- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-09
- Bylos Nr.
- II-293-1036/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00320-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti iš dalies
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. K.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Patricijai Lauraitytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs J. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gegužės 12 d. nutarimo, kuriuo J. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 60 (šešiasdešimties) eurų bauda, pagal 422 straipsnio 5 dalį, 800 (aštuonių šimtų) eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylika) mėnesių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. gegužės 12 d. nutarimu (toliau – Skundžiamas nutarimas) J. K. nubaustas pagal 415 straipsnio 1 dalį, 60 (šešiasdešimties) eurų bauda, pagal 422 straipsnio 5 dalį, 800 (aštuonių šimtų) eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylika) mėnesių, už tai, kad jis 2021 m. gegužės 10 d. apie 20 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neapsidraudęs (nesant apdraustam) privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vairavo neblaivus, kai nustatytas 0,48 promilių, girtumas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.
Šalies argumentai
J. K. (toliau – Pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriuo prašo pakeisti Skundžiamą nutarimą ir sumažinti jam paskirta nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, paskiriant 400 (keturių) šimtų eurų baudą, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešių) mėnesių terminui, o jei toks terminas nepakankamas papildomai taikyti 6 (šešių) mėnesių draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
Skunde J. K. nurodo, kad prisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą, dėl to nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi, padėjo jį išaiškinti, kas vertintina kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Dėl padaryto labai išgyvena ir itin kritiškai vertina savo neatsakingus veiksmus. Prisiima pilną atsakomybę, yra už tai atsakingas ir jau pats administracinis procesas jo atžvilgiu yra labai efektyvi priemonę, kuri paveikė jį taip, kad ateityje jokių veikų jis tikrai nedarys. Kartu skunde paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną, po pietų kartu su draugu išgėrė po vieną 0,56 litro talpos, penkių laipsnių stiprumo alaus. Apie 20 val. jam paskambino kitas draugas ir paprašė jo atvažiuoti, kadangi draugui buvo reikalinga pagalba remontuojant automobilį. Dėl to, kad po jo išgertos vienos skardinės alaus buvo praėjusios daugiau nei dvi valandos, jis buvo tikras, kad jokio alkoholio jo organizme nėra, jautėsi visiškai blaiviai, adekvačiai ir gerai. Nuo jo iki jo draugo darbo vietos vos 2 km., todėl tai nulėmė, kad jis spontaniškai nutarė pas draugą važiuoti ir padėti. Važiuojant prasilenkė su policijos pareigūnu automobiliu, o privažiavus prie draugo darbo vietos, link jo atvažiavo policijos pareigūnai, kurie paaiškino, kad prasilenkiant su jo automobiliu nustatyta, kad jo automobilis nepadraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Jis pareigūnui paaiškino, kad draudimas pasibaigė, ketino apsidrausti, bet negalėjo to padaryti dėl sunkios finansinės padėties. Kitas policijos pareigūnas paklausė ar jis vartojo alkoholinius gėrimus. Jis nuoširdžiai atsakė, kad prieš pora valandų išgėrė vieną skardinę penkių laipsnių stiprumo alaus. Nustebo, kad papūtus alkotesteris parodė 0,49 promiles, o kiek vėliau – 0,48 promiles. J. K. skundė taip pat pažymėjo, kad jo finansinės galimybės yra labai ribotos, gauna tik bedarbio išmoką, o kitų finansinių šaltinių neturi, moka automobilio nuomos išpirką. Gyvena su mama, kuriai padeda atlikti visus ūkio darbus, faktiškai kartą per mėnesį veža į kapines iki (duomenys neskelbtini), t. y. 25 km. atstumu nuo jo namų, todėl greitai ir gan nebrangiai pasiekti kapines galima tik savo vairuojamu automobiliu, taip pat veža mamą iki nesenai įsigytų negyvenamosios paskirties patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Mama vairuotojo teisių neturi, todėl teisė vairuoti transporto priemones yra jo ir jo mamos be galo reikalinga kasdieniniame gyvenime. Su tėvu nebendrauja nuo pilnametystės, kitų giminaičių, kurie galėtų padėti neturi. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad niekada nebuvo įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, galiojančių administracinių nuobaudų neturi.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą prašo skundo netenkinti ir Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad Skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, pareigūnas, nagrinėdamas, administracinio nusižengimo bylą, vertino surinktų įrodymų visumą. J. K. skunde išdėstytuose prašymo motyvuose nėra išskirtinių aplinkybių, kad būtų galimybė taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytus pagrindus.
