Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-05-05 · Civilinė byla Nr. e2A-777-577/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-05
Bylos Nr.
e2A-777-577/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“
Atsakovas
L. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-777-577/2020Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00794-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.2; 2.6.11.5; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 5 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“) ieškinį atsakovei L. M., dėl skolos priteisimo; tretieji asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Valstatas“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Easy Business Group“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Ignitis“ (pradinė ieškovė UAB „Lietuvos energijos tiekimas“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovės L. M. 398,93 Eur skolą už sunaudotą elektros energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinyje nurodė, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau ir – ESO) (2018 m. spalio 1 d. Verslo dalies pirkimo – pardavimo sutartimi ESO perleido pradinei ieškovei turtinį kompleksą (veiklą su jai priskirtu turtu, teisėmis ir pareigomis)) iki 2018 m. spalio 1 d. tiekė elektros energiją į gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas nuo 2009 m. rugpjūčio 13 d. nuosavybės teise priklausė R. M., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Gyvenamąjį namą paveldėjo atsakovė L. M., kuri 2011 m. kovo 31 d. jį pardavė UAB „Valstatas“. UAB „Valstatas“ 2014 m. rugsėjo 10 d. namą pardavė UAB „Easy Business Group“ (laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. birželio 5 d. gyvenamasis namas nuosavybės teise vėl priklausė L. M.). ESO darbuotojai 2015 m. vasario 24 d. atliko skaitiklio patikrinimą ir nurašė skaitiklio rodmenis - iki 34253 kWh. Pagal šiuos rodmenis buvo paskaičiuota 2 530,67 Eur skola už suvartotą elektros energiją, susidariusi už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 27 d. (elektros skaitiklio patikrinimo dienos) iki 2015 m. vasario 24 d. Įvertinus iki 2017 m. vasario 21 d. atliktus mokėjimus, neapmokėta skola siekia 2 245,92 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad skolos susidarymo laikotarpiu keitėsi namo savininkai (apie tai ESO tapo žinoma 2016 m. rugsėjo 5 d.), o namo perleidimo metu nei karto nebuvo užfiksuoti elektros energijos skaitiklio rodmenys, ieškovė skolą padalino visiems trims namo savininkams proporcingai jų valdymo laikotarpiui. Ieškovės teigimu, atsakovės mokėtina suma už suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 27 d. iki 2011 m. kovo 31 d. yra 398,93 Eur. BUAB „Valstatas“ buvo paskaičiuota skolos dalis už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 10 d. – 1 630,68 Eur, o dabartiniam namo savininkui BUAB „Easy Business Group“ – skolos dalis už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. iki 2015 m. vasario 24 d. - 216,30 Eur. BUAB „Valstatas“ ir BUAB „Easy Business Group“ reikalavimai dėl skolų priteisimo pareikšti bankroto administratoriams, juos patvirtino teismas. Paaiškino, kad prašoma priteisti skola praktiškai atitinka prieš tai buvusius atsakovės suvartojamus elektros energijos kiekius. Atsakovei 2019 m. sausio 22 d. išsiųstas raginimas sumokėti 398,93 Eur skolą, tačiau atsakovė skolos nesumokėjo.

