- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-10
- Bylos Nr.
- e2-3398-1172/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00243-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raminta Liubinienė
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Laima Razvickienė
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms (duomenys neskelbtini),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo su artimu giminaičiu tvarkos nustatymo bei pagal atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovei dėl bendravimo su artimu giminaičiu tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) ieškiniu prašo teismo: 1) nustatyti tokią jos bendravimo tvarką su vaikaičiu, atsakovo sūnumi, (duomenys neskelbtini) : a) ieškovė metų lyginių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 18:00 val. iki sekmadienio 18:00 val. bendrauja su vaikaičiu, pasiimdama vaikaitį iš jo gyvenamosios vietos (arba kitos šalių suderintos vietos) ir grąžindama jį į gyvenamąją vietą (arba kitą šalių suderintą vietą); b) ieškovė kiekvieną trečiadienį laikotarpiu nuo 20:00 val. iki 21:00 val. bendrauja su vaikaičiu visomis priimtinomis telekomunikacijos priemonėmis. Atsakovas (duomenys neskelbtini) įpareigojamas užtikrinti vaikaičio galimybes (įskaitant, bet neapsiribojant, interneto ir įrangos) nustatytu laikotarpiu bendrauti su ieškove. Atsakovas įpareigojamas nekliudyti ieškovei bendrauti su vaikaičiu; c) ieškovė per vasaros atostogas (liepos ir rugpjūčio mėnesiais) praleidžia su vaikaičiu 14 kalendorinių dienų. Viena atostogų laiko dalis ne trumpesnė kaip 7 kalendorinės dienos; d) lyginių metų šv. Kūčias (2022 m. gruodžio 24 d.) vaikaitis praleidžia su ieškove. Ieškovė įsipareigoja šv. Kūčių dieną vaikaitį paimti iš gyvenamosios vietos (arba kitos šalių suderintos vietos) ne vėliau kaip 17:00 val. ir grąžinti vaikaitį į gyvenamąją vietą (arba kitą šalių suderintą vietą) pirmąją šv. Kalėdų dieną (2022 m. gruodžio 25 d.) ne vėliau kaip iki 11:00 val.; e) nelyginių metų pirmąją šv. Kalėdų dieną (2022 m. gruodžio 25 d.) vaikaitis praleidžia su ieškovė. Ieškovė įsipareigoja pirmąją šv. Kalėdų dieną vaikaitį paimti iš gyvenamosios vietos (arba kitos šalių suderintos vietos) ne vėliau kaip 11:00 val. ir grąžinti vaikaitį į gyvenamąją vietą (arba kitą šalių suderintą vietą) antrąją šv. Kalėdų dieną (2022 m. gruodžio 26d.) ne vėliau kaip iki 18:00 val.; f) lyginių metų pirmą šv. Velykų dieną vaikaitis praleidžia su ieškove. Ieškovė įsipareigoja pirmąją Šv. Velykų dieną vaikaitį paimti iš gyvenamosios vietos (arba kitos šalių suderintos vietos) ne vėliau kaip 11:00 val. ir grąžinti vaikaitį į gyvenamąją vietą (arba kitą šalių suderintą vietą) antrąją šv. Velykų dieną ne vėliau kaip iki 11:00 val.; g) nelyginių metų antrą šv. Velykų dieną vaikaitis praleidžia su ieškove. Ieškovė įsipareigoja antrąją šv. Velykų dieną vaikaitį paimti iš gyvenamosios vietos (arba kitos šalių suderintos vietos) ne vėliau kaip 11:00 val. ir grąžinti vaikaitį į gyvenamąją vietą (arba kitą šalių suderintą vietą) tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 18:00 val. 2) Priteisti ieškovės naudai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (I t., e. b. l. 1–6).
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) , gimęs (duomenys neskelbtini) , yra jos vaikaitis. Vaiko motina – ieškovės dukra (duomenys neskelbtini) , mirusi (duomenys neskelbtini), vaiko tėvas – atsakovas (duomenys neskelbtini) . 2020 m. gegužės 21 d. (duomenys neskelbtini) sužinojus, kad serga onkologine liga, pradėjus gydymą, ieškovė persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) , kad galėtų pasirūpinti dukra ir vaikaičiu. (duomenys neskelbtini) santykiai nebuvo geri. Prie vaikaičio priežiūros, gerbūvio, tiek, kiek leidžia (duomenys neskelbtini) , ieškovė prisideda ir dabar. Po (duomenys neskelbtini) laidotuvių vaikaitis liko gyventi su tėvu (atsakovu). Ieškovė stengėsi susitarti su atsakovu dėl galimybės bendrauti su vaikaičiu, tačiau atsakovas nesudaro tam galimybių. Ieškovė nuo vaikaičio gimimo daug laiko praleido su juo, (duomenys neskelbtini) paskutiniais gyvenimo mėnesiais nuolat vaikaitį prižiūrėjo, todėl juos sieja stiprus emocinis ryšys, o nematydama vaikaičio, ieškovė bijo, kad šis ryšys nutruks. Susitikus su vaikaičiu, ieškovė mato, kaip jis apsidžiaugia, ilgisi bendravimo. Ieškovė kreipėsi pagalbos į (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyrių, kuris neturėjo galimybės sudaryti bendravimo tvarkos (I t., e. b. l. 1–6).
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė yra tik biologinė (duomenys neskelbtini) senelė. Antri metai teisme nagrinėjama civilinė byla dėl (duomenys neskelbtini) testamento nuginčijimo, kur ne tik ieškovė, bet ir jos dukra (duomenys neskelbtini) yra atsakovės. Byloje ieškovas yra ir (duomenys neskelbtini) . (duomenys neskelbtini) ir ieškovės santykiai nuo vaikystės buvo blogi dėl ieškovės moralinių savybių, kišimosi į (duomenys neskelbtini), tuo pačiu ir atsakovo, asmeninį, šeimyninį gyvenimą. Po (duomenys neskelbtini) mirties ieškovė nesikreipė dėl galimybės pasimatyti su (duomenys neskelbtini) . Senelė galimai apvogė vaikaitį, dėl ko yra kita minėta civilinė byla, todėl ieškovė gali daryti neigiamą poveikį (duomenys neskelbtini) šioje proceso stadijoje. Ieškovės neprašė pagalbos, susirgus žmonai, ji pati su savo dukra ėjo į jų šeimą padėti. Ieškovė pinigais neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Jis rūpinosi sūnumi ir sergančia sutuoktine. Jo sūnus yra prižiūrėtas, laimingas su juo, jį vadina mama. Netiesa, kad ieškovė gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini) , todėl stengiasi derinti laiką su atsakovu dėl susitikimo su vaiku laiko. Jis su sūnumi dažnai lankosi kapuose, kur palaidota (duomenys neskelbtini) , tuo pačiu aplanko ieškovės motiną(duomenys neskelbtini) . Tuo metu ieškovė visada turėjo galimybę pamatyti vaikaitį. Tai baigdavosi reikalavimu palikti vaiką nakvynei, jam nepalikus – grasinimais vaikų teisėmis, teismais. Ieškovė (duomenys neskelbtini) kiršino su juo, siekė jų santuokos nutraukimo. Po (duomenys neskelbtini) testamento paskelbimo jam tapo aiškūs ieškovės kėslai – užvaldyti mirusios turtą, gavus (duomenys neskelbtini) globą – ir jo palikimą. Tas nepavyko ieškovei įgyvendinti, todėl ieškovė dabar kitomis priemonėmis stengiasi tą daryti. Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka negalima dėl vaiko amžiaus, dėl to, kad tokia tvarka išimtinai pažeistų jo sūnaus interesus, traumuotų jo psichiką. Analogiška vaiko bendravimo tvarka prašoma (nustatoma) tik skyrium gyvenantiems vaiko tėvams, bet ne seneliams ar kitiems giminaičiams (I t., e. b. l. 40–49, 55–65).
4. Atsakovas pareiškė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo teismo nustatyti tokią ieškovės ir jo sūnaus bendravimo tvarką: 1) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (duomenys neskelbtini) tėvas (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sukaks 5 metai, t. y. iki (duomenys neskelbtini) , įsipareigoja kiekvieno kalendorinio mėnesio pirmąjį ir trečiąjį šeštadienį 12:00 val. suteikti ieškovei on line (per programėles „Viber“, „Watsapp“, „Messendžer“) 1 valandos trukmės prieigą bendravimui su mažamečiu vaiko tėvo akivaizdoje; 2) įpareigoti ieškovę apie būsimą kiekvieno kalendorinio mėnesio pirmojo ir trečiojo šeštadienio bendravimą 12:00 val. SMS žinute tos pačios dienos 11:00 val. informuoti (duomenys neskelbtini) jo mobiliu telefonu (I t., e. b. l. 55–65).
