Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 8 d. nutarties, kuria ieškovo E. K. ieškinys atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „STA projektai“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, kompensacijos už neteisėtą atleidimą iš darbo, neišmokėto darbo užmokesčio, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo (trečiasis asmuo byloje viešoji įstaiga Visagino ligoninė) laikytas nepaduotu (civilinėje byloje Nr. 2-1980-390/2009).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nutartyje nurodyta, kad ne visi ieškinio reikalavimai yra pagrįsti rašytiniais įrodymais. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 7 722 Lt dydžio darbo užmokestį, nesumokėtą už 2009 m. balandžio mėnesį, 1 743,68 Lt dydžio darbo užmokestį, nesumokėtą už 2009 m. gegužės mėnesį, tačiau prie ieškinio nėra pridėta rašytinių įrodymų, patvirtinančių prašomo priteisti darbo užmokesčio neišmokėjimo faktą bei įsiskolinimo dydį. SEB banko 2009 m. balandžio 22 d. išduota pažyma apie į ieškovo sąskaitą nuo 2007 m. gruodžio 1 d. iki 2009 m. balandžio 22 d. gautas pajamas iš UAB „STA projektai“ minėtų aplinkybių nepatvirtina. Ieškovas taip pat prašo priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas - 10 939,50 Lt, tačiau su ieškiniu nėra pateikti įrodymai, iš kurių būtų galima nustatyti kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydį. Ieškovas nurodė, jog atsakovas ieškovui šių duomenų piktybiškai neteikia, todėl kompensacija už nepanaudotas atostogas turi būti sumokėta už visus pas atsakovą dirbtus 17 mėnesių ir 3 kalendorines dienas. Teismas nesutiko su šiuo ieškovo argumentu.

Nutartyje nurodyta, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo ieškovui du kartus buvo siunčiama registruotu paštu ieškovo nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu, tačiau abu laiškai grįžo neįteikti, su žyma „neatsiėmė“. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. CPK 121 straipsnis numato dalyvaujančių byloje asmenų pareigą informuoti teismą ir kitus byloje dalyvaujančius asmenis apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo nesilaiko šios pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais. Ieškovas nustatytu terminu nepašalino ieškinio trūkumų, todėl jo ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, laikytina pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis apelianto skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas sprendžia tik ieškinio atitikimo bendriesiems procesiniams dokumentams keliamiems formos ir turinio (CPK 111, 135 str.) reikalavimams bei dokumentiniame procese keliamiems formaliems ieškinio leistinumo reikalavimams (CPK 424 str. 1 d.) klausimus. Pirmosios instancijos teismas leistinų rašytinių įrodymų pakankamumo klausimą gali nagrinėti tik spręsdamas preliminaraus teismo sprendimo priėmimo klausimą (CPK 427 str. 3 d.). Taigi ieškiniui, pareikštam nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, priimti pakanka, kad ieškinio reikalavimui pagrįsti ieškovas nurodo ir pateikia bent kokius leistinus rašytinius įrodymus. Spręsdamas preliminaraus sprendimo priėmimo klausimą ir nustatęs, jog ieškinys pagal pateiktus rašytinius įrodymus negali būti visiškai patenkinamas, teismas CPK 428 straipsnio 1 ir 7 dalies pagrindu priima nutartį dėl trūkstamo žyminio mokesčio primokėjimo, kad bylą būtų galima nagrinėti bendrąją ginčo teisenos tvarka. Kita vertus, nustatęs, kad ieškovas pateikė leistinus rašytinius įrodymus, tačiau jų nepakanka preliminariam sprendimui priimti, teismas turi teisę pasiūlyti ieškovui pateikti papildomus leistinus rašytinius įrodymus (CPK 179 str. 1 d.) arba patikslinti jau pateiktų rašytinių įrodymų turinį ir nustatyti tam terminą. Tačiau visais atvejais, jeigu, teismo manymu, pateiktų rašytinių įrodymų nepakanka priimti preliminarų sprendimą, teismas turi skirti terminą trūkstamam žyminiam mokesčiui primokėti, kad ieškovas galėtų pasinaudoti teise dokumentinį procesą transformuoti į bendrąją ginčo teiseną (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-468/2003).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas E. K. pareiškė ieškinį atsakovui UAB „STA projektai“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, kompensacijos už neteisėtą atleidimą iš darbo, neišmokėto darbo užmokesčio, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo. Ieškovas ieškinį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka (b. l. 5-12). Teismas 2009 m. gegužės 28 d. nutartimi nustatė ieškovui E. K. terminą pateikti teismui prašomų priteisti 7 722 Lt bei 1 743,68 Lt neišmokėto darbo užmokesčio faktą bei dydį patvirtinančius įrodymus bei įrodymus, iš kurių būtų galima nustatyti kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydį, arba prašymą bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (b. l. 13), o ieškovui nustatytu terminu nepašalinus nurodytų ieškinio trūkumų 2009 m. liepos 8 d. nutartimi ieškovo E. K. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (b. l. 18).

