- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-12
- Bylos Nr.
- e2FB-6543-824/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00620-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Navickienė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Advokatai
- Asta Jakštienė, Aurimas Navikas
- Kategorijos
kreditoriaus bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Klemiškės prekyba“ atstovei advokatei Astai Jakštienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos V. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys (kreditoriai) – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Klemiškės prekyba“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Šiauleksa“, antstolis Aleksandras Selezniovas, E. P., M. P., G. B., D. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, prašo teismo pareiškėjai iškelti bankroto bylą; bankroto administratoriumi skirti MB Nemokumo biuras, j.a.k. 304416180; patvirtinti 100,00 Eur sumą, kurią bankroto administratorius turį teisę naudoti V. P. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; patvirtinti 410,00 Eur per mėnesį sumą reikalingą būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Nurodo, jog jos pradelsti įsiskolinimai kreditoriams sudaro ne mažiau kaip 280 746,66 Eur, turimų įsipareigojimų negali įvykdyti, nes yra nemoki. Tvirtina, jog atitinka Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje fizinio asmens nemokumo sąlygas. Nurodo, jog 2010 m. gegužės 5 d. įsigijo 0,1107 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame nutarė statyti dvibutį gyvenamąjį namą. Kadangi namo statybai bei įrengimui didelę dalį lėšų buvo pasiskolinusi iš privačių asmenų, tai paskolų grąžinimui reikalingas lėšas planavo surinkti pardavus vieną namo dalį. Dėl namo statybos kreipėsi į R. P., tuo metu dirbusį UAB „Klemiškės prekyba“, kuris rūpinosi statybai reikalingomis medžiagomis bei darbuotojais ir su kuriuo grynais pareiškėja atsiskaitydavo už atliktus darbus. Dokumentų patvirtinančių lėšų už namo statybos darbus sumokėjimą R. P. neturi, nes juo pasitikėjo. Namo užbaigimo darbus ir įsirengimą atliko savo pastangomis ir nuo 2012 metų rugsėjo mėn. ten gyvena. BUAB „Klemiškės prekyba“ 2013 m. gegužės 27 d. ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl skolos už pastatytą namą priteisimo. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. sausio 2 d. sprendimu tenkino BUAB „Klemiškės prekyba“ ieškinį, nuspręsdamas iš pareiškėjos BUAB „Klemiškės prekyba“ naudai priteisti 101 418,73 Eur skolos, 375,11 eurų palūkanų, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. sprendimą paliko nepakeistą. Antstolio Aleksandro Selezniovo kontora pagal kreditoriaus BUAB „Klemiškės prekyba“ pateiktą vykdomąjį dokumentą pradėjo vykdymo veiksmus dėl skolos išieškojimo, iš viso 126719,19 Eur sumai. Visos išvardintos aplinkybės reikšmingai paveikė pareiškėjos galimybes dengti skolas bei vykdyti įsipareigojimus. Kiti kreditoriai, kuriems pareiškėja skolinga: antstoliui Aleksandrui Selezniovui reikalavimas sudaro 5 702,66 Eur vykdymo išlaidų; E. P. - 57 562,00 Eur paskola ir 24 539,59 Eur palūkanų, bendra reikalavimo suma 82 101,59 Eur; M. P. - 23 792,40 Eur paskolos ir 2 936,30 Eur palūkanų, bendra reikalavimo suma 26 728,70 Eur; G. B. - 14481,00 Eur paskolos ir 5 832,63 Eur palūkanų, bendra reikalavimo suma 20 313,63 Eur; D. P. - 14 481,00 Eur paskolos ir 4 699,89 Eur palūkanų, bendra reikalavimo suma 19 180,89 Eur. Taip pat nurodė, kad Šiaulių pedagoginiame universitete 1997 m. baigė Dailės fakultetą, o 2000 m. Vilniaus dailės akademijoje Taikomosios dailės fakultetą. Jos profesiniai įgūdžiai bei darbinė patirtis susiję su daile ir tapyba. Laikotarpiu nuo 1997 metų iki 2012 metų su pertraukomis dirbo dailės mokytoja „Aukuro“, „Versmės“, „Gedminų“ mokyklose, Hermano Zudermano ir Vytauto Didžiojo gimnazijose, laikraštyje „Švyturys“, dailės klube „Guboja“, vaikų namuose dėstė dailės užsiėmimus, taip pat dirbo dailės, dizaino, fotografijos mokytoja. 2015 metais įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungos tapybos sekciją bei įgijo meno kūrėjo statusą, užtikrinantį socialinį draudimą. Papildomai vykdo individualią veiklą - tapo paveikslus bei planuoja teikti tapybos pamokas. Siekdama užsitikrinti stabilesnes pajamas, nuo 2018 metų gegužės pradėjo dirbti UAB „Pastatų diagnostika ir statyba" administratorės pareigose, preliminariai sutartas atlyginimas 1 MMA. Gaunamos pajamos bus vieno mėnesio darbo užmokestis bei pajamos iš individualios veiklos, tai turėtų sudaryti apie 550 Eur per mėnesį. Pajamos iš individualios veiklos yra nepastovios, priklauso nuo dirbtų valandų skaičiaus bei turimų užsakymų kiekio. Prognozuojamos individualios veiklos grynosios pajamos (atskaičius