Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-09-07 · Civilinė byla Nr. e2-800-790/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2023-09-07Lietuvos apeliacinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-04-04Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-09-07
Bylos Nr.
e2-800-790/2023
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00775-2023-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
Teisėjas
Marius Bajoras (pirm.)
Ieškovas
„Didmena 24“
Atsakovas
V. G.
Kategorijos
Civilinės bylos Nr. e2-800-790/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00775-2023-1Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.1.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 7 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Didmena 24“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 12 d. nutarties, kuria nustatytas terminas sumokėti trūkstamą žyminį mokestį civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Didmena 24“ ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Didmena 24“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. G. 503 328,54 Eur skolos ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo 503 328,54 Eur sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė taip pat prašė teismo bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka bei pateikė 1 393,39 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 12 d. nutartimi nutarė ieškinį nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir įpareigojo ieškovę per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus – sumokėti trūkstamą žyminį mokestį.

3. Teismas nurodė, kad ieškinyje nurodytų aplinkybių, pateiktų rašytinių įrodymų turinys ir reikalavimo pobūdis leidžia daryti išvadą, jog byla nagrinėtina pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Ieškovė ne visas ieškinyje išdėstytas aplinkybes pagrindė rašytiniais įrodymais. Atsižvelgdamas į aplinkybę, kad ieškovė, paduodama ieškinį dokumentinio proceso tvarka, sumokėjo dalį žyminio mokesčio, teismas įpareigojo ieškovę sumokėti likusiąją žyminio mokesčio dalį.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Ieškovė UAB „Didmena 24“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Tarp apeliantės ir atsakovo kilęs ginčas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) numatytus dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamo ieškinio kriterijus. Ieškiniu pareikštas vienas piniginis reikalavimas, kylantis iš dvišalės rašytinės sutarties, taip pat su pagrindiniu reikalavimu susiję išvestiniai reikalavimai dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų.

4.2. Apeliantės pareikštas reikalavimas yra pagrįstas prie ieškinio pridėtais rašytiniais įrodymais. Apeliantė remiasi rašytiniais įrodymais ir rašytine forma procesiniame dokumente pateiktais savo paaiškinimais. Nei liudytojų parodymais, nei daiktiniais įrodymais, nei kitomis įrodinėjimo priemonėmis ieškinyje nėra remiamasi.

4.3. Ieškinyje pateiktas prašymas bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Todėl teismo nutartis atsisakyti nagrinėti ieškinį tokiu būdu turi būti pagrįsta išsamiais paaiškinimais, kodėl ieškinys negali būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka. Be aiškių paaiškinimų dėl nenurodytų tikslių aplinkybių, kuriomis remiantis ieškinys neatitinka dokumentinio proceso reikalavimų, taip pat yra nepagrįstas didesnio žyminio mokesčio mokėjimas.

4.4. Nutartyje nėra nurodyta aplinkybių, leidžiančių taikyti CPK 424 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismas nutartyje nenurodė, dėl kokios priežasties atsisakė nagrinėti ieškinį dokumentinio proceso tvarka ir kodėl tokiu atveju ieškovė privalo sumokėti didesnį žyminį mokestį nei numatyta pagal CPK.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

15. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Didmena 24“ ginčo nagrinėjimą teisme inicijavo pagal dokumentiniam procesui CPK nustatytas taisykles (CPK XXII skyrius, CPK 424–430 straipsniai). Ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kiti), kilnojamojo daikto, vertybinių popierių priteisimas ar reikalavimai iš nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių dėl nuomininko iškeldinimo, ieškovo prašymu gali būti išspręstas XXII skyriuje nustatyta tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 424 straipsnio 1 dalis). Taigi, dokumentinis procesas – supaprastinto proceso forma, kuria siekiama užtikrinti greitesnį ginčų nagrinėjimą. Esant ieškovo prašymui nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka, teismas, nesant ieškinio neatitikimo įstatymo numatytiems reikalavimams, dėl kurių ieškinys negalėtų būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka (CPK 424 straipsnio 1–2 dalys, 425 straipsnis), ar ieškovo dokumentinio proceso atsisakymo (CPK 426 straipsnis), neturi pagrindo nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1140-178/2017; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-179-236/2020).

16. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinyje nurodytų aplinkybių, pateiktų rašytinių įrodymų turinys ir reikalavimo pobūdis leidžia daryti išvadą, kad byla nagrinėtina pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles bei ieškovė ne visas ieškinyje išdėstytas aplinkybes pagrindė rašytiniais įrodymais. Remdamasis padarytomis išvadomis bei vadovaudamasis CPK 428 straipsnio 7 dalimi, teismas nutarė bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles bei įpareigojo ieškovę sumokėti trūkstamą žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl UAB „Didmena 24“ ieškinio priėmimo, neteisingai pritaikė CPK normas ir dėl to priėmė nepagrįstą nutartį.

