- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-30
- Bylos Nr.
- 2A-1809-480/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13693-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Evaldas Burzdikas, Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- G. S., R. J.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko, Laimos Kriaučiūnaitės ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. S. ir R. J. bei atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. S. ir R. J. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl individualaus administracinio akto panaikinimo ir teisės įregistruoti statinius be Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sutikimo pripažinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, valstybės įmonė „Registrų centras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai G. S. ir R. J. (toliau – ir ieškovai) pareiškė ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT arba Tarnyba; atsakovė), kuriuo prašo: 1) panaikinti Tarnybos 2023 m. rugsėjo 26 d. raštą „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti neteisėtu Tarnybos atsisakymą išduoti sutikimą dėl ūkinių statinių, esančių neįteisintame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos ir jų registravimo valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre; 3) pripažinti A. S. S. teisę statyti ir registruoti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto kadastre ir registre ūkinius statinius - ūkio pastatą 111/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatą 211/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius neįteisintame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) be Tarnybos sutikimo; 4) atnaujinti praleistą terminą skųsti Tarnybos 2023 m. rugsėjo 26 d. raštą „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Ieškovai siekia įregistruoti Nekilnojamojo turto registre statinius, esančius nesuformuotame valstybinės žemės sklype, be Tarnybos sutikimo ir ieškovų tėvo A. S. S. teisės statyti šiuos ūkinius statinius pripažinimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ieškovai yra praleidę terminą ginčyti institucijos raštus, jiems atnaujinti nenurodė jokių svarbių priežasčių. Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo išduoti sutikimus statyti pastatus nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Pastatai nepateko į sąrašą, kuriuos statant nereikia žemės sklypo valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2025 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino ieškinį iš dalies. Atnaujino ieškovams praleistą terminą skųsti Tarnybos 2023 m. rugsėjo 26 d. raštą „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ Nr. (duomenys neskelbtini). Kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas atnaujinimo terminą skųsti Tarnybos raštą nurodydamas, kad ieškovai praleido terminą santykinai nedaug, t. y. pusantro mėnesio, nes ABTĮ nustatytas terminas skųsti Tarnybos 2023 m. rugsėjo 26 d. raštą baigėsi 2023 m. spalio 27 d., o ieškinys pareikštas 2023 m. gruodžio 13 d. Įvertinus ieškovų ieškiniu keliamų teisinių klausimų sudėtingumą ir reikalingą laiką atlikti teisinio reguliavimo ieškinio reikalavimams suformuluoti analizę, pripažino, kad laikas, sugaištas ieškiniui parengti, buvo objektyviai reikalingas, ypač įvertinus aplinkybę, kad ieškovai pasirinko patys su šeimos narės, turinčios teisinį išsilavinimą, pagalba kreiptis į teismą.
6. Dėl statinių registracijos be atsakovės sutikimo teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Nr. 3K-3-262-1075/2018 nutartimi nurodė, kad teismas pirmiausiai turi išspręsti klausimą, ar A. S. S. turėjo teisę arba teisėtą lūkestį ūkio būdu statyti ūkinius pastatus nesuformuotame valstybinės žemės sklype. Teismas remdamasis 1990 metais galiojusiu teisiniu reglamentavimu, t.y. Laikinuoju Pagrindiniu įstatymu ir Individualinės statybų nuostatomis, darė išvadą, kad tam, jog A. S. S. būtų leista statyti ūkinį pastatą, jam turėjo būti suteiktas sklypas individualinei statybai kaime. Ieškovai negalėjo pateikti įrodymų, kad dar 1990 metais A. S. S. buvo suteiktas sklypas individualinei statybai. A. S. S. tik 1992 m. birželio 2 d. įgijo 1/2 dalį gyvenamojo namo ir ūkinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini), kurie nuosavybės įgijimo dokumentuose buvo apibrėžiami kaip butas su priklausiniais.