veiklos sąnaudas bei privalomuosius mokėjimus į valstybės biudžetą) turėtų sudaryti apie 180-200 Eur/mėn. Vertingų meno kūrinių ar papuošalų neturi, nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių neturi. Nuosavybės teise pareiškėjai priklauso 0,1107 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame pastatyto dvibučio gyvenamojo namo teisinė registracija nebuvo atlikta, nes prasidėjo teisminis ginčas su UAB „Klemiškės prekyba“, nekilnojamas turtas nėra įkeistas. Priklausančioje Swedbank, AB banko sąskaitoje esančios lėšos yra areštuotos antstolio, daugiau atsiskaitomųjų banko sąskaitų atidaryta nėra. Piniginių lėšų, kurios būtų neįneštos į priklausančias bankų sąskaitas ir viršytų vieną MMA, neturi. Skolininkų ir išlaikytinių neturi.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Klemiškės prekyba“ atstovė pateikė teismui atsiliepimą dėl pareiškėjos prašymo. Nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos V. P. pareiškimu, nes pareiškėja, per visą laiką, nuo tada kai pasiskolino pinigų iš kreditorių, jokių sumų jiems savanoriškai negrąžino. Be to, kaip matyti iš kartu su pareiškimu pateikto civilinėje byloje Nr. 2-89-460/2017 priimto įsiteisėjusio Klaipėdos apygardos teismo 2017-01-02 sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-17 nutarties, pareiškėja, be žemės sklypo, asmeninės nuosavybės teise taip pat turi pastatytą dvibutį gyvenamąjį namą, kurio teisinė registracija nėra baigta, tačiau civilinėje byloje Nr. 2-89-460/2017 yra antstolio Aleksandro Selezniovo sudarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriuo aiškiai užfiksuotas pastatyto dvibučio gyvenamojo namo ant pareiškėjos žemės sklypo faktas. Todėl pareiškėja neįrodė, kad yra nemoki, jos turimo turto užtektų padengti kreditorinius įsipareigojimus, t. y. skaičiuojant pareiškėjos turimo turto vertę, akivaizdu, kad pareiškėjos turimo nekilnojamojo turto vertė yra ne mažesnė nei 200 000 - 250 000 Eur (kartu su žemės sklypo verte). Todėl, atmetus abejotinus pareiškėjos įsipareigojimus kreditoriams – artimiems giminaičiams 154027,47 Eur sumoje, akivaizdu, kad pareiškėjos turimo turto vertė yra daug didesnė nei jos realių įsiskolinimų (BUAB „Klemiškės prekyba“ ir antstoliui Aleksandrui Selezniovui) dydis, taigi, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėja yra nemoki FABĮ 2 str. 2 d. prasme. Bankrutavusi UAB „Klemiškės prekyba“ turi pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos sąžiningumo, pareiškime pateikiant būtiną informaciją, aktualią nustatyti pareiškėjos mokumą/nemokumą, kiek tai susiję su jos turimo viso nekilnojamojo turto ir jo kainos neatskleidimu, deklaruojamo įsipareigojimų dydžio ir fiktyvių paskolų sutarčių teikimo. Pareiškėja pati pareiškime nurodo, kad iki šios dienos gyvena BUAB „Klemiškės prekyba“ pastatytame name, kuris dar 2013 metais buvo baigtas ir pritaikytas gyventi pilnai, todėl jis turi vertę ir privalo būti panaudotas kreditorių reikalavimų tenkinimui, o tuo labiau pareiškėjos mokumui įvertinimui. BUAB „Klemiškės prekyba“ laiko, kad pareiškėja tikslingai ilgą laiko tarpą neatliko gyvenamojo namo teisinės registracijos, tikslingai nepateikė duomenų pareiškime, todėl ji negali būti pripažinta sąžininga. Kaip matyti iš prie pareiškimo pridėtų paskolos sutarčių, pareiškėja, net ir po Klaipėdos apygardos teisme pradėtos civilinės bylos dėl 100 000,00 Eur priteisimo už statybos rangos darbus, ir toliau sudarinėjo paskolų sutartis bei prisiiminėjo naujus įsipareigojimus, kas akivaizdžiai parodo bankrutavusios UAB „Klemiškės prekyba“, kaip kreditoriaus, interesų pažeidinėjimą. Pažymi, kad pareiškėja į gyvenamąjį namą įsikėlė 2012 m. rudenį. Nuo UAB „Klemiškės prekyba“ ieškinio pateikimo teismui momento 2013-05-27 iki 2018-01-01 pareiškėja dar sudarė paskolų sutarčių už 21000,00 Eur, neskaičiuojant palūkanų. Pareiškėja visiškai ignoravo aplinkybę, kad UAB „Klemiškės prekyba“ ieškinys gali būti patenkintas ir ji gali netekti turto, iš kurio gali būti tenkinti kitų kreditorių reikalavimai, tačiau vis vien sudarinėjo naujas paskolų sutartis. Be to, pareiškime visiškai neatskleistas šių paskolų sutarčių sudarymo tikrasis tikslas. Papildomai pažymėjo, kad pagal pareiškimą, pareiškėja neva galutinai suvokė, jog ji neturi ir ateityje neturės galimybės atsiskaityti su kreditoriais, tuomet, kai 2017-11-17 Lietuvos apeliacinis teismas atmetė jos apeliacinį skundą, o kasacinis teismas nepriėmė kasacinio skundo. Nuo to momento pareiškėja sudarė dar keletą paskolos sutarčių, kurių pagrindu galimai pasiskolino papildomus 6000,00 Eur. Taigi, pareiškėjos V. P. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nepagrįstas. Pareiškėja nepateikė reikiamų įrodymų, kad patvirtintų savo deklaruojamą nemokaus fizinio asmens būklę.
