Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Žydrūno Bertašiaus ir Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. C. (A. C.) apeliacinį skundu dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Duomenys neskelbtini“ ieškinį atsakovui A. C. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu iš atsakovo prašė priteisti 430,02 skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimus ieškovė grindė tuo, kad jos administruojamoje teritorijoje yra atsakovui priklausantys žemės sklypai, o atsakovas nėra sodininkų bendrijos narys, todėl jam kasmet paštu pateikiama sąskaita dėl mokesčio, skirto bendrijai išlaikyti, sumokėjimo. Atsakovo skolą sudaro įsiskolinimai pagal sodininkų bendrijos susirinkimų sprendimus, priimtus 2010–2015 metais, ir šie sprendimai nėra apskųsti. Atsakovas dalį skolos ieškovei sumokėjo, kitą dalį mokėti atsisakė. Sodininkų bendrijos susirinkimų sprendimai dėl mokesčio realiai patiriamomis išlaidomis negrindžiami, nes susirinkimo metu negali būti numatyta, kokios konkrečiai bus išlaidos, tokios prievolės nenustato ir Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas (toliau – SBĮ).Atsakovas nurodė, kad jis nėra sodininkų bendrijos narys, todėl neturi pareigos vykdyti juridinio asmens, kurio dalyvis nėra, priimtų sprendimų, o gali tik turėti pareigą prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų priežiūrai patirtų išlaidų (SBĮ 7 straipsnio 4 dalis). Ieškovė nėra pateikusi bendrojo naudojimo objektų aprašo, įrodymų dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūrai išleistų lėšų, bendrijos narių ir ne narių skaičiaus, kurie yra bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai. Jei bendrijoje nėra bendro turto, tai nėra ir mokesčių ne bendrijos nariams. Ieškovė jokių sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų įrengimo nėra priėmusi ir nėra jų įrengusi, neturi ir kelių, priklausančių bendrijai nuosavybės teise.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 22 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir nusprendė priteisti iš atsakovo 430,02 Eur įsiskolinimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 430,02 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. gegužės 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 256,68 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Priteisė iš atsakovo 5,32 Eur žyminio mokesčio valstybei.Teismas byloje nustatė, kad ieškovės sodininkų bendrijos „Duomenys neskelbtini“ narių susirinkimų 2010-04-17 protokolu Nr. 01, 2011-04-09 protokolu Nr. 2, 2012-07-24 protokolu Nr. 01, 2013-04-27 protokolu Nr. 1, 2014-06-28 protokolu Nr. 1, 2015-07-04 Nr. 1 nustatyti bendrijos nario, ne bendrijos nario, mokestis ir kitų tikslinių mokesčių dydžiai. Atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esantis Duomenys neskelbtini, ir žemės sklypas, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esantis Duomenys neskelbtini. Ieškovės skaičiavimu, už laikotarpį nuo 2010 m. iki 2015 m. atsakovas ieškovei skolingas 430,02 Eur. Atsakovas apie narių susirinkimų priimtus sprendimus buvo informuotas registruotais pranešimais paštu. 2016-04-07 ieškovė informavo atsakovą apie susidariusį įsiskolinimą. Atsakovas 2005-2011 m. metais ieškovei mokėjo nario mokestį, 2006-2009 m. – tikslinius įnašus.Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad atsakovas, nuosavybės teise valdydamas sodo bendrijoje esančius žemės sklypus, privalo mokėti mokesčius pagal Lietuvos Respublikos SBĮ, sodininkų bendrijos „Duomenys neskelbtini“ įstatus bei sodininkų bendrijos „Duomenys neskelbtini“ visuotinių susirinkimų sprendimus. Pateikti įrodymai, kad atsakovas anksčiau, t. y. 2005-2011 m., mokėjo nario mokestį, 2006-2009 m. – tikslinius įnašus. Argumentai, kodėl jis laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2015 m. įmokų nebemoka, t. y. kad sodininkų bendrija neturi registruoto bendrojo naudojimo turto, kad nėra pateikusi objekto sąrašo, narių ir ne narių skaičiaus, informacijos apie bendrojo naudojimo objektų priežiūrai išleistas lėšas ir kt., yra teisiškai nepagrįsti, nes atsakovo įsiskolinimas kyla iš visuotinių narių priimtų sprendimų, kurie yra galiojantys.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, juo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad LR Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau SBĮ) 22 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą, turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra. Kadangi SB „Duomenys neskelbtini“ neturi turto, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausytų ir atsakovui, negali būti nustatomi mokesčiai „bendrijos išlaikymui“, kuriuos atsakovui kiltų prievolė mokėti. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad nėra tokio teisinio reglamentavimo, kuris numatytų mokėti mokesčius už tai, kad sklypas yra kažkokioje „teritorijoje“. LR Civiliniame kodekse, į kurį nukreiptos nuorodos LR Sodininkų bendrijų įstatyme, numato, kad bendraturčiai turi pareigą prisidėti prie bendrojo turto išlaikymo. Taip pat nurodė, kad ne bendrijos nario teisės ir pareigos kyla ne bendrijos narių priimtų sprendimų pagrindu, o daiktinės teisės pagrindu, taigi nesant bendrosios dalinės nuosavybės nėra ir ne bendrijos nariui pareigos vykdyti bendrijos narių priimtų asmeniniams poreikiams tenkinti numatytų sprendimų.Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimu iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimu jį tenkino, panaikino Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – sodininkų bendrijos „Duomenys neskelbtini“ ieškinį atmetė, priteisė atsakovui 15 Eur žyminio mokesčio.Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nurodė, kad byloje turėjo būti vertinamos sodininkų bendrijos sąskaitos, tuo tarpu ieškovė reikalavo iš atsakovo mokėti mokesčius atsakovui nesant bendrijos nariu ir ieškovei nepateikus atsakovui detalizuotos sodininkų bendrijoje atliktų darbų sąmatos ir kainų. Klaipėdos apygardos teismas ieškinį atmetė motyvuodamas, kad nesant bendrijos išlaidų patyrimą pagrindžiančių įrodymų negalima apibrėžti ne bendrijos nario prievolės bendrijai apimties; vien tik bendrijos visuotinių narių susirinkimų protokolai, teismo vertinimu, nebuvo pakankamas įrodymas pagrįsti bendrijos reikalavimo teisės dydžio; ieškovė, nepateikdama atsakovui sąskaitų, neįgyvendino įstatymu jai nustatytos pareigos.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 11 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Duomenys neskelbtini“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Duomenys neskelbtini“ ieškinį atsakovui A. C. dėl skolos priteisimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui apeliacine tvarka.Kasacinis teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinyje nenurodytų argumentų, pasisakė dėl būtinumo tirti sodininkų bendrijos sąskaitų turinį, tačiau nevertino esminio šioje byloje argumento, taip pat to, jog ginčo šalys bendrijos sąskaitų į bylą neteikė, taip pat nebuvo pateikti ir ginčo šalių paaiškinimai dėl sąskaitų turinio, nors apeliacinės