadose nurodė, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaikų interesus; konkreti vaikų ir tėvo bendravimo tvarka nėra būtina; skyrius neturi pagrindo abejoti ieškovės teiginiais dėl vaikų poreikių apimties; atsakovo siekis nuginčyti savo tėvystę neatitinka nepilnamečio vaiko geriausių interesų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2023 m. kovo 21 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, o atsakovo priešieškinį atmetė. Nustatė nepilnamečių vaikų M. S. ir L. S. gyvenamąją vietą su jų motina N. P.. Priteisė iš P. S. išlaikymą sūnui M. S. ir dukrai L. S. periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui pareiškimo dienos – 2022 m. rugpjūčio 26 d. – iki vaikų pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteisė iš P. S. 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą sūnui M. S. ir 600 Eur įsiskolinimą dukrai L. S.. Nustatė, kad M. S. ir L. S. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teisėmis valdys ir tvarkys vaikų motina N. P.. Priteisė iš P. S. 597,92 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.
7. Teismas nustatė, kad atsakovas savo laisva valia, niekieno neverčiamas, žinodamas, kad nėra biologinis ieškovės sūnaus M. tėvas, pripažino tėvystę, prisiėmė tėvo vaidmenį, augino vaiką kaip savo tol, kol kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį su vaiko motina, t. y. nuo 2015 m. lapkričio mėnesio iki 2022 m. birželio mėnesio. Atsakovas, pripažindamas tėvystę, kartu prisiėmė ir visas tėvo teises bei pareigas vaikui ir jų lengvabūdiškai negali atsisakyti. Sprendė, jog atsakovo siekis nuginčyti savo tėvystę neatitinka šalių nepilnamečio vaiko M. S. geriausių interesų. Pažymėjo, kad ieškovė tinkamai rūpinasi mažamečiais vaikais, užtikrina tinkamas gyvenimo, augimo ir mokymosi sąlygas. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti vaikų turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių negalėjo teikti išlaikymo nuo 2022 m. birželio mėnesio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) P. S. prašo iš dalies panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo priešieškinį. Apeliantas teigė, kad ieškovė nenurodė vaikų poreikių ir išlaidų. Tvirtina, kad tarp jo ir sūnaus nesusiformavo socialiniai tėvo ir vaiko ryšiai. Mano, kad vaikas turi teisę žinoti savo biologinį tėvą.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė N. P. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas iki vaiko gimimo žinojo, kad jis nėra vaiko biologinis tėvas ir pats atsakovas norėjo būti pripažintas vaiko tėvu. Emocinis atsakovo ir sūnaus ryšis susiformavo per keletą jų bendravimo metų ir atsakovas 6 metus rūpinosi sūnumi.
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime pažymėjo, kad atsakovas ne tik gyveno su ieškove, bet ir rūpinosi savo sūnumi bei savo noru pripažino tėvystę. Atkreipė dėmesį į tai, kad paties atsakovo elgesiu jo ir sūnaus tarpusavio emocinis ryšys buvo silpninamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl tėvystės nuginčijimo
13. Apeliantas skunde kelia tėvystės nuginčijimo klausimą.
14. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/5018, 26 punktas). Be to, bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį, imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
15. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Todėl faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, 36 punktas; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-1075/2021, 39 punktas).
16. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nuosekliai laikomasi vertinimo, kad bylos dėl tėvystės nustatymo (nuginčijimo) yra neatsiejamai susijusios su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsniu užtikrinama asmens teise į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, kuri apima svarbius asmens tapatybės aspektus (žr., pvz., 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08; 2017 m. kovo 7 d. sprendimą byloje R. L. ir kiti prieš Daniją, peticijos Nr. 52629/11; 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą byloje D. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 15074/08; 2018 m. birželio 7 d. sprendimą byloje N. prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 16314/13; ir kt.).
