Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.4; 1.1.8.14; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.1; 1.2.4.4.2.3; 1.2.7.7; 1.2.9.8; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2024 m. gegužės 2 d.

dalyvaujant nukentėjusiajai K. L., jos atstovei pagal įstatymą R. K., nukentėjusiosios atstovams advokatams Edmundui Jankaičiui, Sofijai Kručienei,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 163 straipsnį, 150 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. L. piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis, fiziškai ir psichiškai gniuždydamas vaiką – mažametę nukentėjusiąją savo dukrą K. L., gim. (duomenys neskelbtini), tai yra, laikotarpiu nuo 2021 m. vasaros iki 2022 m. spalio 15 d. apie 21 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sistemingai, nuolat, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų, naudojo psichinį ir fizinį smurtą: sakydavo K. L., kad ji paspringtų, vadindavo ją žeminančiais ir įžeidžiančiais žodžiais – „durnele“, „prostitute“, grasindavo, kad atsidurs vaikų namuose, be to, mėtydavo į K. L. šlepetes ir iš šlepetės trenkė K. L. į šlaunis, nugarą, tempdavo suspaudęs jos ranką dilbio srityje, o 2022 m. spalio 15 d. apie 21.00 val. griebė už plaukų ir juos patempė, šiais veiksmais sukėlė mažametei nukentėjusiajai fizinį skausmą;

1.1. be to, jis laikotarpiu nuo 2021 m. vasaros iki 2022 m. spalio 15 d. apie 21 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), veikdamas vieninga tyčia, tvirkino savo mažametę dukrą K. L., gim. (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytą skaičių kartų, sakydamas žodžius „darysim seksą“, „aš tave išpisiu“, užguldavo nukentėjusiąją savo kūnu, tiksliai nenustatytą skaičių kartų, tačiau ne mažiau kaip 10 kartų, rankomis lietė ir glamonėjo nukentėjusiosios krūtinę, rankomis lietė nukentėjusiosios lytinius organus, bučiavo ją į lūpas;

1.2. be to, jis laikotarpiu nuo 2021 m. vasaros iki 2022 m. spalio 15 d. apie 21 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tvirkindamas savo šeimos narę mažametę dukrą K. L., gim. (duomenys neskelbtini), nesunkiai sutrikdė mažametės nukentėjusiosios psichikos sveikatą – sukėlė (duomenys neskelbtini).

2. Kaltinamasis A. L. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė nesuprantantis, kaip jis piktnaudžiavo savo, kaip tėvo, teisėmis, o dėl seksualinio pobūdžio veiksmų neigia, kad tenkino savo aistrą, tačiau kažkokius buvusius nepadorius veiksmus pripažįsta. Teigia, kad dukra K. pas jį augo nuo tada, kai jai sukako (duomenys neskelbtini) metai, iki to laiko gyveno su savo motina ir kitais asmenimis. 2022 metų spalio 15 d. dukra K. L. parvažiavo iš miesto apie 20.30 val. Tuomet kiekvieną dieną krosnies nereikėjo kūrenti, nes oras nebuvo šaltas, tačiau tą vakarą ir dieną buvo vėjuota ir šiek tiek lijo. Pagalvojo, kad reikia pakūrenti, paruošti K. vakarienę. Nuėjo į parduotuvę, susitiko pažįstamą ir galvojo, kad laiko daug ir pas pažįstamą namuose išgėrė alkoholio. Grįžo namo, gamino valgyti: virė makaronus, gamino guliašą. Pagamino maistą, pečių pakūreno, nuėjo atsigulti, nes visada eina anksti gultis, apie aštuntą valandą, bet nemiega, žiūri televizorių. Durys buvo atrakintos, girdėjo, kaip parvažiavo K.. Atsikėlė, paklausė, ar valgys, ji atsakė, kad taip. Įdėjo valgyti ir pats nuėjo į kambarį. Ji pavalgė, paskui pradėjo po kambarius vaikščioti: iš savo kambario, į kaltinamojo kambarį. Kaltinamojo kambaryje taip pat yra K. lova ir jos kambaryje yra lova. Kur ji nori, ten eina ir gulasi. Jei nori pažiūrėti televizorių, ateina į kaltinamojo kambarį ir miega savo lovoje. Pradėjo ji vaikščioti po kambarius, tuomet kaltinamasis jai pasakė baigti vaikščioti ir eiti miegoti. Ji atėjo į kaltinamojo kambarį ir atsigulė į savo lovą. Dar paprašė duoti telefoną, nors turėjo kitą savo. Kaltinamasis pasakė, kad nėra ko čia žaisti, nes sename telefone tik žaidimai. Ji norėjo dar ateiti paimti tą telefoną, nes jis buvo ant kėdės. Kaltinamasis pasakė neimti, o eiti į savo lovą arba žiūrėti televizorių. Iš jos lovos kampo jai sunku žiūrėti televizorių, o iš kaltinamojo lovos televizorius yra priešais, bet ji nenorėjo žiūrėti televizoriaus. Kaltinamasis nurodė sergantis prostatos liga ir jis dažnai eina į tualetą. Tąkart atsikėlęs nuėjo į tualetą ir tuo metu K. pasiėmė telefoną. Kaltinamasis atėjo į kambarį ir pamatė, kad po antklode šviesos mirksi. Pasakė K., kad ji padėtų telefoną į vietą ir toliau žiūrėjo televizorių. Po kokių 3-4 min. vėl jai liepė padėti telefoną, tačiau ji nereagavo, liepė padėti telefoną ir trečią kartą. Tuomet ji pasakė: „Prisigėręs esi tai ir užsičiaupk, dar kažkoks gaidys, piderastas pradės man aiškinti, ką daryti“. Kaltinamasis teigia, kad jam nervai nebelaikė, priėjo prie jos lovos, virš jos lovos yra jungiklis, įjungė šviesą, pakėlė antklodę, paėmė tą telefoną ir padėjo ant kėdės. Ji tada supyko ir išėjo. Dėl plaukų: kai ji savanoriavo, buvo be kepurės, galimai plaukai sušlapo. Šiaip visada ji miega susirišusi „uodegą“, o dabar buvo plaukus pasileidusi. Galimai, kai kėlė antklodę, kažkiek paėmė ir plaukų, bet negarantuoja, tačiau tikrai netampė tyčia jos už plaukų. K. tada supykusi išėjo. Pagalvojo, kad nuėjo į savo kambarį. Paskui ji vėl kažko atėjo prie tos kėdės, kur gulėjo kaltinamojo telefonas. Pagalvojo, kad paėmė savo seną telefoną žaisti, tačiau vėliau pamatė, kad nėra jo paties telefono. Atsikėlė ir ėjo pas ją į kambarį. Priėjęs darė duris į K. kambarį, jos šiek tiek atsivėrė, įkišo ranką ir liepė atiduoti telefoną. Pasakė, kad neduos, kad tuoj paskambins į policiją. Kaltinamasis atsakė jai: „Jei esi durna ir skambink, nes aš tau nieko nepadariau, o tave išveš į vaikų namus, nes aš esu išgėręs“. Pabandė dar duris pastumti, o ji lovą buvo užstūmusi. Tuomet pasakė: „Daryk, ką nori“, uždarė duris, nuėjo į savo kambarį. Po kiek laiko išgirdo skambinant į duris. Tuomet suprato, kad ji tikrai paskambino į policiją. Negalvojo, kad paskambins. Girdėjo, kad ji nulėkė atrakinti duris ir įėjo policija. Toks smurtas buvo. Medicinos darbuotojai klausė, kaip ji gulėjo, kur ieškoti galvoje sužalojimo, bet nieko nerado. Apie ką jos klausinėjo atvykę pareigūnai ir kiti asmenys – nežino. Ji visiems pasakoja, kad turi būti kaltinamojo lovoje, kai žiūri televizorių, tačiau ji ir iš savo lovos gali žiūrėti televizorių, be to, virtuvėje yra mažas televizorius. Pas kaltinamąjį kambaryje televizorius rodo programas per palydovinę anteną, daugiausia žiūri rusiškus kanalus, o jai kartais norisi žiūrėti penktadienio filmą, tuomet kaltinamasis nurodo jai eiti į virtuvę ir ten žiūrėti. Ji nueina ir žiūri, kiek nori. Virtuvė – pati šilčiausia vieta, nes ten yra radiatorius ir pečius. Kaltinamojo kambaryje 20–22 šilumos, o virtuvėje – 25–27 šilumos, jai yra pasirinkimas. Žodžio „prostitutė“ nėra vartojęs, tik sakęs, kai socialinė darbuotoja klausė, ar kokiais žodžiais ją vadina, tai ji pasakė „kekšė“, o tą žodį vartoja. Tačiau ne taip vadina, o sako, kad suaugs ir bus kaip mama, nes mamą „kekše“ vadindavo. Nesupranta, kaip (duomenys neskelbtini) metų vaiką „kekše“ galima vadinti? Žodžių „gaidys, piderastas“ nevartoja, jam nėra „ant ko“ tokių žodžių sakyti namuose – yra šuniukas, bet irgi moteriškos lyties. Žodžio „išpisiu“ nevartoja. Į jos kambarį kiekvieną dieną neidavo ir tos spintos, apipurkštos skutimosi putomis, nematė, jos jau buvo pageltonavusios. Jei socialinė darbuotoja ateidavo, tai jos tvarkydavosi kambarį. Pats kaltinamasis parodęs, kaip spintą sutvarko. Kai ateidavo socialinė ir sakydavo, kad jis turi eiti kartu tvarkytis, sakydavo, kad jai parodė, kaip reikia tvarkytis. K. pavalgydavo – kaltinamasis išplaudavo lėkštę. Kai kaltinamasis tris mėnesius buvo ligoninėje, K. buvo pas svetimą moterį, kuri nėra giminaitė, tuomet dukra pati tvarkydavosi, sakė, kad ir savo, ir tos moters lėkštes išplaudavo. Ji pas kitus viską daro. Kai tarpusavyje jie susipyksta, o susipykti gali dėl bet ko, pavyzdžiui: vakare klausia, ar viską pasiruošė į mokyklą, tai pasako, kad taip, o ryte laksto, ieško sportinio maišelio. Tada jai sako, kad iš vakaro reikėjo susiruošti, tuomet ji pradeda sakyti: „Ką tu čia man dar aiškini“ ir ant trijų raidžių siunčia, prasideda pykčiai, išvadina visokiais žodžiais. Kartą susipyko ir kaltinamasis pasakė, jog skambina socialinei darbuotojai ir tegul veža ją į vaikų namus. Tik pagąsdino. Po kokių 5 min. pamatė, kad K. į rankinę dedasi drabužius ir sako, kad ją išveš. Dėl šlepečių. Ji nenormaliai kalba, o rėkdama. Kaltinamasis sako, kad nerėkautų, paima ją už rankos, atidaro duris, išveda į koridorių ir sako, kad gali rėkti. Paskui pradaro duris ir sako: „Tuoj iš šlepetės“, o šlepetės – „škurlinės“, ima ir meta, o ji juokiasi iš to. Ji paima ir kartais kaltinamajam meta atgal. Iš šlepetės mesdamas gal ir sudavė, o gal ir nepataikė, jos neklausė. Dukra pas jį augo nuo (duomenys neskelbtini) metų. Nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) m. ji mėgėja pameluoti. Jį apklausė ir dėl kitos bylos, kur kiti apkaltinti. Močiutė paskambino ir sakė, kad ji iš lauko parėjo ir pasakė, kad dėdė J. ją išprievartavo, bet kaltinamajam šito nesakė. K. močiutei sakė, kad paklaus K., bet pamiršo, po poros dienų prisiminė ir paklausė, kodėl ji sakiusi močiutei, kad J. ją išprievartavo, o ji atsakė, kad močiutei nieko nesakiusi. Kaltinamasis paskambino močiutei, pasakė, kad K. nurodė nesakiusi močiutei, o pastaroji nustebo, nes teigė, kad sakė. Pykčiai būdavo kiekvieną savaitę, bet ir du kartus per savaitę dėl kiekvieno menkniekio. Mėtyti į vaiką šlepetes, ar lyginti su kažkuo, tai iš dalies kažką pripažįsta. Kažkoks procentas yra ir jo kaltės. Socialinė darbuotoja atvažiuodavo pas juos kartą per savaitę, nežinodavo, kada atvažiuos, ir jam darbuotoja visą laiką sakydavo, kad jos kambaryje netvarka. Mokytoja sakė, kad K. nuolat būna internete, paskui jai internetą apribojo. Teko dukrą vesti pas psichologus, paskui nutarė kreiptis į psichiatrą. Buvo du atvejai, kai su ja susipyko virtuvėje: jis sėdėjo prie stalo, o ji – prie spintelių, ir ji du kartus pradarė spintelę bei griebėsi už peilio. Būdavo, kad kaltinamasis nakčiai užsirakindavo kambario duris iš vidaus. Taip, buvo tokie du atvejai, kai griebėsi peilio, bet ne už mažiausio, o kur mėsai pjauti. Kam ji griebia, tai negali pasakyti, kad ji nori kaltinamajam durti, tuomet jis šoka prie jos ir atima peilį. Tai žino ir socialinė darbuotoja. Tada kreipėsi į psichiatrą, jis pasakė, kad paauglystė. Kaltinamasis klausė, kokia tai paauglystė, kad peilio griebiasi. Tada jai išrašė vaistų. Nors ji skundėsi, kad kaltinamasis ją per prievartą į ligoninę guldė. Tie vaistai „dorai“ nepadėjo, vėl kreipėsi į psichiatrę, pasakė, kad viskas tas pats. Tada ją nutarė guldyti į ligoninę tyrimams, stebėjimui. Kaltinamasis ją atvežė, dukra nesipriešino. Pasakė, kad gulės dvi savaites. Liepė pasiimti mokslams knygas, sąsiuvinius. Ligoninėje telefonus atimdavo ir duodavo nuo 19 val. iki 21 val. Kaltinamasis jai skambindavo. Reikėjo jai sąskaitą papildyti. Kiekvieną vakarą verkdavo ir prašydavo, kad ją pasiimtų. Kai atvažiavo jos paimti, skyriaus vedėjas sakė, kad išrašys vaistų, nes prieš tai išrašyti buvo per silpni. Sakė, kad tokie, kaip ji, po 3–4 kartus guli ligoninėje. Dukros kambaryje buvo atjungtas šildymas, kad nereikėtų šildyti visų trijų kambarių: šildydavo virtuvę ir savo kambarį, nes antra lova yra jo kambaryje. Kai dar K. mama gyveno kartu, tai kaltinamasis su mama miegojo vienoje lovoje, o ji – kitoje. Taip jau virš 10 metų atjungtas šildymas. Jai per kojas sudavė „škurlinėmis“ šlepetėmis, nes su „kroksais“ vaikščiodavo į lauką, jų nemėtydavo. Pavyzdžiui, išveda ją į koridorių, tai ji pribėga prie virtuvės ar jo kambario durų ir atidariusi duris rėkia. Tuomet kaltinamasis sako: „Tuoj, kai gausi iš šlepetės ir uždarysi duris“. Į šlaunį iš šlepetės gal ir buvo, seniai, prieš daug metų tai buvo. Apie vėmimą ji ne pirmą kartą kalba: ji dažniausiai viską valgo su šaukštu, nes taip pripratę, sakė ne kartą, kad užsprings. Ji kiša, kiša maistą, o po to būna privemta klozete. Ji niekada nesugeba nuplauti. Dėl lytinės aistros tenkinimo, nurodo tikrai netenkinęs, kadangi serga, jam blogai su prostata ir naktį apie 10 kartų eina šlapintis į tualetą. 2022 metais, kai ji parvažiavo iš močiutės, jau buvo kažkokia keista. Ji šiaip labai meilus vaikas ir į mokyklą neišeis nepabučiavusi, jei nesusipykę, ir vakare prieš miegą pabučiuoja. Tuomet ji pasakė: „Nebandyk tik naktį pas mane ateiti“ ir taip tris vakarus. Kaltinamasis teigia nekreipęs dėmesio ir ji daugiau šito nebesakė. Paskui jau pavakary, apie 9 val., kai jai suėjo 12 m., ėjo su marškinėliais, sutiko ją koridoriuje ir marškinėliuose tokia didelė iškirptė. Žiūri – petnešos ir suprato, kad tai yra liemenėlė. Sakė: „K., o kas čia?“. Ji atsakė, kad liemenėlė. Paklausus, ar jai jos reikia, nusistebėjo, nes kažkada kažką matė, tai buvo kaip špygos. Ji atsakė, kad dideli ir jai jau reikia. Kaltinamasis pasakė: „Parodyk“ ir paėmė per marškinėlius pačiupinėjo. Ir taip buvo pirmas kartas. Pasakė: „Gal ir reikia, nes jau gal ir dideli“. Paskui dukra prašė ir liemenukų. Šalia gyvena kaimynė ir jos mergaitė 3–4 m. vyresnė. Ji drabužių nemeta lauk ir atiduota K.. Tą atvejį pasakojo ir socialinei darbuotojai. O apie kitus kartus: guli lovoje su antklode ir buvo jos mada – atsisėsti jam ant pilvo ir sėdi. Kitą kartą – ant lytinio organo, bet ji nejaučia, nes jis pas kaltinamąjį „neveikiantis“ dėl ligos ir jis jai nesako, kur ji atsisėda. Pastumia į priekį ar atgal. Ji pradeda masažuoti krūtinę, bet ji gnaibosi, tada jis sako: „Baik, man skauda, jei aš tau padarysiu“, o ji nieko. Toliau tą patį daro. Kaltinamasis jai – opa už to ir ji nušoka, nueina. Dėl tų bučiavimų. Kai yra jo plikė, kai žiūri televizorių, o ji pagal ūgį prie plikės, bučiuoja plikę, jis jai liepia baigti. Atsisėda ji kaltinamajam ant kelių. Jis buvo išsižergęs, atsisėda ant vienos kojos, apsikabina ir pradeda į lūpas bučiuoti, apseilina jį. Kaltinamasis sako: „Ar vėl nori bučiuotis?“, pabučiuoja, o ji: „Baik, apseilinai“. Tuomet kaltinamasis sako, kad jam taip pat nemalonu. Kažkaip filmą žiūrėjo per televizorių ir kaltinamasis pasakė K. nežiūrėti, jai negalima, o ji atsakė, kad nereikia užsimerkti, nes žino, kas vyks. Paklausė, iš kur žino, tai pasakė, kad matė, kaip mama su A. tą darė. Sakė, kad ji buvo apsimetusi, jog miega ir jie darė „tą reikalą“. Sakė, kad viską žino ir matė. O šiaip ji labai gera mergaitė, kol nesipyksta. Anksčiau ji bijodavo kutenimo, o kai atsigula į kojūgalį, jos kojos gaunasi šalia kaltinamojo, tuomet jis paima ir pakutena. Ji bijodavo kutenimo per šonkaulius, kaltinamasis paimdavo su pirštais, ji pradėdavo juoktis ir rėkti: „Gelbėkite, mane prievartauja“. Tuomet kaltinamasis sako: „Nerėk garsiai, nes eis kas pro šalį, viskas girdisi“. Dar sakė: „Ak, tave prievartauja, tuoj ateis maniakas ir seksas bus“. Ir jis dukrą užsiguldavo. Mano, gal negeras pavyzdys, bet taip trumpai. Dukra apklausos metu pasakojo, kad ji jusdavo, kad kažkas liečiasi, tačiau niekas negalėjo liestis – pas jį tas aparatas nedirba. Nuo sportinių kelnių būna surišti mazgai. Kaltinamasis ją truputį užsiguldavo ir nedažnai taip žaisdavo. Čia iš viso buvo keli kartai, po to, kai patikrino krūtinę. Buvo taip, kad jis sakė: „Bus seksas“, o ji atsakydavo: „Pabandyk“. Tuomet jis užsiguldavo sekundei ir sakydavo: „Viskas. Rėkausi, kad dar prievartauja ir dar taip bus“. Tokie žaidimai buvo dukros iniciatyva. Kai gulėdavo kaltinamojo lovos kojūgalyje, jis paimdavo ją už kojos, perversdavo per save ir sakydavo, kad tuoj bus ant grindų. Tuomet ji griebiasi už jo ir yra buvę, kad jam ir apatines kelnaites netyčia numovė. Dėl tokio žaidimo, gal jis buvo iniciatorius, nes ji šaukdavo, kad ją prievartauja. Dėl masturbavimosi: jei aparatas neveikia, tai kaip pamasturbuosi. Pirmą kartą išgirdo „vyriuko galiukas“. Apklausoje ji nesakė, kad kaltinamasis lietė jos ir savo lytinius organus. Ji pasakė, kad ji jautė, jog kažkas liečiasi prie apatinės jos kūno dalies, o ne kad organas ir jokių judesių nebūna. Mano, kad per seną durną galvą tokie negeri veiksmai iš jo pusės. Vaistus nuo prostatos geria jau turbūt 3 m. Jei prostata gydoma, tai galima sakyti, kad esi impotentas. Tą pasakys kiekvienas gydytojas. Kad ji nugarą kaltinamajam nutrintų, tai buvo ją pasikvietęs. Anksčiau turėjo tokią pailgą kempinę, bet ji suplyšo. Jis sėdėjo vandenyje, ne nuogas buvo, pasisukęs nugara ir vandenyje. Paduoda jai kempinę, ji nutrina nugarą ir išeina. Taip buvo du kartus. Dabar turi kempinę su kotu, ją nusipirko, kai dar K. buvo. Dėl jos lytinių organų lietimo su ranka: ji labai mėgėja, kad ją visą pamasažuotų: pilvą, nugarą, kojas. Rankomis jos lytinių organų nelietė, o ją masažavo. Šonu atsiguldavo ir atbula ranka masažuodavo jos kojas, gal kartą ir nuėjo daugiau. Gal kada ir prie krūtinės, nežino, ar lietė krūtinę, ar ne. Negali pripažinti, kad lietė krūtinę, tarp kojų. Vienas kartas buvo, kai lietė jos krūtinę, kuomet žiūrėjo, ar jai reikia liemenėlės. Dėl telefono parašyta, kad ją su telefonu norėjo papirkti, tačiau ji tikrai tuo metu neturėjo telefono. Paskui per kitus asmenis klausė jos, ką ji apie tėvą sakė, ar kad norėjo papirkti, tačiau ji teigė taip nesakiusi. Kaltinime parašyta, kad jis berods keturis kartus rodė jai savo lytinį organą. Taip nebuvo. Be priežasties niekas nerodytų. Kai ji gulėjo (duomenys neskelbtini), padarė išvadas, kad ji melagė, fantazuotoja. Jei jis neigtų, tai viską neigtų, tačiau iš dalies pripažįsta kaltę, bet ne visiškai. Žodžio „išpisiu“ nesakė, nes tokių nevartoja. Dėl tų žaidimų, gal kada masažavo, gal kada ranka nuėjo, gal ir nustūmė, nes televizorių žiūri ir jam ne tas galvoje. Dabar kaltinamasis bendrauja su globėja, pas kurią ji yra. Paklausia, kaip ji jaučiais. Perdavė saldumynų. Kai K. pas jį nebegyveno, tai ji turėjo savo telefoną ir jai įvykio vakarą nereikėjo imti kaltinamojo telefono, bet buvo blogas akumuliatorius. Kai jį paleido iš areštinės ir atidavė telefoną, paskambino dukrai ir paklausė, kur ji yra. Pasakė, kad vaikų namuose. Kaltinamasis nurodė, kad paskambins vėliau, bet vėliau nebeišėjo, nes jos telefonas buvo išjungtas. Antradienį paskambino jam iš vaiko teisių. Nuvažiavo pasirašyti dokumentų. Klausė, kodėl dukros telefonas išjungtas, tai pasakė, kad kažkas su juo nutiko. Kaltinamasis pasakė, kad gali nupirkti kitą ir leido jai atnešti kitą telefoną. K. iš globėjos numerio jam paskambino, sakė, kad pasiilgo. Pas jį ir dabar socialiniai darbuotojai lankosi, nors vaiko neturi. Buvo, kad paskambino K. vienas žmogus ir ji atsiliepė. Kaltinamasis šalia stovėdamas klausė: „K., ar tetę dar myli?“ ir ji sakė: „Taip“. Tai sakė: „Jei myli, tai tokių nesąmonių nešnekėk“. Turėjo omenyje visa tai, kad ištraukęs rodė ir masturbavosi. Jos globėja yra K. paklaususi, ar buvo taip dėl masturbavimosi, tai ji sakė, kad ne, kad taip ir nesakė. Prie vaiko niekada nėra vartojęs alkoholio ir, jei vartoja, tai tik degtinę, nes dėl prostatos negali gerti alaus.

