- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-21
- Bylos Nr.
- e2A-283-775/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00243-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Edita Šliumpienė, Tomas Ridikas
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- M. R.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Tomo Ridiko ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ir atsakovo M. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui M. R. ir atsakovo M. R. patikslintą priešieškinį dėl bendravimo su artimu giminaičiu tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. G. (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė: 1) nustatyti jos bendravimo tvarką su vaikaičiu, atsakovo sūnumi, A. R. (toliau – vaikaitis, nepilnametis vaikas): a) ieškovė metų lyginių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. bendrauja su vaikaičiu, pasiimdama vaikaitį iš jo gyvenamosios vietos (arba kitos šalių suderintos vietos) ir grąžindama jį į gyvenamąją vietą Kaune (arba kitą šalių suderintą vietą); b) ieškovė kiekvieną trečiadienį laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 21.00 val. bendrauja su vaikaičiu visomis priimtinomis telekomunikacijos priemonėmis. Atsakovas M. R. (toliau – atsakovas) įpareigojamas užtikrinti vaikaičio galimybes (įskaitant, bet neapsiribojant, interneto ir įrangos) nustatytu laikotarpiu bendrauti su ieškove. Atsakovas įpareigojamas nekliudyti ieškovei bendrauti su vaikaičiu; c) ieškovė per vasaros atostogas (liepos ir rugpjūčio mėnesiais) praleidžia su vaikaičiu 14 kalendorinių dienų. Viena atostogų laiko dalis ne trumpesnė kaip 7 kalendorinės dienos; d) lyginių metų šv. Kūčias (2022 m. gruodžio 24 d.) vaikaitis praleidžia su ieškove. Ieškovė įsipareigoja šv. Kūčių dieną vaikaitį paimti iš gyvenamosios vietos Kaune (arba kitos šalių suderintos vietos) ne vėliau kaip 17.00 val. ir grąžinti vaikaitį į gyvenamąją vietą Kaune (arba kitą šalių suderintą vietą) pirmąją šv. Kalėdų dieną (2022 m. gruodžio 25 d.) ne vėliau kaip iki 11.00 val.; e) nelyginių metų pirmąją šv. Kalėdų dieną (2022 m. gruodžio 25 d.) vaikaitis praleidžia su ieškovė. Ieškovė įsipareigoja pirmąją šv. Kalėdų dieną vaikaitį paimti iš gyvenamosios vietos Kaune (arba kitos šalių suderintos vietos) ne vėliau kaip 11.00 val. ir grąžinti vaikaitį į gyvenamąją vietą Kaune (arba kitą šalių suderintą vietą) antrąją šv. Kalėdų dieną (2022 m. gruodžio 26d.) ne vėliau kaip iki 18.00 val.; f) lyginių metų pirmą šv. Velykų dieną vaikaitis praleidžia su ieškove. Ieškovė įsipareigoja pirmąją Šv. Velykų dieną vaikaitį paimti iš gyvenamosios vietos Kaune (arba kitos šalių suderintos vietos) ne vėliau kaip 11.00 val. ir grąžinti vaikaitį į gyvenamąją vietą Kaune (arba kitą šalių suderintą vietą) antrąją šv. Velykų dieną ne vėliau kaip iki 11.00 val.; g) nelyginių metų antrą šv. Velykų dieną vaikaitis praleidžia su ieškove. Ieškovė įsipareigoja antrąją šv. Velykų dieną vaikaitį paimti iš gyvenamosios vietos Kaune (arba kitos šalių suderintos vietos) ne vėliau kaip 11.00 val. ir grąžinti vaikaitį į gyvenamąją vietą Kaune (arba kitą šalių suderintą vietą) tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 18.00 val. 2) priteisti ieškovės naudai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad jos vaikaičio A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra jos dukra G. R., mirusi (duomenys neskelbtini) nuo onkologinės ligos. 2020 m. gegužės 21 d. sužinojusi, kad dukra serga onkologine liga ir jai pradėtas gydymas, ieškovė iš Klaipėdos persikėlė į Kauną, kad galėtų pasirūpinti dukra ir vaikaičiu. Prie vaikaičio priežiūros, gerbūvio tiek, kiek leidžia atsakovas, ieškovė prisideda ir dabar. G. R. ir atsakovo santykiai nebuvo geri. Po G. R. laidotuvių vaikaitis liko gyventi su atsakovu. Ieškovė nuo vaikaičio gimimo daug laiko praleido su juo. Paskutiniais G. R. gyvenimo mėnesiais nuolat vaikaitį prižiūrėjo, todėl juos sieja stiprus emocinis ryšys, o nematydama vaikaičio, ieškovė bijo, kad šis ryšys nutruks. Dar esant dukrai gyvai, šalys sutarė, kad bendravimas su vaikaičiu nebus apribotas. Nors ieškovė stengėsi susitarti su atsakovu dėl galimybės bendrauti su vaikaičiu, tačiau atsakovas tam galimybių nesudaro. Ieškovė su atsakovo patikslintu priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Ieškovė mano, kad atsakovas jaučia pyktį dėl to, jog G. R. testamentu savo turto dalį paliko seseriai, atimdama paveldėjimo teisę iš atsakovo, todėl jis sudaro kliūtis ieškovei bendrauti su vaikaičiu, tačiau priešiškas atsakovo nusistatymas prieš ieškovę neturėtų būti priežastimi veikti priešingai vaikaičio interesams. Ieškovei pavyksta pasimatyti su vaikaičiu tik per savo motiną ir kitą dukrą. Ieškovė visas metines šventes, atostogas leisdavo su šeima, dalyvaujant ir G. R. su vaikaičiu, todėl siekia šią tradiciją išlaikyti, teismo prašė užtikrinti vaikaičio teisę bendrauti su ja šventinėmis dienomis ir vasaros atostogų metu. Vaikaitis noriai bendrauja su ieškove, jų praleidžiamas laikas kartu teikia jam malonumą, ieškovė stengiasi su vaikaičiu kuo turiningiau praleisti laiką, kad jų susitikimai stiprintų emocinį ryšį, kad vaikaitis jaustų ieškovės meilę bei rūpinimąsi juo. Bendravimas susitikimų metu yra sklandus. Vaikaitis nori bendrauti su ieškove ir su kitais artimais giminaičiais. Ieškovė nustatytu bendravimo su vaikaičiu metu turi visas galimybes juo pasirūpinti. Priešingai nei teigia atsakovas, ieškovę ir G. R. visada siejo stiprus ir artimas emocinis ryšys. Ieškovė rodė deramą pavyzdį savo dukroms, stengėsi dėl jų gerbūvio, todėl atsakovo teiginiai apie nederamą ieškovės elgesį ir gyvenimo būdą yra nepagrįsti. Priešingai nei teikia atsakovas, ji nėra kreipusis dėl vaikaičio globos ar paveldėjimo. Atsakovo reikalavimas nustatyti 1 valandos trukmės bendravimo laiką dvi dienas per mėnesį nuotoliniu būdu, naudojant telekomunikacijos priemones, iki vaikaičiui sueis 5 metai, yra nepagrįstas. Vaikaičiui yra treji metai, todėl vieną valandą sukoncentruoti dėmesį ir bendrauti nuotoliniu būdu jam praktiškai neįmanoma, kadangi tokio amžiaus vaikui reikalingas betarpiškas bendravimas. Ieškovės vertinimu, atsakovo prašoma bendravimo tvarka suponuoja neužtikrintumą ir programuoja tolimesnius ginčus, todėl atsakovo reikalavimą dėl bendravimo nuotoliniu būdu palaikė kaip papildomą.
3. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė teismo nustatyti tokią ieškovės ir jo sūnaus bendravimo tvarką: 1) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos A. R. tėvas M. R. iki A. R. sukaks 5 metai, t. y. iki (duomenys neskelbtini), įsipareigoja kiekvieno kalendorinio mėnesio pirmąjį ir trečiąjį šeštadienį 12.00 val. suteikti ieškovei on line (per programėles „Viber“, „Watsapp“, „Messendžer“) 1 valandos trukmės prieigą bendravimui su mažamečiu vaiko tėvo akivaizdoje; 2) įpareigoti ieškovę apie būsimą kiekvieno kalendorinio mėnesio pirmojo ir trečiojo šeštadienio bendravimą 12.00 val. SMS žinute tos pačios dienos 11.00 val. informuoti atsakovą jo mobiliu telefonu.
4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad antri metai teisme nagrinėjama civilinė byla pagal atsakovo ieškinį dėl G. R. testamento nuginčijimo (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje atsakovėmis yra ne tik ieškovė, bet ir jos dukra M. G.. G. R. ir ieškovės santykiai nuo vaikystės buvo blogi dėl ieškovės moralinių savybių, kišimosi į dukters, tuo pačiu ir atsakovo asmeninį, šeimyninį gyvenimą. Ieškovė kiršino žmoną su juo ir siekė jų santuokos nutraukimo. Po dukters mirties ieškovė į jį nesikreipė dėl galimybės pasimatyti su vaikaičiu. Ieškovė galimai apvogė vaikaitį, dėl ko ir užvesta minėta civilinė byla. Atsakovo teigimu, ieškovė siekė užvaldyti mirusiosios dukters turtą, gavusi jo sūnaus globą ir jo palikimą. Atsakovo vertinimu, šioje proceso stadijoje ieškovė gali daryti neigiamą poveikį jo sūnui. Susirgus žmonai, jis neprašė ieškovės pagalbos, ji pati atėjo į jų šeimą neva padėti, tačiau pinigais prie vaiko išlaikymo neprisidėjo. 2020 m. gegužės mėnesį, kai jo žmonai buvo nustatyta onkologinė liga ir prasidėjo gydymas, jis dirbo, todėl sūnų daugiausia prižiūrėjo prosenelė, G. R. močiutė Z. P., jo motina ir kiti jo artimieji. Netiesa, kad ieškovė metė darbą ir persikėlė į Kauną dėl dukters. Jis su sūnumi aplanko ieškovės motiną Z. P., kuri ir užaugino jo žmoną ir kuriai jo sutuoktinė visuomet jautė pagarbą ir artimai su ja bendravo. Tuo metu ieškovė visada turi galimybę pamatyti vaikaitį, tačiau dažniausiai ji reikalaudavo vaiką palikti nakvynei, o jo nepalikus, atsakovui grasino vaikų teisėmis, teismais. Jo sūnus yra prižiūrėtas, laimingas su juo, jį vadina mama. Atsakovo vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka negalima dėl vaiko amžiaus, dėl to, kad tokia tvarka išimtinai pažeistų jo sūnaus interesus, traumuotų jo psichiką. Mirus sutuoktinei, vaikui buvo 1 metai 3 mėnesiai, vaikas dar nelabai suprato, kur teta, dėdė, senelis ar senelė, todėl ieškovės artimo ryšio su vaiku negali būti. Jis nenori leisti sūnuis artimai bendrauti su žemos moralės ieškove, kuri gali padaryti jam vien tik blogą įtaką. Visas ieškovės palaidas gyvenimo būdas, jos perdėta meilė pinigams ir turtui yra tos savybės, kurias ji galėtų įteigti sūnui su juo bendraujant ir tai prieštarautų vaiko interesams. Be to, šalys bylinėjasi, todėl bet koks vaiko buvimas pas ieškovę prieštarauja vaiko interesams, kadangi, atsakovo vertinimu, ieškovė nustatinės vaiką prieš jį, jo artimuosius, o tai sužalos vaiko jautrią psichinę sveikatą. Ieškovės prašoma bendravimo tvarka nustatoma tik skyrium gyvenantiems vaiko tėvams, bet ne seneliams ar kitiems giminaičiams.
5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – tarnyba) nurodė, kad vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu tai kenkia paties vaiko interesams. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai ir yra užtikrinamas įstatymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.172 straipsnis), todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis. Įrodinėjimo, kad bendravimas nepakenks vaiko interesams, našta tenka būtent artimiesiems giminaičiams, siekiantiems palaikyti šeimos ryšius su vaiku. Aplinkybių, jog ieškovė pažeistų vaikaičio teises, darytų jam žalingą įtaką, nėra nustatyta, apie tai, kad vaikaitis būtų nuteikinėjamas, tarnybai nėra žinoma, todėl vaiko bendravimo tvarka su ieškove turi būti nustatyta. Tarnybos vertinimu, bendravimas nuotoliniu būdu nėra kokybiškas, kadangi vaikui reikia gyvo bendravimo. Atkreipė dėmesį, jog bendravimas nuo 20.00 val. iki 21.00 val. visomis priimtinomis telekomunikacijos priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko amžių, brandumą, gali būti sunkiai įgyvendinamas. Bendravimas kas antrą savaitgalį įprastai nustatomas tėvams, tačiau šiuo atveju vaikas dar turi kitą močiutę, tėtį, kurie taip pat turi teisę bendrauti su vaiku, todėl nustačius ieškovės prašomą bendravimo tvarką, jos teisės gautųsi kaip vaiko motinos. Siūlė nustatyti bendravimą vieną savaitgalį per mėnesį su pereinamuoju mažiausiai 6 mėnesių laikotarpiu, per kurį ieškovė bendrautų su vaikaičiu be nakvynių, kad vaikas jaustųsi saugus. Dėl bendravimo per atostogas, šventes – atsižvelgti į laisvą laiką nuo ugdymo laiko. Nuotolinį bendravimą taikyti tuo atveju, jei nebendraujama gyvai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, patikslintą priešieškinį atmetė. Nustatė ieškovės bendravimo su vaikaičiu, tvarką, pagal kurią: 1) nustatytas 6 mėnesių po teismo sprendimo įsiteisėjimo pereinamasis laikotarpis dėl bendravimo tvarkos savaitgaliais, per kurį ieškovė mėnesio pirmą savaitgalį nuo šeštadienio 11.00 val. iki šeštadienio 18.00 val. ir nuo sekmadienio 11.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. bendrauja su vaikaičiu, pasiimdama vaikaitį iš jo gyvenamosios vietos (arba kitos šalių suderintos vietos) ir grąžindama jį į gyvenamąją vietą Kaune (arba kitą šalių suderintą vietą). Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui dėl bendravimo tvarkos savaitgaliais, ieškovė mėnesio pirmą savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. bendrauja su vaikaičiu, pasiimdama vaikaitį iš jo gyvenamosios vietos (arba kitos šalių suderintos vietos) ir grąžindama jį į gyvenamąją vietą Kaune (arba kitą šalių suderintą vietą); 2) nuo tada, kai vaikaitis pradės lankyti mokyklą, ieškovė praleidžia su vaikaičiu 14 kalendorinių dienų vasaros atostogų metu (liepos ir rugpjūčio mėnesiais), viena atostogų laiko dalis ne trumpesnė kaip 7 kalendorinės dienos; 3) ieškovė su vaikaičiu per šventines dienas bendrauja tokia tvarka: 3.1) lyginių metų šv. Kūčias vaikaitis praleidžia su ieškove. Ieškovė įsipareigoja šv. Kūčių dieną vaikaitį paimti iš jo gyvenamosios vietos Kaune (arba kitos šalių suderintos vietos) ne vėliau kaip 17.00 val. ir grąžinti vaikaitį į jo gyvenamąją vietą Kaune (arba kitą šalių suderintą vietą) tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 20.00 val.; 3.2) nelyginių metų pirmąją šv. Kalėdų dieną vaikaitis praleidžia su ieškovė. Ieškovė įsipareigoja pirmąją šv. Kalėdų dieną vaikaitį paimti iš jo gyvenamosios vietos Kaune (arba kitos šalių suderintos vietos) ne vėliau kaip 11.00 val. ir grąžinti vaikaitį į jo gyvenamąją vietą Kaune (arba kitą šalių suderintą vietą) tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 18.00 val.; 3.3) lyginių metų pirmą šv. Velykų dieną vaikaitis praleidžia su ieškove. Ieškovė įsipareigoja pirmąją Šv. Velykų dieną vaikaitį paimti iš jo gyvenamosios vietos Kaune (arba kitos šalių suderintos vietos) ne vėliau kaip 11.00 val. ir grąžinti vaikaitį į jo gyvenamąją vietą Kaune (arba kitą šalių suderintą vietą) tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 18.00 val.; 3.4) nelyginių metų antrą šv. Velykų dieną vaikaitis praleidžia su ieškove. Ieškovė įsipareigoja antrąją šv. Velykų dieną vaikaitį paimti iš jo gyvenamosios vietos Kaune (arba kitos šalių suderintos vietos) ne vėliau kaip 11.00 val. ir grąžinti vaikaitį į jo gyvenamąją vietą Kaune (arba kitą šalių suderintą vietą) tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 18.00 val. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovui 952 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas, įvertinęs bylos įrodymų visetą nustatė, kad nepilnametį vaiką ir ieškovę sieja artimas giminystės ryšys. Nuo 2020 m. gegužės mėnesio, kai vaikui buvo 3 mėn., iki (duomenys neskelbtini), kai vaikui buvo 1 m. 3 mėn., ieškovė su vaikaičiu praleido daug laiko kartu, juo rūpinosi ir jį prižiūrėjo. Nuo (duomenys neskelbtini), kai vaikui buvo 1 m. 3 mėn., iki 2023 m. balandžio mėnesio, kai vaikui buvo beveik 3 m. 2 mėn., ieškovė su vaikaičiu matydavosi, bendraudavo, vaikas yra likęs su ieškove nakvoti. Nuo 2023 m. balandžio mėnesio, kai vaikui buvo beveik 3 m. 2 mėn., iki 2023 m. vasaros antros pusės, kai vaikui buvo apie 3 m. 5 mėn., ieškovė bendraudavo su vaikaičiu nuotoliniu būdu. Nuo 2023 m. vasaros antros pusės ieškovė bendrauja su vaikaičiu gyvai kartą per savaitę, susitikdami prie atsakovo namų. Teismo vertinimu, ieškovės nuolatinis bendravimas su vaikaičiu nuo jo gimimo, taip pat tai, kad vaikas ieškovę (senelę) atpažįsta, vadina ją močiute, džiaugiasi su ja bendraudamas, patvirtina, jog ieškovę ir vaikaitį sieja šilti santykiai, tarp jų yra stiprus emocinis ryšys.
8. Vaiko bendravimas su senele yra svarbus jo tapatybės jausmui, visapusiškai ir harmoningai raidai. Tai yra ypatingai svarbu nagrinėjamu atveju, kai vaiko motina (ieškovės dukra) yra mirusi. Tarp šalių esanti nesantaika, konfliktiški santykiai yra sąlygoti pačių šalių, tačiau net ir tuo atveju, jei bendravimo siekianti ieškovė (artimas vaiko giminaitis) ir atsakovas (vaiko tėvas) negebėjo ar negeba bendrauti nekonfliktuodami, ši aplinkybė savaime neturėtų būti vertinama kaip pagrindas atimti iš ieškovės teisę bendrauti su vaikaičiu.
9. Civilinės bylos dėl G. R. testamento nuginčijimo nagrinėjimas, šalių nusistatymas ir požiūris vienas į kitą dėl galimų apkalbų taip pat negali būti priežastimi atimti senelei teisę palaikyti ryšį ir bendrauti su vaikaičiu. Aplinkybių, kad ieškovės bendravimas pažeistų vaikaičio interesus, nenustatyta. Priešingai, ieškovė nurodė, kad niekada nesulaukė iš atsakovo pastabų dėl vaikaičio priežiūros, liudytojai Z. P., M. G., V. V., kuri yra atsakovo gyvenimo draugė, E. J. R., kuri yra atsakovo motina, patvirtino, jog ieškovė vaikaičiu visada pasirūpindavo tinkamai.
10. Nors atsakovas nurodė, jog ieškovė yra žemos moralės ir siekia materialios naudos, dėl ko ji gali daryti vaikui tik neigiamą įtaką, tačiau šiems teiginiams pagrįsti įrodymų nepateikė. Liudytojai taip pat nenurodė, kokią neigiamą įtaką ieškovė gali daryti vaikui. Pats atsakovas ieškovei nėra reiškęs priekaištų dėl vaiko priežiūros. Tarnybos atstovė nurodė, jog aplinkybės dėl galimos neigiamos įtakos vaikui nėra žinomos. Iš byloje esančios ieškovės darbdavio charakteristikos teismas nustatė, kad ji apibūdinama teigiamai. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovo teiginiai apie ieškovės žemą moralę yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti.
11. Nors atsakovas nurodė, kad nesutinka, jog ieškovė bendrautų su vaiku gyvai, ne nuotoliniu būdu, nedalyvaujant atsakovui, nes ieškovė yra jį apkalbėjusi, tačiau teismui pats patvirtino, kad nėra girdėjęs, jog ieškovė vaikui kalbėtų apie vykstančius teisminius procesus ar kad neigiamai atsilieptų apie atsakovą. Liudytojai taip pat patvirtino, kad nėra girdėję, jog ieškovė neigiamai kalbėtų apie atsakovą, girdint vaikui. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovė nuteikinės vaiką prieš jį.
Atsiliepimas
12. Atsakovas nurodė, kad nesutinka, jog ieškovė bendrautų su vaiku gyvai, nes vaiko kalba yra sudėtinga, todėl jai bus sunku suprasti jo poreikius. Tačiau taip pat patvirtino, kad anksčiau vaikui likus nakvoti su ieškove, ji tinkamai pasirūpindavo vaiku, dėl vaiko kalbos pas logopedą nesikreipė. Ieškovė patvirtino, kad vaiko poreikius suprato dar kai jis iš viso nekalbėjo ir dabar supranta, ką vaikas kalba ir kokie jo poreikiai. Liudytoja E. J. R. patvirtino, kad vaiko kalba šiuo metu yra pagerėjusi, vaikui likus pas ją su nakvyne, ji taip pat supranta vaiko poreikius. Teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog vaiko kalba neatitinka jo amžiaus vaikui būdingos kalbos, jog vaikas turi kalbėjimo problemų, dėl ko ieškovė negalėtų suprasti vaiko poreikių ir jų patenkinti.
