- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-16
- Bylos Nr.
- 2-335/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Donatas Šernas, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- AB „Ventus-Nafta“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Robvilda“
- Kategorijos
- 116.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Ventus-Nafta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2041-623/2009, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Ventus-Nafta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Robvilda“ dėl skolos už parduotus degalus ir prekes bei delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Robvilda“ 174 439,30 Lt skolą už parduotus degalus ir prekes bei delspinigius pagal šalių pasirašytą 2008 m. gegužės 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6432. Ieškovas prie ieškinio pridėjo šalių sudarytą 2008 m. gegužės 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6432 ir iš viso nepasirašytas PVM sąskaitas – faktūras, prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. sausio 21 d. nutartyje nustatė, kad ieškovas iš esmės nepateikė jokių leistinų rašytinių įrodymų apie tai, kad atsakovas UAB „Robvilda“ gavo PVM sąskaitose – faktūrose nurodytus degalus, prekes ir paslaugas, iš dalies atsiskaitė pagal išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, todėl nustatė ieškovui terminą iki 2009 m. vasario 2 d. ieškinio trūkumams šalinti, įpareigojo pateikti teismui trūkstamus rašytinius įrodymus arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį – 2 276, 36 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 3 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad ieškovas teismo nustatytu terminu žyminio mokesčio nesumokėjo, tačiau pateikė išrašą iš AB „Ventus-Nafta“ buhalterinės atskaitos programos. Teismo nuomone, tokių rašytinių įrodymų akivaizdžiai nepakanka preliminariam sprendimui priimti, nes pateiktas išrašas iš buhalterinės programos reikalauja išraše nurodomų reikšmių iššifravimo. Kadangi ieškovas tinkamai nepašalino teismo nurodytų trūkumų ir neprimokėjo žyminio mokesčio, teismas ieškinį laikė nepaduotu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas AB „Ventus-Nafta“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti, ieškinį priimti bei išnagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Nurodo, kad:
1. Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas nepateikė pakankamų ir leistinų rašytinių įrodymų ieškiniui pagrįsti ir išnagrinėti jį dokumentinio proceso tvarka. Ieškovo nuomone, pateikti įrodymai pagrindžia jo reikalavimus atsakovui ir jie atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismui pateikta 2008 m. gegužės 27 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 6432 turi visus būtinus rekvizitus, yra abiejų šalių pasirašyta, todėl pripažintina leistinu rašytiniu įrodymu. Dėl nepasirašytų PVM sąskaitų-faktūrų ieškovas paaiškino, kad pagal galiojančius teisės aktus PVM sąskaitos-faktūros neprivalo būti pasirašytos. Pagal nusistovėjusią tvarką PVM sąskaitos-faktūros buvo siunčiamos atsakovui paštu sutartyje nurodytu adresu. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnio 7 dalį mažmeninėje degalų prekyboje kasos aparato kvitas, kuris išduodamas kiekvieno degalų pylimo metu, ir kuriame nurodomas rekvizitas, pagal kurį galima identifikuoti prekių pirkėją, yra prilyginamas PVM sąskaitai-faktūrai. Pagal Sutarties 3.6 punktą kiekvieno mėnesio pradžioje ieškovas išsiunčia atsakovui praėjusio mėnesio išduotų kreditinių kortelių panaudojimo ataskaitą ir PVM sąskaitą-faktūrą. Minėti dokumentai patvirtina suteiktų paslaugų apimtį ir dėl paslaugų suteikimo ginčo negali kilti, nes paslaugos suteikimo metu pasinaudojama kreditine kortele su identifikavimo kodu (PIN), o PVM sąskaitos-faktūros nei viena iš šalių nepasirašo. Ieškovas taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal Sutarties 4.3.3 punktą pirkėjas, pastebėjęs atliktų operacijų neatitikimą, turėjo per 3 dienas kreiptis į pardavėją. Prieštaravimų dėl išraše esančių duomenų iš atsakovo nėra gauta. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad PVM sąskaitos-faktūros taip pat yra leistini įrodymai ir ieškinį galima išnagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovo papildomai pateikti buhalterinės apskaitos programos išrašai reikalauja papildomo iššifravimo, tačiau šiam trūkumui pašalinti teismas nenustatė papildomo teirimo, o atsisakė priimti ieškinį. Apeliantas taip pat pažymėjo, jog iš pateiktų dokumentų matosi atsakovo skola ieškovui, jo atlikti mokėjimai ir galutinis likutis. Ieškovo nuomone, išrašuose esantys visuotinai vartojami sutrumpinimai „K“ ir „D“, atitinkantys „Kreditą“ ir „Debetą“, nėra būtini atskiro iššifravimo.