17. Pažymėtina, kad ginčuose dėl vaiko kilmės Konvencijos 8 straipsnio aspektu susiduria keli svarbūs interesai – vaiko, tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens, spėjamo vaiko tėvo, vaiko motinos, tarp kurių būtina nustatyti teisingą pusiausvyrą. Šio pobūdžio bylose EŽTT taiko tokią tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens teisės į privataus gyvenimo gerbimą ribojimo pagrįstumo įvertinimo schemą: teisės į privataus gyvenimo gerbimą suvaržymas turi būti atliktas pagal įstatymą, jis turi turėti teisėtą tikslą (pvz., užtikrinti teisinį tikrumą (apibrėžtumą), šeiminių santykių saugumą ar pan.), ribojimas taip pat turi būti būtinas demokratinėje visuomenėje – reikia pateikti svarbias ir pakankamas priežastis (motyvus) suvaržymui pagrįsti (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimo byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08, par. 61–68, kuriuo konstatuota, kad Konvencijos požiūriu pareiškėjas pagrįstai neturėjo galimybės nuginčyti paties pripažintą vaiko tėvystę (pareiškėjas aiškiai žinojo, kad jis gali būti ne tėvas), vėliau moksliniams įrodymams patvirtinus, kad jis nėra vaiko tėvas; šio pobūdžio bylose apsvarstymas to, kas atitiktų geriausius vaiko interesus, turi esminę reikšmę; geriausi vaiko interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus).
18. Iš EŽTT jurisprudencijos matyti, kad vaiko, o ne pareiškėjų, siekiančių nuginčyti tėvystę, interesų pirmumas vyrauja situacijose, kai pareiškėjai nesiima veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, aiškiai žinodami arba turėdami pagrindą abejoti dėl savo tėvystės nuo pat vaiko gimimo, vaikams gresia materialinio išlaikymo netekimas ir pan. (žr., pvz., EŽTT 1999 m. spalio 19 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Yildirim prieš Austriją, peticijos Nr. 34308/96; 2007 m. sausio 8 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje P. K. prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 39277/06; 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08, ir kt.).
19. Taigi, apibendrindama pirmiau nurodytą EŽTT praktiką, taip pat remdamasi kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija pažymi, kad asmens, kuris nėra biologinis vaiko tėvas, bet vaiko gimimo liudijime įrašytas kaip tėvas, reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atmestas, tokiu būdu apribojant tokio asmens teisę į privataus gyvenimo gerbimą (Konvencijos 8 straipsnis), tik pagal įstatymą ir tik siekiant teisėto tikslo (kuriuo pripažįstama konkrečių vaiko interesų apsauga), o pats reikalavimo atmetimas, kuriuo apribojamos tokio asmens teisės, turi būti proporcingas siekiamam tikslui.
20. Tokiu būdu įtvirtinama galimybė pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo pripažinti ketinimą būti tėvu, prisiimti tėvo vaidmenį ir atlikti tėvo funkcijas, t. y. plėtoti socialinę, psichologinę tėvystę, tačiau asmuo, kuris žinojo nesantis vaiko biologiniu tėvu, bet pripažinęs tėvystę, iš esmės praranda galimybę vėliau ją nuginčyti, taip ginant šeimos santykių, tėvo ir vaiko santykių stabilumą, nepriklausomai nuo biologinės tiesos (CK 3.152 straipsnio 1 dalį).