13. Atsakovo teigimu, ieškovė netinkamai bendrauja su vaiku, t. y. su vaiku elgiasi kaip su kūdikiu, vartoja daug mažybinių žodžių, kartoja, kad myli vaikaitį. Tarnybos atstovė, išklausiusi atsakovo poziciją, teikdama išvadą, nenurodė, kad toks ieškovės elgesys yra netinkamas vaiko atžvilgiu. Teismo vertinimu, ieškovė tokiu savo elgesiu nepažeidžia vaiko teisių ir interesų, priešingai, tokiu būdu išreiškia vaikui šiltus jausmus. Tai, kad ieškovės elgesys neatitinka atsakovo nuostatų dėl bendravimo su vaiku, jo auklėjimo taisyklių, neturėtų eliminuoti vaiko teisės į šeimos ryšių puoselėjimą, t. y. bendravimą su mirusios motinos motina – senele. Be to, vaiko motinos mirties atveju, iširus vaiko šeimos aplinkai, bendravimas su senele gali būti ypač svarbus jo raidai.
Žemesnės instancijos teismas
14. Nenustatęs aplinkybių, kad ieškovės bendravimas su vaikaičiu kenktų jo interesams, keltų jam grėsmę, dėl kurių ieškovės teisė bendrauti su vaikaičiu turėtų būti apribota, teismas pripažino, jog riboti ieškovės teisę bendrauti su vaikaičiu nėra pagrindo.
15. Vertindamas nustatytinos bendravimo tvarkos intensyvumą, teismas atsižvelgė į tai, kad A. R. darbo dienomis lanko vaikų darželį. Su tėvu vaikas praleidžia darbo dienų vakarus nuo 16.30 val. ir savaitgalius. Vaikas bendrauja ir su kitais artimais giminaičiais – seneliais, tetomis, dėdėmis, pusbroliais iš tėvo (atsakovo) pusės. Teismo vertinimu, nustačius ieškovės prašomą bendravimo tvarką savaitgaliais, galimos situacijos, kai vaiko tėvas faktiškai turės mažiau laiko bendrauti su vaiku nei vaiko senelė, nes būtų mėnesių, kai ieškovei su vaikaičiu tektų bendrauti trys savaitgaliai, o atsakovui – du arba atsakovas jam priklausančiais savaitgaliais turėtų sudaryti sąlygas bendrauti su vaiku kitiems giminaičiams. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su vaikaičiu nustatymo savaitgaliais teismas tenkino iš dalies, savaitgaliais nustatydamas ne tokia intensyvią bendravimo tvarką.
16. Įvertinęs tarnybos išvadą, liudytojų parodymus, vaiko amžių, jo brandą bei tai, kad vaikas retai yra paliekamas kitiems asmenims su nakvyne, o jo bendravimas su ieškove po motinos laidotuvių nors buvo nuolatinis, bet ne intensyvus, teismas nustatė šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį dėl bendravimo tvarkos savaitgaliais be nakvynių.
17. Vertindamas bendravimo tvarką atostogų metu, teismas nurodė, kad vaikas lanko vaikų darželį, kuris yra Kauno mieste. Ieškovės gyvenamoji vieta yra Klaipėdoje. Byloje nėra duomenų, kad liepos ir rugpjūčio mėnesiais vaiko ugdymo procesas būtų nutraukiamas. Teismo vertinimu, ieškovė neturės realios galimybės atvežti vaikaitį iš savo gyvenamosios vietos į vaikų darželį. Iki kol vaikas pradės lankyti mokyklą, jam vasaros metu bus atitinkamai apie 4 m. 6 mėn. ir 5 m. 6 mėn. Įvertinęs tai, kad iki mokyklos lankymo vaikas bus dar pakankamai mažas, o prašomas laikotarpis, kurį vaikas praleistų be tėvo, yra ilgas (iki 7 dienų), taip pat tai, kad vaikų darželiuose ugdymo procesas vasaros metu nenutraukiamas, ieškovės reikalavimą dėl bendravimo tvarkos vasaros atostogų metu teismas nusprendė tenkinti iš dalies.
18. Vertindamas bendravimo tvarką švenčių metu, teismas pažymėjo, kad nustačius ieškovės prašomą bendravimo tvarką švenčių dienomis, ieškovė turėtų teisę praleisti su vaiku apylygiai tiek laiko, kiek ir atsakovas. Todėl nustačius ieškovės prašomą bendravimo tvarką švenčių dienomis, galimos situacijos, kai vaiko tėvas faktiškai turės mažiau laiko praleisti su vaiku nei vaiko senelė, nes ieškovei ir atsakovui nustačius apylygį bendravimo su vaiku laiką, atsakovui likusiu bendravimo laiku suteikus galimybę su vaiku bendrauti kitiems giminaičiams, jo faktinio bendravimo su vaiku laikas taptų trumpesnis nei ieškovės. Todėl teismas ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies, švenčių dienomis nustatydamas ne tokią intensyvią bendravimo tvarką.
19. Dėl bendravimo nuotoliniu būdu, teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, tarnybos išvadas, atsižvelgdamas į vaiko brandą bei jo galimybes šiuo metu trumpai sukoncentruoti dėmesį į įrenginį, per kurį bendraujama nuotoliniu būdu, padarė išvadą, kad bendravimas nuotoliniu būdu neprisideda prie vaikaičio ir ieškovės ryšio stiprinimo. Vaikas nuotoliniame pokalbyje su ieškove dalyvauja trumpą laiką arba nedalyvauja, o atsakovas turi nuolat būti šalia vaiko, laikyti įrenginį, t. y. dalyvauti viso bendravimo metu. Kadangi šalių santykiai yra konfliktiški, teismo vertinimu, toks bendravimas gali sudaryti sąlygas kilti konfliktams ir ginčams tarp šalių, todėl ieškovės bei atsakovo reikalavimus dėl bendravimo tvarkos nuotoliniu būdu nustatymo atmetė kaip nepagrįstus.
20. Kadangi ieškovė nurodė, jog turi galimybę keisti darbo grafiką, be to, atvyksta ir svečiuojasi Kauno rajone pas savo motiną, kur ir anksčiau bendraudavo ir nakvodavo su vaikaičiu, teismo vertinimu, ieškovė turės galimybes tinkamai vykdyti nustatomą bendravimo tvarką, nepriklausomai nuo to, kad jos gyvenamoji vieta yra Klaipėdoje, o vaikaičio – Kaune. Vaiko kelionės, jei tokios būtų, su ieškove į Klaipėdą neapsunkintų bendravimo tvarkos įgyvendinimo, tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgdamas į liudytojos V. V. parodymus, kad su vaiku vykstama į pajūrį ir vaikas keliones ištveria gerai.
21. Vertindamas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas nustatė, kad ieškovės reikalavimai dėl bendravimo tvarkos su vaikaičiu savaitgaliais nustatymo, vasaros atostogų, švenčių dienomis tenkinti iš dalies (50 procentų). Reikalavimas dėl bendravimo nuotoliniu būdu atmestas, todėl ieškovės reikalavimai patenkinti 37,50 procentais ((50+50+50+0)/4).
22. Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė šias išlaidas: sumokėjo 214 Eur žyminį mokestį ir 3 509 Eur už advokatės paslaugas, iš viso 3 723 Eur. Atsakovas patyrė šias išlaidas: sumokėjo 107 Eur žyminį mokestį ir 3 650 Eur už advokatės paslaugas, iš viso 3 757 Eur.
23. Ieškinį tenkinus iš dalies, o priešieškinį atmetus, teismas proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai (37,50 proc.) iš atsakovo, o iš ieškovės atsakovui proporcingai atmestų reikalavimų daliai (62,50 proc.), šalims priteisė jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, pripažinęs, kad šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dydžių: iš atsakovo ieškovei priteisė 1 396,13 Eur, iš ieškovės atsakovui priteisė 2 348,13 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikęs įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteisė 952 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo teisiniai argumentai
24. Apeliaciniu skundu ieškovė J. G. (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti atsakovui iš ieškovės 17 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Apeliantė mano, kad teismas neteisingai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalį, reglamentuojančią bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl sprendimas keistinas, atitinkamai priteisiant ir paskirstant šalių bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų procentines dalis.
