Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. N. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Veistas“ dėl taikos sutarties ir vekselių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys netenkinamas.

Pagal šalių pateiktus duomenis nustatytos šios faktinės aplinkybės. 2018-08-17 tarp UAB „Veistas“ ir V. N. pasirašyta individuali visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Pagal pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius V. N. dirbo UAB „Veistas“ laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2020 m. gegužės mėnesio.

2020-05-07 UAB „Veistas“ gamybos direktorius A. P. tarnybiniame pranešime nurodė, kad, kilus įtarimams dėl neteisėto įmonės turto pasisavinimo, iš tarnybinių patalpų užfiksavo kaip 2020-05-07, 7.11 val. traktorininkas V. N. vykdo neleistiną veiklą, t. y. nesant būtinybės, atsuka traktoriaus „Merlo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuro užpylimo dangtelį ir, naudodamas žarną, nusileidinėja dyzelinį kurą nuo teleskopinio krautuvo.

Vaizdo įraše matomas vyras, kuris, skubėdamas, atsuka traktoriaus kuro užpylimo dangtelį, nuleidžia kuro, paslepia daiktus ir įlipa į traktorių.

2020-05-07 V. N. savo paaiškinimuose nurodė, kad prisiima atsakomybę dėl dyzelinio kuro už 5 800 Eur pasisavinimo. Pripažino, kad nuo 2019 m. gruodžio mėnesio iki 2020-05-07 pasisavino 5 300 l dyzelinio kuro, sutinka atlyginti padarytą 5 830 Eur dydžio žalą per dvylika kalendorinių mėnesių.

2020-05-07 UAB „Veistas“ direktoriaus įsakymu V. N. atleistas iš traktorininko pareigų darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės.

2020-05-07 šalys pasirašė taikos sutartį, pagal kurią V. N. įsipareigojo atlyginti darbdaviui padarytą žalą – sumokėti 5 830 Eur sumą, iš kurios 2 916 Eur įsipareigojo sumokėti per šešis kalendorinius mėnesius nuo sutarties pasirašymo ir 2 914 Eur įsipareigojo sumokėti per dvylika kalendorinių mėnesių nuo sutarties pasirašymo. Taikos sutartimi šalys taip pat susitarė, kad V. N., užtikrindamas savo įsipareigojimų pagal taikos sutartį įvykdymą, išduos UAB „Veistas“ du paprastuosius neprotestuotinus vekselius. Numatyta, kad tuo atveju, jeigu V. N. nesumokės visos žalos, UAB „Veistas“ įgyja teisę kreiptis į notarą dėl vykdomojo rašto pagal vekselį išdavimo. 2020-05-07 V. N. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai ir neatšaukiamai įsipareigojo per dvylika kalendorinių mėnesių sumokėti UAB „Veistas“ 2 914 Eur sumą. 2020-05-07 V. N. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai ir neatšaukiamai įsipareigojo per šešis kalendorinius mėnesius sumokėti UAB „Veistas“ 2 916 Eur sumą.

2020-05-08 V. N. atstovas advokatas Romanas Lupeika išsiuntė raštą UAB „Veistas“, kuriame nurodė, kad V. N. atsisako 2020-05-07 pasirašytos taikos sutarties ir prašo neteikti taikos sutarties tvirtinti teismui.

2020-06-10 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas (toliau – Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK) nurodė, kad 2020-05-07 pareigūnai, reagavę į pranešimą, užfiksavo įvykio aplinkybes ir daugiau procesinių veiksmų neatliko, kadangi įmonės direktorius nurodė, kad su darbuotoju pasirašys taikos sutartį.

Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK bylą nagrinėjančiam teismui nurodė, kad dėl techninių nesklandumų vaizdo įrašo pateikti negali. 2020-08-03 Veiklos skyriaus tyrėjo M. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020-05-07 buvo gautas pranešimas, jog įmonės vadovas sulaikė darbuotoją, kuris vogė. Atvykus į vietą, įmonės direktorius D. M. nurodė, kad darbuotojas V. N. kurį laiką vagia dyzelinį kurą ir metalo laužą. Darbuotojas savo automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje turėjo įsidėjęs maišą elektros laidų ir maišą metalo atliekų, bet iš teritorijos nebuvo išvykęs. Bagažinėje dyzelinio kuro nebuvo. Darbuotojas sutiko su pažeidimu ir nesigynė. Direktorius nurodė, kad pasirašys taikos sutartį ir pareiškimo nerašė. Nuotraukose užfiksuoti du maišai, viename iš jų – laidai, kitame maiše – metalo atliekos.

