- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-11
- Bylos Nr.
- e2S-917-390/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00243-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- M. R.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui M. R. dėl bendravimo su artimu giminaičiu tvarkos nustatymo bei pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl bendravimo su artimu giminaičiu tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui M. R. dėl bendravimo su artimu giminaičiu tvarkos nustatymo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl bendravimo su artimu giminaičiu tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Byloje prašoma teismo nustatyti ieškovės J. G. bendravimo tvarką su vaikaičiu A. R..
Šalies argumentai
2. Ieškovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė nustatyti ieškovei J. G. laikiną bendravimo su vaikaičiu A. R. tvarką iki teismo sprendimo šioje bylojo įsiteisėjimo:
2.1. Ieškovė J. G. metų lyginių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 18:00 val. iki sekmadienio 18:00 val. bendrauja su vaikaičiu A. R., pasiimdama vaikaitį iš jo gyvenamosios vietos (arba kitos šalių suderintos vietos) ir grąžindama jį į gyvenamąją vietą Kaune (arba kitą šalių suderintą vietą).
2.2. Ieškovė J. G. kiekvieną trečiadienį laikotarpiu nuo 20:00 val. iki 21:00 val. bendrauja su vaikaičiu A. R. visomis priimtinomis telekomunikacijos priemonėmis. Atsakovas M. R. įpareigojamas užtikrinti vaikaičio A. R. galimybes (įskaitant, bet neapsiribojant interneto ir įrangos) nustatytu laikotarpiu bendrauti su ieškove J. G.. M. R. įpareigojamas nekliudyti ieškovei J. G. bendrauti su vaikaičiu A. R..
2.3. Ieškovė J. G. per vasaros atostogas (liepos ir rugpjūčio mėnesiais) praleidžia su vaikaičiu 14 (keturiolika) kalendorinių dienų. Viena atostogų laiko dalis ne trumpesnė kaip 7 (septynios) kalendorinės dienos.
2.4. Lyginių metų šv. Kūčias (2022 m. gruodžio 24 d.) vaikaitis A. R. praleidžia su ieškove J. G.. Ieškovė įsipareigoja šv. Kūčių dieną vaikaitį A. R. paimti iš gyvenamosios vietos Kaune (arba kitos šalių suderintos vietos) ne vėliau kaip 17:00 val. ir grąžinti vaikaitį A. R. į gyvenamąją vietą Kaune (arba kitą šalių suderintų vietą), pirmąją šv. Kalėdų dieną (2022 m. gruodžio 25 d.) ne vėliau kaip iki 11:00 val.
2.5. Nelyginių metų pirmąją šv. Kalėdų dieną (2022 m. gruodžio 25 d.) vaikaitis A. R. praleidžia su ieškove J. G.. Ieškovė įsipareigoja pirmąją šv. Kalėdų dieną vaikaitį A. R. paimti iš gyvenamosios vietos Kaune (arba kitos šalių suderintos vietos) ne vėliau kaip 11:00 val. ir grąžinti vaikaitį A. R. į gyvenamąją vietą Kaune (arba kitą šalių suderintą vietą) antrąją šv. Kalėdų dieną (2022 m. gruodžio 26 d.) ne vėliau kaip iki 18:00 val.
2.6. Lyginių metų pirmą šv. Velykų dieną vaikaitis A. R. praleidžia su ieškove J. G.. Ieškovė įsipareigoja pirmąją šv. Velykų dienų vaikaitį A. R. paimti iš gyvenamosios vietos Kaune (arba kitos šalių suderintos vietos) ne vėliau kaip iki 11:00 val. ir grąžinti vaikaitį A. R. į gyvenamąją vietą Kaune (arba kitą šalių suderintą vietą) antrąją šv. Velykų dieną ne vėliau kaip iki 11:00 val.
2.7. Nelyginių metų antrą šv. Velykų dieną vaikaitis A. R. praleidžia su ieškove J. G.. Ieškovė įsipareigoja antrąją šv. Velykų dieną vaikaitį A. R. paimti iš gyvenamosios vietos Kaune (arba kitos šalių suderintos vietos) ne vėliau kaip iki 11:00 val. ir grąžinti vaikaitį A. R. į gyvenamąją vietą Kaune (arba kitą šalių suderintą vietą) tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 18:00 val.