Atsiliepimas
5. Atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodė, kad jo mirusios žmonos santykiai su ieškove visą laiką buvo blogi, jo žmoną užaugino jos močiutė, ieškovės motina (duomenys neskelbtini) , kuriai jo sutuoktinė jautė pagarbą, su ja artimai bendravo. 2020 m. gegužės mėnesį jo žmonai nustatė vėžį, prasidėjo gydymas, jis dirbo, todėl sūnų daugiausia prižiūrėjo prosenelė, (duomenys neskelbtini) močiutė (duomenys neskelbtini) , jo motina, kiti jo artimieji. Netiesa, kad ieškovė metė darbą ir persikėlė į (duomenys neskelbtini) dėl dukters. Priešingai, po žmonos laidotuvių sužinojo apie jos testamentą, jam tapo aišku, koks buvo ieškovės poreikis rūpintis dukra. Ieškovė apkalbėjo jį jo sutuoktinei. Ieškovės tikslas buvo anūkas, ji nurodė jam, girdint sutuoktinei, kad jis netinkamas tėvas, kad ji reikalaus globos ir paims iš jo vaiką. Mirus sutuoktinei, vaikui buvo 1 m. 3 mėn. Vaikas nelabai suprato, kur teta, dėdė, senelis ar senelė, todėl ieškovės artimo ryš su vaiku būti negali. Jo ryšys su sūnumi yra geras, sūnus jį vadina mama. Sūnus daug kartų sirgo, jam padėjo jo mama, šeima, draugai ir kaimynai, bet ne ieškovė. Jis nenori leisti artimai bendrauti sūnui su žemos moralės ieškove, kuri gali padaryti vien tik blogą įtaką sūnui. Visas ieškovės palaidas gyvenimo būdas, jos perdėta meilė pinigams, turtui yra tos savybės, kurias ji galėtų įteikti sūnui, su juo bendraujant ir kas prieštarautų vaiko interesams. Jos pyktis jam yra begalinis, nes jie bylinėjasi, todėl bet koks vaiko buvimas pas ją prieštaraus vaiko interesams – ji nustatinės vaiką prieš jį, jo artimuosius, kas sužalos vaiko jautrią psichologinę, psichinę sveikatą. Ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini) , dėl to bet koks bendravimas negalimas. Kitoje civilinėje byloje jis pateikė patikslintą ieškinį ieškovei dėl testamento sudarymo apgaule, ieškovu įtraukė ir sūnų, atstovaujamą jo (I t., e. b. l. 55–65).
6. Ieškovė atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, kad su patikslintu priešieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Ieškovė nurodė, kad jos ir vaikaičio tarpusavio emocinis ryšys susiformavęs, bendru sutarimu su atsakovu dėl bendravimo su vaikaičiu tvarkos nepavyko susitarti. Ieškovė stengėsi tiesiogiai ir tarpininkaujant tretiesiems asmenims susitarti dėl bendravimo tvarkos, tačiau atsakovas bendradarbiauti atsisakė. Atsakovo jaučiamas pyktis dėl to, kad (duomenys neskelbtini) testamentu savo turto dalį paliko seseriai, atimdama paveldėjimo teisę iš atsakovo, sudaro kliūtis ieškovei bendrauti su vaikaičiu. Atsakovo priešiškas nusistatymas prieš ieškovę neturėtų būti priežastimi veikti priešingai vaikaičio interesams. Ieškovė kreipėsi į savo dukrą ir motiną pagalbos, siekiant pasimatyti su vaikaičiu. Per jas ieškovei pavyko pasimatyti su vaikaičiu, kai jį atsakovas atveždavo pasimatyti su ieškovės dukra ir motina. Ieškovė siekė bendru sutarimu susitarti su atsakovu dėl bendravimo tvarkos nustatymo, atsižvelgdama į tai, jog gyvena (duomenys neskelbtini) ir būtina susiplanuoti laiką, tačiau atsakovui atsisakius, buvo priversta keiptis pagalbos į (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyrių ir dėl privalomosios mediacijos vykdymo. Nors atsakovas nurodo, jog ieškovė grasino atsakovui, kad kreipsis į institucijas, tačiau tai yra teisėti būdai, siekiat susitarti. Susitikus vaikaitis būna laimingas, ieškovės ir vaikaičio emocinis ryšys yra artimas. Atsakovo ir ieškovės asmeniai santykiai, vykstantys teisminiai ginčai nesusiję su vaikaičiu ir ieškove. Vaikaitis yra per mažas suprasti teisminių ginčų esmę, tokie dalykai jam negali būti pasakojami. Ieškovę ir (duomenys neskelbtini) visada siejo stiprus ir artimas emocinis ryšys. (duomenys neskelbtini) dažnai su vaikaičiu lankydavosi pas ieškovę (duomenys neskelbtini) . (duomenys neskelbtini) sveikata silpo, dėl ko vis daugiau pagalbos reikėjo buityje, pačios (duomenys neskelbtini) ir vaikaičio priežiūroje. Ieškovė siekdama kuo daugiau laiko praleisti su (duomenys neskelbtini) , pasirūpinti ja ir vaikaičiu, nutraukė veiklos vykdymą (duomenys neskelbtini) , persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), kad galėtų nuolat prižiūrėti dukterį ir vaikaitį. Reikalavimo dėl vaikaičio globos ieškovė nėra pareiškusi, nėra pateikusi pareiškimo palikimo atsiradimo vietos notarui dėl palikimo priėmimo po (duomenys neskelbtini) mirties. Tikėtina, jog visą valandą pabendrauti nuotoliniu būdu su vaikaičiu nepavyks ieškovei dėl vaikaičio mažo amžiaus, bet ieškovė nori bent išgirsti vaikaičio balsą ir pabendrauti tiek, kiek objektyviai yra įmanoma. Ieškovė atsižvelgdama į tai, jog visos metinės šventės, atostogos buvo leidžiamos su šeima, dalyvaujant ir (duomenys neskelbtini) su vaikaičiu, ieškovė taip pat atostogaudavo su savo dukra (duomenys neskelbtini) bei vaikaičiu, siekia šią tradiciją išlaikyti, todėl ir prašo teismo užtikrinti vaikaičio teisę šventinėmis dienomis ir vasaros atostogų metu. Vaikaitis noriai bendrauja su ieškove, jų praleidžiamas laikas kartu teikia jam malonumą, ieškovė stengiasi su vaikaičiu kuo turiningiau praleisti laiką, kad jų susitikimai stiprintų emocinį ryšį, vaikaitis jaustų ieškovės meilę bei rūpinimąsi juo. Ieškovė rodė deramą pavyzdį savo dukroms, stengėsi dėl jų gerbūvio, dukros užaugo doros, sąžiningos, todėl atsakovo teiginiai apie nederamą ieškovės elgesį, gyvenimo būdą yra nepagrįsti. Ieškovė nustatytu bendravimo su vaikaičiu metu turi visas galimybes pasirūpinti juo. Atsakovo reikalaujamas nustatyti vienos valandos trukmės bendravimo laikas dvi dienas per mėnesį nuotoliniu būdu naudojant telekomunikacijos priemones iki vaikaičiui sueis 5 metai yra nepagrįstas. Vaikaičiui yra trys metai, todėl vieną valandą sukoncentruoti dėmesį ir bendrauti nuotoliniu būdu praktiškai neįmanoma. Iš to seka, kad galimai ieškovė turės objektyvią galimybe tik kelias minutes du kartus per mėnesį pabendrauti su vaikaičiu, kurio metu jokiu būdu nepavyks išlaikyti artimo ir šilto ryšio, išreikšti savo jausmų jam, kurti bendrų veiklų bei užsiėmimų, pomėgių bei kita. Atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka iki vaikaičiui sueis 5 metai, suponuoja neužtikrintumą ir programuoja tolimesnius ginčus, siekiant nustatyti bendravimo tvarką iki vaikaičiui sueis 18 metų. Trijų metų amžiaus vaikui reikalingas betarpiškas bendravimas. Atsakovas nesugeba atskirti asmeninių interesų nuo vaikaičio interesų. Atsakovas neteisus teigdamas, jog ieškovė jaučia pyktį atsakovui (I t., e. b. l. 92–98).
Šalies argumentai
7. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad esant gyvai (duomenys neskelbtini) , šalys sutarė, bendravimas su vaikaičiu nebuvo apribotas. (duomenys neskelbtini) susirgus, ieškovė persikėlė į (duomenys neskelbtini) . Atsakovas dirbo, todėl dukra ir vaikaičiu rūpinosi ieškovė bei jos motina. Vėliau santykiai blogėjo, nes atsakovas ribojo bendravimą su vaikaičiu. Filmuota medžiaga padaryta, kai ieškovė per kitus asmenis pamatydavo vaikaitį. Atsakovas nedraudė bendravimo kitiems asmenims. Dėl ieškovės blogos moralės nėra byloje įrodymų. Filmuota medžiaga patvirtina, kad ieškovė užsiima su vaikaičiu, bando kompensuoti mamos netektį. To padaryti nuotoliniu būdu neina. Ieškovė supranta vaiką, yra emocijos, gestai. Bendravimas susitikimų metu yra sklandus. Vaikaitis nori bendrauti su močiute, su artimais giminaičiais. Vienos valandos bendravimas nuotoliu praktiškai neįgyvendinamas, nes vaikaitis sukoncentruoja dėmesį trumpai. Ieškovės šeimoje yra artimas bendravimas tarp giminaičių, todėl nori tą perteikti ir vaikaičiui (2023 m. birželio 15 d. teismo posėdžio II garso įrašas: 19 min. 40 sek. – 34 min. 35 sek.).
8. Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, papildomai paaiškino, kad su vaikaičiu eidavo pas gydytojus, jį masažuodavo, prižiūrėdavo, tris mėnesius su juo lankė baseiną, važiuodavo į gamtą. Ji prižiūrėjo vaikaitį ir savo dukrą, jai susirgus, kad atsakovas galėtų eiti į darbą. Nori, kad vaikaitis matytų jos šeimos tradicijas. Nebuvo, kad vaikaitis nenorėtų su ja būti, po dviejų mėnesių nesimatymo, ją apsikabino. Ji supranta, ko vaikaitis nori, ji jį suprasdavo ir kai jam buvo vieneri metai. Ji vaikaičio nenuteikinėjo, su juo gražiai kalba apie tėtį (atsakovą). Ji išmokė vaikaitį vaikščioti, sėdėti. Kai vaikaitis sirguliuodavo, ji prižiūrėdavo jį pas savo motiną. Ji per dvi savaites turi vieną laisvą dieną, užsiima individualia veikla, sureguliuos darbo grafiką, kad galėtų bendrauti pagal ieškinio reikalavimus. Vaikas ją atpažįsta, pasiilgsta jos. Bendraujant nuotoliniu būdu pagal laikiną bendravimo tvarką, ji kalbina, vaikaitis negali daug atsakyti. Į(duomenys neskelbtini) atvyko gyventi, kai vaikaičiui buvo trys mėnesiai, prieš tai ir atvykdavo, mokė dukrą vaikaitį maitinti, maudyti. Ji (duomenys neskelbtini) gyveno iki dukters mirties. Po laidotuvių su vaikaičiu matydavosi pas jos motiną. Vaikaičio nuvežimas pas jos motiną baigėsi dėl kitos civilinės bylos, maždaug 2023 m. balandžio mėnesį, iki tol vaikaitį ji matydavo gyvai. Ji vaiką mato per telefoną – kai jos mama nuvyksta vaikaičio aplankyti į jo namus, paskambina ieškovei. Šiais metais matė vaikaitį per Velykas, dar kartą atvežė atsakovas vaiką pasimatyti pas jos dukrą. Jei ji negalės vežtis vaikaičio į (duomenys neskelbtini) , galės būti su juo pas savo motiną(duomenys neskelbtini) , žaidimų aikštelėse. Palaiko reikalavimą dėl bendravimo nuotoliniu būdu, kaip papildomą, nors šiuo metu nevyksta bendravimas sklandžiai. Nuo I t., e. b. l. 99 – jos susirašinėjimas su dukra (duomenys neskelbtini) , jame matyti, kad dukra ją informuodavo, kur yra vaiko vaistai, ko paklausti gydytojo, ji padėjo buityje, tvarkė namus. Vaikaitis kalba, pasako žodžius, ji supranta jo kalbą. Jos motina po (duomenys neskelbtini) mirties išėjo iš darbo, kad visi galėtų eiti į darbą, o ji galės saugoti vaiką, kol jis sirgs. Kai vaikas sirgdavo, jį prižiūrėdavo jos motina, kai ji atvažiuodavo – ir ji prižiūrėdavo. Būdavo, kad atsakovas nesudarydavo sąlygų matytis su vaikaičiu, nurodydavo atsakovas, kad vyks į (duomenys neskelbtini) , eina į druskų kambarį ir kt. Jai nėra svarbu, kiek kartų vykti į (duomenys neskelbtini) , kad pasimatyti su vaikaičiu (2023 m. birželio 15 d. teismo posėdžio II garso įrašas: 34 min. 55 sek. – 1 val. 30 min. 17 sek.).
Atsiliepimas
9. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad tokia tvarka, kokios prašo ieškovė, nustatoma tėvams, bet ne seneliams. Vaikas kalba nesuprantama kalba, negali išreikšti nuomonės, norų. Vyksta kita byla dėl(duomenys neskelbtini) testamento nuginčijimo, vaikaitis yra ieškovas prieš senelę. Ieškovės ir(duomenys neskelbtini) santykiai iki ligos buvo komplikuoti dėl moralinių savybių. Netiesa, kad ieškovė siekė susitarti dėl bendravimo tvarkos, ji asmeniškai į atsakovą nesikreipė. Vaikui pakanka meilės, atsakovas jam atsidavęs. Ieškovės niekas neprašė pagalbos, (duomenys neskelbtini) susirgus, ieškovė pati atvyko į jų namus. Nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) prašė ieškovės pasirūpinti vaiku. Po laidotuvių vienerius metus ieškovės kaip senelės nebuvo. Atsakovas nuolat važiuoja į (duomenys neskelbtini) , į kapus, kiekvieną kartą aplanko ieškovės motiną. Ieškovė visada turėjo galimybę matyti vaikaitį pas savo motiną. Bendravimas visada baigdavosi reikalavimu palikti vaiką nakvynei. Ieškovė norėjo išardyti atsakovo šeimą, pasiimti vaiko globą. Tokia tvarka, kaip prašoma ieškinyje, traumuotų vaiką, ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini) – todėl nelabai įgyvendinama ir dėl kelionės. Dėl priešieškinio reikalavimų – tai gali būti bendravimo tvarka ne šeštadienį, bet ir sekmadienį (2023 m. liepos 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 4 min. 15 sek. – 43 min. 24 sek.).
10. Atsakovas teismo posėdžio metu patikslintą priešieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, papildomai paaiškino, kad stengėsi, jog sūnus matytų giminaičius. Iki (duomenys neskelbtini) mirties ieškovė atvažiuodavo pas juos, pabūdavo. Dėl matymosi po laidotuvių gavo tik vieną žinutę iš ieškovės, bet vaikas tada sirgo. Nedraudė ieškovei atvažiuoti į namus. Nebuvo pasitikėjimo ieškove, nes dingo (duomenys neskelbtini) ir vaiko daiktų. Atvažiuoja į namus ieškovės motina pabendrauti su vaiku. Vaikas sako elementarius žodžius, pasako, kad nori valgyti, kad skauda. Ieškovė būdavo viena su vaiku. Tada vaiko poreikiais būdavo pasirūpinta. Ieškovė vaiką matydavo kas savaitę ar kas dvi pas savo motiną, po kapų lankymo užveždavo jis vaiką. Vaikas pažįsta ieškovę kaip močiutę. 2021 m. gegužę vaikas pradėjo eiti į darželį, nuo 2021 m. birželio 1 d. sirgdavo vaikas. Dabar kai vaikas serga, jis būna nedarbingume. Vaiko neveda pas logopedą. Jam nepatinka ieškovės požiūris į vaiką, ji elgiasi su vaiku kaip su ,,leliuku”. Vaikas eina miegoti nuo 21:00 val. iki 22:00 val. Jie grįžta namo apie 16:30 val. po darbų, darželio. Ieškovės neigiamas poveikis – kalbėjo jo žmonai neigiamai, todėl neaišku, ką gali pasakyti vaikui. Kai žmona buvo ligoninėje, daugiausia vaiką žiūrėjo ieškovės motina. Vieną kartą ieškovė vežė vaiką į (duomenys neskelbtini) be jo sutikimo. Ieškovei nebuvo sudarytos galimybės bendrauti vienai su vaiku, be ieškovės motinos. Jis girdėjo visokių apkalbų, kad vaiką augins močiutė. Kai ieškovė bendrauja su vaiku pagal laikiną tvarką, ji nuolat skundžiasi, kaip nepatogu. Vaikas nežino, kad vyksta teisminiai procesai. Negirdėjo, kad ieškovė vaikui sakytų apie teisminius procesus, neigiamai apie atsakovą. Jam nepatinka, ką ieškovė vaikui sako per telefoną, pavyzdžiui, kad kartoja ,,myliu, myliu”, kad vartoja daug mažybinių žodžių, po to vaikas nervinasi. Kai ieškovė su vaiku bendrauja pagal laikiną tvarką, jie žaidžia, pavyzdžiui slėpynių, jis bėga su telefonu paskui vaiką, vaikas užsiima savo veikla, vaikas vieną valandą nesusikoncentruoja. Vaiko viena valanda bendravimo telefonu nevargina, nes jis užsiima ir savo veikla (2023 m. liepos 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 43 min. 50 sek. – 1 val. 45 min. 45 sek.).
11. Liudytoja (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu parodė, kad yra ieškovės dukra. Ieškovė padėjo (duomenys neskelbtini) su vaiku, maudė, mokė vaikščioti, žindyti. Atsakovas būdavo namuose. Ieškovei nebuvo priekaištų dėl vaiko priežiūros. Ieškovė rūpinosi vaiku nuo gimimo. Vaikas atpažįsta ieškovę, džiaugiasi pamatęs ją. Ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl bendravimo. Ieškovė turėjo galimybę bendrauti su vaiku, kai ji (liudytoja) arba ieškovės motina pasiimdavo vaiką. Ieškovė gali daryti vaikui tik teigiamą įtaką, užaugino ją ir sesę. Su vaiku pokalbio palaikyti neina, su juo galima tik žaisti vaikiškus žaidimus. Nepastebėjo neigiamų ieškovės savybių, kurios galėtų pakenkti vaikui, jo raidai. Ji šventes švenčia su ieškove, kol (duomenys neskelbtini) buvo gyva, švęsdavo jos kartu. Jai teko vykti su vaiku į (duomenys neskelbtini) , vaikas ištverdavo kelionę. Paskutinį kartą matė vaiką šiais metais per Velykas, dabar vaiką mato, kai atveža ieškovės motiną pasimatyti su vaiku. Kai bendravo su vaiku, suprato jo poreikius. Negirdėjo, kad ieškovė neigiamai sakytų vaikui apie tėvą. Ieškovės ir (duomenys neskelbtini) santykiai buvo geri. Ieškovė yra nuoširdi, švelni, atsakinga. Vaikas pasiilgsta, atsisveikinant vaikas liūdi. Kai vaikas bendrauja su ieškove nuotoliu, vaikas šypsosi, bučiuoja ekraną. Vaikui sunku kalbėti vieną valandą per ekraną, jis nori bėgti, žaisti (2023 m. liepos 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 48 min. 3 sek. – 2 val. 12 min. 00 sek.).