Krautuvai „Merlo, TF42.7-156“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Multione“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“. Pateiktos degalų apskaitos kortelės apie kuro pylimą į krautuvus Merlo, TF42.7-156“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Krautuvų kuro normos nustatytos 2018-01-02 UAB „Veistas“ direktoriaus įsakymu.

UAB „Veistas“ per laikotarpį nuo 2019-12-31 iki 2020-05-31 įsigijo iš UAB „Plungės lagūna“ 7 584,48 l dyzelino už 16 195,99 Eur sumą. Per laikotarpį nuo 2019-12-01 iki 2020-05-31 sunaudota 15 152,97 l dyzelino.

Dėl darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygų

Nors šioje byloje ieškinio, o kartu ir įrodinėjimo, dalykas yra sandorio negaliojimo pagrindai, ieškovo atstovas kvestionavo žalos faktą, dydį ir darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygas, todėl teismas dėl to pasisako.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 154 straipsnyje numatyti atvejai, kuriems esant darbuotojas privalo atlyginti visą darbdaviui padarytą žalą, tarp jų – atvejai, kai žala padaryta tyčia (1 punktas), žala padaryta darbuotojo veikla, turinčia nusikaltimo požymių (2 punktas).

Byloje esantys ir teismo posėdyje ištirti duomenys (ieškovo rašytiniai paaiškinimai, policijos komisariato medžiaga, liudytojo A. P. parodymai, UAB „Veistas“ direktoriaus D. M. paaiškinimas, vaizdo įrašas) turi pakankamą įrodomąją reikšmę, kad būtų galima daryti išvadą apie tai, kad ieškovas padarė atsakovei turtinę žalą, pasisavinęs dyzelinį kurą ir metalo atliekas. Toks žalos padarymo atvejis yra pagrindas pagal DK 154 straipsnio nuostatas reikalauti, kad darbuotojas atlygintų visą padarytą turtinę žalą. Tarp šalių 2018-08-17 buvo sudaryta individuali visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kurioje turtas apibrėžtas plačiąja prasme kaip bet koks darbuotojui perduotas įmonei priklausantis turtas. Todėl tai, kad nėra konkrečiai įvardinta, jog darbuotojui (ieškovui) buvo perduotas traktorius ar dyzelinis kuras, nesudaro teisinio pagrindo vertinti, jog už tokio turto, kuriuo darbuotojas faktiškai naudojasi, jį eksploatuoja atlikdamas jam priskirtas darbo funkcijas, sugadinimą ar pasisavinimą, darbdavys neturi teisės reikalauti darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės. Ieškinyje nurodytų ir ieškovo atstovo cituotų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių ratio decidendi yra skirtingos, todėl šioje byloje jose pateiktais išaiškinimais negali būti remiamasi, tad dėl jų plačiau nepasisakoma.

Dėl specifinės UAB „Veistas“ kuro užpylimo tvarkos, yra sudėtinga ar net neįmanoma apskaičiuoti tikslų pasisavinto dyzelinio kuro kiekį, nes kuro talpykla visada būdavo pildoma visiškai. Ši aplinkybė nustatyta tik iš rašytinių ieškovo pasiaiškinimų, kuriuos jis pateikė darbdaviui, ir iš esmės vertintina tik pagal ieškovo sąžiningumą tuo metu. Faktiškai turtinė žala gali būti netgi didesnė. 1 l kaina įvertina pagal kainą, kuria UAB „Veistas“ perka dyzelinį kurą. DK 152 straipsnio 2 dalies nuostatos nereikalauja atlikti materialinių vertybių inventorizaciją ar kitas specialias procedūras žalos dydžiui nustatyti, kiekvienu atveju vertinama individualiai. Šiuo atveju, tai, kad, anot ieškovo atstovo, nustatytos traktorių kuro normos ir kuro nurašymo aktai nesiskiria, nereiškia, kad UAB „Veistas“ neatsirado turtinė žala. UAB „Veistas“ direktoriaus D. M. ir gamybos vadovo A. P. teiginius, kad atleidus iš darbo ieškovą, kuro sunaudojimo kiekis ženkliai sumažėjo patvirtina kuro nurašymo aktai, pagal kuriuos matyti, kad 2020 m. gegužės mėnesį sunaudoto kuro kiekis ženkliai skiriasi palyginus su ankstesniais mėnesiais. Kaip minėta, šios bylos dalykas nėra nustatyti UAB „Veistas“ padarytos turtinės žalos tikslų dydį. Bylos duomenys rodo, kad turtinė žala buvo padaryta.

