Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je žodinio proceso tvarka iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal individualios veiklos pažymą statybų srityje, vidurinio išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2021 m. sausio 5 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 2 dalį, kaltinamas pagal BK 154 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį bei 187 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. Š. internetinėje erdvėje paskleidė apie G. S. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią ją paniekinti ir pažeminti, pakirsti pasitikėjimą ja, žeminančią jos garbę ir orumą, t. y. E. Š. „Facebook“ internetinėje svetainėje sukūrė G. S. vardu 3 paskyras: „(duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, naudojo jos asmenines nuotraukas, paskyrose talpino žeminančio, įžeidžiančio turinio žinutes ir nuorodas į jas siuntė G. S. bei jos draugams, „Facebook“ profilyje „(duomenys neskelbtini)“ išplatino G. S. mobiliojo ryšio telefono numerį.

E. Š. laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 2 d. iki 2020 m. balandžio 25 d. terorizavo G. S. grasindamas padaryti pavojingą jos gyvybei, sveikatai ir turtui veiką bei siekdamas G. S. sukelti baimę, nerimą, nesaugumo jausmą, vartodamas necenzūrinę leksiką, sistemingai baugino ją naudodamas psichinę prievartą, t. y. naudodamas skirtingas mobilaus ryšio SIM korteles ir mobilaus ryšio telefono aparatus, G. S. skambino ir rašė nepadoraus, žeminančio, grasinančio ir bauginančio teksto trumpąsias SMS žinutes. E. Š., tęsdamas nusikalstamą veiką, nuo 2020 m. kovo vidurio iki 2020 m. balandžio 27 d., krašto keliuose Kretinga – Skuodas ir Skuodas – Mažeikiai, kelio ruože nuo Žemytės k. Skuodo r. iki Girdenių k. Skuodo r., naudodamas lipnią juostą, popieriaus lapus su nepadoraus G. S. žeminančio turinio užrašais, apklijavo kelio ženklus, purškiamais aerozoliniais šviesiai pilkos ir rudos spalvų dažais užrašė G. S. žeminančio turinio užrašus ant kelio ženklų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 straipsnio 2 dalyje bei 145 straipsnio 2 dalyje.

Pažymėtina, jog BK 154 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus šmeižimą, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti informacija (šmeižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios, paskleistos konstatuojant faktus, teikiant duomenis apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Paskleistų faktų ir duomenų teisingumas (neteisingumas), jų egzistavimas (neegzistavimas) gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-564-489/2015). Objektyviai šmeižimas reiškiasi aktyviais veiksmais – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu, t. y. perdavimu kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015, 2K-187-677/2015, 2K-458-507/2015).

Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus bei įvertinęs jų visumą, konstatuoja, kad E. Š. internetinėje erdvėje – per visuomenės informavimo priemonę –, paskleidė apie G. S. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią ją paniekinti ir pažeminti, pakirsti pasitikėjimą ja, žeminančią jos garbę ir orumą, t. y. E. Š. „Facebook“ internetinėje svetainėje sukūrė G. S. vardu 3 paskyras: „(duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, naudojo jos asmenines nuotraukas, paskyrose talpino žeminančio, įžeidžiančio turinio žinutes ir nuorodas į jas siuntė G. S. bei jos draugams, „Facebook“ profilyje „(duomenys neskelbtini)“ išplatino G. S. mobiliojo ryšio telefono numerį.

Pažymėtina, jog kaltinamasis E. Š. savo kaltę dėl jo atžvilgiu inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 2 dalyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu pripažino visiškai – neneigė, jog internetinėje erdvėje sukūrė tris netikras „Facebook“ paskyras ir jas pateikė tarsi tai būtų pati G. S., šiose paskyrose skelbė tikrovės apie G. S. neatitinkančią, prasimanytą informaciją, tai padarė iš pykčio, keršto, kėlė nukentėjusios nuotraukas, įvairaus pobūdžio G. įžeidžiančias žinutes, supranta, kad šios žinutės galėjo įžeisti G., ji turėjo jaustis nemaloniai. Akivaizdu, kad E. Š. veiksmai ir elgesys G. S. atžvilgiu nebuvo tik fragmentiški – jie buvo nuoseklūs ir tikslingi, sukėlę nukentėjusiosios pažeminimą, pakirtę nukentėjusiosios pasitikėjimą savimi. Tikrovės apie nukentėjusiąją neatitinkančią informaciją internetinėje erdvėje E. Š. paskleidė neapibrėžtam žmonių ratui, tarp jų ir pačios nukentėjusiosios G. S. pažįstamiems žmonėms, draugams. Tokiu būdu, E. Š. šmeižė G. S. per visuomenės informavimo priemonę (BK 154 straipsnio 2 dalis).