instancijos teismas bendrijos sąskaitų turinio analizę ir vertinimą pripažino esminiu motyvu sprendžiant ginčą dėl skolos priteisimo, t. y. apeliacinės instancijos teismas peržengė ieškinio ribas ir ginčo šalių atžvilgiu priėmė siurprizinį sprendimą.Pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas, sprendime remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016, teisingai pažymėjo, jog atsakovas laikytinas mokesčių subjektu, turinčiu pareigą mokėti bendrijai mokesčius atsižvelgiant į sodininkų bendrijos pajamas, infrastruktūros ir jos priežiūros mokesčių tikslingumą, kuris atskleidžiamas sąskaitose. Būtent sąskaitose apibrėžiamas žemės sklypo, esančio bendrijos teritorijoje, savininko prievolės bendrijai turinys, t. y. teismui sprendžiant klausimą dėl neteisėtai nustatytų mokesčių ar jų dydžio turi būti tiriamas sąskaitų turinys ir lėšų panaudojimo tikslingumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas, sprendęs, kad byloje turėjo būti papildomai aiškinamasi dėl sodininkų bendrijos pateiktų sąskaitų detalumo ir pagrįstumo, turėjo šalims pasiūlyti pateikti paaiškinimus dėl sąskaitų turinio.2018 m. sausio 3 d. ieškovė pateikė bendrijos teiktas sąskaitas atsakovui, revizijos komisijos išvadas už laikotarpį nuo 2010 m. iki 2015 m. ir rašytinius paaiškinimus. Nurodė, kad sąskaitą sudaro bendrijos visuotinio narių susirinkimuose patvirtintas bendras nario mokestis, sąskaitoje įvardintas „sodininko mokestis už naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais“, mokėtinas nepriklausomai nuo narystės. Taip pat šis mokestis apima ir bendrijos mokamus mokesčius už paslaugas, taip pat bendrojo naudojimo objektų pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą priežiūrą, remontą bei atnaujinimą. Kitą sąskaitos dalį, kuri įvardinta kaip „tiksliniai įnašai“, sudaro mokesčiai už kelio priežiūrą. Ši sąskaitos dalis išskirta atskirai, kadangi bendrijai nuosavybės teise nepriklauso bendrijoje esantys keliai, jie valdomi patikėjimo teise ir tvarkomi bendrijos sodininkų lėšomis, kadangi iki šiol nėra išspręstas kelių perdavimo klausimas. Likusią sąskaitos dalį sudaro individualių sodininkui suteiktų paslaugų mokestis. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog lėšų panaudojimo kontrolę atlieka revizijos komisijos nariai, kurie išrinkti bendrijos narių visuotiniuose susirinkimuose. Susirinkimų metu išvados patvirtintos, ginčų dėl išvadų nėra. 2018 m. sausio 17 d. atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės pateiktus rašytinius paaiškinimus. Atsiliepime atsakovas akcentuoja, kad ieškovė jokio bendrojo naudojimo turto, kurio bendraturčiu būtų ir atsakovas, neturi, o nesant bendrojo naudojimo turto atsakovas neturi pareigos prisidėti prie svetimo turto išlaikymo. Nurodė, kad „tiksliniai įnašai“ sąskaitose dubliuojami su „sodininko mokesčiais“; SB „Duomenys neskelbtini“, pažeisdama teisės aktus, netvarko buhalterinės apskaitos ir todėl nėra užtikrinamas renkamų įmokų panaudojimo skaidrumas, sąskaitos išrašomos prieš patvirtinant mokesčius bendrijos susirinkimuose, ir jos atsakovui nebuvo teikiamos; bendrijos administravimo išlaidos nėra susijusios su „bendrojo naudojimo turto“ priežiūra; „bendrojo naudojimo turto“ priežiūros išlaidos neatitinka būtinumo ir pagrįstumo kriterijų.