7. Teismas laikė, kad neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kad Tarnybos vedėjo 2013 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) G. E. S. suformuotas žemės sklypas po gyvenamuoju namu ir kitais ūkiniais pastatais, sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o atskiri sklypai buvo formuojami dėl teisinio reguliavimo, nustatyto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi ginčo statiniai pastatyti dar gerokai iki žemės sklypų formavimo pradžios. Šios faktinės aplinkybės skiriasi nuo faktinių aplinkybių, kurios vertinamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartyje Nr. 3K-3-262-1075/2018. Teismas nesutiko su ieškovų teiginiu, kad įrašas (duomenys neskelbtini) seniūnijos namų ūkių knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl A. S. S. vardu užregistruoto ūkinio pastato 1411p, kurio bendras plotas 110 kv. m., patvirtina ginčo statinių statybos teisėtumą, kadangi (duomenys neskelbtini) seniūnijos namų ūkių knyga nebuvo ūkinės knygos, skirtos nuosavybės teisei registruoti, atitikmuo, kai nesant Nekilnojamojo turto registro kaimo vietovėje, piliečių turtas buvo registruojamas apylinkės tarybos ūkinėse knygose. Ieškovai neturėjo teisės ar teisėto lūkesčio statyti ginčo statinių nesuformuotame valstybinės žemės sklype, sutiktina su atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentai, kad ji neturėjo teisinio pagrindo išduoti sutikimą ieškovams statyti statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti: 1) Tarnybos 2023 m. rugsėjo 6 d. raštą ,,Dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti neteisėtu Tarnybos atsisakymą išduoti sutikimą dėl ūkinių statinių, esančių neįteisintame žemės sklype, adr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos ir jų registravimo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre; 3) pripažinti A. S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) teisę statyti ir registruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre ir registre ūkinius statinius - ūkio pastatą 1I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatą 211/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių neįteisintame žemės sklype, adr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) be NŽT sutikimo. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentuose nurodė:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. teismas nepagrįstai nurodo, kad aplinkybė, jog 2013 m. gruodžio 4 d. Tarnybos vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) G. E. S., paveldėtojai po A. S. S. mirties, buvo suformuoti du sklypai, kuriais ji ir jos sutuoktinis visada teisėtai naudojosi, - sprendžiant ginčą, neturi teisinės reikšmės;
1.2. šiuo atveju aktualus Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtintame Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašas, kuriame nurodyta dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašas. Jame nustatyta supaprastinta tvarka įregistruojant nekilnojamąjį daiktą (pastatytą iki 1991 m. liepos 25 d.) ar daiktines teises į jį - būtent tokiems atvejams kaip ieškovų ir taikytina supaprastinta nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių įregistravimo tvarka;