Suinteresuotas asmuo (kreditorius) M. P. pateikė atsiliepimą, nurodė, kad neprieštarauja dėl bankroto bylos iškėlimo V. P., prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Antstolis Aleksandras Selezniovas pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir sprendimo priėmimo klausimą nurodė spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (kreditorė) E. P. pateikė atsiliepimą, nurodė, kad neprieštarauja dėl bankroto bylos iškėlimo V. P., prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo (kreditorė) G. B. pateikė atsiliepimą, nurodė, kad neprieštarauja dėl bankroto bylos iškėlimo V. P., prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja V. P. paaiškino, jog E. P. yra jos mama, M. P. yra jos brolis, G. B. ir D. P. jos pažįstami. Iš minėtų asmenų nuo 2006 metų skolinosi pinigų su tikslu ateityje įsigyti nekilnojamojo turto. Pinigus įnešė į Snoro banko sąskaitą, nes tuo metu buvo galima gauti dideles palūkanas už indėlius, todėl buvo galimybė kaupti ir gauti palūkanas. 2010 metais nusipirko žemės sklypą Klaipėdos r., kurio vertę nurodė 20000,00 Eur, ant kurio vėliau buvo pastatytas dvibutis pastatas. Paaiškino, kad individualaus pastato turto vertinimo negali atlikti, nes vertintojai atsisako tai daryti, dėl to, kad pastatas yra nebaigtas statyti ir vienoje namo dalyje nėra įrengto šildymo, vertintojai neturi galimybės įrašyti duomenų, kurių pagrindu pastatas būtų įregistruotas. Dėl finansinių sunkumų negali tinkamai įregistruoti namo ir atlikti jo vertinimo. Kreditoriams pasiskolintus pinigus ketino grąžinti pardavus vieną dalį gyvenamojo namo. Tačiau vėliau nuo 2013 metų prasidėjus teisminiam ginčui su BUAB „Klemiškės prekyba“ ir nepalankaus teismo sprendimo pareiškėjai priėmimu, ji liko skolinga BUAB „Klemiškės prekyba“ iš viso 126719,19 Eur. Taip pat paaiškino, jog kreditoriai pinigus skolino pasirašant skolos raštelius su 5 procentų palūkanomis, tačiau skolos rašteliuose nebuvo numatyti skolos grąžinimo terminai, nes žodžiu su kreditoriais buvo sutarta, jog pardavus vieną dalį gyvenamojo namo, jiems bus grąžintos skolos. Kreditoriai anksčiau buvo žodžiu pareikalavę grąžinti skolą, tačiau tik pateikus prašymą iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą, jie pateikė rašytinius pareikalavimus dėl skolų grąžinimo. Nurodė, jog kai kurie kreditorių pinigai pagal skolos raštelius būdavo perduodami grynaisiais, kai kurie pervedami į banko sąskaitą, todėl negali visų skolų pagal skolos raštelius pagrįsti išrašais iš banko, tačiau patvirtino, jog visas pinigų sumas pagal skolos raštelius yra gavusi. Pažymėjo, jog paskolą 30000,00 Lt sumai iš D. P. yra deklaravusi. Per paskutinius 3 metus skolinosi iš M. P., nes prasidėjus teisminiam procesui buvo areštuotos jos sąskaitos, tačiau vis vien reikėjo baigti įsirengti bent vieną dalį gyvenamojo namo, kad turėtų tinkamas sąlygas kur gyventi, todėl skolinosi iš M. P., kad pagerintų namų buitį, nes tikėjo, jog tikrai laimės teisminį procesą prieš BUAB „Klemiškės prekyba“, taip pat reikėjo pinigų advokatams už suteiktas teisines paslaugas teisminiuose procesuose. Per paskutinius metus pablogėjo sveikata, patyrė daug streso. Nurodė, jog nuo 2013 metų buvo registruota darbo biržoje, nuo 2015 metų turi kūrėjos statusą, gauna kompensaciją iš valstybės. Niekur nebuvo įsidarbinusi, nes yra tapytoja, menininkė, todėl dalyvaudavo parodose, galerijose parduodavo tapytus paveikslus, dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą. Kadangi jos poreikiai nedideli, tai gautų lėšų už parduotus paveikslus jai užtekdavo pragyvenimui, per mėnesį iš kūrybinės veiklos gaudavo apie 300-1000 Eur, gaunamos pajamos buvo nestabilios. Šiuo metu nuo 2018 m. gegužės 2 d. yra įsidarbinusi MB „Būsto modernizacija“, administratorės pareigose, gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 400,00 Eur per mėnesį. Ateityje ir toliau planuoja papildomai dirbti pagal individualios veiklos pažymėjimą ir papildomai užsidribti po 180-200 Eur per mėnesį. Taigi dėl finansinio raštingumo stokos ir supratimo, pasitikėjimo žmonėmis, neturėjo rašytinių įrodymų civilinėje byloje Nr. 2-89-460/2017 ir pralaimėjo bylą prieš BUAB „Klemiškės prekyba“, dėl ko šiai dienai neišgali atsiskaityti su kreditoriais