Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-17246-2024 (ROIK 24250531266) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos Neringos Petrauskienės 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-17246-2024 R. P. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, už tai, kad jis 2024 m. liepos 27 d. 21.28 val. Kaišiadorių raj. sav., Krašto keliai Rumšiškės-Tadarava 10,470 km, vairavo automobilį neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 0,61 promilių neblaivumas. Nutarimu R. P. buvo paskirta 800 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) šešiems mėnesiams ir dvylika mėnesių uždrausta vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Byla teismo posėdyje nagrinėta nedalyvaujant Institucijos atstovui (ANK 629, 630 straipsniai). Institucijai apie posėdžio vietą ir laiką yra žinoma ir pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Nagrinėjamoje byloje Institucijos 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu R. P. buvo pripažintas padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už tai jam buvo paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones šešis mėnesius bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai dvylika mėnesių. Ginčo dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo nėra, skunde keliamas tik administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimą skirti trumpesniam terminui.

ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarka. Sutinkamai su straipsnio 3 dalimi asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, vis tik, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos administracinio poveikio priemonės, t. y. paskirti tokią administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos/administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017).

Atkreiptinas dėmesys, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Analogiški reikalavimai taikomi ir skiriant administracinio poveikio priemones.

ANK 7 straipsnyje yra įtvirtintos administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltės formos: asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, o ANK 8 ir 9 straipsniuose išvardytos ir apibūdintos tyčios ir neatsargumo rūšys. ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020). Vis dėlto nagrinėjamu atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, kokia administracinio nusižengimo sudėtis – formali ar materiali – yra įtvirtinta ANK 422 straipsnio 5 dalyje.

ANK 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. To paties straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, jog: administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti; administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Kaip matyti iš ANK 9 straipsnio nuostatų, tuo atveju, kai administracinis nusižengimas padaromas dėl neatsargumo (dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo), atsiranda ANK numatyti padariniai.

Įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, charakterizuojančius administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį R. P. bei skundo argumentus, aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas vertina, jog nebuvo nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių svarstyti dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. Kaip jau aukščiau aptarta, vairavimas esant neblaiviam yra laikytinas itin šiurkščiu kelių eismo taisyklių pažeidimu, galinčiu sukelti negrįžtamas pasekmes ne tik vairuotojui, tačiau ir aplinkiniams. Skunde nurodytos aplinkybės ir R. P. papildomi teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai apie tai, kad administracinio nusižengimo dieną jis jautėsi puikiai, nesijautė neblaivus, dėl ko sėdo už vairo, tai, kad teisė vairuoti yra itin reikalinga darbiniu/finansiniu aspektu, taip pat, kad teisė vairuoti yra reikalinga tenkinti šeimos ir artimųjų poreikius, nėra laikytinos nei išskirtinėmis, nei asmens teisinę padėtį švelninančiomis. R. P., priimdamas sprendimą vairuoti transporto priemonę po vakarienės, kai vakarienės metu vartojo alkoholinius gėrimus, savo būseną turėjo įvertinti itin išskirtinai kritiškai, tačiau priėmė sprendimą vairuoti transporto priemonę, nors teisė vairuoti transporto priemonę, jam yra labai reikalinga ne tik šeiminiu aspektu, tačiau ir darbiniu (1 t., e. b. l. 9-10). Šios aplinkybės turėjo asmenį sulaikyti nuo bet kokios rizikos vairuoti esant neblaiviam, ir tai, jog R. P. subjektyviai vertino savo būseną kaip puikią ir leidžiančią vairuoti transporto priemonę, tik suponuoja išvadą, jog asmuo lengvabūdiškai nevertino aplinkybės, kad pažeidimo dieną vartoti alkoholiniai gėrimai, turi įtakos jo blaivumui. Nors R. P. teigė, jog jautėsi gerai, nesijautė apsvaigęs, tačiau toks nekritiškas savęs vertinimas, apskritai neigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, jį sustabdžius neblaivumo patikrinimui, pirmuoju tikrinimu buvo nustatytas 0,58 promilių neblaivumas, pritaikius prietaiso paklaidą – 0,56 promilių neblaivumas, antruoju – 0,63 promilių neblaivumas, pritaikius prietaiso paklaidą – 0,61 promilių neblaivumas (1t., e. b. l. 67). Teismas atkreipia dėmesį, kad R. P. ne tik viršijo leistiną neblaivumo ribą, tačiau jo neblaivumas nemažėjo, o didėjo. Neblaivumo nustatymo akte, kurį atsakomybėn patrauktas asmuo pasirašė nurodyta, kad alkoholio vartojo prieš maždaug pusantros valandos, ten pat nurodyta, kad asmeniui iš burnos sklinda alkoholio kvapas (1t., e. b. l. 67). Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, objektyviai turėjo jausti alkoholinių gėrimų įtaką jo organizmui, koncentracijai. Vien tai, kad už analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus R. P. baustas nebuvo, jo nei teigiamai, nei neigiamai necharakterizuoja, nes bendrąją prasme administracinių nusižengimų įvykdymas, nepaisant to kokio pobūdžio, jau neigiamai charakterizuotų asmenį kaip nelinkusį laikytis įstatymų, šiuo atveju, vis tik atkreiptinas dėmesys, kad R. P. buvo baustas už vairavimą transporto priemonės neužsisegus saugos diržų, taip pat už vairavimą netinkamai prisisegus saugos diržus, už tai, kad sustojo ir paliko stovėti automobilį ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje (1t., e. b. l. 3-6). Pažymėtina ir tai, kad R. P. turėdamas gana nemažą vairavimo stažą, tai yra net 40 metų vairavimo patirties bei tai, kad yra profesionalus vairuotojas ir darbas susijęs su vairavimu, vairavo padidinto pavojingumo transporto priemonę būdamas neblaivus, kas vis tik atskleidžia itin atsainų požiūrį tiek į KET, tiek į save ir savo šeimą bei artimuosius, tiek į savo darbą, kuris yra jo pragyvenimo šaltinis ir jam atlikti yra reikalinga teisė vairuoti. Kaip jau aukščiau aptarta, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios administracinio poveikio priemonės taikymą, tai jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemonę, kadangi šios aplinkybės, kaip ir kitos, kurios skunde nurodytos, kaip teisinę padėtį švelninančios, jau egzistavo R. P. darant administracinį nusižengimą.