1.3. esminė kliūtis registruojant 1990 metais statytus statinius: nesant Tarnybos sutikimo, tačiau paveldėtojams turint teisėtą lūkestį nuosavybėn įgyti suformuotą žemės sklypą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), susidarytų tokia faktinė situacija: nugriovus statinius paveldėtojams būtų suformuotas ir parduotas žemės sklypas, paveldėtojams tapus savininkais šie vėl be papildomų leidimų ir pritarimų galėtų statytis lygiai tokius pačius pastatus ir įteisinti juos vien tik pateikę deklaraciją, nes jokie statybos leidimai tokiems nesudėtingiems statiniams nėra reikalingi, tačiau būtų patyrę statinių griovimo, o vėliau statymo kaštus. Tokia situacija prieštarautų tiek teisingumo, tiek protingumo principams. Pagal Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį palikėja G. E. S. turėjo teisę įgyti nuosavybėn naudojamą namų valdos žemės sklypą, o valstybė vis dar turi pareigą parduoti jai šį sklypą. Pagal šį įstatymą palikėjos paveldėtojai turi teisę nustatyta tvarka įgyti šį sklypą nuosavybėn;
1.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įrašai namų ūkio knygose kaimo vietovėse pripažįstami pakankamais pastatų valdymo nuosavybės teise įrodymais iki 1991-07-25. Šiuo atveju pati sodyba, tiek statiniai, kurių teisinės registracijos siekia ieškovai, pastatyti kaimo vietovėje dar iki 1991-07-25. Tai, kad Kauno rajone žemės reformos vykdymo metu tik 2013-12-04 Tarnybos vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) G. E. S. po A. S. S. mirties, buvo suformuoti du sklypai, nereiškia, kad iki 2013 metų visi statiniai ir pats sklypas buvo valdomi neteisėtai. Priešingai, dalis ūkio pastatų teikiant deklaracijas apie statybos užbaigimą registruoti tik 2014 metais, t. y. po to, kai buvo akivaizdu, jog žemės reformos metu nustatyta, kam turės būti baigta žemės privatizavimo procedūra, kam priklausys žemė bei ant jos esantys statiniai;
1.5. pastatams nuo pat jų pastatymo nėra ir nebuvo konstatuota savavališka statyba. Statiniai stovi ant ieškovams grąžintino sklypo, kuris neformuojamas, nes statiniai neregistruoti, o statiniai neregistruojami, nes atsakovas nesuteikia sutikimo. Statinio griovimas gali būti taikomas tik įsitikinus, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sąlygos taikyti šią priemonę. Tiek kasacinis teismas, tiek Konstitucinis teismas formuoja praktiką, jog toks savininko teisių suvaržymas galimas tokiu kraštutiniu atveju, kai toje teritorijoje statyba apskritai draudžiama; tuo tarpu tokio draudimo ieškovams grąžintiname sklype nėra ir niekada nebuvo.
Šalies argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio dalį, kurioje ieškovams atnaujintas terminas Tarnybos raštui skųsti, atmesti ir bylą šioje dalyje nutraukti.
10. Apeliacinio skundo argumentuose nurodė, kad teismas atnaujindamas terminą raštui skųsti ne tik kad nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos dėl termino atnaujinimo administraciniam aktui skųsti, bet ja visiškai nesivadovavo. Reikalavimas atnaujinti terminą individualiam administraciniam aktui ginčyti yra administracinio teisinio pobūdžio, turi būti taikomi administracinių bylų teisenos terminai. Skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų. Jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą, šis terminas neatnaujinamas. Šiuo atveju ieškovai skundžiamą Raštą gavo ir jiems apie jo turinį tapo žinoma dar 2023 m. rugsėjo 26 d., 1 mėn. skundo padavimo terminas suėjo 2023 m. spalio 26 d. Į teismą ieškovai su ieškiniu kreipėsi tik 2023 m. gruodžio 8 d. akivaizdžiai praleidę vieno mėnesio terminą administraciniam aktui ginčyti. Nei ieškovai, nei jų atstovė, kuri turi teisinį išsilavinimą, 2024 m. liepos 12 d. teismo posėdžio metu nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių buvo praleistas terminas ginčyti Tarnybos Raštą. Teismas negalėjo atnaujinti praleisto termino Raštui skųsti savo iniciatyva, ieškovams nenurodant jokių termino praleidimo priežasčių ar aplinkybių. Teismas nepagrįstai nurodė, kad terminas skųsti individualų administracinį aktą praleistas santykinai nedaug, nes terminas skundui paduoti yra vienas mėnesis, todėl šiuo atveju terminas skundui paduoti yra praleistas beveik dvigubai, kas yra santykinai daug.