ir yra nemoki, todėl prašė jos pareiškimą tenkinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas advokatas Aurimas Navikas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškime pareiškėja nurodė, jog turi ne tik žemės sklypą, bet ir gyvenamąjį namą. Iš pateikto Gjensidige Gyventojų turto draudimo liudijimo galima nustatyti, jog pareiškėja yra apdraudusi gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), moka metinę įmoką 205,00 Eur. Liudijme nurodyta gyvenamojo namo draudimo suma yra 156000,00 Eur, namų turtas pastate įvertintas 27100,00 Eur suma. Pareiškėja negali atlikti individualaus namo vertinimo, nes vertintojai žodžiu atsisako jį atlikti, kadangi namo dalis yra nebaigtos statybos. Pažymėjo, jog pareiškėjo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams yra didesni nei jos turimas turtas, todėl ji nepajėgi su jais atsiskaityti. Paaiškino, jog byloje pateiktų kreditorių G. B., E. P., M. P. ir D. P. pareikalavimai dėl skolų grąžinimo yra panašaus turinio ir formos bei tos pačios datos, nes siekiant į bylą pateikti visus įrodymus, pareiškėja kreipėsi į minėtus kreditorius su paruoštomis pareikalavimų formomis, kad šie patvirtintų ir pasirašytų reikalavimo sumas. Teismas neturi pagrindo pripažinti paskolos sutartis niekinėmis ar paneigti kreditorių reikalavimų, nes paskolos sutarčių sandorių niekas neginčija. Tai, kad dalis pinigų pareiškėjai buvo skolinta grynaisiais pinigais, nereiškia, kad ji minėtų pinigų negavo. Prašė pareiškimą tenkinti jame išdėstytais motyvais.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Klemiškės prekyba“ atstovė advokatė Asta Jakštienė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, jog kreditoriai G. B., E. P., M. P. ir D. P. iki bylos iškėlimo reikalavimų grąžinti paskolas nepareiškė, tik šios bylos proceso metu byloje pateikti jų pareikalavimai, todėl turi būti taikoma 5 metų senatis dėl 5 procentų metinių palūkanų, jos neturi būti skaičiuojamos nuo paskolų davimo momento, ir atitinkamai mažinami kreditoriniai reikalavimai minėtiems kreditoriams. Be to, byloje pareiškėja nepateikė pakankami įrodymų, kad pagrįstų visų paskolos sutarčių buvimą ir pinigų pervedimą, nes pareiškėja pateikdama sąskaitų išrašus pagrindė tik galimai dalį paskolų, kurios vis tiek abejotinos, nes bankiniuose pavedimuose nėra nei vienos nuorodos, jog pinigai pervedami kaip paskola, pažymėjo, jog pavedimų paskirtyse nurodyta „sąskaitos papildymas; papildymas; pavedimas“, todėl nėra jokios nuorodos ar ryšio, kad pinigų pavedimai buvo atliekami paskolos tikslu. Taip pat nepateikti duomenys iš VMI apie paskolų deklaravimą. Todėl paskolos su minėtais kreditoriais yra menamos ir fiktyvios, nes kreditoriai ilgą laiką net nereikalavo grąžinti paskolų. Be to, nėra finansinio realumo, kokiu tikslu pareiškėja skolinosi su 5 procentų metinėmis palūkanomis nuo 2006 metų ir nei dalies paskolos niekam negrąžino iki šiol. Taip pat byloje nėra duomenų apie paskolų deklaravimą. Pareiškėja neneigia, jog skolinosi pinigų ir indėlių pagalba gaudavo pajamų, tai rodo, kad ji mokėjo elgtis su pinigais ir turėjo finansinį suvokimą. Pareiškėjos pateiktos paskolos sutartys yra sudarytos su giminaičiais, sutartys vienodo turinio, neterminuotos, vienodos su 5 procentų metinėmis palūkanomis, patvirtina, jog jos nepagrįstos, nes pavedimų tokioms sumoms su nuoroda „paskola“ byloje nėra pateikta, taigi visumoje nėra duomenų apie pinigų perdavimą ir gavimą. Nurodė, kad jeigu teismas pripažintų paskolos sutartis buvus sudarytas, tuomet mažinti sumas tik tiek, kiek jos pagrįstos pavedimais ir taikyti senatį 5 procentų sumoms. Taip pat nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-89-460/2017 pradėjus vykdyti teismo sprendimą, antstolis ruošėsi varžytinėms parduoti pareiškėjos turtą, byloje yra duomenys apie kadastrinius matavimus, todėl tikrai yra galimybė atlikti individualų turto vertinimą su antstolio pagalba, tačiau pareiškėja piktavališkai vengia tai atlikti, nes tikėtina, jog pareiškėjos turto vertės pakanka atsiskaityti su kreditoriais. Prašė netenkinti pareiškėjos pareiškimo ir neiškelti jai fizinio asmens bankroto bylos, nes ji nesąžininga ir yra moki.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo netenkintinas.