J. K. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė sutrumpinti teisių atėmimo terminą dėl darbo ir kad galėtų padėti mamai. Kol be teisių nieko negali, nebent važinėti autobusu. Savo kaltę pripažino dar kartą. Mano, kad Skundžiamas nutarimas yra per griežtas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis įpareigoja teismą nagrinėjant bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl nuobaudos individualizavimo
Iš skundo turinio matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija padaręs KET pažeidimą, nustatytų faktinių aplinkybių ir veikos kvalifikavimo, tačiau prašo paskirti švelnesnę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, t. y. paskirti 400 (keturių) šimtų eurų baudą, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešių) mėnesių terminui arba papildomai taikyti 6 (šešių) mėnesių draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
ANK 422 straipsnio 6 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Taigi individualizuodami nusižengimą padariusiems asmenims skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 nutarimai). Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šių iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-188-211/2018). Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik tais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas, ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-54-489/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-51-489/2017). Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-141-1121/2021).
Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažįsta ir gailisi padaręs administracinį nusižengimą, pagrindas svarstyti ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą yra, tačiau teismų praktikoje nurodytų ypatingų, išskirtinių aplinkybių dėl kurių administracinė poveikio priemonė būti švelninama ar naikintina nenustatyta. J. K. padarė vieną iš pavojingiausių KET pažeidimų, jam inkriminuotas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje, yra šiurkštus, ir jis vairuodamas transporto priemonę, kaip padidinto pavojaus šaltinį, padarė nusižengimą, keliantį pavojų transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei bei sveikatai, dėl ko toks jo elgesys laikomas pavojingu. Siekiant prevencinio tikslo – užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams eismo dalyviams, jų turtui, įstatymų leidėjas įtvirtino ir gana griežtas administracines nuobaudas už tokio nusižengimo padarymą, tarp jų ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Nors J. K. padarytas nusižengimas šiuo atveju jokių realių neigiamų padarinių nesukėlė, tačiau tai veikos mažiau pavojinga nedaro ir jos nepateisina, be to šio administracinio nusižengimo sudėtis nereikalauja padarinių kilimo. Skundžiamu nutarimu J. K. buvo skirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, nustatant minimalų specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, buvo atsižvelgta į J. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Skunde išdėstytas prašymas sumažinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, iš esmės grindžiamas nepatogumais, kuriuos J. K. patiria ir patirs netekęs teisės vairuoti transporto priemones, t. y. negalės susirasti darbo, padėti ir prisėdėti prie motinos gerovės – nuvežti jos į darbą, į kapinės. Teismas pažymi, jog teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą arba šios poveikio priemonės apskritai neskirti. O tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti. Pastebėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neužkerta Pareiškėjai galimybės apskritai dirbti. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad ir iki administracinio nusižengimo padarymo Pareiškėjas nedirbo. Nors tiek teikiant skundą, tiek apklausta teismo posėdžio Pareiškėjo J. K. mama K. K. prašė tenkinti sūnaus skundą, nurodydama, kad jos ir sūnaus kasdieniniame gyvenime teisė vairuoti transporto priemones yra be galo reikalinga, kad sūnus jai padeda, tačiau tai negali būti laikomos pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl specialiosios teisės atėmimo trukmės mažinimo. Be to pati K. K. teismo posėdžio metu parodė, kad anksčiau jos sūnus J. K. dirbo Vokietijoje, grįžo tik dėl prasidėjusio karantino. Skundo argumentai, kad J. K. atėmus teisę vairuoti transporto priemones minėtam terminui, jis ir jo mama neteks patogesnio susisiekimo galimybės, kadangi reikės važinėti viešuoju transportu, taip pat nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Sutinkama, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės J. K. patirs tam tikrus sunkumus ir nepatogumus, tačiau asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl šeimos, darbo pobūdžio ir kita, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. Šiuo atveju J. K., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, šia teise naudojosi neatsakingai, ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo darymo, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikomi asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti.
J. K. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už itin šiurkštų KET taisyklių pažeidimą, t. y. jis vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 0,49 ir 0,48 promilių girtumas. Nors šiuo atveju Pareiškėjui nustatytas neblaivumo laipsnis nežymiai viršijo minimalią 0,4 promilių ribą, nesukėlė jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams, dėl neteisėtų veiksmų jokia turtinė ar neturtinė žala niekam nebuvo padaryta, tačiau ši aplinkybės nepaneigia būtinybės jam taikyti administracinio poveikio priemonę ir neleidžia daryti išvados, kad jam neturėtų būti taikoma ar mažinamas administracinio poveikio priemonės laikotarpis, kaip numatyta įstatyme. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio – sukelia didelį pavojų aplinkai. Taip pat šiuo aspektu pažymėtina, kad jokio realaus pagrindo vertinti J. K. kaip tvarkingą ir atsakingą, apdairų bei paklusnų vairuotoją kelyje, nėra. Tai, kad J. K. yra linkęs nepaisyti teisės aktų reikalavimų patvirtina ir administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus, iš kurio matyti, kad jis administracine tvarka už KET pažeidimus baustas keturis kartus. Be to priešingai negu nurodo skunde nagrinėjamo įvykio metu Pareiškėjas turėjo vieną galiojančią nuobaudą už greičio viršijimą. Pažymėtina, kad J. K. praeityje kartą jau buvo padaręs iš esmės analogišką teisės pažeidimą, t. y. vairavo automobilį neblaivus, neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, kai nustatytas 0,30 promilių girtumas. Skundžiamu nutarimu Pareiškėjas nubaustas ne tik už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymą, bet ir už transporto priemonės vairavimą neapsidraudus (nesant apdraustam) privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Kaip paaiškino pats administracinėn atsakomybėn patrauktas J. K. transporto priemonės draudimas pasibaigė dar 2021 m. kovo 21 d., t. y. beveik prieš du mėnesius iki nagrinėjamo įvykio padarymo, tačiau tai vis tiek nesutrukdė Pareiškėjui naudotis transporto priemone. Nurodytos aplinkybės neigiamai apibūdina J. K. asmenybę asmenybę, rodo, jog asmuo pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesvarsto jam paskirtų nuobaudų paskirties ir tikslų, atitinkamų išvadų nepadaro ir toliau nesilaiko teisės aktų reikalavimų bei visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, todėl tikslinga skirta administracinio poveikio priemone sukelti Pareiškėjui neigiamas pasekmes.