Atsiliepimas
11. Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimu prašo ieškovų apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentuose nurodė:
4.1. apeliaciniame skunde nenurodoma, kodėl teismo sprendimas neteisėtas, kokias materialines ar procesinės teisės normas teismas taikė netinkami, priimdamas skundžiamą sprendimą. Vien tai, jog teismas priėmė ieškovams nepalankų, jų netenkinantį procesinį sprendimą, nėra pagrindas teigti, jog bylą nagrinėjęs teismas priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą;
4.2. ieškovai nenurodo, kokie byloje surinkti įrodymai, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teikė pagrindą pirmosios instancijos teismui remtis tais įrodymais, kuriuos šis atmetė, ir nesiremti tais, kuriais teismas grindė savo išvadas. Apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, pateikiami argumentai turi būti susiję ne su bylos išsprendimo teisingumu, bet su konkrečiais pirmosios instancijos teismo sprendimo defektais;
4.3. statytojas gali įgyvendinti statybos teisę tik tuomet, kai jis žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, tokie atveja apibrėžti STR 1.05.01:2017 4 priede. Šiuo atveju pastatas nepatenka prie statinių, kuriuos statant nereikia žemės sklypo valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais įstatymų nustatytais pagrindais, todėl skyrius neturėdamas teisinio pagrindo neišdavė sutikimo statyti pastatus valstybinėje nesuformuotoje žemėje;
4.4. Raštas neprieštarauja jokiems aukštesnę galią turintiems teisės aktams, jį priėmė kompetentingas subjektas, turintis teisę priimti sprendimus, taip pat nebuvo pažeistas objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumo kriterijus;
4.5. statiniai pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., todėl jų registracija privalo būti vykdoma vadovaujantis Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtintame Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąraše nustatyta tvarka;
4.6. VĮ ,,Registrų centras“ ne kartą atsisakė įrašyti ieškovų nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą dėl to, kad IS „Infostatyba“ 2023 m. liepos 12 d. parengtoje Deklaracijoje apie statybos užbaigimą, deklaruojami statytojai neatitinka Pažymoje nurodyto statytojo (A. S. S.) ir Deklaracijoje nenurodyti duomenys apie statybą leidžiantį dokumentą, IS „Infostatyba“ 2023 m. lapkričio 6 d. parengta Deklaracija apie statybos užbaigimą, neatitinka Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje numatytų reikalavimų, t. y. nepatvirtinta statinio ekspertizės rangovo bei Deklaracijoje nenurodyti duomenys apie statybą leidžiantį dokumentą;
4.7. siekiant nustatyti, ar ginčo statinio statybos procesas buvo teisėtas, būtina vadovautis tuo metu galiojusiais teisės aktais, t. y. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1962 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 281 patvirtintų Individualinės statybos nuostatais, Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1958 m. gruodžio 13 d. nutarimo „Dėl statybos vykdymo tvarkos ir dėl valstybinės statybos kontrolės įvedimo kaimo vietovėje“ Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėtai pastatytas statinys yra nuosavybės teisės kaip daiktinės teisės instituto objektas. Teismas nenustatė sąlygų, įrodančių teisėtą statinių sukūrimą. Byloje nėra duomenų, kad A. S. S. turėjo leidimą statyti statinius, nepateikė statinių priėmimo akto, įrodančio, jog statinių statybos darbai buvo atlikti nepažeidžiant tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
6. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinius skundus, atsiliepimų į juos argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
7. Byloje esminis ginčas kilo dėl ieškovų G. S. ir R. J. (toliau abu kartu – ir ieškovai arba apeliantai) teisės įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ūkinius statinius – ūkio pastatą 111/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir ūkio pastatą 211/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau abu kartu – ir ūkiniai pastatai), esančius nesuformuotame valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), be atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) sutikimo ir ieškovų tėvo A. S. S. teisės statyti šiuos ūkinius statinius pripažinimo.
8. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ūkinių pastatų statyba atlikta 1990 m., tačiau objektyvių duomenų, kad jie buvo pastatyti būtent blokados, kuri truko nuo 1990 m. balandžio 18 d. iki 1990 m. liepos 1 d. (CPK 182 straipsnio 2 punktas), laikotarpiu, byloje nėra. Bylos duomenimis, Seniūnijos namų ūkio knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) užregistruotas ūkinis pastatas 14I1p, kurio bendras plotas 110 kv. m, viena dalis 62 kv. m, kita dalis 58 kv. m, o Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje tas pats nekilnojamojo turto objektas yra žymimas kaip du statiniai: 111/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 62 kv. m ir 211/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 58 kv. m.
9. Siekiant išsiaiškinti ūkinių pastatų statybos teisėtumą, turi būti sprendžiama pagal 1990 metais galiojusius teisės aktus, įvertinus, kokie reikalavimai buvo keliami būtent tuo metu vykdomai statybai, kokius veiksmus statytojas turėjo atlikti, siekdamas teisėtai pastatyti statinį, ir kt.