24.2. Paskirstydamas ir iš ieškovės atsakovui priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovo priešieškinis buvo atmestas pilna apimtimi. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, jog CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas, atmetęs atsakovo priešieškinio reikalavimą, privalėjo vadovautis CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisykle, jog bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų procentinei daliai, todėl iš ieškovės atsakovui neturėjo priteisti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
24.3. Apeliantės vertinimu, bylinėjimosi išlaidos yra priteistinos abipusiai po 50 procentų (ieškovei 1861,50 Eur (iš 3 723 Eur) atsakovui – 1 878,50 Eur (iš 3 757 Eur)). Vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 straipsnio 1 dalis), įskaičius priešpriešines sumas, iš ieškovės atsakovui priteistina 17 Eur bylinėjimosi išlaidų.
25. Atsakovas M. R. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo sustabdyti civilinės bylos Nr. e2-3398-1172/2023 nagrinėjimą iki įsiteisės sprendimas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (naujas civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Atmetus prašymą sustabdyti civilinės bylos Nr. e2-3398-1172/2023 nagrinėjimą iki įsiteisės sprendimas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (naujas civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3398-1172/2023 ir priimti naują sprendimą – pilnai patenkinti patikslintą priešieškinį, o ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės apelianto naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
25.1. Apelianto vertinimu, teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Tik apelianto pastangų dėka nepilnametis vaikas ieškovę atpažįsta kaip močiutę, tai yra akivaizdu ir neginčijama tokiame vaiko amžiuje. Apeliantui nurodžius, vaikas bet kurį asmenį galėtų vadinti močiute. Byloje esanti vaizdo medžiaga, kurioje vaikas laimingas ir žaidžia, priešingai nei nurodė teismas, neturi įrodomosios vertės, nes ieškovė tenkina kiekviena vaiko užgaidą, o pirkdama vaikui viską iš eilės, jį išbalansuoja ir formuoja klaidingą vaiko sampratą į daiktus.
25.2. Bendravimas su giminaičiais yra vaiko savarankiška teisė, kuri nėra išvestinė iš tėvų valdžios įgyvendinimo ir nereiškia tėvų valdžios pažeidimo. Tačiau teismas daro klaidingas išvadas ir neteisingai motyvuoja ieškovės teises, kadangi tokiame amžiuje bet koks vaiko paėmimas su nakvyne, t. y. drastiškas vaiko atskyrimas nuo jo tėvų, yra žalojantis vaiko psichiką. Niekas ieškovei nekliudytų su vaiku bendrauti jo namuose, vaiko nevežiojant per visą Lietuvą, ko negali būti išimtinai dėl ieškovės būdo ir jos moralės, todėl teismo nustatytas ieškovės bendravimas su nepilnamečiu sūnumi visiškai neatitinka jo interesų. Teismas neatsižvelgė į vaiko amžių, brandą ir susidariusią padėtį, ieškovės poelgius bei jos gyvenimo būdą, kurie išsamiai matyti civilinėje byloje dėl paveldėjimo. Dėl to apeliantas prašo stabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus išspręstas vaikaičio ir ieškovės ginčas paveldėjimo byloje.
25.3. Priimdamas objektyvų ir teisėtą sprendimą, teismas turėjo visas galimybes susipažinti su minėtos civilinės bylos medžiaga. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas jau yra pasisakęs ir objektyviai įvertinęs vaikaičio/ieškovės ginčą bei konfliktinę situaciją 2023 m. liepos 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-917-390/2023, atmesdamas ieškovės atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovė prašė laikinųjų apsaugos priemonių beveik analogiškų dabar jau sprendimu nustatytoms, tačiau aukštesnės instancijos teismas kategoriškai pasisakęs prieš tokią bendravimo tvarką, neleido ieškovei taikyti jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.
25.4. Apeliantas kategoriškai nesutinka su teismo nustatyta jo sūnaus ir ieškovės bendravimo tvarka, kadangi vaikas be ieškovės turi dar tris senelius, apelianto mamą, tėvą ir senelį, buvusį ieškovės vyrą, kurie turi lygiai tokias pačias teises bendrauti su jo sūnumi, nors jie ir nėra pareiškę civilinio reikalavimo teisme. Ieškovei suteikti išimtiniai prioritetai, ypač dėl švenčių, vaiko atostogų, pažeidžia kitų senelių teises, yra neteisėti ir nesąžiningi.
25.5. Apeliantas kategoriškai nesutinka leisti ieškovei paimti vaiko nakčiai, vežioti jį ilgais maršrutais į Klaipėdą, net nežinant ieškovės gyvenimo sąlygų ir būdo, nes jis nebuvo nustatytas byloje, iki vaikui nesueis bent 5 metai, kada vaikas jau pilnai galės išreikšti savo nuomonę ir bus fiziškai stipresnis ištverti keliones be savo tėvų. Tai, kad apeliantas su žmona vežasi vaiką iš/į Palangą, nepatvirtina, kad vaikui su ieškove tokios kelionės bus lygiai taip pat pakeliamos.
Atsiliepimas
25.6. Apeliantas pažymėjo, kad tarp šalių konfliktas vyksta ne dėl jo kaltės, o dėl ieškovės. Teismas neturi jokių įrodymų dėl apelianto kaltės. Ieškovė pati sau prieštarauja teigdama, kad jai neleidžiama bendrauti su vaiku, tačiau jos atsiliepimuose įvardijami 29 po vaiko motinos mirties buvę vaiko matymo ir bendravimo faktai. Jau vien ši aplinkybė, apelianto vertinimu, charakterizuoja ieškovę kaip melagę ir nesąžiningą proceso šalį. Teismas turėjo vadovautis apelianto motinos E. R. charakteristika apie ieškovę. Apelianto vertinimu, ieškovės liudytojai – jos motina, dukra ir brolis, taip pat teigia melagingas aplinkybes, nurodydami neteisingus faktus apie apeliantą ir jo elgesį.
25.7. Nors teismas sprendime nurodė, kad apeliantas nepagrindė aplinkybių, jog ieškovės žema moralė ir ji galimai siekia sau naudos, tačiau ieškovės žemos moralės įrodymai yra visa civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (naujas civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) medžiaga. Todėl minėtoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės negali būti traktuojamos apkalbomis nagrinėjamoje civilinėje byloje. Ieškovė nesibodi paveldėjimo byloje teikti reikalavimą priteisti net ir dalį mirusios dukros santuokinio turto, t. y. ir jos vaikaičio, turto, kas geriausiai liudija apie jos moralę.
Šalies argumentai
25.8. Apeliantas palaikė savo priešieškinio reikalavimus, teismo prašė nustatyti pereinamąjį laikotarpį iki vaikui sukaks 5 metai, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Nesutiko pereinamuoju laikotarpiu leisti sūnui bendrauti su ieškove jam nedalyvaujant. Pereinamuoju laikotarpiu neatmetė galimybės, kad gyvas bendravimas galėtų vykti per ieškovės pasirinktą psichologą arba tarnybos patalpose, dalyvaujant specialistui ar psichologui.
Atsiliepimas
26. Ieškovė J. G. atsiliepimu į apelianto M. R. apeliacinį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
26.1. Apeliantas dėsto subjektyvius nesutikimo su priimtu sprendimu motyvus, tačiau nenurodo kokias procesinės ir materialinės teisės normas teismas pažeidė. Vien tas faktas, jog teismas priėmė apeliantui nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo teigti, jog sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.
