- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-16
- Bylos Nr.
- e2A-671-614/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04440-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Margarita Stambrauskaitė
- Atsakovas
- A. Č.
- Ieškovas
- E. A.-L.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. A.-L. ieškinį atsakovui A. Č. dėl parduoto daikto kainos sumažinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. A.-L. (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovo A. Č. (toliau – ir atsakovas) 11 185,19 Eur įgyto pastato stogo trūkumų šalinimui, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (500 Eur išlaidas už eksperto akto surašymą, 252 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas).
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad šalys 2022 m. balandžio 13 d. sudarė sodo pastato (toliau – namas arba pastatas) ir garažo bei žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – sutartis). Atsakovui perdavus ieškovei namą pagal 2022 m. gegužės 30 d. Perdavimo–priėmimo aktą (toliau – aktas), po kurio laiko buvo pastebėta, kad po lietaus šlampa vidinės namo sienos ir vyksta pratekėjimas per namo stogą. Ieškovės iniciatyva ekspertas dr. D. K. (toliau – ekspertas) atliko namo stogo apžiūrą ir surašė Vertinimo aktą, kurio tikslas buvo nustatyti namo stogo defektus ir jų ištaisymo kaštus (toliau – Vertinimo aktas arba Aktas). Ekspertas Akte nustatė, kad nustatytų defektų ištaisymo darbų kaina yra 11 185,19 Eur. Taigi esminius atsakovo parduoto daikto trūkumus įrodo Akte nustatyti namo stogo trūkumai, kurie yra per visą namo stogo plotą. Atsakovui prieš sudarant Sutartį buvo žinoma, kad ieškovė perka namą nuolatiniam gyvenimui. Taigi namas dėl tokių esminių stogo trūkumų nėra tinkamas naudoti pagal paskirtį, nes reikalinga visiškai nauja stogo konstrukcija bei danga.
3. Pažymėjo, kad šių esminių namo stogo trūkumų prieš sudarant Sutartį atsakovas, kaip pardavėjas, nenurodė ir apie juos ieškovės neinformavo. Atsakovas teigė, kad stogas yra geros būklės. Ieškovė paaiškino, kad namo stogas turi trūkumų per visą stogo plotą, taigi šis trūkumas yra esminis, dėl ko reikalingas visos stogo dangos ir konstrukcijos keitimas.
4. Pažymėjo, kad atsakovas yra atsakingas už parduoto namo kokybę, kaip pardavėjas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.327 straipsnis). Nepaisant to, kad atsakovas namo nestatė ir namas statytas 2000 m., namas turi atitikti įprastus reikalavimus namui, kurį ieškovė pirko nuolatiniam gyvenimui. Įstatymas nenumato, kad panaudotam daiktui nėra taikomi daikto kokybės reikalavimai. Nors atsakovas teigia, kad jam nebuvo žinoma apie vandens pratekėjimą į vidų, tačiau šias aplinkybes paneigia Akto 2.30 paveikslėlis, kuriame fiksuota, kad namo viduje buvo dažytos vandens pratekėjimo vietos, t. y. atsakovas ne tik žinojo apie namo stogo trūkumą, bet ir šiuos trūkumus nuslėpė nuo ieškovės uždažydamas. Aktas patvirtina, kad namo stogas turi esminių trūkumų per visą stogo plotą, todėl židinio įrengimas negali ir negalėjo turėti jokios įtakos namo stogo konstrukcijos trūkumams per visą plotą atsirasti. Be to, Akte fiksuota, kad stogo trūkumai yra esminiai konstrukciniai, kurie nėra susiję su jokiais židinio įrengimais.
Atsiliepimas
5. Atsakovas A. Č. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo parduotas namas neatitinka Sutartyje nurodyto stovio, kad už namo stovio trūkumus atsakingas būtent atsakovas ir, kad prieš parduodamas namą, atsakovas žinojo apie jo trūkumus ir sąmoningai juos nutylėjo. Ieškovė savo ieškinį grindžia vien samprotavimais ir prielaidomis, nepateikdama jokių įrodymų.
7. Pažymėjo, kad ieškovė, žinodama, jog jis nėra stogdengys ar stogų įrengimo specialistas bei namo, kuriame gyveno, o vėliau pardavė ieškovei, pats asmeniškai nestatė, bet įsigijo 2007 m. iš pirminio sodo namo savininko, ėmė reikšti reikalavimus, kaip namo statytojui. Ieškovė neatsižvelgė į tai, kad namas pastatytas 2000 m., t. y. prieš 22 metus, todėl reikia vertinti ir jo nusidėvėjimą, kuris pagal nekilnojamojo turto registro duomenis sudaro apie 20 proc. Atsižvelgiant į tai šalių susitarimu buvo nustatyta parduodamo namo kaina, su kuria ieškovė sutiko ir patvirtino pasirašydama Sutartį. Atsakovas, kaip eilinis vartotojas, neturėjo ir neturi supratimo, kokios medžiagos ir kur buvo bei turėjo būti panaudotos ir kokie stogo nuolydžiai suformuoti. Kaip nurodė ekspertas Akte bituminėmis čerpelėmis dengto stogo minimalus nuolydis 10 laipsnių. Tuo tarpu sodo namo stogo nuolydis sudaro virš 40 laipsnių, todėl yra tinkamas. Akto 2.25 ir 2.26 paveiksliukuose užfiksuotas malkinė, kuri, kaip laikinas statinys, buvo suręsta malkoms šalia namo laikyti ir nėra registruota nekilnojamojo turto registre, stogas. Ji taip pat neįtraukta į Sutartį, o palikta ieškovei neatlygintinai. Todėl dėl malkinės ieškovė negali reikšti jokių pretenzijų. Analogiškai ekspertas negalėjo malkinės stogelio įlinkimu motyvuoti sodo namo stogo neatitikimo statybos normoms.