10. 1964 m. CK 114 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 1983 m. gruodžio 11 d. iki 1995 m. liepos 5 d.) buvo įtvirtinta, kad pilietis, kuris statosi, pasistato arba perstato gyvenamąjį namą (arba jo dalį), ūkinį pastatą ar įrenginį, neturėdamas reikiamo leidimo ar šiurkščiai pažeisdamas patvirtintą projektą, neturi teisės šiuo gyvenamuoju namu (arba jo dalimi), ūkiniu pastatu ar įrenginiu disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.). Toks gyvenamasis namas (arba jo dalis), ūkinis pastatas ar įrenginys rajono (miesto) Liaudies, deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu nugriaunamas paties savavališko statytojo ar jo sąskaita. Statybinės medžiagos, gautos, gyvenamąjį namą (arba jo dalį), ūkinį pastatą ar įrenginį nugriovus, lieka statytojo nuosavybė. Pastatytas ar perstatytas arba iš esmės užbaigtas statyti ar perstatyti gyvenamasis namas (arba jo dalis) gali būti teismo sprendimu neatlygintinai paimtas ir perduotas į vietinės Liaudies, deputatų tarybos fondą. Pagal šį straipsnį neatlygintinai paėmus iš savavališko statytojo gyvenamąjį namą (arba jo dalį), rajono (miesto) Liaudies, deputatų tarybos vykdomojo komiteto ieškiniu iš statytojo ir su juo gyvenančių asmenų teismine tvarka gali būti atimta teisė naudotis gyvenamuoju plotu tame name. Šio straipsnio taikymo tvarką nustato Lietuvos TSR Ministrų Taryba. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1988 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintais Individualios statybos nuostatais (jų III skyriuje nustatyta žemės sklypų suteikimo individualinei statybai kaime tvarka (ją detaliai aptarė pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 15 pastraipoje)) buvo siekiama teisiškai reguliuoti statybų veiklą.
11. Viena vertus, aptartas teisinis reglamentavimas (nutarties 10 pastraipa) pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui spręsti, kad tam, jog A. S. S. būtų leista statyti ūkinį pastatą, jam visų pirma turėjo būti suteiktas sklypas individualinei statybai kaime. Byloje ieškovai nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad to meto (duomenys neskelbtini) tarybinis ūkis teisės aktų nustatyta tvarka buvo suteikęs A. S. S. žemės sklypą individualinei statybai, t. y. kad reikiamus įgaliojimus turintis subjektas būtų aiškiai išreiškęs valią suteikti konkrečias apibrėžtas teises į valstybinę žemę ūkio pastatams statyti, įgyti nuosavybės teisę į pastatytus statinius. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. S. S. tik 1992 m. birželio 2 d. įgijo 1/2 dalį gyvenamojo namo ir ūkinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini), kurie nuosavybės įgijimo dokumentuose buvo apibrėžiami kaip butas su priklausiniais, tarp kurių ginčo ūkiniai pastatai nenurodyti.
12. Kita vertus, byloje nustatytos faktinės aplinkybės, tokios kaip: įrašas (duomenys neskelbtini) seniūnijos namų ūkių knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl A. S. S. vardu užregistruoto ūkinio pastato 1411p, kurio bendras plotas 110 kv. m; NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 4 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo G. E. S. ir J. L. buvo suformuotas žemės sklypas po gyvenamuoju namu ir kitais ūkiniais pastatais, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir G. E. S. sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)po ginčo ūkiniais pastatais, o atskiri sklypai buvo formuojami dėl teisinio reguliavimo, nustatyto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D- 452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 38 punkte, kadangi per suformuotą sklypą eina kelias, rodo, kad valstybės institucijos ilgus metus (23 m., t. y. nuo 1990 m. iki 2013 m.) nebuvo priėmusios jokių sprendimų dėl neteisėtai pastatytų ūkinių pastatų (1964 m. CK 114 straipsnis, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) originalios redakcijos 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 31 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 2013 m. gruodžio 4 d. galiojusios redakcijos 2 straipsnio 71 dalis, 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o 2013 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ netgi suprojektavo G. E. S. žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) po šiais statiniais. Kauno rajono savivaldybė 2023 m. rugpjūčio 22 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) adresą: (duomenys neskelbtini) . Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad per beveik 35 metų laikotarpį (nuo 1990 m. iki bylos nagrinėjimo 2025 m.) kompetentingos valstybės institucijos ūkinius pastatus buvo pripažinusios savavališka statyba.
13. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-262-1075/2018 nustatytos faktinės aplinkybės (kad ieškovė statinių statybą pradėjo po to, kai ieškovei buvo leista įsigyti iš valstybės 0,15 ha ploto namų valdos žemės sklypą) skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių (ginčo ūkio pastatai buvo pastatyti dar gerokai iki žemės sklypų formavimo pradžios), tačiau sprendžia, kad minėtoje nutartyje pateikti išaiškinimai mutatis mutandis (liet. su tam tikrais pakeitimais) dėl lūkesčių teisėtumo ir nuosavybės apsaugos aktualūs ir nagrinėjamos bylos atveju.
14. Minėtoje nutartyje (nutarties 13 pastraipa) kasacinis teismas išaiškino, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką nuosavybės samprata neapribota egzistuojančios nuosavybės ir gali apimti turtą, įskaitant reikalavimo teises, dėl kurių pareiškėjas gali teigti turįs bent jau pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad jos bus efektyviai įgyvendintos (didžiosios kolegijos sprendimas byloje L. princas H. A.II prieš Vokietiją, peticijos Nr. (duomenys neskelbtini), par. 83). EŽTT savo praktikoje yra atskyręs paprastą viltį nuo teisėto lūkesčio, kuris turi būti konkretesnio pobūdžio negu vien tik viltis, pagrįstas teisine nuostata arba teisės aktu, pavyzdžiui, teismo sprendimu (2002 m. liepos 10 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje G. ir G. prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. (duomenys neskelbtini), par. 73). Teisėti lūkesčiai paprastai grindžiami pagrįstu tikėjimu teisės aktu, turinčiu tvirtą teisinį pagrindą ir įtaką nuosavybės teisėms (pvz., 2004 m. rugsėjo 28 d. didžiosios kolegijos sprendimas byloje K. prieš Slovakiją, peticijos Nr. (duomenys neskelbtini), par. 47; 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje P. prieš Lietuvą, peticijos Nr. (duomenys neskelbtini), par. 61). Pagal EŽTT praktiką bylose, susijusiose su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio (nuosavybės apsauga) taikymu, pagal šį Konvencijos straipsnį saugotinam teisėtam lūkesčiui – o ne tik paprastai vilčiai ar paprastam lūkesčiui (kurie nesaugotini) – konstatuoti gali būti svarbios įvairios aplinkybės, duodančios pagrindą šiam lūkesčiui susiformuoti – teisinis reguliavimas per se (liet. savaime), nuosekli teismų praktika, galutinis administracinis aktas, su valdžios institucijomis sudaromos civilinės sutartys, ilgalaikis valstybės susidariusios situacijos toleravimas, kalbant apie statinius – ar jie buvo pastatyti turint kokių nors teisių į sklypą, kokia jų paskirtis ir pan. Kiekvienu atveju reikia ištirti, ar pagal bylos aplinkybes, nagrinėjamas kaip visuma, pareiškėjas turėjo teisę į materialinį (realiai egzistuojantį) interesą, saugomą pagal Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnį (2010 m. kovo 29 d. didžiosios kolegijos sprendimas byloje D. prieš Prancūziją, peticijos Nr. (duomenys neskelbtini), par. 62; 2004 m. lapkričio 30 d. didžiosios kolegijos sprendimas byloje Ö. prieš Turkiją, peticijos Nr. (duomenys neskelbtini), par. 124).