12. Liudytoja (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu parodė, kad yra ieškovės motina. Per nuotolį ne su tokiu vaiku kalbėtis, nes jis bėgioja. Kai vaikas augo, ieškovė juo rūpinosi. Vaikas laimingas, kai juos pamato. Vaikas yra protingas. Ieškovė būdavo su vaiku, kai (duomenys neskelbtini) būdavo ligoninėje. Ji (liudytoja) prašydavo atsakovo palikti jai vaiką, kad iešovė galėtų su vaiku pasimatyti. Vaikas džiaugdavosi pamatęs ieškovę. Ji suprasdavo vaiko poreikius. Ieškovė nekalbėjo neigiamai apie atsakovą prie vaiko. Ji nieko neigiamo nepadarys vaikui. (duomenys neskelbtini) ir ieškovės santykiai buvo geri, šilti. (duomenys neskelbtini) augino tėvai. Ligos metu vaiką žiūrėdavo ji, ieškovė, ieškovės dukra. Ji negirdėjo priekaištų dėl ieškovės vaiko priežiūros. Ieškovė geba rūpintis vaikais. Po kitos bylos iškėlimo ieškovė vaiko nemato, tik per telefoną. Vaikas nakvojo pas ją (liudytoją), vaikas neverkdavo, būdavo tuo metu ir ieškovė pas ją. Ieškovė prašydavo vaiko per ją. Vaikas būdavo pas ją per šventes. Jai atsakovas nedraudė matytis su vaiku (2023 m. liepos 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 13 min. 11 sek. – 2 val. 51 min. 00 sek.).
13. Liudytoja (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu parodė, kad yra atsakovo brolio žmona, jos išsilavinimas aukštasis, pardavimų vadyba. Vaiką mato kelis kartus per savaitę, dažnai. Jie bendrauja telefonu, vaikas yra laimingas, nejaučia kažką praradęs. Po (duomenys neskelbtini) laidotuvių, vaiką lanko atsakovo motina, ar ieškovė lanko – nežino. Lygina atsakovo vaiką su savo panašaus amžiaus vaiku, atsakovo vaikas yra emocionalus, laimingas, kai kuriuos žodžius taria sunkiai, bet kalba. Vaikas emocionalus – mėgsta siekti savo, užrėkia, verkia, nėra jautresnis (2023 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 5 min. 06 sek. – 10 min. 30 sek.).
14. Liudytoja (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu parodė, kad yra atsakovo draugė, ji yra statybos inžinerijos studentė. Vaikas yra pakankamai jautrus. Vaikas skiria savus žmones, ją vadina mama. Retai matomi žmonės vaikui kelia stresą. Po bendravimo su kitais, vaikas grįžta namo dirglus. Vaiko kalba – sudėtinga. Ją (liudytoją) vaikas priėmė lengvai. Vaikas būdavo paliekamas pas močiutes. Ji atsakovo šeimoje pradėjo nuolat gyventi nuo 2022 m. balandžio. Vaikas lieka su nakvyne pas kitus asmenis retai, nes nėra tam būtinybės. Nebuvo draudžiama ieškovei bendrauti, buvo leista pasiimti vaiką per Kalėdas. Vaikui sunku sėdėti prie telefono. Ieškovė atvažiuoja iki jų namų bendrauti su vaiku, atveža dovanų, su vaiku žaidžia. Nežino, koks būtų bendravimas, jei ieškovė atvyktų be dovanų vaikui. Ieškovė bendravimą sutelkia į žaidimo formą. Kai ieškovė išvyksta, vaikas ateina pas juos, būna suirzęs. Vaikas nori saugumo, noriau priima jų dėmesį, o ne svetimų žmonių. Suirzimas nebūna kitoks, nei po bendravimo su kitais asmenimis. Nežino dirglumo, atsiradusio po bendravimo su ieškove, priežasčių. Dirglumas seniau tęsdavosi kelias dienas, dabar – iki dienos pabaigos. Dėl dirglumo nesikreipė į specialistus. Jie su vaiku vyksta į pajūrį, kelionė nekelia problemų. Vaikas savo kalba daug kalba. Kai vaikas būdavo su nakvyne pas ieškovę, skambučių nesulaukdavo iš ieškovės, kad yra kokių nors problemų. Neįsivaizduoja, kad vaiką išsivežtų su nakvyne, nes jam būtų per sunku. Vaikas per dieną darželyje jų pasiilgsta. Ieškovės elgesio, neigiamos įtakos vaikui nežino, prie jos ieškovė nekalbėjo neigiamai apie atsakovą, girdint vaikui (2023 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 54 sek. – 49 min. 20 sek.).
15. Liudytoja (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu parodė, kad yra atsakovo motina. Atsakovas neduoda vaiko ieškovei, nes ja nepasitiki, vyksta teismai. Ieškovė nuteikinėjo (duomenys neskelbtini) prieš atsakovą, gali nuteikinėti ir vaiką. Ji nepasitiki ieškove. Ieškovė gali vaiką paimti ir neatiduoti, vienerių metų laiko vaiko ieškovė neparvežė sutartu laiku. Iš ieškovės girdėjo, kad atsakovas nesugebės auginti vaiko, kad ieškovė nusistatys globą. Ji (liudytoja) vaikaitį mato kas savaitę, vaikas be jokių problemų lieka su nakvyne. Vaikaitis ilgiausiai buvo pas ją tris dienas be tėvų, bet pasiilgsta tėvų. Vaikaitis pradėjo aiškiau kalbėti. Po (duomenys neskelbtini) laidotuvių ieškovė prašydavo vaikaičio, atsakovas duodavo, ieškovės dukra paimdavo ir nuveždavo pas ieškovės motiną. Vaikaitį duodavo ieškovei ir savaitgaliams, ir su nakvyne. Ieškovė po vaikaičio gimimo su juo buvo daugiau nei ji. Tuo metu ieškovė sugebėjo pasirūpinti vaikaičiu. Ji (liudytoja) susikalba su vaikaičiu, be atsakovo nustato vaikaičio poreikius. Nežino, ką ieškovė kalbės vaikaičiui, apie jos žalingus įpročius. Negirdėjo, kad ieškovė kalbėtų apie atsakovą prie vaikaičio (2023 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 50 min. 43 sek. – 1 val. 20 min. 40 sek.).
16. Liudytojas(duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu parodė, kad yra ieškovės brolis. Ieškovė išaugino vaiką, buvo geri ryšiai. Ieškovė rūpinosi vaiku nuo gimimo iki (duomenys neskelbtini) mirties. Matė, kaip ieškovė bendrauja su vaiku nuotoliniu būdu – vaikas žaidžia. Ieškovė nepadarys blogos įtakos vaikui. Prie vaiko ieškovė nekalba apie atsakovą. Vaiką palikus be atsakovo, vaiku būdavo pasirūpinta. Vaikas buvo paliktas ir nakvoti. Ieškovė nebuvo sulaukusi priekaištų dėl vaiko priežiūros. Ieškovė su vaiku užsiimdavo. Jų šeima švenčia šventes kartu. Norėtų vaiką matyti per šventes, savaitgaliais (2023 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio I garso įrašas: 4 min. 19 sek. – 16 min. 00 sek.).
17. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) atstovė išvadose nurodė, kad vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams. Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti ir su kitais giminaičiais. Pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, turi būti šio ryšio teisinis vertinimas. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.172 straipsnis garantuoja artimos giminaitės, šiuo atveju močiutės (ieškovės), teisę matytis su vaikaičiu, o tėvui nustato pareigą sudaryti tokio bendravimo sąlygas. Įrodinėjimo, kad bendravimas nepakenks vaiko interesams, našta tenka būtent artimiesiems giminaičiams, siekiantiems palaikyti šeimos ryšius su vaiku. Atkreipė dėmesį, jog bendravimas nuo 20:00 val. iki 21:00 val. visomis priimtinomis telekomunikacijos priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko amžių, brandumą, gali būti sunkiai įgyvendinamas (I t., e. b. l. 36–37, 177–178).
18. Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu išvadą palaikė. Nurodė, kad aplinkybių, jog ieškovė pažeistų vaikaičio teises, darytų žalingą įtaką, neteko byloje išgirsti. Kad vaikaitis būtų nuteikinėjamas – nežino. Bendravimo tvarka turi būti nustatyta. Bendravimas nuotoliu nėra kokybiškas, reikia gyvo bendravimo. Bendravimas kas antrą savaitgalį nustatomas tėvams, dar yra vaiko kita močiutė, tėtis, kurie turi bendrauti, ieškovės teisės gautųsi kaip motinos. Siūlo nustatyti bendravimą vieną savaitgalį per mėnesį. Siūlo pereinamąjį mažiausiai šešių mėnesių laikotarpį, kurį ieškovė bendrautų su vaikaičiu be nakvynių, kad vaikas jaustųsi saugus. Dėl bendravimo per atostogas, šventes – atsižvelgti į laisvą laiką nuo ugdymo laiko. Nuotolinis bendravimas taikytinas, jei nebendraujama gyvai (2023 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio II garso įrašas: 2 min. 22 sek. – 10 min. 30 sek.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas iš dalies, patikslintas priešieškinis atmetamas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
19. Pagal šalių, jų atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, vaizdo medžiagą, nuotraukas nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) , gimęs (duomenys neskelbtini) , yra atsakovo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sūnus (I t., e. b. l. 14). (duomenys neskelbtini) motina (duomenys neskelbtini) mirė (I t., e. b. l. 15). Ieškovė (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) motina ir (duomenys neskelbtini) senelė (I t., e. b. l. 10, 15). 2020 m. gegužės mėnesį (duomenys neskelbtini) buvo diagnozuota onkologinė liga (I t., e. b. l. 1–6). Nuo to laiko iki jos mirties ieškovė apsistodavo atsakovo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namuose, padėdavo prižiūrėti (duomenys neskelbtini) (I t., e. b. l. 1–6, 92–98, 99–110; II t., e. b. l. 54, 56). Tai patvirtino ir teismo posėdžių metu ieškovė ir atsakovas, liudytojai (duomenys neskelbtini) . Dėl vaikaičio priežiūros laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės mėnesio iki (duomenys neskelbtini) ieškovė jokių priekaištų ar pastabų iš (duomenys neskelbtini) tėvų nesulaukė.
20. Po (duomenys neskelbtini) mirties ieškovė bendraudavo su vaikaičiu, atsakovas yra leidęs (duomenys neskelbtini) likti su ieškove su nakvyne (2023 m. liepos 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 43 min. 50 sek. – 1 val. 45 min. 45 sek.; 2023 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 50 min. 43 sek. – 1 val. 20 min. 40 sek.). Šalių santykiai pradėjo blogėti, tapo konfliktiški. Blogėjančių santykių priežastimi atsakovas nurodė tai, kad ieškovė jį apkalbėjo, abi šalys nurodė tai, kad yra iškelta kita civilinė byla, kurioje dalyvauja šalys ir atsakovo sūnus. Nustatyta, kad teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla dėl (duomenys neskelbtini) testamento pripažinimo negaliojančiu, kurioje ieškovai yra (duomenys neskelbtini) , viena iš atsakovų – (duomenys neskelbtini) (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).
21. Šalių santykiams tapus konfliktiškais, atsakovas nebesudarė galimybės ieškovei bendrauti su (duomenys neskelbtini) . Nuo tada ieškovė su vaikaičiu bendraudavo per kitus asmenis: jos dukra arba motina paimdavo vaikaitį iš atsakovo, tuo metu ieškovė atvykdavo pas jas, kad pasimatytų su vaikaičiu. Ieškovė yra kreipusis į atsakovą, prašydama leisti jai bendrauti su vaikaičiu (II t., e. b. l. 53, 55). Ieškovė 2022 m. spalio 28 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu nustatyti jos ir vaikaičio bendravimo tvarką. Tarnyba atsakė ieškovei, kad neturi galimybės nustatyti bendravimo tvarkos (I t., e. b. l. 7–9). Nuo 2023 m. balandžio mėnesio ieškovė vaikaitį matydavo tik nuotoliniu būdu. 2023 m. vasaros antroje pusėje atsakovas pradėjo leisti ieškovei bendrauti su (duomenys neskelbtini) prie jo namų.
22. Vaikas (duomenys neskelbtini) ieškovę (senelę) atpažįsta, vadina ją močiute. Tai teismo posėdžio metu nurodė ieškovė, o atsakovas patvirtino (2023 m. birželio 15 d. teismo posėdžio II garso įrašas: 34 min. 55 sek. – 1 val. 30 min. 17 sek.; 2023 m. liepos 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 43 min. 50 sek. – 1 val. 45 min. 45 sek.). Pagal liudytojų (duomenys neskelbtini) parodymus, byloje esančią filmuotą medžiagą (II t., e. b. l. 34–36, popierinės bylos priedas – USB laikmena; DOK-39097) nustatyta, kad vaikas (duomenys neskelbtini) džiaugiasi bendravimu su ieškove. Atsakovas paaiškino ir liudytoja (duomenys neskelbtini) nurodė, jog ieškovė su vaiku žaidžia, nenurodė aplinkybių, kad ieškovės ir vaiko bendravimo metu, vaikas tuo nesidžiaugtų ar rodytų kokias nors neigiamas emocijas. Pažymėtina, kad nors atsakovas paaiškino ir liudytoja (duomenys neskelbtini) nurodė, jog vaikas po bendravimo su ieškove būna dirglus (2023 m. liepos 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 43 min. 50 sek. – 1 val. 45 min. 45 sek.; 2023 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 54 sek. – 49 min. 20 sek.), tačiau byloje nėra duomenų, kad dirglumas yra ne nuovargio po žaidimų, dėl išsiskyrimo kilusių neigiamų emocijų ar pan. išraiška, o netinkamo ieškovės elgesio su vaiku pasekmė. Priešingai, liudytoja (duomenys neskelbtini) nurodė, kad vaikas lygiai taip pat dirglus būna po išsiskyrimo ir su kitais asmenimis. Liudytoja (duomenys neskelbtini) nurodė, kad vaikas nėra jautresnis. Tai patvirtina, kad vaiko dirglumas atsiranda ne dėl ieškovės elgesio.
Dėl ieškovės teisės bendrauti su vaikaičiu
23. Tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Jungtinių Tautų Organizacijos 1959 m. Vaiko teisių deklaracija, 1989 m. Vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (toliau – Įstatymas). Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Tėvai turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus (CK 3.172 straipsnis, Įstatymo 12 straipsnio 4 dalis). Esant santykiams ir ryšiui tarp vaiko ir artimųjų giminaičių, kurie Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme laikomi šeimos gyvenimu, valstybei atsiranda pozityvioji pareiga teisinėmis priemonėmis užtikrinti šį ryšį ir vaiko bendravimą su konkrečiu asmeniu. Tuo tikslu įstatyme įtvirtintas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas (CK 3.176 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.176 straipsnio 4 dalis). Įstatyme nekonkretinama, kokia padėtis ar veiksmai laikytini priešingais vaiko interesams, dėl kurių galėtų būti ribojamas bendravimo teisės įgyvendinimas. Ar bendravimas atitinka vaiko interesus, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama atsižvelgiant į vaiko amžių, brandą, motyvaciją, susidariusią padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius, jų gyvenimo būdą ir kitas konkrečias aplinkybes. Bendravimas su giminaičiais yra vaiko teisė. Tai savarankiška teisė, kuri nėra išvestinė iš tėvų valdžios įgyvendinimo ir nereiškia tėvų valdžios pažeidimo nepriklausomai nuo to, ar ji įgyvendinama abipusiu sutarimu ar teismo tvarka. Vaiko bendravimas su artimais giminaičiais yra svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, atitinkamai ir artimųjų giminaičių tokia teisė, gali būti ribojama arba tam tikrais atvejais nutraukiama, kai toks bendravimas kenkia vaiko interesams. Bet koks trečiųjų asmenų (ne tėvų) bendravimas su vaiku yra pateisinamas tik tuo atveju, jei šie asmenys įrodo, kad tai atitinka vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2009, 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295-969/2016).
Žemesnės instancijos teismas
24. Nepilnametį vaiką (duomenys neskelbtini) ir ieškovę (duomenys neskelbtini) sieja artimas giminystės ryšys. Nuo (duomenys neskelbtini) gegužės mėnesio, kai vaikui buvo 3 mėnesiai, iki (duomenys neskelbtini) , kai vaikui buvo 1 m. 3 mėn., ieškovė su vaikaičiu (duomenys neskelbtini) praleido daug laiko kartu, juo rūpinosi ir jį prižiūrėjo. Nuo (duomenys neskelbtini) , kai vaikui buvo 1 m. 3 mėn., iki (duomenys neskelbtini) , kai vaikui buvo beveik 3 m. 2 mėn., ieškovė su vaikaičiu (duomenys neskelbtini) matydavosi, bendraudavo, vaikas yra likęs su ieškove su nakvyne. Nuo 2023 m. balandžio mėnesio, kai vaikui buvo beveik 3 m. 2 mėn., iki 2023 m. vasaros antros pusės, kai vaikui buvo apie 3 m. 5 mėn., ieškovė bendraudavo su vaikaičiu nuotoliniu būdu. Nuo 2023 m. vasaros antros pusės ieškovė bendrauja su vaikaičiu gyvai kartą per savaitę, susitinkant prie atsakovo namų. Teismo vertinimu, ieškovės nuolatinis bendravimas su vaikaičiu nuo jo gimimo, tai, kad vaikas (duomenys neskelbtini) ieškovę (senelę) atpažįsta, vadina ją močiute, džiaugiasi su ja bendraudamas patvirtina, jog ieškovę ir vaikaitį sieja šilti santykiai, tarp jų yra stiprus emocinis ryšys.