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako ir tas, kas sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą suprantamas ne vien tik kaip grasinimai nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, bet ir kaip kiti baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliantys veiksmai (pvz., besikartojantys įžeidinėjimai, grasinimai kaip nors pakenkti, priekabiavimas, atviras sekimas, gąsdinantys naktiniai skambučiai, amoralaus pobūdžio SMS žinutės). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-198/2013, 2K-347/2014, 2K-88-942/2016, 2K-328-648/2017). Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad sistemingu žmogaus bauginimu gali būti pripažinti pasikartojantys, ne vien tik žodžiu ar raštu, bet ir įvairiais kitais atvirais ar užmaskuotais būdais padaryti poelgiai, kuriais siekiama sukelti arba palaikyti baimės ir nesaugumo jausmą nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2014, 2K-65-648/2016).

Kaltinamojo, nukentėjusiosios G. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, rašytiniai baudžiamosios bylos duomenys – telefonų, SMS žinučių, „Facebook“ paskyrų apžiūros dokumentai, kelio ženklų nuotraukos ir kiti įrodymai – neginčytinai patvirtina, jog E. Š. dažnai ir sistemingai, besikartojusiais būdais, t. y. grasinimais padaryti pavojingą nukentėjusiosios gyvybei, sveikatai ir turtui veiką, įžeidžiančiais, menkinančiais ir žeminančiais žodžiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis, reiškė priešiškumą bei neapykantą nukentėjusiajai. Atsižvelgtina į tai, kad E. Š. suvokė, kad šie veiksmai yra psichinis smurtas, teisiamojo posėdžio metu parodė, jog norėjo nukentėjusiąją įbauginti, visa tai darė iš pykčio, keršto, supranta, kad jo veiksmai galėjo įžeisti G., ji turėjo jaustis nemaloniai, taigi kaltinamasis norėjo taip elgtis. E. Š. veiksmai buvo ne tik bauginančio pobūdžio, tačiau ir kryptingi, vykdomi turint siekį sąmoningai sudaryti nukentėjusiajai G. S. baimės ir nerimo atmosferą, sukelti nerimo jausmą. Minėti kaltinamojo veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu buvo ne vienkartinio pobūdžio ir truko pakankamai ilgą laiką, t. y. laikotarpiais nuo 2020 m. vasario 2 d. iki 2020 m. balandžio 25 d. bei nuo 2020 m. kovo vidurio iki 2020 m. balandžio 27 d., nuketėjusioji turėjo objektyvų pagrindą manyti, kad grasinimai yra realūs. Toks kaltinamojo E. Š. elgesys pasižymi nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo E. Š. kaltę padarius nusikaltimus, numatytus BK 154 straipsnio 2 dalyje bei BK 145 straipsnio 2 dalyje, įrodo šie byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai: 1) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato vyriausiosios tyrėjos M. V. 2020 m. gegužės 28 d. tarnybiniai pranešimai (t. 1 b. l. 30-32, 33-34); 2) 2020 m. kovo 29 d. tarnybinis pranešimas dėl gautų duomenų analizės (t. 1 b. l. 115-118); 3) Apžiūros protokolai su fotolentelėmis (1 t. b. l. 146-178, 179-185, 187, 188-191, 195-207, 2 t. b. l. 21-30, 38-41, 42-50, 55-61, 72-84, 91-104); 4) nukentėjusiosios G. S., kaltinamojo E. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1 b. l. 41-45, 46-48, 49-52, t. 2 b. l. 138-141, 151-154, 164-168).

Nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia – kaltinamasis suprato daromų nusikalstamų veikų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

E. Š. padarė 1 baigtą apysunkį nusikaltimą, kadangi už BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo (BK 11 straipsnio 4 dalis) bei vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje, kadangi už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Baudžiamoji byla teismui buvo perduota ir dėl kaltinamojo E. Š. nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje padarymo – kelio ženklų sugadinimo.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima.