17. Pagal CPK 428 straipsnio 7 dalį padarius išvadą, kad ieškinys pagal pateiktus įrodymus negali būti visiškai patenkinamas, teismas priima nutartį nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir nustato terminą primokėti trūkstamą žyminį mokestį. Tačiau minėta, kad šiuo atveju teismas skundžiama nutartimi išsprendė ieškinio priėmimo, t. y. civilinės bylos iškėlimo klausimą. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas sprendžia tik ieškinio atitikimo bendriesiems procesiniams dokumentams keliamiems formos ir turinio (CPK 111, 135 straipsniai) reikalavimams bei dokumentiniame procese keliamiems formaliems ieškinio leistinumo reikalavimams (CPK 424 straipsnio 1 dalis) klausimus. Pirmosios instancijos teismas leistinų rašytinių įrodymų pakankamumo klausimą gali nagrinėti tik spręsdamas preliminaraus teismo sprendimo priėmimo klausimą (CPK 427 straipsnio 3 dalis). Taigi ieškiniui, pareikštam nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, priimti pakanka, kad ieškinio reikalavimui pagrįsti ieškovas nurodo ir pateikia bent kokius leistinus rašytinius įrodymus. Tuo tarpu priėmęs ieškinį ir spręsdamas preliminaraus sprendimo priėmimo klausimą, nustatęs, kad ieškinys pagal pateiktus rašytinius įrodymus negali būti visiškai patenkinamas, teismas CPK 428 straipsnio 1 ir 7 dalies pagrindu priima nutartį dėl trūkstamo žyminio mokesčio primokėjimo, kad bylą būtų galima nagrinėti bendrąją ginčo teisenos tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468/2003; 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1150/2009). Taigi, ieškinio priėmimo stadijoje jo pagrįstumas ir galimybė priimti preliminarų sprendimą tenkinti ieškinį esamų įrodymų pagrindu nėra nagrinėjami iš esmės (tai jau po ieškinio priėmimo sprendžiama kitoje proceso stadijoje CPK 428 straipsnio 1, 7 dalyse nustatyta tvarka) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1140-178/2017).

18. Iš šioje byloje susiklosčiusių aplinkybių galima padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas CPK 428 straipsnio 7 dalį ir nutaręs ieškinį nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, šiuo atveju dar ieškinio priėmimo stadijoje a priori (iš anksto) išnagrinėjo reikalavimų pagrįstumo ir galimybės priimti preliminarų sprendimą tenkinti ieškinį esamų įrodymų pagrindu klausimą. Tokiu būdu teismas netinkamai aiškino bei pritaikė dokumentiniam procesui CPK nustatytas taisykles.

19. Bylos nagrinėjimas dokumentinio proceso tvarka yra ypatingas tuo, kad iki preliminaraus teismo sprendimo priėmimo atsakovui apie pareikštą ieškinį nėra pranešama, teismas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo ieškinio priėmimo dienos ieškinį išnagrinėja rašytinio proceso tvarka ir priima preliminarų teismo sprendimą (CPK 427 straipsnio 2–4 dalys). Kadangi teismas dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo sprendžia remdamasis tik vienos iš ginčo šalių (ieškovo) pateiktas įrodymais, o kita šalis neturi galimybės iki preliminaraus teismo sprendimo priėmimo pareikšti savo atsikirtimus, įstatyme yra įtvirtintas reikalavimas ieškinį pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 424 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu teismui šių įrodymų nepakanka, teismas nustato ieškovui terminą trūkumams šalinti arba nurodo primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (CPK 424 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-335/2009; 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1277/2010).

20. Šios nutarties 16 punkte paminėta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei terminą sumokėti trūkstamą žyminį mokestį, taip pat nurodė, kad ieškovė ne visas ieškinyje išdėstytas aplinkybes pagrindė rašytiniais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks abstraktaus pobūdžio teiginys, iš kurio negalima nustatyti nei kokių aplinkybių ieškovė nepagrindė leistinais rašytiniais įrodymais, nei kokių pastarąsias pagrindžiančių įrodymų nepateikė, ne tik neatitinka ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirties – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, tačiau kartu kliudo asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai). Šiuo atveju teismas, nustatęs, kad ne visi ieškinio, spręstino dokumentinio proceso tvarka, reikalavimai yra pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais, turėjo nurodyti trūkstamais įrodymais nepagrįstas aplinkybes, kurioms pagrįsti reikalinga pateikti naujus įrodymus. Abstrakčiai konstatuodamas, kad ieškovė ne visas ieškinyje išdėstytas aplinkybes pagrindė rašytiniais įrodymais, teismas skundžiamoje nutartyje faktiškai nenustatė kokių nors leistinų rašytinių įrodymų ginčo išsprendimui trūkumų.

21. Skundžiamos nutarties turinys leidžia nuspręsti, kad trūkstamų įrodymų faktą pirmosios instancijos teismas susiejo su negalėjimu ieškinio išnagrinėti dokumentinio proceso tvarka pagal CPK 428 straipsnio 7 dalį. Minėta, ši civilinio proceso įstatymo norma taikoma preliminaraus sprendimo priėmimo stadijoje, kuomet teismas įpareigoja ieškovą sumokėti trūkstamą žyminį mokestį todėl, kad ieškinys pagal pateiktus įrodymus negali būti visiškai patenkinamas, bet ne dėl jame esančių trūkumų. Ieškinio trūkumų šalinimo institutą teismas taiko pirmajame dokumentinio proceso etape, kai pareiškiamas dokumentinio proceso tvarka galimas nagrinėti ieškinys, iki preliminaraus sprendimo priėmimo (CPK 424 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-662/2009). Tokiu būdu teismas nepagrįstai taikydamas CPK 428 straipsnio 7 dalį nustatė ieškovei terminą trūkumams pašalinti – sumokėti trūkstamą žyminį mokestį. Kita vertus, minėta, teismas skundžiamoje nutartyje faktiškai nenustatė leistinų rašytinių įrodymų ginčo išsprendimui trūkumų.

22. Remdamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas priėjo prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas įpareigojo ieškovę pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus – sumokėti trūkstamą žyminį mokestį, kuriuos susiejo su tariamu įrodymu trūkumu bei dėl to būtinumu ieškinio reikalavimus nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, yra neteisėta. Dėl to Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartis panaikinama ir klausimas dėl ieškovės UAB „Didmena 24“ ieškinio priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Didmena 24“ ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Marius Bajoras