25. Ieškovė siekia ir toliau palaikyti ryšį su vaikaičiu, bendrauti su juo gyvai, nedalyvaujant atsakovui. Atsakovas prieštarauja bet kokiam ieškovės bendravimui su vaiku gyvai, ne nuotoliniu būdu ir nesant šalia atsakovo, dėl šalių konfliktinių santykių.
26. Vaiko bendravimas su senele yra svarbus jo tapatybės jausmui, visapusiškai ir harmoningai raidai. Tai yra ypatingai svarbu nagrinėjamu atveju, kai vaiko motina (ieškovės dukra) yra mirusi. Tarp šalių esanti nesantaika, konfliktiški santykiai yra sąlygoti pačių šalių. Tačiau net ir tuo atveju, jei bendravimo siekianti ieškovė (artimas vaiko giminaitis) ir atsakovas (vaiko tėvas) negebėjo ar negeba bendrauti nekonfliktuodami, ši aplinkybė savaime neturėtų būti vertinama kaip pagrindas atimti ieškovės ir vaikaičio teisę bendrauti.
27. Teismo vertinimu, civilinės bylos, kurioje (duomenys neskelbtini) yra ieškovai, (duomenys neskelbtini) – atsakovė, dėl (duomenys neskelbtini) testamento nuginčijimo nagrinėjimas, šalių nusistatymas ir požiūris vienas į kitą dėl galimų apkalbų taip pat negali būti priežastimis atimti senelei teisę palaikyti ryšį ir bendrauti su vaikaičiu. Aplinkybių, kad ieškovės bendravimas pažeistų vaikaičio interesus, nenustatyta. Priešingai, ieškovė nurodė, kad niekada nesulaukė iš atsakovo pastabų dėl (duomenys neskelbtini) priežiūros, liudytojai (duomenys neskelbtini) , kuri yra atsakovo gyvenimo draugė, (duomenys neskelbtini) , kuri yra atsakovo motina, patvirtino, jog ieškovė vaikaičiu pasirūpindavo tinkamai.
28. Atsakovas nurodė, jog ieškovės yra žema moralė, ji siekia materialios naudos, dėl ko ji gali daryti vaikui tik neigiamą įtaką. Šiems teiginiams pagrįsti atsakovas į bylą įrodymų nepateikė. Priešingai, liudytai nenurodė, kokią neigiamą įtaką gali ieškovė daryti vaikui. Pats atsakovas ieškovei nėra reiškęs priekaištų dėl vaiko priežiūros. Tarnybos atstovė nurodė, jog galimos neigiamos įtakos vaikui nežino. Į bylą yra pateikta ieškovės darbdavio charakteristika, kurioje ieškovė apibūdinama teigiamai (I t., e. b. l. 111). Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad atsakovo teiginiai apie ieškovės žemą moralę yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti.
29. Atsakovas nurodė, kad nesutinka, jog ieškovė bendrautų su vaiku gyvai, ne nuotoliniu būdu, nedalyvaujant atsakovui. Tokią poziciją atsakovas grindžia tuo, jog ieškovė yra jį apkalbėjusi, tarp atsakovo ir ieškovės šeimos nario vyksta teisminis ginčas, todėl ieškovė gali neigiamai kalbėti apie jį prie vaiko, gali vaiką nuteikinėti prieš jį. Atsakovas nurodė, jog negirdėjo, kad ieškovė vaikui sakytų apie teisminius procesus, apie jį neigiamai kalbėtų vaikui. Liudytojai taip pat patvirtino, kad nėra girdėję, jog ieškovė neigiamai kalbėtų apie atsakovą, girdint vaikui. Teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovė nuteikinės vaiką prieš atsakovą.
30. Atsakovas nurodė, kad nesutinka, jog ieškovė bendrautų su vaiku gyvai, nes vaiko kalba yra sudėtinga, sunku bus suprasti jo poreikius. Tačiau atsakovas nurodė, kad vaikas yra likęs nakvoti su ieškove, anksčiau ieškovė tinkamai pasirūpindavo vaiku, dėl vaiko kalbos pas logopedą nesikreipė. Ieškovė patvirtino, kad vaiko poreikius suprato, kai jis dar nekalbėjo, dabar supranta, ką vaikas kalba, supranta jo poreikius šiuo metu. Liudytoja (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad vaiko kalba šiuo metu yra pagerėjusi, vaikui likus pas ją su nakvyne, ji supranta vaiko poreikius. Teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog (duomenys neskelbtini) kalba neatitinka jo amžiaus vaikui būdingos kalbos, jog vaikas turi kalbėjimo problemų, dėl ko ieškovė negalėtų suprasti vaiko poreikių ir jų patenkinti.
31. Atsakovas nurodė, kad nesutinka, jog ieškovė bendrautų su vaiku gyvai, ne nuotoliniu būdu, nedalyvaujant atsakovui, taip pat dėl to, jog ieškovė netinkamai bendrauja su vaiku: su vaiku elgiasi kaip su kūdikiu, vartoja daug mažybinių žodžių, kartoja, kad ji myli vaikaitį. Tarnybos atstovė, išklausiusi atsakovo poziciją, teikdama išvadą, nenurodė, kad toks ieškovės elgesys yra netinkamas vaiko atžvilgiu. Teismo vertinimu, ieškovė tokiu savo elgesiu nepažeidžia vaiko teisių ir interesų, priešingai, tokiu būdu išreiškia vaikui šiltus jausmus. Tai, kad ieškovės elgesys neatitinka atsakovo nuostatų dėl bendravimo su vaiku, jo auklėjimo taisyklių, neturėtų eliminuoti (duomenys neskelbtini) teisės į šeimos ryšių puoselėjimą, t. y. bendravimą su mirusios motinos motina – senele. Pažymėtina, jog vaiko motinos mirties atveju, iširus vaiko šeimos aplinkai, bendravimas su senele gali būti ypač svarbus jo raidai.
32. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, į Tarnybos atstovės išvadą, darytina išvada, kad byloje nenustatyta, jog ieškovės bendravimas su vaikaičiu kenktų jo interesams, keltų jam grėsmę, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių ieškovės teisė bendrauti su vaikaičiu turi būti apribota. Todėl nėra pagrindo riboti ieškovės teisės bendrauti su vaikaičiu. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis vaiko interesais, nustatytina ieškovės bendravimo su vaikaičiu tvarka.
Dėl ieškovės bendravimo su vaikaičiu tvarkos nustatymo ir bendravimo intensyvumo
33. Atsižvelgiant į šalių pozicijas, Tarnybos atstovės teismo posėdžio metu pateiktą išvadą, nustatytina, kokio intensyvumo bendravimo tvarka atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.
34. Ieškovė prašo teismo nustatyti, kad ji metų lyginių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 18:00 val. iki sekmadienio 18:00 val. bendrauja su vaikaičiu, pasiimdama vaikaitį iš jo gyvenamosios vietos (arba kitos šalių suderintos vietos) ir grąžindama jį į gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (arba kitą šalių suderintą vietą). Atsakovas nurodė, kad tokia intensyvi bendravimo tvarka gali būti nustatoma tik atskirai gyvenantiems tėvams, bet ne seneliams. Tarnybos atstovė nurodė, kad bendravimas kas antrą savaitgalį nustatomas tėvams, vaikas turi dar vieną močiutę, tėtį, kurie turi bendrauti su vaiku, siūlė nustatyti bendravimą vieną savaitgalį per mėnesį.
35. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) darbo dienomis lanko vaikų darželį. Su tėvu (duomenys neskelbtini) praleidžia darbo dienų vakarus nuo 16:30 val. ir savaitgalius. Pagal liudytojų parodymus nustatyta, kad vaikas bendrauja su kitais artimais giminaičiais – seneliais, tetomis, dėdėmis, pusbroliais iš tėvo (atsakovo) pusės. Nustačius ieškovės prašomą bendravimo tvarką savaitgaliais, ieškovė turėtų teisę praleisti su vaiku du (kai kuriais mėnesiais tris) savaitgalius per mėnesį, o ieškovas – du (kai kuriais mėnesiais tris) savaitgalius per mėnesį, per kuriuos turėtų suteikti galimybę savo giminaičiams bendrauti su vaiku. Taigi, nustačius ieškovės prašomą bendravimo tvarką savaitgaliais, galimos situacijos, kai vaiko tėvas faktiškai turės mažiau laiko bendrauti su vaiku nei vaiko senelė, nes būtų mėnesių, kai ieškovei tektų trys savaitgaliai bendrauti su vaikaičiu, o atsakovui – du (pvz. 2024 m. birželį) arba kai atsakovas jam priklausančiais savaitgaliais sudarytų sąlygas savo giminaičiams bendrauti su vaiku. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su vaikaičiu savaitgaliais nustatymo tenkintinas iš dalies, nustatytina ne tokia intensyvi bendravimo tvarka: nustatytina, kad ieškovė mėnesio pirmą savaitgalį nuo penktadienio 18:00 val. iki sekmadienio 18:00 val. bendrauja su vaikaičiu, pasiimdama vaikaitį iš jo gyvenamosios vietos (arba kitos šalių suderintos vietos) ir grąžindama jį į gyvenamąją vietą (arba kitą šalių suderintą vietą).