3. Nukentėjusioji K. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai yra (duomenys neskelbtini) metų. Kai anksčiau buvo apklausta pas psichologę ir rodė, kaip viskas buvo su lėlėmis, tai gali pasakyti, kad tėtis buvo ją užgulęs. Tiksliai negali prisiminti, bet ji buvo ant nugaros, nors nėra tikra. Šlepetės, kurias į ją mėtė tėtis, buvo tamsiai mėlyni „kroksai“, pagaminti iš gumos. Su šlepetėmis dažniausiai duodavo per kojas, per šlaunis, o per sėdmenis nedavė. Įvykio dieną nukentėjusioji norėjo paimti mamos telefoną, o kodėl, neatsimena. Nepamena, ar jį paėmė. Dėl plaukų patempimo pamena. Tai buvo dėl to paties įvykio, nes tėtis buvo supykęs. Žodžio „masturbuotis“ nesupranta. Nepamena, kad taip būtų sakiusi pas psichologą. Žino, kas yra lytiniai organai. Nepamena, ką tėtis darydavo su savo lytiniais organais. Kad „darysime seksą“, tai čia tėtis taip sakydavo. Kartais būdavo, kad bandydavo paliesti savo galiuku. Tada būdavo dažniausiai vakaras ir ji būdavo su pižama. Kiek pamena, nors nežino, ar teisingai prisimena, tai tėtis miegodavo su „maike“ ir trumpikėmis. Ji visą laiką būdavo su pižama ir tėtis visada būdavo su trumpikėmis. Negali atsakyti, kaip jis tą darydavo, nes nežiūrėdavo. Ar jos pižaminės kelnės būdavo numautos, tiksliai negali atsakyti. Ar būdavo nuvilktas pižamos viršus, nepamena. Tai vykdavo dažniausiai jo kambaryje, ant jo lovos. Kad bandydavo paliesti galiuku, kaip anksčiau sakė, tai jei logiškai mąstant, jei jo rankas matydavo abi šalia, tai suprasdavo. Kad ją parversdavo ir jis užguldavo savo kūnu bei ji negalėdavo pasipriešinti, tai šito nepamena, negali atsakyti. Kur sakė, kad matydavo šalia jo rankas, tai nepamena, ką jis darydavo. Yra buvę, kad jis lietė jos lytinius organus. Nepamena, ar per rūbus, ar ne, negali pasakyti. Krūtinę yra lietęs ne per rūbus. Kiek kartų, kada, nepamena. Nuogo tėčio nėra mačiusi. Kad tėtis išsitrauktų galiuką ir kažką darytų, nepamena. Kai ant jos atsiguldavo, jos kojas dažniausiai praskėsdavo arba ne. Ir taip, ir ne. Nepamena, kiek kartų taip būdavo, nes jai būtų nepatogu. Nenori atsiminti. Pagal ją tai būdavo ir kas dieną, ir kas mėnesį. Taip buvo rečiau nei kas dieną ir dažniau nei kas mėnesį. Konkrečiau negali atsiminti. Visą laiką tai būdavo tėčio lovoje. Dažniausiai ateidavo į jo lovą, nes taip televizorių geriau matydavo. Kitų priežasčių nepamena. Būdavo, kad tėtis ją negražiai vadindavo, bet žodžių nepamena. Yra buvę, kad sakydavo „durnele, prostitute“. Gal tiesiog taip sakydavo, kad būdavo supykęs. Tiksliai negali pasakyti. Į nugarą iš šlepetės nėra trenkęs. Su šlepete yra trenkęs nuo dviejų iki vieno karto. Nežino, kodėl trenkė, gal buvo supykęs. Kai tėtis būdavo supykęs, jis ją dažniausiai nutempdavo į jos kambarį arba į koridorių ir sakydavo, kad virtuvėje nesirodytų. Įvykio dieną, kai norėjo paimti telefoną, tai jis ją patempė už plaukų ir jai skaudėjo. Kai anksčiau tėtį prisimindavo, tai verkdavo ir dabar gali verkti, jo pasiilgsta. Klausia globėjos, kada galės su tėčiu bendrauti, nes nori bendrauti. Kai buvo apklausta pas psichologę, pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tai nežino, ar teisingai pasakojo, nes su laiku viskas pasimiršta. Nepasakys, kada paskutinį kartą buvo apklausta, bet tada geriau atsiminė. Negali pasakyti, ar tada teisingai papasakojo, nežino. Sakė, kad nepatogu atsiminti tuos dalykus, tai nemalonu, stengiasi pamiršti. Su laiku ateina naujos žinios iš mokyklos ir padeda dar labiau pamiršti. Yra daug kitos informacijos ir pasimiršta. Jai pačiai geriau tai pamiršti ir kiti pataria, tai – buvusi globėja, psichologė. Tėtis jos po to neatsiprašė. Po įvykio su tėčiu bendravo, bet kalbėjosi apie kitus dalykus. Kas dieną su tėčiu santykiai būdavo geri, bet kartais kažką ji padarydavo, tai jis užpykdavo. Jis rūpinosi geriau nei mama, prižiūrėdavo ją, nupirkdavo, ko reikia. Po įvykio Kalėdoms nupirko dantų šepetuką, telefoną, saldumynų. Po įvykio kažkada davė 50 eurų, nes reikėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini). Dažniausiai ant tėčio pykdavo dėl šuns, nes pavydėdavo, jog šuo labiau jį mylėdavo. Nėra buvę, kad pati atsigultų, atsisėstų ant tėčio. Į lūpas ją bučiuodavo, bet nedažnai. Geriau atsiminė įvykius anksčiau, nes buvo praėję mažiau laiko. Tiksliai nepamena, kur jai trenkdavo iš šlepetės. Ją vadindavo „durnele“, kai kažkas jai iškrisdavo iš rankų, nes tėtis supykdavo. Anksčiau jis mušė ją arba iš rankos, arba iš „krokso“. Sakė anksčiau, kad bandė nusižudyti dėl to. Taip būdavo, kai dažniausiai būdavo savo kambaryje viena. Kaip jai atrodė, tai dėl visko. Kai anksčiau sakė, kad „jis siūlydavo daryti seksą“, jai būdavo aišku, nes turi dėdę, kuris prie jos lytiškai lindo ir be jos leidimo jis ją seksualiai išnaudojo. Tėtis tik taip pasakydavo ir viskas. Anksčiau pasakytoje frazėje „jog daro vaikus“, tai ji jau tada suprato, kaip juos reikia daryti, per biologiją apie tai jau mokosi, bet jai nepatogu apie tai kalbėti. Veiksmas toks, kad ant moters atsigula, vyras viską daro ir paskui devyni mėnesiai. Tėtis taip nedarydavo, tik žino, ką tai reiškia. Ar anksčiau sakė: „jis ištraukia galiuką ir vaikus daro“, tai šito nepamena. Kaip ji žino, ką reiškia „daryti vaikus“, tai jis šito nedarė.

3.1. Nukentėjusioji K. L. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją davė parodymus, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 2 dalimi, perskaityti teisiamojo posėdžio metu.

2022 m. lapkričio 11 d. nukentėjusioji K. L., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad ji yra K. L., gim. (duomenys neskelbtini), jai (duomenys neskelbtini) metų. Jos tėtis – A. L.. Sutinka atsakyti į kai kuriuos klausimus apie savo tėtį. Praėjusio mėnesio kažkurią dieną, 20.45 val. grįžo namo, kurie yra (duomenys neskelbtini). Tėvas paklausė, ar nori valgyti, ji pasakė, kad nori, ir jis pasakė, kad suvalgytų, kiek įdėjo, ji suvalgė ir nuėjo pas jį į kambarį, į lovą, nes jos kambaryje žiemą būna atjungtas šildymas. Tada ji kažką negražaus tėčiui pasakė, nes jai užėjo nervų priepuolis. Ji paprašė, kad paduotų mamos telefoną, o jis nieko nesakė ir atsisėdo ant lovos. Paskui ji nuėjo, pabandė paimti, bet jis neatidavė. Vėl bandė paimti. Vieną jo ranką laikė toliau ir bandė paimti telefoną. Gavosi tokios kaip grumtynės. Po to, jis kažkaip jai paėmė už plaukų ir patempė. Kai su medikais kalbėjo, tai skausmas buvo maždaug 3 balų stiprumo. Paskui pasitraukė, viršugalvis skaudėjo, bet praėjo. Skaudėjo apie pusę minutės, gal 40 sekundžių. Paskui vėl pabandė paimti telefoną. Tuo metu nekalbėjo. Prieš tai jis sakė, kad ji eina rūkyti, kad gėrė degtinę, bet ji nesutiko. Po plaukų papešimo, bandė paimti telefoną, jis atsisėdo ant kitos lovos prie durų, ji vėl bandė paimti telefoną, jai nepavyko ir ji atsigulė ant pilvo ir bandė paimti telefoną. Jis sėdėjo, o paskui atsigulė ir uždėjo vieną koją ant jos kojos. Jis užgulė jos viršutinę dalį ir koją. Viena ranka jis laikė telefoną, o kita ranka buvo ant lovos. Po to jis atsistojo. Ant jos jis buvo apie 40-50 sekundžių, po to jis atsistojo. Ji jam nesakė, kad jai sunku kvėpuoti. Po to, kai jis atsistojo, o ji pasakė, kad iškvies policiją, tada jis pasakė, kad tada jos čia nebus ir čia negyvens, sakė, kad kviestų, jei yra „durnelė“. Ji paėmė jo telefoną „Nokia 3310“, nuėjo į savo kambarį, su lova užstūmė duris, jis bandė ateiti, bet neatėjo. Ji iškvietė policiją ir pasakė, kad jis ją ir anksčiau mušė, kad „tapkes“ laidė. Sakė, kad anksčiau bandė nusižudyti per jį. Kai ji buvo kažkur trečiokė, ketvirtokė, jis tiesiog ant jos rėkdavo, kad ji „durnelė“, kad jos rankos nelaiko. Jis taip sakydavo, nes jai viskas krenta. Kartais muša iš „tapkių“, kartais, paėmęs už rankos, ištempdavo iš virtuvės. Iš „tapkės“ trenkdavo į šlaunis, sėdmenis, nugarą. Jai buvo (duomenys neskelbtini) metų, kai prasidėjo skriaudimas su „tapkėmis“, o pasibaigė vasarą.

Į teisėjo klausimus: turi savo asmeninį telefoną. Jie grūmėsi dėl mamos telefono. Tuo metu ji dar neturėjo savo telefono ir naudojosi mamos telefonu, todėl kilo grumtynės. Jai reikėjo telefono, nes norėjo „(duomenys neskelbtini)“ rašytis su draugais. Nežino, kodėl tėtis nenorėjo, kad turėtų tą telefoną. Jis nesakė, kodėl jis nenori, kad turėtų tą telefoną. Kai grįžo namo, mamos telefonas buvo šalia jos lovos, tame bendrame šiltame kambaryje. Nežino, kodėl tėtis nusprendė paimti telefoną, supyko, atėjo ir paėmė. Kai ji neturi vaistų nuo nervų, ji gali supykti. Jai užeina tokie nervų priepuoliai. Gydytojai jai skyrė vaistus. Juos vartojo nuo praeitų metų iki šių metų vasaros pabaigos. Dabar nebevartoja vaistų, nes pasibaigė. Sakė tėčiui, kad atiduotų telefoną, bet jis nieko neatsakė. Ji priėjo, o jis sėdėjo lovoje ir žiūrėjo „teliką“, ji suprato, kad jis buvo girtas. Ji bandė pasiimti telefoną, bet tėvas neleido.

Į prokurorės klausimus: tėvas buvo neblaivus. Supranta, kad jis geria nedarbo dienomis, matė alaus „bambalius“ ir degtinės butelius. Jis buvo neblaivus, policija liepė jam pūsti ir jis pripūtė. Pas juos lankosi socialinė darbuotoja. Sakydavo jai, kad tėtis geria, bet ji nieko nedarydavo. Daug kartų yra sakiusi. Ji paskambino socialinei darbuotojai R. ir pasakė, kad tėvas ją lietė. Ji perskaitė žinutes, bet nieko nedarė. Rašo R. į „(duomenys neskelbtini)“. Galėtų pateikti žinutes, ji jas dar turi. Jai buvo nepatogu paimti telefoną, todėl ji atsigulė. Kambarys, iš kurio kvietė policiją, nebuvo sutvarkytas, nespėjo susitvarkyti, buvo „bardakas“. Kai iškvietė policiją, po minutės ar dviejų nuėjo pažiūrėti, tėvas buvo savo kambaryje, televizorius išjungtas, jis turbūt klausėsi, kada ji išeis iš kambario. Kai ji grįžo namo, tėvas ją vadino prostitute, sakė, kad ji rūko, geria. Jis viską melavo, jai buvo pikta. Konflikto metu, keletas plaukų išsirovė. Matė, nes buvo radusi pas save. Konflikto metu tėvas ją pastumdavo nuo savęs atgal, kad ji neimtų to telefono. Nelabai atsimena, už kurios vietos stūmė, jai neskaudėjo. Kai jai patempė už plaukų, ji jautėsi blogai, skaudėjo galvą, tą vietą aplink. Ją supykino, kai buvo šaltajame kambaryje ir ji apsivėmė. Apsivėmė šalia lovos. Galvoja, kad apsivėmė dėl didelių emocijų. Vaistai, kuriuos gėrė dėl nervų, dėl pykčio protrūkių, pasibaigė. Tėtis žinojo, kad jie pasibaigė, nes jis ryte ir vakare jai juos duodavo, jis nieko nesakė, kai jie pasibaigė. Buvo apsilankiusi pas vaikų psichiatrą. Būnant pas tėtį ją ištikdavo stiprūs nervų priepuoliai, o kai būna pas globėją yra rami ir nebūna nervų priepuolių. Socialinei pasakė, kad jai yra priepuoliai, tėvas pasakė, kad ją pas psichologę užrašė. Pas psichiatrę buvo prieš metus, ten važiavo su tėvu. Tėvas netgi sakė, kad išveš ją į ligoninę be jos sutikimo.

Į įtariamojo klausimus: kai užeina pyktis, ji tėvą išvadina blogais, necenzūriniais žodžiais, o jis atgal pradeda vadinti ją negražiais žodžiais.

Apie kitą epizodą nukentėjusioji parodė, kad tėvas tiesiog su ranka lenda visur. Kai ji jį sunervina, jis sako, kad ją „išpis“ ir, kad jie „turės seksą“. Jis ją liečia priekį, apačią. Liečia krūtinę (ant lapo X ženklu pažymi, kur ją liečia), apatinę priekinę dalį. Taip, liečia apatinius lytinius organus. Lietė su ranka. Dažniausia būna su pižama, nes pas jį ateina į jo lovą, į kojūgalį televizorių žiūrėti ir tada jis ją liečia. Tėvas ją lietė nuo 10 iki 20 kartų. Liečia, kai būna su rūbais ir užkiša ranką už rūbų. Viskas prasidėjo praeitais metais, gal vasarą arba rudenį, tiksliai nepamena. Paskui kažkiek laiko nelietė ir vėl pradėjo. Paskutinį kartą lietė praeitą mėnesį, bet sunku pasakyti tiksliai. Ją liesdamas jis būdavo su marškinėliais ir apatiniais arba be marškinėlių. Nėra mačiusi jo nuogo. Jis nesakė, kodėl ją lietė. Jai buvo blogai, kai ją lietė, nepatogu. Ji stengdavosi išeiti iš to kambario, kai ją liesdavo. Vieną kartą buvo, kad ji gulėjo pas save lovoje, jis norėjo atsigulti pas ją, bet sakė, kad nesigultų. Nežino, kodėl norėjo atsigulti, nes jis buvo prisigėręs. Nenorėjo, kad jis būtų šalia, jai pavyko atkalbėti, jis nuėjo valgyti ir tualetą. Yra buvę, kad jai numaudavo kelnes ir apatines kelnaites, ji bandydavo apsirengti ir išeiti. Ji gulėdavo, o jis ant jos gulėdavo (parodo ant lėlių). Jis tiesiog būdavo prispaudęs ją ir gulėdavo. Jo rankos dažniausiai būdavo ant lovos. Nėra buvę, kad kažką darydavo su rankomis. Iš pradžių taip darydavo girtas, bet yra buvę, kad ir blaivus taip darytų. Buvo, kad bandytų kišti galiuką, kaip jis sako. Jis siūlydavo padaryti seksą. Daryti seksą reiškia, kai žmonės paguli kartu ir gaunasi vaikai. Jis siūlė kažką daryti su jo lytiniu organu. Jis nieko nesiūlė su juo daryti. Ji jausdavo jo lytinį organą apačioje. Bandydavo prie intymios apatinės vietos daryti seksą. Jis atsigula, ištraukia galiuką ir kaip sakė, kad žmonėms reikia pagulėti. Ji guli be kelnaičių, be kelnių, jis atsigula ant jos, jis įsikiša ranką prie savo lytinio organo, ištraukia galiuką ir vaikus daro. Paskui jis greitai vėl susideda atgal savo lytinį organą ir lyg nieko nebuvo. Du, tris keturis kartus yra buvę, kad išsitraukė savo galiuką ir darė vaikus. Apie tai niekam nėra pasakojusi, yra pasakojusi tik R., kad ją lietė. Yra buvę, kad pas ją lovoje tai vyktų. Jos lova dabar yra tame pačiame kambaryje, nes jos kambaryje išjungtas šildymas.

Į prokurorės klausimus: dažnai taip būdavo, kad ji – atsigulusi, o jis užsiguldavo ant jos. Ji guli, o jis ją perverčia ir atsigula. Ji dažniausiai guli šonu. o jis ją perversdavo ir užguldavo. Jis sakydavo, kad „darysim seksą“. Jis visą laiką taip sakydavo. Ji tiesiog bandydavo jį nustumti. Kartais pavykdavo nustumti iš karto, o kartais tik po kažkiek laiko. Ji jam sakydavo, kad eitų lauk. Tėvas, kai ją liesdavo, sakydavo, kad nepasakytų kitiems. Nebuvo, kad kitaip būnant, negulint, tėtis bandytų prie jos lįsti, prieiti. Tas toks gulėjimas ant jos trukdavo apie minutę. Jis sakydavo, kad neerzintų, jei nenori sekso. Prieš jam atsigulant ant jos, ji baksnodavo į nugarą, kad paerzintų, nes jis kartais ją erzindavo. Baksnodavo į nugarą ir nieko nesakydavo. Ji kalba apie lytinio organo galiuką. Galiuku jis lietė apatinę kūno dalį, kurią pažymėjo X. Tą vietą, kur jai liesdavo su galiuku, vadina šlapimo dalimi. Ji jausdavo, kad ten kažkas vyksta, kad liečia šlapimo dalį. Kai jis atsiguldavo ant jos, kartais gulėdavo, kartais liesdavosi. Pagulėjimo metu jis liesdavo galiuku. Nežino, ar jis darydavo judesius, bet kai jis ant jos atsigula, pražergia jos kojas. Po tų pagulėjimų nėra mačiusi kažkokio skysčio ant patalynės, ant savo kūno ar ant tėčio. Iš kitos pusės, iš nugaros nėra buvę, kad ją liestų. Tėtis sakydavo, kad dabar ją „išpis, kad darysim seksą“. Kai tėtis ją užguldavo, būdavo sunku jį išlaikyti. Tos vietos, kur ji paminėjo, jautėsi blogai, bet neskaudėjo. Jis bučiuodavo veidą ilgai, o prie apatinių dalių nelindo su lūpomis, tik su rankomis. Tie bučiniai buvo į lūpas, tai trukdavo apie pusę minutės. Tie bučiniai jai buvo nepriimtini. Tėtis turėtų vieną kartą pabučiuoti, jei kaip dukrą, o jis daug kartų arba ilgai laikydavo bučiuodamas. Tėtis tų veiksmų metu būdavo blaivus ir išgėręs, bet dažniausiai blaivus. Patį pirmą kartą apie lietimus pasakė socialinei darbuotojai R. Š.. Po to dar sakė (duomenys neskelbtini) psichologei S.. Po policijos kvietimo su tėvu dar teko bendrauti, jis jai skambindavo telefonu, kurį jai nupirko kaip atsiprašymą. Skambino jai vakar, kai buvo „(duomenys neskelbtini)“, pasakė, kad negali kalbėti. Paskui jam perskambino, jis paklausė, kur yra, pasakė, kad eina iš „(duomenys neskelbtini)“, o jis sakė, kad paskambintų, kai bus viena, bet ji neskambino. Anksčiau jis sakė, kai buvo (duomenys neskelbtini), kad ji nieko nepasakotų, kad nieko nekalbėtų. Tėtis jai nupirko telefoną. Vaikų namų darbuotoja perdavė telefoną, sultis nuo tėčio. Į jos telefoną įsideda dvi kortelės, vienos kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), o antro nežino. Tėtis skambino iš bet kokių numerių, iš tetos N., vis keitė numerius. Jis jai skambino į abu numerius, jis turi jos abu numerius. Jis skambino ne iš savo numerio. Iš savo numerio jis tik siunčia šuns nuotraukas ir viskas. Ji jautėsi blogai, nes tėtis kartais sako, kad ji paspringtų, viską. Tėtis grasindavo jai, kad atsidurs vaikų namuose. Be „tapkės“, šlepetės sudavimo, jis paimdavo už rankos, tempdavo. Jai neskaudėdavo, bet blogai jausdavosi. Kai mėlynė būdavo, jis sakydavo, kad ji pati kalta. Mėlynės atsirasdavo kartais nuo jos neatsargaus elgesio.

Į įtariamojo klausimus: pas tėtį į lovą ateidavo pati, nes iš jos lovos būdavo nepatogu žiūrėti „teliką“. Tėtis padarydavo masažą. Retai darydavo masažą, nes ji nustumdavo, nes jai nepatikdavo, kai liesdavo krūtinę, apačią, šlapimą. Su ranka lysdavo, darydavo masažą, minkydavo. Masažas buvo daromas krūtinei ir šlapimo vietai. Masažo metu jis lysdavo, spaudinėdavo su savo rankomis. Spaudinėdavo viršutinę kūno vietą, apatinės nespaudinėdavo. Masažuodavo kitas kūno vietas, nugarą, kojas. Sakydavo, kad jei patinka, tai tylėtų. Tėtis pats prašydavo, kad darytų jai masažą. Ji tėtį apsikabindavo ir pabučiuodavo, taip parodydavo meilę.

Nukentėjusioji pati prisiminusi parodė, kad vieną kartą maudantis tėtis atėjo ir bandė jai patrinti priekį, bet neleido.

Į prokurorės klausimus: tas vonios įvykis buvo jau seniai, (duomenys neskelbtini) klasėje. Nežino, kodėl jis atėjo, ji blogai pasijuto, kai jis atėjo į vonią. Jis trynė priekį, paskui nugarą. Paskui jo nebeįleisdavo. Trynė visą priekį (parodo paveikslėlyje kaklą, krūtinę, pilvą) ir nugarą (t. 1, b. l. 124-129).

4. Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą R. K., apklausta kaip liudytoja teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad yra K. L. laikina globėja. Spalio 24 d. Vaiko teisių apsaugos darbuotojai ją atvežė. K. apie įvykius nekalba. Nori pabrėžti, kad jos ir tėvo santykiai yra labai geri, ji labai laukia, kada galės su tėvuku pakalbėti. Sakė, kad tėvą myli ir ji yra parašiusi tėvui laišką. Ji jo atsiprašė ir liudytoja vieną kartą jos paklausė: „Ar tiesa, kad tėvukas lindo prie jos?“. Ji sėdėjo prie rašomo stalo, nusisuko su kėde ir pasakė nenorinti kalbėti, bei pasakė, kad kaip jis jai padarė taip ir ji jam atkeršijo. Nepasakė, ką padarė. Mergaitė mokosi gerai. Dalyvavo anglų olimpiadoje. Į mokyklą eina noriai. Liudytoja turi du globotinius: abu su negalia, vienam (duomenys neskelbtini) metų, kitam – (duomenys neskelbtini) metų ir jų santykiai geri. K. nesišalina berniukų. Liudytojos vyras kartu gyvena, bet jis gyvena kitame kambaryje, santykiai su juo geri. Užeina jai piktumų. Pareina iš mokyklos susinervinusi, kad auklėtoja neleidžia į mokyklą su suplėšytais džinsais ir ji labai keikiasi. Liudytoja ją nuramina. K. gera mergaitė, padeda, ko paprašoma. Labai keikiasi, nes kaip ir jaunimas. Liudytoja jos neklausia, iš kur ji žino keiksmažodžius, tik paskui pasako, kad negalima keiktis. K. tėvas padeda pinigais. Ji važiuos į (duomenys neskelbtini), tai paprašė tėvo 20 eurų. Tėvas pasakė, kad duos 50 eurų. Gal dėl to ir myli tėvą, kas čia žino. Jei liudytoja neduos jai telefono su tėvu pabendrauti, tai ji verks. Jie nieko nekalba apie tai. Liudytoja sakė K., kad su tėvu negalima kalbėti, tai ji puola į ašaras. Jei jis darytų kokią nors įtaką, tai liudytoja uždraustų jiems kalbėtis. Po įvykio K. gavo telefoną iš tėvo, kai buvo vaikų namuose. Perdavė per tuos, kurie ten dirba. Iš pradžių ji nekalbėjo su tėvu, tik po kelių mėnesių pradėjo bendrauti. K. pati lygtais parašė, kad nori bendrauti su tėvu. Tėvas jai skambinti pradėjo ne iš karto po įvykio. Tiksliai nebepasakys kada. Jai sakė, kad negalima kalbėti su juo, tai ji tuoj puola į ašaras: „Aš myliu tėvą, man jo reikia“, bet gyventi su tėvu nenori. Kai jos klausė, kur nori gyventi, tai pasakė, kad su liudytoja. Atrodo, kad po jos apklausos tėvas pradėjo jai skambinti. K. apie savo ankstesnį gyvenimą nieko nenori kalbėti ir nekalba. Apie buitį, kasdienybę nieko nepasakoja. Kai pasako, kad atvyks iš vaiko teisių, ji tuoj pat susinervina, kad vėl reikės kalbėti. Lankosi pas gydytoją psichiatrę G., K. geria vaistus, kad pakeltų nuotaiką, pavadinimo nebepasakys. Kai pateko pas liudytoją, buvo nutraukę vartoti tuos vaistus, tėvas nebepirko, bet kai atsidūrė pas liudytoją, vėl užregistravo K. pas gydytoją ir ji vėl pradėjo vartoti vaistus. Kai pateko pas liudytoją, jos nuotaika yra labai pagerėjusi. Pasakė, kad jai daugiau nebėra pykčio. Ant auklėtojos pasikeikia, bet namuose ne. Tėvas paskambina vakarais 9 val. Pakalba apie šuniuką, kurį K. labai myli. Yra toks susitarimas prieš miegą pakalbėti. Kai kalba, liudytoja visada girdi, nes visą laiką būna šalia. Nežino, ar jai tėvas paskambina kitu laiku. Kartą parėjusi iš mokyklos K. apie berniuką pasakojo, kad ją norėjo pabučiuoti, o paskui sakė, kad pasipaistė. Tarp K. ir jos mamos santykių nėra. Iš pradžių, kai atėjo pas liudytoją, jos susiskambindavo. Su K. buvo kartą apsipirkti ir ji mamai pasakojosi, kad apsipirko „(duomenys neskelbtini)“, tai motina jai pasakė: „Tai ką, nebegali naujų nusipirkti?“, o K. užpykusi sako: „Ko čia aiškini, jei alimentų nemoki, tai iš kur turiu pirkti?“. Nuo to karto nebesiskambina. Nežino, kuo grindžiama 6000 neturtinė žala, kurią prašoma priteisti K..