8. Paaiškino, kad ieškovė neinformavo apie atliekamą eksperto apžiūrą, nors atsakovas turėjo teisę dalyvauti ir stebėti atliekamus veiksmus. Todėl prašė teismo minėtą apžiūrą ir jos rezultatą – Aktą – vertinti kritiškai.
9. Nurodė, kad ieškovė 2022 m. liepos 25 d. organizavo namo apžiūrą su statybų specialistais, ekspertas nedalyvavo. Tuo metu statybininkai atlupo bituminių čerpelių dangą ir pralaužė medžio drožlių plokštes, tokiu būdu pažeisdami stogo dangą. Kadangi Akte teigiama, kad ekspertas namą apžiūrėjo tik 2022 m. rugsėjo 6 d., tai reiškia, kad pažeista namo stogo danga nebuvo apsaugota nuo atmosferos poveikio, t. y. lietaus ir rasos, todėl ekspertas vertino ne pirminį stogo dangos stovį, o ieškovės samdytų statybininkų poveikio rezultatą. Todėl ieškovės pateiktas Aktas neatitinka tikrovės, o jo pagrindu nustatytų defektų ištaisymo darbų kaina 11 185,19 Eur yra nereali.
10. Paaiškino, kad iš Akto nustatyta, jog namo stogo latakas, kuriuo nuteka lietaus vanduo, yra užsikimšęs šiukšlėmis, galimai medžių lapais su dumblu, ir tai galėtų turėti įtakos vandens prasisunkimui. Už užsikimšusį namo lataką atsakovas nėra atsakingas.
11. Teigė, kad atsakovui nebuvo žinoma, kad namo stogas turėjo trūkumų. Stogas tapo nesandarus ieškovės veiksmų pasekoje (ieškovės pasamdyti darbininkai atlupo bitumines čerpeles ir pralaužė drožlių plokštes, ant kurių buvo suklijuotos čerpelės). Nurodė, jog atsakovui su šeima gyvenant name lietaus vanduo per stogą neprasisunkdavo, todėl apie jokį menamą neva vandens pratekėjimą namo viduje jam nėra ir nebuvo žinoma. Be to, gyvenant 14 m. sienos ir lubos buvo dažomos. Pastebėjo, kad prieš pirkdama namą ieškovė nuo 2022 m. kovo mėn. ne vieną kartą apžiūrėjo namą, ir jeigu nuo lietaus būtų pratekėjimas, tai dažyti sienas reikėtų po kelis kartus per savaitę.
12. Nurodė, kad įsigijo sodo namą 2007 m., kurio stogas buvo dengtas (galimai asbestinio) šiferio danga. Todėl atsakovas pasamdė stogdengius, kurie šiferinę stogo dangą pakeitė bituminių čerpelių danga. Ar pakeitus stogo dangą ji atitinka statybos normoms, reglamentuojančioms stogo dangos įrengimą, atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovei iš atsakovo 11 185,19 Eur dydžio išlaidas namo stogo remonto darbams kompensuoti, 1 815 Eur dydžio išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti, 252 Eur dydžio žyminio mokesčio išlaidas, 500 Eur dydžio patirtas Vertinimo akto išlaidas ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 11 185,19 Eur sumos, skaičiuojamas nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2023 m. kovo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė valstybei iš atsakovo 6,64 Eur pašto išlaidoms atlyginti.
14. Nustatė, kad 2022 m. balandžio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas pardavė, o ieškovė įsigijo sodo pastatą, garažą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovė detaliai domėjosi parduodamu namu, teiravosi atsakovo apie perkamo namo būklę, pastatymo ir renovavimo aplinkybes, taip pat ir stogą, stogo renovavimą, kurį, pats atsakovas pripažino, kad atliko 2008 m. Teismas sprendė, kad atsakovo suteikta informacija el. paštu ieškovei nesudarė prielaidų manyti, kad bus reikalingas stogo keitimas, t. y. atsakovas paaiškino stogo „sluoksnių“ turinį, apimtis ir nenurodė jokių galimų stogo trūkumų. Atsakovo prašytas apklausti liudytojas V. S. (turto pardavimo brokeris) taip pat patvirtino, kad ieškovė detaliai domėjosi perkamu namu. Ieškovė neneigė, kad planavo namo apšiltinimo darbus, tačiau neturėdama duomenų apie blogą namo stogo būklę, jo keisti neplanavo. Nustatė, kad ieškovė neplanavo stogo keitimo, nes norėjo priderinti spalvinę apšiltinamų sienų gamą prie esamo stogo.
15. Namo stogo trūkumai ieškovei ėmė aiškėti 2022 m. liepos 6 d., kai po lietaus ieškovė pamatė pratekantį vandenį į namo vidų. Ieškovei aplinkybės apie galimus namo stogo trūkumus pradėjo aiškėti praėjus 1 mėn. ir 1 savaitei po perdavimo-priėmimo akto sudarymo 2022 m. gegužės 30 d.
16. Nurodė, kad ieškovė, įvertinusi parduodamo namo stovį, planavo fasado apšiltinimo darbus, tačiau pagal atsakovo pateiktą informaciją apie stogo būklę, pagrįstai buvo įsitikinusi, kad stogo keitimas nebus reikalingas. Nors Sutartyje paduodamo namo kokybės kriterijai nebuvo detaliai aptarti, šalių ikisutartiniai santykiai, bendravimas, tikslai (ieškovė buvo nurodžiusi atsakovui, kad namą perka nuolatiniam gyvenimui, atsakovas neneigė žinojęs šį ieškovės tikslą) sudarant sutartį patvirtina aplinkybę, dėl kokios kokybės daiktų susitarta Pirkimo–pardavimo sutartyje. Teismas padarė išvadą, kad šalių ikisutartiniai santykiai patvirtina, jog šalys susitarė dėl tokio parduodamo namo kokybės, kuriam nėra reikalingas stogo keitimas.
