Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant suinteresuoto asmens išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Rytų Lietuvos teisės skyriaus l. e. vedėjo pareigas S. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Svetlanos Kastanauskienės prašymą dėl baudos skyrimo už privalomojo nurodymo nevykdymą, suinteresuoti asmenys E. I. ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Skolininkas atsiliepimo į Antstolės prašymą teismui nepateikė.

4. Teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti žodiniame teismo posėdyje 2023 m. rugsėjo 22 d., tačiau į teismo posėdį nei Išieškotoja, nei Skolininkas neatvyko. Teismas pripažino Išieškotojos dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir nutarė atidėti posėdį, paskirdamas kitą posėdžio datą 2023 m. rugsėjo 28 d. 10 val.

5. 2023 m. rugsėjo 28 d. 9 val. 45 min. Skolininkas pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, nurodydamas, kad teismo sprendimas yra įvykdytas, todėl nebėra prasmės versti ir skatinti jį kuo greičiau teismo sprendimą įvykdyti.

6. Teismo posėdyje Išieškotojos atstovė prašė Antstolės prašymą tenkinti, periodinės baudos dydį parenkant teismo nuožiūra. Skolininko atstovas teismo posėdyje prašė skirti vienkartinę baudą, o jeigu būtų skirta periodinė bauda, skirti 1 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Byloje sprendžiama, ar Antstolė pagrįstai prašo už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. lapkričio 15 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN1915 (toliau – Privalomasis nurodymas) nevykdymą skirti skolininkui E. I. iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Privalomąjį nurodymą dieną.

8. Privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 587 straipsnio 10 punktas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Įstatymas) 14 straipsnio 2 ir 8 dalys). Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Nagrinėjamu atveju Privalomuoju nurodymu buvo nustatytas trumpesnis (5 mėnesių) terminas nurodymui įvykdyti, t. y. šiuo atveju buvo nustatyta Įstatyme įtvirtinta išimtinė aplinkybė (šiurkštus kitų asmenų teisių pažeidimas).

9. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Įstatymą yra vykdomasis dokumentas, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės – antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir, jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui (CPK 771 straipsnio 4 dalis), o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka – privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Teismas, nustatęs, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo fakto kaip pagrindo skirti skolininkui CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą, visų pirma turi būti nustatyta, ar ir kada suėjo terminas privalomajam nurodymui įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad Antstolė priverstinai vykdo (vykdomosios bylos Nr. 0056/23/00906) Išieškotojo Privalomąjį nurodymą, kuriuo Skolininkas įpareigotas iki 2022 m. balandžio 15 d. nugriauti sklype (duomenys neskelbtini) (sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sklypas) pastatytą statinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statinys), bei sutvarkyti statybvietę, taip pat kuriuo Skolininkas įpareigotas apie minėto įpareigojimo įvykdymą informuoti Išieškotoją. Antstolė nurodė teismui, kad Privalomasis nurodymas jai pateiktas vykdyti 2023 m. balandžio 13 d. Antstolė taip pat nurodė, kad tą pačią dieną išsiuntė Skolininkui raginimą įvykdyti Privalomąjį nurodymą, tačiau raginimas grįžo neįteiktas. Atitinkamai, 2023 m. gegužės 3 d. Antstolė paskelbė raginimą specialiame interneto tinklapyje. CPK 655 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016).

11. Skolininkas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Antstolės 2023 m. balandžio 13 d. raginimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-12817-1077/2023 Antstolės 2023 m. balandžio 13 d. raginimą panaikino, konstatavęs, kad Antstolė šiuo atveju raginimo Skolininkui siųsti neturėjo, nes Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas Skolininkui ir taip buvo žinomas. Minėta teismo nutartis įsiteisėjo 2023 m. liepos 28 d.