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstytų išaiškinimų teisinė galia pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį reiškia privalomumą žemesnės instancijos teismui atsižvelgti į byloje ginčo santykiams taikytinos teisės išaiškinimus, materialiosios ir (ar) proceso teisės normų prasmės atskleidimą. Pagal kasacinio teismo teisės išaiškinimus bylai teisingai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymą ir jų teisinį įvertinimą atlieka tas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, kuriam byla grąžinta nagrinėti iš naujo.Kaip jau minėta šioje nutartyje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 11 d. nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-348-684/2017, 28 punktas) konstatavo, kad atsakovas laikytinas mokesčių subjektu, turinčiu pareigą mokėti bendrijai mokesčius atsižvelgiant į sodininkų bendrijos pajamas, infrastruktūros ir jos priežiūros mokesčių tikslingumą, kuris atskleidžiamas sąskaitose. Pažymėtina, kad pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantis bylą, negali nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų konkrečioje byloje ir neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 42 punktas, 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-701/2016 18 punktas, kt.) Todėl atsakovo argumentai, nurodyti apeliaciniame skunde, jog atsakovas neturi pareigos mokėti mokesčius bendrijai, nagrinėjant civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme pakartotinai, nevertintini ir dėl jų nepasisakytina.Kasacinis teismas 2017 m. spalio 11 d. nutartyje pažymėjo, kad būtent sąskaitose apibrėžiamas žemės sklypo, esančio bendrijos teritorijoje, savininko prievolės bendrijai turinys, t. y. teismui sprendžiant klausimą dėl neteisėtai nustatytų mokesčių ar jų dydžio turi būti tiriamas sąskaitų turinys ir lėšų panaudojimo tikslingumas.Siekiant visapusiškai išnagrinėti civilinę bylą bei vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu ieškovei buvo pasiūlyta pateikti sąskaitas, kurių pagrindu ieškovė prašo priteisti skolą iš atsakovo, bei paaiškinimus dėl sąskaitų turinio. Iš pateiktų atsakovui išrašytų sąskaitų matyti, kad sąskaitos turinį sudaro: 1) sodininko mokestis už naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais; 2) tiksliniai įnašai; 3) sodininkui suteiktų paslaugų mokestis. Pagal SBĮ 22 straipsnio 1 dalį atsakovas, kaip asmuo, kuris mėgėjų sodo teritorijoje įsigijo žemės sklypą ir nepageidauja būti bendrijos nariu, turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai, taip ir jis privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, tarp jų ir pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų priežiūros ir išlaikymo išlaidoms padengti. Bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis).SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, kad išimtinei bendrijos narių susirinkimo kompetencijai priskirta spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. SBĮ 24 straipsnyje nurodyta, kad SB pajamas sudaro: bendrijos nario mokesčiai ir tiksliniai įnašai; infrastruktūros ir jos priežiūros (aplinkos tvarkymo) mokestis, mokamas kitų asmenų; pajamos iš bendrijos turto; iš bendrijos veiklos gautos pajamos; valstybės ar savivaldybės tikslinės paskirties lėšos; fizinių ar juridinių asmenų negrąžintinai perduoti pinigai ir kitas turtas; kitos teisėtai įgytos pajamos. Infrastruktūros ir jos priežiūros mokesčiai yra tiksliniai.Nagrinėjamu atveju 2010 m. balandžio 17 d. SB „Duomenys neskelbtini“ pakartotinio ataskaitinio narių susirinkime buvo priimtas sprendimas patvirtinti bendrijos nario mokestį - 13,00 Lt/arą. Šiame susirinkime buvo numatyta, jog iš sklypų savininkų, kurie nėra bendrijos nariai, turėtų būti renkamas ne 13,00 Lt už arą mokestis, o 26,00 Lt už arą mokestis, ir tikslinės įmokos - 50,00 Lt kelių priežiūrai. 