17. Teismas, įvertinęs šalių ikisutartinius santykius, sprendė, kad šalys susitarė dėl tokio namo pardavimo, kuriam nėra reikalingas stogo keitimas, o byloje surinkti duomenys patvirtina, kad namo stogo trūkumai atsirado dar prieš pastato perdavimą ieškovei 2022 m. gegužės 30 d. Šią išvadą teismas padarė vadovaudamasis šiais įrodymais: Defektų aktu, kuris buvo sudarytas 2022 m. liepos 25 d., ir jame nurodyti namo stogo defektai – polistirolas prileistas iki pat vatos, nėra oro patekimo, šutimas, kondensatas, danga tiesiai ant vatos; latakai neteisingai padaryti; malkinės stogas supuvęs; defektų priežastys – nekokybiškas ir neatsakingas darbas; reikalingi taisymo darbai – keisti stogo dangas, lyginti stogą, įrengti ventiliaciją; keisti ir teisingai išvedžioti latakus; keisti malkinės stogą.
18. Nurodė, kad D. K. teismo posėdžio metu paaiškino teismui, kad namo stogo OSB plokštė buvo tokia minkšta, kad ją buvo galima trupinti rankomis. D. K. paaiškino, kad tokios pasekmės namo stogui galėjo atsirasti tik po kelių metų poveikio, o apžiūrėjus namo vidų, D. K. nustatė ir pratekėjimų uždažymus namo viduje. Liudytojas D. B. taip pat paaiškino, kad namo stogo danga buvo tokia minkšta, jog buvo baisu lipti ant stogo, o tokia stogo būklė galėjo pasidaryti tik per kelis metus. Šios aplinkybės leido teismui spręsti, kad namo stogo trūkumai egzistavo nuosavybės teisės perėjimo momentu, t. y. buvo iki Sutarties ir Akto sudarymo.
19. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog nustatyti pastato stogo trūkumai atsirado po pastato perdavimo ieškovei ar jai pačiai pažeidus namo stogą: byloje surinktų įrodymų visuma leidžia spręsti, kad vienkartinis ieškovės meistro užlipimas ant namo stogo negalėjo sukelti nustatytų pastato stogo trūkumų. Taip pat byloje nėra duomenų, kad ieškovė, įsirengdama židinį, darė įrengimo darbus pastato stoge. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovės pastatytas židinys buvo prijungtas prie esamo (t. y. atsakovo ieškovei perduoto) kamino, todėl ieškovė turėjo tik prijungti namo viduje židinį prie esamo kamino, nedarydama jokių darbų pastato stoge. Sprendė, kad toks namo stogo stovis, koks yra konstatuotas vertinimo akte, negalėjo objektyviai susidaryti dėl natūralaus nusidėvėjimo, bet dėl nustatytų trūkumų.
20. Teismas sprendė, kad yra svarbi aplinkybė ir dėl atsakovo išsilavinimo – teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, jog turi statybos inžinerinį išsilavinimą – taip pat ir atsakovo veiklos – atsakovas yra statybų įmonės UAB „Andalora“ vadovas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pastato stogo trūkumai ieškovei tapo žinomi po šiek tiek daugiau nei mėnesio nuo 2022 m. gegužės 30 d. Akto sudarymo, t. y. 2022 m. liepos mėn. vandeniui pradėjus bėgti pro lubas, sprendė, kad pastato stogo trūkumai, nustatyti vertinimo akte, negalėjo būti nežinomi atsakovui. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad pastate fiksuoti lubų uždažymai skirtingais dažais visų bylos įrodymų kontekste leidžia teismui pagrįstai spręsti, jog šie lubų uždažymai atsakovo galėjo būti atliekami būtent dėl prabėgančio vandens pro stogo konstrukcijas.
21. Nustatyti stogo trūkumai, jų pobūdis, atsakovo atlikti pastato lubų uždažymai leido teismui spręsti, kad atsakovo pateikta informacija apie pastato stogo būklę ieškovei neatitiko greitu laiku (t. y. po beveik mėnesio) nuo pastato perdavimo paaiškėjusių stogo trūkumų, todėl atmetė atsakovo argumentus, kad jis nėra atsakingas už ieškovės patirtų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą.
22. Teismas sprendė, jog stogui apžiūrėti reikalinga speciali įranga - pastoliai, todėl be jos stogo trūkumų objektyviai nebuvo galima pastebėti. Dėl šios priežasties teismas priėjo prie išvados, jog stogo trūkumai nebuvo tokie akivaizdūs, kad galėjo būti objektyviai pamatyti apžiūrint namą. Be to, atsakovo ieškovei pateikta informacija apie stogą sudarė jai prielaidas spręsti, kad stogo keisti nereikės.