Dėl taikos sutarties teisinės galios ir vekselių prigimties

Šalių sudaryta taikos sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo atlyginti atsakovei padarytą turtinę žalą, nebuvo pateikta tvirtinti teismui, kaip buvo numatyta, ieškovo atstovui raštu informavus, kad ieškovas taikos sutarties atsisako.

Taikos sutartis yra viena iš civilinių sutarčių rūšių, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Sudaromai taikos sutarčiai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai. Taikos sutarties ypatumas yra tas, kad, patvirtinta teismo, sutartis įgyja res judicata galią, tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kadangi res judicata galią pagal CK 6.985 straipsnio 1 dalį turi tik teismo patvirtinta taikos sutartis, teismo nepatvirtinta taikos sutartis tokios galios neįgyja. Tai, kad teismo nepatvirtinta taikos sutartis neturi res judicata galios, reiškia, jog procesine prasme tokia sutartis neužkerta kelio iškelti bylą teisme dėl taikos sutarties galiojimo ir ginčyti šia sutartimi nustatytus teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tačiau nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė teisinė sutartis, šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), turi būti vykdoma (pacta sunt servanda) ir gali sukelti tam tikrus teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-701/2015).

Vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal įstatyme įtvirtintą reglamentavimą vekselis patvirtina besąlygišką mokėjimo pareigą ir iš šios pareigos atsiradusią reikalavimo teisę. Be to, vekselis, kaip vertybinis popierius, gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje, t. y. būti perleistas nesilaikant prievolių teisės reikalavimo perleidimo taisyklių (CK 1.101 straipsnio 3 dalis). Išduodant ir naudojant vekselius civilinėje apyvartoje turi būti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė; kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, jog sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai; kreditoriaus reikalavimo teisė tokiu atveju yra apribota, ir iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas. Vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-378/2019).

Vadovaujantis minėta kasacinės instancijos teismo praktika, įvertinus faktinių šios bylos aplinkybių visumą, darytina išvada, kad, nors ir nebuvo patvirtina teismo, šalių sudaryta taikos sutartis joms turi įstatymo galią ir sukelia teisinius padarinius. Ginčo paprastieji neprotestuotini vekseliai šiuo atveju buvo išduoti ne kaip savarankiški skolos dokumentai, o kaip 2020-05-07 šalių sudarytos taikos sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonė. Būtent nuo taikos sutarties teisinės padėties (teisėtumo, vykdymo tvarkos) priklauso abiejų vekselių teisinė padėtis, o ne atvirkščiai, kaip teigė ieškovo atstovas.

Dėl taikos sutarties ir vekselių negaliojimo pagrindų, numatytų CK 1.80, 1.90, 1.91 straipsniuose

Vekselių išdavimo, formos reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme (toliau – ĮPVĮ). Pagal ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalį paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Vienas iš patikslinto ieškinio motyvų yra šios ĮPVĮ normos pažeidimas.

