Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Audriaus Juozapavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ernesto Rimšelio, nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Nerijaus Šiaulio skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 27 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-59-795/2025 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-12677-2022-2) perduota prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 (toliau – BPK) straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Klaipėdos apygardos teisme 2025 m. sausio 7 d. gauta baudžiamoji byla, kurioje A. Č. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio l dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje, B. M. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, V. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio l dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, E. O. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio l dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 1 dalyje, R. R. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio l dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, A. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio l dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, D. K. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio l dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje, E. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio l dalyje, 226 straipsnio 2 dalyje, UAB „R.“ kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 20 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio l dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, UAB „J.“ kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 20 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio l dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 226 straipsnio 1 dalyje, UAB „Ju.“ kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 20 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio l dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

II. Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro N. Šiaulio skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo argumentais, baudžiamosios bylos medžiaga, sprendžia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui dėl BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymo, yra pagrįsta ir teisėta. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas išsamiai pasisakė dėl kaltinamojo akto neatitikties įstatyme keliamiems reikalavimams, nurodė labai aiškius kaltinamiesiems pareikštų kaltinimų trūkumus ir pateikė motyvuotas išvadas, kodėl nustatyti trūkumai trukdo nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje.

8. Prašydamas panaikinti skundžiamą nutartį, prokuroras iš esmės neneigia nustatytų kaltinamojo akto trūkumų tiek dėl atskiriems kaltinamiesiems ydingai aprašytų nusikalstamų veikų požymius apibūdinančių faktinių aplinkybių, tiek ir dėl kitų pažeidimų, tačiau teigia, jog kaltinamojo akto trūkumai nėra esminiai ir jie gali būti ištaisyti bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie prokuroro argumentai yra nepagrįsti.

9. Bylos parengimo nagrinėti teisme metu gali būti priimta nutartis bylą perduoti prokurorui. BPK 234 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kokiais atvejais byla perduodama prokurorui – kai surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

10. Tokios įstatymo nuostatos ir jas detalizuojanti teismų praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-156-1020/2020) leidžia daryti išvadą, jog teismas, gavęs bylą su kaltinamuoju aktu ir nustatęs kaltinamojo akto trūkumus ir kitus baudžiamojo įstatymo pažeidimus, turi įvertinti, ar ikiteisminio tyrimo metu padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai ir reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas trukdo sklandžiai, operatyviai ir išsamiai išnagrinėti bylą, o jei taip, turi teisę perduoti bylą prokurorui net ir tuo atveju, kai šiuos pažeidimus teisminio nagrinėjimo metu iš esmės galima ištaisyti, bet tai apsunkintų bylos nagrinėjimą, pailgintų teismo procesą ir pan. Taigi, galiojantis teisinis reguliavimas suteikia teisę teismui bylą perduoti prokurorui ne tik tais atvejais, kai nustatyti kaltinamojo akto trūkumai ir kiti esminiai pažeidimai negali būti ištaisyti bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, ką skunde akcentuoja prokuroras, bet ir tais atvejais, kai nustatyti trūkumai yra esminiai bei trukdo nagrinėti bylą.

11. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, pirmiausia užtikrinama tinkamai įgyvendinus kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus. BK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Kaltinamasis aktas pripažįstamas neatitinkančiu BPK 219 straipsnio reikalavimų, kai BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatytos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą. Iš kaltinamajame akte išdėstyto nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šiai veikai kvalifikuoti. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264-689/2018, 2K-146-976/2022, 2K-49-654/2023, 2K-55-511/2025 ir kt.).

12. Be to, kaltinamasis aktas, kaip ikiteisminį tyrimą užbaigiantis ir svarbiausias šios stadijos procesinis dokumentas bei kaip valstybės vardu reiškiama oficiali pozicija, ne tik turi atitikti tiesiogiai BPK 219 straipsnyje nurodytus kaltinamajam aktui keliamus reikalavimus, bet ir konkrečioje byloje, siekiant objektyviai, išsamiai ir greitai ištirti visas bylos aplinkybes teisme, atsižvelgiant į bylos pobūdį ir joje kylančius ginčo aspektus, turėtų būti pagrįstas racionaliais tokį valstybinį kaltinimą pagrindžiančiais argumentais tiek, kad kaltinamasis aktas ir valstybės kaltintojo pozicija būtų visiškai aiški. To nesant, bylos nagrinėjimas rungtyniškame procese, kuris įtvirtintas BPK 7 straipsnyje, negali būti sklandus, be to, tai gali lemti bylos nagrinėjimo trukdymą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2016 m. birželio 27 d. nutarimas).

