Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. S. ir R. J. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl individualaus administracinio akto panaikinimo ir teisės įregistruoti statinius be Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sutikimo pripažinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, valstybės įmonė „Registrų centras“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovai G. S. ir R. J. pareiškė ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau ir NŽT arba Tarnyba), kuriuo reikalavimus galutinai suformulavę 2024 m. liepos 12 d. parengiamajame teismo posėdyje prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono skyriaus 2023 m. rugsėjo 26 d. raštą „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ Nr. 7SD-6257-(14.7.137 E.); 2) pripažinti neteisėtu Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono skyriaus atsisakymą išduoti sutikimą dėl ūkinių statinių, esančių neįteisintame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos ir jų registravimo valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre; 3) pripažinti A. S. S. teisę statyti ir registruoti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto kadastre ir registre ūkinius statinius - ūkio pastatą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius neįteisintame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) be Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sutikimo; 4) atnaujinti praleistą terminą skųsti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono skyriaus 2023 m. rugsėjo 26 d. raštą „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ Nr. 7SD-6257-(14.7.137 E.). Nurodė, kad 1990 m. A. S. S. atvyko į (duomenys neskelbtini). 1990 m. A. S. S. teisėtai pasistatė nesudėtingus ūkio paskirties statinius, kurie niekada nebuvo įregistruoti, tačiau atviru ir nepertraukiamu valdymu buvo naudojami statytojo ir – vėliau – paveldėtojų. Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija 2023 m. spalio 11 d. išdavė pažymą - išrašą iš namų knygos Nr. 3-223, kurioje nurodyta, kad A. S. S. ūkinius pastatus statėsi pats; statybos laikas – 1990 m. Kaimo vietovėje statinių teisinis registravimas nebuvo vykdomas. 1992 m. liepos 15 d. A. S. S. iš (duomenys neskelbtini) įsigijo 1/2 dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini). A. S. S. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties visą turtą paveldėjo sutuoktinė G. E. S. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2)-1600 G. E. S. buvo suformuotas žemės sklypas po gyvenamuoju namu ir kitais ūkiniais pastatais, sklypų Nr. 822 ir 822-1. G. E. S. buvo suformuoti du atskiri sklypai (Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) tik dėl to priežasties, kad pagal 2004 m. spalio 4 d. priimtą ir tuo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymo „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 3D- 452/D1-513 38 punktą žemės plotai, kuriuos skiria valstybinės reikšmės (magistraliniai, krašto, rajoniniai), vietinės reikšmės (viešieji, vidaus) keliai, geležinkelio keliai formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Šiuo konkrečiu atveju per suformuotą sklypą po gyvenamuoju namu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eina kelias, tačiau naujai suformuotame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) stovi gyvenamojo namo priklausiniai: pagalbinio ūkio pastatai. Sklypo planas yra kadastrinių matavimų byloje. G. E. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties palikimą priėmė vaikai R. J. ir G. S. Paveldėtojai po palikimo priėmimo bei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nustatė, kad nei namų valdos žemės sklypas, nei ūkiniai pastatai nėra įregistruoti. Dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėtojų iniciatyva buvo priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2023 m. liepos 31 d. įsakymas Nr. 7VĮ-518-(14.7.2 E.) „Dėl naudojamo kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo R. J., G. S.“, kuriuo nuspręsta paveldėtojams parduoti valstybinio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Taigi procedūra dėl žemės sklypo įsigijimo, kuris minimu įsakymu suformuotas kaip Nr. (duomenys neskelbtini), baigta. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono skyrius 2023 m. kovo 14 d. raštu Nr. 7SD-1627-(14.7.104) informavo, jog po suformuotu žemės sklypu, kuris Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo įsakyme Nr. 7VĮ-(14.7.2)- 1600 nurodytas (duomenys neskelbtini) numeriu, yra neregistruotas statinys, todėl tarnyba negali registruoti žemės sklypo, nes nenustatyta, kas yra pastatų savininkas. 2023 m. gegužės 22 d. matininkas atliko dviejų neregistruotų nesudėtingų pagalbinio ūkio pastatų, esančių žemės sklype, kurio Nr. 822-1 kadastrinius matavimus, 2023 m. rugpjūčio 22 d. Kauno rajono savivaldybė potvarkiu Nr. MP-578 suteikė sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) adresą: (duomenys neskelbtini). 2023 m. liepos 12 d. IS „Infostatyba“ pateikta deklaracija apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą (tik registruojama) Nr. (duomenys neskelbtini), ši deklaracija buvo užpildyta paveldėtojų vardu. Paveldėtojai dėl pastato įregistravimo kreipėsi į VĮ „Registrų centras“. VĮ „Registrų centras“, išnagrinėjęs prašymą, 2023 m. rugpjūčio 30 d. priėmė sprendimą Nr. SPR5-19208 (14.4 E) prašymą atmesti, nurodydamas, kad „kai žemės sklypo (teritorijos) nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), kartu su deklaracija apie statybos užbaigimą pateikiama sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai.“ Paveldėtojai raštu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono skyrių prašydami sutikimo įrašyti nekilnojamųjų daiktų - ūkio pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių neįteisintame žemės sklype, adr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis į kadastrą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono skyrius 2023 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. 7SD-6257-(14.7.137 E.) nurodė, kad skyrius neturi teisinio pagrindo išduoti sutikimą statyti automobilių ūkio pastatus valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Atkreipė dėmesį, jog pagal kadastrinių matavimų duomenis, sklype nėra ir niekada nebuvo jokių automobilių ūkio paskirties pastatų; kadastrinių matavimų byloje nurodyta, jog tai nesudėtingi pagalbinio ūkio pastatai, kurių kiekvieno plotas neviršija 60 kv. m. Viename iš ūkinių pastatų laikomas kietasis kuras - malkos, skirtos mediniam gyvenamajam namui šildyti. Iš esmės tai reiškia, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono skyrius tik formaliai išnagrinėjo paveldėtojų pateiktą prašymą, nesiekdamas paveldėtojams padėti įgyvendinti savo teisių ar bent jau nustatyti konkrečių faktinių aplinkybių dėl susidariusios situacijos. Paveldėtojai bendravo telefonu su rašto rengėju, siekė išsamiai paaiškinti situaciją: teiravosi dėl papildomų dokumentų pateikimo poreikio, dėl galimybės sudaryti susitarimą ar gauti pritarimą, teiravosi, kokie dar galimi paveldėtojų nežinomi, tačiau galbūt NŽT siūlomi sprendiniai, tačiau vienintelis gautas patarimas - nusigriauti pastatus, nes, kaip buvo patikinta, tarnyba jokių leidimų, sutikimų ar susitarimų su paveldėtojais sudaryti neketina. Pasinaudojus tokiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono skyriaus patarimu iš esmės susidarytų tokia faktinė situacija: nugriovus statinius paveldėtojams būtų suformuotas ir parduotas žemės sklypas, paveldėtojams tapus savininkais šie vėl be papildomų leidimų ir pritarimų galėtų statytis lygiai tokius pačius pastatus ir įteisinti juos vien tik pateikę deklaraciją, nes jokie statybos leidimai tokiems nesudėtingiems statiniams nėra reikalingi, tačiau būtų patyrę ir statinių griovimo, ir vėliau statymo kaštus. Taigi tokia situacija prieštarautų tiek teisingumo, tiek protingumo principams. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d. sąrašo patvirtinimo“ 2.2 papunkčiu, pastatyti seni statiniai Registre registruojami Registro tvarkytojui pateikus: 1) prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, 2) kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus bei 3) savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose ir dokumentus, patvirtinančius statybos teisėtumo faktą, jeigu statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti nuo 1989 m. sausio 1 d. iki 1991 m. liepos 25 d. įskaitytinai; Remiantis minimo nutarimo 6 punktu šio sąrašo 2.2 ir 2.3 punktuose numatyti dokumentai, patvirtinantys statybos teisėtumo faktą, gali būti: Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą. Šią deklaraciją, kaip minėta, šiuo metu užpildė paveldėtojai, tačiau prie jos nėra pridėtas NŽT sutikimas, kurio jie neišduoda. Šiuo atveju paveldėtojai, negaudami Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sutikimo, negali įregistruoti ūkinių statinių Nekilnojamojo turto registre, o neįregistravę neturi galimybės gauti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendimo registruoti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), nes nenustatyta, kas yra pastatų savininkas. Tokia situacija prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį palikėja G. E. S. turėjo teisę įgyti nuosavybėn naudojamą namų valdos žemės sklypą, o valstybė vis dar turi pareigą parduoti jai šį sklypą. Pagal šį įstatymą palikėjos paveldėtojai turi teisę nustatyta tvarka įgyti šį sklypą nuosavybėn. Kliūtimi tai padaryti NŽT nurodo tai, kad neįregistruota nuosavybės teisė į ūkio statinius; taip pat NŽT neduoda sutikimo (pritarimo), kad ūkiniai statiniai būtų įregistruoti. Įregistravus ūkinius statinius, paveldėtojai turės galimybę ir teisę vėl kreiptis į NŽT, kad jiems būtų parduotas visas suformuotas namų valdos sklypas. Šiuo atveju, valstybei pripažinus, jog G. E. S. turi teisėtą bei pagrįstą lūkestį nuosavybėn įgyti suformuotą sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuotina, jog toks teisėtas lūkestis susiklostė ir dėl jame esančių pastatų, kurie pastatyti dar 1990 m. Šioje konkrečioje situacijoje paveldėtojai, vadovaudamiesi esamu teisiniu reguliavimu, atliko visus reikiamus veiksmus: pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus parengė kadastrinių matavimų bylą, kreipėsi į seniūniją dėl pažymos apie įrašus ūkinėse knygose išdavimą, pateikė šiuo metu teisės aktų nustatytos formos deklaraciją, tačiau neturėdami sutarties, sutikimo ar susitarimo su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju - NŽT - negali pabaigti statinių registravimo procedūros, nors šį sklypą valstybė turi pareigą parduoti būtent tam asmeniui (ar jo paveldėtojams), kuriam jis suformuotas; nei statytojas, nei sklypą įgyjantys asmenys nesiskiria. Be to, statiniams, kuriuos siekiama įregistruoti, statyti netaikomi jokie specialūs reikalavimai, jie nėra ir nebuvo pastatyti ten, kur tokio tipo statinius statyti draudžia ar kada nors draudė teisės aktai. Be to, priešingai nei savo raštuose nurodo NŽT - statinių savininkas bei statytojas yra aiškus asmuo ir dėl to ginčo niekada nebuvo nei su bendrasavininkais, nei su kaimynais, o pati NŽT to niekada net nesiaiškino.