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – FABĮ) nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolimesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).
Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalį, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu: 1) pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios; 2) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
FABĮ fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip tokia asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnį, preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu: 1) skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais.
Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Be nuorodos į CK 6.67 straipsnyje nurodytas nesąžiningo elgesio prezumpcijas, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte neįtvirtintas konkrečių nesąžiningumo atvejų sąrašas, nepateikiama nesąžiningumo apibrėžtis, taip pat nenurodomi nesąžiningumo nustatymo kriterijai. Dėl to aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslus.
Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys - nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėja teigia, jog yra sąžininga ir tapo nemoki, dėl to, kad investavo pasiskolintas lėšas į gyvenamojo dvibučio namo statybas, kurio dalį ketino parduoti ir taip atsiskaityti su kreditoriais, tačiau nesėkmingai pasibaigus teisminiam ginčui su BUAB „Klemiškės prekyba“, nurodo, jog šiai dienai liko skolinga: BUAB „Klemiškės prekyba“ – 126 719,19 Eur, antstoliui Aleksandrui Selezniovui- 5702,66 Eur vykdymo išlaidų; E. P. - 57 562,00 Eur paskolos ir 24 539,59 Eur palūkanų, bendra reikalavimo suma 82 101,59 Eur; M. P. - 23 792,40 Eur paskolos ir 2 936,30 Eur palūkanų, bendra reikalavimo suma 26 728,70 Eur; G. B. – 14 481,00 Eur paskolos ir 5 832,63 Eur palūkanų, bendra reikalavimo suma 20 313,63 Eur; D. P. - 14 481,00 Eur paskolos ir 4 699,89 Eur palūkanų, bendra reikalavimo suma 19 180,89 Eur.
Iš pareiškėjos byloje pateiktų paskolos raštelių nustatyta, jog pareiškėja su E. P. sudarė paskolos raštelius: 2006-04-04 10000 Lt sumai, 2007-02-17 20000 Lt sumai, 2008-12-24 20000 Lt sumai, 2009-01-22 15000 Lt ir 600 Eur sumai, 2010-01-28 5000 Lt ir 11000 Eur sumai, 2010-02-01 17000 Eur sumai, 2012-04-03 12000 Lt sumai, 2012-10-09 8000 Lt sumai, 2013-02-14 10000 Lt sumai, iš viso 100 000 Lt ir 28 600 Eur, kas šiai dienai bendrai sudaro 57 562,00 Eur; - visos sumos nurodyta, jog skolinamos su 5 procentų metinėmis palūkanomis, grąžinimo terminai nenurodyti.
Pareiškėja su M. P. sudarė paskolos raštelius: 2012-02-02 10000 Lt sumai, 2014-01-11 10000 Lt sumai, 2015-07-26 3000 Eur sumai, 2016-01-16 3000 Eur sumai, 2016-07-30 3000 Eur sumai, 2017-01-06 3000 Eur sumai, 2017-04-17 3000 Eur sumai, 2017-12-08 3000 Eur sumai, iš viso 20 000 Lt ir 18 000 Eur, kas šiai dienai bendrai sudaro 23792,40 Eur; - visos sumos nurodyta, jog skolinamos su 5 procentų metinėmis palūkanomis, grąžinimo terminai nenurodyti.
Pareiškėja su G. B. sudarė paskolos sutartį 2010-04-03 50000 Lt sumai, kas šiai dienai atitinka 14481,00 Eur, su 5 procentų metinėmis palūkanomis, grąžinimo terminas nenurodytas.
Pareiškėja su D. P. sudarė paskolos sutartis: 2011-01-01 30000 Lt sumai, 2013-01-19 20000 Lt sumai, iš viso 50 000 Lt sumai, kas šiai dienai sudaro 14 481,00 Eur; - visos sumos nurodyta, jog skolinamos su 5 procentų metinėmis palūkanomis, grąžinimo terminai nenurodyti. Tačiau iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-89-460/2017 2 tomo, b. l. 66, 70, 71, duomenų matyti, kad D. P. 2012-10-22 pervedė pareiškėjai 1 500 Lt sumą, 2013-05-08 ir 2013-05-09 - po 2 500 Lt, 2013-02-20 - 1 000 Lt, viso - 7 500 Lt sumą, kas atitinka 2 172, 15 Eur sumą, vietoje pareiškime nurodytos 50 000 Lt. Mokėjimų pavedimuose nėra jokios nuorodos į pareiškėjos išduotus paskolų raštelius, į tai, kad pinigai skolinami, be to, paskolos sutarčių datos neatitinka minėtoje civilinėje byloje pateiktų mokėjimų pavedimų datų, taigi teismas sprendžia, jog mokėjimo pavedimai nesusiję su paskolos sutartimis, nes pati pareiškėja nurodė, kad pasirašydama sutartis pažymėdavo įrašą „pinigus gavau“, kuris reiškia, jog juos tuo metu ir gaudavo.