2. Atsakovė L. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad iš ieškinio priedo matyti, kad nuo 2010 m. liepos 10 d. iki 2012 m. spalio 31 d. duomenys apie suvartotą elektros energiją buvo deklaruojami ir už elektros energiją mokama laiku; 2012 m. spalio 31 d. suvartotos elektros energijos kiekis sudarė 5 800 kWh; nuo 2012 m. spalio 31 d. iki 2014 m. spalio 21 d. duomenys apie suvartotą elektros energiją nebuvo deklaruojami ir nebuvo mokėjimų, o 2014 m. spalio 21 d. suvartotos elektros energijos kiekis sudarė 33 952 kWh. Daro išvadą, kad per laikotarpį nuo 2012 m. spalio 31 d. iki 2014 m. spalio 21 d. buvo suvartota ir neapmokėta 18 152 kWh (33 952-15 800), t. y. 0,1373 Eur/kWh = 2 492,27 Eur. Minėtą įsiskolinimą turi padengti ne atsakovė, o UAB „Valstatas“ ir UAB „Easy business group“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės UAB „Ignitis“ valstybei 15,73 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas atmetė ieškovės argumentus apie atsakovės deklaruotus elektros suvartojimo rodmenis laikotarpiu nuo 2002 m. rugpjūčio 27 d. iki 2009 m. birželio 11 d., kadangi nurodytu laikotarpiu atsakovė nebuvo gyvenamojo namo savininke. Ieškovės teiginius, kad atsakovė, kaip gyvenamojo namo savininkė už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 27 d. iki 2011 m. kovo 31 d. skolinga 398,93 Eur, teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Nurodė, kad iš ieškovo pateiktos Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitos nuo 2002 m. rugpjūčio 27 d. iki 2019 m. liepos 24 d. gyvenamąjame name, matyti, jog nėra duomenų apie atsakovės, kaip namo savininkės, skolą laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 28 d. iki 2011 m. kovo 31 d. pirkimo-pardavimo sutarties, kuria gyvenamasis namas buvo perleistas UAB „Valstatas“, sudarymo. 2010 m. vasario 19 d. atsakovė deklaravo rodmenis nuo 4279 kWh iki 4744 kWh; paskaičiuota suma apmokėjimui 60,60 Eur ir apmokėta suma 60,60 Eur. 2010 m. balandžio 1 d. skaitiklio rodmenų nurašymo metu patikrinimo metu fiksuoti rodmenys 5460 kWh, paskaičiuota 93,25 Eur skola, tačiau 2010 m. gegužės 21 d. atsakovė deklaravo rodmenis nuo 4744 kWh iki 5845 kWh, nurodyta suma apmokėjimui 50,24 Eur, tačiau sumokėta 143,49 Eur, apmokant 93,25 Eur skolą. Teismas pažymėjo, kad ataskaitoje nurodyta, jog 2010 m. gegužės 27 d. vyko apskaitos elemento (ne el.skaitiklio) keitimas, fiksuoti rodmenys patikrinimo metu 6090 kWh, suma apmokėjimui – skola 31,87 Eur, tačiau 2010 m. liepos 10 d. atsakovė deklaravo rodmenis nuo 5845 kWh iki 6515 kWh, nurodyta suma apmokėjimui 55,45 Eur, tačiau sumokėta 87,32 Eur, apmokant 31,87 Eur skolą. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovės paskutiniai 2011 m. vasario 24 d. deklaruoti rodmenys - 8477 kWh ir būtent nuo šių rodmenų UAB „Valstatas“, kaip naujas gyvenamojo namo savininkas 2011 m. birželio 1 d. deklaravo rodmenis (nuo 8477 kWh iki 9185 kWh) už elektros energiją.

5. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės, kad 2011 m. vasario 24 d. atsakovė deklaravo rodmenis kelis kartus; kad atsakovė pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodė deklaruotų rodmenų už elektros energiją, nėra pagrindas teigti, jog atsakovė skolinga ieškovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. Ieškovė UAB „Ignitis“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Ignitis“ ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovės L. M. ieškovei UAB „Ignitis“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas priėmė prieštaringą sprendimą, nes nurodydamas, kad elektros energijos vartotojo ir tiekėjo santykiai yra reglamentuoti teisės aktais, nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovė, nedeklaruodama skaitiklio rodmenų teisės aktų nustatyta tvarka, savo pareigą atsiskaityti su ieškove už faktiškai suvartotą elektros energiją vykdė tinkamai.