2. Teismas nesilaikė CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimo principo ir nepagrįstai nurodė, kad ieškovas privalo įrodinėti aplinkybes, patvirtinančias atsakovo dalinį atsiskaitymą pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras. Pareiga įrodinėti minėtas aplinkybes tenka atsakovui. Šiuo atveju ieškovas privalo įrodinėti tik aplinkybes, pagrindžiančias ieškovo reikalavimą, tai yra tai, kad atsakovui buvo suteiktos paslaugos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pagal CPK 424 straipsnio 1 dalį, ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kiti), kilnojamojo daikto, vertybinių popierių priteisimas ar reikalavimai iš nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių dėl nuomininko iškeldinimo, ieškovo prašymu gali būti išspręstas CPK XXII skyriuje nustatyta tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais. Tais atvejais, kai ieškinys neatitinka minėtų reikalavimų ir dėl to negali būti nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta tvarka, teismas nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas ieškovą pagrįsti savo reikalavimus leistinais rašytiniais įrodymais arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad bylą būtų galima nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Jeigu ieškovas to nepadaro, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Iš bylos dokumentų matyti, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 174 439,30 Lt skolos už degalus, 3 196,59 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovo ieškinį, nustatė, kad pareikštas reikalavimas nėra pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovas gavo PVM sąskaitose-faktūrose nurodytus degalus, prekes ir paslaugas, iš dalies atsiskaitė pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, todėl nustatė ieškovui terminą trūkumams pašalinti arba primokėti likusią dalį žyminio mokesčio. Šalindamas teismo nurodytus trūkumus, ieškovas pateikė išrašą iš jo buhalterinės apskaitos programos, nurodė, kad jame atsispindi atsakovo atlikti mokėjimai bei paaiškino, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 8 dalį PVM sąskaitos faktūros neturi būti pasirašytos. Teismas, susipažinęs su ieškovo pateiktas dokumentais, nusprendė, kad pateiktų rašytinių įrodymų preliminariajam sprendimui priimti nepakanka, nes pateiktas išrašas reikalauja jame nurodomų duomenų iššifravimo, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimas dokumentinio proceso tvarka yra ypatingas tuo, kad iki preliminaraus teismo sprendimo priėmimo atsakovui apie pareikštą ieškinį nėra pranešama, teismas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo ieškinio priėmimo dienos ieškinį išnagrinėja rašytinio proceso tvarka ir priima preliminarų teismo sprendimą (CPK 427 straipsnio 2-4 dalys). Kadangi teismas dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo sprendžia remdamasis tik vienos iš ginčo šalių (ieškovo) pateiktas įrodymais, o kita šalis neturi galimybės iki preliminaraus teismo sprendimo priėmimo pareikšti savo atsikirtimus, įstatyme yra įtvirtintas reikalavimas ieškinį pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 424 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu teismui šių įrodymų nepakanka, teismas nustato ieškovui terminą trūkumams šalinti arba nurodo primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (CPK 424 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui nepakako įrodymų ieškovo nurodomoms aplinkybėms pagrįsti, todėl teismas įpareigojo pašalinti trūkumus ir pateikti papildomus įrodymus. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš teismui pateiktų dokumentų negalima spręsti, kad atsakovas gavo degalus, prekes ir paslaugas, o pateiktas buhalterinės programos išrašas reikalauja papildomų paaiškinimų.
Kolegija taip pat nesutinka su ieškovo argumentais, kad, remdamasis Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatomis, teismas ieškovo pateiktas PVM sąskaitas-faktūras turėjo laikyti leistinais rašytiniais įrodymais, nes parašo rekvizitas nėra būtinas. Kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas nutartyje dėl trūkumų šalinimo nurodė, kad PVM sąskaitos–faktūros nėra pasirašytos, tačiau teismas neįpareigojo pateikti pasirašytas PVM sąskaitas-faktūras, o nurodė ieškovui pateikti įrodymus, kurie pagrįstų degalų ir prekių perdavimą bei paslaugų suteikimą. Ieškovo paaiškinimai dėl PVM sąskaitoms-faktūroms taikytinų reikalavimų bei pateiktas buhalterinės programos išrašas nepaneigia teismo argumento, kad ieškovas nepateikė teismo reikalaujamų įrodymų. Kadangi pirmosios instancijos teismui kilo abejonė dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo ir jo dydžio, teismas turėjo pagrindą įpareigoti pateikti papildomus įrodymus ar primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, o ieškovui to nepadarius, ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.