2. Nurodė, kad 2021 m. birželio 1 d. mirus vaikaičio motinai G. R., vaikaitis liko gyventi su tėvu M. R.. Ieškovė nuo vaikaičio gimimo daug laiko praleido su juo, dukros G. R. paskutiniais gyvenimo mėnesiais nuolatos vaikaitį prižiūrėjo, todėl ją ir vaikaitį sieja ypatingai stiprus emocinis ryšys. Ieškovė nuogąstauja, kad laikui bėgant šis ryšys nutruks. Ieškovė stengėsi susitarti su atsakovu dėl bendravimo tvarkos nustatymo su vaikaičiu, kad kiltų kuo mažiau nesusipratimų tarp šalių, tačiau atsakovas bendradarbiauti, siekiant nustatyti bendravimo tvarką, atsisakė.
Atsiliepimas
3. Atsakovas prašė netenkinti ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Nurodė, kad nuo sutuoktinės laidotuvių dienos nėra gavęs jokių ieškovės prašymų dėl susitikimo ar bendravimo su anūku. Mano, kad vaikaitis ieškovei parūpo dėl prasidėjusių teisminių ginčų dėl turto. Ieškovės moralinės savybės gali padaryti vien tik blogą įtaką sūnui jam augant, vystantis. Be to, ieškovės prašyme nurodyta bendravimo tvarka yra neįmanoma dėl vaiko amžiaus, jo brandos, traumuotos psichikos dėl mamos mirties, itin artimo ryšio išimtinai su atsakovu (tėvu), artimo vaiko ryšio su ieškove nebuvimo. Ieškovė gyvena Klaipėdoje, todėl tokio amžiaus vaiko vežiojimas Kaunas-Klaipėda-Kaunas į jos namus ar vaiko laikymas neaišku kur, pas ką, kieno namuose, kokiose sąlygose yra neįmanomas dėl vaiko fizinio/psichinio neišsivystymo.
5. Išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – tarnyba) pateikė išvadą dėl prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje nurodė, kad neturi duomenų, kurie suteiktų pagrindą teigti, jog ieškovės bendravimas su jos anūku darytų jam žalingą, neigiamą poveikį, prieštarautų vaiko interesams, todėl mano, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės neprieštaraus vaiko interesams. Tačiau atkreipė dėmesį, jog bendravimas nuo 20:00 val. iki 21:00 val. visomis priimtinomis telekomunikacijos priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko amžių, brandumą, gali būti sunkiai įgyvendinamas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną ieškovės J. G. bendravimo su vaikaičiu A. R. tvarką iki teismo sprendimo šioje bylojo įsiteisėjimo: ieškovė J. G. kiekvieną sekmadienį laikotarpiu nuo 17:00 val. iki 18:00 val. bendrauja su vaikaičiu A. R. visomis priimtinomis telekomunikacijos priemonėmis, atsakovas M. R. įpareigojamas užtikrinti vaikaičio A. R. galimybes (įskaitant, bet neapsiribojant interneto ir įrangos) nustatytu laikotarpiu bendrauti su ieškove J. G., M. R. įpareigojamas nekliudyti ieškovei J. G. bendrauti su vaikaičiu A. R.. Kitos ieškovės prašymo dalies netenkino.
7. Teismas nurodė, kad ieškovės ir atsakovo santykiai yra konfliktiški, dėl to yra apsunkintas ieškovės ir jos vaikaičio A. R. bendravimas. Laikinos bendravimo su anūku tvarkos nustatymas yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų ir apsaugoti vaiko interesą bendrauti su senele.
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nenurodė ieškovės elgesio, priešingo konkrečiai nepilnamečio vaiko interesams, tai patvirtinta ir tarnybos išvadoje.
9. Įvertinęs tai, kad ieškovės ir vaikaičio dažnas bendravimas nutrūko, kai A. R. buvo 1 metai 3 mėnesiai, kad tarp jų nuolatinio, dažno bendravimo nėra beveik dvejus metus, atsižvelgiant į A. R. amžių (3 metai), teismas sutiko su atsakovo atsikirtimu, kad ieškovės ir vaikaičio ryšys šiuo metu nėra itin artimas ir glaudus.
10. Teismas senelės bendravimo tvarką su 3 metų vaikaičiu, šį dažnai paimant iš jam įprastos aplinkos su nakvyne, be tėvo, su kuriuo jis nuolat gyvena, dėl to yra prie jo prisirišęs, laikė neatitinkančia vaiko interesų ir itin išplėsta. Todėl netenkino prašymo dalies nustatyti laikiną bendravimo tvarką savaitgaliais su nakvyne, vasaros ir švenčių metu (prašymo 1, 3–7 reikalavimai).