5. Liudytoja D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra nukentėjusiosios močiutė. K. augo su savo mama E. pas liudytoją, kartu gyveno liudytojos dukra J. ir sūnus. Paskui K. su mama išsikraustė pas A., o vėliau į (duomenys neskelbtini), kur E. turėjo sugyventinį. K. sakė, kad ten ją muša, buvo uždarę į kambarį ir, kad tas kitas mušė. Su A. L. K. pradėjo gyventi, kai dar nėjo į mokyklą, gal buvo (duomenys neskelbtini) metų. Pas liudytoją nėjo gyventi, nes vietos nebuvo. Nuo tada gyveno su tėvu. Abu tėvai rūpinosi mergaite. K. ateidavo pas ją, pabūdavo gal pusę valandos ir važiuodavo atgal. Būdavo, kad palikdavo K. pas ją savaitei, dviem. Nuvažiavo pas kaltinamąjį ir K. į namus, buvo viskas gerai. Kai K. A. iškvietė policiją, tada ji sužinojo apie tai, kuo kaltinamas A.. Jis pasakė, kad K. jį kaltina visokiais dalykais: kad už krūtinės graibė, už pilvo. Kai K. buvo pas liudytoją, jos klausė, tačiau ji nieko nesakė, tik galvą nuleisdavo ir viskas. Liudytojos dukra taip pat klausė, tačiau K. irgi nieko nesakė. Su anūke artimai bendraudavo, susiskambindavo, atvažiuodavo. Kai skambindavo su anūke, tai ji būdavo patenkinta, atvažiuodavo į miestą, sakė, kad pirko batus, auskarus. O kas dėjosi namuose, nežino. Dabar, kai pasikeitė telefono numeris, tai nebeturi K. telefono. Su dukra J. buvo pas K. ir A. L. nuvažiavę, anūkė nesiskundė, buvo patenkinta. Iš K. mamos yra priteistas išlaikymas A. L.. Liudytojos dukra su A. L. nebuvo susituokusi, ji ištekėjo už G., bet su juo nebegyvena. Dabar dukra gyvena (duomenys neskelbtini), nakvynės namuose. K. tėvą keikė visokiais žodžiais: „Kad greičiau padvėstum, kad nenoriu tavęs“. Klausė, kodėl taip kalba, tai užsidaro ir viskas. A. L. irgi klausė, kodėl taip kalba, tai sakė, jog nežino. Kol kas K. neturėjo sveikatos problemų. Su liudytoja bendravo gerai, tik ant motinos pykdavo, kad negyveno kartu pas tėvą, kad važinėjo pas vieną, pas kitą vyrą. Kartą ėjo pas sūnų atsigerti arbatos ir ėjo per tiltą. K. susipyko su jos sūnumi ir išvadino jį visokiais žodžiais. Klausė, kas yra, bet nieko nesakė. Dar iš nervų liudytoją pastūmė, o paskui sako: „Atsiprašau, babyte“. K. nesakė, kad prieš ją naudojo smurtą. Pats A. L. nieko nepasakojo, tik pasakė, kad iškvietė policiją ir išvežė. Kai K. buvo paimta iš A. L., paskui A. L. pasakojo, kad paėmė K., kad yra (duomenys neskelbtini), o paskui sužinojo, kad R.. A. L. sakė, kad norėjo paimti telefoną ir gal netyčia pastūmė. Pasakė, kad ji kitame kambaryje užstūmė lovą ir iškvietė policiją. Kai liudytoja buvo nuvažiavusi pas juos, tai K. atsiguldavo į lovą, televizorių žiūrėdavo, bet nieko blogo nei jis, nei ji nedarė. Kitą sykį atsisėda, apsikabina, pabučiuoja, tai sakydavo: „Nebeseiliok man galvos“. Tai užeina ir nieko, užeina užsiraukia ir išeina į kitą kambarį. K. sakė, kad masažavo jai kojas, nugarą, tai pasakė, kad šito nematė, negali patvirtinti. Jai A. sakė apie masažą, bet ji to nematė. Negali pasakyti, kodėl K. taip pasakoja, taip pat nežino, ar tai teisybė, ar ne. Pas A. L. yra trys kambariai. Kur A. L. gyvena, kambaryje yra dvi lovos, sekcija, televizorius. K. kambarys buvo kitas. Paskui sakė, kam šildyti visus, tai jie gyveno viename kambaryje, bet ne vienoje lovoje. K. sakė, kad tėtės lova prie lango, o jos – prie sienos. K. mokslai sekėsi gerai. Nežino, iš kur jai pykčio priepuoliai. Vaikui užeina pykčio priepuoliai, o paskui ji atsiprašo. Gal reikia kokių vaistų jai išgerti. K. gydėsi (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ klinikoje. Vieną sykį (duomenys neskelbtini), o paskui buvo (duomenys neskelbtini), kiek iš A. L. girdėjo. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė įvykius.

5.1. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, liudytojos D. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, perskaityti teisiamojo posėdžio metu.

2022 m. lapkričio 30 d. liudytoja D. B. parodė, kad K. L. yra jos anūkė, tai yra, dukters E. B.-G., gim. (duomenys neskelbtini), dukra. K. nuo kūdikystės iki maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus gyveno kartu su ja, savo mama ir jos sūnumi J. B., gim. (duomenys neskelbtini). Kai K. buvo maždaug (duomenys neskelbtini) metai, ji su savo mama išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), ir gyveno kartu su A. L., jo namuose. A. L. pripažino tėvystę tik tuomet, kai pasidarė DNR tyrimus. K. (duomenys neskelbtini) pradėjo lankyti mokyklą. Abu tėvai ja rūpinosi, A. tuo metu dirbo, teikė išlaikymą savo dukrai. Kartu su savo jauniausia dukra J. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnumi J. nuvažiuodavo pas juos į svečius, viskas jų šeimoje buvo gerai. J. su K. nuo pat mažens gerai sutardavo, jos viena kitą vadina sesėmis. Mokslai K. pradinėse klasėse sekėsi gerai, mergaitė noriai mokėsi, mokykloje turėjo draugų. K. dažnai paskambindavo, abi kalbėdavosi. Jų abiejų tarpusavio ryšys yra labai artimas. Kai K. mokėsi, berods, penktoje klasėje, ji su savo mama išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), pas E. tuometinį draugą G. (šiuo metu su juo negyvena). E. buvo už jo ištekėjusi, bet gyvenimas tarp jų nesiklostė, prasidėjo įvairūs nesutarimai. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu K. apsigyveno pas tėvą, o jos mamai buvo priteistas išlaikymas. K. aplankydavo rečiau, viena kitai pasiskambindavo, ji pati atvažiuodavo pas ją. Klausdavo jos, kaip sekasi gyventi su tėvu, ji atsakydavo, kad viskas gerai. A. L. taipogi jai sakė, kad didesnių problemų nėra auginant vaiką. Vėliau, tai buvo maždaug šių metų pradžioje, A. L. jai papasakojo, kad K. jo neklauso, keikia jį visokiais žodžiais, jis pagalvojo, kad jai prasidėjo paauglystė. Kiek jai žinoma, ji šių metų pavasarį gydėsi (duomenys neskelbtini), Vaikų psichiatrijos skyriuje. A. L. jai sakė, kad K. blogai su nervais. Ji K. klausė, kas jai yra, kodėl ji nervinasi ir panašiai, tačiau ji jai neatsiskleidė, ir ji jai pasakiusi, kad jai mamos meilės reikia, ir ši atsakė, kad taip. Buvo toks atvejis jos namuose šių metų pavasarį, kai A. L. darė operaciją, o K. buvo pas ją. Eidama lauke su sūnumi J. sutiko ją kartu su dukra J.. K. apkaltino juos, kad neva jie einantys pirkti alkoholio, po to pradėjo šaukti ant J., pasakė: „kad tavo snukio nematyčiau, padla“, visokiais necenzūriniais žodžiais. Kodėl ji taip jį iškeikė, nežino, pagalvojo, kad jai su nervais, psichika kažkas negerai. Šių metų spalio mėnesį jai paskambino A. L. ir pasakė, kad jo namuose nebėra K.. Paklausus, kas nutiko, jis papasakojo, kad įvyko konfliktas tarp abiejų, kai šis nedavė jam telefono. A. L. jai sakė, kad konflikto metu gal netyčia papešė jai už plaukų, kai norėjo paimti iš jos telefoną. K., pasak jo, užsistūmė savo kambario duris su lova ir išsikvietė policiją. Vėliau, kai K. buvo apgyvendinta pas globėją, A. L. buvo įteikęs per dukrą E. K. įvairių maisto produktų. Tiesiogiai su K. jis nebuvo susitikęs. Ji K. klausė, ar tėvas ją mušė. Iš pradžių K. „mykė“, nenorėjo nieko sakyti, po to pasakė, kad mušė. Klausė, ar norėtų grįžti pas tėvą, ji atsakė: „iš manęs visi ten juoksis“. K. pokalbio metu buvo nekalbi, nuleidusi galvą, nenorėjo atvirauti. Buvo telefoninis pokalbis su A. L., kai K. gyveno pas globėją, ir A. L. jai pasakojo, kad K. atsiguldavo pas jį į lovą ir prašydavo, kad jis ją pamasažuotų. A. L. sakė, kad masažuodavo jos kojas, nugarą, pilvą, prie jos intymių vietų nesileisdavo, gal, kaip jis sakė, ir kliuvo kokį kartą per krūtinę. Taip pat sakė, kad K. bučiuodavo jo galvą, į lūpas. Jis pats jai sakydavęs, kad neseilėtų jo. Vėliau iš po K. apklausos A. jai pasakojo, kad ji sakiusi teisėjui, jog jis neva jai yra rodęs savo lytinį organą. Jai pasirodė, kad A. buvo geras tėvas savo dukrai, ja rūpinosi (t. 1, b. l. 188-191).

6. Ekspertė T. G. – N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra įtraukta į ekspertų sąrašą. Išvadą tvirtina. K. L. nebuvo nustatyta kalbos ir pažintinės veiklos bei kitų psichologinių ypatumų, dėl ko ji negalėtų būti liudytoja, tai yra, suprasti, įsiminti informaciją, ją atgaminti. Padidintas polinkis fantazuoti jai irgi nebuvo nustatytas, nors medicininėje dokumentacijoje buvo pažymėta, kad gali fantazuoti ir meluoti. Ekspertizės metu buvo nustatyta priešingai, nes jai buvo sunku atlikti bet kokias užduotis, susijusias su vaizduote, net įsitraukti į tokias užduotis. Ji vis akcentuodavo, kad realiai taip nebūna. Buvo stebėta, kad kalbėti apie tėčio veiksmus jai yra emociškai sudėtinga. Jos paklausus apie tai, ji pyko, buvo irzli, elgesys tapdavo nekryptingas, pasidarydavo nedėmesinga. Stengėsi kontroliuoti savo kylančius jausmus. Tuo pačiu visas jos pasakojimas, tiek apklausos ir ekspertizės metu, vertinamas kaip realistiškas, nes atitiko jos vartojamą žodyną, protinio išsivystymo lygį. Vaizdo ir garso įraše buvo matyti, kad ji apsiverkia ir graudinasi, jos pasakojimas buvo nuoseklus, nekito kalbantis skirtingomis aplinkybėmis. Ekspertizės metu buvo nustatyta, kad tiriamoji patyrė įtariamojo poveikį, tiek tiesioginiais žodžiais, tiek netiesioginiais: perkant daiktus, dovanojant dovanas, perduodant šias dovanas, kad nekalbėt7 apie byloje tiriamus įvykius. Taip pat nustatyta, kad tas poveikis reikšmingos įtakos K. L. gebėjimui būti liudytoja ir jos duotiems parodymams apklausos metu, nepadarė įtakos, kad ji nekalbėtų, ar galimai sakytų ne tiesą. Kita dalis, kaip suvokia tuos veiksmus, tai ekspertizės metu buvo nustatyta, kad ji galėjo suvokti jos atžvilgiu galimai atliekamus fizinio smurto veiksmus ir jiems priešinosi, bet veikė jos jaunas amžius ir santykis su įtariamuoju. Galimai seksualinio patirtų veiksmų savo atžvilgiu esmės K. L. nesuvokė. Ji nesuprato tų veiksmų reikšmės. Nustatyta, kad šiems veiksmams ji priešinosi, kaip sugebėjo: bandė atstumti, sakydavo, kad išeitų, bandydavo apsirengti, bet dėl amžiaus, santykio su tėčiu, ji negalėjo aktyviau šiems veiksmams priešintis. Pagal savo amžių K. L. galimai fizinio smurto veiksmus suvokė ir tai atitinka jos amžių. Seksualinio pobūdžio veiksmų esmės ji pilnai nesuvokė. Ji suvokė, kad jai tai nepatinka, kad tai nemalonu ir apklausos metu sakė, kad neturi taip bučiuoti, liesti, bet nesuvokė jų reikšmės, kuo toks elgesys yra netinkamas. Pasakojimas apie įvykį buvo nuoseklus, nekito, tik gal reikia paminėti, kaip ir rašė ekspertizės metu, kad dėl patiriamo poveikio ekspertizės metu ji kalba daug labiau rezervuotai, yra uždaresnė šioje temoje, ko nebuvo apklausos metu. Bendrai reikia pastebėti, kad santykis su tėčiu buvo konfliktiškas, įtemptas ir, kad psichologinį smurtą, panašiai kaip ir seksualinį, yra visada sunkiau suprasti, suvokti. Yra santykių su tėčiu ypatumai, nes išėjus mamai, jis liko vieninteliu jos rūpintoju ir todėl jai dar sunkiau buvo suprasti, galimai netinkamus atliekamus veiksmus. Ekspertizės metu kabutėse pažymėta yra tiesioginė K. L. kalba su ja bendraujant ekspertizės metu. Ekspertizės akte paminėjo, kad ji kalba apie daugkartinius veiksmus. Psichologiniu požiūriu K. L. pasakojimas apie jos turimas patirtis yra realistiškas, atitinka jos vartojamą žodyną, jos protinio išsivystymo lygį. Atliekant psichologinį vertinimą buvo pastebėta ekvivalentiški jausmai tėčio atžvilgiu, yra viena, dalis dėl kurios ji pyksta, jaučiasi nuskriausta dėl galimai netinkamo jo elgesio, o iš kitos pusės, ji atskleidžia, kad jai emociškai jis reikšmingas, jo pasiilgsta ir nori turėti santykius. Kaip nurodė pradžioje, nebuvo nustatyti jos pažintinės veiklos, mąstymo ypatumai, dėl kurių ji galėtų neatskirti skirtingų įvykių. Ji gali duoti parodymus apie konkrečias faktines aplinkybes ir apie kitus įvykius gali nupasakoti detaliai ir tie pasakojimai skiriasi. Aplinkybė buvo pastebėta ir nurodoma ekspertizės akto 20 psl., kad medicininiuose dokumentuose yra atžymimas K. L. polinkis meluoti ir fantazuoti, tačiau jis nėra detalizuotas ir aprašytas, kur toks jos elgesys buvo stebėtas. Padidintas polinkis fantazuoti ekspertizės metu nebuvo nustatytas, net buvo pastebėta priešingai. 2022 m. balandžio mėn. buvo pažymėtas polinkis meluoti, bet reikia pačių gydytojų klausti, kuo remdamiesi padarė tokią išvadą. Atlikus psichologinį vertinimą tai nenustatyta. Dokumentacijose yra tik pažymėta, bet nėra detaliau aprašyta, kuo tai pasireiškia, tai vertinti tik tokius žodžius labai sudėtinga. Tokio amžiau vaikams meluoti, fantazuoti buitiniais dalykai ir seksualiniais, tai pirmiausia reikia pažymėti, kad ekspertizės metu melavimas kaip asmens savybė nėra vertinta, nes visi galime pameluoti, tai negali vertinti K. L. melavimo, nemelavimo. Kas vertinama ekspertizės metu, tai yra padidintas polinkis fantazuoti, ar vaikas gali atskirti realybę nuo fantazijos, ar tai susimaišę, ar ne. Vaikams yra būdinga ir kažkiek būtina fantazuoti savo gyvenime. K. L. padidintas polinkis fantazuoti, negalėjimas atskirti realybės nuo fantazijos, nebuvo nustatytas. Taip pat reikia pažymėti, kad ir fantazuodami nei vienas negalime fantazuoti apie dalykus, kurių nesame patyrę, ar apie kuriuos nežinome. Pavyzdžiui, kaip užgulti ir trintis, tai sufantazuoti tokį dalyką būtų labai sudėtinga.

7. Ekspertė R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra ekspertų sąraše. K. L. ekspertizės metu buvo nustatytas sutrikimas, kuris yra įvardijamas, kaip (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini). Šis sutrikimas buvo stebimas ekspertizės metu. Remiantis bylos medžiaga pradėjo simptomai reikštis jau anksčiau, galimai apie 2021-2022 metus ir tai buvo siejama su A. L. veiksmais. Šis sutrikimas turi labai konkrečią simptomatiką ir tam, kad ji kiltų, turi būti specifinis, konkretus įvykis ir, paskui jam įvykus, dėl to kilę tam tikri simptomai. Dalis jų yra persipinantys su kitais sutrikimais: miego sutrikimas, negalėjimas susikaupti. Bet yra labai aiškūs prisiminimai, kylantys vaizdiniai dėl tos veikos. Ji kalba apie tai ne tik ekspertizės metu, ji tai nurodė būdama ir „(duomenys neskelbtini)“. Galima įtarti, kad panašių dalykų jai kilo ir 2022 m. balandžio mėn., kai buvo gydyta (duomenys neskelbtini), nes buvo minėta, kad jai kyla įkyrios mintys, susijusios su tėčiu, dėl kurių ji sunkiau užmiega. Tai tokie simptomai, kurie konkrečiai nukreipti į tėtį ir susiję su jo tiriamu elgesiu, buvo įvertinti kaip šio sutrikimo sindromo dalis. Labai sunku atskirti, kai to paties žmogaus skirtingi veiksmai yra nukreipti į tave. Ekspertizės metu rašė, kad jai nustatytas ir kitas sutrikimas – emocijų sutrikimai vaikystėje, dėl ko ji yra uždara ir nerimastinga ir sunkiau „mezganti“ kontaktus, kai susiformavimui reikalingas ilgesnis laiko tarpas. Daugybė įvykių prisidėjo prie jos susiformavimo. Dėl reakcijų ji daugiau kalba apie prisiminimus, kurie jai kyla dėl galimai seksualinio patirto smurto iš tėčio, bet prie to prisidėjo ir bendras tonas. Veiksmai, kaip žeminantys, įžeidžiantys žodžiai, atribojant seksualinį poveikį: „durnele, prostitute, trenkimas šlepete į šlaunis, į sėdmenis“, tai šiuo atveju ji apie tai nekalba. Bendrai kalbant, tai fizinis smurtas taip pat gali sukelti tokias reakcijas. Šiuo atveju ji labiau kalba apie galimai seksualines patirtis. Ji daugiau reaguoja į seksualinį prievartavimą. K. L. kalbėjo apie intensyvius prisiminimus, apie košmariškus sapnus, tai ši simptomatika jai labiau reiškiasi siejant su seksualiniu smurtu. Jai buvo nustatyti du sutrikimai, kiti emocijų sutrikimai vaikystėje, kurie siejasi su visomis jos patirtimis. Nepriežiūra, psichologinis, fizinis smurtas sukėlė kitą sutrikimą, tai daugybė ją veikusių neigiamų patirčių ilgainiui suformavo kitą sutrikimą, tai būtų pažymėta 25 psl. ekspertizės išvadoje. (duomenys neskelbtini) sieja su patirtais seksualiniais veiksmais. Ligos kodas (duomenys neskelbtini) siejamas su vaikystės nepriežiūra, fizinis apleistumas, kaip nurodyta 25 lape. Išvados 6 punktas, 26 lape, siejamas su seksualine prievarta. Emocijų sutrikimas vaikystėje vystosi ne tik dėl įtariamojo galimai įvykdytų veikų, bet buvo ir kitų daug aplinkybių, tai atskirti, kiek jis prie to prisidėjo, nėra galimybės. Emocijų sutrikimas galėtų atitikti nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes tęsiasi ilgai, bet susieti tik su vertinama veika, tikrai negalima. K. L. rekomenduojama ilgalaikė psichoterapinė pagalba. Būsena pati savaime nepagerės. Negali prognozuoti, kas bus ateityje. Buvo įvertintina visa pateikta medicininė dokumentacija, bylos medžiaga ir buvo pastebėta, kad nuo 2021 m. balandžio mėn. ji buvo konsultuota psichiatro, buvo diagnozuoti kiti emocijų sutrikimai vaikystėje. Jai buvo skirtas gydymas dirglumui, intensyvumui mažinti. Pagrindinis darbas – psichoterapija, o vaistai gali būti kaip priedas kažkokiems simptomams slopinti. Ar vartoti vaistai ir diagnozė galėjo įtakoti, sukelti (duomenys neskelbtini), kad lengviau pernešti stresą, tai tas sutrikimas, kur jai buvo diagnozuotas iki galimai seksualinio smurto, jis siejasi su kitais įtariamojo veiksmais, tai visiškai atskirti negali.