Iš byloje pateiktų AB banko „Snoras“ sąskaitų Nr. LT72007527824259, Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų nustatyta, jog 2006-04-04 E. P. pervedė pareiškėjai 10000 Lt sumą, mokėjimo paskirtis - „sąskaitos papildymas“; 2010-01-28 E. P. pervedė pareiškėjai 5000 Lt, mokėjimo paskirtis nenurodyta; 2010-01-28 E. P. pervedė pareiškėjai 11000 Eur, mokėjimo paskirtis - „sąskaitos papildymas“; 2010-02-01 E. P. pervedė pareiškėjai 17000 Eur, mokėjimo paskirtis - „sąskaitos papildymas“; 2012-04-03 E. P. pervedė pareiškėjai 12000 Lt, mokėjimo paskirtis - „papildymas“; 2012-10-09 E. P. pervedė pareiškėjai 7170 Lt, mokėjimo paskirtis - „sąskaitos papildymas“. Nei AB banko „Snoras“ sąskaitos, nei AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos išraše nėra duomenų apie 2007-02-17, 2008-12-24, 2009-01-22, 2013-02-14 įvykusius pinigų - 20 0000 Lt, 20 000 Lt, 15 000 Lt ir 600 Eur, 10 000 Lt sumoms pervedimus pareiškėjai iš E. P..
Byloje pateikti mokėjimo pavedimai patvirtina, jog 2012-02-02 M. P. pervedė pareiškėjai 10000 Lt sumą, mokėjimo paskirtyje nurodyta „pavedimas“, dėl kitų sumų realaus gavimo įrodymų bankiniais pavedimais nepateikta.
Pareiškėja, be paskolos sutarčių, nepateikė jokių įrodymų apie pinigų gavimą iš G. B. ir D. P. ar šių paskolų deklaravimą, nors byloje teigė, kad iš D. P. gauta 30 000 Lt paskola buvo deklaruota VMI, tačiau tokių duomenų byloje nėra.
Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, jog dalį pasiskolintų pinigų gaudavo grynaisiais. Į teismo posėdį suinteresuoti asmenys – kreditoriai E. P., M. P., G. B., D. P. neatvyko, jiems apie teismo posėdį pranešta tinkamai, teismui paaiškinimų jie neteikė, teisme gauti jų neišsamūs atsiliepimai, kuriuose nurodyta, jog dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai jie neprieštarauja. Teismo posėdžio metu pareiškėja patvirtino, jog E. P. jos mama, M. P. jos brolis, G. B. ir D. P. jos pažįstami asmenys.
Pažymėtina, kad civilinis procesas inter alia (be kita ko) grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Atkreiptinas dėmesys, kad nors teismas tokio pobūdžio bylose ir privalo būti aktyvus, tačiau ši aplinkybė neatleidžia šalių nuo įrodinėjimo pareigos.
Šioje byloje pareiškėja teigia, jog jos įsiskolinimas E. P. yra 57 562,00 Eur paskolos ir 24 539,59 Eur palūkanų, M. P. - 23 792,40 Eur paskolos ir 2 936,30 Eur palūkanų, G. B. – 14 481,00 Eur paskolos ir 5 832,63 Eur palūkanų, D. P. - 14 481,00 Eur paskolos ir 4 699,89 Eur palūkanų, tačiau iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų pareiškėja įrodė, jog iš E. P. bankiniais pavedimais gavo 37 896,31 Eur sumą, iš M. P. 2 896,20 Eur sumą.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.125 straipsnio 9 dalį, sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Šiuo atveju suinteresuoto asmens (kreditoriaus) BUAB „Klemiškės prekyba“ atstovė prašo taikyti 5 metų senaties terminą 5 procentų palūkanoms, kurios numatytos paskolos sutartyse su E. P., M. P., G. B. ir D. P., nes visos sutartys su minėtais kreditoriais yra neterminuotos, jose nėra aiškaus įvykdymo termino, o pareikalavimai grąžinti skolas pateikti 2018-05-08. Vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti 5 metų senatį palūkanoms, todėl atitinkamai nuo pareiškėjos įrodytų paskolos sumų, taikant senaties terminą, mažinamos palūkanų sumos, t. y. E. P. be įrodytos paskolos 37 896,31 Eur sumos pareiškėja skolinga ir 9 474,07 Eur (37 896,31 Eur x 5 proc. x 5 metai) palūkanų; M. P. be įrodytos paskolos 2 896,20 Eur sumos pareiškėja skolinga ir 724,05 Eur (2896,20 Eur x 5 proc. x 5 metai). Apie tai, kad pareiškėja iš G. B. ir D. P. tikrai gavo sutartyse numatytas pinigų sumas ar, kad ji turėjo ir galimai investavo tokias pinigus sumas, duomenų byloje nėra, pareiškėja paaiškindama, jog už tuos pinigus statė gyvenamąjį namą, galėjo pateikti kvitus, mokėjimo pavedimus ar statybos darbų sutartis ir panašiai, tačiau šiuo atveju tokie pareiškėjos teiginiai lieka neįrodyti.