13. Konstitucinio Teismo doktrinoje pabrėžiama ir tai, kad „ikiteisminis tyrimas negali būti toks, kad jo trūkumai kliudytų teismui teisingai išspręsti asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimą. Įstatymų leidėjas, paisydamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad jeigu ikiteisminis tyrimas yra atliktas nekvalifikuotai, neišsamiai ar turi kitų trūkumų, ikiteisminį tyrimą (ar atskirus jo veiksmus) būtų galima atlikti pakartotinai. Ypač pabrėžtina, kad per ikiteisminį tyrimą priimami sprendimai turi būti aiškūs, pagrįsti teisiniais argumentais. Šių sprendimų aiškumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, inter alia, teisės į teisingą teisinį procesą, taip pat teisės į teisminę gynybą, garantija“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

14. Šioje vietoje teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamas kaltinamojo akto surašymas yra reikšmingas ir teisės į gynybą užtikrinimo aspektu. BPK 22 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, o BPK 44 straipsnio 7 dalyje, be kitų principų, nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą. Kaltinamajam visa apimtimi ir efektyviai įgyvendinti savo teisę gintis galima tik esant aiškiam ir konkrečiam kaltinimui. Kaltinimas aiškumo ir konkretumo kriterijus atitinka tik tada, kai tiksliai nurodomos inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės – vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės.

15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl bylos perdavimo prokurorui ir netinkamai surašyto kaltinamojo akto pažymėta, kad nei proceso dalyviai, nei teismas negali būti įpareigojami spėlioti dėl byloje pareikšto kaltinimo ir atskirų inkriminuojamų nusikalstamos veikos požymių bei ieškoti šių duomenų baudžiamosios bylos medžiagoje. Įstatymų leidėjas bylą nagrinėjančiam teismui nesuteikia teisės už prokurorą suformuluoti kaltinimo, nes taip būtų paneigta ikiteisminio tyrimo, kaip vienos iš baudžiamojo proceso stadijų, esmė (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-195-453/2017, 1S-318-654/2019, 1S-156-1020/2020, 1S-94-449/2023).

17. Atskirai pažymėtina ir tai, kad nei bylą su kaltinamuoju aktu gavęs teismas, nei kaltinamieji ar jų gynėjai negali būti įpareigoti ieškoti vienos nusikalstamos veikos požymius atitinkančių faktinių aplinkybių pareikštame kaltinime dėl visiškai kitos nusikalstamos veikos. Kiekviena inkriminuota nusikalstama veika turi būti aprašyta aiškiai ir konkrečiai nurodant tas faktines aplinkybes, kurios leistų jas susieti su BK specialiosios dalies straipsnyje nurodytais nusikalstamos veikos požymiais, kas šiuo atveju akivaizdžiai nebuvo padaryta. Skundžiamoje nutartyje padarytos išvados dėl kaltinamojo akto esminių trūkumų, pareikštų kaltinimų neatskleidimo yra itin išsamios ir tikslios. Apygardos teismas pagrįstai nustatė, kad kaltinamasis aktas surašytas nesilaikant esminių BPK 219 straipsnio reikalavimų, jo turinys neaiškus, prieštaringas, dėl atskirų kaltinimų netgi verčiantis spėlioti, kuo gi yra kaltinami asmenys ir ką siekia įrodyti prokuroras. Toks kaltinimas ne tik apsunkina kaltinamųjų teisę į gynybą, bet ir neaiškiai apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas, ir dėl to trukdo nagrinėti bylą.

18. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, buvo nustatyti tokie kaltinamojo akto trūkumai: 1) kaltinamųjų bendrininkavimo veiksmai darant nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnyje, 216 straipsnyje ir 300 straipsnyje, aprašyti nekonkrečiai, nenurodant kaip kiekvienas iš kaltinamųjų dalyvavo darant nusikalstamą veiką, koks kiekvieno bendrininko vaidmuo; nenurodyta ar nusikaltimai padaryti bendrininkų grupe (BK 25 straipsnio 2 dalis), kiekvienam iš jų atliekant bendravykdžio vaidmenį, ar kitaip prisidėjus prie vykdytojo veiksmų (BK 24 straipsnis); 2) kaltinamajame akte nenurodytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 216 straipsnio 1 dalyje, dėl kurios kaltinimas yra pareikštas V. B., R. R., A. B., UAB „J.“, UAB „R.“ ir UAB „Ju.“, padarymo faktinės aplinkybės; 3) nusikaltimų, kvalifikuotų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, teisinis vertinimas nesuderintas su aprašytomis faktinėmis aplinkybėmis; 4) nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 182 ir 300 straipsnius, aprašytos pernelyg plačiai atkartojant galimai padarytus teisės aktų pažeidimus, tačiau išvengiant kai kurių kaltinamųjų konkrečių veiksmų aprašymo, dėl ko suformuluotas kaltinimas suvaržo teisę į gynybą. Su tokiomis išsamiai motyvuotomis skundžiamos nutarties išvadomis teisėjų kolegija sutinka visiškai.

19. Prokuroro skunde nurodoma, kad A. Č. pareikštas kaltinimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį yra aiškiai aprašytas, kadangi kaltinime nurodyta, jog UAB „J.“, UAB „R.“ ir UAB „Ju.“ automobiliais buvo atvežtas biokuras, po ko A. Č., paėmęs atvežto netinkamo biokuro ėminį, jį sumaišė su geros kokybės biokuru ir suklastoto mėginio pagrindu buvo suformuota tikrovės neatitinkanti „Kuro kiekio ir kokybės rodiklių ataskaita“. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais sutinka tik iš dalies. Kaip matyti iš A. Č. pareikšto kaltinimo, jame nurodytos tokios esminės aplinkybės: UAB „J.“, UAB „R.“ ir UAB „Ju.“ vairuotojai atveždavo netinkamos kokybės biokurą; po to A. Č. paimdavo atvežto biokuro mėginį ir jį sumaišydavo su geros kokybės biokuro mėginiu; perdavus sumaišytą mėginį į laboratoriją, jo tyrimą atlikę darbuotojai, nežinantys apie daromą nusikalstamą veiką, „Tyrimų protokole“ įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie atvežto biokuro drėgmės rodiklius, kurių pagrindu buvo suformuota „Kuro kiekio ir kokybės rodiklių ataskaita“ ir nustatyta atitinkamai didesnė atvežto biokuro vertė, vietoj realios vertės, dėl ko UAB „J.“, UAB „R.“ ir UAB „Ju.“ nepagrįstai buvo išmokėtos didesnės pinigų sumos. Taigi dokumentų klastojimas pagal kaltinimą pasireiškė veikimu per nekaltus asmenis (laboratorijos darbuotojus), kurie, nežinodami apie sumaišytus blogos ir geros kokybės mėginius, atliko jų tyrimą ir į protokolus, ataskaitas, įrašė duomenis, kurie neatitiko faktiškai atvežto biokuro kokybės rodiklių.