2. Ieškovai ir ieškovo G. S. atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytą procesinę poziciją. Ieškovas G. S. paaiškino, kad ūkiniai pastatai buvo pastatyti 1990 metais per blokadą ūkio būdu. Ieškovas labai sunkiai gavo statybinių medžiagų, tuo metu ir žiniasklaidoje buvo paskelbta, kad Vyriausybė leido statyti be jokių leidimų. Ūkinių pastatų paskirtis buvo gyvuliams laikyti, tuo metu laikė karves, kiaules, dabar tik vištas ir malkas. Seniūnas kontroliavo, ar statiniai stovi teisėtai, buvo liepęs nusigriauti greta esantį statinį, ką ieškovas ir įvykdė.

3. Atsakovė NŽT atsiliepimuose į ieškinį ir ieškinio reikalavimą dėl termino atnaujinimo su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos statybų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį statytojo teisės įgyvendinamos šiais pagrindais: statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama (minėto straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 50 punkte nurodyta, kad statant valstybinėje žemėje, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą. Valdyti ir naudoti žemės sklypą, kuriame statomas statinys (kai tai reikalinga) yra imperatyvi statybos teisės įgyvendinimo sąlyga. Atvejai, kada statytojo teisei įgyvendinti nereikia žemės sklypo valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais yra apibrėžti STR 1.05.01:2017 4 priede. Šio priedo 1 punkte nustatyta, kad žemės sklypo (teritorijos) valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais neprivaloma naujo statinio statybos atveju: 1.1. statant geležinkelių infrastruktūros statinius, juos išdėstant geležinkelių apsaugos zonose, kurių dydis nustatytas įstatymų ir kitų teisės aktų; 1.2. statant statinius valstybiniuose vidaus vandenyse; 1.3. tiesiant valstybinėje žemėje susisiekimo komunikacijas ar inžinerinius tinklus ir statant jiems funkcionuoti būtinus statinius; 1.4. statant statinius Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse ir tarptautiniuose vandenyse esančiame jos kontinentiniame šelfe, į kurį Lietuvos Respublika turi išimtines teises; 1.5. statant valstybės sienos apsaugos statinius pasienio zonoje, jei yra parengtas šių statinių teritorijų detalusis planas; 1.6. statant valstybinėje žemėje nesudėtinguosius poilsio ar sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus daugiabučių namų gyventojų reikmėms; 1.7. prie daugiabučio namo ar visuomeninės paskirties pastato valstybinėje žemėje įrengiant laiptus, pandusus, keltuvus, liftus ar kitaip keičiant pastato išvaizdą; 1.8. rezervatų valstybinėje žemėje statant statinius, reikalingus rezervatų steigimo ir veiklos tikslams įgyvendinti. 2. Rekonstruojant šio priedo 1.1 – 1.8 papunkčiuose išvardintus statinius. 3. Kai nesuformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir griaunant statinius). Apibendrinant nurodytas nuostatas matyti, kad nagrinėjamu atveju pastatas nepatenka prie statinių, kuriuos statant nereikia žemės sklypo valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, nes tai nėra geležinkelių infrastruktūros statinys; taip pat tai nėra statinys statomas valstybiniuose vidaus vandenyse; tai nėra susisiekimo komunikacija ar inžineriniai tinklai; tai nėra statinys Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse ir tarptautiniuose vandenyse esančiame jos kontinentiniame šelfe, į kurį Lietuvos Respublika turi išimtines teises; taip pat tai nėra valstybės sienos apsaugos statinys pasienio zonoje; nėra nesudėtingasis poilsio ar sporto paskirties inžinerinis statinys, skirtas daugiabučių namų gyventojų reikmėms ir t.t. Atsižvelgiant į tai, kad ūkio pastatai nepatenka į sąrašą statinių, kuriuos galima statyti valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, NŽT neturėdama teisinio pagrindo neišdavė sutikimo statyti pastatus valstybinėje nesuformuotoje žemėje. Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1P-238-(1.3 E.), reglamentuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduodamų sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai (toliau – sutikimas), išdavimo atvejus ir tvarką. Minėtų Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad sutikimus statyti naujus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai skyriai. Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad sutikimas suteikia teisę: 4.1. statyti reklaminius įrenginius (reklaminius stendus, skydus, stulpus ir pan.), gyventojų bendriems viešiesiems poreikiams ir interesams tenkinti skirtus nesudėtinguosius poilsio ir sporto paskirties inžinerinius statinius; 4.2. įgyvendinant valstybės, savivaldybės ar Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus, kuriuos įgyvendinant valstybinėje žemėje statomi laikinieji ir nesudėtingieji statiniai: 4.2.1. statyti ir naudoti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius sutvarkant bei prižiūrint kaimo ir miesto vietovėje esančias viešąsias erdves, pritaikant jas vietos gyventojų poreikiams; 4.2.2. įrengti / rekonstruoti konteinerių aikšteles; 4.3. įrengti ir naudoti laikinuosius prekybos, paslaugų ir (ar) maitinimo paskirties statinius (kioskus, paviljonus, lauko kavinių aptarnavimo statinius). Įrengiamo laikinojo statinio užimamas plotas negali būti didesnis kaip 25 kv. m; 4.4. statyti ir eksploatuoti medžioklės bokštelius. Įvertinus Taisyklių 4 punkte pateiktus atvejus matyti, kad numatyti konkretūs ir aiškiai apibrėžti atvejai, kuomet NŽT išduoda sutikimus statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai ir nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovų pastatai nepatenka prie Taisyklių 4 punkte išvardintų statinių. Įvertinus tai, kas išdėstyta, laikytina, kad NŽT 2023 m. rugsėjo 26 d. raštas negali būti pripažintas neteisėtu, o teisė statyti ir registruoti statinius netenkintina, nes pastatas nepatenka prie statinių, kuriuos statant nereikia žemės sklypo valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Raštas neprieštarauja jokiems aukštesnę galią turintiems teisės aktams, jį priėmė kompetentingas subjektas, turintis teisę priimti sprendimus, taip pat, nebuvo pažeistas objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumo kriterijus. Todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti. Be to, Tarnybos skyriaus 2023 m. rugsėjo 26 d. raštas Nr. 7SD-6257-(14.7.137E.) „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ (toliau – Raštas) yra laikomas individualiu administraciniu aktu, kuriam yra taikomos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo teisės normos. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Raštas ieškovams buvo išsiųstas 2023 m. rugsėjo 26 d. elektroninėmis priemonėmis, t. y. jų nurodytu el. paštu: (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškovai skundžiamą Raštą gavo ir jiems apie jo turinį tapo žinoma dar 2023 m. rugsėjo 26 d. Vieno mėnesio skundo padavimo terminas suėjo 2023 m. spalio 26 d. Į teismą ieškovai su ieškiniu kreipėsi tik 2023 m. gruodžio 8 d. (ant ieškinio nurodyta data). Taigi, akivaizdu, kad ieškovai yra praleidę vieno mėnesio terminą administraciniam aktui ginčyti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų yra akcentuota, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos šią teisę įgyvendinti laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-690-662/2019, 2024 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-24-1188/2024). Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kadangi, kaip minėta, įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015, 2020 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020, 2020 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020, 2024 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-40-415/2024). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-40-1062/2020, 2024 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-96-815/2024). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2015 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015, 2020 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020, 2020 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020, 2024 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-40-415/2024). Nei ieškovai, nei jų atstovė, 2024 m. liepos 12 d. teismo posėdžio metu, kai vyko bylos nagrinėjimas, nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių buvo praleistas terminas ginčyti Tarnybos Raštą. Ieškovai gindami savo teises, naudojosi profesionalaus teisininko paslaugomis, kuriam skundo pateikimo teismui terminai ir sąlygos yra žinomos. Todėl nėra pagrindo vertinti, kad terminas skundui pateikti buvo praleistas dėl svarbių, ekstraordinarių, o ne nuo pačių Ieškovų valios priklausiusių priežasčių. Laikytina, kad jie nepaisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, buvo nepakankamai atidus bei rūpestingi, todėl nėra pagrindo ieškovams atnaujinti terminą Raštui apskųsti.