12. Išieškotoja atsiliepime į Antstolės prašymą nurodė, kad bauda turi būti skaičiuojama nuo 2022 m. balandžio 16 d. Teismas šį Išieškotojos argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal Įstatymo 14 straipsnio 6, 7 dalių nuostatas, kilus ginčui dėl privalomojo nurodymo teisėtumo šio ginčo nagrinėjimo metu privalomasis nurodymas nėra priverstinai vykdomas (perduodamas antstoliui), todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuo laikotarpiu privalomasis nurodymas iš viso turėtų būti vykdomas. Dėl to Įstatymo 14 straipsnio 6, 7 dalių nuostata, kad privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo, aiškintina taip, jog, įsiteisėjus atitinkamam teismo sprendimui, pradedamas skaičiuoti konkrečiu atveju nurodytas (bendrasis 6 mėnesių ar sutrumpintas) privalomojo nurodymo įvykdymo terminas. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą atmesti reikalavimą dėl privalomojo nurodymo teisėtumo ar termino pratęsimo, sprendime turėtų nurodyti, kad terminas privalomajam nurodymui įvykdyti skaičiuotinas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).

14. Nagrinėjamu atveju Skolininkas Privalomąjį nurodymą ginčijo teisme. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2208-617/2022 ieškinį atmetė. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 24 d. Taigi, 5 mėnesių sutrumpintas terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti šiuo atveju yra skaičiuotinas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atitinkamai, paskutinė diena Privalomajam nurodymui įvykdyti buvo 2023 m. balandžio 24 d.

15. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 47 punkte nustatyta, kad antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka, kai vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. spalio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022 suformavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad tuo atveju, kai neįvykdomas privalomasis nurodymas dėl savavališkos statybos padarinių ir antstolis kreipiasi į teismą dėl privalomojo nurodymo nevykdymo padarinių taikymo, CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda gali būti skiriama už kiekvieną uždelstą po antstolio raginime nustatyto termino pabaigos dieną. Taigi, Išieškotojos atstovė teismo posėdyje nepagrįstai teigė, jog Antstolės raginimas teisiškai nėra reikšmingas sprendžiant baudos skyrimo klausimą. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 19 d. nutartimi Antstolės raginimą panaikino, ir ši teismo nutartis įsiteisėjo 2023 m. liepos 28 d., teismas šiuo atveju baudą už kiekvieną uždelstą Privalomojo nurodymo neįvykdymo dieną skiria nuo 2023 m. liepos 29 d. Kad bauda negali būti skiriama nuo privalomojo nurodymo neįvykdymo dienos savo praktikoje yra nurodęs ir Vilniaus apygardos teismas (2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1365-779/2023).

16. Skolininko paaiškinimuose nurodyti argumentai, kad šiuo atveju bauda Skolininkui neturėtų būti skiriama, nes teismo sprendimas yra įvykdytas, teismo atmetami kaip nepagrįsti. Šiuo aspektu pirmiausiai pažymėtina, kad Skolininkas turėjo įvykdyti ne teismo sprendimą, o Išieškotojo Privalomąjį nurodymą. Prieš teismo posėdį Skolininko pateikti trys failai .jpg formatu pavadinimais „Namelis1“, „Namelis2“ ir „Namelis3“ neįrodo, kad Statinys Sklype yra nugriautas ir statybvietė sutvarkyta. Tokios aplinkybės negalėjo patvirtinti ir Skolininko atstovas teismo posėdžio metu, nes negalėjo paaiškinti, nei kur, nei kada darytos minėtos į bylą pateiktos nuotraukos. Išieškotojos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Skolininkas apie Privalomojo nurodymo įvykdymą Išieškotojai nėra pranešęs, atitinkamai, Išieškotoja nebuvo nuvykusi į vietą ir nenustatė jokių su tuo susijusių faktinių aplinkybių, nepriėmė sprendimo dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo. Taigi, Išieškotoja atsiliepime pagrįstai prašo baudą Skolininkui skirti iki visiško Privalomojo nurodymo įvykdymo. Skolininko atstovo teismo posėdyje nurodyti argumentai, susiję su tuo, kad šiuo atveju skirtina vienkartinė bauda, teismo nepripažįstami pagrįstais, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta objektyvių duomenų apie Privalomojo nurodymo įvykdymą.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma, kas reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų (išskyrus tai, kad turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

18. Privalomajame nurodyme nustatyta, kad Statinys yra Sklype, kuris turi saugomos teritorijos statusą (yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio zonoje), pagrindinė Sklypo naudojimo paskirtis – miškų ūkio veikla. Privalomajame nurodyme taip pat konstatuota, kad Statinio statyba pažeidžia Lietuvos Respublikos specialiųjų naudojimo sąlygų įstatymo 84 straipsnio 4 dalį ir 95 straipsnio 1 punktą.

19. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje nustatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai (1 dalis), kad įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją (2 dalis). Pagal Konstitucijos 53 straipsnio 3 dalį, valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė. Atsižvelgiant į valstybinės reikšmės vidaus vandenų, miškų, parkų ypatingą išliekamąją vertę, būtinybę juos išsaugoti ateities kartoms, valstybė yra konstituciškai įpareigota rūpintis šiais objektais ir juos išsaugoti (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas).

20. Žemės, miškų, parkų, vandens telkinių, taip pat ir esančių ypač vertingose vietovėse, pripažinimas turinčiais valstybinę reikšmę suponuoja santykių, susijusių su tokių objektų priežiūra, apsauga ir naudojimu, ypatingą teisinį reguliavimą, atitinkamai, viešasis interesas ir miško žemės, esančios ypač vertingoje (valstybės saugomoje) vietovėje, konstitucinis reikšmingumas (visuotinės reikšmės nacionalinė vertybė) lemia, kad teismas taiko didesnį nei vidutinį baudos dydį, t. y. 200 Eur už kiekvieną Privalomojo nurodymo neįvykdymo dieną.

21. Skolininko atstovo prašymas skirti vienkartinę 200 Eur dydžio baudą arba 1 Eur dydžio baudą už kiekvieną Privalomojo nurodymo neįvykdymo dieną rodo tai, kad Skolininkas, deklaravęs Statinio statybą dar 2016 metais, kuri vėliau buvo pripažinta neteisėta, iš esmės nesupranta savo veiksmais padarytos (ir ilgą laiką daromos) žalos viešajam interesui, valstybei, visuomenei, gamtinei aplinkai. Skolininkas, pasinaudojęs savo teise ginčyti teisme Privalomąjį nurodymą, net ir gavęs jam nepalankų teismo sprendimą, nesiėmė priemonių nedelsdamas įvykdyti Privalomąjį nurodymą. Atitinkamai, Išieškotoja buvo priversta kreiptis į Antstolę dėl priverstinio Privalomojo nurodymo vykdymo. Pažymėtina, kad net ir tada Skolininkas nesiėmė priemonių Privalomojo nurodymo įvykdymui, tačiau ir toliau, kaip minėta, jau esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, patvirtinusiam Privalomojo nurodymo teisėtumą, ginčijo Antstolės raginimą teisme, 2023 m. gegužės 30 d. pateiktame skunde nurodydamas, kad nurodymas nugriauti Statinį yra teisiškai netikslus, perteklinis. Visa tai rodo, kad Skolininkas iš esmės piktybiškai nevykdo Privalomojo nurodymo, be to, ignoruoja įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo minėtas Privalomasis nurodymas buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

22. Pažymėtina, kad Skolininkas nenurodė teismui duomenų apie savo turtinę padėtį, neteikė argumentų, susijusių su tuo, kad jam būtų sunku sumokėti tam tikro dydžio baudą. Teismas, siekdamas šioje byloje įteikti Skolininkui procesinius dokumentus (Skolininkas gyvenamosios vietos adresu siųstų teismo dokumentų neatsiėmė), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bazėje patikrino duomenis apie Skolininko darbovietę. Iš byloje esančio 2023 m. rugpjūčio 28 d. išrašo iš minėtos duomenų bazės matyti, kad Skolininkas darbiniais santykiais vienu metu yra susijęs iš viso su septyniais skirtingais juridiniais asmenimis. Skolininkui neteikiant su tuo susijusių argumentų, teismas sprendžia, kad minėto dydžio bauda Skolininko turtinių interesų nepaveiks neproporcingai padarytam (daromam) šiurkščiam pažeidimui.

23. Teismas šiuo atveju maksimalaus įstatyme nustatyto baudos dydžio Skolininkui neskiria, atsižvelgdamas į tai, kad Skolininkas galimai yra pradėjęs Statinio griovimo darbus (Skolininko rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad prideda nuotraukų „iš darbų eigos“), t. y. galimai yra pradėjęs vykdyti Privalomąjį nurodymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 6 dalimi, teismas

nutaria:

Antstolės Svetlanos Kastanauskienės prašymą patenkinti.

Skirti skolininkui E. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. lapkričio 15 d. privalomojo nurodymo Nr. PN1915 dieną, baudą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 29 d. iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo dienos. Bauda turi būti sumokėta į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 6804).

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.