20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad atvežtų netinkamos kokybės mėginių paėmimo funkcijas, jų sumaišymo su gerais mėginiais ir pateikimo tolesniems tyrimams, pagal kaltinimą atliko ne tik A. Č., bet ir D. B., kuriam ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl mirties. Pažymėtina, jog A. Č. yra pareikštas kaltinimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį ir dėl tų nusikalstamų veikų, kuriose pagal kaltinimą mėginius paėmė, sumaišė ir pristatė tolesniems tyrimams tik D. B. Dėl šių nusikalstamų veikų A. Č., kaip bendrininko, vaidmuo visiškai nėra atskleistas, iš pareikšto kaltinimo turinio nėra aišku, kokius veiksmus atliko A. Č. tais atvejais, kai mėginius ėmė ir visus kitus veiksmus galimai atliko tik D. B. Be kita ko, A. Č. inkriminuoti veiksmai sumaišant mėginius, juos pateikiant tolesniems tyrimams, dėl ko buvo suformuotos tikrovės neatitinkančios ataskaitos, prima facie (iš pirmo žvilgsnio) patvirtina tik kaltinimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Už tokių neteisėtų veiksmų atlikimą pagal kaltinimą A. Č. buvo mokami kyšiai, dėl ko jam yra pareikštas kaltinimas ir pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, tačiau koks jo, kaip bendrininko, vaidmuo įgyvendinant bendrą sukčiavimo schemą ir apgaulės būdu UAB „J.“, UAB „R.“ ir UAB „Ju.“ nepagrįstai išmokant didesnes sumas, kaltinamajame akte taip ir nėra atskleistas.

21. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su prokuroro argumentais, kad UAB „Jo.“ traktorininkui E. K. pareikštas kaltinimas yra tinkamai suformuluotas. Šiam kaltinamajam pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį kaltinimas pareikštas tokiomis aplinkybėmis: UAB „J.“ vairuotojai, žinodami, kad atvežtas biokuras neatitinka kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimų ir vykdydami neteisėtus direktorių nurodymus realizuoti nekokybišką biokurą, susitarė su UAB „Jo.“ darbuotojais D. K. ir E. K. dėl atvežamo biokuro paimtų mėginių klastojimo. Vairuotojams atvežus reikalavimų neatitinkantį biokurą į UAB „Jo.“, D. K., padedant E. K., savo pamainos metu suklastojo atvežtų biokuro kontrolinius mėginius, „Biokuro drėgmės nustatymo apskaitos žurnalo“ biokuro drėgmės duomenis, kuriuos panaudojant buvo suformuotos tikrovės neatitinkančios „Kuro kiekio ir kokybės rodiklių ataskaitos“ ir PVM sąskaitos – faktūros, dėl ko UAB „Jo.“ nepagrįstai UAB „J.“ išmokėjo didesnes pinigų sumas negu buvo atvežto biokuro vertė. Taigi kaltinimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį E. K. iš esmės grindžiamas keliais žodžiais – nurodant, kad jis padėjo suklastoti biokuro mėginius, ataskaitos duomenis. Kuo pasireiškė tokia pagalba, kokius veiksmus, nurodytus BK 24 straipsnio 6 dalyje, atliko E. K., iš kaltinimo turinio visiškai nėra aišku. Pažymėtina ir tai, jog skaitant kaltinimo turinį galima spėti, kad UAB „J.“ vairuotojai neva savarankiškai susitarė su UAB „Jo.“ darbuotojais dėl biokuro mėginių klastojimo, o direktorius R. R. tarsi nefigūravo šiame susitarime. Nors iš kitos kaltinimo dalies jau galima suprasti, jog vairuotojai vykdė tik tarpines užduotis veždami netinkamos kokybės biokurą, o dėl mėginių klastojimo kaltinamasis R. R. jau buvo susitaręs iš anksto. Tokios aplinkybės taip pat rodo pareikštų kaltinimų prieštaringumą.

22. Prokuroro teigimu, E. K. pareikštas kaltinimas pagal BK 226 straipsnio 2 dalį atskleidžia jo veiksmus ir dėl minėto kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Tačiau tokie argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės paneigtų kaltinamojo teisę žinoti jam pareikštų kaltinimų turinį, prokuroro pareigą aprašyti kiekvieną nusikalstamą veiką taip, kad iš nurodytų faktinių aplinkybių būtų galima spręsti apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Pagal BK 226 straipsnio 2 dalį E. K. pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis iš UAB „J.“ vairuotojo E. O. tiesiogiai ir netiesiogiai priėmė kyšius už tai, kad pasinaudodamas giminyste pažadėjo paveikti valstybės tarnautojui prilygintą asmenį, savo sutuoktinę UAB „Jo.“ laborantę D. K., kad ji laboratoriniams tyrimams pateiktų ne UAB „J.“ atvežtą kokybės reikalavimų neatitinkantį biokurą, o kitus, reikalavimus atitinkančius, mėginius. Iš tokios kaltinimo pagal BK 226 straipsnio 2 dalį formuluotės galima tik nuspėti E. K., kaip padėjėjo, vaidmenį klastojant dokumentus, t. y. darant poveikį, duodant nurodymus sutuoktinei atlikti ne kokybės reikalavimų neatitinkančio atvežto biokuro mėginių tyrimą, o ištirti reikalavimus atitinkančius kitus mėginius ir vėliau į ataskaitą įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis. Visgi tuo pačiu visiškai nėra aišku kaip tokie veiksmai savaime atskleistų ir E. K. bendrininkavimą padarant BK 182 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.

23. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su prokuroro argumentais, kad V. B., R. R., A. B. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, o juridiniams asmenims UAB „J.“, UAB „R.“ ir UAB „Ju.“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį pareikšti kaltinimai yra suformuluoti tinkamai. Šioje byloje kaltinimai pagal BK 216 straipsnio 1 dalį iš esmės visiems kaltinamiesiems aprašyti identiškai. Pirmiausia kaltinime perrašyta sukčiavimo schema (netinkamos kokybės biokuro pristatymo organizavimas į UAB „P.“; šios bendrovės darbuotojams A. Č. ir D. B. neteisėto atlygio mokėjimas už pateikto biokuro duomenų klastojimą, kurių pagrindu iš UAB „P.“ banko sąskaitos buvo pervestos didesnės pinigų sumos į UAB „J.“, UAB „R.“ ir UAB „Ju.“ banko sąskaitas negu priklausė pagal faktiškai atvežto biokuro kokybę, taip apgaule įgyjant svetimą UAB „P.“ turtą), dėl kurios kaltinimas buvo pareikštas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir galiausiai nurodoma, kad nusikalstamu būdu įgytas turtas buvo panaudotas įmonių veikloje atsiskaitymams su ūkio subjektais. Taigi, be inkriminuotų sukčiavimo schemą apibūdinančių faktinių aplinkybių, kaltinime pagal BK 216 straipsnio 1 dalį iš esmės aprašyta tik tai, kas yra nurodyta BK 216 straipsnio 1 dalies dispozicijoje – nusikalstamu būdu įgyto turto naudojimas įmonės veikloje. Daugiau kaltinamajame akte nėra nurodytas nei šios nusikalstamos veikos padarymo laikas, būdas, nei aplinkybės, kuriomis nusikalstamu būdu gautas turtas buvo įteisintas, kokia yra jo apimtis, su kokiais ūkio subjektais atsiskaitant buvo naudojamos lėšos. Toks kaltinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį aprašymas iš esmės perrašant pareikšto kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį aplinkybes ir fragmentiškai paminint BK 216 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytus požymius neatitinka BPK 219 straipsnio nuostatose numatytų esminių kaltinamojo akto reikalavimų – nusikalstamos veikos aprašymui keliamų turinio ir formos reikalavimų, suvaržo kaltinamųjų teisė žinoti kaltinimo turinį bei nuo jo gintis.

24. Be to, teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad, pripažįstant įvairius turtinius ir finansinius sandorius nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu, būtina nustatyti siekį nuslėpti tikrąją turto kilmę arba jį įteisinti. Toks siekis atskleidžia šios nusikalstamos veikos esmę ir leidžia ją atskirti nuo kitų panašių nusikalstamų veikų. Todėl vien tik formalus nustatymas, kad buvo atliktas vienas ar kitas sandoris su nusikalstamu būdu gautu turtu, nesuteikia pagrindo kvalifikuoti veikos pagal šį BK straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-7-330/2011, 2K-135/2012, 2K-7-96/2012, 2K-467/2012, 2K-251/2014, 2K-384-648/2016, 2K-196-788/2017, 2K-70-788/2024). Taigi, kokiais faktiniais veiksmais pasireiškė siekis nuslėpti tikrąją turto kilmę ar jį įteisinti, privalo būti aprašytas ir kaltinamajame akte, kas šiuo atveju nebuvo padaryta.