36. Tarnybos atstovė siūlo nustatyti mažiausiai šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurį ieškovė bendrautų su vaikaičiu be nakvynių, kad vaikas jaustųsi saugus. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra 3 m. 7 mėn. amžiaus. Pagal liudytojos (duomenys neskelbtini) parodymus nustatyta, kad vaikas šiuo metu retai paliekamas kitiems asmenims be nakvynės, vaikas per dieną vaikų darželyje pasiilgsta tėvo. Pagal liudytojos (duomenys neskelbtini) parodymus nustatyta, kad vaikas, likęs be tėvo su nakvyne, jo pasiilgsta, kartais dėl to patiria neigiamas emocijas. Atsižvelgiant į Tarnybos atstovės išvadą, liudytojų parodymus, į vaiko amžių, jo brandą, į tai, kad vaikas retai yra paliekamas kitiems asmenims su nakvyne, į tai, kad vaiko bendravimas su ieškove po (duomenys neskelbtini) laidotuvių nors buvo nuolatinis, bet ne intensyvus, nustatytinas pereinamasis laikotarpis dėl bendravimo tvarkos savaitgaliais. Nustatytina, kad šešis mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovė mėnesio pirmą savaitgalį nuo šeštadienio 11:00 val. iki šeštadienio 18:00 val. ir nuo sekmadienio 11:00 val. iki sekmadienio 18:00 val. bendrauja su vaikaičiu, pasiimdama vaikaitį iš jo gyvenamosios vietos (arba kitos šalių suderintos vietos) ir grąžindama jį į gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (arba kitą šalių suderintą vietą).
37. Ieškovė prašo teismo nustatyti, kad per vasaros atostogas (liepos ir rugpjūčio mėnesiais) praleidžia su vaikaičiu 14 kalendorinių dienų. Viena atostogų laiko dalis ne trumpesnė kaip 7 kalendorinės dienos . Tarnybos atstovė nurodė, kad būtina įvertinti, kiek vaikas turi laisvo laiko nuo ugdymo proceso.
38. Kaip minėta, byloje yra nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) lanko vaikų darželį, kuris yra (duomenys neskelbtini) mieste. Ieškovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) . Byloje nėra duomenų, kad liepos ir rugpjūčio mėnesiais (duomenys neskelbtini) ugdymo procesas būtų nutraukiamas. Teismo vertinimu, ieškovė neturės realios galimybės atvežti vaikaitį iš savo gyvenamosios vietos į vaikų darželį. Įvertintina ir tai, kad iki kol (duomenys neskelbtini) pradės lankyti mokyklą, jam vasaros metu bus atitinkamai apie 4 m. 6 mėn. ir 5 m. 6 mėn. Atsižvelgiant į tai, kad iki mokyklos lankymo (duomenys neskelbtini) amžius pakankamai mažas, o prašomas laikotarpis, kurį vaikas praleistų be tėvo, ilgas (iki 7 dienų), kad vaikų darželiuose ugdymo procesas vasaros metu nenutraukiamas, ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos vasaros atostogų metu tenkintinas iš dalies. Nustatytina, kad nuo tada, kai vaikas pradės lankyti mokyklą, t. y. nuo tada, kai vaikui vasaros mėnesiais bus suteikiamos atostogos ir nebus vykdomas ugdymo procesas, ieškovė praleidžia su vaikaičiu 14 kalendorinių dienų vasaros atostogų metu (liepos ir rugpjūčio mėnesiais), viena atostogų laiko dalis ne trumpesnė kaip 7 kalendorinės dienos.
39. Ieškovė prašo teismo nustatyti tokią jos bendravimo su vaikaičiu tvarką per šventes – šv. Kūčias, šv. Kalėdas ir šv. Velykas: a) lyginių metų šv. Kūčias vaikaitis praleidžia su ieškove. Ieškovė įsipareigoja šv. Kūčių dieną vaikaitį paimti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) (arba kitos šalių suderintos vietos) ne vėliau kaip 17:00 val. ir grąžinti vaikaitį į gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (arba kitą šalių suderintą vietą) pirmąją šv. Kalėdų dieną ne vėliau kaip iki 11:00 val.; b) nelyginių metų pirmąją šv. Kalėdų dieną vaikaitis praleidžia su ieškovė. Ieškovė įsipareigoja pirmąją šv. Kalėdų dieną vaikaitį paimti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) (arba kitos šalių suderintos vietos) ne vėliau kaip 11:00 val. ir grąžinti vaikaitį į gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (arba kitą šalių suderintą vietą) antrąją šv. Kalėdų dieną ne vėliau kaip iki 18:00 val.; c) lyginių metų pirmą šv. Velykų dieną vaikaitis praleidžia su ieškove. Ieškovė įsipareigoja pirmąją Šv. Velykų dieną vaikaitį paimti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) (arba kitos šalių suderintos vietos) ne vėliau kaip 11:00 val. ir grąžinti vaikaitį į gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (arba kitą šalių suderintą vietą) antrąją šv. Velykų dieną ne vėliau kaip iki 11:00 val.; d) nelyginių metų antrą šv. Velykų dieną vaikaitis praleidžia su ieškove. Ieškovė įsipareigoja antrąją šv. Velykų dieną vaikaitį paimti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) (arba kitos šalių suderintos vietos) ne vėliau kaip 11:00 val. ir grąžinti vaikaitį į gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (arba kitą šalių suderintą vietą) tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 18:00 val.
40. Kaip minėta, byloje yra nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) bendrauja su kitais artimais giminaičiais – seneliais, tetomis, dėdėmis, pusbroliais iš tėvo (atsakovo) pusės. Nustačius ieškovės prašomą bendravimo tvarką švenčių dienomis, ieškovė turėtų teisę praleisti su vaiku apylygiai laiko kaip ir vaiko tėvas (atsakovas). Nelyginiais metais (2023 m., 2025 m. ir kt.) ieškovė bendrautų su vaiku šv. Kalėdų pirmą ir antrą dienas, šv. Velykų antrą dieną. Taigi atsakovas, kuris per savo bendravimo su vaiku laiką suteikia galimybę ir savo giminaičiams bendrauti su vaiku, nelyginiais metais praleistų tik šv. Kūčias ir šv. Velykų pirmą dieną. Lyginiais metais (2024 m., 2026 m. ir kt.) ieškovė bendrautų su vaiku šv. Kūčių vakarą, dalį šv. Kalėdų pirmos dienos, beveik visą šv. Velykų pirmą dieną ir dalį šv. Velykų antros dienos. Taigi atsakovas lyginiais metais praleistų su vaiku beveik visą šv. Kalėdų pirmą dieną, visą antrą šv. Kalėdų dieną, dalį šv. Velykų pirmos dienos ir beveik visą šv. Velykų antrą dieną.
41. Taigi, nustačius ieškovės prašomą bendravimo tvarką švenčių dienomis, galimos situacijos, kai vaiko tėvas faktiškai turės mažiau laiko praleisti su vaiku nei vaiko senelė, nes ieškovei ir atsakovui nustačius apylygį bendravimo su vaiku laiką, atsakovui likusiu bendravimo laiku suteikus galimybę savo giminaičiams bendrauti su vaiku, jo faktinio bendravimo su vaiku laikas taptų mažesnis nei ieškovės. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su vaikaičiu švenčių dienomis nustatymo tenkintinas iš dalies, nustatytina ne tokia intensyvi bendravimo tvarka: nustatytina, kad ieškovė su vaikaičiu švenčių dienomis bendrauja tokia tvarka: a) lyginių metų šv. Kūčias vaikaitis praleidžia su ieškove. Ieškovė įsipareigoja šv. Kūčių dieną vaikaitį paimti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) (arba kitos šalių suderintos vietos) ne vėliau kaip 17:00 val. ir grąžinti vaikaitį į gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (arba kitą šalių suderintą vietą) tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 20:00 val.; b) nelyginių metų pirmąją šv. Kalėdų dieną vaikaitis praleidžia su ieškove. Ieškovė įsipareigoja pirmąją šv. Kalėdų dieną vaikaitį paimti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) (arba kitos šalių suderintos vietos) ne vėliau kaip 11:00 val. ir grąžinti vaikaitį į gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (arba kitą šalių suderintą vietą) tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 18:00 val.; c) lyginių metų pirmą šv. Velykų dieną vaikaitis praleidžia su ieškove. Ieškovė įsipareigoja pirmąją Šv. Velykų dieną vaikaitį paimti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) (arba kitos šalių suderintos vietos) ne vėliau kaip 11:00 val. ir grąžinti vaikaitį į gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (arba kitą šalių suderintą vietą) tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 18:00 val.; d) nelyginių metų antrą šv. Velykų dieną vaikaitis praleidžia su ieškove. Ieškovė įsipareigoja antrąją šv. Velykų dieną vaikaitį paimti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) (arba kitos šalių suderintos vietos) ne vėliau kaip 11:00 val. ir grąžinti vaikaitį į gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (arba kitą šalių suderintą vietą) tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 18:00 val.
42. Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti, kad ji kiekvieną trečiadienį laikotarpiu nuo 20:00 val. iki 21:00 val. bendrauja su vaikaičiu visomis priimtinomis telekomunikacijos priemonėmis, atsakovas (duomenys neskelbtini) įpareigojamas užtikrinti vaikaičio galimybes (įskaitant, bet neapsiribojant, interneto ir įrangos) nustatytu laikotarpiu bendrauti su ieškove, atsakovas įpareigojamas nekliudyti ieškovei bendrauti su vaikaičiu. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo nustatyti tokią ieškovės ir jo sūnaus bendravimo tvarką: 1) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (duomenys neskelbtini) tėvas (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sukaks 5 metai, t. y. iki (duomenys neskelbtini) , įsipareigoja kiekvieno kalendorinio mėnesio pirmąjį ir trečiąjį šeštadienį 12:00 val. suteikti ieškovei on line (per programėles „Viber“, „Watsapp“, „Messendžer“) 1 valandos trukmės prieigą bendravimui su mažamečiu vaiku tėvo akivaizdoje; 2) įpareigoti ieškovę apie būsimą kiekvieno kalendorinio mėnesio pirmojo ir trečiojo šeštadienio bendravimą 12:00 val. SMS žinute tos pačios dienos 11:00 val. informuoti (duomenys neskelbtini) jo mobiliu telefonu. Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad esant gyvam bendravimui, netikslinga nustatyti bendravimą nuotoliniu būdu.
43. Pagal ieškovės ir atsakovo paaiškinimus nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) trumpai sukoncentruoja dėmesį į įrenginį, per kurį bendraujama nuotoliniu būdu su ieškove. Bendravimas nuotoliniu būdu nėra sklandus ir produktyvus, nes vaikas užsiima savo veiklomis, o atsakovas vaikšto paskui vaiką, laikydamas įrenginį, per kurį bendraujama nuotoliniu būdu. Liudytojos (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad vaikas pokalbio metu nesukoncentruoja dėmesio į įrenginį. Įvertinus šalių paaiškinimus, Tarnybos atstovės išvadas (I t., e. b. l. 36–37, 177–178), atsižvelgiant į vaiko brandą, kad jis pagal savo amžių trumpą laiko tarpą sukoncentruoja dėmesį į įrenginį, per kurį bendraujama nuotoliniu būdu, laikytina, kad bendravimas nuotoliniu būdu neprisideda prie vaikaičio ir ieškovės ryšio stiprinimo. Atsižvelgtina ir į tai, kad vaikas nuotoliniame pokalbyje su ieškove dalyvauja trumpą laiką arba nedalyvauja, o atsakovas turi nuolat būti šalia vaiko, laikyti įrenginį, t. y. dalyvauti viso bendravimo metu. Kadangi šalių santykiai yra konfliktiški, teismo vertinimu, toks bendravimas gali sudaryti sąlygas kilti konfliktams ir ginčams tarp šalių. Atsižvelgiant į Tarnybos atstovės išvadą, į tai, kad šalys šiuo metu bendravimą nuotoliniu būdu laiko neproduktyviu, nesklandžiu, kad pats vaikas tokiame bendravime dalyvauja tik trumpą laiką dėl nesugebėjimo ilgesnį laiką koncentruoti dėmesio, kad toks bendravimas gali sudaryti sąlygas kilti konfliktams tarp šalių, ieškovės ieškinio dalis dėl bendravimo tvarkos nuotoliniu būdu nustatymo ir patikslintas priešieškinis atmetami.
44. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad turi galimybę keisti darbo grafiką, atvyksta ir svečiuojasi (duomenys neskelbtini) pas savo motiną, kur ir anksčiau bendraudavo, nakvodavo su vaikaičiu. Todėl, teismo vertinimu, ieškovė turės galimybes tinkamai vykdyti nustatomą bendravimo tvarką, nepriklausomai nuo to, kad jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) , o vaikaičio – (duomenys neskelbtini) . Pažymėtina ir tai, kad, teismo vertinimu, vaiko kelionės, jei tokios būtų, su ieškove į (duomenys neskelbtini) neapsunkintų bendravimo tvarkos įgyvendinimo. Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgdamas į liudytojos (duomenys neskelbtini) parodymus, kad jie su vaiku vyksta į pajūrį, vaikas keliones ištveria gerai.
45. Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir bet kuris suinteresuotas asmuo, pasikeitus aplinkybėms, gali kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
46. Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
47. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis).
48. Ieškovė pareiškė reikalavimą nustatyti bendravimo tvarką su vaikaičiu savaitgaliais (ši ieškinio dalis tenkinta iš dalies – 50 proc.), vasaros atostogų metu (ši ieškinio dalis tenkinta iš dalies – 50 proc.), švenčių dienomis (ši ieškinio dalis tenkinta iš dalies – 50 proc.) ir nuotoliniu būdu (ši ieškinio dalis atmesta – 0 proc.). Laikytina, kad ieškovės ieškinys tenkinamas 37,50 proc. ((50+50+50+0)/4). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas iš dalies 37,50 proc., o priešieškinis atmetamas, iš atsakovo priteistinos bylinėjimo išlaidos ieškovei, proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai, o iš ieškovės priteistinos bylinėjimo išlaidos atsakovui proporcingai (62,50 proc.) atmestiems ieškinio reikalavimams.
49. Ieškovė patyrė šias išlaidas: sumokėjo 214,00 Eur žyminio mokesčio (I t., e. b. l. 16, 168; II t., e. b. l. 33), sumokėjo 3 509,00 Eur už advokatės paslaugas (II t., e. b. l. 130–137), viso 3 723,00 Eur.
50. Atsakovas patyrė šias išlaidas: sumokėjo 107,00 Eur žyminio mokesčio (I t., e. b. l. 66), sumokėjo 3 650,00 Eur už advokatės paslaugas (II t., e. b. l. 111–129), viso 3 757,00 Eur.
51. Teismas pripažįsta, kad šios šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos už jų advokatų atstovavimą neviršija rekomenduojamųjų. Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistina 1 396,13 Eur (37,50 proc.), o iš ieškovės atsakovui priteistina 2 348,13 Eur (62,50 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Ieškovei priteistina suma įskaitytina į atsakovui priteistiną sumą ir atsakovui iš ieškovės priteistina 952,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 348,13 Eur – 1 396,13 Eur).
52. Bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybė nepatyrė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies, patikslintą priešieškinį atmesti.
Nustatyti ieškovės (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , bendravimo su vaikaičiu (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , tvarką:
1) nustatyti šešių mėnesių po teismo sprendimo įsiteisėjimo pereinamąjį laikotarpį dėl bendravimo tvarkos savaitgaliais, per kurį ieškovė mėnesio pirmą savaitgalį nuo šeštadienio 11:00 valandos iki šeštadienio 18:00 valandos ir nuo sekmadienio 11:00 valandos iki sekmadienio 18:00 valandos bendrauja su vaikaičiu, pasiimdama vaikaitį iš jo gyvenamosios vietos (arba kitos šalių suderintos vietos) ir grąžindama jį į gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (arba kitą šalių suderintą vietą). Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui dėl bendravimo tvarkos savaitgaliais, ieškovė mėnesio pirmą savaitgalį nuo penktadienio 18:00 valandos iki sekmadienio 18:00 valandos bendrauja su vaikaičiu, pasiimdama vaikaitį iš jo gyvenamosios vietos (arba kitos šalių suderintos vietos) ir grąžindama jį į gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (arba kitą šalių suderintą vietą);
2) nuo tada, kai vaikaitis pradės lankyti mokyklą, ieškovė praleidžia su vaikaičiu 14 (keturiolika) kalendorinių dienų vasaros atostogų metu (liepos ir rugpjūčio mėnesiais), viena atostogų laiko dalis ne trumpesnė kaip 7 kalendorinės dienos;
3) ieškovė su vaikaičiu per šventines dienas bendrauja tokia tvarka:
3.1) lyginių metų šv. Kūčias vaikaitis praleidžia su ieškove. Ieškovė įsipareigoja šv. Kūčių dieną vaikaitį paimti iš jo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) (arba kitos šalių suderintos vietos) ne vėliau kaip 17:00 valandą ir grąžinti vaikaitį į jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (arba kitą šalių suderintą vietą) tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 20:00 valandos;
3.2) nelyginių metų pirmąją šv. Kalėdų dieną vaikaitis praleidžia su ieškovė. Ieškovė įsipareigoja pirmąją šv. Kalėdų dieną vaikaitį paimti iš jo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) (arba kitos šalių suderintos vietos) ne vėliau kaip 11:00 valandą ir grąžinti vaikaitį į jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (arba kitą šalių suderintą vietą) tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 18:00 valandos;
3.3) lyginių metų pirmą šv. Velykų dieną vaikaitis praleidžia su ieškove. Ieškovė įsipareigoja pirmąją Šv. Velykų dieną vaikaitį paimti iš jo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) (arba kitos šalių suderintos vietos) ne vėliau kaip 11:00 valandą ir grąžinti vaikaitį į jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (arba kitą šalių suderintą vietą) tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 18:00 valandos;
3.4) nelyginių metų antrą šv. Velykų dieną vaikaitis praleidžia su ieškove. Ieškovė įsipareigoja antrąją šv. Velykų dieną vaikaitį paimti iš jo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) (arba kitos šalių suderintos vietos) ne vėliau kaip 11:00 valandą ir grąžinti vaikaitį į jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (arba kitą šalių suderintą vietą) tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 18:00 valandos.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti byloje teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 952,00 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.