Išanalizavus byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, jog pareiškėja įrodė tik dalį gautų paskolų ir teismas pripažįsta, jog pareiškėja iš E. P. iš viso gavo 37 896,31 Eur, bendra suma su palūkanomis sudaro 47 370,38 Eur, iš M. P. gavo 2 896,20 Eur, bendra suma su palūkanomis sudaro 3620,25 Eur.
Be to, pareiškėja pateikė paskolos sutartis su M. P. nuo 2015-07-26 iki 2017-12-08 iš viso 18 000 Eur sumai. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog per paskutinius 3 metus skolinosi iš M. P., nes prasidėjus teisminiam procesui buvo areštuotos jos sąskaitos, tačiau vis viena reikėjo baigti įsirengti bent vieną dalį gyvenamojo namo, kad turėtų tinkamas sąlygas kur gyventi, todėl skolinosi iš M. P., kad pagerintų namų buitį, nes tikėjo, jog tikrai laimės teisminį procesą prieš BUAB „Klemiškės prekyba“, taip pat nurodė, jog reikėjo pinigų advokatams už suteiktas teisines paslaugas teisminiuose procesuose.
Kaip jau nurodyta anksčiau, pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą atsisakoma iškelti fizinio asmens bankroto bylą, kai paaiškėja, jog fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių. Šiuo atveju pareiškėja neneigia, jog per paskutinius 3 metus iš brolio skolinosi pinigų, tačiau savo teiginiams pagrįsti kokiu tikslu skolinosi įrodymų nepateikė, t. y. nepateikta kvitų, sąskaitų ar panašiai dėl gyvenamojo namo buities gerinimo sąlygų, pareiškėja neįrodė, kad patyrė išlaidų, kad jai buvo būtina skolintis minėtas pinigų sumas. Be to, nepateikta įrodymų, kad mokėjo dideles sumas advokatams, nes iš civilinėje byloje Nr. 2-89-460/2017 esančių duomenų nustatyta, jog pirmojoje instancijoje pareiškėja patyrė 868,86 Eur bylinėjimosi išlaidų (IV t., b.l. 117), apeliaciniame procese - 1500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (V t., b.l. 10)). Todėl teismas sprendžia, jog pareiškėja tokiais savo veiksmas buvo nesąžininga, žinodama ir suprasdama, jog vyksta teisminis ginčas civilinėje byloje Nr. 2-89-460/2017, vis tiek didino savo skolinius įsipareigojimus, skolinosi iš brolio dideles pinigų sumas, sudarė su juo sandorius, taip pažeisdama kitų kreditorių teises.
Teismas kitais nesąžiningais pareiškėjos veiksmais laiko ilgą vengimą dirbti papildomą ar geriau apmokamą darbą ir mokėti skolas kreditoriams, nes per trejų metų laikotarpį iki pareiškimo teismui padavimo ji dirbo pagal individualios veiklos pažymėjimą, kaip pati nurodė, tapė paveikslus, nes yra menininkė, pajamos būdavo nepastovios, bet jų užtekdavo pragyvenimui. Tačiau teismas įvertina, kad pareiškėja yra sveika, darbinga, duomenų apie pareiškėjos neįgalumą ar sveikatos sutrikimus byloje nepateikta, todėl pareiškėja galėjo dirbti ir papildomą darbą, ypač vertinant tai, kad jos įsiskolinimai užsitęsę nuo 2006 metų ir nei vienam kreditoriui negrąžinta nei dalis pasiskolintų pinigų. Tik prieš pateikiant teismui pareiškimą, nuo 2018 m. gegužės 2 d. pareiškėja įsidarbino MB „Būsto modernizacija“, gauna 400,00 Eur atlyginimą. Taigi pareiškėja ilgą laiką nesiėmė aktyvių veiksmų, nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, nesistengė sumažinti esamų skolų, atvirkščiai – jas didino, dėl to ji tapo nemoki. Nustačius, kad pareiškėja buvo pernelyg pasyvi ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, ji laikytina nesąžininga.
Nors pareiškėja teigia, kad jos finansinis neraštingumas ir supratimo stoka įtakojo nemokumą, dėl to negali pateikti visų reikiamų įrodymų, tačiau teismui tokios aplinkybės kelia abejonių, nes pareiškėja neneigia, jog skolinosi pinigų ir indėlių pagalba gaudavo pajamų, o tai rodo, kad ji mokėjo elgtis su pinigais, turėjo finansinį suvokimą apie indėlių galimą naudą.