2011 m. balandžio 9 d. vykusio ieškovės narių susirinkime buvo nuspręsta rinkti po 13,00 Lt (3,77 Eur) už arą bendrijos nario mokesčio ir 50,00 Lt (14,48 Eur) kelių priežiūros mokesčio, o iš sklypų savininkų, kurie nėra bendrijos nariai, turėtų būti renkamas metinis mokestis – 210,00 litų už kiekvieną valdomą sklypą. 2012 m. liepos 24 d. ieškovės narių sprendimu nuspręsta rinkti po 13,00 Lt (3,77 Eur) už arą bendrijos mokesčio ir po 50,00 Lt (14,48 Eur) kelių priežiūros mokesčio, o iš sklypų savininkų, kurie nėra bendrijos nariai, turėtų būti renkamas metinis mokestis už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais, skaičiuojant už 1 arą 13,00 Lt. 2013 m. balandžio 27 d. vykusio ieškovės narių susirinkimo metu nuspręsta tiek iš bendrijos narių, tiek narystės neturinčių asmenų rinkti po 13,00 Lt (3,77 Eur) už arą bendrijos mokesčio ir 50,00 Lt (14,48 Eur) kelių priežiūros mokesčio. Analogiški sprendimai priimti 2014 m. birželio 28 d. ir 2015 m. liepos 4 d. vykusiuose susirinkimuose. Minėti sprendimai nėra apskųsti. Iš atsakovui išrašytų sąskaitų matyti, kad ieškovė, nepaisant to, kad 2010 m. balandžio 17 d. ir 2011 m. balandžio 9 d. narių susirinkimo metu buvo nuspręsta ne nariams taikyti didesnes įmokas, tačiau atsakovui išrašytose sąskaitose nurodo minimalų numatytą mokestį - 13,00 Lt (3,77 Eur/arą) ir 50,00 Lt (14,48 Eur) kelių priežiūros mokesčio.Mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų tinkamas valdymas, priežiūra ir naudojimas yra ne tik privatus sodo sklypų savininkų, bet ir viešasis interesas, todėl tokie santykiai turi būti reguliuojami efektyviais būdais, užtikrinančiais maksimalų įmanomą visų teisėtų interesų suderinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008). Tai, kad ieškovė turėjo su bendro naudojimo objektų priežiūra, eksploatavimu susijusių išlaidų, nustatyta iš ieškovės pateiktų laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2015 m. pajamų -išlaidų sąmatos išklotinių. Matyti, kad 2010 m. ieškovės pajamas sudarė likutis metų pradžiai - 55 635,27 Lt, iš kurių tikslinių įmokų už 2009 metus likutis – 52 803,46 Lt, tuo tarpu išlaidas bendriesiem poreikiams sudarė 24 558,00 Lt darbo užmokestis, 14 527,00 Lt mokesčiai Sodrai, 9 936,00 Lt pajamų mokestis, 1 200,00 Lt telefoniniai pokalbiai, 2 400,00 Lt patalpų nuoma, 1 600,00 Lt žemės mokestis už bendrus plotus, 2 800,00 Lt kuro išlaidos, 6 000,00 Lt šiukšlių išvežimas, 3 308,00 Lt nenumatytos išlaidos, 736,00 Lt sodininkų bendrijų asociacijos nario mokestis, 700,00 Lt kitos išlaidos (kanceliarinės paslaugos ir prekės, pašto išlaidos); 2011 m. ieškovės pajamas sudarė likutis metų pradžiai – 50 704,67 Lt, iš kurių tikslinių įmokų už 2010 metus likutis – 44 371,12 Lt, tuo tarpu išlaidas bendriesiem poreikiams sudarė 26 903,00 Lt darbo užmokestis, 10 484,00 Lt mokesčiai Sodrai, 6 938,00 Lt pajamų mokestis, 1 100,00 Lt telefoniniai pokalbiai, 2 400,00 Lt patalpų nuoma, 1 600,00 Lt žemės mokestis už bendrus plotus, 2 800,00 Lt kuro išlaidos, 6 000,00 Lt šiukšlių išvežimas, 4 000,00 Lt nenumatytos išlaidos, 1 100,00 Lt sodininkų bendrijų asociacijos nario mokestis, 800,00 Lt grąžintini už el. renovaciją, 1 100,00 Lt kitos išlaidos (kanceliarinės paslaugos ir prekės, pašto išlaidos); 2012 m. ieškovės pajamas sudarė likutis metų pradžiai – 55 466,53 Lt, iš kurių tikslinių įmokų už 2011 metus likutis – 51 589,54 Lt, tuo tarpu išlaidas bendriesiem poreikiams sudarė 26 903,00 Lt darbo