BK 187 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nustatyta, kad už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Šią nuostatą detalizuoja BPK 167 straipsnis. Pagal BPK 167 straipsnį ikiteisminis tyrimas dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiuo atveju ikiteisminis tyrimas pradedamas ir procesas vyksta bendra tvarka. Jei nurodyta nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę ar ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ir nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ikiteisminis tyrimas dėl šios veikos turi būti pradėtas prokuroro reikalavimu. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įtariamojo veikoje yra ir tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas daromas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą, požymių, tai ikiteisminis tyrimas dėl tos veikos daromas tik gavus atitinkamą skundą, pareiškimą ar reikalavimą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo, t. y. dėl kelio ženklų sugadinimo, ikiteisminis tyrimas šiuo atveju pradėtas pagal AB „Kelių priežiūra“ pareiškimą (t. 1, b. l. 12-22). Pareiškime AB „Kelių priežiūra“ nurodė, jog bendrovė patyrė 577,13 Eur dydžio nuostolius dėl kelio ženklų sugadinimo. Kartu su pareiškimu pateiktos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos išrašytos Lokalinės sąmatos dėl kelio ženklų remonto darbų. Civilinės ieškovės AB „Kelių priežiūra“ atstovė teisiamojo posėdžio metu parodė, kad bendrovė yra sudariusi sutartį su Lietuvos automobilių kelių direkcija, pagal kurią bendrovė teikia kelio ženklų priežiūros paslaugas direkcijai, sugadinti kelio ženklai priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai, direkcija šiuo atveju sumokėjo už suteiktas sugadintų ženklų atstatymo paslaugas AB „Kelių priežiūra“. Iš teismui AB „Kelių priežiūra“ pateikto išrašo iš 2019 m. gruodžio 23 d. pavedimo sutarties (t. 3, b. l. 104-105) matyti, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos susitaria su AB „Kelių priežiūra“, jog AB „Kelių priežiūra“ įsipareigoja atlikti žalos, padarytos bendrovės prižiūrimiems keliams arba jų elementams, atstatymo darbus, atstovaus direkciją santykiuose su žalą sukėlusiais asmenimis, draudimo bendrovėmis, teismais, policija ir kt. įstaigomis. Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 28 straipsnio 1 dalimi, nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. Teismo vertinimu, AB „Kelių priežiūra“ šiuo atveju negali būti laikoma nukentėjusiąja šioje baudžiamojoje byloje, kadangi žalos dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nepatyrė. Sugadinti kelio ženklai priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai, o ne AB „Kelių priežiūra“ ir šiuo atveju AB „Kelių priežiūra“ buvo sumokėta už kelio ženklų atstatymo darbų atlikimą pagal sutartį. Dėl kelio ženklų sugadinimo žalą galimai patyrė Lietuvos automobilių kelių direkcija, todėl šiuo atveju direkcija, o ne AB „Kelių priežiūra“ turėjo pateikti skundą ar pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei būti pripažinta nukentėjusiąja baudžiamojoje byloje. Pažymėtina, jog pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pasirašytas AB „Kelių priežiūra“ vardu vakarų regiono vadovo A. Š., byloje nėra pareiškimo Lietuvos automobilių kelių direkcijos vardu, pasirašyto direkcijos įgalioto atstovo. AB „Kelių priežiūra“ atstovė teisininkė G. K., kuri pasirašė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir atstovavo bendrovės interesus teisme, nurodė, kad neturi įgaliojimų atstovauti Lietuvos automobilių kelių direkciją. Iš byloje esančio 2021 m. sausio 21 d. įgaliojimo Nr. GG-42 matyti, kad teisininkei suteikta teisė atstovauti teismuose AB „Kelių priežiūra“, tačiau nėra suteikta teisė atstovauti Lietuvos automobilių kelių direkciją. Šių aplinkybių visumos pagrindu, teismas vertina, kad šiuo atveju ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, t. y. kelio ženklų sugadinimo, buvo pradėtas nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo. BPK 167 straipsnis leidžia ikiteisminį tyrimą pagal BK 187 straipsnio 1 dalį pradėti prokuroro reikalavimu, jei nurodyta nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę ar ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ir nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, tačiau šiuo atveju negalima teigti, kad dėl nustatytų E. Š. veiksmų sugadinus kelio ženklus byloje yra aiškiai išreikšta prokuroro valia pradėti procesą pagal BK 187 straipsnio 1 dalį BPK 167 straipsnyje nurodytais motyvais, kadangi teismų praktikoje nustatyta, jog tokiame prokuroro reikalavime (rezoliucijoje, atskirame rašytiniame dokumente ar nutarime) turi būti nurodyti motyvai ir priežastys, dėl kurių prokuroro reikalavimu turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2011, 2K-191/2013, 2K-26/2014), o šiuo atveju tokių prokuroro motyvų ir priežasčių byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose nėra užfiksuota. Nagrinėjamame kontekste akcentuotina Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (Žin., 2008, Nr. 94-3713) 114 punkto nuostata, pagal kurią nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, jeigu pagal įstatymą toks skundas ar pareiškimas yra būtina sąlyga baudžiamajam procesui pradėti, ir kai nusikalstama veika neturi visuomeninės reikšmės ir ja nepadaryta žalos asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras neturi įgaliojimų pradėti baudžiamojo proceso (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. birželio 15 d. nutarimai).

BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju konstatuota, jog dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą, baudžiamasis procesas kaltinamojo E. Š. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, nutrauktinas.

Dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

Šiuo atveju spręstina dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymo.

Pažymėtina, jog BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, pagal susiformavusią teismų praktiką, galima pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybe tada, jeigu kaltininkas savanoriškai pripažino esmines jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Neturi lemiamos reikšmės prisipažinimo momentas, tačiau svarbu, kad toks prisipažinimas turi būti daromas savo noru, laisva valia, o ne dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių asmens dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar jie prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201/2007).

Teisiamuosiuose posėdžiuose, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis E. Š. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino, gailėjosi. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis būtų buvęs verčiamas prisipažinti, nenustatyta požymių, kad kaltinamasis nesuvoktų, kuo yra kaltinamas, kaltinamojo teisiamajame posėdyje nuosekliai ir išsamiai nurodytos įvykio aplinkybės atitiko kituose byloje surinktuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas faktines aplinkybes, nukentėjusiosios, parodymus, taigi teismas vertina, kad šiuo atveju kaltinamojo prisipažinimas buvo savanoriškas. Vertinant, ar jis prisidėjo prie teisingo bylos išnagrinėjimo, pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo vadovaujamasi paties kaltinamojo bei nukentėjusiosios G. S. parodymais, rašytiniais įrodymais – telefono žinučių, „Facebook“ paskyrų apžiūros dokumentais, kelio ženklų fotonuotraukomis. Teisme dėl įvykio parodymus davė nukentėjusioji G. S., kurios parodymai atitiko esmines kaltinamojo nurodytas aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu surinktuose rašytiniuose įrodymuose nurodytas įvykio aplinkybes, teisminio bylos nagrinėjimo metu naujų įrodymų nebuvo surinkta. Esant tokiai situacijai, teismas vertina, kad kaltinamojo prisipažinimas prisidėjo prie teisingo sprendimo byloje priėmimo. Tačiau akcentuotina tai, kad byloje nenustatytas kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos – teismo šio nuosprendžio priėmimo metu turimais duomenimis, kaltinamasis yra įtariamas naujos smurtinės nusikalstamos veikos tos pačios nukentėjusiosios G. S. atžvilgiu padarymu, kaltinamajam yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Šios aplinkybės teismo vertinimu rodo, kad kaltinamasis negatyviai savo veikų nevertino. Pažymėtina, jog nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015). Teismas, atsižvelgdamas į šias išdėstytas aplinkybes, vertina, kad negalima daryti išvados, jog kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų.

Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo vertinti kaltinamojo prisipažinimo padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kaip aktyvų jo padėjimą aiškinantis esmines nusikalstamos veikos aplinkybes. Padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savo valia padeda išaiškinti esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o šiuo atveju tokių kaltinamojo veiksmų nebuvo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu.

Pažymėtina, jog, kaip nurodyta aukščiau, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės taikymui būtina nustatyti abi būtinas sąlygas – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi arba savanorišką padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas kaltinamojo E. Š. prisipažinimo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažįsta (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamasis E. Š. atlygino dalį (2950 Eur) žalos nukentėjusiajai G. S. (t. 3, b. l. 75, 147). BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atlygino dalį žalos nukentėjusiajai, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaltinamojo E. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 154 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Už BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.