Padaryto administracinio nusižengimo įtvirtinto ANK 422 straipsnio 5 dalyje sudėtis yra formalioji, o tai reiškia, kad neteisėtas yra pats vairavimo, esant neblaiviam, faktas ir nors R. P. nurodė aplinkybę, jog jis administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, o ne tyčia, kadangi jautėsi puikiai ir nesijautė neblaivus, tačiau tai niekaip jo atsakomybės nešalina, nes kaip ir nurodyta aukščiau administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Pažymėtina, kad R. P., kuriam teisė vairuoti transporto priemones ypatingai yra reikalinga darbo, šeimos gerbūvio ir kitoms funkcijoms vykdyti, pats turėjo būti savikritiškas savo elgesiui ir suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat jis privalėjo ir turėjo numatyti, ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems giminaičiams ar net kitiems eismo dalyviams. Teismas pritaria Įstaigos argumentams, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. O šiuo konkrečiu atveju vairavimas neblaiviam yra labai pavojingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Pažymėtina, kad alkoholis keičia emocijas, norus, jų kontrolę, mintis, suvokimą, turi įtakos dėmesio koncentracijai, koordinacijai, t. y. veikia ne tik galvos smegenis, bet ir visą organizmą. Nustatyta, kad esant 0,2 promilės alkoholio kraujyje, šiek tiek sušyla kūnas, atsipalaiduojama, pakinta nuotaika, gali būti sunkiau fiksuojami greitai judantys objektai, gali sumažėti gebėjimas greitai perkelti dėmesį. Kai kraujyje randama 0,5 promilės alkoholio koncentracija - tampama labiau išsiblaškiusiu, sumažėja budrumas, savikontrolė, dominuoja draugiškumo jausmas, gali pablogėti koordinacija, sumažėja gebėjimas greitai reaguoti, pablogėja vairavimo įgūdžiai, sulėtėja atsakas į netikėtas situacijas keliuose. Duotuoju atveju asmuo ženkliai viršijo leistiną neblaivumo ribą (0,58 prom.,- pritaikius prietaiso paklaidą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai- 0,56 prom.), antrojo patikrinimo alkotesteriu metu buvo nustatytas 0,63 prom., - pritaikius prietaiso paklaida- 0,61 prom. neblaivumas. Esant tokio lygio neblaivumui asmuo tikrai turėjo jausti neigiamą poveikį sveikatai, apsvaigimą, sulėtėjusią reakciją į aplinką, pažymėtina, kad neblaivumas abiejų patikrinimų metu (16 min. tarp abiejų patikrinimų alkotesteriu) tolygiai laikosi vienodame lygyje ir kyla, didėja, nes antrojo patikrinimo metu nustatytas neblaivumo lygis didesnis už pirmojo. Asmuo sustabdytas policijos vis dar girtėjo, o tai suponuoja išvadą, kad nusižengimą įvykdė tyčia.

Taigi, atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir galėtų būti vertinamos kaip pagrindas pakeisti Institucijos priimtą nutarimą. Teismas atkreipia dėmesį, kad Institucija skirdama baudą skyrė minimalią ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nurodytą minimalią baudą. Be kita ko, Institucija surašydama nutarimą ir paskirdama administracinio poveikio priemonę, pritaikė išlygą, tai yra specialiosios teisės atėmimas šešiems mėnesiams (minimalus laikotarpis), tuo tarpu pasibaigus šiam terminui R. P. galės vairuoti transporto priemones, tačiau tik tas, kuriose bus įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, ir tai nesuvaržys jo teisės vairuoti ir patirti papildomus nepatogumus ar keisti darbą vien dėl to, jog negali vairuoti.

Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas konstatuoja, jog tenkinti R. P. skundo nėra teisinio pagrindo, teismas nenustatė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybių ir sprendžia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Neringos Petrauskienės 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-17246-2024 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 5, 6 dalimis, 644-646 straipsniais teismas,

nutaria:

netenkinti R. P. skundo, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Neringos Petrauskienės 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-17246-2024 (ROIK 24250531266) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.