4. Atsakovės NŽT atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimuose į ieškinį nurodytą procesinę poziciją.

5. Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į ieškinį, prašė pašalinti Registrų centrą iš šios civilinės bylos nagrinėjimo, o šio prašymo netenkinus, sprendimą šioje civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nei pastatas, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nei pastatas, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatai), nei nuosavybės teisė į pastatus nėra įregistruoti. Po pastatais esantis žemės sklypas nesuformuotas ir neregistruotas. Registrų centre buvo gautas ieškovų 2023 m. rugpjūčio 25 d. prašymas (Paslaugų apskaitos sistemoje prašymas įregistruotas Nr. 36621504) įrašyti Pastatų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į Pastatus. Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento (toliau – Kadastro tvarkytojas) Kauno skyrius priėmė 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. SPR5-19208 (14.4E) prašymą atmesti, kadangi ieškovų pateikto dokumento nepakako Pastatų kadastro duomenims įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento (toliau – Registro tvarkytojas) Kauno skyrius priėmė 2023 m. rugsėjo 1 d. sprendimą Nr. SPR4-20636 (14.5E) prašymą atmesti, kadangi Kadastro tvarkytojui išnagrinėjus Ieškovų 2023 m. rugpjūčio 25 d. prašymą ir 2023 m. rugpjūčio 30 d. priėmus sprendimą Nr. SPR5-19208 (14.4 E) šį prašymą atmesti, Pastatų kadastro duomenys neįrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 13 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Registrų centre buvo gautas ieškovės R. J. 2023 m. spalio 20 d. prašymas (Paslaugų apskaitos sistemoje prašymas įregistruotas Nr. 37319441) įrašyti Pastatų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į Pastatus. Kadastro tvarkytojo Utenos skyrius priėmė 2023 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. SPR5-23833 (14.4 E) prašymą atmesti, kadangi IS „Infostatyba“ 2023 m. liepos 12 d. parengtoje Deklaracijoje apie statybos užbaigimą Nr. ARCCR-20-230712-08207 deklaruojami statytojai (R. J. ir G. S.) neatitiko Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 11 d. pažymoje Nr. 3-223 nurodyto statytojo (A. S. S.) bei minėtoje deklaracijoje nebuvo nurodyti duomenys apie statybą leidžiantį dokumentą. Registro tvarkytojo Vilniaus skyrius priėmė 2023 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. SPR4-25859 (14.5 E) prašymą atmesti, kadangi Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui išnagrinėjus ieškovų 2023 m. spalio 20 d. prašymą ir priėmus sprendimą šį prašymą atmesti, Pastatų kadastro duomenys neįrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, o vadovaujantis NTRĮ 13 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Registrų centre buvo gautas ieškovės R. J., S. A. S. ir G. E. S. 2023 m. lapkričio 7 d. prašymas (Paslaugų apskaitos sistemoje prašymas įregistruotas Nr. 37481456) įrašyti Pastatų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į Pastatus. Kadastro tvarkytojo Klaipėdos skyrius priėmė 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. SPR5-25111 (14.4E) prašymą atmesti, kadangi IS „Infostatyba“ 2023 m. lapkričio 6 d. parengta Deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. ARCCR-20-231106-11111 neatitiko teisės aktų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje, t. y. buvo nepatvirtinta statinio ekspertizės rangovo, be to, deklaracijoje nebuvo nurodyti duomenys apie statybą leidžiantį dokumentą. Registro tvarkytojo Panevėžio skyrius priėmė 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. SPR4-27373 (14.5E) prašymą atmesti, kadangi Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui išnagrinėjus ieškovės R. J. 2023 m. lapkričio 7 d. prašymą ir priėmus sprendimą šį prašymą atmesti, Pastatų kadastro duomenys neįrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, o vadovaujantis NTRĮ 13 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo veikla registruojant nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos, teikiant oficialią informaciją apie registre sukauptus duomenis yra laikoma viešojo administravimo veikla. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą, inter alia Registrų centrą, įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). Šioje ginčo situacijoje Teismo sprendimas neturės jokios įtakos Registrų centro teisių apimčiai, nesukels jokios šio juridinio asmens teisinės padėties pablogėjimo. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, veikdamas savo kompetencijos ribose, teismui patenkinus ieškinį turės tik spręsti klausimą dėl nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, įstatymo nustatytų juridinių faktų registravimo pagal pateiktus dokumentus, todėl ieškinio reikalavimų pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra ir prašo pašalinti Registrų centrą iš bylos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovų teisės registruoti Nekilnojamojo turto registre statinius, esančius nesuformuotame valstybinės žemės sklype, be NŽT sutikimo ir ieškovų tėvo A. S. S. teisės statyti šiuos ūkinius statinius pripažinimo. Dėl šių priežasčių ieškovai taip pat prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono skyriaus 2023 m. rugsėjo 26 d. raštą „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ Nr. 7SD-6257-(14.7.137 E.) ir atnaujinti praleistą terminą skųsti minėtą Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono skyriaus 2023 m. rugsėjo 26 d. raštą.

