- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-29
- Bylos Nr.
- 2S-1292-730/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04433-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. P.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. P., bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Klemiškės prekyba“ dėl baudos skyrimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose išnagrinėta civilinė byla, kurioje pareiškėjas antstolis Aleksandras Selezniovas prašė skirti skolininkei V. P. baudą už kiekvieną antstolio 2018 m. kovo 26 d. patvarkymo Nr. S1c-24838 dėl turto įvertinimo reikalavimų nevykdymo dieną. Antstolis teigia, kad skolininkė buvo įpareigota pateikti turto vertintojui dokumentus, tačiau skolininkė šio įpareigojimo neįvykdė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi nutarė pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkinti iš dalies, paskyrė skolininkei V. P. už antstolio Aleksandro Selezniovo 2018 m. kovo 26 d. patvarkymo Nr. S1c-24838 dėl turto įvertinimo vykdomojoje byloje Nr. 0010/17/04946 nevykdymą 100 EUR dydžio baudą, ją išieškant valstybės naudai. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
2.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2018 m. kovo 26 d. patvarkymu Nr. S1c-24838 dėl turto įvertinimo skolininkė V. P. įpareigota per penkias dienas nuo patvarkymo gavimo dienos nekilnojamojo turto vertintojui pateikti visą informaciją, dokumentus, reikalingus nekilnojamojo turto vertei nustatyti. 2018 m. kovo 26 d. patvarkymas skolininkei įteiktas 2018 m. balandžio 3 d.. 2018 m. balandžio 6 d. skolininkei nurodyta pateikti: žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą ir registro išrašą; namo, stovinčio žemės sklype, projektą, leidimą statybai, namo kadastrinių matavimų bylą, pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių iš Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento. Vykdomojoje byloje duomenų, kad skolininkė būtų įvykdžiusi antstolio reikalavimą pateikti turto vertinimo darbams atlikti reikalingus dokumentus ir informaciją, nėra.
2.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teisėto ir nenuginčyto antstolio reikalavimo nevykdymas pripažintinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnio 1 dalies pažeidimu, už kurį gali būti skiriama bauda. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad skolininkė V. P. savo neteisėtais veiksmais (neveikimu) apsunkino vykdomosios bylos vykdymą, trukdo antstoliui per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą ir tiesiogiai pažeidžia išieškotojos lūkesčius bei teisėtus interesus. Tokiu savo neveikimu ir antstolio reikalavimų nevykdymu skolininkė apsunkino vykdymo procesą, pateisinančių antstolio įpareigojimų nevykdymą įrodymų nepateikė, todėl už antstolio reikalavimo nevykdymą skolininkei yra pagrindas skirti baudą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas skolininkei V. P. skirti vienkartinę 100 EUR baudą (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Skolininkei skirtina vienkartinė bauda, kadangi, įvertinus pažeidimo pobūdį, jo trukmę, laikytina, kad baudos skyrimas už kiekvieną pažeidimo dieną neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ir sukeltų neproporcingai sunkių pasekmių.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. P. prašo 2018 m. gegužės 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartį panaikinti ir klausimą dėl baudos skyrimo grąžinti nagrinėti pirmajai instancijai iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
3.1. Apeliantė nurodo, kad visą vykdymo laikotarpį bendradarbiavo su antstoliu ir gavusi patvarkymą dėl turto vertintojo paskyrimo skolininkė kreipėsi į antstolį nesutikdama su paskirtu turto vertintoju, nurodė kitą turto vertintoją. Su turto vertintoju bendradarbiavo – pateikė 2012 m. kovo 9 d. statybą leidžiantį dokumentą, 2012 m. gruodžio 6 d. pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, tai yra pateikė tokius dokumentus, kuriuos turėjo.
3.2. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas skundžiamą nutartį, nesuteikė teisės skolininkei pasisakyti ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalį bei vienašališkai priėmė sprendimą dėl aplinkybių, kurios pateiktos tik vienos suinteresuotos pusės.
3.3. Apeliantė nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2FB-6543-1025/2018 pagal skolininkės pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Antstolis apie ketinimą kelti šią bylą buvo informuotas 2018 m. vasario 6 d., teismas pareiškimą priėmė 2018 m. gegužės 17 d., todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi teismas negalėjo spręsti baudos paskyrimo klausimo, kadangi vykdomoji byla sustabdyta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmetamas.