8. Liudytoja R. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino apie įvykį nuo praeitų metų spalio mėn., kuomet tėvas, būdamas neblaivus, smurtavo prieš savo nepilnametę dukrą ir eigoje išaiškėjo dėl galimo tvirkinimo. Šiuo metu K. L. paskirta globa, tėvui teikiamos socialinės paslaugos ir jam draudžiama bendrauti su dukra. Šiai šeimai teikiamos paslaugos nuo 2010 m. Liudytoja asmeniškai teikia nuo 2017 m. liepos 4 d. Kad šeima negeba tinkamai funkcionuoti, pastebėjo dar tada, kai kartu gyveno K. L. mama, nes buvo dažnas girtavimas, būdavo ir fizinio protrūkio tarp vyro ir žmonos. Kai K. grįžo gyventi pas tėvą, tai nuo 2021 m. prasidėjo nuotolinis mokymasis ir K. L. piktybiškai nesijungdavo prie pamokų, nors ji buvo pirmūnė ir buvo labai keista. Tėvas tuo metu dar dirbo. Daugiau prasidėjo tokie dalykai, kad liudytoja ateina pas juos namus ir randa K. spintą išdažytą teptuku juodais dažais. Darydavo konsultacijas su K. kabinete, ji sakydavo, jog negali pakęsti savo tėčio, kai jis jai kažką sako. Kildavo dažni konfliktai, kai K. buvo liepta atlikti savo pareigas, atliekant namų ruošos darbus. Jei ji šito neatlikdavo, tėvas atimdavo iš jos mobilų telefoną arba planšetinį kompiuterį. Tuo metu būdavo keiksmažodžių lavina, ji trenkia durimis ir išeina iš namų. Tai buvo dažnas reiškinys. Paskui K. pati pasakė liudytojai, kad tėvas ją nervina, kad jai sunku jo klausyti. Tada buvo nukreipta pas psichologę. K. ten patiko, bet situacija nepasikeitė. A. L. liudytojos rekomendacijų netaikė dėl bendravimo su dukra. Jis buvo linkęs moralizuoti visą situaciją. Jis jai moralizuodavo, o ji baisiai į tai sureaguodavo ir eilinį kartą konfliktas neišspręstas, durys užtrenktos ir nebendraudavo. Paskui dar labiau pablogėjo mergaitės psichinė, emocinė sveikata ir pati atėjusi pas liudytoją pasakė, kad nebegali, jog sunkiai miega ir nežino, kodėl jis ją pradėjo taip nervinti. Tuo metu A. L. kartu su mergaite buvo nukreiptas pas gydytoją psichiatrę. Jai buvo išrašyti medikamentai. Tėvas ne visada užtikrino tikslingą jų vartojimą. Situacija buvo tokia, kad vieną diena buvo geriau, kitą – blogiau. Būdavo, kad ryte santykiai geri, o po kelių valandų vėl didžiausias karo mūšis. Paskutinis atvejis, kuris buvo labai žymus, tai buvo praeitų metų birželio 3 d. Apie 22 val. į savo asmeninį telefoną liudytoja gavo iš K. skambutį. Ji kaip ir verkdama pasakė, kad tėvas yra neblaivus ir palietė jos krūtinę. Liudytoja iš karto nuvyko pas juos. K. rado savo kambaryje ant lovos, ji buvo susidėjusi kuprinę bei pasiruošusi vykti pas J. K., kuri visą laiką ją prižiūrėdavo. Kai atvyko, K. pasakė tą patį: „Aš pasakiau tėčiui, kad man reikia naujos liemenės, nes ši per maža, ir tėtis palietęs mano krūtinę pasijuokė ir pasakė, kad mano krūtys mažos kaip mamos ir jai niekas naujos nepirks“. Liudytoja nuėjo pas A. L. į kambarį, jis tuo metu miegojo, nesuprato, kas vyksta. A. L. paklausė K., ką ji čia pridirbo. K. įbėgo į kambarį ir sako: „Atiduok man telefono pakrovėją“, o tėvas pasakė; „Kodėl nesakai visos tiesos, kad tu nepabaigei nuravėti tau skirtos darže vagos?“, tuomet kilo tarp jų konfliktas ir jis nuėjo gulti, nepadavęs jai pakrovėjo. Jo teigimu, ji sugalvojo tą melą, kad gautų, ko nori. Liudytoja su K. išvyko pas J. K.. J. pasakė, kad gal pavyks pakalbėti apie šį incidentą. K. buvo pasakyta, kad be pirmadienio negrįžtų pas tėvą ir, kad nevyktų į mokyklą be liudytojos, tačiau šeštadienį ryte gavo iš A. L. skambutį, kuris klausė, kur yra dukra ir, kada grįš. Pasakė, kad jis jos neieškotų ir, kad ji saugiai pas J., kad pirmadienį visi susitiks ir pakalbės. Šeštadienį liudytojai paskambino J. ir pasakė, kad K. išėjo pas tėvą į namus. Pirmadienį nuvyko pas juos į namus, rado juos pusryčiaujančius, geros nuotaikos. Aiškinantis aplinkybes jie abu patvirtino, kad K. gal blogai suprato apie tai, kaip tėvas nenorėjo pirkti liemenėlės. Jie abu pasakė, kad viskas yra tvarkoje. K. buvo pasiūlyta psichologo konsultacija, bet pasakė, kad lankytis nenori ir nereikia. Po to įvykio vėl buvo susitikimai, važiuodavo dažnai apsipirkti, tėvas duodavo pinigų. Pirko liemenėles, apatinį trikotažą. Pačiai mergaitei kildavo tų problemų, kad jis nesupranta jos ir ne taip elgiasi, kaip kitų draugių tėvai. A. L. nedraudė dukrai bendrauti su draugėmis, būdavo, kad draugės atvykdavo pas ją į namus. Jos kiekviena darbo savaitė buvo užimta, nes po pamokų vykdavo į vaikų dienos centrą. Po apsilankymo pas psichiatrę buvo konsultuotasi su gydytoja, tai išvada buvo tokia, kad mergaitės emociniai sutrikimai, kurie buvo patirti jos vaikystėje yra dėl tėvų netinkamo gyvenimo būdo. Ji pasakodavo gydytojai visus prisiminimus iš vaikystės, kaip tėvai mušdavosi, kaip girtaudavo. A. L., teikiant paslaugas, prie liudytojos būdavo santūrus žmogus, o E. G., K. motina, negebėdavo nuslėpti net nuo liudytojos savo emocijų. Ji yra primušusi A. L., matant liudytojai. Liudytoja nurodo negalinti nei teigti, nei paneigti apie K. melavimą. Namuose jai būdavo labai blogai, nes dienos centre, mokykloje sakydavo, kad mergaitė – tobulas žmogus, ji maloni, paslaugi, nieko panašaus nedarydavo, kaip elgdavosi su savo tėvu. Dėl mamos ji buvo pasakiusi, kad nenori bendrauti su „ta alkoholike“. Ji buvo mamą išvadinusi necenzūriniais žodžiais. Ji jos negerbia. K. psichologo paslaugas teikė psichologė S. G., (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre. Neturi atvejo, kad galėtų pasakyti, jog K. būtų melavusi. K. kartu su J. K. pasakydavo, kad tėvas neblaivus, o ji yra A. L. podukra. Tiki, kad savaitgaliais būdavo išgėrinėjama, bet kai atvykdavo pirmadienį, to nematydavo. Jis parodydavo tarą vieno litro alaus. Kai jis susirgo, atvejų dėl girtavimo žymėta nebuvo. Buvo keletą kartų, kad jis parodo spintelę ir ką išgėrė. Jis tvirtai sakydavo, kad būdavo tik tas alaus kiekis. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. A. L. konflikto metu dukrą vadindavo „durnė“. Pati K. sakydavo, kad ne kartą ją vadino „kekše“. Liudytojai atrodo, kad nebūdavo dviejų savaičių be tokių žargonų. Dėl fizinio smurto nieko nepastebėjo. Šią vasarą pastebėjo, kad K. pradėjo puoštis, save žiūrėti, dažytis. Praeitų metų vasarą ji labai greitai suaugo ir sumoteriškėjo. Be birželio 3 d. įvykio, jokių pastabų apie tėvo prisilietimus nebuvo girdėjusi. Buvo jai ne kartą pasakyta, kad jei kažkas blogai, ar tėtis išgėręs, kad skambintų 112. Ji tą žinojo. Visada žinojo, kad galėjo kreiptis pas J.. Žinojo, kad liudytoja yra šalia ir mano, kad ji liudytoja pasitikėjo. Jos kalbėdavosi dviese apie fiziologinius pokyčius, tai nebuvo tabu. Birželio 3 d. paklausė, ar tai pirmas kartas. Ji paminėjo, kad daugiau taip nėra buvę. Po to įvyko mergaitę sutikdavo, kai jai reikėjo perduoti kažkokius daiktus, kad tėvas nesusitiktų su dukra. Tai buvo labai trumpai. Mergaitė palaikydavo su liudytoja ryšį internetu, bet ji visą laiką siųsdavo fotonuotraukas iš mokyklos. A. L. gyvena didelėje baimėje, jis nesuvokia, kas vyksta ir traktuoja tai kaip šmeižtą prieš jį. Kas nutiko konkrečiai 2022 m. spalio 15 d., smulkių detalių nežino. Tik žino, ką kalbėjo atvejo vadybos posėdžio metu, o daugiau informacijos jiems neteikė. Jis buvo paminėjęs, kaip jis žaisdavo su ja „vagimis“ ir jis jai pasakė: „Tave pagausiu ir išprievartausiu“, kažkas panašaus. Taip buvo nesenai. Apie spalio 15 d. konfliktą A. L. pasakojo, kad K. grįžo iš maisto banko akcijos ir jis girtavo virtuvėje. Kai K. pamatė, kad jis girtas, susinervino ir nulėkė į savo kambarį, pradėjo skambinti policijai. Tuo tarpu jis bandė ją sustabdyti, sakė, kad norėjo per tarpą paimti telefoną, bet paėmė už plaukų. Šią vasarą nuvažiavo liudytoja pas A. L. ir iš pašto buvo atėjęs laiškas iš K.. Jį skaitė ir jame buvo parašyta: „Aš tavęs labai pasiilgau ir šuns. Man tete skaudėjo širdį, kad pamiršau tave pasveikinti su gimtadieniu, todėl tave sveikinu ir su tėvo diena, ir gimtadieniu“, buvo įdėta jos maža nuotrauka, piešinys: ji, tėtis, šuo. A. paskui buvo pradėjęs bendrauti telefonu. Jis sakydavo, kad dalyvaujant globėjai jie pasikalba kiekvieną vakarą jos pačios noru. Kiek liudytojai žinoma, kad K. laukia, kada pasibaigs teismas, kad galėtų pradėti bendrauti su savo tėčiu. Buvo galvojama, kad J. K. norėdavo apsiimti mergaitės globą dėl finansinių paskatų, nes kai buvo sutvarkyta mergaitės globa apie mėnesį laiko ir ji sužinojo, kad iš savivaldybės pinigų negaus, nes buvo tėvų prašymu, tai ji parašė, kad: „Eikit jūs visi velniop“ ir buvo labai nusivylusi, kad negavo pinigų, o „aferiste“ buvo pasakyta todėl, kad pati globėja pasakojo, kaip galėjo taip pasielgti tą penktadienį dėl to, kad jai reikėjo tik telefono ir, kad pas tėtį parlėkė vien dėl to, kad yra ten telefonas. Tais atvejais, kai buvo pamatytos putos ir išdažyta spinta, tai ji trūkčiodavo pečiais ir sakydavo, kad nėra ką veikti. Liudytoja nieko nepastebėjo dėl elgesio su kitais vyrais, tik buvo konfliktas, kai išvyko pas močiutę į (duomenys neskelbtini), tai ji paskambino ir pasakė, kad atvažiuotų ją pasiimti. Pasakė, kad dabar tėtis negali, tai K. pasakė, kad močiutė yra girta, nes jai irgi buvo teikiamos socialinės paslaugos, ir liudytoja nusiuntė ten kitą darbuotoją. Sakė, kad vyko konfliktas ir K. lygtais necenzūriniais žodžiais išvadino močiutės brolį, bet nežino, kodėl. Kalbėjo su A. L. ir klausė, kas per žaidimas, jog pagaus ir išprievartaus. Jis įvardino, kad: „Aš taip žaidžiau, taip buvo“ ir viskas. K. nepasakojo apie tokius žaidimus. K. sakydavo: „Jūs įsivaizduokite, jis labiau myli šunį, nei mane“, tai jai tekėjo ašaros ir buvo didelis jautrumas. Kiekvienu atveju visi aspektai buvo aptariami apsilankymo metu, bet A. L. dėl keiksmažodžių, necenzūrinių žodžių sakydavo, kad jam kantrybė nelaiko, kad reikėtų išgirsti, kaip ji sako ant jo. Dėl fizinio skausmo sukėlimo K. nebuvo nieko sakiusi.

8.1. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, liudytojos R. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, perskaityti teisiamojo posėdžio metu.

2022 m. gruodžio 8 d. liudytoja R. Š. parodė, kad, remiantis K. L. ir A. L. šeimos lankymosi aprašų byla, šiai šeimai socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos buvo pradėtos teikti nuo 2010 metų. Nuo 2017 metų paslaugas šiai šeimai pradėjo teikti ji. Tuo metu kartu su jais gyveno ir K. L. mama E. B.-G.. 2017 metais jų šeimoje buvo aktuali girtavimo problema. Alkoholį vartodavo abu K. tėvai. Galėjo būti 2018 metai, kai E. B.-G. išvyko gyventi pas G. G., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Kartu su savimi ji pasiėmė ir savo dukrą K.. A. L. palaikė ryšį su jomis. 2018 ar 2019 metais, tiksliai neprisimena, prieš K. jos mama buvo panaudojusi fizinį smurtą ir K. sugrįžo gyventi pas tėvą į (duomenys neskelbtini). Teismo buvo nustatyta mergaitės gyvenamoji vieta su tėvu. Tėvas dirbo, mergaitė lankė mokyklą, po jos - eidavo į (duomenys neskelbtini) bendruomenės vaikų dienos centrą „(duomenys neskelbtini)“. Jų šeimą aplankydavo maždaug kartą per savaitę, o pagal poreikį – ir dažniau. Teikdavo elementarias socialines paslaugas – vykdavo bendravimas su mergaite dėl mamos atotrūkio nuo jos, ugdyti higienos, savitvarkos įgūdžiai, teiktos tarpininkavimo, bendravimo paslaugos. K. L., kol bendraudavo, klausydavo jos, būdavo nusibrėžtos taisyklės, tačiau ji retai jų laikydavosi. A. L. rūpinosi, kad mergaitė būtų pavalgiusi, aprengta, jis užtikrindavo jos bazinius poreikius, išleisdavo ją į įvairius renginius, ekskursijas, nuveždavo pas gydytojus. 2021 metais pastebėjo, kad K. L. elgesys pasikeitė, ji tapo agresyvi bendravimo atžvilgiu, išsakė, kad ji blogai miega, yra nervinga, ir dėl to ji labai blogai jaučiasi. Tėvas apie jos būseną pasakė jai, jog buvo kalbėjęs su jos mama, ir ši pasakiusi, kad reikėtų ją vežti pas psichiatrą. 2021 metais mergaitei (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre buvo teiktos psichiatro konsultacijos. Pamena, kaip 2021 metų vasarą, atvykus pas A. L. į butą, mergaitė buvo juodos spalvos dažais nudažiusi durų staktos dalį. Paklausus, kodėl ji taip pasielgė, ji nieko nepaaiškino, tylėjo, o tėvas jai kartojo „tau ku kū“. Vėliau, po kelių savaičių, atvykus į jų butą, siekiant pasitikrinti, ar mergaitė laikosi rekomendacijų dėl tvarkos palaikymo kambaryje, pamatė jos kambaryje visą rūbų spintą, išpurkštą vyriškomis skutimosi putomis. K. klausė, kodėl ji taip pasielgė, tai ji tiesiog šyptelėjo, paklausus, ar ji žaidė, ši patvirtino, kad taip. Tėvas į jos tokį elgesį pasakė, kad ji „durnelė“. Kartu su mergaite su šveistukais nuvalė putas nuo spintos, kalbėjosi apie tvarką. 2021 metais A. L. buvo diagnozuotas smegenų gerybinis navikas, jam buvo atliktos operacijos. Jo sveikata pablogėjo, jis išėjo į pensiją. 2022 metais balandžio mėnesį K. jai skundėsi, kad blogai miega, yra pikta, susinervina be priežasties. Dėl šių priežasčių ji buvo paguldyta į (duomenys neskelbtini) Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyrių. Buvo skirtas medikamentinis gydymas. Grįžusi iš po gydymosi į namus mergaitė buvo pasikeitus, ji tvarkėsi savo kambarį, matėsi, kad ji tapo rami, aktyviai dalyvaudavo teikiamose konsultacijose. 2021 m. birželio 3 d., prieš tai visą savaitę išbuvusi pas savo močiutę D. B. (duomenys neskelbtini), apie 22.00 val. ji paskambino iš tėvo telefono ir pasakė: „socialine, atvažiuokit, tetė yra girtas, prisilietė prie mano krūtinės“. Nieko nelaukusi ji iš karto atvažiavo pas ją į namus. Tėvas miegojo savo kambaryje, jo durys buvo uždarytos, o K. buvo savo kambaryje. Paklausus, kas nutiko, ji pasakė, kad susipyko su tėvu, ji jam pasakiusi, kad jai reikia naujos liemenėlės, nes dabartinė yra per maža. Tėvas, pasak mergaitės, prilietė rankas prie jos krūtinės. Ji paklausė, ar ji tuo metu buvo nuoga, ji atsakė, kad buvo su „maikute“. Palietęs krūtinę, tėvas iš jos išsišaipė, pasakė jai: „kokio tau liemenuko reikia, jeigu tavo papai kaip mamos, kaip maži pomidoriukai“. Nuėjusi pas tėvą kambarį jo paklausė, kas vyksta. A. L., atsikėlęs iš lovos, pirmiausia paklausė K., kodėl ji tyli, kodėl jai nesako, dėl ko yra pikta, nes juk jis jai neduoda telefono pakrovėjo. K. nieko neatsakė, tiesiog pasakė, kad nori važiuoti pas tetą J. K. (ji yra A. L. buvusios žmonos dukra). Mergaitės prašymą įvykdė, ją nuvežė pas tetą, ir pasakė, kad iki pirmadienio pas tėvą ji neitų. Tą patį pasakė ir J.. Šeštadienį ryte paskambino jai A. L. ir pasiteiravo, kada dukra pareis namo, jis telefonu jai paaiškino tą patį, ką prieš tai jam pasakojo K., tai yra, kad konfliktas įvyko dėl to, kad jis prisilietė prie jos krūtinės, nes jis norėjo jai įrodyti, kad jai dar nereikia liemenėlės, nes krūtinė dar per maža. Po to jai paskambino J. K. ir pasakė: „jau ta aferistė parlėkė namo“. Po poros dienų, pirmadienį, įvykęs konfliktas buvo aptartas kartu su A. ir K. jų namuose. Abi pusės apie atvejį pasakojo vienodai, K. tėvui jokių priekaištų neišsakė. Tėvas davė pinigų ir kartu su K. išvažiavo į parduotuvę, ji nusipirko naujų viršutinių ir apatinių rūbų. Turėjo nemažai laiko pabendrauti dviese, jai priminė, kad jei turėtų klausimų dėl moteriškų dalykų, kitokių problemų, ji gali drąsiai kreiptis į ją, arba skambinti numeriu 112. Apie 2022 m. spalio 15 dienos įvykį sužinojo iš žiniasklaidos. A. L. teiravosi, kas nutiko, tai jis papasakojo, kad įvykio dieną K. buvo „(duomenys neskelbtini)“, o jis buvo nuėjęs pas draugą į svečius, išgėrė „buteliuką“, po to grįžo, pašildė vakarienę, laukė K.. Grįžus K., jis pastebėjęs, kad ji yra nervinga, turbūt dėl to, kad jis buvo išgėręs. K. pasakiusi, kad duotų jai telefoną, nes ji norėjo jai paskambinti, pasakyti, kad jis išgėręs. K. pagriebė iš jo telefoną, nubėgo į savo kambarį, užsistūmė duris, jis bandė pačiupti telefoną per pravertas duris, bet nepavyko. Tuo momentu jis galėjo jai patempti už plaukų. Nepavykus atimti telefono, jis nuėjo miegoti į savo kambarį. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Tiek trumpai jai pasakojo pats A. L.. Su K. L. apie tai, kas įvyko 2022 m. spalio 15 d. vakarą, nekalbėjo, jų pokalbiai buvo apie buitinius dalykus. 2022 m. gruodžio 20 d. A. L. užregistruotas (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre gydytojos psichiatrės D. J. konsultacijai (t. 1, b. l. 194-196).

9. Liudytoja E. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos centre, bendruomenės slaugytoja. Kaltinamojo A. L. nepažįsta. Buvo apklausta 2023 m. liepos 19 d., beveik prieš metus. Tiksliai nepamena, bet buvo iškvietimas į (duomenys neskelbtini), kvietė pats vaikas, jog ją muša tėvas. Kai nuvyko į vietą kartu su paramediku A. L., įėjo į vidų, butas buvo pirmame aukšte, po kaire puse. Juos pasitiko ilgaplaukė mergaitė ir pasiskundė, kad ją skriaudžia tėtis. Lygtais buvo atvykę policijos pareigūnai. Liudytoja paklausė, kaip ją skriaudžia. Ji pasakė: „Jis man pešė už plaukų“, bet liudytoja negarantuoja, ar taip buvo, nes praėjo ilgas laiko tarpas. Jai užsifiksavo plaukai. Lygtais rodė pakaušį. Apžiūrėjo tą vietą, išoriškai nieko nematė. Gal pirmiausia paklausė, kur įvyko tas konfliktas. Turbūt ji nurodė, kad lovoje. Puikiai atsiminė, kad dar policijos pareigūnų paklausė, ar jie įrašinėja, tai tikisi, kad jie įrašė tą pokalbį, nes situacija nebuvo paprasta buitinė. Paskui paklausė, kodėl. Jei gerai pamena, tai mergaitė sakė, jog tėvas jai pasakė: „Aš visiems pasakysiu, kad aš tave išžaginau“, kažką panašaus. Mergaitė tėvo bijo. Liudytojai susidarė įspūdis, kad vaikas nemeluoja, ją pasivedė virtuvėje į šoną ir pradėjo aiškintis tą situaciją. Klausė, kad kai ji gulėjo kniūbsčia, tai kaip tėvas priėjo prie jos, ką jis darė, kaip darė. Tėvas buvo kitame kambaryje. Ji kalbėjo labai drąsiai, aiškiai. Mergaitė sakė, kad ne pirmą kartą ir, kad jie dažnai taip guli lovoje. Gal jis tada atėjo į jos kambarį. Klausė, ar ji matė tėvo lytinius organus. Kai suprato, kad reikalingos vaiko teisių atstovas, daugiau nebeklausinėjo ir su policijos pareigūnais nusprendė kviesti vaiko teises. Vaikas nesutiko likti tame bute. Liudytoja mergaitei pasiūlė eiti į greitosios pagalbos automobilį, ji ten pasakojo, kad gerai mokosi, kad viskas gerai sekasi. Paklausus, ar taip buvo pirmą kartą, tai mergaitė pasakė, kad taip turėdavo dažniau su juo gulėti. Jos klausė, ar ji kažką matė, tai sakė, kad jis parodė jai savo galiuką, kad kišdavo rankas už kelnaičių. Tikrai sakė, kad liepdavo tėvas jai liesti tą galiuką. Sakė, kad kišdavo rankas už kelnaičių. Mergaitės neklausė, ką tuo metu tėvas darydavo. Mergaitė pasakė, kad kišdavo rankas už kelnaičių. Rodyti nerodė. Atrodo, kad sakė ir apie krūtinę. Dėl plaukų papešimo ji sakė, kad jai skaudėjo. Liudytoja sakė, kad nemato, jog kas būtų, tai ji sakė, kad jai skaudėjo. Apie išpeštus plaukus atrodo, kad buvo kalba. Sakė, kad lygtais buvo išpeštas plaukų kuokštas. Išpeštų plaukų nematė. Pamena, kad ji bijojo, jog tėvas visiems pasakys, tik to žodžio tikslaus nepamena. Tada ir paklausė apie vyriškus organus, o ji pasakė apie galiuką. Negali atsakyti dėl mergaitės supykinimo. Turbūt visa tai matė policija, kai nuėjo paimti daiktų. Liudytojai visiškai nekilo abejonių dėl mergaitės žodžių. Ji kalbėjo labai nuoširdžiai. Vaikas pasakojo, kaip mokosi, kas patinka, kiek knygų perskaitė ir viskas atrodė realu. Emocinė būklė buvo nesuvaidinta. Ji buvo nuoširdžiai susijaudinusi. Klausė, kodėl anksčiau nekvietė, tai vis akcentavo, kad bijojo tėvo. Ją buvo išgąsdinęs dalykas ne tiek, ką ji darė su tėvu, o kad visi kiti sužinos. Liudytojai pirmai pasipasakojo. Buvo įdomu, kodėl ji gulėjo kniūbsčia, koks traumos mechanizmas ir žingsnis po žingsnio pasidarė labai nejauku, kai ji pradėjo atsakyti į jos užduodamus klausimus. Ji parodė veiksmais, kaip jis buvo ant jos atsigulęs. Konflikto dėl telefono nebelabai pamena. Mergaitė nurodė, jog konfliktas įvyko dėl to, kad kaltinamasis su mergaite gulėjo abu kartu ir susipyko. Norėjo iš kaltinamojo atimti telefoną. Ji gulėjo kniūbsčia, o kaltinamasis atsigulė ant jos, ant viršaus, ir traukė už plaukų. Mergaitė taip sakė: „Mes gulėjome kartu su tėčiu, aš turėjau telefoną“. Vaikas apie telefoną nieko nekalbėjo, bet paskui, kai paklausė, kodėl tempė, tai pasakė, kad dėl telefono. Mergaitės klausė, kokiame kambaryje buvo, tai ji sakė, kad ji buvo savo kambaryje. Nežino, galbūt tėvo kambaryje gulėjo. Patvirtina anksčiau duotus parodymus. Patvirtina mergaitės pasakytą žodį „išpis“. Ji ne vieną kartą sakė. Mergaitė mašinoje parodė ranka, kur ją lietė. Sakė, kad lietė ne pirmą kartą. Kol buvo greitosios pagalbos automobilyje, laukė apie 1,5 val. vaiko teisių.

9.1. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, liudytojos E. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, perskaityti teisiamojo posėdžio metu.