7. Teismas nustatė, kad 1987 m. lapkričio 6 d. užvestoje Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. 20/169484 įkainojimo pažymėjime ūkio pastatų pirkimui užfiksuoti pastatai yra 2I’m ūkio pastatas, 3I‘p k. rūsys, 4I’m garažas, WC lentų, tvora med. strypų, 1A’m gyvenamasis namas (2 t., e. b. l. 76). 1992 m. birželio 2 d. gyvenamojo namo, namo dalies, buto įkainavimo akte nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) parduoda A. S. S. butą kaimo vietovėje pagal Vyriausybės nutarimą Nr. 33, 1992 m. sausio 22 d. (2 t., e. b. l. 49- 50). (duomenys neskelbtini) namų ūkių knygoje Nr. 96 A. S. S. vardu užregistruotas ūkinis pastatas 141¹p, kurio bendras plotas 110 kv. m. (viena dalis 62 kv. m. – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kita dalis 58 kv. m. – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statytas 1990 m., esantis (duomenys neskelbtini). A. S. S. ūkinį pastatą statėsi pats (1 t., e. b. l. 54).

8. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2)-1600 patvirtintas VĮ „Valstybės žemės fondas“ 2013 m. parengtas Kauno apskrities, Kauno rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas ir jame suformuoti žemės sklypų ribos ir plotai, nustatyta žemės naudojimo paskirtis, būdai bei pobūdžiai, numatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos bei žemės servitutai. Taip pat patvirtintas 1 priedas „Pretendentų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašas“, kuriame G. E. S. buvo suformuoti du atskiri sklypai 0,43 ha Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,08 ha Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant jų paskirtį kita, gyvenamosios teritorijos, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (1 t., e. b. l. 35-39). A. S. S. palikimą po jo mirties (duomenys neskelbtini) priėmė G. E. S. G. E. S. palikimą po jos mirties (duomenys neskelbtini) priėmė ieškovai R. J. ir G. S. (1 t., e. b. l. 14-33).

9. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono skyrius 2023 m. rugsėjo 26 d. raštu „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ Nr. 7SD-6257-(14.7.137 E.) atsisakė išduoti ieškovams sutikimą statyti automobilių ūkio pastatus valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai (1 t., b. l. 56-58). Ieškovai 2024 m. liepos 12 d. teismo posėdyje neginčijo aplinkybės, kad raštą gavo 2023 m. rugsėjo 26 d. Ieškovų ieškinys teisme gautas 2023 m. gruodžio 13 d.

Dėl praleisto termino atnaujinimo

10. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad svarbiomis skundo padavimo termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens, padavusio skundą (prašymą, pareiškimą), valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2005 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-476/2005; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019; 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-446-442/2025).

11. Teismas pažymi, kad naikinamasis terminas skųsti individualų administracinį aktą yra dešimt metų, tuo tarpu ieškovai praleido terminą santykinai nedaug, t.y. pusantro mėnesio, nes ABTĮ nustatytas terminas skųsti NŽT 2023 m. rugsėjo 26 d. raštą baigėsi 2023 m. spalio 27 d., o ieškinys pareikštas 2023 m. gruodžio 13 d. Įvertinus ieškovų ieškiniu keliamų teisinių klausimų sudėtingumą ir reikalingą laiką atlikti teisinio reguliavimo ieškinio reikalavimams suformuluoti analizę, pripažintina, kad laikas, sugaištas ieškiniui parengti, buvo objektyviai reikalingas, ypač įvertinus aplinkybę, kad ieškovai pasirinko patys su šeimos narės, turinčios teisinį išsilavinimą, pagalba kreiptis į teismą. Civilinį procesą reguliuojančios teisės normos nenumato sąlygos, jog asmenys į teismą gali kreiptis tik atstovaujami advokatų ar advokatų padėjėjų, dėl ko tikėtina, kad ieškinys galėjo būti parengtas per ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl termino skųsti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono skyriaus 2023 m. rugsėjo 26 d. raštą „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ Nr. 7SD-6257-(14.7.137 E.) atnaujinimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).