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
5. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias baudos skyrimo už antstolio įpareigojių nevykdymą teisėtumą ir pagrįstumą.
Faktinės bylos aplinkybės
6. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas vykdomojoje byloje Nr. 0010/17/04946 vykdo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-89-460/2017 dėl 106 953,75 EUR ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės V. P. išieškotojos BUAB „Klemiškės prekyba“ naudai. Antstolis 2017 m. gruodžio 8 d. turto arešto aktu Nr. S1b-101132 areštavo skolininkei priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. sausio 30 d. turto arešto aktu Nr. S1c-8849 areštuotas neįregistruotas gyvenamasis namas, stovintis ant žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. kovo 26 d. patvarkymu Nr. S1c-24838 dėl turto įvertinimo skolininkei priklausančio turto – žemės sklypo ir ant jo stovinčio neįregistruoto gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), vertinimą pavesta atlikti uždarajai akcinei bendrovei „Vestus Group“, skolininkė V. P. įpareigota per penkias dienas nuo patvarkymo gavimo dienos nekilnojamojo turto vertintojui pateikti visą informaciją, dokumentus, reikalingus nekilnojamojo turto vertei nustatyti. 2018 m. kovo 26 d. patvarkymas skolininkei įteiktas 2018 m. balandžio 3 d. 2018 m. balandžio 6 d. skolininkei nurodyta pateikti: žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą ir registro išrašą; namo, stovinčio žemės sklype, projektą, leidimą statybai, namo kadastrinių matavimų bylą, pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių iš Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento.
Dėl atskirojo skundo argumentų
7. Apeliantė nurodo, kad bendradarbiavo su antstoliu ir gavusi patvarkymą dėl turto vertintojo paskyrimo kreipėsi į antstolį nesutikdama su paskirtu turto vertintoju, nurodė kitą turto vertintoją. Su turto vertintoju bendradarbiavo – pateikė 2012 m. kovo 9 d. statybą leidžiantį dokumentą, 2012 m. gruodžio 6 d. pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto.
8. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis 2018 m. kovo 26 d. patvarkymu Nr. S1c-24838 „Dėl turto įvertinimo“ įpareigojo apeliantę per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos nekilnojamojo turto vertintojui pateikti visą informaciją, dokumentus, reikalingus nekilnojamojo turto vertei nustatyti (v. b. l. 151). Patvarkymas apeliantei įteiktas 2018 m. balandžio 3 d. (v. b. l. 152). 2018 m. balandžio 6 d. elektroninis laiškas patvirtina, kad turto vertintojas pareikalavo iš apeliantės pateikti žemės sklypo planą, registro išrašą, projektą, leidimą statybai, namo kadastrinių matavimų bylą, pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių iš Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (v. b. l. 189). 2018 m. gegužės 14 d. antstolio kontoroje gautas turto vertintojo laiškas, iš kurio turinio matyti, kad apeliantė nepateikė visų dokumentų, nurodytų 2018 m. balandžio 6 d. rašte, išaiškinta, kad be šių dokumentų vertinimo darbų atlikti neįmanoma (v. b. l. 217).
9. Apeliantė nurodo, kad dokumentus yra pateikusi, tačiau su šiuo apeliantės nurodytu argumentu nesutinkama. Vykdomosios bylos duomenimis, apeliantė nėra pateikusi visų dokumentų, kuriuos pareikalavo pateikti turto vertintojas (v. b. l. 189, 217), jei, kaip apeliantė teigia, šių dokumentų neturėjo, šios aplinkybės nenurodė nei turto vertintojui, nei antstoliui, tokių duomenų nėra ir vykdomojoje byloje. Pažymėtina, kad apeliantė grįsdama atskirojo skundo argumentus dėl dokumentų pateikimo pateikė momentinę ekrano kopiją, iš kurios matyti, kad iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) galbūt išsiųsti adresatui (duomenys neskelbtini) dokumentai. Laiško turinyje nurodyta, kad siunčiamas statybos leidimas ir dokumentas apie statinio statybą be nukrypimų.
10. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog elektroniniai laiškai, juolab jeigu juose pateiktą informaciją patvirtina ir kiti byloje pateikti įrodymai, yra tinkama įrodinėjimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013). Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009).