Byloje nustatyta, jog VĮ „Regitra“ duomenimis pareiškėja transporto priemonių neturi, tačiau nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto – 0,1107 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame pastatytas dvibutis gyvenamasis namas, jame pareiškėja gyvena nuo 2012 metų rugsėjo mėn., namo teisinė registracija šiai dienai neatlikta. Pareiškėja žemės sklypo vertę nurodo 20 000,00 Eur. Tikslios gyvenamojo namo vertės nustatyti pareiškėja negalėjo ir negali, paaiškino, kad individualaus pastato turto vertinimo negali atlikti, nes vertintojai atsisako tai daryti, kadangi namo statyba nėra visiškai baigta, vienoje namo dalyje nėra šildymo sistemos. Byloje pateiktas Gjensidige Gyventojų turto draudimo liudijimas, iš kurio galima nustatyti, jog pareiškėja yra apdraudusi gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), moka metinę įmoką 205,00 Eur. Liudijme nurodyta gyvenamojo namo draudimo suma yra 156000,00 Eur, namų turtas pastate įvertintas 27 100,00 Eur suma. Pareiškėja teigia, jog tai preliminarios vertinimo sumos. Todėl neatlikus turto vertinimo, neįregistravus gyvenamojo namo, nėra tinkamos galimybės jo parduoti. Šiuo atveju teismas sutinka su suinteresuoto asmens BUAB „Klemiškės prekyba“ atstovės argumentu, jog 2013 metais minėtas pareiškėjos gyvenamasis namas buvo baigtas ir pritaikytas gyventi pilnai, ko neneigia ir pareiškėja, todėl jis turi vertę ir privalo būti panaudotas kreditorių reikalavimų tenkinimui, o tuo labiau pareiškėjos mokumui įvertinimui. Šiuo atveju tokia situacija trukdo teismui nustatyti tikrąją faktinę situaciją, neleidžia objektyviai jos įvertinti arba užkerta kelią teisingam teisiniam kvalifikavimui. Taigi asmeniui nevykdant pareigos bendradarbiauti, teismas remiasi esama bylos medžiaga ir gali atsirasti pagrindas pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis remdamasis asmuo prašo iškelti bankroto bylą (CPK 185 straipsnis).
FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2018 m. sausio 1 d. MMA yra 400,00 Eur. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią nuostatą, yra pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi būti taikomi šie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei per protingą terminą.
Šioje byloje nustačius, jog pareiškėjos įrodyti pradelsti kreditoriai įsiskolinimai sudaro BUAB „Klemiškės prekyba“ – 126 719,19 Eur, antstoliui Aleksandrui Selezniovui - 5 702,66 Eur vykdymo išlaidų, E. P. - 47 370,38 Eur, M. P. - 3620,25 Eur, iš viso 183 412,48 Eur, o jos turtas pagal byloje esančius duomenis vertas 203 100 Eur (156 000,00 Eur + 27 100,00 Eur + 20 000,00 Eur), taigi akivaizdu, jog tokiu atveju pareiškėjos turimo turto pakaktų padengti kreditorinius įsipareigojimus, jos finansinė būklė nėra kritinė, kad negalėtų atsiskaityti su kreditoriais. Be to, pareiškėja savo teiginiams ir aplinkybėms pagrįsti, jog kreipėsi į turto vertintojus ir jie atsisako atlikti turto vertinimą, įrodymų nepateikė.
Pareiškėja šiuo atveju elgiasi nesąžiningai, nes nededa visų pastangų atlikti savo turto vertinimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, pareiškėja nėra nemoki FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja nesuinteresuota vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, o, iš esmės galėdama juos vykdyti, siekia per pakankamai ne ilgą laikotarpį (trejus metus) minėtų įsipareigojimų atsikratyti. Toks pareiškėjas negali būti laikomas sąžiningu FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme. Bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai prieštarautų FABĮ tikslui - atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, pripažįstama, kad pareiškėjos gaunamų pajamų ir turimo turto pakaktų skoliniams įsipareigojimams padengti. Be to, visos anksčiau išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai konstatuoti pareiškėjos nesąžiningumą pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą ir byloje nustatytas pareiškėjos nesąžiningumas daro reikšmingą įtaką jos nemokumui. Teismas negali iškelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris, elgiasi nesąžiningai, negauna/neketina gauti daugiau pajamų, nesiekia atskleisti viso savo turimo turto vertės, o tai reiškia neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais. Teismas konstatuoja, kad fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareiškėjui atsisakytina iškelti bankroto bylą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą pateikusiai šaliai. Suinteresuoto asmens BUAB „Klemiškės prekyba“ atstovė prašo priteisti iš pareiškėjos 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pateikti į bylą dokumentai patvirtina, kad BUAB „Klemiškės prekyba“ bankroto administratorius UAB „Šiauleksa“ apmokėjo atstovei advokatei Astai Jakštienei pagal pateiktą sąskaitą už teisines paslaugas 500,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, ši suma priteistina iš pareiškėjos BUAB „Klemiškės prekyba“ naudai.
Teismas, priėmęs nutartį atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos šios nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka, atnaujinamas (FABĮ 5 str. 9 d.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 290?291 straipsniais, Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, teismas
nutaria:
atsisakyti iškelti pareiškėjai V. P. bankroto bylą.
Informaciją apie atsisakymą iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties įsiteisėjimo paskelbti teismo tinklapyje.
Priteisti iš pareiškėjos V. P. suinteresuotam asmeniui BUAB „Klemiškės prekyba“, j.a.k. 167357238, 500 Eur (penkis šimtus eurų) išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos šios nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti antstoliui Aleksandrui Selezniovui, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos, t. y. AB Swedbank bankui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.