6.2. Sprendime nurodytos aplinkybės, kad atsakovė apmokėdavo už sunaudotą elektros energiją pagal savo pačios deklaruotus rodmenis, nepatvirtina fakto, kad ji visiškai atsiskaičiusi už faktiškai suvartotą elektros energijos kiekį iki gyvenamojo namo pardavimo dienos. Ataskaitos duomenų analizė pagrįstai leidžia teigti, kad atsakovė neteisingai deklaruodavo faktiškai suvartotą elektros energijos kiekį, todėl teismas neteisingai sprendė, kad atsakovės paskutiniai 2011 m. vasario 24 d. deklaruoti rodmenys iki 8477 kWh yra teisingi ir būtent iki šio rodmens buvo faktiškai suvartota elektros energijos. Teismas rėmėsi nepagrįstu atsakovės teiginiu, kad ji, kol buvo gyvas R. M., už elektros energiją nemokėdavo ir negali paaiškinti, kodėl buvo netinkamai deklaruoti rodmenys. Atsakovė negalėjo paaiškinti, kodėl ji tą pačią dieną deklaravo skirtingus skaitiklio rodmenis net tris kartus.

6.3. Atsakovė, būdama namo savininke, skaitiklio rodmenis deklaruodavo ir atsiskaitydavo nereguliariai, o nagrinėjamoje byloje, priešingai nei nurodyta sprendime, ypač reikšminga aplinkybė, kad atsakovė nedeklaravo jokio rodmens gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu.

6.4. 2010 m. gegužės 27 d. patikrinimo duomenys patvirtina ieškovės poziciją, jog atsakovė, atlikdama mokėjimus, nedeklaruodavo faktinių skaitiklio rodmenų. Atsakovė 2010 m. gegužės 21 d. užfiksavo mažesnius nei buvo faktiniai, skaitiklio rodmenis.

6.5. Atsakovei neinformavus ieškovės apie objekto perleidimą ir neiškvietus ESO darbuotojų dėl skaitiklio rodmenų užfiksavimo, ieškovė neturi duomenų apie faktinius elektros skaitiklio rodmenis 2011 m. kovo 31 d.

6.6. Sprendime nurodyta aplinkybė, jog atsakovės paskutiniai 2011 m. vasario 24 d. deklaruoti rodmenys yra 8477 kWh, patvirtina, kad atsakovė pilnai neatsiskaitė su ieškove namo perleidimo sandorio sudarymo metu, nes objektas buvo perleistas ne 2011 m. vasario 24 d., o 2011 m. kovo 31 d. Atsakovė paaiškino, kad ji iš gyvenamojo namo išsikraustė 2011 m. kovo 31 d.

6.7. Teismas nepagrįstai sprendė, jog aplinkybė, kad atsakovė nesusitarė dėl galutinių skaitiklio rodmenų su naujuoju objekto savininku pirkimo-pardavimo sutartyje, yra nereikšminga. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau ir – Taisyklės) 48 punktas reglamentuoja, kad savininkas, perleidęs objektą, kuriame vartojama elektros energija, kito asmens nuosavybėn per 5 kalendorines dienas nuo objekto nuosavybės teisės perleidimo privalo nutraukti sudarytą sutartį ir iki sutarties nutraukimo dienos pranešti elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir kitą galutiniam atsiskaitymui būtiną informaciją ir visiškai atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, jos persiuntimo, kitas su tuo susijusias paslaugas ir reaktyviąją elektros energiją ir informuoti apie sutarties nutraukimą naująjį objekto savininką. Byloje nustatyta, kad atsakovė šios savo pareigos neįvykdė.

6.8. Teismas turėjo taikyti Taisyklių 100 punkto nuostatas, kuriame nustatyta, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.

6.9. Ieškovė nurodė, kad visi gyvenamojo namo savininkai deklaruodavo suvartotos elektros energijos kiekius pagal elektros skaitiklio rodmenis nereguliariai, o atsiskaitymams nurodydavo neteisingus skaitiklio rodmenis. Nei vienas namo savininkas turto perleidimo metu neužfiksavo skaitiklio rodmens, nepranešė ieškovei informacijos apie jo rodmenis, perleidžiant objektą neatsiskaitė su ieškove, kaip tai nustatyta Taisyklių 48 punkte. Ieškovė, įvertinusi nurodytas aplinkybes, paskirstė susidariusią neapmokėtą skolą visiems gyvenamojo namo savininkams proporcingai pagal jų valdymo laikotarpius, remdamasis Taisyklių 100 punkto nuostatomis. Nesant kitų pagrįstų įrodymų dėl kiekvieno gyvenamojo namo savininko faktiškai suvartoto elektros energijos kiekio skolos susidarymo laikotarpiu, apeliantės nuomone, teismas turėjo pripažinti tokį ieškovo skolos paskaičiavimą pagrįstu. Skolos paskaičiavimą visiems objekto savininkams proporcingai pagal jų valdymo laikotarpius, kai nėra kitokio būdo nustatyti faktiškai suvartotos elektros energijos kiekį ir atitinkamai skolos dydį kiekvienam objekto savininkui, pripažįsta teismai, priimdami sprendimus analogiškose bylose; tokį skolos paskaičiavimą pripažino ir tretieji asmenys nagrinėjamoje byloje.