15. Faktinės byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad kompetentingų valstybės institucijų sprendimais konstatuota G. E. S. ir J. L. teisė pagal teisės aktus įsigyti 0,43 ha ploto namų valdos žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vienos G. E. S. teisė įsigyti 0,08 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Ši teisė G. E. S. atsirado NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjui 2013 m. gruodžio 4 d. priėmus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) . Dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies pardavimo buvo priimtas NŽT 2023 m. liepos 31 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl naudojamo kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo R. J., G. S.“. 2023 m. rugpjūčio 29 d. notariškai patvirtinta valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi, Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama NŽT pardavė, o ieškovai R. J. ir G. S. nupirko 0,4359 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio Kauno rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), dalį 0,2180 ha. Pastebėtina tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 38 punktu, kai per suformuotą sklypą eina kelias, o šią aplinkybę byloje patvirtina žemės reformos žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti sklypai, parengtoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje esantis statinių išdėstymo planas, G. E. S. ir buvo suprojektuoti du žemės sklypai. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad valstybinės žemės pirkimo procedūra nėra baigta, tačiau G. E. S., o vėliau paveldėtojams – ieškovams dar 2013 m. buvo sukurtas ir iki šiol nepaneigtas lūkestis – tapti priskirto 0,08 ha ploto valstybinės žemės sklypo savininkais ir tvarkytis jame kaip savininkams. Šis teisėtas lūkestis teikia pagrindą pripažinti buvusią G. E. S., vėliau ieškovų esamą teisę jiems nuo 2013 m. skirtame 0,08 ha žemės sklype (gyvenamosios teritorijos, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos) įteisinti pastatytus statinius be NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinės, sutikimo.
16. Konstatavus šios nutarties 14 pastraipoje nurodytą ir Konvencijos prasme saugotiną ieškovų teisėtą lūkestį ir teises, o taip pat byloje nustačius, kad ūkiniai pastatai patenka į 0,08 ha ploto žemės sklypą, todėl dėl jų įteisinimo nereikalingas NŽT sutikimas, naikinama sprendimo dalis, kuria atmesti ieškovų reikalavimai aptariamu aspektu, šioje dalyje priimant naują sprendimą – ieškinio reikalavimus tenkinti.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad NŽT 2023 m. rugsėjo 26 d. raštu „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ Nr. 7SD-6257-(14.7.137 E.) atsisakė ieškovams išduoti sutikimą. Iš rašto turinio matyti, kad NŽT išnagrinėjimo ieškovų prašymą išduoti sutikimą įrašyti nekilnojamųjų daiktų – ūkio pastato 1I1/p, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastato 2I1/, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į kadastrą ir remiantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje išvardytomis sąlygomis, kurios turi būti įvykdytos norint įgyvendinti statytojo teisę, Statybos techninio reglamento STR1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl Statybos techninio reglamento STR1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ 50 punkto ir 4 priedo nuostatomis, išduoti tokį sutikimą atsisakė motyvuodama tuo, kad ūkio pastatai nepatenka į sąrašą statinių, kuriuos galima statyti valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Būtent tai ir yra esminė kliūtis įregistruoti 1990 m. pastatytus ūkinius pastatus.
18. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį palikėja G. E. S. turėjo teisę įgyti nuosavybėn naudojamą sklypą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), o valstybė vis dar turi pareigą nustatyta tvarka paveldėtojams parduoti šį sklypą nuosavybėn. Nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija, kad ūkiniai pastatai stovi ant patvirtinto žemėtvarkos projekte pretendento gauti žemę žemės sklypo, tačiau sklypas neformuojamas, nes statiniai neįregistruoti, o statiniai neregistruojami, nes NŽT nesuteikia tokio sutikimo.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. kovo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013 dėl situacijos, kai atsakovei savavališkai pastatytą pastatą atsisakoma įteisinti dėl to, kad ji nėra įgijusi teisių į žemę, ant kurios stovi pastatas, o žemės sklypą atsisakoma formuoti, nes jame yra be statybos leidimo pastatytas namas, yra pažymėjęs, kad neleistina tokia situacija, jog atskirų teisių įgyvendinimas tarpusavyje būtų susijęs taip, kad, neįgyvendinus vienos teisės, negalimas kitos teisės realizavimas, o tos antrosios teisės nebūtų galima realizuoti, kol neįgyvendinta pirmoji. Negali būti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį atskirų teisių įgyvendinimas būtų susijęs taip, jog neįgyvendinus vienos teisės negalimas kitos teisės įgyvendinimas ir atvirkščiai.
20. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą statytojo teisė gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, todėl pirmiausia turėtų būti nagrinėjama galimybė suteikti asmeniui žemės sklypo valdymo ir naudojimo teises. Tokiu atveju turi būti aiškinamasi dėl asmens galimybės įgyti sklypą nuosavybėn pirkimo būdu, jį nuomoti, nustatyti servitutą ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas net ir savavališkos statybos atveju konstatavo, kad kai statiniai savavališkai yra pastatyti ne ant teisiniu pagrindu valdomos žemės (valstybinės žemės), yra labai svarbus visų suinteresuotų asmenų glaudus bendradarbiavimas, siekiant išsiaiškinti galimybes suteikti tokiam asmeniui žemės sklypo valdymo ir naudojimo teises prie šio valdomo neteisėtai pastatyto namo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017 44 pastraipa ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
21. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su NŽT apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovai yra praleidę vieno mėnesio terminą administraciniam aktui – NŽT 2023 m. rugsėjo 26 d. raštui – ginčyti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis). Tačiau faktinės bylos aplinkybės ir pati nagrinėjama situacija leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad įvertinus ieškovų ieškiniu keliamų teisinių klausimų sudėtingumą ir reikalingą laiką atlikti teisinio reguliavimo ieškinio reikalavimams suformuluoti analizę, pripažintina, kad laikas, sugaištas ieškiniui parengti, buvo objektyviai reikalingas, ir pritarti termino atnaujinimui. Susiklosčiusioje situacijoje ieškinio senaties terminas negali būti taikomas mechaniškai, nes terminas iš esmės praleistas nežymiai dėl svarbių aplinkybių, suponuojančių pakankamą pagrindą praleistam terminui atnaujinti (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis), nes tik taip gali būti apgintas ieškovų teisėtas lūkestis ir teisės, kai valstybės institucijos kelis dešimtmečius nesiėmė aktyvių veiksmų susiklosčiusiai situacijai spręsti.
22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios bylos faktines aplinkybes, kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad, esant nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiai situacijai, atsižvelgiant į šios nutarties 15 –16 pastraipose konstatuotas aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti NŽT 2023 m. rugsėjo 26 d. raštą „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir pripažinti neteisėtu NŽT atsisakymą išduoti sutikimą dėl ūkinių statinių, esančių neįteisintame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos ir jų registravimo valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre. Konstatavus prieš tai minėtas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti A. S. S. teisę statyti ir registruoti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto kadastre ir registre ūkinius statinius - ūkio pastatą 111/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatą 211/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius neįteisintame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) be NŽT sutikimo (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1punktas, CK 1.5 straipsnis).
23. Kiti apeliacinių skundų argumentai, atsižvelgiant į pirmiau teisėjų kolegijos pateiktus išaiškinimus ir motyvus, neturi teisinės reikšmės bylos rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
24. Šalys, kaip nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip ir apeliacinės instancijos teisme neprašė atlyginti jų patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl šis klausimas nesvarstomas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 20 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio reikalavimų dalis ir šioje dalyje priimti naują sprendimą ieškinio reikalavimus tenkinti:
– panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono skyriaus 2023 m. rugsėjo 26 d. raštą „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ Nr. (duomenys neskelbtini).);
– pripažinti neteisėtu Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono skyriaus atsisakymą išduoti sutikimą dėl ūkinių statinių, esančių neįteisintame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos ir jų registravimo valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre;
– pripažinti A. S. S. teisę statyti ir registruoti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto kadastre ir registre ūkinius statinius – ūkio pastatą 111/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatą 211/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius neįteisintame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) be Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono skyriaus sutikimo.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.