23. Ieškovė byloje ne tik deklaravo pastato stogo trūkumus, tačiau ir realiai juos pašalino, siekdama pastatą naudoti tuo tikslu, kuriam jį ir įsigijo – nuolatiniam gyvenimui. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad ji yra faktiškai patyrusi namo stogo keitimo 13 829,10 Eur dydžio išlaidas. Ieškovė reikalavo vertinimo akte nustatytos stogo trūkumų ištaisymo kainos priteisimo, nežiūrint to, kad stogo taisymo darbai realiai ieškovei faktiškai kainavo daugiau.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
24. Atsakovas A. Č. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą kaip nepagrįstą ir ieškovės ieškinį atmesti visą apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
24.1. Atsakovas pats namo nestatė ir stogo neįrenginėjo, o pirko jau pastatytą ir panaudotą namą. Nupirkus namą, apie 2007 metus buvo atnaujinama stogo danga, tačiau tai darė samdomi asmenys. Namas nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2002 metais. Eksperto vertinimo aktas yra rekomendacinio pobūdžio, o nurodytos išvados kelia abejonių. Prie akto pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuota neva tai blogai įrengtas stogas, tačiau nuotraukose užfiksuojama malkinė, kuri nefigūruoja pirkimo pardavimo sutartyje ir buvo ieškovei atiduota neatlygintinai. Ekspertas vertinimo akte didžiąją dalį išvadų (tai yra išvadas malkinės stogo dangos nuolydžio ir išlinkimo) padarė būtent vertindamas malkinės stogą, ką pagrindžia prie akto pridėtos malkinės nuotraukos. Galimai namo stogo konstrukcijos įrengimas nėra absoliučiai atitinkantis STR nustatytas rekomendacijas, tačiau tai, kad per vieną vietą pradėjo skverbtis drėgmė akivaizdžiai sąlygojo ne stogo konstrukcijos įrengimo ypatumai, o tai, kad vienoje vietoje stogo danga buvo pažeista. Stogo dangos pažeidimo data pagal bylos aplinkybes yra nustatytina iš byloje esančių dokumentų (nuotraukų) ir susirašinėjimo tarp ieškovės ir atsakovo, tai yra kai ieškovės nurodytas meistras lipo ant stogo ir po jo apsilankymo (2022 m. gegužės 6 d.) labiausiai tikėtina šalia kamino atsirado stogo dangos pažeidimas. Aplinkybės niekaip neįrodo, kad atsakovas apie minėtus trūkumus žinojo parduodant daiktą ieškovei ir sudarydamas sandorį elgėsi nesąžiningai. Priešingai – vienintelė stogo pažaida atsirado jau po sandorio sudarymo, todėl atsakovas niekaip negalėjo nuslėpti aplinkybės apie stogo nesandarumą, nes jos tiesiog nebuvo sandorio sudarymo metu.
24.2. Ekspertai nenurodė ir pirmosios instancijos teismas byloje nenustatė, per kokios trukmės periodą atsirado stogo trūkumai. Atsakovas neneigia aplinkybės, kad dėl stogo konstrukcijų jo dalys ilguoju periodu supuvo ir suminkštėjo, dėl ko tam tikru momentu pasirodė drėkstančios vietos. Tačiau laikotarpiu kai atsakovas gyveno name ir juo naudojosi vanduo per stogo konstrukcijas netekėjo. Vienintelis drėgmės prasisunkimo per stogą faktas užfiksuojamas jau po to, kai ieškovė įsigijo turtą, kai jos užsakymu, jos parinktas meistras lipo ant stogo 2022 gegužės – liepos mėnesiais.
24.3. Ieškovė stogą galėjo apžiūrėti pasinaudojus kopėčiomis, tačiau tai nebuvo atlikta, nors niekas ieškovei to padaryti netrukdė.
24.4. Kaip matyti iš į bylą pateiktų iš drono darytų foto nuotraukų, namo pardavimo metu stogas buvo vientisas ir be jokių pažeidimų ar skylių. Tuo tarpu atsakovui atvykus į namą, šiltinantys cokolį meistrai, kurie atliko dalį stogo darbų, pasakė, kad ant stogo matyti fiziniai pažeidimai ir skylės. Stogo pažaida atsirado arba krosnelės meistrams apžiūrint kamino indėklus (2022 m. gegužės 6 d.) arba montuojant krosnelę. Įvertinus tai, kad pagal eksperto vertinimo akto išvadas stogas dėl netinkamo įrengimo galėjo būti stipriai susidėvėjęs, pasirodė drėgmė būtent nuo to momento kai meistrai fiziškai jį pažeidė. Tačiau tai neįrodo atsakovo kaltės, kad jis apie vandens pratekėjimus jau žinojo parduodant namą ir tikslingai tai nuo ieškovės nuslėpė.
24.5. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino ir nenustatė tikrojo vandens pratekėjimo pro stogo konstrukcijas momento. Teismas, vadovaujantis ekspertų išvadomis, konstatavo, kad stogas įrengtas nesilaikant reikalavimų, dėl to stogo trūkumai atsirado dėl ilgalaikio poveikio, ir sprendė, kad ieškovė įrodė, jog minėti trūkumai egzistavo nuosavybės teisės perleidimo momentu. Tačiau teismas nenustatė ir nevertino kuriuo momentu dėl minėtų trūkumų pradėjo pratekėti vanduo – ar apeliantui dar gyvenant name ar po to pirkimo–pradavimo sutarties ir priėmimo–perdavimo akto sudarymo dienos. Taigi konstatuotina, kad byloje neįrodytas faktas, jog atsakovas apie vandens pratekėjimą žinojo ir tyčia tai nuslėpė nuo ieškovės.
24.6. Pirmoji namo apžiūra vyko dar 2022 m. žiemos pabaigoje / ankstyvą pavasarį. Po pirmosios apžiūros žiemą iki namo nuosavybės perdavimo ieškovė ne kartą lankėsi name, jį apžiūrėjo tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Per visą šį kelių mėnesių namo apžiūros laikotarpį buvo kritulių (buvo ir sniego gulinčio ant stogo ir stiprių pavasarinių ir jau vasarinių liūčių ir tikrai prasiskverbusi drėgmė būtų labai pastebima apžiūrint namus), taigi jei atsakovui dar gyvenant name pro stogą jau būtų pradėjęs varvėti vanduo – ieškovė tikrai būtų tai pamačiusi apžiūrint namus prieš sudarant sutartis ar besilankant kelintąjį kartą po pirkimo arba pirmomis dienomis tik pardavus namą ar tik atsikrausčius, nes ieškovė po namo įsigijimo dažnai lankėsi name, matomai jau planuodama remonto darbus, klausinėdama dėl namo aptarnavimo.