25. Be minėtų kaltinamojo akto trūkumų gausos, skundžiamą nutartį priėmęs teismas pagrįstai nustatė ir kitus pažeidimus, kurie privalo būti ištaisyti bylą perdavus prokurorui. Pavyzdžiui, veikos kvalifikavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį yra akivaizdžiai neteisingas, kai kaltinimas pareikštas dėl apgaulės būdu užvaldyto svetimo 153,80 Eur vertės turto. Tokių pavyzdžių dėl netinkamo veikos kvalifikavimo yra ir daugiau kaltinamiesiems pareikštuose kaltinimuose. Sutiktina su prokuroro argumentais, kad vien tik netinkamas veikos kvalifikavimas, aiškiai nurodžius faktines aplinkybes ir turto vertes, nesudarytų pagrindo bylą perduoti prokurorui, tačiau kartu su nustatytais esminiais kaltinamojo akto trūkumais privalo būti ištaisyti ir kiti, skundžiamoje nutartyje nurodyti, netikslumai. Be to, apygardos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į kitus pažeidimus lakoniškai, prieštaringai aprašant kaltinamiesiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, jų, kaip bendrininkų, vaidmens neatskleidimą, apie kuriuos prokuroro skunde iš dalies yra nutylima. Šie pažeidimai, su kuriais teisėjų kolegija visiškai sutinka, taip pat privalo būti ištaisyti tiksliai aprašant kiekvieną nusikalstamą veiką, nurodant kiekvieno iš bendrininkų faktiškai atliktus veiksmus, dėl kurių jie yra kaltinami. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamajame akte aprašant nusikalstamas veikas nuolat atkartojami inkriminuotų teisės aktų pažeidimai, kitos aplinkybės, neturinčios reikšmės inkriminuotų nusikaltimų sudėties požymių atskleidimui, kas itin išplečia kaltinimų apimtį bei apsunkina būsimą bylos nagrinėjimą, kaltinimo esmės supratimą. Kaltinamasis aktas turėtų būti surašytas kiek įmanoma vengiant perteklinės, pasikartojančios informacijos, faktines aplinkybes išdėstant taip, kad jos leistų suprasti, kokie BK specialiosios dalies straipsniuose nurodyti požymiai yra inkriminuoti kaltinamiesiems. Tinkamai, kvalifikuotai surašytas kaltinamasis aktas galėtų ženkliai sumažinti dabartinę jo itin didelę apimtį ir prisidėtų prie netrukdomo bylos nagrinėjimo.

26. Taigi, apygardos teismo nustatytas BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymas iš esmės trukdytų bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pagal šioje byloje surašytą kaltinamąjį aktą pirmiausia nebūtų užtikrinta kaltinamųjų teisė nuo teisiamojo posėdžio pradžios žinoti, kuo jie yra kaltinami. Be to, teismui iš esmės tektų ne taisyti kaltinamojo akto trūkumus ar tikslinti kaltinimus, o iš esmės perimti valstybinio kaltintojo funkcijas ir dėl atskirų nusikalstamų veikų suformuoti visiškai naujus kaltinimus, kadangi atskirais atvejais pareikšti kaltinimai apskritai nebuvo aprašyti. Todėl skundžiama nutartis, kuria bylą nutarta perduoti prokurorui kaltinamojo akto trūkumams ištaisyti, yra visiškai pagrįsta, orientuota į esminių baudžiamojo proceso principų ir proceso paskirties užtikrinimą.

27. Atsižvelgiant į konstatuotų kaltinamojo akto trūkumų gausą, bylos apimtį (72 tomai), kaltinamojo akto apimtį (1705 puslapiai), kaltinamųjų (kaltinimai pareikšti 8 fiziniams ir 3 juridiniams asmenims) ir inkriminuotų nusikalstamų veikų skaičių, skundžiama nutartimi nustatytas 3 mėnesių terminas kaltinamojo akto trūkumams ištaisyti yra proporcingas. Taigi, nenustačius pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį, prokuroro skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis paliekama galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Nerijaus Šiaulio skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.