11. Teismo vertinimu, senelės ir vaikaičio ryšys turi būti atstatomas ir stiprinamas ir to galima pasiekti, jiems bendraujant nuotolinio ryšio priemonėmis. Atsakovas sutiko su laikina bendravimo tvarka nuotolinio ryšio priemonėmis, tik bendravimas nuo 20:00 val. iki 21:00 val. negalimas dėl vaiko miego. Todėl siekiant nepakenkti mažamečio vaiko dienotvarkei, siekiant, kad šios bendravimo tvarkos neribotų šalių darbo režimas, teismas nustatė bendravimo laiką sekmadieniais nuo 17:00 val. iki 18:00 val.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atskiruoju skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartį ir priimti nutartį, kuria pilnai patenkinti ieškovės J. G. 2023 m. balandžio 11 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas, nesilaikydamas kasacinio teismo praktikos ir nevertindamas ieškovės pateiktų įrodymų, nesivadovaudamas logikos dėsniais, parinko ir taikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra tik formalios. Šių priemonių įgyvendinimas ir užtikrinimas dėl atsakovo elgesio yra sudėtingas arba neįmanomas.
13.2. Teismas, remdamasis tik atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, padarė išvadą, kad tarp ieškovės ir vaikaičio nuolatinio, dažno bendravimo nėra beveik dvejus metus. Iš su skundu pateikiamų įrodymų - fotonuotraukų ir vaizdo įrašų matyti, kad ieškovė po dukters G. R. mirties, su vaikaičiu nuolat bendravo ir tas bendravimas vyksta iki šiol. Taip pat, iš su skundu pateikiamų įrodymų - ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo telefonu, matyti, kad ieškovė dėjo nuolatines pastangas kuo dažniau susitikti su vaikaičiu (susitiko iš viso 26 kartus), o atsakovas, priešingai jo atsiliepime nurodytoms aplinkybėms, siekė, kad tokie susitikimai neįvyktų.
13.3. Teismas pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles tinkamai neįvertino Tarnybos išvadoje nustatytų faktinių aplinkybių, neatsižvelgė į ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, bet suteikė išskirtinę reikšmę atsakovo paaiškinimams. Teismas neatsižvelgė į ieškovės pateiktus oficialius rašytinius didesnės įrodomosios galios įrodymus, patvirtinančius, kad siekdama užtikrinti vaikaičio ir ieškovės bendravimą, bei nustatyti bendravimo tvarką su vaikaičiu, ieškovė kreipėsi pagalbos į Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrių, prašydama padėti išspręsti susidariusią situaciją, taip pat teikė prašymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui (toliau - VGTPT) dėl privalomosios mediacijos vykdymo. Tačiau atsakovas nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šių institucijų oficialūs rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovo neteisėtus veiksmus, sudarant įvairias kliūtis ieškovei matytis ir leisti laiką su vaikaičiu.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą kaip nepagrįstą, palikti galioti skundžiamą teismo nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas teisingai nustatė laikinojo bendravimo tvarką, tinkamai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus. Pažymėtina, kad ieškovė klaidina teismą, nes ieškinio reikalavimo negrindė nei vienu įrodymu, o „filmuotas medžiagas“ kaip bendravimo su vaikaičiu įrodymą ieškovė teikia po atsakovo pasiūlymo M. G. (sūnaus krikšto motinai) pasveikinti jos namuose 3-ojo gimtadienio proga. Todėl tai įrodymas, kad atsakovas ir be teismo nurodymų buvo sudaręs ir sudaro sąlygas bendravimui, ką kategoriškai bandoma neigti ieškinyje. Be to, ieškovė vienur teigia, kad atsakovas neleidžia bendrauti su vaikaičiu, kitur teigia, kad buvo 26 susitikimai.
14.2. Teismas tinkamai taikė įstatymo normas – CK 3.161 straipsnio 3 dalimi, 3.163 straipsnio 1 dalimi, 3.172 straipsniu. Mažamečio vaiko teisė bendrauti su giminaičiais įstatymo pavesta ją įgyvendinti būtent atsakovui ir tik jis vienintelis gali įrodyti teismui, ar prašoma bendravimo tvarka atitinka jo mažamečio, 3 metukų vaiko interesus ar ne. Ieškovės reikalaujamas bendravimas neatitinka vaiko interesų - dėl esamo ginčo ir dėl vaiko mažametystės, dėl kalbos barjero, nes 3 metų sūnus kalba kalba, kurią supranta tik jo tėvas – atsakovas.