21. Pagal teismų praktiką bylose, kuriose atsisakyta nuginčyti asmens, nesančio vaiko biologiniu tėvu, tėvystę, suformulavo tokius kriterijus: 1) susiformavęs emocinis, socialinis vaiko ir teisinio tėvo, siekiančio nuginčyti tėvystę, ryšys, paneigiantis biologinės tėvystės svarbą vaiko interesų kontekste; 2) vaiko amžius, t. y. kuo vyresnis vaikas, tuo stipresnis tėvystės pagrindu susiformavęs ryšys; 3) vaiko nuomonė, t. y. noras išsaugoti ryšį su teisiniu tėvu; 4) galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą (šis kriterijus kasacinio teismo yra itin sureikšmintas tėvystės nuginčijimo bylose, žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016 14 punktą, kuriame pasakyta, kad teismų praktikoje nesudaroma galimybės nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo; taip pat žr. 2019 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019 22 punktą); 5) teisinio tėvo veiksmai, t. y. dėl kokių priežasčių buvo pripažinta tėvystė, ar jam buvo žinoma, kad jis galimai nėra vaiko tėvas ir pan., ar jis rūpinosi vaiku, kaip juo rūpinosi ir t. t.
22. Sprendžiant prieš tai minėtą atsakovo teisių apribojimo proporcingumo klausimą, be kita ko, reikšminga yra tai, kokiu būdu buvo patvirtinta byloje ginčijama tėvystė - nagrinėjamu atveju atsakovo savanorišku pripažinimu. Aktualu ir tai, kad pats atsakovas ilgą laiką gyveno su ieškove ir sūnumi ir nuolat žinodamas, kad jis nėra sūnaus biologinis tėvas, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti. Atkreiptinas dėmesys ir į vaikui kylančią grėsmę, nuginčijus tėvystę, kadangi dėl to vaikas akivaizdžiai patirtų neigiamų pasekmių – netektų materialinio išlaikymo ir turėtų nuolatinių neigiamų psichologinių išgyvenimų, nes Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nustatė, kad tarp atsakovo ir sūnaus yra susiformavęs emocinis ir socialinis ryšys, sūnus vadino atsakovą tėčiu, praleisdavo su juo laisvalaikį ir vaikas norėtų susitikti su atsakovu ir bendrauti. Svarbu ir tai, kad atsakovas tėvystę pripažino laisva valia, o tai, kad jis nėra vaiko biologinis tėvas buvo jam žinoma tuo metu, kai pripažino tėvystę. Taigi, atsakovas neturėjo pagrindo suklysti dėl faktinių aplinkybių vertinimo, atsakovas su ieškove kartu gyveno beveik 7 metus, ir atsakovas teikė savo sūnui ir dukrai išlaikymą bei kitaip laisva valia rūpinosi vaikais. Atsakovas net ir po to, kaip nustojo kartu gyventi su ieškove tam tikrą laiką iš dalies rūpinosi vaikais, teikdamas jiems išlaikymą.
23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prieš tai minėtas aplinkybes ir teismų praktikoje nustatytus kriterijus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai pagrindo riboti atsakovo teisę nuginčyti tėvystę, siekdamas išlaikyti vaikui saugų ir stabilų santykį, taip prioritetą suteikdamas nepilnamečio vaiko interesams.
24. Nors apeliantas neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas ieškovės ieškinys, o tik prašė iš dalies panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir tenkinti jo priešieškinį, apeliantas skundo tekste, be kita ko, pažymėjo, kad ieškovė nenurodė vaiko poreikių ir išlaidų.
25. Atsižvelgdama į šiuos skundo teiginius, teisėjų kolegija pažymi, kad būtent ieškovei, su kuria gyvena vaikai, tenka (teko) pareiga ne tik vaikus išlaikyti, bet ir pasirūpinti jų kasdienių poreikių tenkinimu (gaminti valgį, lavinti ir pan.), todėl papildomai didesnės finansinės išlaikymo dalies ieškovei nustatymas reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaikų išlaikymu, paskirstymą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012). Be to, vaiko (vaikų) išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti ir šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Visos abejonės dėl išlaikymo vaikams dydžio nustatymo, turi būti vertinamos vaikų interesų naudai. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė teismui duomenų, kad šiuo metu vaikų poreikiai yra mažesni.
26. Kolegija sprendžia, kad atsakovas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog eilinį kartą pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).
27. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
28. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).
29. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes ir pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.