Kaip buvo minėta, du ginčo paprastieji neprotestuotini vekseliai buvo išduoti kaip taikos sutarties sąlygų vykdymo užtikrinimo priemonė. Taikos sutartyje numatytas ieškovo įsipareigojimas sumokėti atsakovei 5 830 Eur sumą laikytinas pagrindine ieškovo prievole. Šalių susitarimu, pagrindinės prievolės vykdymas buvo išdėstytas, t. y. ieškovas įsipareigojo sumos dalį - 2 916 Eur sumokėti per šešis kalendorinius mėnesius nuo sutarties pasirašymo ir 2 914 Eur - per dvylika kalendorinių mėnesių nuo sutarties pasirašymo. Kaip taikos sutartyje numatytos pagrindinės prievolės dalių vykdymo užtikrinimo priemonė buvo išduoti du atskiri paprastieji neprotestuotini vekseliai. Tuo nebuvo pažeista imperatyvi ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalies norma. Priešingas situacijos aiškinimas neatitiktų faktinių bylos aplinkybių. Ginčo vekseliai atitinka ĮPVĮ normas dėl vekselio formos ir rekvizitų.

Nenustatyta aplinkybių, kurioms esant būtų galima teigti, jog šalių sudaryta taikos sutartis pažeidžia kokias nors imperatyvias teisės normas. Galiojantis teisinis reguliavimas nedraudžia taikos sutartimi susitarti dėl darbdaviui padarytos turtinės žalos atlyginimo, jo išdėstymo.

Taigi, nėra faktinio pagrindo teigti, kad egzistuoja CK 1.80 straipsnio 1 dalyje numatytas sandorio negaliojimo pagrindas.

Pagal CK 1.90 straipsnį dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus jo sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimo nėra pagrindo vertinti kaip turinčio esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 1.90 straipsnio taikymui būtina nustatyti, jog asmuo suklydo arba buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, kurias žinodamas sandorio analogiškomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs. Jei iš faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečią informaciją, ieškovas sandorį būtų vis vien sudaręs, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016). Suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Jeigu šalis sudarė sutartį klaidingai suprasdama faktines ar teisines aplinkybes, taikytinos taisyklės, reglamentuojančios dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu. Tačiau jeigu šalis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl šio sandorio perspektyvų, šios taisyklės netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2015-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610-378/2015). Iš ginčijamo sandorio atsiradusios pasekmės negali būti prilyginamos suklydimui, nes suklydimas, remiantis CK 1.90 straipsniu, reiškia klaidingą esminių sandoriui sudaryti aplinkybių įsivaizdavimą sandorio sudarymo, o ne jo vykdymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017). Sandorio šalies individualios savybės (amžius, sveikata, išsilavinimas, verslo ir kitokia praktika ir kita) yra svarbios, kai vertinama, ar asmuo be suklydimo suvokė ar galėjo suvokti sandorio sudarymui svarbias aplinkybes.

Ieškovas nurodė nieko nesupratęs kokį dokumentą pasirašė, tačiau teismui pripažino, kad dokumentų neskaitė. Ieškovas nesugebėjo detalizuoti konkrečių nuostatų, dėl kurių klydo. Ieškovo išsilavinimas – specialusis vidurinis yra pakankamas perskaičius taikos sutarties tekstą suprasti esminę nuostatą - kad įsipareigojama dalimis atlyginti darbdaviui padarytą turtinę žalą. Tai, kad ieškovas nurodė neskaitęs dokumentų rodo jo aplaidumą. Tačiau D. M. ir A. P. nurodė, kad ieškovas perskaitė dokumentus, D. M. liepė jam viską atidžiai perskaityti. Liudytojas A. P. bei UAB „Veistas“ atstovas D. M. patvirtino, kad taikos sutartis ir vekseliai buvo pasirašyti po kurį laiką trukusių abipusių diskusijų, kurių metu ir per vėliau buvusią pietų pertrauką, per kurią ieškovas buvo išėjęs iš kabineto, jis turėjo galimybes pasikonsultuoti, jam nebuvo apribota galimybė paskambinti, išeiti. Tai paneigia ieškovo teiginius, kad jam nebuvo leista išeiti iš kabineto. Bylos faktinių aplinkybių visuma, t. y. užfiksavimas kaip ieškovas iš traktoriaus kuro bako žarna ištraukė kurą ir jį paslėpė, pasiaiškinimų turinio taisymas, aplinkybė, kad 2020-05-07 pasirašė dokumentus nesupratęs, o 2020-05-08 jau kreipėsi į advokatą sudaro pagrindą kritiškai vertinti ieškovo teiginius apie suklydimą. Tai, kad ieškovas galimai pradėjo kitaip įsivaizduoti taikos sutarties vykdymą, nesudaro pagrindo teigti, kad jis klydo taikos sutarties ir vekselių pasirašymo metu. Laikytina, kad CK 1.90 straipsnio pagrindo buvimas neįrodytas.