Be kita ko J. K. skundu prašo ne tik sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tačiau sutinka, kad jei prašomas 6 (šešių) mėnesių terminas bus nepakankamas, būtų skirtas ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. ANK 31¹ straipsnyje, numatyta, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė gali būti nuo 1 iki 2 metų (ANK 31¹ straipsnio 1 dalis). Ši administracinio poveikio priemonė gali būti skiriama tik asmens sutikimu, kai tai numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 31¹ straipsnio 2 dalis), ir apima draudimą vairuoti visų rūšių transporto priemones, jeigu jose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (ANK 31¹ straipsnio 3 dalis). Kaip jau minėta ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Iš aptarto šiuo metu ANK įtvirtinto reglamentavimo matyti, kad ANK 31¹ straipsnio nuostatų taikymas, kai asmuo su tuo sutinka, nėra privalomas, t. y. teismas arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, turi diskrecijos teisę nuspręsti, kokią administracinio poveikio priemonę skirti asmeniui, padariusiam ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Įstatymo leidėjas nenustatė konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriama ši papildoma administracinio poveikio priemonė, kai tokia galimybė numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą administracinį nusižengimą. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi ir administracinių nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad J. K. jau kartą baustas už iš esmės analogiško nusižengimo padarymą – vairavo automobilį neblaivus, neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, kai nustatytas 0,30 promilių girtumas, tai jo nuo nagrinėjamo nusižengimo padarymo nesulaikė, jokios teigiamos įtakos nepadarė, žinodamas gręsiančias neigiamas teisines pasekmes už tokį elgesį, vis tiek ryžosi vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus, kas akivaizdžiai parodo jo neigiamą požiūrį į valstybėje galiojančius įstatymus bei transporto priemonių eismo saugumo užtikrinimą. Taip pat ši aplinkybė patvirtina, kad nagrinėjamas administracinis nusižengimas negali būti vertinamas ir kaip atsitiktinio pobūdžio ar spontaniškas, kadangi, kaip nurodo pats J. K., jis, žinodamas, kad iš prieš dvi valandas vartojo alkoholį, vis tiek sėdo už automobilio vairo bei vairavo transporto priemonę. Kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepasimokė iš savo netinkamų veiksmų praeityje ir padarė itin šiurkštų KET pažeidimą, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai (atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ir apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus) negali būti pasiekti paskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam nei vienų metų (bet ne trumpesniam nei šeši mėnesiai) laikotarpiui, kartu taikant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių, arba taikant išimtinai ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Jau buvo minėta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats administracinį nusižengimą padaręs asmuo, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Skiriama nuobauda turėtų nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, sukelti administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui atitinkamas neigiamas pasekmes, o neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes ir nepatogumus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas sušvelninti nuobaudą. Prieš darydamas administracinį nusižengimą asmuo privalo galvoti apie galimas jam kilsiančias pasekmes, o tam tikri laikini nepatogumai yra natūralus administracinės atsakomybės taikymo rezultatas, o per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą. Pažymėtina, kad analogiško teisės aiškinimo skiriant nuobaudas už analogiškus administracinius nusižengimus laikosi ir aukštesnės instancijos teismas (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-381-898/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-79-891/2018, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-141-1121/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-240-312/2021).
Tuo pačiu teismas pažymi, kad Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl jo asmenybės, šeimos, darbinės veiklos ir atsiradusių nepatogumų susisiekimo galimybėms, nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galimas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas, tačiau atsižvelgiant į J. K. pateiktus dokumentus apie sunkią materialinę padėtį, į tai, kad jis yra bedarbis, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir gauna tik bedarbio išmoką, sudaro pagrindą Skundžiamu nutarimu skirtos baudos mokėjimą išdėstyti 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Teismas, remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gegužės 12 d. nutarimu J. K. skirtą 800 eurų baudą išdėstyti 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui.
Kitoje dalyje skundo netenkinti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.