Kaltinamasis E. Š., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų tyčinius baigtus nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys, 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras kaltinamajam siūlė paskirti laisvės atėmimo bausmę bausmės vykdymą atidedant. Sprendžiant bausmės kaltinamajam paskyrimo klausimą atsižvelgtina į tai, kad nustatyta viena kaltinamojo E. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis yra jauno amžiaus, nevedęs, dirba pagal individualios veiklos pažymą. Kaltinamasis yra teistas 2021 m. sausio 5 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų baudžiamuoju įsakymu dėl smurtinės nusikalstamos veikos šeimos nario atžvilgiu padarymo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo 8 mėnesiams bausme. Minėta aukščiau, jog, teismo turimais duomenimis, kaltinamojo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl naujos smurtinės nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusiosios G. S. atžvilgiu, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, teismas vertina, kad E. Š. yra linkęs nusikalsti, nedaro pozityvių išvadų iš baudžiamųjų procesų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, E. Š. skiriama prokuroro siūloma bausmė – pagal BK 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams bei pagal BK 154 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimas 1 metams.

BK 63 straipsnio 5 dalimi, bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo E. Š. nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje bei BK 154 straipsnio 2 dalyje, padarytos tuo pačiu laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 2 d. iki 2020 m. balandžio 25 d. bei nuo 2020 m. kovo vidurio iki 2020 m. balandžio 27 d., laikytina, kad nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi, todėl paskirtos bausmės bendrinamos pagal BK 63 straipsnio 5 dalį apėmimo būdu ir kaltinamajam E. Š. paskirtinas laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina 1/3 ir kaltinamajam E. Š. paskirtina galutinė bausmė 1 m. laisvės atėmimo.

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. sausio 5 d. baudžiamuoju įsakymu E. Š. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo 8 mėnesiams bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2A-7-6/2013, 2A-7-8-697/2015). Parenkant bausmių bendrinimo būdą atsižvelgiama į nusikalstamos veikos padarymo laikotarpį, taip pat į veikų pavojingumą. E. Š. nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. sausio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, padaryta 2020 m. spalio 26 d., baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2021 m. sausio 26 d., o veika, už kurią E. Š. nuteisiamas šiuo Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nuosprendžiu, padaryta laikotarpiais nuo 2020 m. vasario 2 d. iki 2020 m. balandžio 25 d. bei nuo 2020 m. kovo vidurio iki 2020 m. balandžio 27 d., todėl šiais teismų procesiniais sprendimais paskirtos bausmės bendrinamos pagal BK 63 straipsnio nuostatas. Sprendžiant dėl bausmių bendrinimo parinkimo būdo nustatyta, kad E. Š. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. sausio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas už vieną nesunkią nusikalstamą veiką (pagal BK 140 straipsnio 2 dalį), kuri padaryta smurtaujant artimo giminaičio ar šeimos nario atžvilgiu, šiuo teismo nuosprendžiu E. Š. pripažįstamas kaltu dėl nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 2 dalyje, bei apysunkio nusikaltimo, numatyti BK 145 straipsnio 2 dalyje padarymo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju minėtais teismų procesiniais sprendimais paskirtos bausmės bendrinamos iš dalies jas sudedant (BK 63 straipsnio 4 dalis), nes nusikaltimai yra padaryti skirtingais laikotarpiais ir padarytos nusikalstamos veikos labai nesiskiria pagal jų pavojingumą. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrinamos jas iš dalies sudedant, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskiriamos bausmės iš dalies pridedant neatliktos bausmės pagal Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. sausio 5 d. baudžiamąjį įsakymą dalį. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 a punktu, Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. sausio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė keistina į 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir E. Š. nustatytina galutinė subendrinta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad šio teismo nuosprendžio priėmimo metu dar nėra įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo procesiniu sprendimu E. Š. nėra pripažintas kaltu dėl naujos smurtinės nusikalstamos veikos nukentėjusiosios G. S. atžvilgiu padarymo, užtikrinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo laikymąsi, teismas sprendžia, kad šiuo metu kaltinamojo atžvilgiu gali būti taikomas BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas ir kaltinamajam E. Š. paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų laikotarpiui. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 4 dalimi, skirdamas šio straipsnio 2 dalyje numatytas pareigas, teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti. Atsižvelgiant į bausmės vykdymo atidėjimo teisinį reglamentavimą, kaltinamojo asmenybę, jo turimą teistumą, siekiant pataisyti kaltinamąjį, teismo nuomone, šiuo atveju tikslinga kaltinamajam, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 9 punktais, skirti minėtuose punktuose numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, kurios, teismo nuomone, turės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui ir galimai sulaikys jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Kaltinamasis įpareigotinas neišvykti už gyvenamosios vietos savivaldybės ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą bei nesilankyti nukentėjusios G. S. gyvenamojoje vietoje ir nebendrauti su nukentėjusiąja, neieškoti ryšių su ja visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinių ieškinių.