24.7. Už aptartą kainą pardavėjas pardavinėjo ne naują, o jau pasidėvėjusį gyvenamąjį sodo namą, kuris turėjo tokias savybes kokias jis turėjo – stogas buvo tokios kokybės, kokia buvo įrengta prieš daugiau nei 10 metų ir drėgmės apelianto gyvenimo metu tikrai nepraleidinėjo, tai yra atlikinėjo savo tiesioginę paskirtį – saugojo nuo kritulių ir atmosferos poveikio, ką patvirtino ir liudininkas nekilnojamojo turto tarpininkas. Ieškovė notarine tvarka davusi patvirtinimą, kad ji su visai namo kokybės aspektais susipažino, ją kokybė tenkina ir pretenzijų dėl kokybės neturi ir neturės, sutiko sumokėti pinigų sumą, kurią atsakovas derybų būdu sumažino iki ribinės. Jei ieškovės reikalavimai būtų kitokie, tai yra kad ji nori įsigyti seną namą, tačiau su naujai įrengtu stogu, atsakovas tokio sandorio elementariai nebūtų sudaręs, nes sandoris neatitiktų ieškovės lūkesčių, tuo tarpu gavus patvirtinimus, kad ieškovė su turto būkle susipažino, nes tokią galimybę visada turėjo, ir dėl būklės jokių pretenzijų neturi, sandoris buvo sudarytas.
24.8. Taisydama seno stogo pratekėjimo priežastis ieškovė pasirinko ne tik patį brangiausią ir visiškai nepagrįstą trūkumų taisymo metodą – pakeitė stogo konfigūraciją (prailgino vieno šlaito pusę, matomai, kad uždengtų naujai įrengiamo priestato plotą ir būtų galimybė įrengti papildomai terasą), pakeitė visą stogo dangą ir visą apšiltinimą, o ne pašalino vienos pažaidos vietą.
24.9. Uždažymai skirtingais dažais atsirado dėl to, kad namo viduje buvo atliekamas paprastasis remontas. Lubos buvo perdažomos baltais dažais, o aukštai prie laiptinės zonos lubų dalis ir esanti sienos plokštuma besitęsianti nuo 1a. iki 2a. dalis liko nenudažyta ir tamsesnė, tai akivaizdžiai įrodo, kad vieta, per kurią neva sunkėsi vanduo (lubos) nebuvo perdažyta. Kaip tik ši dalis liko neatnaujinta ir nenudažyta – todėl ji ir yra tamsesnė nei naujai nudažyta likusio kambario lubų dalis. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių ir atsakovo paaiškinimų visiškai nevertino ir padarė klaidingą išvadą. O ši aplinkybė iš tikrųjų įrodo ir nuginčija visas ieškovės teikiamas prielaidas, kad kažką atsakovas bandė nuslėpti. Drėgmė pasirodė sudūrimo lubų dažytų dar 2008 m. įsirengiant namus ir drėgmė sunkėsi per naujai tapetais išklijuotas sienas. Paneigia jų teiginius neginčijamai, lubos įrengtos iš gipso kartono, kuris neatsparus drėgmei. Jei būtų ilgą laiką veikiama drėgmės gipso kartono plokštė pradėtų brinkti, pūstis, su laiku atsisluoksniuotų paviršius, atsirastų skylė ir pan. Ant nuolat šlapiuojančios vietos yra neįmanoma užtepti dažus, bandant paslėpti defektą.
Atsiliepimas
25. Ieškovė E. A.-L. atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
25.1. 2022 m. liepos 25 d. buvo vykdoma namo apžiūra dalyvaujant atsakovo atstovui. Defektavimo akte konstatuota, kad polistirolas prileistas iki pat vatos, nėra oro patekimo, šutimas, kondensatas, užkalta danga tiesiai ant vatos. Latakai neteisingai padaryti, malkinės stogas supuvęs. Surašant defektavimo aktą buvo daromi vaizdo ir garso įrašai, iš kurių matyti, kad medžio drožlių plokštė, ant kurios tvirtinama stogo danga, tiesiog trupa ją palietus rankomis Prieš įsigyjant namą atsakovas nurodė, kad su namo stogu viskas gerai ir namo stogas jokių investicijų nereikalauja, o po to paaiškėjo, kad namo stogo būklė itin prasta.
25.2. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės pripažįsta aplinkybę, kad namo stogas yra su defektais, pripažįsta faktą, jog dėl stogo konstrukcijų jo dalys ilguoju periodu supuvo ir suminkštėjo, tačiau atsakovas teigia, kad kaip namo pardavėjas nėra atsakingas už šiuos trūkumus, nes vanduo į namo vidines patalpas, garažą pradėjo tekėti po namo perdavimo ieškovei.
25.3. Namo stogo konstrukcijų trūkumų pobūdis (medžio drožlių plokštė supuvus, minkšta, trupa palietus rankomis) ir mastas ( viso stogo apimtyje) akivaizdžiai matyti byloje esančiuose vaizdo įrašuose. Teismas sprendime, vadovaudamasis eksperto D. K. ir liudytojo G. B. paaiškinimais, pagrįstai nustatė, kad tokie namo stogo konstrukcijos trūkumai galėjo atsirasti tik dėl ilgalaikio drėgmės poveikio kelių metų laikotarpyje. Pats trūkumų pobūdis (medžio drožlių plokštė supuvus, minkšta, trupa palietus rankomis) ir mastas (viso stogo apimtyje) patvirtina, kad šie namo stogo trūkumai negalėjo atsirasti po namo perdavimo ieškovei ar dėl pavienių asmenų lipusių ant stogo. Ilgalaikis kelių metų drėgmės poveikis namo stogui, negalėjo atsirasti vos per kiek daugiau nei mėnesį.
25.4. Vandens pratekėjimo momentas, kurį apeliaciniame skunde akcentuoja atsakovas, nėra namo stogo konstrukcijų trūkumų atsiradimo momentas, kuris yra teisiškai reikšmingas pardavėjo atsakomybei, o tik namo stogo trūkumų pasekmė.
25.5. Sprendime teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovui buvo žinoma apie stogo pratekėjimus iki namo nuosavybės perdavimo ieškovei.
