Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal R. Z. atstovo advokato Algio Lukoševičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. liepos 25 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2018 m. gegužės 22 d. nutarimo, kuriuo R. Z. nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2018 m. gegužės 22 d. nutarimu R. Z. nubaustas už tai, kad 2018 m. balandžio 25 d., apie 13.35 val., Puorių k., Širvintų r., vairuodamas automobilį „Alfa Romeo“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir lenkdamas kitą automobilį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirto Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3 priedo 1.1 punkte nurodytą horizontaliojo žymėjimo siaurą ištisinę liniją ir pažeidė ženklo „Šalutinis kelias iš kairės“ reikalavimus. Savo veiksmais pažeidė KET 8, 140.1 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Institucija pripažino R. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, jam paskirta 170 Eur dydžio bauda ir tris mėnesius atimta teisė vairuoti transporto priemones. R. Z. skundas dėl Institucijos 2018 m. gegužės 22 d. nutarimo buvo atmestas Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. liepos 25 d. nutartimi. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, Institucija galėjo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti specialiosios teisės atėmimo arba skirti mažesnį nei nustatytas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminą.

Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.R. Z. nubaustas už nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad, vairuodamas transporto priemonę, lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Šio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. Be to, pagal to paties straipsnio 5 dalį, už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. R. Z. Institucijos 2018 m. gegužės 22 d. nutarimu už minėto nusižengimo padarymą buvo nubaustas 170 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, t. y. minimaliam įstatyme numatytam terminui. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs R. Z. skundą sprendė, kad pagrindo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra. Su tokia išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, jog administracinė nuobauda ir/ar administracinio poveikio priemonė pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį, kurios nuostatos iš esmės atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.Visų pirma, aukštesnės instancijos teismas negali sutikti su apeliacinio skundo argumentais, neva R. Z. padarytas nusižengimas nebuvo pavojingas (3.1. punktas). Nors byloje nenustatyta, jog R. Z., lenkdamas kitą transporto priemonę, vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, viršijo leistiną važiavimo greitį ar jo elgesys sukėlė pavojingą situaciją, t. y. privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį, arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, tačiau tai savaime nereiškia, kad toks jo elgesys nekėlė didelio pavojaus nei jo, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir netgi gyvybei. Lenkimo manevras buvo atliktas Puorių kaime, taigi tikimybė atsirasti kliūčiai kelyje buvo didesnė. Ignoruodamas šią aplinkybę ir atlikdamas lenkimo veiksmą išvažiuojant į priešpriešiniam eismui skirtą eismo juostą, R. Z. neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, nedaro padaryto pažeidimo mažiau pavojingu ar mažareikšmiu ir jo nepateisina. Pažymėtina ir tai, kad įstatymas numato atsakomybę ne už pasekmių sukėlimą, o už atliktus veiksmus.Vertinant pažeidėjo asmenybę sprendimo dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo pagrįstumo kontekste, apygardos teismo manymu, itin svarbu atsižvelgti ir į informaciją apie asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn praeityje už administracinius teisės pažeidimus/administracinius nusižengimus. Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus, R. Z. ne kartą baustas už nustatyto greičio viršijimą (po vieną kartą 2017, 2015, 2013, 2012 metais) (36-45 b. l.). Anksčiau padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, nepaisant to, jog R. Z. nebuvo baustas už analogiško nusižengimo padarymą, rodo jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias, privalomas elgesio taisykles. Ankstesni baustumai, susiję su KET reikalavimų pažeidimu, apeliacinio teismo vertinimu iš tiesų neigiamai charakterizuoja R. Z. asmenybę, todėl pagrindo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra. Skunde pabrėžiama, kad teisė vairuoti R. Z. reikalinga tinkamam darbo funkcijų atlikimui, taip pat norint pasirūpinti mažamete dukra, nuvežti ją į užsiėmimus. Dėl tokių argumentų apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Akivaizdu, kad R. Z. iki nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga norint tinkamai atlikti darbo funkcijas, pasirūpinti dukra, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo darymo. Apygardos teismo manymu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra proporcingos R. Z. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus, apygardos teismas daro išvadą, jog administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam įstatyme numatytam terminui – nagrinėjamu atveju R. Z. buvo paskirta pagrįstai. Privalomos administracinio poveikio priemonės neskyrimas ar šios priemonės taikymo termino sumažinimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, nei kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių (nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė), išskirtinai teigiamo R. Z. asmenybės charakterizavimo ar kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. Z. atstovo advokato Algio Lukoševičiaus apeliacinio skundo netenkinti, palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. liepos 25 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.