CK 1.91 straipsnyje numatyti alternatyvūs sandorių negaliojimo pagrindai: apgaulė, smurtas, ekonominis spaudimas, realus grasinimas, vienos šalies atstovo piktavališkas susitarimas su antrąja šalimi, susidėjusios aplinkybės, dėl kurių asmuo priverstas sudaryti sandorį labai nenaudingomis sąlygomis. Šių pagrindų esmė yra kitų asmenų, šalutinių aplinkybių įtaka, dėl kurios yra neigiamai paveikiama sandorio šalies valia, ko pasėkoje asmuo sudaro sau nenaudingą sandorį.

Ištyrus bylos duomenis ir įvertinus faktinių aplinkybių visumą, nėra pagrindo vertinti, jog ginčo taikos sutarties ir vekselių pasirašymo metu egzistavo CK 1.91 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių buvo paveikta ieškovo valia. Nenustatyta, kad D. M., A. P. ar kiti asmenys būtų naudoję prieš ieškovą fizinę ar psichinę prievartą, apriboję jo fizinę laisvę, nurodę aplinkybes, kurių nebuvo (apgavę). Tai, kad buvo iškviesta policija ir buvo paaiškintos teisinės situacijos perspektyvos, t. y. kad gali būti kreipiamasi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, po to, kai ieškovui buvo parodytas vaizdo įrašas, kuriame jis užfiksuotas, nesudaro pagrindo to laikyti grasinimu. Pažymėtina, kad ginčo dokumentai buvo pasirašyti po to, kai išvyko policijos pareigūnai. Pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodyta, kad „darbuotojas sutiko su pažeidimu ir nesigynė. Direktorius nurodė, kad pasirašys taikos sutartį ir pareiškimo nerašė“. Taigi, ieškovas neturėjo pagrindo manyti, kad jo atžvilgiu gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovui buvo paaiškinta, kad teks atlyginti įmonei padarytą žalą. Ieškovas pats nurodė pasisavinto kuro kiekį ir būtent pagal jo nurodytą kiekį, buvo apskaičiuotas žalos dydis. Tai, kad iš ieškovo nereikalaujama atlyginti žalą už pasisavintas metalo atliekas, kurios buvo rastos ieškovo automobilyje ir tai buvo užfiksuota policijos pareigūnų, rodo UAB „Veistas“ geranoriškumą, o ne bandymą tyčia paveikti ieškovo valią.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, ieškovas neįrodė sandorių negaliojimo pagrindų, kuriais rėmėsi, todėl patikslintas ieškinys netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė prašo jos naudai priteisti 4 900,50 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Įvertinus atsakovės pateiktus dokumentus, tikėtina, kad per klaidą buvo pateikta per daug mokėjimo dokumentų, nes pagal juos UAB „Veistas“ sumokėta suma yra kur kas didesnė, be to, mokėjimai atlikti kelioms advokatų kontoroms. Taigi, atsakovei priteistinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą teismas nustato pagal pateiktas sąskaitas, kuriose konkrečiai išvardinti būtent šioje civilinėje byloje atlikti veiksmai. Bendra suma yra 4 612,38 Eur. Įvertinus įkainius ir sumą už kiekvieną sąskaitose nurodytą advokatės paslaugą, matyti, kad išlaidos už atskiras paslaugas neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, proceso trukmę, advokatės darbo ir laiko sąnaudas, prašoma priteisti suma yra proporcinga. Mokėjimo dokumentas patvirtina bylinėjimosi išlaidų realumą. Netenkinus patikslinto ieškinio, iš ieškovo atsakovei priteisiamos 4 612,38 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija teisės aktuose numatyto minimalaus dydžio, todėl valstybei nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

netenkinti patikslinto ieškinio.

Priteisti iš ieškovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Veistas“, juridinio asmens kodas 302803666, 4 612,38 (keturių tūkstančių šešių šimtų dvylikos eurų 38 ct) Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.