Dokumentinis procesas – tai viena iš supaprastinto proceso formų, įtvirtina CPK XXII skyriuje. Dokumentinio proceso leistinumo taisyklės suformuotos CPK 424 straipsnyje. Absoliučią dokumentinio proceso leistinumo prielaidą nustato CPK 424 straipsnio 1 dalis, kuri imperatyviai nurodo, kokio pobūdžio reikalavimus galima pareikšti dokumentiniame procese. Ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kiti), kilnojamojo daikto, vertybinių popierių priteisimas ar reikalavimai iš nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių dėl nuomininko iškeldinimo, ieškovo prašymu gali būti išspręstas XXII skyriuje nustatyta tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatyta dokumentinio proceso tvarka negalima vadovautis reiškiant ieškinius dėl nekilnojamojo daikto priteisimo, dėl teisinių santykių modifikavimo ar pripažinimo, ar dėl kitų, CPK 424 straipsnio 1 dalyje nepaminėtų, reikalavimų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo ieškinio, kurį jis prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, priėmimo klausimą turėjo įvertinti tai, ar apskritai egzistuoja ieškovo ieškinio (visų pareikštų reikalavimų) nagrinėjimo supaprastinto dokumentinio proceso tvarka galimybė. Iš ieškovo ieškinyje reiškiamų reikalavimų matyti, kad jis reiškia ne tik piniginio pobūdžio reikalavimus, susijusius su darbo teisiniais santykiais, tačiau ir reikalavimus panaikinti atsakovo 2008 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. P-85 skirtą drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, panaikinti atsakovo 2009 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. P-86 skirtą drausminę nuobaudą – papeikimą. Pažymėtina tai, kad tokie ieškovo reikalavimai yra iš esmės reikalavimai dėl šalis siejančių teisinių santykių modifikavimo, o tokių reikalavimų nagrinėjimo dokumentinio proceso tvarka leistinumas nėra numatytas (CPK 424 str. 1 d.). Tokiu atveju teismas, įvertinęs visus ieškovo reikalavimus, galėjo spręsti dėl pareikštų reikalavimų išskyrimo, o nusprendęs, kad nėra pagrindo išskirti pareikštus reikalavimus (pvz., dėl to, kad jų negalima laikyti savarankiškais) - priimti procesinį sprendimą dėl bylos pagal visus ieškinio reikalavimus nagrinėjimo remiantis bendrosiomis ginčo teisenos taisyklėmis (CPK 424 str. 2, 3 d.). Tokiam teismo procesiniam sprendimui priimti nereikia šalies, pareiškusios prašymą bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, sutikimo, kadangi visi minėti reikalavimai apskritai negali būti kartu nagrinėjami dokumentinio proceso tvarka (CPK 424 str. 1 d.).