25.6. Teismas sprendime pagrįstai nustatė, kad ieškovė namą įsigijo nuolatiniam gyvenimui, apie tai buvo žinoma ieškovui, kuriame nėra reikalingas stogo keitimas.
25.7. Ieškovė įrodinėjo didelės apimties esminius stogo konstrukcijos trūkumus – stogo konstrukcijų medžio drožlių plokštė supuvus, minkšta, trupa palietus rankomis viso stogo apimtyje – toks trūkumas negali būti pašalinamas užtaisant vienos vietos pažaidą, o reikalingas viso stogo konstrukcijų keitimas, ką ieškovė privalėjo padaryti ir realiai padarė, kad išvengti vandens pratekėjimo į namą ir garažą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
28. Ginčo objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovės ieškinį dėl parduoto ne naujo daikto – sodo namo su sodo žemės sklypu kainos sumažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
29. Pagal CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį ne tik perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus, bet taip pat jis privalo patvirtinti ir jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).
30. CK nenustato specialių pardavimo sąlygų ne naujai pastatytiems pastatams ar juose esantiems butams, todėl CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir tokio daikto pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, tačiau turi būti atsižvelgta ir į parduodamo daikto ypatumus, turinčius įtakos tokio daikto kokybei. Esminė pardavėjo pareiga pagal bendrąsias pirkimo–pardavimo sutartį reglamentuojančias teisės normas yra perduoti pirkėjui daiktą, kurio kokybė ir kiti kriterijai atitinka sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327, 6.333 straipsniai).
31. Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
32. Pirkėjo turimą informaciją apie perkamo daikto kokybę gali sudaryti pardavėjo jam pateikti faktai, duomenys ar dokumentai, apžiūros metu gaunama informacija ir kita. Tokia informacija suformuoja pirkėjo nuomonę apie daiktą ir sprendimą dėl sutarties sudarymo. Būtent pardavėjui tenka pareiga teikti pirkėjui informaciją apie daiktą ir užtikrinti daikto kokybę. Svarbu, kad, vykdydamas šią pareigą, pardavėjas elgtųsi sąžiningai, t. y. atskleistų pirkėjui apie daiktą turimą informaciją, galinčią turėti reikšmės sutarčiai sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-943/2022).
33. Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-943/2022).
34. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).
35. Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumus, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).
36. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 33 punktas).
37. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo tarp šalių nėra, kad 2022 m. balandžio 13 d. ginčo šalys sudarė sodo pastato ir garažo bei žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė iš atsakovo įsigijo nurodytą nekilnojamąjį turtą už 146 000 Eur. Sutarties 6.1.3 punkte pardavėjas (atsakovas) garantavo, kad šios Sutarties sudarymo momentu jam nėra žinoma minėto turto trūkumų, dėl kurių šio turto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas (ieškovė), apie tuos trūkumus žinodamas, nebūtų jų visai pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Pardavėjas įstatymų nustatyta tvarka atsako už minėtus trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daiktų perdavimo dėl pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės, arba dėl nenugalimos jėgos. Sutarties 7.1 punkte pirkėjas (ieškovė) pareiškė, kad turėjo galimybę ir apžiūrėjo daiktų būklę iki šios Sutarties pasirašymo dienos ir patvirtino, kad daiktai visiškai atitinka jo, kaip pirkėjo, keliamus reikalavimus bei mokamą kainą už perkamus daiktus ir dėl jų būklės bei kokybės jokių pretenzijų pardavėjui neturi. Parduodamo namo kokybės kriterijai Sutartyje nebuvo detaliai aptarti, vadinasi pagrįsta manyti, jog sodo namas turėjo atitikti įprastai tokiam statiniui pagal jo paskirtį keliamus reikalavimus. Turto perdavimo–priėmimo aktas tarp šalių pasirašytas 2022 m. gegužės 30 d.
38. Taip pat nustatyta, kad 2008 m. buvo atlikti sodo namo remonto darbai, taip pat buvo pakeista jo stogo danga: turto pardavimo skelbime buvo nurodyta, kad namas renovuotas 2008 m., stogas apšiltintas 250 mm vata, dengtas bituminėmis čerpelėmis. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė, prieš įsigydama turtą, detaliai domėjosi parduodamu sodo namu, teiravosi atsakovo apie perkamo namo būklę, taip pat stogo būklę. Šalys nurodo, jog atsakovas suteikė informaciją tiek apie namo būklę, tiek apie stogą – jo remontą (nagos keitimą) 2008 metais (remonto apimtį), apie panaudotas medžiagas, atsakovas nenurodė jokių galimų stogo trūkumų.
39. Ieškovė nurodo, jog ji planavo fasado apšiltinimo darbus, tačiau neplanavo stogo keisti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo suteikta informacija apie sodo namą ir jo stogą nesudarė ieškovei pagrindo manyti, kad stogas yra blogos būklės ir kad iš karto po sodo namo įsigijimo bus reikalinga atlikti kapitalinį stogo remontą ar visiškai stogą pakeisti, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu objektyviai nėra pagrįsta išvada, jog stogo apskritai tvarkyti ar keisti ir kad šalių ikisutartiniai santykiai patvirtina, jog šalys susitarė dėl tokios parduodamo namo kokybės, kuriam apskritai nėra, suprask ir nebus reikalingas stogo keitimas. Šiuo konkrečiu atveju svarbu priminti, jog sodo namo stogas tvarkytas buvo prieš keturiolika metų, o sutartyje šalys tokios sąlygos nėra nurodžiusios.
40. Bylos medžiaga patvirtina, kad stogo trūkumai nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos vizualiai pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, t. y. užlipus ant stogo.
41. Nustatyta, kad namo stogo trūkumai ieškovei paaiškėjo 2022 m. liepos 6 d., kai pro namo lubas ėmė bėgti vanduo. Apie nurodytą aplinkybę, ieškovė informavo atsakovą tą pačią dieną, t. y. 2022 m. liepos 6 d.