2023 m. liepos 19 d. liudytoja E. P. parodė, kad 2022 metų rudenį, tikslios datos neprisimena, maždaug apie 21.00 val., dirbant VšĮ (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos centre felčerės pareigose, buvo gautas iškvietimas dėl galimai supurtytos mergaitės, važiuoti į (duomenys neskelbtini). Buto numerio neprisimena, pamena, kad butas buvo (duomenys neskelbtini) aukšte, buto durys buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) puse. Atvykus, kiek pamena, bute buvo policijos pareigūnai. Atvykus, pirmiausia vizualiai apžiūrėjo mažametę nukentėjusiąją mergaitę (vardo, pavardės nepamena), akivaizdžių išorinių sužalojimų nepastebėjo, todėl pradėjo klausti, ką jis, tai yra jos tėvas, jai padarė. Mergaitė paaiškino ir parodė, kad tėvas jai tempė už plaukų iš nugaros pusės, ir parodė plaukų tempimo vietą, tai yra, už pakaušio. Kadangi parodyta vieta buvo netipiška plaukų patempimo vieta, todėl jos paklausė, kokioje padėtyje, kur tėvas buvo, kai taip darė, ir kur ji pati tuo metu buvo. Mergaitė atsakė, kad ji gulėjo kniūbsčia ant lovos, o tėvas atsigulė ant jos ir tempė ją už plaukų. Po to paklausė, kodėl ji šioje, tai yra, tėvo lovoje, gulėjo. Mergaitė atsakė, kad prieš tai jie abu, gulėdami šioje lovoje, žiūrėjo televizorių, ir dėl kažkokių priežasčių sukonfliktavo dėl jos telefono. Paklausė, kodėl ji gulėjo su tėvu, tai ji atsakė, kad tėvas jai pasakęs, kad jei ji negulės su juo, tai jis ją „išpis“ (tokį žodį ištarė pati mergaitė). Tuomet detaliai pradėjo jos klausinėti, ar iki to įvykio buvo panašių atvejų. Ji pasakė, kad buvo, jog tėvas ją liesdavo ir savo rankomis parodė krūtinę ir apatinę kūno dalį. Kadangi ji pradėjo apklausinėti mergaitę dar nespėjus atvykti Vaiko teisių apsaugos darbuotojams, ir mergaitės pasakojimas jai nesukėlė abejonių, paprašė pareigūno užfiksuoti jų pokalbį, paragino kviesti Vaiko teisių apsaugos darbuotojus. Judviejų pokalbį turėjo užfiksuoti policijos pareigūnas. Ji žinojusi, kad Vaiko teisių apsaugos darbuotojai užtrunka atvykti, todėl mergaitės paklausė, kur ji norėtų jų laukti, ar savo namuose su policijos pareigūnais, ar jos automobilyje. Mergaitė pasakė, kad bijo būti namuose, todėl pasikvietė ją į savo automobilį. Kartu su vairuotoju A. L. greitosios medicinos pagalbos automobilyje kalbėjosi su minėta mergaite. Apie patirtą seksualinę prievartą jos daugiau išsamiau nieko neklausinėjo, palaikė pokalbį bendromis temomis, pati jos klausė, kaip jai sekasi mokslai, ar turi draugų, ar patinka lankyti mokyklą. Mergaitės atsakymai buvo teigiami. Mergaitė jai pasirodė esanti protinga, intelektuali, mandagi, ji sakė, kad jai labai nepatinka, jog jos tėvas, mama yra išgeriantys, ji pati teigė niekada nėra vartojusi alkoholio, nėra rūkiusi, toks elgesys jai nepriimtinas. Dar pamena, kad mergaitės klausė, kodėl ji anksčiau niekam nepasakojo apie tėvo seksualinį smurtą, ji atsakė, kad jai buvo gėda, be to, tėvas grasino, kad visiems pasakys. Be to, prisimena, kad mergaitė greitosios automobilyje, jau atvykus Vaiko teisių apsaugos specialistams, kurie mergaitės dar kartą paklausė, kas įvyko, ir jai paklausus, ar ji yra mačiusi tėvo vyriškus lytinius organus, ji atsakė, kad yra mačiusi „tik galiuką“, ir jai tėvas liepdavo jį liesti. Daugiau išsamiau mergaitės nieko neklausinėjo. GMP kvietimo kortelę pildė ji pati, dalyvaujant Vaiko teisų apsaugos darbuotojui, pastabose trumpai aprašė situaciją. Gali pasakyti, kad pokalbis su mergaite, iki atvykstant Vaiko teisių apsaugos darbuotojams, truko apie dvi valandas. Jai nesukėlė jokio įtarimo, kad mergaitė gali meluoti, fantazuoti, jos pasakojimu ji pilnai patikėjo, neabejojo. Greitojoje medicinos pagalboje dirba 24 metus laiko, profesinė patirtis leido įtarti, kad mergaitė buvo patyrusi seksualinę prievartą (t. 2, b. l. 3-4).

10. Liudytoja V. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra psichologė, dirba (duomenys neskelbtini), globos centre. K. L. pas ją lankosi nuo sausio 12 d. iki dabar. Buvo 11 konsultacijų. Iki kovo 16 d. konsultacijos vykdavo kas savaitę ir dabar spalį lankosi pilnai. Mergaitei buvo pasikeitusi gyvenamoji vieta, mokykla ir su visais šiais iššūkiais dirba. Buvo rekomenduota psichoterapeuto pagalba, bet dar negavo vizito ir toliau tęsia konsultacijas. Nuo pradžios iki dabar mergaitės emocinė būsena keičiasi. Kovo mėn. buvo sustabdytos konsultacijos, nes jai neblogai pavyko adaptuotis aplinkoje, naujoje gyvenamojoje vietoje, mokykloje, o dabar konsultacijos tęsiamos. Dabar vėl keičiasi jos gyvenamoji vieta, kyla sunkumų. Kita priežastis buvo dėl galimo seksualinio priekabiavimo, bet dėl to labiau psichoterapeutas turėtų dirbti, turi teikti tęstinę pagalbą. Yra daug aplinkybių ir anksčiau patirti išgyvenimai, ir vaikystėje ir nuo (duomenys neskelbtini) klasės, kai su tėčiu pradėjo gyventi, ir nuo (duomenys neskelbtini) klasės, ji įvardija, kad prasidėjo toks kaip priekabiavimas, lindimas, kaip ji sakytų. Paskui pokyčiai, adaptacija naujoje aplinkoje ir kėlė tų iššūkių. Dėl priekabiavimo, tai ji daugiau pasakojo apie įvykį su tėčiu lapkritį. Mergaitė teigė, kad nuo (duomenys neskelbtini) klasės prasidėjo prie jos lindimas. Kai buvo konkretinama, tai ji sakė, kad kartais būdavo mušama delnu, sakė, jog tėtis vartoja alkoholį, kad liesdavo jai krūtinę, lytinius organus, lysdavo bučiuotis liežuviu, paimdavo už krūtinės ir prašydavo pamasažuoti, paimdavo už lytinių organų. Jos psichologinę būseną įtakojo visuma. Turbūt ir anksčiau buvo įvardinta, dar iki gyvenimo su tėvu, kad yra patirta daug dalykų, tai trauminiai išgyvenimai, kurie paliečia vaiko psichiką, smegenų veiklą, tai gali sukelti didelę žalą. O mokyklos, namų pakeitimas, tai kasdieninis iššūkis, kurį dėl patirtų traumų gali būti daug sudėtingiau padaryti vaikui, nei jis augtų sveikoje aplinkoje. Kaip vykdavo tas seksualinis priekabiavimas, tai ji įvardino, kad tai būdavo namuose. Įvardino, kad ji turėjo savo kambarį, bet žiemą jos kambarys nebuvo šildomas ir ji gyveno viename kambaryje su tėčiu. Labai tiksliai neklausė, kaip dažnai tai vykdavo, bet suprato, kad periodiškai. Mano, kad tėčiui trūksta moters ir turbūt lindo prie jos, nes visa tai prasidėjo maždaug nuo (duomenys neskelbtini) klasės, kai prasidėjo jos brendimas, paauglystė. Periodiškai, tai tiksliau nebuvo įvardinta. Dabar jos sveikata pablogėjo ir bus toliau matyti, kaip viskas vyks. Ji jaučiasi vieniša, nes turėjo stiprų ryšį su prieš tai buvusia globėja ir dabar yra nauja, tik pradžia, tai bus matyti, kaip seksis jai adaptuotis. Žino, kad ankstesnė globėja leido jai bendrauti su tėčiu, todėl ji buvo pakeista. Mergaitė dažnai kalbėjo apie šuniukus, kurie liko pas tėtį, nes jai jie labai rūpėjo. Kai kalba ir įvardina, kad tėtį ji myli, jai jis svarbus. Tuo pačiu padaryta ir žala. Tokio artimo bendravimo neturi būti. Tolimas bendravimas, galbūt stebint specialistams, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, gal ir būtų galimas. Atrodo, kad suvokia, kas buvo su ja padaryta, bet jausmai dvilypiai, sumišę. Būna, kad skriaudėjas yra tėtis, bet augina, būna šalia, darė ir gerus dalykus, rūpinosi. Tie jausmai sumišę: ir meilės, ir rūpesčio, ir pykčio, ir nuoskaudų. Tas pyktis pasimato, jei detaliau kalbama apie tokias patirtis, tai ji pasakodama būna ir nuliūdusi ir irzli. Matosi, kad jai nemalonu tai atsiminti, kalbėti. Įvardina, kad naktį ir košmarus sapnuoja ir blogiau jaučiasi vakare, ryte. Tą galima pastebėti. Galimo seksualinio priekabiavimo pasekmės yra ir greičiausiai gali likti ilgai. Psichologas labiau dirba su iškilusiais iššūkiais, čia ir dabar, o psichoterapeutas gali dirbti ilgą laiką, integruoti visą patirtį, ją priimti, išmokti su tuo gyventi, o jei nebus dirbama, pasekmės gali būti ilgalaikės. Jei seksualinis priekabiavimas būtų kaip trauminė patirtis, tai pastebi potrauminių simptomų, kur sąsaja yra, kad yra patyrusi. Dabar derina konsultacijas. Truputi bendrauja per „(duomenys neskelbtini)“, sakė, kad nelabai gerai jaučiasi, jog jaučiasi vieniša. Ji trumpai įvardino, kad jaučiasi vieniša. Su vaikais, galimai patyrusiais seksualinę prievartą, patirtis tokia, kad prieš tai dirbo su socialine rizika patiriančiais vaikais, apie 6-7 metus vis pasitaikydavo tokių situacijų. Kai yra klausiama, ar meluoja, tai labai sunku tą nustatyti. Specialių tyrimų nedaro, bet iš patirties, nekilo įtarimų, kad ji meluoja. Jos pasakojimai nuoseklūs, nesuvaidintos emocijos, faktai nesikeičia. Ji sakė, kad delnu ją mušdavo tėtis, tik konkrečiai neįsigilino kaip, bet suprato, kad į veido, galvos sritį. Atsimena, kad sakė, jog kartais buvo papešama už plaukų ir taip sukeliamas fizinis skausmas. Kad mušant naudotų kokius nors daiktus, tai šito negali pasakyti, nepamena, kad būtų sakiusi. Suprato, kad fizinio smurto naudojimas kartodavosi. Tie nesutarimai labiau kildavo, kai tėtis būdavo pavartojęs alkoholio, ją vadindavo įvairiai epitetais ir pereidavo prie jėgos panaudojimo. Pagal mergaitės pasakojimą tėvas alkoholį vartojo kartą per savaitę, bet gali būti, kad ir kartais dažniau. Ji buvo vadinama epitetais, konkrečiai nepamena, bet įvairiais keiksmažodžiais. Tai pavadintų psichologiniu smurtu. Jai buvo sunku emociškai, buvo įvardinta, kad prieš tai, kur mokėsi mokyklose, jos elgesys buvo prastesnis, mokymosi rezultatai prastesni. Tai gali parodyti, kad vaikui kažkas blogai emociškai, paskui pasikeitus aplinkai, pasikeitė elgesys ir mokykloje, mokymosi rezultatai, gal tapo saugesnė ir emociškai ramesnė. Galėjo susikoncentruoti į mokymąsi ir nebereikėjo maištauti. Kai mergaitė buvo paimta iš tėvo, konsultacijų metu buvo pastebėti pokyčiai į gerąją pusę. Negali atsakyti, nuo kada mergaitei prasidėjo visi sutrikimai, psichologinės problemos, bet gali būti praeities įvykiai, nes tai daug prisideda prie dabartinės būsenos. Atmetant buvusius įvykius ir imant įvykius seksualinius priekabiavimus, tai gali sukelti psichologinių problemų.

11. Liudytoja A. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė, budėtoja. Įvykio metu budėjo, bet tikslios datos nepamena, tai buvo rudens vakaras. Gavo iškvietimą dėl neblaivaus asmens, su kuriuo yra nepilnametis vaikas. Vykstant į vietą buvo susisiekta su policijos pareigūnais, kurie informavo, kad motinos nėra, yra tėvas, kuris yra neblaivus su nepilnamečiu ir galimas seksualinis smurtas. Nuvykus į vietą, namuose buvo tėvas ir dukra. Mergaitė papasakojo apie situaciją, ką veikė dienos metu ir paskui užsiminė, dėl ko išsikvietė policijos pareigūnus bei pasakė, kad jos tėtis vartojo alkoholį, pastebėjo virtuvėje esančią tarą, kurioje buvo galimai alkoholiniai gėrimai ir užsiminė, kad ji blogai pasijuto, kai tėtis ant jos užsigulė ir ji apsivėmė. Paklausus, kaip tas atsigulimas atrodė, tai sakė, kad tėtis užgulė ją visu svoriu ir pradėjo liesti jos krūtinę ir intymias vietas. Paklausus, ar tai buvo pirmą kartą, mergaitė pasakė, kad ne pirmas kartas, kai tėtis ją nurengia, liečia jos intymias vietas, liepia nešaukti ir sakė, kad tai turi jai patikti. Dažniausiai ji kambaryje žiūrėdavo televizorių tėčio lovoje ir turėjo būti kartu su tėčiu, nors turi atskirą kambarį. Tuo metu nebuvo vėsus sezonas ir pasakė, kad tėtis jos kambaryje atjungė šildymą ir ji turi gyventi jo kambaryje. Jo kambaryje buvo dvi lovos ir televizorius, kuris buvo atsuktas į jo lovą. Mergaitė tvirtino, kad jei ji norėjo žiūrėti televizorių, turėjo gultis į tėčio lovą. Žiūrint televizorių ne kartą tėtis yra lietęs jos intymias vietas. Tikslaus adreso negali pasakyti, bet tai buvo (duomenys neskelbtini). Kalba apie K. L.. Tuo metu budėjo su kolega E. G.. Buvo atvykę pirmos pagalbos medikai ir nusprendė vykti į (duomenys neskelbtini) detalesnei apžiūrai. Paliko mergaitę stebėjimui. Vyko kartu su mergaite. Mergaitė tada sakė, kad apsivėmė nuo to tėčio atsigulimo ir sakė maždaug tą patį, ką dabar papasakojo. Kai paklausė, ar tai buvo pirmas kartas, tai mergaitė atsakė, kad ne pirmas: sakė, kad jai lietė „klyną“, krūtinę ir, kad tą kartą, kai kvietė policiją, tėtis ją lietė per drabužius ir paklausus, ar liečia tik per drabužius, tai ji sakė, kad ir nurengia. Ji buvo liečiama rankomis. Kad kažkaip kitaip prisiliestų – nesakė. Buvo paminėjusi, kad yra mačiusi, kaip tėtis liečia savo intymią vietą, matė kartą. Kai ji gulėdavo šalia tėčio lovoje ir jis ją liesdavo, tai ji yra mačiusi ir tėčio lytinius organus. Pirminę vaiko situacijos vertinimo anketą pildė, užrašė, ką pasakojo mergaitė. Ji įvardino „vyriuko galiuką“, todėl dėjo į kabutes. Suprato, kad tai lytinio organo pavadinimas. Mergaitė jautė pyktį, kad tėtis pavartojo alkoholį, nes ji visą dieną buvo (duomenys neskelbtini) ir grįžusi pamatė ant stalo 40 laipsnių stiprumo gėrimo likučius ir pasakė: „Aš supykau ir sakiau tėčiui, kad išsikviesiu policiją“. Ji ar neturėjo, ar buvo iš jos paimtas telefonas, todėl išsikvietė policiją iš tėčio telefono. Mergaitė paminėjo, kad tėtis jai tempė už plaukų ir jai skaudėjo. Ji sakė, kad tėtis ją vadina prostitute. Paklausė, kodėl taip vadina, tai pasakė, kad ji nežino. Negali atsakyti, kaip ji jautėsi. Nesiaiškino, nuo kada ir kaip dažnai tai vyko.

12. Liudytojas E. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistu. Tikslios datos nepamena, budėjo su A. I. ir iš policijos gavo pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą, todėl atvyko į miestelį. Buvo vakaras. Įvykio vietoje buvo policijos pareigūnai ir greitoji. Tikslino aplinkybes, kad felčerei apžiūrint mergaitę, ji pasakė, jog tėtis seksualiai prie jos lindo. Daugiau ir smulkiau su nepilnamete kalbėjo kolegė, nes ji moteris. Girdėjo pirmines aplinkybes, o paskui nuėjo į šoną. Mergaitė teigė, kad „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje padėjo dalinti maistą ir vakare grįžo į namus. Tėtis ją užgulė, prispaudė, jai pasidarė bloga ir iškvietė greitąją. Kai mergaitę apžiūrinėjo, tada ji ir pasakė apie tai. Sakė, kad tai buvo ne pirmą kartą ir liudytojui buvo keista, kad apie tai žinojo socialinė darbuotoja ir suprato, kad niekas nesiėmė jokių veiksmų. Klausė, ar buvo išvežta į kitą šeimą, tai sakė: „Taip, bet teta klausė, kodėl prisigalvoja“ ir ją pačią apkaltino, todėl buvo grąžinta atgal pas tėtį. Vaikas aiškino, klausė, kas gali ją pasirūpinti. Mergaitė sakė, kad pas mamą ir močiutę negali gyventi, nes girtauja, o pas tetą nenori. Sutarė su globos namais „(duomenys neskelbtini)“, kad ją priimtų, bet prieš tai nuvežė stebėjimui į ligoninę. Dar buvo keista, kad namuose patalpos buvo nešildomos, nors tėvo kambarys buvo šiltas, o vaiko šaltas. Paklausus, kur gyvena, tai pasakė, kad tėtis atjungė jos kambaryje šildymą ir šildomas vienas kambarys. Užėjus į kambarį, tėtis sėdėjo ant savo lovos ir paklausus, kur yra vaiko lova, nurodė, kad kitoje pusėje, o kampe yra televizorius. Vaikas sakė, kad tėtis specialiai nusukęs televizorių į savo lovą, kad ji jo nematytų, o jei nori žiūrėti televizorių, turi sėsti ant jo lovos. Tai patvirtino mergaitės žodžius. Sakė, kad jis pastoviai prie jos lenda ir ji turi elgtis kaip žmona, kad liečia krūtinę, lytinius organus, grabalioja, liečia. Tikslių žodžių nepamena, bet suprato, kad jis masturbuojasi, taip įdomiai pasakė. Nelabai susidarė įspūdis, kad mergaitė meluoja. Vaikas kalbėjo nuoširdžiai. Įvykio metu ji buvo išsigandusi, jaudinosi, nelabai jai buvo malonu pasakoti. Iš vaiko suprato, kad socialinė darbuotoja apie tai žinojo. Yra visada užduodamas kontrolinis klausimas, ar ji kažkam pasakojo apie tą įvykį, tai sakė, kad socialinei darbuotojai. Mergaitė aiškino, kad tą vakarą jai tempė už plaukų ir jai skaudėjo. Sakė, kad dažnai ją vadina prostitute ir, kad jai turi patikti. Virtuvėje ant stalo televizoriaus nepamena.

13. Liudytoja B. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra A. L. kaimynė ir (duomenys neskelbtini) metus pradinėse klasėse mokė K. L.. Gyvena toje pačioje (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) klasėje K. buvo žingeidi, mergaitė turi gerą atmintį, viskuo domėjosi, stengėsi, tačiau po (duomenys neskelbtini) klasės, kai ją buvo pasiėmusi mama gyventi pas save, mergaitė pasikeitė kardinaliai, tapo abejinga. Sutikdavo su viskuo, bet visiškai nebesistengė. Suprato, kad buvo padaryta didžiulė žala. Su tėčiu daug kalbėjosi. Mokykloje ir socialinė pedagogė, ir direktorius žinojo šią situaciją, daug kalbėdavosi. Mergaitė sutikdavo su viskuo. Ji priima, ką prašai. Tapo abejinga, užsidariusi. Kas įvyko, nežino. Tėtis ją iš mamos parsivežė rugsėjo pirmomis dienomis, kai pradėjo eiti į (duomenys neskelbtini) klasę. (duomenys neskelbtini) klasėje gyveno pas tėtį, mama lankydavosi, ateidavo parsivesti, domėjosi, kiek leido jos išprusimas. Po (duomenys neskelbtini) klasės mama ją pasiėmė, o rugsėjį tėtis jau ją parsivežė. Negali tiksliai pasakyti, kada pasiėmė, bet buvo vasara. Prasidėjo apgaudinėjimai, mergaitė visada sakydavo, kas jai būdavo naudinga. Dėl namų darbų sugalvodavo visokių priežasčių, nors žinojo, kad tėtis buvo suinteresuotas, kad ji mokytųsi. Ji nesiskundė, kad ją skriaudžia. Tą tėvo norą suprasdavo jį susitikus. Tėtis ateidavo į mokyklą, į susirinkimus. Nežino, kokie jų santykiai būdavo. Kad jis pabara ją, ir ji atsikalbinėdavo, prasidėjo paauglystė, protestavimas. Negali teigti, kad tėtis ją engė. Mano, kad normalūs santykiai, kai tėtis prašo susitvarkyti kambarius. Keletą kartų girdėjo, nes jos darželis po langais: „K. susitvarkyk, ar paruošei pamokas“. Tai buvo keli kartai. Liudytoja stengėsi rasti kelią į vaiko širdį, bet ji buvo užsisklendusi ir niekada nesiskundė, kad ją skriaudžia. Nežinojo, kad tėtis užsuka šildymą jos kambaryje, niekas jai to nesakė. Anksčiau galėdavo ateiti į šeimą ir pažiūrėti kaip gyvena, o dabar neturi teisės. Keletą kartų buvo atėjusi ir sakė, kad susitvarkytų kambarį, ypač, kai buvo nuotolinis mokymasis, atsirasdavo problemos su prisijungimu. Ateidavo moteris, kurią rado tėtis prižiūrėti K., kad mergaitė jungtųsi į pamokas. Nemano, kad mergaitei trūko įgūdžių, nes, kiek žino, daug laiko praleisdavo internete. Paskui žino, kad tėtis ribodavo žiūrėjimo laiką, o mergaitė protestuodavo. Įprasta, kad vaikas protestuoja. Galvoja, kad nebuvo mergaitei ir pavyzdžio, kad reikia tvarkytis, gal kartu reikia. Kalbėjo, kad vaikui reikia parodyti. Panašu, kad tėtis nesitvarkė, o iš vaiko reikalavo. Anksčiau, prieš 5-6 metus, buvo su alkoholiu problemų. O dabar žmogus sergantis ir mano, kad liga viską sustatė į vietą. Gyvena (duomenys neskelbtini): A. L. (duomenys neskelbtini), liudytoja (duomenys neskelbtini). Būnant kambaryje nieko nesigirdi, bendrų buto sienų nėra. Mergaitė gal neatviraudavo, kiti vaikai pasakojasi apie savo šeimą, o ji ne. Ji vengdavo tokių temų. O jei sakydavo, tai viskas gerai. Kai grįžo (duomenys neskelbtini) klasėje, rugsėjo mėn., tai buvo išsigandusi, o vėliau ji šiek tiek atsipalaidavo. Ji nepasipasakodavo, neatviraudavo. Jei kalbi apie kažką kitą, tai K. dažniausiai būdavo prie liudytojos. Klasėje ji labai norėdavo tvarkytis. Apibendrinant, tai priklauso nuo vaiko, kaip jis atvirauja. Būdavo, kad vaikas ateidavo ir pradėdavo verkti, bet ne visi vaikai. Yra vaikų, kurie nenori pasirodyti prastesni, nei kiti vaikai. Jei vaikas geriau apsirengęs, turi telefoną, tai nori pasigirti geriau, nei yra. Yra visokių vaikų. Priklauso nuo vaiko dėl melavimo. Gal ne tiek melas, gal labiau išsisukinėjimas būdavo, kodėl nepadarė namų darbų. Gal daugiau kai dirbo nuotoliniu būdu K. išsisukinėdavo nuo namų darbų, nes nuotolinis mokymasis buvo ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) klasėse. Reikėdavo nufotografuoti namų darbus, atsiųsti liudytojai, tačiau negaudavo iš K.. Eidavo, skambindavo K., kad tai atliktų, o ji sakydavo, kad padarys. Situacija pagerėjo tada, kai tėtis paprašė, kad moteris ją prižiūrėtų. Ne vienam vaikui sunkiau sekėsi „Covid“ metu. Pastebėdavo rašiniuose jos fantaziją. Kai rašo rašinį, tai sudeda vaikas mintis ir tada gali paskaityti, kas ten yra ir pamatyti. K. labai mylėjo šuniuką, kurį laiko dar ir dabar. Šiaip vaikai nelabai norėjo su K. draugauti. Gal tėvų nuteikimas buvo prieš, nes yra „super“ mamyčių, kurios perdėtai myli savo vaikus ir juos išaukština. Būdavo pasakyta, kad neduoti jai rankos, su ja neiti, nors kalbėdavo ir per tėvų susirinkimą, kad privalo palaikyti draugiškus santykius ir reikalui esant padėti. Rašiniuose irgi gali pasireikšti fantazija. Pavyzdžiui, rašo apie keliones ir pereina į savo aplinką apie šuniuką. Ten vyksta įvairus veiksmas, ir draugauja, ir valgo. Suprato, kad pats artimiausias draugas. Su tėčiu kalbėjosi, kad reikia K. dėmesio, švelnumo, apsikabinimo, išklausymo. Jau 3 metai, kai nėra jos auklėtoja. Dabar teisiami žmonės, jie neturi socialinių įgūdžių ir pagalbos nesulaukia. Liudytoja, kaip mokytoja, stengėsi, ir socialinė pedagogė stengėsi. Žinojo, kad neturi socialinių įgūdžių. Kai K. grįžo gyventi pas tėtį, tai motyvacijos, noro nebuvo, nors gal kažkiek pagerėjo, bet reikėjo su ja labai daug dirbti, nepalikti vienos.