užmokestis, 10 484,00 Lt mokesčiai Sodrai, 6 938,00 Lt pajamų mokestis, 900,00 Lt telefoniniai pokalbiai, 2 400,00 Lt patalpų nuoma, 1 600,00 Lt žemės mokestis už bendrus plotus, 2 600,00 Lt kuro išlaidos, 6 000,00 Lt šiukšlių išvežimas, 4 000,00 Lt nenumatytos išlaidos, 1 100,00 Lt sodininkų bendrijų asociacijos nario mokestis, 1 100,00 Lt kitos išlaidos (kanceliarinės paslaugos ir prekės, pašto išlaidos); 2013 m. ieškovės pajamas sudarė likutis metų pradžiai – 62 602,61 Lt, iš kurių tikslinių įmokų už 2012 metus likutis – 57 577,84 Lt, tuo tarpu išlaidas bendriesiems poreikiams sudarė 26 903,00 Lt darbo užmokestis, 10 484,00 Lt mokesčiai Sodrai, 6 938,00 Lt pajamų mokestis, 800,00 Lt telefoniniai pokalbiai, 2 400,00 Lt patalpų nuoma, 2 600,00 Lt kuro išlaidos, 6 000,00 Lt nenumatytos išlaidos, 1 200,00 Lt kitos išlaidos (kanceliarinės paslaugos ir prekės, pašto išlaidos); 2014 m. ieškovės pajamas sudarė likutis metų pradžiai – 61 378,34 Lt, iš kurių tikslinių įmokų už 2013 metus likutis – 54 383,32 Lt, tuo tarpu išlaidas bendriesiem poreikiams sudarė 26 860,00 Lt darbo užmokestis, 10 161,00 Lt mokesčiai Sodrai, 6 938,00 Lt pajamų mokestis, 400,00 Lt telefoniniai pokalbiai, 3 000,00 Lt patalpų nuoma ir elektra, 2 600,00 Lt kuro išlaidos, 6 000,00 Lt nenumatytos išlaidos, 1 300,00 Lt kitos išlaidos (kanceliarinės paslaugos ir prekės, pašto išlaidos), 1 300,00 Lt teisininko paslaugos; 2015 m. ieškovės pajamas sudarė likutis metų pradžiai – 30 779,18 Eur, iš kurių tikslinių įmokų už 2014 metus likutis – 22 074,99 Eur, tuo tarpu išlaidas bendriesiem poreikiams sudarė 4 972,78 Eur darbo užmokestis, 2 942,83 Eur mokesčiai Sodrai, 2 009,67 Eur pajamų mokestis, 115,85 Eur telefoniniai pokalbiai, 868,86 Eur patalpų nuoma ir elektra, 753,01 Eur kuro išlaidos, 1 737,72 Eur nenumatytos išlaidos, 376,51 Eur kitos išlaidos (kanceliarinės paslaugos ir prekės, pašto išlaidos), 312,78 Eur teisininko paslaugos, 1 905,00 Eur stotelė. Bylos duomenys patvirtina, kad šių nurodytų lėšų panaudojimo kontrolę atlieka revizijos komisijos nariai, o išvados tvirtinamos susirinkimuose.Iš byloje esančių 2010-03-06, 2012-02-25, 2013-03-02, 2014-03-01, 2015-02-14, 2016-02-13 ūkinės-finansinės veiklos patikrinimų aktų matyti, kad komisija nustatė, jog patirtoms išlaidoms yra gautos sąskaitos - faktūros, už atliktus darbus pateikti atliktų darbų aktai, visi nurašymai iš kasos įplaukė į banko sąskaitą ir pan. Visose aktuose nurodytos išvados, jog buhalterinė apskaita vesta laikantis visų buhalterinės apskaitos taisyklių, bendrijos lėšos naudojamos atsakingai, jos yra teisiškai pagrįstos ir neprieštarauja bendrijos susirinkimuose priimtiems bendrijos narių sprendimams. Duomenų, kad SB „Duomenys neskelbtini“ atlikti patikrinimo aktai yra nuginčyti, nėra. Akivaizdu, kad tvarkant ir prižiūrint bendrojo naudojimo objektus reikalingos telefono ryšio, pašto paslaugos, patiriamos tam tikros išlaidos kanceliarinėms prekėms, banko, draudimo mokesčiams, reikia turėti lėšų nenumatytoms išlaidoms (pvz., bendrojo naudojimo objektų gedimams šalinti). Už kai kurias paslaugas mokama iš anksto, todėl suprantama, kad tam skirtos lėšos bendrijos sąskaitoje kaupiamos dar nepatyrus išlaidų už tokias paslaugas. Pateiktų įrodymų pagrindu negalima padaryti išvados, kad minėtos išlaidos nebuvo skirtos bendrųjų sodininkų bendrijos „Duomenys neskelbtini“ sodininkų poreikių tenkinimui.Apeliantas nurodo, kad sąskaitose nėra detalizuota, kokiems konkrečiai tikslams „tikslinis įnašas“ buvo panaudotas, ir jis dubliuojamas