6.10. Ieškovės apskaičiuotą atsakovės mokėtiną skolą pagrindžia ir kiti byloje pateikti įrodymai, dėl kurių teismas nepasisakė. Atsakovei apskaičiuotos skolos pagrįstumą patvirtina ieškovės atlikta išsami atsakovės vartojimo analizė, kuri leidžia pagrįstai teigti, jog papildomai paskaičiavus reikalaujamą priteisti sumą – 398,93 Eur, bendras suvartojimas skolos susidarymo metu praktiškai atitinka iki tol buvusį atsakovės faktinį elektros energijos vartojimą.

6.11. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nes bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos, bet priimant sprendimą tinkamai neįvertintos ieškovės nurodomos aplinkybės, kurios patvirtino, kad už faktiškai suvartotą elektros energiją yra atsakingas objekto savininkas, o nesant kitų objektyvių galimybių skolą apskaičiuoti kitokiu būdu, skola pagrįstai apskaičiuota proporcingai visiems objekto savininkams pagal jų valdymo laikotarpį ir atsakovė galėjo sunaudoti reikalaujamą apmokėti elektros energijos kiekį. Teismas nukrypo nuo teismų praktikoje suformuotų reikalavimų teismo nutarties motyvuojamajai daliai ir nepaaiškino, kodėl nesutinka su apeliantės nurodytais argumentais, o vertino tik niekuo nepagrįstus atsakovės argumentus. Sprendimas prieštarauja sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principams.

6.12. Nors skola paskaičiuota ne pagal faktinius elektros skaitiklio rodmenis (kuriuos pateikti pareiga pagal teisės aktus tenka atsakovei), tai savaime nėra teisėtas pagrindas atmesti ieškinį kaip neįrodytą. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės skolos paskaičiavimo pagrįstumą, įrodymų, kuriais grindžia savo atsikirtimus, o dauguma jos pateiktų paaiškinimų neatitinka tikrovės bei yra prieštaringi. Skundžiamas sprendimas pažeidžia šalių rungimosi principą.

6.13. Ataskaitoje skolos susidarymo laikotarpiu yra matomi duomenys tik apie pačių vartotojų deklaruotus skaitiklio rodmenis bei apmokėtas sumas. Teismas šias aplinkybes vertino klaidingai, nevertino ieškovės nurodomų aplinkybių, kad atsakovė neteisingai deklaruodavo elektros skaitiklio rodmenis, o jos atliekami mokėjimai neatitiko teisės aktuose nustatytos tvarkos ir faktinės situacijos; nevertino aplinkybių apie atsakovės faktinius elektros energijos vartojimo poreikius. Ieškovė pateikė išsamią analizę, iš kurios matyti, kad atsakovės faktiniai elektros energijos naudojimo poreikiai buvo didesni, nei ji pati deklaruodavo skolos susidarymo laikotarpiu.

6.14. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2011 m. kovo 31 d. pirkimo-pardavimo sutarties 18 punkte nurodyta, jog pardavėja (atsakovė) pareiškė, kad visi su parduodamu gyvenamuoju namu ir žemės sklypu susiję mokesčiai, susidarę iki šios sutarties pasirašymo dienos, yra sumokėti, įsiskolinimų nėra, o šios sutarties 19 punkte buvo nustatyta, kad atsiradus įsiskolinimams tretiesiems asmenims iki šios sutarties sudarymo dienos, pardavėja (atsakovė) įsipareigoja juos padengti. Vien atsakovės argumentai, jog ji nežinojo, kad sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, pagal įstatymus reikia deklaruoti galutinius rodmenis, negali būti teisėta priežastimi atleisti atsakovę nuo jos prievolių tiek pagal teisės aktus, tiek pagal minėtą sutartį, tinkamo įvykdymo.