Dėl statinių registracijos be atsakovės sutikimo

12. Teismas pažymi, kad pagrindinis ieškovų reikalavimas šioje byloje iš esmės yra reikalavimas pripažinti A. S. S. teisę statyti ir registruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre ūkinius statinius - ūkio pastatą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius neįteisintame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) be Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sutikimo. Iš šio reikalavimo formuluojami ir kiti išvestiniai reikalavimai: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono skyriaus 2023 m. rugsėjo 26 d. raštą „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ Nr. 7SD-6257-(14.7.137 E.); 2) pripažinti neteisėtu Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono skyriaus atsisakymą išduoti sutikimą dėl ūkinių statinių, esančių neįteisintame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos ir jų registravimo Nekilnojamojo turto kadastre.

13. Ieškovai šiuos ieškinio reikalavimus formuluoja remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-262-1075/2018. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 29 d. nutarties 32 punkte civilinėje byloje Nr. 3K-3-262-1075/2018 yra nurodęs, jog sprendžiant dėl NŽT atsisakymo išduoti sutikimą dėl ūkinių statinių statybos ir jų registravimo Nekilnojamojo turto kadastre teisėtumo yra svarbu nustatyti, ar ginčo statiniai buvo pastatyti ieškovei turint kokių nors teisių į faktiškai naudojamą žemės sklypą (jo dalį). Taigi, šioje byloje teismas taip pat visų pirma turi išspręsti klausimą, ar A. S. S. turėjo teisę arba teisėtą lūkestį ūkio būdu statyti ūkinius pastatus nesuformuotame valstybinės žemės sklype.

14. Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog statinių statyba atlikta 1990 metais blokados metu. Visuotinai yra žinoma, kad blokada truko nuo 1990 m. balandžio 18 d. iki 1990 m. liepos 1 d. (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Šiuo laikotarpiu Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojo Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis Įstatymas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. įstatymu I-14, ir Individualinės statybos nuostatai, patvirtinti Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1988 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 364. Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 104 straipsnyje buvo nustatyta, kad įgaliojimų ribose vietinės Liaudies deputatų tarybos užtikrina kompleksinį ekonominį ir socialinį vystymąsi savo teritorijoje; kontroliuoja, kaip šioje teritorijoje esančios aukštesnio pavaldumo įmonės, įstaigos ir organizacijos laikosi įstatymų; koordinuoja ir kontroliuoja jų veiklą žemės ir kitų gamtos turtų naudojimo, gamtos apsaugos, statybos, darbo išteklių naudojimo, istorijos ir kultūros paminklų apsaugos, liaudies vartojimo prekių gamybos, socialinio kultūrinio, buitinio ir kitokio gyventojų aptarnavimo srityse. Individualinės statybos nuostatų III skyriuje buvo nustatyta žemės sklypų suteikimo individualinei statybai kaime tvarka.

15. Individualinės statybos nuostatų 14 punkte buvo nustatyta, kad gyvenamieji namai, ūkiniai ir buitiniai pastatai ar įrenginiai kaime paprastai statomi kolūkių, tarybinių arba kitų valstybinių ūkių, įmonių, organizacijų centrinėse ir pagalbinėse gyvenvietėse, tačiau, rajonų vykdomiesiems komitetams leidus, gali būti statomi neplėstinose gyvenvietėse, kaimuose ir vienkiemiuose, kurių nenumatoma nukelti. Nurodytose teritorijose rajonų vykdomieji komitetai taip pat gali leisti kapitališkai remontuoti, rekonstruoti ir plėsti esamus ir statyti naujus individualinius vienbučius gyvenamuosius namus, ūkinius ir buitinius pastatus ar įrenginius. Sklypas individualinei statybai kaime suteikiamas: kolūkio teritorijoje – kolūkio narių visuotinio (įgaliotinių) susirinkimo nutarimu, tarybinio arba kito valstybinio ūkio, įmonės, organizacijos teritorijoje – atitinkamo tarybinio arba kito valstybinio ūkio, įmonės ar organizacijos vadovo įsakymu. Nutarimas ar įsakymas įsigalioja, kai jį savo sprendimu patvirtina apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas, o jeigu kolūkio, tarybinio arba kito valstybinio ūkio, įmonės ar organizacijos gyvenvietė įsteigta rajono pavaldumo mieste ar miesto tipo gyvenvietėje-to miesto ar gyvenvietės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas (Individualinės statybos nuostatų 16 punktas). Individualinis gyvenamasis namas, ūkiniai ir buitiniai pastatai ar įrenginiai statomi pagal Valstybinio statybos komiteto nustatyta tvarka parengtus, suderintus ir miesto, rajono vyriausiojo architekto patvirtintus projektus (Individualinės statybos nuostatų 18 punktas). Pagal Individualinės statybos nuostatų 25 punktą leidimą statyti arba rekonstruoti individualinį gyvenamąjį namą, statyti priestatą, antstatą, įrengti rūsį, mansardą bei statyti ūkinius ir buitinius pastatus ar įrenginius įformina miesto arba rajono vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnyba.