su „sodininko mokesčiu“.Iš ieškovės paaiškinimų ir byloje esančių sąskaitų, pajamų-išlaidų sąmatų bei finansinės -ūkinės veiklos patikrinimo aktų matyti, kad sąskaitą sudaro bendrijos visuotinio narių susirinkimuose patvirtintas bendras nario mokestis, sąskaitoje įvardintas „sodininko mokestis už naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais“. Šis mokestis mokėtinas už naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais, bendrijos administravimą (atlyginimas bendrijos valdybos pirmininkui, buhalteriui, kiemsargiui ir kt.). Taip pat į šį mokestį įeina ir bendrijos mokami mokesčiai už paslaugas (pav., bendrijos buveinės nuoma, šiukšlių išvežimas, banko mokesčiai, mokesčiai už teisines paslaugas, etc.), taip pat bendrojo naudojimo objektų pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą (pav., tvorų, skelbimo lentų, etc.) priežiūra bei remontas bei atnaujinimas. Kitą sąskaitos dalį, kuri įvardinta kaip „tiksliniai įnašai“, sudaro mokesčiai už kelio priežiūrą (pav., asfaltavimas, žvyruotos kelio dalies greideriavimas (lyginimas), 45 žvyrkelių žvyravimas, sniego valymas žiemos metu, etc.). Kaip nurodo ieškovė, ši sąskaitos dalis išskirta atskirai, kadangi bendrijai nuosavybės teise nepriklauso bendrijoje esantys keliai, jie valdomi patikėjimo teise ir tvarkomi bendrijos sodininkų lėšomis, kadangi iki šiol nėra išspręstas kelių perdavimo klausimas, nors LR Sodininkų bendrijų įstatymo (2003-12-15, Nr. IX-1934, Žin., 2004-01-07, Nr. 4-40) 6 str. 1 d. numatyta, jog keliai pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką yra perduodami savivaldybėms, tačiau iki šiol tokios tvarkos nėra, todėl, siekiant gyvenimiškos kokybės, bendrija pati organizuoja šiuos darbus. Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad „sodininko mokestis už naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais“ nėra dubliuojamas su mokesčiu „tiksliniai įnašai“. Pažymėtina, kad ūkinės-finansinės veiklos patikrinimo aktuose nurodyta, jog visi dokumentai, patvirtinantys pajamas ir išlaidas, saugomi SB „Duomenys neskelbtini“ buhalterijoje, kaip tai numato Buhalterinės apskaitos įstatymas. Taip pat visos planuojamos pajamos ir išlaidos detalizuotos pajamų - išlaidų sąmatose, kurios sudaromos kasmet, lėšų panaudojimas revizuojamas sudarytos komisijos. Komisijos išvadas, padarytas atlikus ūkinės-finansinės veiklos patikrinimą, tvirtina revizijos komisija ir valdybos pirmininkė bei buhalterė. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. 2018 m. vasario 27 d. apelianto pateiktus naujus įrodymus, t. y. 2018 m. vasario 19 d. Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo pažymą, patvirtinančią, jog SB „Duomenys neskelbtini“ nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi, atsisakytina priimti, kadangi šie duomenys yra byloje ( e. b. I t., b. l. 102)(CPK 314 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).Ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties vykdymu bei teisinių paslaugų suteikimu. Nustatyta, kad 2017-01-05 ieškovė, vykdydama Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį, sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį ir turėjo 50,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 65,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei sodininkų bendrijai „Duomenys neskelbtini“, įmonės kodas 263682580.

2018 m. vasario 27 d. Klaipėdos apygardos teismui pateiktą 2018 m. vasario 19 d. Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo pažymą atsisakyti priimti ir grąžinti ją A. C..