Pažymėtina ir tai, kad ieškovas pareiškė reikalavimus, atsiradusius iš darbo teisinių santykių. CPK XX skyrius reglamentuoja darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, kurie nustatyti dėl to, jog įstatymų leidėjas atsižvelgė į nelygiavertį darbuotojo ir darbdavio ekonominį ir socialinį statusą. Šie ypatumai nustatyti siekiant labiau apsaugoti darbuotojo, kaip ekonomine ir socialine prasme silpnesnės darbo santykių šalies, interesus. Vienas iš pagrindinių proceso ypatumų tokio pobūdžio bylose yra teismo pareiga būti aktyviam (pvz., dažniausiai visais su ginčo byla susijusiais dokumentais disponuoja darbdavys, todėl teismas įpareigotas pats aktyviai dalyvauti įrodymų rinkimo procese). Darbo bylose teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nepateikia įrodymų, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-113/205, 2005 m. balandžio 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-229/2005, kt.). Pasirengimas nagrinėti darbo bylą teisme vyksta parengiamajame teismo posėdyje (CPK 415 str. 2 d.). Proceso koncentruotumui darbo bylose užtikrinti CPK numatyti tam tikri šios kategorijos bylų nagrinėjimo ypatumai, susiję su ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymu ir, kaip jau pažymėta, aktyvesnio nei paprastai civilinėse bylose teismo vaidmens įtvirtinimu. Priemones ieškinio trūkumams šalinti teismas taiko tik tokiu atveju, kai tie trūkumai negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti teisme metu (CPK 413 str. 2 d.). Teismas, rengdamasis bylą nagrinėti teisme, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, išreikalauja iš atsakovo dokumentus apie ieškovo priėmimą ir atleidimą (perkėlimą, nušalinimą) iš darbo, drausminių nuobaudų skyrimą, apie vidutinį ieškovo darbo užmokestį ir kitus bylai nagrinėti būtinus dokumentus, jeigu jų negali pateikti ieškovas (CPK 415 str. 1 d.).

Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 str. 2 d.). Ieškovo prie skundo pateikti įrodymai (b. l. 52-54) patvirtina tai, kad jis laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 10 d. dėl sunkaus susirgimo gydėsi ligoninėje, be to, šie įrodymai leidžia sutikti su skunde nurodytais argumentais, kad ieškovas dėl jį netikėtai užklupusios ligos pobūdžio neatsiminė ar galėjo neatsiminti prieš tai buvusių aplinkybių, savo atliktų teisinių veiksmų ir jų turinio, tarp jų paties inicijuoto teisminio proceso bei pareigos domėtis bylos eiga, informuoti apie buvimą stacionarinėje gydymo įstaigoje ir ambulatorinį gydymąsi (CPK 122 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas ieškinio pareiškime buvo nurodęs savo kontaktinį telefono numerį, todėl iš esmės galima sutikti su ieškovo nuomone, kad teismui du kartus išsiuntus ieškovo nurodytu adresu procesinius dokumentus, tačiau jų nepavykus įteikti, teismas, įgyvendindamas kooperacijos ir bendradarbiavimo principą (CPK 8 str.), galėjo pasinaudoti ieškovo nurodytu telefono numeriu siekiant išsiaiškinti procesinių dokumentų neįteikimo priežastis. Teisėjų kolegija bylos medžiagos pagrindu negali daryti išvados, kad ieškovas būtų siekęs piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis ar jomis naudotųsi nesąžiningai.

Ieškovas jau paduotame ieškinyje nurodė, kad atsakovas (darbdavys) neišduoda jam pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (b. l. 5-12), todėl esant tokioms nurodytoms aplinkybėms teismas galėjo ir turėjo spręsti klausimą dėl trūkstamų įrodymų išreikalavimo (CPK 413 str. 2 d., 415 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sutinka su skundo motyvais, kad teismas nurodytus trūkumus, kurie kliudytų priimti byloje sprendimą (įrodymus apie prašomų priteisti 7 722 Lt bei 1 743,68 Lt neišmokėto darbo užmokesčio faktą bei dydį patvirtinančius įrodymus bei įrodymus, iš kurių būtų galima nustatyti kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydį) gali pašalinti pats, išreikalaudamas šiuos dokumentus (įrodymus) iš darbdavio (CPK 413 str. 2 d., 415 str. 1 d.). Ieškinyje nurodytų dokumentų neturėjimas ir negalėjimas jų gauti dėl tam tikrų objektyvių priežasčių, negali būti pagrindas pripažinti, kad ieškinys yra su trūkumais.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas – neįvertino ieškovo ieškinyje reiškiamų reikalavimų turinio (CPK 424 straipsnio nuostatos), neatsižvelgė į tai, kad ieškovo reikalavimai yra iš darbo teisinių santykių (CPK XX skyriaus nuostatos), todėl nepagrįstai nustatė terminą nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, o jų nepašalinus - ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino padavusiam asmeniui. Dėl išdėstytų aplinkybių skundžiama pirmosios instancijos teismo 2009 m. liepos 8 d. nutartis, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, naikintina, o ieškovo E. K. ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.). Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą atsižvelgtina į teisėjų kolegijos pateiktus išaiškinimus šioje nutartyje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

n utaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 8 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškovo E. K. ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.