42. MB „Statybos ekspertizių centras“ vertinimo akte, kurį surašė ekspertas dr. D. K., nurodyta, kad 2022 metų rugsėjo 6 dieną apžiūrėjus pastato stogą, bei pasirinktinose vietose nuardžius bituminių čerpių dangą, nustatyta, kad OSB plokštė paveikta drėgmės poveikio supuvusi, trupa. Dalis stogo dangos, dėl pažeistos OSB plokštės yra įlinkusi. Esamas plokštės puvimas po stogo danga atsirado dėl to, kad stogo vėdinimas buvo įrengtas netinkamai, nebuvo užtikrintas pakankamas stogo konstrukcijų vėdinimas įrengiant oro kanalus apatiniame stogo karnize ir oro ištraukimo kanalus prie stogo kraigo, ko pasėkoje OSB plokštė laikui bėgant dėl drėgmės poveikio supuvo. Esamas stogo įrengimas neužtikrina, tuo metu kai buvo atliekami darbai, galiojusių statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ šlaitiniai stogai, nuostatų. Išsimatavus stogo dangos nuolydžius nustatyta, kad bituminių čerpių stogo dangos nuolydis yra 40,65°, o mažesnio stogelio 4,65°. Esamo stogelio nuolydis neužtikrina minimalaus 10° šlaitinių stogų dengtų bituminėmis čerpėmis nuolydžio, remiantis tuo metu, kai buvo atliekami darbai, galiojusiu statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ šlaitiniai stogai, nuostatomis. Apžiūros metu nustatyta, kad drėgmės yra pažeistos vidaus konstrukcijos. Esama situacija netenkina STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ reikalavimo dėl drėgmės. Nustatytiems defektams, darbų ištaisymo kainos nustatymui sudaryta lokalinė darbų sąmata Nustatyta defektų ištaisymo darbų kaina 11 185,19 Eur. Vertinimą atlikęs ekspertas dr. D. K. bei liudytojas D. B. (ieškovės užsakymu atlikęs namo fasado apšiltinimo darbus) teismo posėdžio metu paaiškino, kad nurodyti stogo trūkumai (supuvusi OSB plokštė) atsirado dėl ilgalaikio, kelis metus trukusio poveikio. Teisėjų kolegijos vertinimu nustatytos aplinkybės pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui prieiti prie išvados, jog namo stogo trūkumai egzistavo iki nuosavybės teisės perėjimo ieškovei momento.
43. Bylos duomenys patvirtina ir dėl to faktiškai nėra ginčo, jog tokios padėties susidarymo priežastis yra ta, kad stogo vėdinimas buvo įrengtas netinkamai, nebuvo užtikrintas pakankamas stogo konstrukcijų vėdinimas įrengiant oro kanalus apatiniame stogo karnize ir oro ištraukimo kanalus prie stogo kraigo, ko pasėkoje OSB plokštė laikui bėgant dėl drėgmės poveikio supuvo. Apeliantas nurodo, jog netinkamas nuolydis yra nustatytas vien prie namo sienos esančios malkinės stogelio dalyje, o malkinė nėra kadastre įregistruota, todėl nėra pirkimo – pardavimo objektu, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu šie apelianto argumentai nepaneigia išvados, jog stogo būklė buvo bloga ir tokia tapo per ilgą laiką iki šalių pirkimo pardavimo sutarties sudarymo. Sutiktina, jog šios aplinkybės, kaip ir pakeisto sodo namo stogo ploto pakeitimas (padidinimas) galėtų būti pagrindu kvestionuoti reikiamos stogo trūkumams ištaisyti pinigų sumos dydį.
44. Minėta, jog stogo trūkumai atsirado dėl ilgalaikio, kelis metus trukusio poveikio ir ši Statybos ekspertizių centro vertinimo išvada nėra paneigta. Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino ir nenustatė tikrojo vandens pratekėjimo pro stogo konstrukcijas momento, teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė savaime nėra lemianti, kadangi vandens pratekėjimas yra namo stogo trūkumų pasekmė, o ne priežastis, tačiau teisėjų kolegija sutinka, jog tai gali būti viena iš aplinkybių spręsti dėl apelianto ne/sąžiningumo. Apeliantas tvirtina, jog vandens pratekėjimas atsirado nuo to momento, kai ieškovės samdyti meistrai, siekiant apžiūrėti kaminą, o vėliau ir įrengti krosnelę, lipo ant stogo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu ši aplinkybė tikėtina kaip paspartinusi vandens prasisunkimą, tačiau savaime nepaneigia to, kad stogo plokštė po stogo danga jau buvo supuvusi, minėta, jog stogo trūkumai atsirado dėl ilgalaikio, ne vienus metus trukusio poveikio, t. y. iki Sutarties sudarymo.
45. Spręsdama dėl sandorio šalių elgesio bei dėl apelianto sąžiningumo, teisėjų kolegija vertina aplinkybes, jog ieškovė, prieš įsigydama turtą, atidžiai domėjosi parduodamu namu, keletą kartų vyko apžiūrėti namo, pirkimo–pardavimo sutartis pasirašyta 2022 m. balandžio 13 d., o turto perdavimo–priėmimo aktas tarp šalių pasirašytas 2022 m. gegužės 30 d. Vadinasi per daugiau nei du mėnesius vanduo į patalpas pro namo stogą nepratekėjo, priešingu atveju matytųsi vandens pratekėjimo žymės. Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis bylos medžiaga objektyviai negalima pagrįsti išvados, kad atsakovas nuolat - po kiekvieno lietaus dažė lubas arba tariamai iki sutarties sudarymo buvusią pratekėjimo vietą. Bylos duomenys nepatvirtina, jog pratekėjimo požymiai buvo iki šalių sutarties sudarymo, todėl tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrįsta bylos duomenimis. Labiau tikėtina yra tai, kad atsakovas nežinojo apie vandens pratekėjimo grėsmę iki sodo namo pardavimo dienos. Aplinkybė, kad name dažytos lubos, o dalis jų yra likusi dažyta kita spalva, yra tikėtinas namo dalinio remonto padarinys (atliekant kambarių bet ne laiptinės remontą). Teisėjų kolegijos vertinimu vien ši aplinkybė nagrinėjamos bylos kontekste nesudaro pagrindo paneigti atsakovo kaip pardavėjo sąžiningumo.