26.2. Aplinkybes dėl ieškovės būdo ir moralės apeliantas įrodinėja Kauno apylinkės teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (naujas civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) medžiaga, kurioje sprendimas dar nėra priimtas. Apeliantas nepateikė įrodymų, jog yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas kitoje civilinėje byloje, kurioje būtų nustatyta ieškovės moralė, taip pat nepateikė įrodymų, jog apskritai būtų nagrinėjama civilinė byla, kurioje ieškovės moralės nustatymas būtų civilinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl jo dėstomus deklaratyvius teiginius apie ieškovės moralę, nesant jokių juos pagrindžiančių įrodymų, teismas visiškai pagrįstai įvertino kaip „apkalbas“.
26.3. Apeliantas nepagrįstai remiasi minėtoje civilinėje byloje esančiais duomenimis, kadangi šioje civilinėje byloje skiriasi nustatinėjamos ir įrodinėtinos faktinės aplinkybės. Minėtoje civilinėje byloje apeliantas pareiškė ieškinį, kuriuo reikalauja pripažinti negaliojančiu testatorės G. R. (duomenys neskelbtini) testamentą, kuriuo jos turtas paliktas M. G., jokie reikalavimai ieškovei nėra pareikšti, kadangi ji nėra testamentinė įpėdinė ir palikimo po testatorės mirties nepriėmė, ji tik formaliai yra nurodyta atsakove minėtoje byloje.
26.4. Priešingai nei teigia apeliantas, ieškovė minėtoje byloje nėra pareiškusi jokio priešieškinio reikalavimų apeliantui ir nesiekia jokios materialinės naudos, teismo sprendimas jai nesukels jokių teisių ir pareigų.
26.5. Teismas, vadovaudamasis liudytojų parodymais, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė niekada nesulaukė iš apelianto pastabų dėl vaikaičio priežiūros, todėl jo teiginiai apie ieškovės žemą moralę yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti. Apelianto deklaratyvūs teiginiai minėtoje civilinėje byloje nėra laikomi nustatytais faktais, o tik jo pozicija, su kuria ieškovė kategoriškai nesutinka. Šalių asmeniniai santykiai ir vykstantys teisminiai ginčai yra visiškai nesusiję su vaikaičiu ir ieškove, kuriuos teismas pagrįstai vertino kaip nesudarančius pagrindo atimti iš ieškovės ir vaikaičio teisę bendrauti. Atsižvelgiant į tai, jog vaiko motina yra mirusi, teismas visiškai pagrįstai darė išvadą, jog šiuo atveju yra ypatingai svarbus vaiko bendravimas su ieškove jo tapatybės jausmui, visapusiškai ir harmoningai raidai.
26.6. Nors apeliantas prašo stabdyti šios bylos išnagrinėjimą iki bus išspręsta minėta civilinė byla, tačiau, kaip minėta, nei ieškovė, nei vaikaitis minėtame teisminiame ginče nėra tinkamos šalys, kadangi ieškovei nėra pareikšto materialinio teisinio reikalavimo, o vaikaitis neturi reikalavimo teisės, nes po savo motinos mirties nėra priėmęs palikimo. Be to, teismas 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi šį klausimą jau yra išsprendęs, kadangi aplinkybės dėl kurių situaciją būtų galima vertinti priešingai, nepasikeitė, pakartotinis apelianto prašymas tik vilkintų šios bylos išnagrinėjimą, todėl turėtų būti atmestas pilna apimtimi.
26.7. Byloje esančių duomenų pagrindu teismas pagrįstai darė išvadą, jog ieškovę ir vaikaitį sieja artimas giminystės ir stiprus emocinis ryšys, šilti santykiai, vaikas noriai bendrauja su ieškove. Duomenų, kad vaikas būtų išbalansuotas ar taptų susierzinęs po susitikimo su ieškove, priešingai nei teigia apeliantas, nenustatyta. Teismas teisingai nustatė, jog ieškovė nuo tada, kada vaikui buvo 3 mėnesiai, su juo praleido daug laiko kartu, rūpinosi ir jį prižiūrėjo, vaikas būdavo su ieškove paliekamas nakvynei, priekaištų dėl priežiūros iš apelianto ieškovė nėra sulaukusi. To nenustatė ir skyrius, pateikęs išvadą nagrinėjamoje byloje. Vien faktas, jog ieškovė atveža vaikaičiui mėgstamų užkandžių ar norimą žaislą, nereiškia, jog ji elgiasi priešingai vaiko interesams.
26.8. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose, atsižvelgė į vaiko amžių, brandą ir susidariusią padėtį tarp konfliktuojančio apelianto ir ieškovės, dėl ko ieškinį tenkino iš dalies, nustatydamas ne tokią intensyvią bendravimo tvarką su vaikaičiu. Apelianto prašomą bendravimo tvarką nuotoliniu būdu teismas pagrįstai vertino kaip neefektyvią, šią aplinkybę patvirtino ir byloje apklaustos liudytojos, kadangi vaikaičiui šiuo metu būtinas betarpiškas bendravimas ir fizinis kontaktas, kad jis suprastų jam rodomą dėmesį bei meilę. Akivaizdu, jog nuotoliniu būdu nustatyta bendravimo tvarka neužtikrins sklandžios vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais, o priešingai, pažeis jo interesus.
26.9. Spręsdamas dėl bendravimo tvarkos intensyvumo, teismas taip pat atsižvelgė į aplinkybes, jog vaikas bendrauja ir su kitais artimais giminaičiais – seneliais, tetomis, dėdėmis, pusbroliais iš tėvo (atsakovo) pusės, todėl padarė išvadą, jog tokio intensyvumo bendravimo tvarkos, kokios prašo ieškovė, nustatyti nėra objektyvių galimybių. Darytina išvada, kad teismas atsižvelgė ir įvertino apelianto nurodytą aplinkybę dėl galimybių vaikaičiui bendrauti ir su kitais giminaičiais. Vien tas faktas, jog apeliantas apskritai nesutinka, kad ieškovė bendrautų su vaikaičiu, nesudaro pagrindo teismo sprendimą panaikinti. Be to, kitai vaikaičio močiutei yra sudaromos visos galimybės matytis ir bendrauti su juo, nes ji patvirtino, jog lanko vaikaitį kada tik nori ir su juo praleidžia kiek nori laiko, kartu atostogauja, švenčia šventes, vaikaitis lieka pas ją nakvynei, todėl visiškai nepagrįstai yra ginčijama ieškovės teisė bendrauti su vaikaičiu, nors kitai senelei tokia galimybė yra sudaroma.
26.10. Nors apeliantas nesutinka, kad ieškovė pasiimtų vaiką į savo gyvenamąją vietą Klaipėdoje, motyvuojant tuo, jog vaikas fiziškai yra per silpnas ištverti kelionę, tačiau savo teiginiams pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. Pažymėtina, jog byloje yra duomenys, kad vaikas kelis kartus per metus važiuoja į pajūrį, ilgesnio atstumo kelionės jo nevargina, todėl apelianto teiginiai apie silpną vaiko fizinę sveikatą kelionėse yra deklaratyvūs, kuriuos paneigia byloje esantys duomenys.
26.11. Ieškovė neturi jokio priešiško nusistatymo apelianto atžvilgiu, o inicijuodama civilinę bylą dėl bendravimo tvarkos nustatymo tiesiog siekia užtikrinti savo ir vaikaičio teisę betarpiškai bendrauti ir matyti vienas kitą tam, kad išlaikytų artimus ir šiltus santykius su vaikaičiu. Todėl apelianto jaučiama neapykanta bei asmeninė niekuo nepagrįsta nuomonė neturėtų būti priežastimi veikti priešingai vaikaičio interesams, o savo asmeninių ambicijų tenkinimas pažeisti vaikaičio teises bendrauti su ieškove.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
28. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti apelaicinių skundų ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
29. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dėl vaiko bendravimo su artimuoju giminaičiu tvarkos nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
30. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priimti naujus įrodymus – rašytinius paaiškinimus.
31. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
32. Pasisakydamas dėl apelianto pateiktų rašytinių paaiškinimų priimtinumo, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 302 straipsnį apeliaciniam procesui taikomos bendrosios CPK normos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios CPK III dalies XVI skyriuje nurodytoms taisyklėms. CPK 42 straipsnio normos dėl proceso dalyvių teisės teikti rašytinius paaiškinimus sistemiškai koreliuoja su specialiosiomis apeliacinio proceso teisės normomis, t. y. CPK 306 straipsnio 2 dalyje, 312, 314 ir 323 straipsniuose nustatytais draudimus bei ribojimais.
33. CPK 323 straipsnio normos aiškintinos taip, kad proceso šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami pasibaigus įstatymų leidėjo nustatytam terminui tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į apeliacinės instancijos teismui pateiktus priešingos šalies procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti konkretūs procesiniai terminai.
34. Kadangi papildomais rašytiniais paaiškinimais apeliantas iš esmės siekia atsikirsti į ieškovės apeliaciniame skunde ir atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodytus argumentus, todėl rašytinius paaiškinimus, nenustačius pagrindo taikyti išimtį iš bendrosios draudimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme taisyklės, atsisakoma priimti.
Dėl apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos sustabdymo
35. Apeliantas prašo sustabdyti šią apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą, kol Kauno apylinkės teisme bus išnagrinėtas kitas tarp vaikaičio ir ieškovės kilęs ginčas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)).
36. CPK 163 straipsnyje reglamentuoti privalomieji bylos sustabdymo atvejai.Vienas iš privalomųjų bylos sustabdymo pagrindų įtvirtintas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pagal kurį teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
37. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, yra nurodęs, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-219/2020; 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-1075/2022).
38. Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose; spręsdamas, yra tarp dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, teismas turi išaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie nustatinėjamoje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2011; 2014 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2014).
39. Apeliantas nurodo, jog kitoje nagrinėjamoje byloje matosi susidariusi visomis prasmėmis konfliktiška padėtis ir artimojo giminaičio poelgiai (ieškovės galimai nusikalstami veiksmai, kurie dar neįvertinti), jos gyvenimo būdas (ieškovės gyvenimo būdo „peripetijos“, nagrinėjamos kitoje byloje, jau įvardintos visos eilės liudytojų). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad negalima nagrinėti ginčo dėl vaikaičio bendravimo tvarkos su ieškove nustatymo, kol nebus išnagrinėtas šalių ginčas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, nes šių ginčų nagrinėjimo dalykai yra visiškai skirtingi, o visus teisiškai reikšmingus šiai bylai faktus galima nustatyti nagrinėjamoje byloje, todėl nenustačius tiesioginio teisinio ryšio tarp bylų, apelianto prašymas stabdyti bylą atmetamas.
Dėl apelianto M. R. apeliacinio skundo
40. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių ieškovės teisė bendrauti su vaikaičiu turi būti apribota, todėl nėra pagrindo riboti ieškovės teisės bendrauti su vaikaičiu. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis vaiko interesais, nustatė ieškovės bendravimo su vaikaičiu tvarką. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir vertinimu.
41. Bendravimas su giminaičiais yra vaiko teisė (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama vaiko bendravimo su artimais giminaičiais svarba vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2009).
42. Vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais įgyvendinimas įstatymų leidėjo pavestas vaiko tėvams (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.172 straipsnį, tėvai (jei jų nėra – globėjai (rūpintojai) turi sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jeigu tai atitinka vaiko interesus.
43. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens teisė į jo šeimos gyvenimo gerbimą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad pagal Konvencijos 8 straipsnį valstybės valdžios institucijos yra įpareigotos ne tik susilaikyti nuo savavališko šio straipsnio saugomų asmens teisių apribojimo, bet taip pat lemti tam tikras pozityvias pareigas, neatskiriamai susijusias su veiksmingu šeimos gyvenimo (ir kitų šiame straipsnyje saugomų teisinių gėrių) gerbimu (žr., pvz., Marckx v. Belgium, no. 6833/74, judgment of 13 June 1979, § 31). Teismo teigimu, „šeimos gyvenimas“ Konvencijos 8 straipsnio prasme apima mažiausiai ryšius tarp artimų giminaičių, kaip, pavyzdžiui, tarp senelių ir vaikaičių, nes tokie giminaičiai gali užimti svarbią vietą šeimos gyvenime. Pagarba šeimos gyvenimui įpareigoja valstybę veikti taip, kad būtų sudarytos galimybės tokius ryšius normaliai plėtoti (žr. cituotą sprendimą Marckx v. Belgium, § 45; Scozzari and Giunta v. Italy, no. 39221/98, judgment of 13 July 2000). Pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, yra šio ryšio teisinis vertinimas. Jei toks ryšys Konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti laikomas „šeimos gyvenimu“, egzistuojančiu tarp vaiko ir konkretaus asmens, valstybei atsiranda pozityvioji pareiga teisinėmis priemonėmis užtikrinti šį ryšį (inter alia, pareiga užtikrinti vaiko bendravimą su konkrečiu asmeniu), išskyrus atvejus, jei tokio ryšio užtikrinimas neatitiktų vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295-969/2016).
44. Vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais gali būti ribojama tik jeigu tai kenkia paties vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nekonkretinama, kokia padėtis ar veiksmai laikytini priešingais vaikų interesams, dėl kurių galėtų būti ribojamas bendravimo teisės įgyvendinimas. Kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaikų brandą, susidariusią padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius, jų gyvenimo būdą, vaiko norą ir kitas konkrečias aplinkybes, sprendžiama, ar bendravimas atitinka vaikų interesus.
45. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė pagrindė ieškinio reikalavimą dėl bendravimo su vaikaičiu tvarkos nustatymo, įrodė, kad ieškovę ir anūką sieja šilti santykiai ir stiprus emocinis ryšys. Nors tarp šalių yra konfliktiniai santykiai, tačiau vien ši aplinkybė neturėtų būti vertinama kaip pagrindas riboti ieškovės ir anūko teisę bendrauti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vaiko bendravimas su senele yra svarbus jo tapatybės jausmui, visapusiškai ir harmoningai raidai. Tai yra ypatingai svarbu nagrinėjamu atveju, kai vaiko motina (ieškovės dukra) yra mirusi. Tarp šalių esanti nesantaika, konfliktiški santykiai yra sąlygoti pačių šalių. Tačiau net ir tuo atveju, jei bendravimo siekianti ieškovė (artimas vaiko giminaitis) ir atsakovas (vaiko tėvas) negebėjo ar negeba bendrauti nekonfliktuodami, ši aplinkybė savaime neturėtų būti vertinama kaip pagrindas atimti ieškovės ir vaikaičio teisę bendrauti.
46. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovė yra blogos moralės ir būdo žmogus, ji gali daryti vaikui neigiamą įtaką, todėl atsakovas nori, kad ieškovė bendrautų su vaikaičiu, tik jam dalyvaujant. Pažymėtina, jog tarp šalių vyksta kitas teisminis ginčas, todėl suprantama, kad atsakovas yra neigiamai nusiteikęs ieškovės atžvilgiu, tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad ieškovės elgesys darytų blogą įtaką nepilnamečiam vaikui. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė su vaikaičiu nuolat bendrauja nuo to laiko kai jam suėjo 3 mėnesiai, vaikas taip pat džiaugiasi šiuo bendravimu. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad ieškovė supranta vaiko poreikius ir juo tinkamai rūpinasi, todėl nesant įrodymų, kad ieškovė savo elgesiu pažeistų vaiko teises ar darytų jam blogą įtaką bei netinkamą psichologinį poveikį, apelianto argumentas, kad vaikui bendraujant su močiute turėtų dalyvauti ir pats atsakovas, atmetamas kaip nepagrįstas.
47. Apeliantas nurodo, kad nustatyta bendravimo tvarka yra labai intensyvi, o trijų metų vaiko paėmimas su nakvyne traumuotų vaiką ir žalotų jo psichiką, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus, taip pat vaiko amžių, brandą ir įtemptus šalių tarpusavio santykius, ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir nustatė daug siauresnę bendravimo tvarką negu ieškovė prašė ieškinyje, t. y. tik vieną mėnesio savaitgalį, 14 d. per vasaros atostogas ir tam tikromis švenčių dienomis. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia tvarka yra optimali ir visiškai atitinka tiek nepilnamečio vaiko, tiek ir ieškovės bei atsakovo interesus. Nors atsakovas nesutinka dėl bendravimo tvarkos nustatymo su nakvynėmis, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai, įvertinęs tai, kad A. R. šiuo metu retai paliekamas kitiems asmenims be nakvynės, kad vaikas, likęs be tėvo su nakvyne, jo pasiilgsta, kartais dėl to patiria neigiamas emocijas, taip pat atsižvelgdamas į Tarnybos atstovės išvadą, liudytojų parodymus, į vaiko amžių, jo brandą, į tai, kad vaiko bendravimas su ieškove po motinos laidotuvių nors buvo nuolatinis, bet ne intensyvus, nustatė šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį. Kadangi ieškovės ryšys su vaikaičiu tęsiasi nuo pat jo gimimo ir yra emociškai stiprus, tik paskutiniu metu, vykstant šalių konfliktui, bendravimas yra ne toks intensyvus, teisėjų kolegija vertina, jog 6 mėnesių pereinamasis laikotarpis visiškai atitiktų mažamečio vaiko interesus ir poreikius, pusė metų yra pakankamas laikas sustiprinti vaiko ir senelės ryšį bei saugiai pereiti prie vaiko ir ieškovės bendravimo su nakvynėmis.
48. Apeliantas nesutinka, kad vaikas būtų vežiojamas ilgais atstumais į Klaipėdą, kur gyvena ieškovė, nes jis per mažas ištverti tokias keliones. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kuris, atsižvelgdamas į liudytojos V. V. parodymus, kad su vaiku yra vykstama į pajūrį, vaikas keliones ištveria gerai, sprendė, jog tokios kelionės bendravimo tvarkos nepasunkintų. Be to, pažymėtina, jog byloje nustatyta, kad ieškovė iš Klaipėdos dažnai atvyksta ir svečiuojasi pas savo mamą Kauno rajone, kur ir anksčiau bendraudavo ir nakvodavo su vaikaičiu, todėl kelionės į Klaipėdą (ypač pereinamuoju laikotarpiu, bendraujant be nakvynių) nebūtų dažnos. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo argumentas, jog vaikas ilgesnėms kelionėms yra fiziškai per silpnas, laikytinas deklaratyviu, nes pats atsakovas kelis kartus per metus vežasi sūnų į pajūrį ir dėl to jokių problemų nekyla.
49. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atsakovo apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nėra reikšmingi skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimui.
50. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos su artimu giminaičiu nustatymo yra pagrįsta ir teisinga, todėl ją panaikinti nėra pagrindo.
Dėl ieškovės J. G. apeliacinio skundo
51. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes nustatęs, kad ieškinys tenkintas iš dalies 37,50 proc., o priešieškinis atmestas, iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidas ieškovei, proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai, o iš ieškovės priteisė bylinėjimosi išlaidas atsakovui proporcingai (62,50 proc.) atmestiems ieškinio reikalavimams, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, jog atsakovo priešieškinis atmestas 100 proc. Atsakovas su šia teismo sprendimo dalimi sutinka ir jos neskundžia.
52. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas.
53. Patenkintos (atmestos) ieškinio reikalavimų dalies ir visų ieškinyje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų kiekybinė išraiška nustatoma turtinių reikalavimų atveju – pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles (CPK 85 straipsnio 1 dalis), neturtinių – pagal pareikštų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių. Jeigu reikalavimai yra skirtingų rūšių ir neįmanoma nustatyti tikslios matematinės patenkintų (atmestų) reikalavimų dalies santykio su visais pareikštais reikalavimais proporcijos, teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo proporcijas nustato vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
54. Nagrinėjamu atveju ginčas vyko dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Ieškovė bylą laimėjo, nes teismas, šiek tiek pakoregavęs, nustatė jos ieškinyje siūlomą bendravimo tvarką, o atsakovo priešieškinį dėl kitokio bendravimo tvarkos pasiūlymo atmetė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidas paskirstė atsižvelgdamas į ieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų dydį. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad teismas nepagrįstai vertino, jog ieškinys patenkintas tik 37,50 proc. Atsižvelgiant į ieškinyje nurodytus ir teismo sprendimu nustatytus bendravimo tvarkos punktus, spręstina, jog pirmas punktas dėl bendravimo savaitgaliais tenkintas 40 proc. (nes nustatytas bendravimas ne kas antrą savaitgalį, o tik pirmą mėnesio savaitgalį); antras punktas dėl bendravimo telekomunikacijos priemonėmis atmestas; trečias punktas dėl atostogų tenkintas 80 proc. (nes toks bendravimas nustatytas tik nepilnamečiam vaikui pradėjus lankyti mokyklą); ketvirtas, penktas, šeštas ir septintas punktai tenkinti 70 proc. ( nes bendravimas nustatytas tik vieną dieną, be nakvynės), iš viso ieškinys tenkintas 57 proc. (40+0+80+(70x4)=400/7=57 proc.).
55. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė sumokėjo 214 Eur žyminį mokestį ir 3 509 Eur už advokato paslaugas, iš viso 3 723 Eur. Atsakovas sumokėjo 107 Eur žyminį mokestį ir 3 650 Eur už advokato paslaugas, iš viso 3 757 Eur. Patenkinus ieškovės ieškinį 57 proc., ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui iš atsakovo priteistina 2 122,11 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovės proporcingai atmestų reikalavimų dydžiui – 1 615,51 Eur. Atlikus šalims vienai iš kitos priteistinų sumų tarpusavio įskaitymą, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 506,60 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).
56. Apibendrinus nurodytą argumentaciją apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 93 straipsnį ir neteisingai nustatė patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, todėl sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pakeistina, priteisiant ieškovei iš atsakovo 506,60 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
57. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
58. Apeliantas M. R. pateikė rašytinius įrodymus apie už apeliacinį skundą sumokėtą 109 Eur žyminį mokestį ir 500 Eur išlaidas už apeliacinio skundo parengimą, iš viso 609 Eur.
59. Apeliantė J. G. sumokėjo 363 Eur už apeliacinio skundo ir 847 Eur už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą.
60. Šalių patirtos išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto užmokesčio dydžio.
61. Apelianto M. R. apeliacinis skundas netenkintas, todėl jo išlaidos neatlygintinos.
62. Apeliantės J. G. apeliacinis skundas patenkintas, todėl jai iš atsakovo M. R. priteistinos 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktą,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir išdėstyti taip:
Priteisti iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 506,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.