Nukentėjusioji G. S. civiliniu ieškiniu prašė priteisti jai iš E. Š. 15000 Eur neturtinei ir 678,32 Eur turtinei žalai atlyginti. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis E. Š. atlygino dalį žalos – 2950 Eur – nukentėjusiajai (t. 3, b. l. 75, 147), nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu dalies civilinio ieškinio atsisakė, nuketėjusiajai buvo išaiškintos ieškinio reikalavimų atsisakymo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, likusią dalį ieškinio reikalavimų nukentėjusioji palaikė.

Nukentėjusiosios G. S. turtinis reikalavimas dėl 678,32 Eur turtinės žalos atlyginimo, grindžiamas tuo, kad ji patyrė 16,74 Eur išlaidas vaistams ir maisto papildams, 79,99 Eur vaizdo registratoriui bei 22,99 Eur registratoriaus kortelei, 129 Eur vaizdo kamerai, kuriuos nupirko nukentėjusiosios mama ir pastatė gyvenamojo namo išorėje bei automobilyje, 429,60 Eur išlaidas interneto ryšiui, kadangi internetinis ryšys reikalingas vaizdo kamerai veikti, o šio ryšio nukentėjusioji namuose neturėjo. Nukentėjusioji pateikė įrodymus dėl vaizdo registratoriaus ir kortelės, vaizdo kameros įsigijimo (t. 3, b. l. 56, 57), maisto papildų ir vaistų įsigijimo išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Kaip nurodė teisiamajame posėdyje nukentėjusioji, vaizdo registratorių ir vaizdo kamerą namuose pirko mama, ji mamai sumokėjo iš savo pinigų, atsiskaitė grynais pinigais, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nukentėjusioji teismui negalėjo pateikti. Teismo vertinimu, šios išlaidos nepriskirtinos prie turtinių išlaidų šioje baudžiamojoje byloje, nes pati nukentėjusioji nepatyrė išlaidų vaizdo registratoriaus ir kameros įsigijimui, o šias išlaidas patyrė jos mama, nukentėjusioji nepateikė įrodymų, kad mamai padengė jos turėtas išlaidas, todėl turtinės žalos atlyginimas su vaizdo registratoriaus ir vaizdo kameros įsigijimu susijusioms išlaidoms (231,98 Eur) kompensuoti nukentėjusiajai nepriteistinas. Nukentėjusioji parodė, jog prašo priteisti iš kaltinamojo išlaidas interneto ryšio paslaugoms, kadangi namuose interneto neturėjo, tačiau internetas buvo reikalingas dėl vaizdo kameros, pateikė teismui UAB „Tele 2“ sąskaitas pagal judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį (t. 3, b. l. 54-55). Iš šių sąskaitų matyti, kad paslaugų gavėja yra nukentėjusiosios mama R. S., byloje nėra įrodymų, kad nukentėjusioji už interneto paslaugas moka pati iš savo lėšų. Atsižvelgiant į tai, teismas 429,60 Eur turtinės žalos išlaidoms interneto paslaugų teikimui padengti nukentėjusiajai nepriteisia. Nukentėjusioji parodė, kad pirko maisto papildus dėl patirto didelio streso, papildų įsigijimo čekio neišsaugojo. Nors nukentėjusioji nepateikė 16,74 Eur išlaidas maisto papildams įsigyti patvirtinančių įrodymų, tačiau teismas pripažįsta, kad šios nukentėjusiojo išlaidos yra pagrįstos ir susijusios su kaltinamojo E. Š. padarytomis nusikalstamomis veikomis, kadangi dėl kaltinamojo nukentėjusiosios atžvilgiu atliktų veiksmų nukentėjusioji neabejotinai patyrė didelį stresą, baimę ir nerimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuketėjusiosios G. S. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies, priteisiant iš civilinio atsakovo E. Š. 16,74? Eur turtinei žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas siekia kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios.

Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusioji G. S. grindžia tuo, kad ji dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų patyrė didelį ir ilgalaikį stresą, pažeminimą, baimę. Dėl įvykio patyrė emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, iki šiol jaučia pasekmes. Be to, nerimauja dėl pasekmių ateityje. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos buvo pripažinta netinkama tarnybai. Patirtą neturtinę žalą vertina 15000 Eur.

Pažymėtina, jog iš nukentėjusiosios kartu su civiliniu ieškiniu pateiktos 2020 m. birželio 11 d. psichologinio tyrimo išvados nėra aišku, kokio specialisto – psichologo, psichiatro ar kt. gydytojo – yra surašyta išvada, kadangi joje nenurodomas išvadą surašęs asmuo, nėra surašiusio asmens parašo ir kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pateikta specialisto išvada yra dėl nukentėjusiosios psichinės būklės vertinimo. Pati nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad į psichologus atskirai nesikreipė. Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad aplinkybė, jog nukentėjusioji buvo pripažinta netinkama tarnybai Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos, yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo E. Š. nukentėjusiosios atžvilgiu atliktomis nusikalstamomis veikomis. Tačiau teismui, įvertinus byloje surinktų rašytinių įrodymų, kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymų turinį, nustatytų faktinių aplinkybių visumą, nekyla abejonių, kad nukentėjusioji G. S. dėl nusikalstamų E. Š. veiksmų patyrė stiprius emocinius išgyvenimus ir neigiamas emocijas, pažeminimą, stresą, nepatogumus, įvykis nukentėjusiąją paveikė psichotraumuojančiai. Pagal minėtą CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos parinkimo kriterijų yra veikos padariniai – šiuo atveju E. Š. padarytomis veikomis yra kėsintasi į nukentėjusiosios garbę ir orumą, psichinę sveikatą. Nukentėjusiajai, kuriai esant dar moksleivei, buvo atlikti kaltinamojo E. Š. nusikalstami veiksmai, neabejotinai buvo apsunkinta galimybė mokytis ir įgyti išsilavinimą. Nukentėjusiosios G. S. atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų neigiamos pasekmės ateityje nėra aiškios, tačiau tai gali turėti neigiamos įtakos jos asmenybės vystymuisi bei formavimuisi, tačiau, antra vertus, nenustatyta, kad sukelti padariniai būtų itin sunkūs ir negrįžtami. Šios paminėtos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad panašaus dydžio sumos, kokią prašo priteisti iš kaltinamojo nukentėjusioji (15000 Eur), teismų praktikoje yra priteisiamos nužudymo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-167-719/2018, Nr. 2K-221-511/2018 ir kt.). Bylose dėl šmeižimo ir grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimo priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 500 Eur iki 3000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-253-458/2020, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-76-332/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-224-813/2020, Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-195-530/2018 ir kt.). Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, į tai, kad nukentėjusiosios atžvilgiu padaryti du tyčiniai nusikaltimai, kuriais nukentėjusiajai padaryta žala, taip pat atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį (kaltinamasis dirba pagal individualios veiklos pažymą) ir įvertindamas realias jo galimybes sumokėti nukentėjusiajai priteistiną piniginę sumą neturtinei žalai atlyginti, į formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamosiose bylose, vadovaudamasis BPK 109, 115 straipsniais, CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atlygintiną neturtinę žalą mažina ir mano, kad proporcingumo, sąžiningumo bei teisingumo principai bus įgyvendinti nustatant nukentėjusiajai G. S. atlygintinos 5000? Eur neturtinės žalos dydį.

Dalis turtinės ir neturtinės žalos (2950 Eur) nukentėjusiajai G. S. kaltinamojo yra atlyginta, nukentėjusioji savo civilinio ieškinio dalies, kuri atlyginta, atsisakė, todėl byla šioje dalyje dėl nuketėjusiosios civilinio ieškinio nutraukiama, likusi dalis turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (2066,74 Eur) priteistina nukentėjusiajai iš kaltinamojo. Kita civilinio ieškinio dalis atmestina.

AB „Kelių priežiūra“ baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 577,13 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo (t. 1, b. l. 66-81). Byloje konstatuota, jog AB „Kelių priežiūra“ nėra nukentėjęs dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos asmuo baudžiamojoje byloje, todėl pripažintina, kad AB „Kelių priežiūra“ nėra tinkamas civilinis ieškovas baudžiamojoje byloje, o civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo apgadinus kelio ženklus turėjo būti pareikštas Lietuvos automobilių kelių direkcijos vardu ir interesais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, AB „Kelių priežiūra“ civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu, o Lietuvos automobilių kelių direkcijai paliekama teisė reikšti civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Dėl proceso išlaidų.