14.3. Pažymėtina, kad ieškovė kreipėsi į VTAT ne pagalbos, o laikėsi privalomos ikiteisminės procedūros, numatytos CK 3.176 straipsnyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
14. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė prašymą priimti papildomus įrodymus: laikmeną su fotonuotraukomis, vaizdo įrašais ir trumposiomis žinutėmis. Nurodo, kad šie įrodymai pagrindžia ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ji stengėsi kuo dažniau susitikti su vaikaičiu (susitiko iš viso 26 kartus), o atsakovas siekė, kad tokie susitikimai neįvyktų.
15. Atsakovas pateikė savo nuomonę dėl naujų įrodymų priėmimo. Nurodė, kad ieškovė turėjo visas galimybes teikti savalaikiai su prašymu visus įrodymus, todėl, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti priimti naujus įrodymus.
16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su artimuoju giminaičiu klausimas, kad nebūtų pažeisti vaikų interesai, priima ieškovės pateiktus naujus įrodymus.
Dėl atskirojo skundo esmės
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
19. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną ieškovės ir nepilnamečio vaikaičio bendravimo tvarką nuo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
20. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad tarp šalių kyla nesutarimai dėl ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaikaičiu, ką patvirtina ieškovės pateikti įrodymai, tačiau teismas netinkamai įvertino ieškovės pateiktus įrodymus, rėmėsi tik atsakovo paaiškinimais, neatsižvelgė, kad byloje nėra įrodymų, jog prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų, todėl be pagrindo netenkino ieškovės prašymo visa apimtimi.
21. Nagrinėjamu atveju byloje yra pareikštas ieškinys bei priešieškinis dėl ieškovės bendravimo su artimu giminaičiu – vaikaičiu tvarkos nustatymo. Bendravimas su giminaičiais yra vaiko teisė (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais įgyvendinimas pavestas vaiko tėvams (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.172 straipsnį, tėvai turi sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jeigu tai atitinka vaiko interesus.
22. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
24. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad šalių santykiai tapo konfliktiški. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad siekiant išlaikyti ieškovės ir vaikaičio ryšį laikinos bendravimo su vaikaičiu tvarkos nustatymas yra būtinas. Pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šiuo atveju yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių, kylančių dėl ieškovės bendravimo su vaikaičiu, bei siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečio vaiko asmeniniai neturtiniai interesai (bendravimas su senele) iki teismo sprendimo priėmimo.
25. Ieškovė, nesutikdama su skundžiama teismo nutartimi, iš esmės siekia, kad butų nustatyta jos prašoma laikina bendravimo tvarka visa apimtimi, o ne pagal vieną punktą, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovas neleidžia jai bendrauti su vaikaičiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai – sms žinučių turinys šios aplinkybės nepatvirtina, be to, pati ieškovė nurodo ir priešingas aplinkybes, kad su vaikaičiu bendravo ir bendrauja iki šiol, ir šias aplinkybes patvirtina jos pateiktos foto nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriems neprieštarauja ir atsakovo paaiškinimai, jog netrukdo senelės ir vaikaičio bendravimui. Taigi, ieškovė nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad būtų pažeidžiami jos ar mažamečio vaiko interesai (CPK 178 straipsnis).
26. Atskirajame skunde ieškovė taip pat kelia abejones dėl atsakovo teismo nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas patvirtino būtent ieškovės nurodytos bendravimo tvarkos 2 p., tik atsižvelgęs į mažamečio vaiko interesus ir Tarnybos pastabas, pakeitė bendravimo laiką. Atsakovas neskundė teismo nutarties, t. y. sutinka su nustatyta bendravimo tvarka ir atsiliepimu neprieštarauja, kad ieškovė bendrautų su vaikaičiu. Be to, įstatymas numato teisę kreiptis dėl priverstinio teismo nutarties vykdymo.
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, t. y. vaiko amžių, šalių santykius, bei pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina ieškovės bendravimo su vaikaičiu tvarka nepažeidžia nei vaiko interesų, nei šalių, taip pat neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka visa apimtimi pagal savo turinį, kaip laikina, yra išplėsta.
28. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia turėtų būti nustatyta bendravimo tvarka, t. y. kokia tvarka labiausiai atitiktų tiek šalies, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turėtų galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla šiuo klausimu būtų išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turėtų galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tuo tarpu nustatant specialią laikinąją apsaugos priemonę, kaip jau anksčiau buvo minėta, yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų prioritetiniais laikomus interesus ir tik ginčo nagrinėjimo metu.
29. Kiti atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, šioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.
30. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, turėtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato. Todėl šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurių atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas priimant sprendimą byloje (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.