6.15. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-88-186/2016 matyti, kad su UAB „Valstatas“ akcininku atsakovę siejo ilgamečiai tarpusavio pasitikėjimu pagrįsti santykiai, be to UAB „Valstatas“ po ginčo sandorių sudarymo vadovavo atsakovės sūnus. Šios aplinkybės, apeliantės teigimu, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovė po pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo ir toliau gyveno šiame name bei vartojo elektros energiją. Teismas šių aplinkybių nevertino, nurodydamas, kad būtent trečiasis asmuo UAB „Valstatas“ 2011 m. birželio 1 d. toliau mokėjo nuo atsakovės paskutinių deklaruotų rodmenų, nors atsakovė apie jos faktinę gyvenamąją vietą nuo 2011 m. kovo 31 d. nepateikė jokių rašytinių įrodymų.

6.16. Ydingas ir nevisapusiškas susiklosčiusios situacijos įvertinimas lėmė netinkamą materialinės teisės normų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.388 straipsnio 1 dalies, 6.387 straipsnio 1 dalies, 1.71 straipsnio 2 dalies, 1.136, 6.383 straipsnių, Taisyklių 100 punkto, Aprašo 27 punkto) bei proceso (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 176 straipsnio 1 dalies, 185 straipsnio, CPK 265 straipsnio 1 dalies, 270 straipsnio 4 dalies) teisės normų taikymą ir neteisėto skundžiamo sprendimo priėmimą.

Atsiliepimas

7. Ieškovė L. M. atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo. Pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog iki rodmenų, kurių pagrindu ieškovė skaičiuoja atsakovės įsiskolinimą patikrinimo (2015 m. vasario 24 d.), elektros energiją vartojo: atsakovė (iki 2011 m. kovo 31 d.), UAB Valstatas“ (nuo 2011 m. kovo 31 d. iki 2014 m. rugsėjo 11 d.) bei UAB „Easys Group“ (nuo 2014 m. rugsėjo 11 d.). Iš byloje esančių ieškovės duomenų apie elektros energijos suvartojimą matyti, kad atsakovė deklaruodavo ir apmokėdavo elektros energijos suvartiojimą iki 2011 m. vasario 24 d.; UAB „Valstatas“ 2011 m. birželio 1 d. deklaravo suvartotą elektros energiją už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 24 d. iki 2011 m. birželio 1 d. (nuo 8477 kWh iki 9185 kWh) ir už šį laikotarpį taip pat sumokėjo. Pasak atsakovės, už elektros energijos suvartojimą po 2011 m. kovo 31 d. ji neatsakinga. Už laikotarpį iki 2011 m. vasario 24 d. už elektros energiją atsakovė sumokėjusi, o už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 24 d. iki 2011 m. kovo 31 d. už elektros energiją sumokėjo UAB „Valstatas“.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos apmokėti skolą, paskaičiuotą proporcingai visiems gyvenamojo namo savininkams pagal jų valdymo nuosavybės teise laikotarpį.

10. Byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2009 m. rugpjūčio 13 d. nuosavybės teise priklausė atsakovės L. M. sutuoktiniui R. M., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. 2011 m. kovo 22 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. JŠ-2581 bei 2011 m. kovo 22 d. Paveldėto turto pasidalinimo sutarties Nr. JŠ-2602 pagrindu šis turtas nuosavybės teise registruotas atsakovės L. M. vardu. Atsakovė 2011 m. kovo 31 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-1327 gyvenamąjį namą pardavė UAB „Valstatas“, o pastaroji 2014 m. rugsėjo 10 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi namą perleido UAB „Easy Business Group“. ESO darbuotojai 2015 m. vasario 24 d. atlikę elektros skaitiklio patikrinimą ginčo name, užfiksavo 34253 kWh skaitiklio rodmenis. Pagal šiuos rodmenis nustačiusi 2 530,67 Eur skolą už suvartotą elektros energiją, susidariusią laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 27 d. (elektros skaitiklio patikrinimo dienos) iki 2015 m. vasario 24 d., bei įvertinusi iki 2017 m. vasario 21 d. atliktus mokėjimus, atsižvelgdama į tai, kad namo perleidimo metu nei karto nebuvo užfiksuoti elektros energijos skaitiklio rodmenys, skolą padalinusi visiems trims namo savininkams proporcingai jų valdymo laikotarpiui, ieškovė kreipėsi į teismą dėl 398,93 Eur skolos už sunaudotą elektros energiją iš atsakovės L. M. priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia tuo, kad teismas netinkamai aiškino byloje nustatytas faktines aplinkybes, neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vartotojo pareigą tinkamai ir laiku atsiskaityti už faktiškai suvartotą elektros energiją, taip pat, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

11. Pažymėtina, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, - ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui - priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-628-684/2015).

12. Taigi, pagal šias įrodinėjimo paskirstymo taisykles, būtent ieškovė turėjo įrodyti, kad atsakovė už jai patiektą elektros energiją yra skolinga ieškovei reikalavime nurodyto dydžio sumą.

13. Kaip ir nurodyta skundžiamame sprendime, CK 6.383 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti. Pagal CK 6.388 straipsnio 1 dalį, vartotojas moka už faktiškai sunaudotą elektros energijos pagal apskaitos prietaisų rodmenis, jei sutartis nenustato ko kita. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1-43 patvirtinto Standartinių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašo (toliau ir – Aprašas) 27 punkte taip pat reglamentuota, kad vartotojas atsiskaito už per ataskaitinį laikotarpį patiektą elektros energijos kiekį, nustatytą pagal elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis, kurie yra užfiksuoti ir deklaruoti Tiekėjui ne vėliau kaip paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną.

14. Apeliantės nuomone, teismo išvada, kad atsakovė, nedeklaruodama skaitiklio rodmenų teisės aktų nustatyta tvarka, savo pareigą atsiskaityti su ieškove už faktiškai suvartotą elektros energiją vykdė tinkamai, nepagrįsta. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad teismo sprendime nėra konstatuota, kad atsakovė skaitiklio rodmenis deklaravo ne teisės aktų nustatyta tvarka. Kita vertus, apeliantės nurodomos teisės normos nenustato rodmenų deklaravimo pažeidimo pasekmių, taikytinų tokiu, kaip nagrinėjamas, atveju (t. y. pasikeitus objekto savininkui).

15. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės argumentus dėl elektros suvartojimo deklaravimo 2009 metais, kaip nesusijusius su ieškinyje nurodytu laikotarpiu, už kurį ieškovė paskaičiavo ir prašo priteisti skolą. Kiti ieškovės nurodomi deklaravimo pažeidimai (deklaravimo nereguliarumas ir kt.) nepagrindžia ieškovės nurodomos skolos susidarymo fakto.

16. Apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovės mokėjimai pagal savo pačios deklaruotus rodmenis savaime nepatvirtina fakto, jog ji visiškai atsiskaitė už faktiškai suvartotą elektros energijos kiekį iki gyvenamojo namo pardavimo dienos, nelaikytini tinkamu įrodinėjimo pareigos, numatytos CPK 178 straipsnyje, vykdymu. Pažymėtina, kad apeliantė ieškinyje neįrodinėja, koks konkretus elektros energijos suvartojimas buvo pagal apskaitos rodmenis gyvenamojo namo pardavimo metu, t. y. 2011 m. kovo 31 d. (kuris būtų reikšmingas ginčo nagrinėjimui). Teigdama, kad nėra galimybės nustatyti faktinių elektros skaitiklio rodmenų nekilnojamojo turto perleidimo naujajam savininkui momentu, ieškovė apskaičiavo kiekvieno savininko mokėtiną sumą proporcingai jų objekto valdymo laikotarpiui, tačiau toks skolos skaičiavimo būdas nepagrįstas jokiomis teisės aktų nuostatomis. Ieškovės nuomonė, kad toks skolos apskaičiavimas yra teisingas ir pagrįstas, yra subjektyvus kriterijus ir negali būti pagrindas ieškinio tenkinimui.