Nagrinėjant bylą teisme nukentėjusiajai buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Byloje esančiais duomenimis, valstybės turėtos išlaidos dėl nuketėjusiajai teiktos teisinės pagalbos sudaro 327,20 Eur (t. 3, b. l. 78).

Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis E. Š. šiuo teismo nuosprendžiu yra nuteisiamas, iš kaltinamojo valstybės naudai priteisiama 327,20 Eur proceso išlaidų dėl nukentėjusiajai teiktos teisinės pagalbos.

Kiti procesiniai klausimai.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaltinamajam panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (BK 136 straipsnis) (t. 2, 169-171).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – keturi baltos spalvos popieriaus lapai su nepadoriais užrašais ir medinė iškaba, perduoti saugoti į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių, kvitas B serija BBB Nr. 038523, 2 vnt. aerozolinių dažų balionėlių, perduotų saugoti į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių, Kvitas B serija BBB Nr. 038529, 7 vnt. išankstinio apmokėjimo kortelių „Ežys“ (be SIM kortelių) rėmai, 5 vnt. išankstinio apmokėjimo kortelių „Pildyk“ (be SIM kortelių) rėmai, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, sunaikinimą pavedant atlikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobilaus ryšio telefonas SAMSUNG GT-Y9100 (IMEI (duomenys neskelbtini)), mobilaus ryšio telefonas NOKIA RM-944 (IMEI (duomenys neskelbtini)), mobilaus ryšio telefonas NOKIA RM-944 (IMEI (duomenys neskelbtini)), 29 vnt. lipnios juostos gabalai, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti teisėtam savininkui, kaltinamajam E. Š. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Tei­smas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

- pagal BK 154 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Subendrinti, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, paskirtas bausmes apėmimo būdu ir paskirti E. Š. subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Sumažinti, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. Š. paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Subendrinti, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, E. Š. paskirtą bausmę su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. sausio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme bausmes iš dalies sudedant ir paskirti E. Š. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Atidėti, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 9 punktais, E. Š. paskirtos bausmės vykdymą 2 (dviem) metams, įpareigojant jį:

1) nesilankyti nukentėjusios G. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje bei nebendrauti su nukentėjusiąja, neieškoti ryšių su ja visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką;

2) tęsti darbą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį;

3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nutraukti baudžiamąjį procesą pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Tenkinti iš dalies nukentėjusiosios G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį ir priteisti iš E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai G. S. 2066,74 Eur (dviejų tūkstančių šešiasdešimt šešių eurų ir septyniasdešimt keturių euro centų) žalos atlyginimą. Bylą dalyje dėl 2950,00 Eur žalos atlyginimo priteisimo nutraukti. Kitą dalį civilinio ieškinio atmesti.

Palikti nenagrinėtu AB „Kelių priežiūra“ civilinį ieškinį paliekant Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos teisę į ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka.

Panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus, E. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 327,20 Eur (tris šimtus dvidešimt septynis eurus ir dvidešimt euro centų) proceso išlaidų dėl nukentėjusiajai teiktos teisinės pagalbos. Išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąsias sąskaitas bankuose, nurodant baudžiamosios bylos numerį, savo asmens duomenis ir įmokos kodą – 5660.

Sunaikinti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – keturis baltos spalvos popieriaus lapus su nepadoriais užrašais ir medinę iškabą, 2 vnt. aerozolinių dažų balionėlių, 7 vnt. išankstinio apmokėjimo kortelių „Ežys“ (be SIM kortelių) rėmus, 5 vnt. išankstinio apmokėjimo kortelių „Pildyk“ (be SIM kortelių) rėmus, kurie saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, Kvitas B serija BBB Nr. 038523, Kvitas B serija BBB Nr. 038529. Sunaikinimą pavesti atlikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui.

Grąžinti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, teisėtam savininkui E. Š. daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobilaus ryšio telefoną SAMSUNG GT-Y9100 (IMEI (duomenys neskelbtini)), mobilaus ryšio telefoną NOKIA RM-944 (IMEI (duomenys neskelbtini)), mobilaus ryšio telefoną NOKIA RM-944 (IMEI (duomenys neskelbtini)), 29 vnt. lipnios juostos gabalus.

Nuosprendis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.