14. Iš (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. spalio 19 d. vaiko situacijos vertinimo anketos matyti, kad K. L. pasakojo, jog įvykio dieną apie 20.30 val., tarp jos ir tėvo kilus žodiniam konfliktui, tėvas griebė už plaukų, stipriai juos patempdamas, jai skaudėjo. Paguldė prievarta ant lovos, užgulė visu svoriu, spaudė ir lietė jos krūtinę, intymias vietas. Tai darė per drabužius. Ji apsivėmė. Dažnai tėvas ją vadina prostitute, dėl kokios priežasties jis taip sako, nežino. Tėvas nurenginėja, čiupinėja krūtinę, intymias vietas, sako nešaukti ir tylėti, jai tai turi patikti. Yra pasakęs ne kartą, kad „vieną dieną ją išpis“. Atsigula ant viršaus ir „elgiasi kaip su savo žmona“. Yra mačiusi kai liesdamas ją, tėvas lietė savo „vyriuko galiuką“. Žiūrėdama televizorių guli tėvo lovoje ir dažniausiai yra liečiama (t. 2, b. l. 49).

15. Iš Globos namų „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos Vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvados matyti, kad kalbantis apie atvykimo į Pagalbos centrą priežastį K. išsako atvykusi dėl tėvo veiksmų. Pokalbio apie tėvą metu mergaitė pasidalina, kad tėvas „lenda prie intymių vietų“, t. y., liečia jos krūtinę bei „apačią“ ir sako „jei patinka, tai tylėk“, išgėręs bando atsigulti į jos lovą, sakydamas „darysim seksą“, „aš tave išpisiu“, vadina ją „prostitute“. Mažametė teigia, kad prisilietimų metu bando tėvą nustumti, išvengti galimo seksualinio naudojimo („aš duris užsidarau, lovą prisistumiu“). Anot K., toks tėvo elgesys yra daugkartinis; nors ji negali tiksliai nurodyti, kada jis pradėjo taip elgtis, išsako, kad tai vyko „ir praeitais metais, ir šiais“. Mergaitė užsimena praėjusiais metais apie galimą seksualinį tėvo smurtą papasakojusi socialinei darbuotojai R. ir teigia, kad kurį laiką po to tėvas „nelindo“, tačiau vėliau toks elgesys atsinaujino. Paskutinio epizodo metu ji teigia iškvietusi policiją, kadangi taip jai patarė socialinė darbuotoja. Pastebima, jog, mažametės teigimu, ir po jos iškėlimo iš tėvo namų jis toliau jai skambina telefonu, nors jam uždrausta su ja bendrauti, ir skambučio metu galimai yra bandęs daryti jai įtaką, t. y., prašęs, kad Pagalbos centre nieko nepasakotų, motyvuodamas tuo, jog gali pakliūti į kalėjimą (t. 2, b. l. 65-67).

16. 2023 m. gegužės 30 d. – birželio 23 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-104/2023 pateikti atsakymai į ekspertams užduotus klausimus: 1. K. L. nenustatyta tokių kalbos ir pažintinės veiklos ypatumų ar psichikos sutrikimų, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių byloje tiriamų įvykių aplinkybių, jų įsidėmėti ir praėjus kuriam laikui atgaminti apklausų metu, t. y. būti liudytoja. 2. Nustatyta, kad K. L. patyrė įtariamojo A. L. poveikį nekalbėti apie byloje tiriamas aplinkybes. Ir nors šis poveikis įtakos K. L. parodymams neturėjo, tačiau jo poveikis veikia jos emocinę būseną šiuo (ekspertizės) metu bei lemia tai, kad ji ima vengti kalbėti apie byloje tiriamus įvykius. Ekspertizės metu nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis K. L. duotais parodymais. 3. Padidintas polinkis fantazuoti K. L. nenustatytas. Nors padidintas įtaigumas K. L. nenustatytas, atkreipiamas dėmesys, kad dėl jai būdingų individualių ypatumų, situacijose, kurios jai yra naujos, nepažįstamos arba susijusios su santykiu su kitu, ji gali būti patiklesnė, neįvertinti kito motyvų. nenumatyti galimų savo bei kito elgesio pasekmių. 4. K. L. galėjo suvokti įtariamojo jos atžvilgiu galimai atliekamų fizinio smurto veiksmų esmę: ji adekvačiai jiems pasipriešino iškviesdama policijos pareigūnus. Aktyviau priešintis šiems veiksmams anksčiau K. L. nebūtų galėjusi dėl mažo amžiaus bei santykio su įtariamuoju ypatumų. Galimai seksualinių įtariamojo veiksmų savo atžvilgiu esmės K. L. pilnai nesuvokė (galėjo suprasti jų pobūdį, tačiau nesuprato ir vis dar pilnai nesupranta jų esmės). Remiantis K. L. žodžiais, šiems veiksmams ji priešinosi taip, sugebėjo – bandydavo jį nustumti, sakydavo, kad jis išeitų, pati bandydavo apsirengti ir išeiti, tačiau dėl mažo amžiaus šių veiksmų esmės nesuvokimo, santykio su įtariamuoju ypatumų bei emocinės būsenos K. L. negalėjo aktyviau jiems priešintis. 5. Atsižvelgiant į jai nustatytą sutrikimą bei dabartinę jos psichinę būseną, taip pat į išliekantį byloje tiriamų įvykių psichotraumuojantį poveikį, K. L. nerekomenduojama toliau dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teismo posėdžiuose. 6. Šiuo metu K. L. konstatuojamos kitos (duomenys neskelbtini), sutrikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių ir yra vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 116-128).

17. Iš 2022 m. spalio 15 d. policijos registruojamų įvykių registre (PRĮR) užfiksuoto pranešimo matyti, kad įvykio metu (2022 m. spalio 15 d. apie 21 val.) A. L. buvo neblaivus, jam nustatytas 1,53 promilių girtumas (t. 1, b. l. 78, t. 3, b. l. 105).

18. Iš 2022 m. spalio 16 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vietos, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra. Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad K. L. kambaryje ant kilimo palei lovą rasta skrandžio turinio dėmė (vėmalai). Atlikus įvykio vietos apžiūrą, paimta paklodė, antklodės ir pagalvės užvalkalai, viso 3 vienetai (t. 1, b. l. 66-77).

19. Iš 2022 m. spalio 15 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad buvo gauti paaiškinimai: „2022 m. spalio 15 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tėvas A. L. tampė už plaukų dukrą K. L., po to pargriovęs į lovą ant pilvo užgulė visu kūnu ir spaudė apie 30 sekundžių taip sukeldamas fizinį skausmą. Po to K. L., nuėjusi į kitą kambarį, apsivėmė. Nuo 2021 metų (tikslios datos neatsimena) lietė dukros krūtis, lytinius organus. Taip pat rodydavo savo lytinį organą. Apklausoje dalyvavo VVTAĮT specialistė A. I.“ (t. 1, b. l. 88-91).

20. Iš 2022 m. spalio 31 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas BPC Klaipėdos skyriaus pateiktas garso įrašas (nukentėjusiosios K. L. telefoninis pranešimas). Perklausius garso įrašą buvo nustatyta: Garso įrašo „2022_10_15_21-56-02_(duomenys neskelbtini)“ trukmė 1 min. 10 sek. Girdimas pokalbis: Fone girdisi vyriškas balsas: „nori, tave iš karto į vaikų namus iškart, nori?“. BPC operatorė: vienas. vienas, du. Mergaitė (verkianti): labas vakaras. BPC operatorė: labą vakarą, kas nutiko? Mergaitė: mane muš tėvs, visa kaip vadin. BPC operatorė: kokiu adresu gyvenat? Mergaitė: (duomenys neskelbtini). BPC operatorė: (duomenys neskelbtini)? Mergaitė: mhm, du. BPC operatorė: čia (duomenys neskelbtini)? Mergaitė: jo, (duomenys neskelbtini). BPC operatorė: ar pilnametė esat? Mergaitė: ne. BPC operatorė: kiek metų jums? Mergaitė: (duomenys neskelbtini). BPC operatorė: ar reikia greitosios? Mergaitė: ne. BPC operatorė: nenorit tikrai, kad medikai atvažiuotų, apžiūrėtų? Mergaitė: nee, nes dabar ... BPC operatorė: o namuose ... ? Mergaitė: nes dabar, nes kai mane jisai sujudino, aš tiesiog čiut, čiut pavėmiau. BPC operatorė: aha, o tai jisai trenkė kažkaip? Mergaitė (verkianti): taip, jis man trenkė, už plaukų tempė, viską, už klyno. BPC operatorė: o brolių, sesių nepilnamečių yra namuose dar? Mergaitė: nee. BPC operatorė: viena esi, ar ne? Mergaitė: mhm. BPC operatorė: vardas, tavo pavardė būtų? Mergaitė: K. L.. BPC operatorė: o mama yra namuose? Mergaitė: nee, mama paliko. BPC operatorė: supratau, informuojam tada policiją, būk kažkur saugiai, gerai? Nueik į kokį kambarį, užsidaryk, ir jie tuoj privažiuos, gerai?. Mergaitė: mhm (t. 3, b. l. 1-2).

21. Iš 2022 m. lapkričio 8 d. – 2022 m. lapkričio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti atvykusių į įvykio vietą pareigūnų nešiojamųjų vaizdo kamerų įrašai (t. 3, b. l. 6-30).

22. Iš 2022 m. lapkričio 15 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad K. L. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Poco“ su 2 vienetais SIM kortelių (t. 3, b. l. 31-32).

23. Iš 2022 m. lapkričio 15 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas 2022-11-15 reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusiosios K. L. pateiktas mobiliojo ryšio telefonas su SIM kortelėmis (t. 3, b. l. 35-36).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 163 straipsnyje

24. Pagal Vaiko teisių konvencijos 37 straipsnį, valstybė privalo užtikrinti, kad „nė vienas vaikas nepatirtų kankinimų ar kitokio žiauraus, nežmoniško arba orumą žeminančio elgesio ar bausmių“. Minimo tarptautinio teisės akto 19 straipsnis papildo šį įsipareigojimą, nustatydamas, kad „valstybės dalyvės, siekdamos apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį piktnaudžiavimą, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, imasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių“. Nurodymas „įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto“ nepalieka jokių galimybių legalizuoti smurtą prieš vaikus. Fizinės bausmės ir kitos žiaurios ar žeminančios baudimo formos yra smurto formos, kurios yra draudžiamos ir negali būti pateisinamos jokiais siekiamais tikslais, o tokio pobūdžio tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų neteisėti veiksmai, priklausomai nuo jais sukeltų padarinių, užtraukia civilinę, administracinę ar baudžiamąją atsakomybę.

25. Vaiko teisės, jų apsaugos ir gynimo garantijos, vaiko elgesio kontrolės, tėvų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrosios nuostatos Lietuvos Respublikoje nustatytos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (toliau – ir VTAPĮ). Šio įstatymo nuostatos pagrįstos Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija ir Vaiko teisių deklaracija (VTAPĮ 1 straipsnio 1 dalis). Draudžiamas visų formų smurtas prieš vaiką (VTAPĮ 20 straipsnio 1 dalis). Smurtas prieš vaiką suprantamas kaip veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas, taip pat nepriežiūra (VTAPĮ 2 straipsnio 10 dalis). Taigi fizinis vaikų baudimas, žeminimas ir nepriežiūra Lietuvoje yra uždrausti ir užtraukia teisinę atsakomybę (baudžiamąją, administracinę, civilinę). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 12 straipsnio 1 dalis tiesiogiai nustato, kad smurtas artimoje aplinkoje užtraukia baudžiamąją atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-788/2017).

26. Pagal BK 163 straipsnį kaltininkas baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas nustačius, kad jis piktnaudžiavo tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis. Šios nusikaltimo sudėties apsaugos objektas yra vaikas ir šeima; veika įvardyta kaip piktnaudžiavimas turimomis teisėmis (pareigomis) fiziškai ar psichiškai gniuždant vaiką, paliekant jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgiantis su vaiku. Fizinis ar psichinis vaiko gniuždymas suprantamas kaip ilgalaikė fizinė ar psichinė prievarta, naudojama sistemingai, t. y. jai būdingas kartotinumas ir periodiškumas. Kitoks žiaurus elgesys su vaiku gali turėti įvairių formų, tokių kaip tyčiojimasis iš vaiko, įžeidinėjimai, žiaurios, žeminančios ar alinančios bausmės, vertimas dirbti sunkius darbus, nesirūpinimas vaiku ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553-942/2015, Nr. 2K-157-495/2021). Ši nusikaltimo sudėtis yra formalioji; kaltė pasireiškia tik tiesiogine tyčia, kuri suponuoja savo elgesio su vaiku pavojingo pobūdžio suvokimą ir norą taip veikti. Įrodinėjant šioje specialiojoje normoje nurodytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, svarbu atsižvelgti ir į socialinę tikrovę, t. y. kad kaltinamieji dažniausiai gyvena kartu su vaikais, juos sieja ypatingas žmogiškasis ryšys, jie atsakingi ne tik už vaikų gerovę, bet ir už poelgius, tam tikrais atvejais privalo imtis aktyvių veiksmų, koreguodami vaiko elgesį ir pan. Šių aplinkybių vertinimas padeda atsakyti į klausimą, ar tėvų vaikui taikytos poveikio priemonės pasižymėjo nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu. Kita vertus, vaiko mušimas ar kitokie tikslingi veiksmai, sukeliantys jam fizinį skausmą, patys savaime rodo nusikalstamą jų pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-788/2017).

27. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, remdamasis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas konstatuoja, kad A. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 163 straipsnyje. Tiek iš kaltinamojo A. L., nukentėjusiosios K. L. parodymų teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, tiek iš liudytojų E. P., A. I., E. G., R. Š., eksperčių T. G.-N., R. G., specialistės V. A. paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu, ekspertizės akto, įvykio vietos apžiūros protokolo, Bendrosios pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus pateikto garso įrašo, Globos namų „(duomenys neskelbtini)“ vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvados, policijos pareigūno kūno kamerų įrašų, nustatyta, kad A. L. piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis, psichiškai gniuždydamas vaiką – A. L. laikotarpiu nuo 2021 m. vasaros iki 2022 m. spalio 15 d. apie 21 val., tikslus laikas nenustatytas, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sistemingai, nuolat, tiksliai nenustatytą skaičių kartų naudojo psichinį ir fizinį smurtą: sakydavo K. L., kad ji paspringtų, vadindavo ją žeminančiais ir įžeidžiančiais žodžiais „durnele“, „prostitute“, grasindavo, kad atsidurs vaikų namuose, be to, mėtydavo į K. L. šlepetes, iš šlepetės trenkė K. L. į šlaunis, nugarą, tempdavo suspaudęs jos ranką dilbio srityje, o 2022 m. spalio 15 d. apie 21.00 val. griebė už plaukų ir juos patempė, šiais veiksmais sukėlė mažametei nukentėjusiajai fizinį skausmą bei tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 163 straipsnyje.

28. Teismas, spręsdamas dėl A. L. kaltės pagal BK 163 straipsnį, privalo analizuoti visus kaltinamajam inkriminuotus objektyviai atliktus veiksmus, t. y. sakymą K. L., kad ji jam nereikalinga, kad ji paspringtų, vadinimą ją žeminančiais ir įžeidžiančiais žodžiais „durnele“, „prostitute“, grasinimus, kad atsidurs vaikų namuose, be to, šlepečių mėtymą į K. L., iš šlepetės trenkimą jai į šlaunis, sėdmenis, nugarą, tempimą suspaudus jos ranką dilbio srityje ir 2022 m. spalio 15 d. apie 21.00 val. griebimą už plaukų ir jų patempimą, norint nustatyti, kokiais objektyviais veiksmais A. L. piktnaudžiavo savo, kaip tėvo, teisėmis ir pareigomis.

29. Pirmiausia pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, jog vaikų galimybės tinkamai atkartoti matytus ar žinomus bylai reikšmingus faktus tiesiogiai priklauso nuo jų amžiaus, intelektinio išsivystymo lygio, emocinės būklės ir patiriamo streso apklausos metu, taip pat ir nuo pačių aplinkybių, apie kurias jie duoda parodymus, specifikos. Vaikai, duodami parodymus, dažnai painiojasi dėl įvykio laiko, vietos, nusikalstamos veikos dalyvių skaičiaus ir kitų aplinkybių, pagal savo amžių jiems ne visada suprantama žmogiškojo elgesio prasmė, tačiau tai nepanaikina galimybės remtis tokiais parodymais (ar jų fragmentais), nustatant faktines bylos aplinkybes. Be to, neesminiai tokių asmenų parodymų neatitikimai ir prieštaravimai paprastai nėra pagrindas paneigti tokių parodymų bylai reikšmingą turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2013, 2K-287/2014, 2K-370/2014, 2K-265-976/2017, 2K-294-648/2017 ir kt.). Kita vertus, šis vaikų liudijimų vertinimo ypatumas nepašalina būtinumo vadovautis pagrindiniu įrodinėjimo principu, t. y. kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą, o abejonės dėl įrodymų patikimumo ir pakankamumo, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Todėl bylose, kuriose vaikų parodymuose aptinkama nenuoseklumo ar tam tikrų prieštaravimų, pripažįstant tokius parodymus patikimais, labai svarbu, kad jie iš esmės atitiktų kitus bylos duomenis, tarp jų ir byloje esančias psichiatrų, psichologų ar vaiko teisių apsaugos specialistų išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47/2013, 2K-252/2013, 2K-287/2014, 2K-494-677/2015, 2K-539-976/2015, 2K-294-648/2017, Nr. 2K-244-788/2023).

30. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2022 m. spalio 15 d. nukentėjusioji K. L. paskambino į Bendrosios pagalbos centrą, pranešdama, jog ją muša tėvas, t. y. kaltinamasis A. L.. Iš Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus pateikto garso įrašo (t. 3, b. l. 1–2) nustatyta, kad 21:56:02 fiksuotas skambutis, kuriuo mergaitė pranešė, jog ją muša tėvas, nurodydama, jog jis (kaltinamasis) „ją sujudino ir ji vėmė bei kad jai trenkė, už plaukų tempė, viską, už klyno“. Garso įrašo fone buvo girdimas vyriškas balsas: „nori tave į vaikų namus iškart, nori?“

30.1. Į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), atvykus VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono greitosios medicinos pagalbos felčerei E. P., mergaitė liudytojai nurodė, kad tėvas ją tempė už plaukų iš nugaros pusės, ir parodė plaukų tempimo vietą, t. y. už pakaušio. Nukentėjusioji K. L., aiškindama liudytojai plaukų patempimo aplinkybes, nurodė, kad ji su kaltinamuoju gulėjo lovoje, žiūrėjo televizorių ir sukonfliktavo dėl nukentėjusiosios telefono. Taip pat parodė, kad ji gulėjo kniūbsčia ant lovos, tėvas atsigulė ant jos ir tempė ją už plaukų, išpešė kuokštą plaukų. Mergaitė nurodė, jog konfliktas įvyko dėl to, kad kaltinamasis su mergaite gulėjo abu kartu lovoje, žiūrėjo televizorių ir susipyko, nes ji norėjo iš kaltinamojo atimti telefoną. Paklausus, kodėl ji gulėjo su tėvu, tai ji atsakė, kad tėvas jai pasakęs, kad jei ji negulės su juo, tai jis ją „išpis“ (tokį žodį ištarė pati mergaitė). Išpeštų plaukų kuokšto liudytoja nematė.

30.2. Iš „Body“ kamerų įrašų matyti, kad nukentėjusioji K. L. liudytojai E. P. aiškino, kad tėvas tampė ją už plaukų, pakratė, po to ji vėmė (t. 3, b. l. 18, 22).

30.3. Nukentėjusioji K. L., apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, patvirtino, kad 2022 m. spalio 15 d. namuose kilo konfliktas dėl telefono, ir nurodė įvykio mechanizmą šitaip: grįžusi namo apie 21 val., ji pavalgė ir iš virtuvės nuėjo į savo lovą, esančią tėvo kambaryje, nes jos kambarys nešildomas. Pasakė kažką negražaus tėvui, nes jai užėjo nervų priepuolis. Paprašė tėvo paduoti telefoną (mamos), o jis, nieko nesakęs, atsisėdo ant savo lovos tame pačiame kambaryje. Paskui nukentėjusioji nuėjo prie tėvo lovos ir bandė paimti telefoną, bet jis nedavė, todėl ji viena ranka laikė tėvą, o kita bandė paimti, prasidėjo grumtynės, tuomet kaltinamasis kažkaip paėmė už plaukų ir patempė, skaudėjo viršugalvį, ji pasitraukė. Po plaukų papešimo vėl bandė paimti telefoną, tėvas atsisėdo ant jos lovos, ji vėl bandė paimti telefoną, nepavyko, tuomet atsigulė ant pilvo ir vėl bandė paimti telefoną. Kaltinamasis viena ranka laikė telefoną, kita jo ranka buvo ant lovos, jis sėdėjo, paskui atsigulė ir uždėjo vieną koją ant jos kojos, užgulė viršutinę dalį ir koją, po to atsistojo ir nukentėjusioji pasakė, kad iškvies policiją, o jis atsakė, kad kviestų, jei yra „durnelė“, ir jos čia nebus, čia negyvens. Tuomet nukentėjusioji paėmė tėvo telefoną „Nokia 3310“, nuėjo į savo kambarį, užstūmė lova duris ir iškvietė policiją. Tikslindama parodymus nukentėjusioji parodė, kad mamos telefonas pradžioje prieš grumtynes buvo prie jos lovos, ji norėjo su draugais susirašinėti „mesendžeriu“, kodėl paėmė telefoną tėvas – nežino. Nukentėjusioji teigia, jog jai buvo išrauti plaukai, ji tai matė. Konflikto metu tėvas ją pastumdavo nuo savęs atgal, kad ji neimtų telefono. Galvoja, kad savo kambaryje apsivėmė dėl didelių emocijų. Į policiją paskambino, nes ją taip mokė socialinė darbuotoja R. Š..

30.4. Iš 2022 m. spalio 19 d. vaiko situacijos vertinimo anketos matyti, kad nukentėjusioji parodė, jog įvykio dieną, t. y. 2022 m. spalio 15 d., tarp jos ir tėvo kilus žodiniam konfliktui, tėvas griebė už plaukų, stipriai juos patempdamas, paguldė prievarta ant lovos, užgulė visu svoriu, spaudė ir lietė jos krūtinę, intymias vietas. Tai darė per drabužius. Ji apsivėmė (t. 2, b. l. 49).

30.5. Liudytoja A. I. parodė, kad įvykio vietoje nukentėjusioji mergaitė papasakojo apie situaciją, ką veikė dienos metu, ir paskui užsiminė, dėl ko išsikvietė policijos pareigūnus, bei pasakė, kad jos tėtis vartojo alkoholį, pastebėjo virtuvėje esančią tarą, kurioje buvo galimai alkoholiniai gėrimai, ir užsiminė, kad ji blogai pasijuto, kai tėtis ant jos užsigulė, ir ji apsivėmė. Paklausus, kaip tas atsigulimas atrodė, tai sakė, kad tėtis užgulė ją visu svoriu ir pradėjo liesti jos krūtinę bei intymias vietas. Kai kvietė policiją, tėtis ją lietė per drabužius. Mergaitė jautė pyktį, kad tėtis pavartojo alkoholio, nes ji visą dieną buvo (duomenys neskelbtini) ir grįžusi pamatė ant stalo 40 laipsnių stiprumo gėrimo likučius ir pasakė: „Aš supykau ir sakiau tėčiui, kad išsikviesiu policiją“. Ji ar neturėjo, ar buvo iš jos paimtas telefonas, todėl išsikvietė policiją iš tėčio telefono. Mergaitė paminėjo, kad tėtis jai tempė už plaukų, ir jai skaudėjo.