17. Ieškovės išvardintose civilinėse bylose priimti procesiniai sprendimai (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-22118-155/2017, 2018 m. birželio 14 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-3657-960/2018, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1630-661/2016, nelaikytini suformuota teismų praktika analogiškose bylose, ypač įvertinus nagrinėjamoje byloje pateiktus duomenis, kad atsakovė deklaravo elektros energijos suvartojimą, ir pagal juos nebuvo fiksuota skola.

18. Tai, kad nėra duomenų apie elektros energijos suvartojimą apeliantės akcentuojamu laikotarpiu nuo paskutinių atsakovės deklaruotų rodmenų (2011 m. vasario 24 d.) iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (2011 m. kovo 11 d.), savaime nepatvirtina nei fakto, kad atsakovė šiuo laikotarpiu vartojo elektros energiją, nei juolab ieškinyje nurodyto konkretaus skolos dydžio. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, pagrįstai įvertino aplinkybę, kad UAB „Valstatas“, kaip naujas gyvenamojo namo savininkas, 2011 m. birželio 1 d. deklaravo rodmenis būtent nuo atsakovės paskutinių 2011 m. vasario 24 d. deklaruotų rodmenų (8477 kWh). Tai iš esmės reiškia, kad naujasis savininkas pripažino savo pareigą atsiskaityti būtent nuo šių rodmenų. Dėl šios priežasties, priešingai, nei teigia apeliantė, tai, kad atsakovė nedeklaravo jokio rodmens gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga.

19. Apeliantė teigia, kad teismas turėjo taikyti Taisyklių 100 punkto nuostatas, pagal kurias - tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Pažymėtina, kad šiuo atveju byloje nekilo ginčas dėl savininko pareigos atsiskaityti už elektros energiją. Apelianto pacituota teisės norma nereglamentuoja ginčo situacijos, t. y. nenustato suvartotos elektros energijos paskirstymo taisyklių pasikeitus objekto savininkui, kuomet perleidimo metu nėra užfiksuoti elektros apskaitos prietaisų rodmenys.

20. Ieškovė taip pat akcentuoja atskovės padarytą Taisyklių 48 punkto pažeidimą. Pasak apeliantės, šis punktas numato savininko, perleidusio objektą kito asmens nuosavybėn pareigą per 5 kalendorines dienas nuo objekto nuosavybės teisės perleidimo nutraukti sudarytą sutartį ir iki sutarties nutraukimo dienos pranešti elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir kitą galutiniam atsiskaitymui būtiną informaciją ir visiškai atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, jos persiuntimo, kitas su tuo susijusias paslaugas (...). Tačiau ir šios nuostatos pažeidimo apeliantė nesusieja su ieškinyje pasirinktu skolos apskaičiavimo būdu, t. y. pacituotos teisės normos jo nepagrindžia.

21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo taisyklių, teismo sprendimo motyvavimo pareigos pažeidimo.

22. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

23. Nagrinėjamu atveju, teismas atitinkamas išvadas padarė įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą. Pažymėtina, kad teismas analizavo būtent ieškovės pateiktus duomenis (ataskaita) apie atsakovės bei trečiųjų asmenų deklaruotus elektros energijos suvartojimus, mokėjimus bei ieškovės atliktus patikrinimus, tyrė ginčui reikšmingas aplinkybes ir aiškiai išdėstė motyvus, kuriais grindė savo išvadas. Vien tik aplinkybė, kad teismas šalių nurodytus įrodymus ir jais grindžiamas aplinkybes įvertino kitaip, nei to siekė šalys ir (ar) priėmė šaliai (šalims) nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ar kad buvo priimtas neteisėtas bei nepagrįstas sprendimas.

24. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

25. Apibendrinus išdėstytą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Jadvyga Mardosevič