16. Teismas, apibendrindamas nurodytą teisinį reguliavimą, pažymi, kad tam, jog A. S. S. būtų leista statyti ūkinį pastatą, jam visų pirma turėjo būti suteiktas sklypas individualinei statybai kaime. Tuo tarpu ieškovai negalėjo pateikti įrodymų, kad dar 1990 metais A. S. S. buvo suteiktas sklypas individualinei statybai. Priešingai, remiantis byloje esančiais įrodymais, A. S. S. tik 1992 m. birželio 2 d. įgijo 1/2 dalį gyvenamojo namo ir ūkinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini), kurie nuosavybės įgijimo dokumentuose buvo apibrėžiami kaip butas su priklausiniais.

17. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės ta aplinkybė, kad NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2)-1600 G. E. S. buvo suformuotas žemės sklypas po gyvenamuoju namu ir kitais ūkiniais pastatais, sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o atskiri sklypai buvo formuojami dėl teisinio reguliavimo, nustatyto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakyme Nr. 3D- 452/D1-513, kadangi ginčo statiniai buvo pastatyti dar gerokai iki žemės sklypų formavimo pradžios. Taigi, šios faktinės aplinkybės skiriasi nuo faktinių aplinkybių, kurios buvo vertinamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-262-1075/2018. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo remiamasi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad ieškovė statinių statybą pradėjo po to, kai ieškovei buvo leista įsigyti iš valstybės 0,15 ha ploto namų valdos žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-262-1075/2018, 24 punktas).

18. Teismas negali sutikti ir su ieškovų teiginiu, kad įrašas (duomenys neskelbtini) namų ūkių knygoje Nr. 96 dėl A. S. S. vardu užregistruoto ūkinio pastato 1411p, kurio bendras plotas 110 kv. m., patvirtina ginčo statinių statybos teisėtumą. Pažymėtina, kad seniūnijų namų ūkių knygos pradėtos vesti priėmus Lietuvos Respublikos valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. kovo 17 d. įsakymą Nr. 20/24 „Dėl namų ūkių knygų seniūnijose“, kurių paskirtis buvo užtikrinti kaimo gyventojų, gyvenamųjų namų, žemės bei gyvulių apskaitą seniūnijose. Taigi, (duomenys neskelbtini) namų ūkių knyga nebuvo ūkinės knygos, skirtos nuosavybės teisei registruoti, atitikmuo, kai nesant Nekilnojamojo turto registro kaimo vietovėje, piliečių turtas buvo registruojamas apylinkės tarybos ūkinėse knygose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1996 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-189; 2002 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519; 2002 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238).

19. Nustačius šias aplinkybes, kad ieškovai neturėjo teisės ar teisėto lūkesčio statyti ginčo statinių nesuformuotame valstybinės žemės sklype, sutiktina su atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentai, kad ji neturėjo teisinio pagrindo išduoti sutikimą ieškovams statyti statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Atitinkamai nėra pagrindo spręsti, kad 2023 m. rugsėjo 26 d. raštas Nr. 7SD-6257-(14.7.137 E.) yra priimtas viršijant atsakovės kaip viešojo administravimo subjekto kompetenciją.

20. Apibendrindamas nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, teismas konstatuoja, jog ieškovų ieškinio reikalavimai dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono skyriaus 2023 m. rugsėjo 26 d. rašto Nr. 7SD-6257-(14.7.137 E.) panaikinimo, dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono skyriaus atsisakymo išduoti sutikimą dėl ūkinių statinių, esančių neįteisintame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos ir jų registravimo Nekilnojamojo turto kadastre pripažinimo neteisėtu ir dėl A. S. S. teisės statyti ir registruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre ūkinius statinius, esančius neįteisintame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), be Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sutikimo pripažinimo atmestini kaip nepagrįsti (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

21. Teismas pažymi, kad nei viena iš šalių neprašė atlyginti jų patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl šis klausimas nesprendžiamas. Be to, ieškovų ieškinio reikalavimai iš esmės atmesti, todėl dėl jų sumokėto žyminio mokesčio dalies priteisimo iš atsakovės taip pat nėra pagrindo spręsti ir vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį iš dalies.

Atnaujinti ieškovams praleistą terminą skųsti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono skyriaus 2023 m. rugsėjo 26 d. raštą „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ Nr. 7SD-6257-(14.7.137 E.).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.