30.6 Liudytojas E. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistu, įvykio dieną budėjo su A. I. ir iš policijos gavo pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą. Įvykio vietoje buvo policijos pareigūnai ir greitoji. Girdėjo pirmines nukentėjusiosios nurodomas aplinkybes: mergaitė teigė, kad „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje padėjo dalinti maistą ir vakare, grįžus į namus, tėtis ją užgulė, prispaudė, jai pasidarė bloga ir iškvietė greitąją.

30.7. Atliekant ekspertizę, nukentėjusioji K. L. nurodė, kad yra problemų su tėvu, jis geria, ją lietė kaip ir J., ją mušė, tempė už plaukų ir buvo ant jos atsigulęs (t. 2, b. l. 123–124).

30.8. Kaltinamasis A. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad galėjo patempti dukrai už plaukų, tačiau tai galėjo įvykti netyčia. Aptariamą dieną jo dukra K. L., grįžusi namo, pavalgė jo pagaminto maisto, pažaidė su šunimi ir atsigulė į savo lovą kambaryje, kuriame buvo ir jis. Po kiek laiko kaltinamasis pamatė, kad dukra, gulėdama lovoje, turi įjungtą telefoną, todėl paprašė jį padėti, iš kur paėmė – tuo telefonu buvo galima tik žaisti, nes buvo sugedęs. Kaltinamasis teigia pasakęs kelis kartus padėti, tačiau dukra jį „iškoliojo“, pasakė, kad jis išgėręs, „pasiuntė“ jį „ant trijų raidžių“. Tuomet jis priėjo prie jos lovos ir paėmė telefoną – galimai tuomet ir papešė plaukus, nes šį kartą ji nebuvo susirišusi plaukų. Tuomet ji atsikėlė, išėjo iš kambario, po to sugrįžo. Kaltinamajam pasakius, kad nevaikščiotų, neleistų šilumos, ji priėjo prie kaltinamojo lovos buvusios kėdės, ant kurios buvo padėtas veikiantis „Nokia“ telefonas, jį pasiėmė ir nuėjo į savo kambarį, užstūmė lova duris, pasakė, kad kvies policiją. Tuomet kaltinamasis ir pasakė, kad „jei esi durnelė“, gali kviesti policiją, tuomet ją išveš į vaikų namus. Buvo išgėręs, todėl suvokė, kad policija paims iš jo dukrą. Pro durų tarpą bandė paimti telefoną, bet nepavyko, todėl nuėjo atgal į savo lovą ir atsigulė.

30.9. Iš esmės analogišką įvykių versiją kaltinamasis nurodė ikiteisminio tyrimo metu bei neilgai trukus po įvykio papasakojo ir liudytojai R. Š., tik nurodydamas, kad tą dieną buvo išgėręs, K. L. pasiėmė telefoną „Nokia 3310“, galimai norėdama paskambinti liudytojai ir pasakyti, kad jis išgėręs, nubėgo į savo kambarį, užsistūmė duris, o jis bandė paimti telefoną per durų tarpą, tuomet galėjo patempti dukrai už plaukų, liudytojai D. B. taip pat teigė, kad galėjo patempti už plaukų netyčia, kai vyko grumtynės dėl telefono.

31. Kaip jau minėta anksčiau, mažamečio vaiko parodymai gali nesutapti dėl tam tikrų detalių, tačiau laikyti nukentėjusiosios K. L. parodymus nepatikimais nėra pagrindo, netgi atsižvelgiant į tai, kad A. L., kuriam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – draudimas bendrauti su dukra, šio draudimo nepaisė ir palaikė nuolatinį kontaktą su nukentėjusiąja K. L., be kita ko, ir tarpininkaujant laikinai paskirtai nukentėjusiosios globėjai. Tačiau nukentėjusioji K. L. buvo apklausta teisiamojo posėdžio metu ir jos parodymais teismas vadovaujasi tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

32. Iš duomenų visumos nustatyta, kad kaltinamasis A. L. patempė nukentėjusiajai K. L. plaukus. Ir nors kaltinamasis A. L. parodė, kad konfliktas kilo dėl vadinamojo „mamos“ telefono, kuriuo nukentėjusioji galėjo tik žaisti žaidimus, ir būtent grumtynių dėl telefono metu buvo patempti nukentėjusiajai plaukai bei ji juto skausmą, tačiau kaltinamasis teigia tai padaręs netyčia, šis jo paaiškinimas nelogiškas bei prieštaraujantis faktinėms aplinkybėms: nukentėjusioji K. L. liudytojai E. P. nuosekliai teigė, kad tėvas pešė plaukus, parodydama pakaušio sritį, taip pat nurodė, kad ją judino, po to nukentėjusioji vėmė. Liudytoja nurodė, kad K. L. parodė plaukų tempimo vietą ir tai buvo neįprasta vieta, todėl toliau aiškinosi įvykio aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad pakaušis yra nugarinėje / viršutinėje galvos dalyje, nelogiškas kaltinamojo paaiškinimas, kad, K. L. gulint lovoje ir žaidžiant telefonu, jam atimant telefoną, tuo metu galėjo patempti plaukus, kadangi akivaizdu, jog žaidžiant telefonu, jis laikomas prieš akis, o ne nugarinėje / viršutinėje galvos pusėje. Taip pat nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir jos kambaryje rasti skrandžio turinio pėdsakai (t. 1, b. l. 74), kurie patvirtina nukentėjusiosios versiją. Be kita ko, kaltinamasis liudytojai R. Š. nurodė, kad galėjo patempti dukros plaukus tuo metu, kai per durų tarpą bandė atimti iš jos telefoną „Nokia 3310“, tačiau vėlgi akivaizdžiai nelogiškas paaiškinimas, nes durys buvo užstumtos lova, o K. L. nebuvo arti durų (buvo per užstumtos lovos atstumą), todėl neatsargiai patempti plaukų nebuvo jokios objektyvios galimybės. Todėl vertindamas visumą aptartų duomenų, teismas prieina prie išvados, kad A. L. 2022 m. spalio 15 d. įvykio metu tyčia griebė nukentėjusiajai K. L. už plaukų ir juos patempė.

33. Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis ne kartą vadino dukrą K. L. „kekše“ – kaltinime tai įvardinta – pagal nukentėjusiosios parodymus – „prostitute“. Pats kaltinamasi pripažino, kad sakė dukrai, jog ji užaugusi bus kaip jos motina – „kekšė“, vadindavo nuolatos „durnele“ – tai sakė ne tik tiesiogiai dukrai, bet ją taip apibūdino ir liudytojai R. Š., kai K. L. nudažė durų staktą juodai, tvirtino, kad K. L. „ku-kū“, o tuomet, kai K. L. apipurškė duris skutimosi putomis – liudytojos akivaizdoje tiesiogiai išvadino dukrą „durnele“.

34. Iš kaltinimo šalintinos aplinkybės, jog A. L. sudavė K. L. iš šlepetės į sėdmenis, kadangi teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji paneigė, kad jai buvo suduoti tokie smūgiai. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus K. L. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo įrašą, akivaizdžiai matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, kad jai buvo suduota į nugarą, kojas, parodydama šlaunis, tačiau apklausoje dalyvavusi psichologė garsiai įvardijo, kad K. L. buvo suduota ir į sėdmenis, ir taip užrašyta ikiteisminio tyrimo apklausos protokole. Kadangi užfiksuoti duomenys neatitinka nukentėjusios duotų paaiškinimų, pati nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jai šlepetėmis buvo suduota į šlaunis, todėl aplinkybės – sudavimas į sėdmenis – iš kaltinimo šalintinos.

35. Tuo tarpu aplinkybė, kad nukentėjusiajai K. L. buvo suduota iš šlepetės į šlaunis, nugarą ir tai jai sukėlė skausmą, teismo nuomone, nustatyta, kadangi nukentėjusioji nuosekliai paaiškino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, kad kaltinamasis jai sudavė ir ji juto skausmą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neneigė sudavęs šlepetėmis dukrai, kadangi dukra jo neklausė, tačiau teigė, kad jai neskaudėjo, nes šlepetės buvo „škurlinės“. Šiuos kaltinamojo parodymus paneigė teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji, kuri ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausiama dėl šlepečių faktūros, tačiau teisiamojo posėdžio metu nedvejodama nurodė, kad tai buvo „kroksai“, o šlepetės, šnekamojoje kalboje vadinamos „kroksais“, užfiksuotos ir įvykio vietos apžiūros protokole kaltinamojo kambaryje (t. 1, b. l. 75), patvirtina nukentėjusiosios parodymus.

36. Taip pat nustatyta aplinkybė, kad A. L. mėtė į K. L. šlepetes: ši aplinkybė nustatyta vadovaujantis nukentėjusiosios nuosekliais paaiškinimais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, be kita ko, patvirtinant ir kaltinamajam A. L.. Nors pastarasis teigė, kad buvo mėtomos į dukrą medžiaginės šlepetės, tačiau, kaip jau aptarta anksčiau, K. L. nurodė, kad tėvas turi „kroksus“, kurie ir vadinami šlepetėmis. Abejoti šiomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo.

37. Kaltinime nurodoma, kad A. L. sakydavo dukrai, jog ji jam nereikalinga, tačiau šią aplinkybę nukentėjusioji K. L. nurodė Teismo vaikų ir paauglių psichiatrei ekspertei R. G. atliekant teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvados yra vienas iš įrodymų šaltinių, tačiau ekspertizės tikslas yra ne atlikti nukentėjusiosios apklausą, o gauti duomenis apie jos psichikos sveikatą (iki nusikalstamos veikos ir po jos) ir būseną, apie sugebėjimą suvokti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, ir duoti apie tai parodymus, apie sugebėjimą suvokti prieš ją atliktų nusikalstamų veikų pobūdį, reikšmę ir jiems adekvačiai priešintis, taip pat įvertinti nukentėjusiosios emocinį reagavimą, būsenos pokyčius į skirtingas temas, kaip keičiasi emocinis reagavimas, kokie yra sutrikimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-67-495/2024). Aplinkybę, kad kaltinamasis A. L. sakęs, jog K. L. yra jam nereikalinga, nukentėjusioji nurodė tik vieną kartą, bendraudama su psichiatre eksperte ir tai užfiksuota ekspertizė akto turinyje, o ne išvadose (t. 2, b. l. 123, ekspertizės akto 16 psl.). Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji tokios aplinkybės nenurodė, ekspertei nukentėjusiosios tiesiogiai nurodyti duomenys gali būti pripažinti įrodymais, jei jie pagrįstų kitus byloje esančius duomenis, tačiau šiuo atveju tokių duomenų nėra. Be kita ko, ir ekspertei suformuluota užduotis nebuvo sietina su kaltinamojo piktnaudžiavimu tėvo pareigomis ir teisėmis nustatymu, todėl, atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, nesant duomenų, patvirtinančių inkriminuotą aplinkybę, ji iš kaltinimo šalintina.

38. Kitos aplinkybės – kad kaltinamasis nukentėjusiajai sakė, jog ji paspringtų, kad atsidurs vaikų namuose, ir tempdavo suspaudęs jos ranką dilbio srityje. Pasakymą, kad „ji paspringtų“ nukentėjusioji nurodė apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 1, b. l. 127) ir patvirtino savo anksčius duotus parodymus teisiamojo posėdžio metu, kad tai nebuvo vienkartinis toks sakymas, dėl to ji jausdavosi blogai. Tai, kad kaltinamasis nuolatos sakydavo dukrai, kad ji atsidus vaikų namuose, taip pat nuosekliai nurodė K. L., apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, be kita ko, tokie kaltinamojo sakomi žodžiai užfiksuoti ir 2022 m. spalio 15 d. įvykio metu skambinant nukentėjusiajai Bendrosios pagalbos centro telefonu (t. 3, b. l. 1–2) bei pareigūnų uniformų vaizdo kamerų įrašuose (t. 3, b. l. 7, 11). Taip pat nustatyta aplinkybė, kad kaltinamasis tempdavo K. L. suspaudęs jos ranką dilbio srityje: apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nukentėjusioji nurodė, kad tėvas ją paimdavo už rankos ir tempdavo, jai neskaudėdavo, bet blogai jausdavosi, kai būdavo mėlynė, tėvas sakydavo, kad ji pati kalta. Tai, kad tempdavo už rankos savo dukrą, neneigė ir kaltinamasis A. L., tačiau nurodė, kad norėdavo dukrą ištempti iš patalpos, kad K. nešauktų ar „nesikoliotų“.

39. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, matyti, kad kaltinamasis A. L. iš dalies vykdė savo tėvo pareigas, aprūpindavo dukrą mokymosi priemonėmis, ji į pamokas ateidavo pasiruošusi, tvarkinga (iš K. L. charakteristikos, t. 2, b. l. 42), ruošdavo jai maistą, tačiau tuo pačiu ir piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis fiziškai bei psichiškai gniuždydamas vaiką – jau anksčiau aptartais objektyviais veiksmais – mažametę nukentėjusiąją savo dukrą K. L., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. ją įžeidinėjo ir menkino, naudojo fizinį smurtą prieš savo dukrą ir tai darė sistemingai. Iš esmės savo veiksmų sistemingumo ir kartotinumo neneigia ir kaltinamasis, tvirtindamas, kad kitokiu būdu negebėjo susitvarkyti su dukra, kuri turi psichinių problemų. Nors įžeidžiantys, žeminantys žodžiai (tokius nuolatos dukros atžvilgiu vartojo kaltinamasis, ją vadindamas „durnele“, „prostitute“) kasacinėje praktikoje priskiriami kitokiam žiauriam elgesiui, tačiau teismas šiuo atveju prieina prie išvados, kad objektyviai visuma kartotinai ir sistemingai atliktų veiksmų: tiek įžeidžiančių, žeminančių žodžių sakymas, tiek nuolatinis sakymas, kad ji paspringtų, kad atsidurs vaikų namuose, šlepečių mėtymas sudaro psichinį gniuždymą, o tempimas suspaudus nukentėjusiosios rankos dilbio srityje, sudavimas iš šlepetės per šlaunis, nugarą, tempimas už plaukų neabejotinai yra fizinis smurtas. Kad K. L. turėjo elgesio problemų, patvirtina ir byloje esantys faktiniai duomenys apie jos gydymą (t. 2, b. l. 117–118), taip pat ir pati nukentėjusioji parodė, kad jai būdavo nervinių priepuolių, turėjo vartoti vaistus, kai susinervindavo, išvadindavo tėvą negražiais žodžiais. Šiuo atveju kaltinamasis, žinodamas ir suvokdamas, kad nukentėjusiajai būtina tinkama priežiūra, suvokė, kad atlikdamas anksčiau aptartus veiksmus itin pažeidžiamos emocinės būklės mažametei dukrai, piktnaudžiauja tėvo pareigomis. Nukentėjusiosios vadinimas žeminančiais žodžiais, jos atžvilgiu atliktų atstumiančių veiksmų – šlepečių mėtymo į dukrą, o galiausiai ir fizinio smurto panaudojimas, nėra vaiko auklėjimui taikytinos priemonės, nes, auklėjant vaiką, tėvų taikomos poveikio vaikui priemonės, viena vertus, negali būti pateisinamos tėvų teise ir pareiga auklėti vaikus, kita vertus, šiuo atveju objektyviai atliktų veiksmų visuma peržengia nusikalstamai veikai konstatuoti būtiną pavojingumo laipsnį, todėl A. L. taikytina baudžiamoji atsakomybė pagal BK 163 straipsnį.

40. Teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, buvo įspėjęs kaltinamąjį A. L., kad gali jam inkriminuotą veiką pagal BK 163 straipsnį perkvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, tačiau, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, remdamasis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad A. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 163 straipsnyje.

Dėl A. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 150 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 3 punkte

41. BK 150 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. BK 150 straipsnio 4 dalyje reglamentuota atsakomybė tam, kas seksualiai prievartavo mažametį asmenį, t. y. tenkino lytinę aistrą su tokiu asmeniu prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, panaudojo fizinį smurtą ar grasino tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atėmė galimybę priešintis, ar pasinaudojo bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.

42. BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytas lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu kitokio fizinio sąlyčio būdu panašus į BK 153 straipsnyje numatyto mažamečio tvirkinimo veiką tuo, kad abiem atvejais su tokiu asmeniu atliekami neteisėti seksualinio pobūdžio veiksmai, kurie gali pasireikšti panašia forma. Tačiau, atribojant lytinės aistros tenkinimą kitokio fizinio sąlyčio būdu nuo tvirkinamųjų veiksmų, turi būti įvertinamas su mažamečiu asmeniu atliekamų neteisėtų veiksmų seksualinis pobūdis ir jų intensyvumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2012, Nr. 2K-252/2013, Nr. 2K-625/2013, Nr. 2K-116-942/2016). Teismų praktikoje laikoma, kad lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu paprastai pasireiškia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kišant pirštus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar išeinamąją angą, intensyviai liečiant nukentėjusiojo lytinius organus ar priverčiant nukentėjusįjį liesti kaltininko lytinius organus, taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kūną ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2009, Nr. 2K-50/2012, 2K-315/2014 ir kt.). Tuo tarpu tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia demonstruojant jaunesniam negu šešiolikos metų asmeniui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, taip pat ir lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą tokio asmens akivaizdoje ir pan. Tačiau tvirkinamieji veiksmai yra nesusiję su intervencija į asmens lytinius organus ir lytinės aistros tenkinimu su tuo žmogumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2012).

43. Tiek iš kaltinamojo A. L., nukentėjusiosios K. L. parodymų teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, tiek iš liudytojų R. Š., eksperčių R. G., T. G.-N. paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu, ekspertizės akto, įvykio vietos apžiūros protokolo, pranešimo apie galimai patirtą seksualinį smurtą, Globos namų „(duomenys neskelbtini)“ vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvados, nustatyta, kad A. L. laikotarpiu nuo 2021 m. vasaros iki 2022 m. spalio 15 d. apie 21 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), veikdamas vieninga tyčia tvirkino savo mažametę dukrą K. L., gim. (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytą skaičių kartų, sakydamas žodžius „darysim seksą“, „aš tave išpisiu“, užguldavo nukentėjusiąją savo kūnu, tiksliai nenustatytą skaičių kartų, tačiau ne mažiau kaip 10 kartų, rankomis lietė ir glamonėjo nukentėjusiosios krūtinę, rankomis lietė nukentėjusiosios lytinius organus, bučiavo ją į lūpas.

44. Seksualinės prievartos prieš mažamečius bylų specifika yra ta, kad paprastai tokios prievartos liudytojų nebūna. Svarbiausi įrodymų šaltiniai – teismo psichiatrijos psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai, išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su mažamečiu ir kuriems mažametis pasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, parodymai. Ypatingą reikšmę šioje įrodymų grandinėje turi paties seksualinę prievartą patyrusio mažamečio parodymai.

45. Nukentėjusioji K. L., apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė, kad tėvas su ranka lenda visur, kai ji jį sunervina, jis sako, kad ją „išpis“ ir kad turės seksą. Kaltinamasis jai liečia priekį, apačią, liečia ranka krūtinę, apatinę priekinę dalį, dažniausiai ji būna su pižama, nes pas tėvą ateina į jo lovą, į kojūgalį televizorių žiūrėti ir tada jis ją liečia. Lietė nuo 10 iki 20 kartų, kai būna su rūbais, užkiša ranką už rūbų. Ją liesdamas jis būdavo su „maike“ ir apatiniais arba be „maikės“. Nėra mačiusi jo nuogo. Yra buvę, kad jai numaudavo kelnes ir „triusikėlius“, ji bandydavo apsirengti ir išeiti. Ji gulėdavo, o jis ant jos gulėdavo, tiesiog būdavo prispaudęs ją ir gulėdavo. Jo rankos dažniausiai būdavo ant lovos. Nėra buvę, kad kažką darydavo su rankomis. Jis bučiuodavo veidą ilgai, o prie apatinių dalių nelindo su lūpomis, tik su rankomis. Tie bučiniai buvo į lūpas, tai trukdavo apie pusę minutės, bučiniai jai buvo nepriimtini. Retai darydavo masažą, nes ji nustumdavo, nes jai nepatikdavo, kai liesdavo krūtinę, apačią, „šlapimą“. Su ranka lįsdavo, darydavo masažą, minkydavo. Masažas buvo daromas krūtinei ir šlapimo vietai. Šiuos nukentėjusiosios žodžius iš esmės patvirtino ir pats kaltinamasis, nors nepripažįsta savo kaltės, tačiau nurodė, kad jis lytinės aistros netenkino, nes dėl prostatos ligos yra impotentas. Su dukra žaidė tokius žaidimus, kurių metu jis sakė jai, kad „išpis“, užsiguldavo ją, nes dukra sakė „daryti seksą“. Taip pat pripažįsta, kad lietė krūtinę, kai žiūrėjo, ar jai reikia didesnės liemenėlės, bučiavo dukrą, tačiau tai darė norėdamas parodyti, kad jam pačiam nemalonu, kai dukra jį bučiuoja ir apseilėja, taip pat darydavo dukrai masažą: abiem gulint vienoje lovoje, dukrai gulint jam už nugaros, tuo metu kaltinamajam žiūrint televizorių, atgaline ranka masažuodavo dukters kojas, galėjo nematydamas paliesti ir lyties organus. Tai, kad lietė mažametės dukters krūtinę, patvirtino ir liudytoja R. Š., kuriai buvo žinomas įvykis, kai kaltinamasis A. L. lietė dukters krūtinę tikrindamas, ar dukrai reikalinga didesnio dydžio liemenėlė. Be kita ko, liudytoja R. Š. teisiamojo posėdžio metu patvirtino žinojusi iš paties kaltinamojo pasakojimo apie A. L. žaidimą, kai jis sakydavo nukentėjusiajai K. L., jog pagaus ir išprievartaus ją. Tai, kad kaltinamasis rankomis lietė ir glamonėjo nukentėjusiosios krūtinę, rankomis lietė nukentėjusiosios lytinius organus, bučiavo ją į lūpas, patvirtino ir liudytoja E. P., kuriai nukentėjusioji K. L. pasakojo, kad tėvas „kišdavo savo rankas jai už kelnaičių, rodė savo galiuką (kaip suprato lytinį organą), liepdavo galiuką liesti“, taip pat pasakojo apie tai, kad liesdavo mažametės krūtinę. Iš esmės tokias pat aplinkybes patvirtino ir specialistė psichologė V. A., kuriai nukentėjusioji pasakojo, kad kaltinamasis liesdavo K. L. krūtinę, lytinius organus, paimdavo už krūtinės, lytinių organų, lįsdavo bučiuotis liežuviu ir tai vykdavo nuolatos, periodiškai, nuo tada, kai K. L. buvo penktoje klasėje. Aplinkybes, kad kaltinamasis lietė nukentėjusiosios krūtinę, lytinius organus, patvirtino ir liudytojai A. I. bei E. G.. Tai, kad masažuodavo K. L., patvirtino ir liudytoja, nukentėjusiosios močiutė D. B., kuriai pats kaltinamasi A. L. pasakojo, kad K. L., atsigulusi į kaltinamojo lovą, prašydavo ją pamasažuoti ir jis masažuodavo savo dukters kojas, nugarą, pilvą, neigdamas, kad liesdavo jos intymias vietas, tačiau patvirtino, kad galimai palietė kokį kartą K. L. krūtinę. Aplinkybes, kad buvo liečiama nukentėjusiosios krūtinė, lytiniai organai, ji buvo bučiuojama į lūpas, kaltinamasis nenustatytą skaičių kartų sakydamas žodžius „darysim seksą“, „aš tave išpisiu“, užguldavo nukentėjusiąją savo kūnu, patvirtina ir duomenys, užfiksuoti (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. spalio 19 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje, Globos namų „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos Vaiko, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje, kur nukentėjusioji nuosekliai nurodė, kad tėvas ją nurenginėja, liečia krūtinę, intymias vietas, užgula ją, sakydamas, kad „darys seksą“, „išpis“ (t. 2, b. l. 49, 65–67).