11. Vertinant apeliantės pateiktą įrodymą – momentinę ekrano kopiją ir joje atvaizduojamą elektroninio laiško kopiją, nepakanka padaryti išvados, jog apeliantė pateikė turto vertintojui visus pareikalautus dokumentus ir (ar) tinkamai bendradarbiavo su turto vertintoju ir antstoliu Aleksandru Selezniovu. Priešingai, iš apeliantės pateiktos ekrano kopijos neaišku, ar minėtas elektroninis laiškas yra išsiųstas ar tik išsaugotas, ar pridėti prie laiško dokumentai yra tokie patys, kokie nurodyti laiško turinyje, be to, lieka neaišku, kas yra laiško adresatas, kuris įvardytas (duomenys neskelbtini). Kadangi teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis), byloje esančių įrodymų visetu, daroma išvada, kad apeliantės nurodytas atskirojo skundo argumentas, jog ji bendradarbiavo su antstoliu, turto vertintoju, teikė reikalaujamus dokumentus, laikomas neįrodytu ir nepagrįstu, kadangi šią aplinkybę paneigia vykdomojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai (v. b. l. 189, 217, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
12. Nesutiktina ir su atskirojo skundo argumentu, jog teismas pateiktą prašymą dėl baudos skyrimo išnagrinėjo pažeisdamas procesinės teisės normas, Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją. Pažymėtina, kad teismas pateiktą prašymą dėl baudos skyrimo išnagrinėjo nepažeisdamas procesinės teisės normų ir pareiškimų teismui, pateiktų vykdymo proceso metu, nagrinėjimo tvarkos, numatytos CPK 593 straipsnyje. Remiantis minėto straipsnio nuostatomis antstolio pareiškimai dėl baudų skyrimo turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo jų priėmimo dienos rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus tuos atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Pirmosios instancijos teismas antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka neinformavęs apie pareiškimo nagrinėjimą suinteresuotų asmenų, tai yra vadovavosi CPK 593 straipsnyje numatyta antstolio pareiškimų nagrinėjimo teisme tvarka, todėl atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, atmetami kaip nepagrįsti.
13. Apeliantė nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2FB-6543-1025/2018 pagal skolininkės pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Antstolis apie ketinimą kelti šią bylą buvo informuotas 2018 m. vasario 6 d., teismas pareiškimą priėmė 2018 m. gegužės 17 d., todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 6 dalimi teismas negalėjo spręsti baudos paskyrimo klausimo, kadangi vykdomoji byla sustabdyta.
14. Su šiuo apeliantės argumentu nesutinkama. FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties nuorašą išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka.
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas prašymą dėl baudos skyrimo teismui pateikė 2018 m. gegužės 16 d., o apeliantės prašymas dėl fizinio asmens bankroto priimtas nagrinėti 2018 m. gegužės 17 d. (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinė byla Nr. e2FB-6543-824/2018). Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, tai yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės prašymas priimtas nagrinėti 2018 m. gegužės 17 d., o prašymas dėl baudos skyrimo pateiktas 2018 m. gegužės 16 d., atsižvelgiant į tai, kad vykdomoji byla turėjo būti sustabdyta tik 2018 m. gegužės 17 d., konstatuojama, kad antstolis, pateikdamas prašymą 2018 m. gegužės 16 d., nepažeidė procesinių teisės normų, reglamentuojančių privalomąjį vykdomosios bylos sustabdymą, o pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs klausimą dėl baudos skyrimo, sprendė ne antstolio vykdymo veiksmų (ne)teisėtumo klausimą, o išsprendė klausimą dėl baudos skyrimo CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka dėl antstolio 2018 m. kovo 26 d. įpareigojimo nevykdymo, atsiradusio iki apeliantės kreipimosi į teismą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo momento, pagrįstumo.
16. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
17. Vertindamas baudos skyrimo pagrįstumą ir teisėtumą, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgia ir atkreipia apeliantės dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, turėdamas įstatymu numatytą pagrindą, paskyrė baudą ne už kiekvieną antstolio patvarkymo nevykdymo dieną iki 300 EUR, kaip numato CPK 585 straipsnio 2 dalies nuostatos, bet paskyrė iš viso vienkartinę 100 EUR dydžio baudą.
18. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias baudų už antstolio įpareigojimų nevykdymą taikymą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), atskirasis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nutartį.