46. Tačiau nepaisant aplinkybės, jog atsakovas tikėtina galėjo nežinoti apie namo stogo konstrukcijos trūkumus, dėl ko į namo vidų pradėjo pratekėti vanduo, kaip jau buvo minėta, už parduodamo daikto kokybę atsakingas yra pardavėjas – atsakovas, kuris privalo patvirtinti sodo namo tinkamumą naudotis. Sutiktina, jog dėl pratekančio stogo negalima naudotis sodo namu pagal jo įprastinę paskirtį, tvarkyti sodo namo vidų, atlikti apdailą bei juo pilnavertiškai naudotis galima tik minimus stogo trūkumus pašalintus, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovas kaip pardavėjas atlygintų protingas pirkėjos išlaidas daikto trūkumams ištaisyti.
47. Vertinimo akte nustatyta, kad namo stogo defektų ištaisymo darbų kainą sudaro 11 185,19 Eur (ieškovė pateikė duomenis, jog už viso namo stogo keitimą ji sumokėjo 13 829,10 Eur). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog Vertinimo akte nebuvo atsižvelgta į stogo įprastinį nusidėvėjimą, primintina, jog šalys susitarė ne dėl naujo namo pirkimo pardavimo, o dėl dvidešimties metų senumo sodo namo pirkimo – pardavimo, kurio stogas buvo perdengtas prieš keturiolika metų iki šalių sutarties sudarymo. Be to ieškovė stogo keitimui pasirinko kitas – brangesnes medžiagas, stogo plotą išplėtė. Neįvertinus šių aplinkybių ir priteisiant visą ieškovės ieškinyje jos prašomą sumą, ieškovė būtų įgijusi visiškai naują ir kitos apimties bei kokybės sodo namo stogą. Teisėjų kolegijos nuomone į šią aplinkybę nagrinėjamu atveju turėjo atsižvelgti pirmosios instancijos teismas bei įvertinti buvusį daikto nusidėvėjimą.
48. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pateiktoje sąmatoje yra įtraukta pastolių nuoma, statybinių šiukšlių išvežimas, anksčiau dažytų paviršių dažymas nuvalant senus dažus ir glaistant ir padengiant labai geros kokybės dažais (virš 1 400 Eur su PVM), tačiau nebuvo atsižvelgta į tai, kad ieškovei atliekant sodo namo sienų apšiltinimo bei kitus suplanuotus darbus pastoliai ir taip buvo išnuomoti, statybinės šiukšlės susidarė ir buvo vežamos bet kuriuo atveju, o namo patalpų sienos buvo dažomos ir atnaujinamos pritaikant namą ieškovės poreikiams ir atnaujinant paviršius (pertvarkant, perdažant) pagal ieškovės pageidavimus. Atsižvelgdama į šias visas byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasi protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas sumažinti ieškovės prašomą priteisti stogo trūkumų ištaisymo sumą nuo 11 185,19 Eur iki pagrįstos 8 000 Eur sumos.
49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Atsakovas, nesutikdamas su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Atsakovas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovo nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik byloje esančiais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.
50. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
51. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino remontuoto namo stogo nusidėvėjimo bei jo remonto darbų apimčių, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodytoje dalyje, sumažinant ieškovei iš atsakovo priteistinų išlaidų sumą remonto darbams kompensuoti nuo 11 185,19 Eur iki 8 000 Eur sumos. Kitoje ginčo dalyje pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
52. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
53. Atsakovo apeliacinį skundą patenkinus iš dalies ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
54. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
55. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 2 567 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, t. y. 1 815 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 252 Eur žyminio mokesčio išlaidas ir 500 Eur vertinimo akto atlikimo išlaidas.
56. Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 2 594,01 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme advokato pagalbai apmokėti.
57. Ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies (71,52 proc., prašė priteisti 11 185,19 Eur, priteista 8 000 Eur suma), todėl ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 1 835,92 Eur (2 567 Eur x 28,48 proc.) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Atsakovui iš ieškovės priteistina 738,77 Eur (2 594,01 Eur x 28,48 proc.) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 097,14 Eur bylinėjimosi išlaidų suma pirmosios instancijos teisme.
58. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 6,64 Eur, kurios didžiąja dalimi patenkinus ieškinį, priteisiamos iš atsakovo.
59. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 800 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas apeliacines instancijos teisme, sumokėdama už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 1 068,75 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacines instancijos teisme, sumokėdamas 816,75 už advokato pagalbą ir 252 Eur žyminio mokesčio.
60. Apeliacinis skundas tenkintas iš dalies (28,48 proc.), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 572,16 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, o atsakovui iš ieškovės priteistina 304,38 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 267,78 Eur bylinėjimosi išlaidų suma apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei E. A.-L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 000 Eur (aštuoni tūkstančiai eurų) dydžio išlaidas namo stogo remonto darbams kompensuoti, 1 097,14 Eur (vienas tūkstantis devyniasdešimt septyni eurai 14 ct) bylinėjimosi išlaidų ir 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 8 000 Eur sumos, skaičiuojamas nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2023 m. kovo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,64 Eur (šeši eurai 64 ct) pašto išlaidoms atlyginti.
Priteisti ieškovei E. A.-L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 267,78 Eur (du šimtai šešiasdešimt septyni eurai 78 ct) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.