46. A. L. pareikštame kaltinime nurodoma, kad jis savo lytiniu organu lietė nukentėjusiosios lytinius organus, ties nukentėjusiosios lytiniais organais masturbavosi. Nukentėjusioji K. L. nė vienoje apklausoje nenurodė, kad kaltinamasis A. L. masturbavosi, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė nežinanti, ką reiškia žodis „masturbuotis“. Šią aplinkybę nurodė liudytojas E. G., teigdamas, kad jis taip suprato iš nukentėjusiosios K. L. pasakojimo apie kaltinamojo atliekamus veiksmus. Nukentėjusioji K. L. 2022 m. spalio 15 d. , iš karto po patirto smurto, atvykus slaugytojai E. P. teigė, kad tėvas liepė liesti jai „galiuką“ , t. y. vyrišką lyties organą, (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. spalio 19 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodoma, kad nukentėjusioji nurodė, jog yra mačiusi, kad tuo metu, kai tėvas ją lietė, lietė savo „vyriuko galiuką“. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji nurodė, kad kartais būdavo bandymų paliesti savo „galiuku“, tada būdavo dažniausiai vakaras ir ji būdavo su pižama, logiškai mąstydama suprato, kad „galiuku“ bandė paliesti, nes jo rankas matydavo abi šalia. Kai ant jos atsiguldavo, jos kojas dažniausiai praskėsdavo arba ne. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad buvo bandymų „kišti galiuką“, tuo metu, kai jis sakydavo „daryti seksą“. Daryti seksą nukentėjusiosios supratimu reiškia, kai žmonės paguli kartu ir gaunasi vaikai. Bandydavo prie intymios apatinės vietos daryti seksą, t. y. atsigula, ištraukia galiuką ir, kaip sakė, kad žmonėms reikia pagulėti. Nukentėjusioji nurodė, kad tuo metu ji guli be kelnaičių, jis atsigula ant jos, įsikiša ranką prie savo lytinio organo, ištraukia galiuką ir vaikus daro. Paskui jis greitai vėl susideda atgal savo lytinį organą ir lyg nieko nebuvo. Du, tris, keturis kartus yra buvę, kad išsitraukė savo galiuką ir darė vaikus. Tas toks gulėjimas ant jos trukdavo apie minutę. Galiuku jis lietė apatinę kūno dalį ir tą vietą, kur jai liesdavo su galiuku, vadina šlapimo dalimi.

47. Kaip matyti iš anksčiau nurodomų duomenų, konstatuoti faktines aplinkybes, kad kaltinamasis A. L., praskėtęs nukentėjusiosios kojas, savo lytiniu organu lietė nukentėjusiosios lytinius organus, ties nukentėjusiosios lytiniais organais masturbavosi, nepakanka duomenų visumos. Nukentėjusioji nėra nuosekli duodama parodymus apie tai, kad tuomet, kai ją užguldavo kaltinamasis, tiek ji, tiek kaltinamasis būdavo apsirengę apatiniais drabužiais ar nusirengę. Nurengimo aplinkybių ji nė vienoje apklausoje ar bendraudama su specialistais, nenurodo. Taip pat nukentėjusioji teigia visada mačiusi kaltinamojo rankas tuo metu, kai jis ją užguldavo, todėl ir supratusi, kad jis liečia jos lyties organus savo „galiuku“. Tuo tarpu nukentėjusioji nuosekliai tvirtina, kad toks užgulimas trukdavo apie minutę, t. y. trumpą laiko tarpą. Teismų praktikoje laikoma, kad lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu paprastai pasireškia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kūną. Šiuo atveju kaltinimas pareikštas, kad A. L. ties nukentėjusiosios lytiniais organais masturbavosi ir tai nepatenka į lytinės aistros tenkinimo nusikalstamos veikos sudėtį, ši aplinkybė galėtų būti laikoma tvirkinamaisiais veiksmais, tačiau ji nėra nustatyta: nukentėjusioji nesupranta žodžio „masturbacija“ reikšmės, o jos paaiškinimai, kad tėvas kažką darė su savo galiuku, ir liudytojo E. G. parodymai, kad tie veiksmai apibūdinti „masturbacija“, nėra neginčijami objektyvūs duomenys, todėl jais vadovautis ir grįsti kaltinamojo A. L. kaltę teismas negali, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.

48. Kaip jau minėta anksčiau, mažamečio nukentėjusiojo parodymų patikimumas neturi būti vertinamas taip griežtai ir kategoriškai kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų – parodymai, tačiau jie negali būti ir suabsoliutinami, jie turi būti vertinami atsižvelgiant į bylos įrodymų grandinę, siekiant nustatyti, ar kiti bylos įrodymai patvirtina mažamečio nukentėjusiojo parodymus. Valstybinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-104/2023 nurodoma, kad K. L. padidintas polinkis fantazuoti nenustatytas, ekspertizės metu priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis K. L. parodymais, nenustatytos (t. 2, b. l. 116–128). Parodymus apie bylai reikšmingas aplinkybes K. L. duoda taip, kaip ji gali, atsižvelgus į jos amžių, protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, tačiau jos parodymai vertintini atsižvelgiant į veiksmų, įvykių eigos realumą. Nukentėjusioji epizodiškai nurodė aplinkybes, kad A. L., praskėtęs nukentėjusiosios kojas, savo lytiniu organu lietė nukentėjusiosios lytinius organus, tai ji suvokusi, kadangi tuo metu, kai užguldavo, jo abi rankos buvo ant lovos. Užgulimas trukdavo trumpą laiką, apie minutę, nežino, ar kaltinamasis atlikdavo kokius nors judesius, teigė, kad tuo metu ji guli be kelnaičių, jis atsigula ant jos, įsikiša ranką prie savo lytinio organo, ištraukia galiuką ir „vaikus daro“. Paskui jis greitai vėl susideda atgal savo lytinį organą ir lyg nieko nebuvo. Du, tris, keturis kartus yra buvę, kad išsitraukė savo galiuką ir „darė vaikus“. Tokiems veiksmams kaip nusirengti, numauti kelnaites reikalingas tam tikras laikas ir veiksmų eiga, kurios nukentėjusioji nė karto neminėjo ir neapibūdino. Be kita ko, ji pasakojo, kad užgulimas buvo trumpalaikis, t. y. kaltinamasis ją užgula, ant jos paguli, abi jo rankas mato greta savęs ir taip „daro vaikus“, nežino, ar kaltinamasis atlieka judesius. Pastarieji nukentėjusiosios parodymai realūs, nukentėjusiosios parodymuose dėstomi ne epizodiškai ir, be kita ko, sutampa iš esmės su kaltinamojo paaiškinimu apie jų „žaidimus“. Kiti nukentėjusiosios nurodomi atlikti kaltinamojo A. L. veiksmai – „galiuko“ ištraukimas, jo susidėjimas į apatines kelnes – yra realiai atliktini veiksmai, tačiau nukentėjusioji teigia, tuo metu, kai kaltinamasis ją užguldavo, ji „suvokusi“, kad ją liečia „galiuku“, tačiau tuo pačiu teigė, kad ji su tėvu lovoje gulėdavo apsirengę, paskui keičia paaiškinimą, kad guli be kelnaičių. Tai, kad gulint lovoje ji buvo nurenginėjama ar nusirenginėdavo kaltinamasis – tokių duomenų nėra, nukentėjusioji nurenginėjimo lovoje veiksmų eigos nepasakojo, todėl, kaip jau buvo aptarta, atsižvelgiant į nurodomų kaltinamojo veiksmų spontaniškumą, trumpą veiksmo – užgulimo ant nukentėjusiosios laiką ir nesant galimybės kitais duomenimis patvirtinti nukentėjusiosios nurodomų aptariamų aplinkybių, vadovaujantis in dubio pro reo principu, iš kaltinimo šalintinos aplinkybės, kad A. L., praskėtęs nukentėjusiosios kojas, savo lytiniu organu lietė nukentėjusiosios lytinius organus.

49. Vadovaujantis BPK 255 straipsnio 2 dalimi ir 256 straipsniu, teismas posėdžio metu įspėjo kaltinamąjį, jog jo veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, t. y. jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas. Iš anksčiau aptartų duomenų visumos nustatyta, kad A. L. laikotarpiu nuo 2021 m. vasaros iki 2022 m. spalio 15 d. apie 21 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), veikdamas vieninga tyčia, tvirkino savo mažametę dukrą K. L., gim. (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytą skaičių kartų sakydamas žodžius „darysim seksą“, „aš tave išpisiu“, užguldavo nukentėjusiąją savo kūnu, tiksliai nenustatytą skaičių kartų, tačiau ne mažiau kaip 10 kartų, rankomis lietė ir glamonėjo nukentėjusiosios krūtinę, rankomis lietė nukentėjusiosios lytinius organus, bučiavo ją į lūpas. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į nustatytas faktines aplinkybes bei vertinant A. L. atliktų veiksmų pavojingumą, intensyvumą, objektyviai A. L. atliktų veiksmų sąsajumo nebuvimą su lytinės aistros tenkinimu, į aplinkybes, kaip ir kada buvo atliekami seksualinio pobūdžio veiksmai, į tai, kad savo veiksmais, neatsižvelgiant į paties kaltinamojo požiūrį į atliekamus veiksmus (žaidimas, masažas) sukėlė per ankstyvą nukentėjusiosios domėjimąsi lytiniais santykiais, todėl A. L. inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 150 straipsnio 4 dalį perkvalifikuojama į BK 153 straipsnio 1 dalį.

50. Iš kaltinimo šalintinos kaip perteklinės nurodomos aplinkybės, kad kaltinamasis A. L. pasinaudojo nukentėjusiosios priklausomumu ir bejėgiška būkle dėl mažametystės, dėl kurių nukentėjusioji negalėjo visiškai suprasti su ja atliekamų seksualinių veiksmų pobūdžio ir reikšmės bei jiems pasipriešinti, panaudojo fizinį smurtą prieš fiziškai silpnesnę mažametę nukentėjusiąją – lovoje perversdamas ir užguldamas nukentėjusiąją savo kūnu, taip palaužė nukentėjusiosios valią ir pasipriešinimą, kadangi veiką kvalifikuojant pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, aptariamos aplinkybės yra perteklinės.

51. BK 138 straipsnyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant netiesioginei tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas netiesiogine tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino mažametį, 3 punkte – savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

52. Iš anksčiau aptartų duomenų visumos nustatyta, kad A. L. tvirkino savo mažametę dukrą K. L.. Valstybinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-104/2023 nustatyta, kad K. L. konstatuojamos (duomenys neskelbtini) ir šis sutrikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių, t. y. kilo sąsajoje su byloje tiriamais A. L. veiksmais, ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 116–129). Teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė psichiatrė R. G. patvirtino savo duotą išvadą. Akivaizdu, kad tvirkinant mažametę nukentėjusiąją padarinių tikimybė yra didelė, todėl teismui nėra abejonių, kad kaltinamasis A. L., suvokdamas savo vykdomos nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, jog atlikti veiksmai prieš nukentėjusiąją gali sukelti pasekmes, ir nors tokių pasekmių jis nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms kilti. Nors kaltinamasis teigė, kad jis dukrai nesunkiai sveikatos nesutrikdė, kad ji jau anksčiau lankėsi pas psichiatrus, vartojo vaistus, jai buvo dažni nerviniai priepuoliai, šias aplinkybes visiškai paneigė teisiamojo posėdžio metu apklausta psichiatrė ekspertė R. G., kuri patvirtino, kad dėl kaltinamojo atliktų seksualinio pobūdžio veiksmų atsirado pasekmės – nesunkus mažametės sveikatos sutrikdymas, o anksčiau K. L. nustatyti (duomenys neskelbtini) nėra susiję su ekspertizės metu konstatuota diagnoze dėl kaltinamojo atliktų neteisėtų veiksmų, sukėlusių (duomenys neskelbtini).

53. Kaltinime A. L. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, padarymo inkriminuota tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė ir piktnaudžiaudamas tėvo teisėmis ir pareigomis, t. y. nesunkiai sutrikdė mažametės nukentėjusiosios psichikos sveikatą. Teisiamojo posėdžio metu ekspertė R. G. parodė, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatytas esant tiesioginiam priežastiniam ryšiui dėl su mažamete nukentėjusiąja atliktų seksualinio pobūdžio veiksmų, o ne dėl piktnaudžiavimo tėvo teisėmis ir pareigomis. Atsižvelgiant į tai, iš pareikšto kaltinimo šalintina aplinkybė, kad veiką A. L. padarė piktnaudžiaudamas tėvo teisėmis ir pareigomis. Aptariamos aplinkybės pašalinimas kaltinimo esmės nekeičia ir kaltinamojo teisių nepažeidžia.

54. Taip pat kaltinime pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus nurodoma, kad kaltinamasis A. L. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios K. L. sveikatą, seksualiai ją prievartaudamas. Nenustačius seksualinio prievartavimo, tačiau konstatavus, kad buvo atlikti nukentėjusiosios atžvilgiu tvirkinamieji veiksmai, tikslinamas A. L. pareikštas kaltinimas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktą, nustatant, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas K. L. buvo sukeltas jos atžvilgiu atliekant neteisėtus veiksmus, t. y. ją tvirkinant. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertizės akte Nr. Nr. 103MS-104/2023 nukentėjusiajai K. L. nustatytas nesunkus sveikatos sužalojimas siejamas su kaltinamojo veiksmais, o šių neteisėtų veiksmų kvalifikavimas yra teisės klausimas, ne teismo eksperčių. Todėl perkvalifikavus A. L. nusikalstamus veiksmus iš BK 150 straipsnio 4 dalies į 153 straipsnio 1 dalį, teismo ekspertizės akte nurodomas nustatytas K. L. nesunkus sužalojimas nekinta.

55. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, visumos duomenų pakanka konstatuoti, jog A. L. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 153 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktuose, ir konstatuojama, kad idealiąja sutaptimi įvykdytos tyčinės, baigtinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktuose, sukeltos realios pasekmės, visi anksčiau aptarti duomenys atitinka tarpusavyje, ir jų visumos pakanka aptariamų nusikalstamų veikų faktinėms aplinkybėms atskleisti bei A. L. kaltei pagrįsti.

56. BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė yra prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

57. Baudžiamasis įstatymas už nusikaltimo, numatyto BK 163 straipsnyje, padarymą numato bausmes: baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki 5 metų; už nusikaltimo, numatyto BK 153 straipsnio 1 dalyje, padarymą numato alternatyvias bausmes: laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki 5 metų; už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 3 punkte, padarymą numato bausmę laisvės atėmimą iki 5 metų.

58. A. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

59. Skiriant kaltinamajam A. L. bausmes, atsižvelgtina į tai, kad padaryti trys baigtiniai, tyčiniai (BK 163 straipsnyje, 153 straipsnio 1 dalis nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktuose – netiesiogine tyčia) nusikaltimai, kurie priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 4 dalis). Padarytos nusikalstamos veikos pavojingos, sukeltos realios pasekmės. Iš kaltinamojo A. L. asmenybę charakterizuojančios medžiagos matyti, kad kaltinamasis yra pensininkas, nedirbantis (t. 3, b. l. 94–95), neteistas (t. 3, b. l. 86–87), nebaustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 89), yra (duomenys neskelbtini) pacientų registre, jam nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 99). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo asmenybę neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra, taip pat nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, įvertinus byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, teismui leidžia prieiti prie išvados, kad A. L. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 163 straipsnyje ir 153 straipsnio 1 dalyje, padarymą tikslinga skirti bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, t. y laisvės apribojimus, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktuose, padarymą skirti sankcijoje numatytą – laisvės atėmimo bausmę. Nustatant jų dydžius, vadovaujamasi BK 61 straipsnio nuostatomis ir skiriamos bausmės, mažesnės nei sankcijų vidurkiai.

60. Kaltinamajam A. L. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu ir dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 4 dalis, 5 dalies 1 punktas). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas, pasireiškiantis psichiniais sutrikimais, atsiranda dėl prievartinių santykių, kaip ir nagrinėjamu atveju, kaltininko nusikalstami veiksmai kvalifikuojami kaip ideali sutaptis pagal BK 153 straipsnį su BK 138 straipsniu.

61. Pagal įstatymo prasmę bei susiformavusią teismų praktiką taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik konstatavęs šių sąlygų visumą, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, Nr. 2K-289/2011). Nesant imperatyvių sąlygų, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose, visumos, teismui nėra pagrindo svarstyti kaltinamajam BK 62 straipsnio normų taikymą ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktuose, padarymą.

62. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-126-693/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, tai, visų pirma, teisingumas reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. Byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, mažinančių nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (kalbama apie nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktuose), nei išimtinių aplinkybių, susijusių su A. L. asmenybe, kurių pagrindu būtų galima prieiti prie išvados, kad sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A. L. aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis).

63. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų.

64. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo.

65. Šiuo atveju teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo galimybę, kaip ir skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad A. L. padarė tris apysunkius nusikaltimus, nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka, yra (duomenys neskelbtini), turintis eilę sveikatos sutrikimų. Nusikalstamas veikas padarė prieš nukentėjusiąją, savo mažametę dukrą, todėl atidėjus laisvės atėmimo bausmė vykdymą 1 metų 6 mėnesių terminui ir skyrus įpareigojimą nebendrauti su dukra K. L., bus iš esmės užkardyta galimybė ateityje jam daryti nusikalstamas veikas, o duomenų, kad jis būtų linkęs daryti kitokio pobūdžio teisės pažeidimus – byloje nėra. Todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti neizoliuojant A. L. nuo visuomenės. Paskyrus bausmės vykdymo atidėjimą, A. L., kaip jau minėta, skirtinas įpareigojimas nebendrauti su dukra K. L. ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 11 punktas, 72⁴ straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 4 dalis).

66. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. L. bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos, jis privalės vykdyti teismo paskirtą įpareigojimą ir baudžiamojo poveikio priemonę, o tuo atveju, jeigu nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdytų įpareigojimo ir/ar baudžiamojo poveikio priemonės, darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu turės teisę kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

67. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš A. L. priteisti 148,72 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad žala susidarė suteikiant K. L. asmens sveikatos priežiūros paslaugas, bei pateikė tai patvirtinančius dokumentus (t. 2, b. l. 30-31). Kadangi nustatyta, jog žala atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, be to, civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas byloje esančiais dokumentais, todėl tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo A. L. priteistina 148,72 Eur dydžio turtinė žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai.

68. Nukentėjusiosios K. L. atstovas advokatas Edmundas Jankaitis pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 1000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiosios K. L. naudai (t. 2, b. l. 146-147), bei patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 6000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiosios K. L. naudai (t. 4, b. l. 30-31).

69. Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalimi, kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis).

70. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, artimo asmens netektis, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.

71. Civiliniame ieškinyje ir patikslintame civiliniame ieškinyje nurodoma, kad K. L. patyrė didelį fizinį skausmą, pažeminimą, emocinius pergyvenimus, dvasinius ir fizinius nepatogumus, įvykiai sutrikdė jos psichikos būseną ir sukėlė ilgalaikį neigiamą poveikį jos socialinei adaptacijai bei funkcionavimui, jai rekomenduojama ilgalaikė psichoterapinė pagalba, orientuota į psichotraumuojančių patirčių įveiką bei integraciją, nes, nesuteikus pagalbos, gali formuotis sunkesni sutrikimai, bei stabilūs asmenybės pokyčiai.

72. Nustatyta, kad nukentėjusioji K. L. dėl A. L. nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje, padarymo patyrė neturtinę žalą, pareikšta civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos padarymo siejamas su aptariamos nusikalstamos veikos padarymu ir pasekmėmis. Iš Valstybinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-10/2023 matyti, kad K. L. konstatuojamos (duomenys neskelbtini), kilusios sąsajoje su byloje tiriamais A. L. veiksmais ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 128). Teismui nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti, kad mažametei K. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl A. L. neteisėtų veiksmų, kurie sutrikdė mažametės psichikos būseną ir sukėlė ilgalaikį neigiamą poveikį jos socialinei adaptacijai bei funkcionavimui. Nukentėjusiajai ir šiai dienai teikiamos psichologo konsultacijos, ji lankosi pas psichologę V. A., taip pat rekomenduota psichoterapeuto pagalba.

73. Nustatant padarytos neturtinės žalos dydį, jis turi atitikti protingos pusiausvyros tarp nukentėjusiosios teisės į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens interesų. Šiuo atveju sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio, teismas vertina tai, kad nukentėjo mažametė, nusikalstama veika buvo nevienkartinio pobūdžio. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad A. L. yra (duomenys neskelbtini), neturi turto, gyvena uzufrukto teise sūnui priklausančiame bute (t. 3, b. l. 103-104), jo gaunamos pajamos yra nedidelės (jam suteikta antrinė teisinė pagalba kompensuojama 100 %, įvertinus turtą ir pajamas), į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus bei į formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose – priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo atvejais dažniausiai svyruoja nuo 750 Eur iki 4 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191-697/2018, Nr. 2K-86-788/2021, Nr. 2K-28-628/2023, Nr. 2K-56-594/2023), nukentėjusiosios K. L. atstovo pareikštas civilinis ieškinys 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajai 1200 Eur, paskiriant K. L. globėją (2023 m. spalio 2 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero potvarkiu paskirta laikina globėja S. V.) priteistas lėšas tvarkyti uzufrukto teise iki nukentėjusiosios K. L., gimusios (duomenys neskelbtini), pilnametystės.

74. 2022 m. spalio 16 d. A. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos (t. 3, b. l. 107-108, 150151).

75. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

75.1. kompaktiniai diskai, 5 vienetai (su K. L., J. S. apklausų vaizdo įrašais, pranešimo BPC garso įrašu, pareigūnų vaizdo kamerų įrašais), pridėti prie bylos 3 tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas);

75.2. 2022 m. spalio 16 d. nukentėjusiosios K. L. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti moteriški marškinėliai, apatinės kelnaitės pagal 2023 m. liepos 20 d. nutarimą perduoti saugojimui atstovei pagal įstatymą R. K., grąžintini K. L. (t. 2, b. l. 168-169); 2022 m. spalio 16 d. įvykio vietos apžiūros metu paimta paklodė, antklodės ir pagalvės užvalkalai ir 2022 m. spalio 15 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų protokolu įtariamojo A. L. pateikti marškinėliai ir apatinės glaudės (t. 2, b. l. 188-189), pagal 2023 m. liepos 20 d. nutarimą perduoti saugojimui A. L., grąžintini A. L.; 2022 m. lapkričio 15 d. nukentėjusiosios K. L. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas mobiliojo ryšio telefonas „Poco“ ir dvi SIM kortelės pagal 2022-11-15 nutarimą perduotas saugojimui K. L. (t. 3, b. l. 53-54), grąžintini K. L. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

75.3. Paskelbus nuosprendį, A. L. ambulatorinė asmens sveikatos istorija grąžintina (duomenys neskelbtini) PSPC.

76. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

77. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2024 m. vasario12 d. pažymą Nr. APD-2024-01634 (t. 4, b. l. 139), kurioje prašoma iš A. L. priteisti valstybei 857,93 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai K. L..

78. Kaltinamajam A. L. 2022 m. gruodžio 2 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d., apmokant 100%. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į A. L. gaunamas pajamas ir jo turimą turtą (t. 4, b. l. . 42-43). Priimto sprendimo terminas pratęstas iki 2024 m. spalio 31 d. (t. 4, b. l. 120-12).

79. Atsižvelgiant į kaltinamojo A. L. turtinę padėtį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos, susidariusios teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai K. L., iš kaltinamojo A. L. neišieškotinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297– 298 straipsniais, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, 310 straipsniu, 313 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, be intensyvios priežiūros, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su K. L..

A. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 11 (vienuolikai) mėnesių, be intensyvios priežiūros, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su K. L..

A. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, prieš tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, laisvės apribojimo bausmę pakeičiant į laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:2, ir A. L. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 9 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nebendrauti su K. L.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 11 punktu, 72⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 1 (vienus) metus 9 (mėnesius) įpareigoti A. L. pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Planuodamas pakeisti gyvenamąją vietą ar išvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 (septynioms) paroms, A. L. privalo ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo išvykimo pranešti apie tai policijos įstaigai, kurios teritorijoje yra asmens gyvenamoji vieta iki jos pakeitimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. spalio 15 d. 22.30 val. iki 2022 m. spalio 16 d. 12.33 val., t. y. 1 (vieną) dieną.

A. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios K. L. atstovo civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir iš A. L. priteisti 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) neturtinės žalos K. L. naudai, paskiriant K. L. globėją (šiuo metu paskirta laikina globėja S. V.) priteistas lėšas tvarkyti uzufrukto teise iki nukentėjusiosios K. L., gimusios (duomenys neskelbtini), pilnametystės.

Iš A. L. neišieškoti 857,93 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt septynių eurų, 93 ct) proceso išlaidų už nukentėjusiajai K. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai.

1. kompaktinius diskus, 5 vienetus (su K. L., J. S. apklausų vaizdo įrašais, pranešimo Bendrajam pagalbos centrui garso įrašu, pareigūnų vaizdo kamerų įrašais), pridėtus prie bylos 3 tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos;

2. 2022 m. spalio 16 d. nukentėjusiosios K. L. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktus moteriškus marškinėlius, apatines kelnaites pagal 2023 m. liepos 20 d. nutarimą perduotus saugojimui atstovei pagal įstatymą R. K., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti K. L.;

3. 2022 m. spalio 16 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtus daiktus: paklodę, antklodę ir pagalvės užvalkalus ir 2022 m. spalio 15 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų protokolu įtariamojo A. L. pateiktus marškinėlius ir apatines glaudes, pagal 2023 m. liepos 20 d. nutarimą perduotus saugoti A. L., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. L.;

4. 2022 m. lapkričio 15 d. nukentėjusiosios K. L. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktą mobiliojo ryšio telefonas „Poco“ ir dvi SIM korteles, pagal 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimą perduotus saugojimui K. L., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti K. L..

5. Paskelbus nuosprendį, A. L. ambulatorinę asmens sveikatos istoriją grąžinti VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centrui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Apeliaciniam teismui, skundą teikiant per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.