Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovė A. A. pateiktu ieškiniu prašo:

1) pripažinti negaliojančiu 1985-10-22 paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą Nr. 3011 dalyje dėl 2/36 dalių iš 1/3 dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalies kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini),

2) panaikinti teisinę registraciją atsakovo R. M. vardu į 2/36 dalis iš 1/3 dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., ir 1/2 dalį kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini).;

3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad 1972-10-03 Vilniaus valstybinės kontoros notarės R. M. patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-17711 A. G. (pardavėja) pardavė pirkėjui A. O. (ieškovės A. A. tėvui, mirusiam 2016-01-23) 1/2 dalį medinio gyvenamojo namo su mansarda, turinčio 85,47 kv. m. bendro naudingojo ploto, tarp jų 64,25 kv. m. gyvenamojo ploto ir 1/2 dalį ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Tai, kad A. G. nuosavybės teise priklausė 1/2 dalis minėto nekilnojamojo turto patvirtina 1972 m. spalio 2 d. Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro pažymėjimas. 1972-10-03 pirkimo-pardavimo sutartis per 3 mėnesius buvo registruota Vilniaus tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure. 1972-10-03 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-17711 4 dalyje įtvirtinta, kad lauko statiniais šalys naudosis kartu. Šalia gyvenamojo namo taip pat buvo ir kiemo statinys - šulinys. Todėl, 1972­-10-03 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-17711 A. O. iš A. G. įsigijo ne tik 1/2 dalį medinio gyvenamojo namo su mansarda ir 1/2 dalį ūkinių pastatų, tačiau ir 1/2 dalį kiemo statinių - šulinį. 1972-12-21 notarinėje kontoroje patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 4-25175 K. G. (pardavėjas) pardavė A. O. (pirkėjui) 17/100 dalių medinio gyvenamojo namo, turinčio 85,47 kv. m. bendro naudingojo ploto, tarp jų 64,25 kv. m. gyvenamojo ploto, ir 1/6 dalį, iš jam priklausiusios 18/36 dalies, ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Minėta sutartis per 3 mėnesius buvo registruota Vilniaus tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure. Taigi, 1972-10-03 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-17711 ir 1972-12-21 pirkimo- pardavimo sutartimi Nr. 4-25175 A. O. įsigijo atitinkamai 1/2 ir 1/6 dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bei 1/2 dalį kiemo statinių - šulinį, esančių adresu (duomenys neskelbtini). A. O. nuo pat 1972-10-03 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-17711 ir 1972-12-21 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4-25175 valdė 21/36 dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bei 1/2 dalį kiemo statinių - šulinį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir jam nekilo jokia abejonė dėl minėto turto jam nepriklausomumo. Kad A. O. valdė dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patvirtina ir 1985 m. lapkričio 11 d. Trakų miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 62 „Dėl leidimo statyti ūkinį pastatą“, kuriuo A. O. ir R. M. leidžiama statyti ūkinį pastatą, nugriaunant esamą. 1984 m. rugsėjo 5 d. sutartimi K. G. pardavė A. O. savo pusės ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 5 kv. m. 1984 m. rugsėjo 5 d. sutartis nebuvo įregistruota inventorizacijos biure, tačiau A. O. su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl praleisto termino šiai sutarčiai įregistruoti atnaujinimo ir Trakų rajono apylinkės teismo 2009-04-14 nutartimi buvo patenkintas A. O. pareiškimas. Trakų rajono apylinkės teismo 2009-04-14 nutarties pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota A. O. nuosavybės teisė į 5/36 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), minėta dalis 2011-09-09 dovanojimo sutartimi Nr. JK-2267 buvo padovanota ieškovei. Tačiau ieškovė Nekilnojamojo turto registro 2009-05-07 išraše-pažymėjime pastebėjo, kad A. O. nebuvo įregistruota nuosavybės teisė į visas ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas(duomenys neskelbtini), dalis, kurias jis įsigijo 1972-10-03 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-17711 ir 1972-12-21 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 4-25175. Tuomet A. O. kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, prašydamas ištaisyti neatitikimus. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos A. A. skundą, atsakovai VĮ Registrų centras ir VĮ Registrų centras Vilniaus filialas, trečiasis suinteresuotas asmuo R. M., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, įsiteisėjusiu 2016 m. birželio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2-437/2016 nusprendė A. A. skundą tenkinti ir įpareigoti VĮ Registro centro Vilniaus filialą Nekilnojamojo turto registre ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), buvusiu savininku įrašyti A. O., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės įgijimo pagrindu nurodant 1972-10-03 pirkimo-pardavimo sutartį ir 1972-12-21 pirkimo-pardavimo sutartį. Iš 2016-12-05 VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ieškovė sužinojo, kad VĮ Registrų centras, remiantis 1972­-10-03 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-17711, 1972-12-21 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 4­25175 ir 2016 m. birželio 20 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2-437/2016, įregistravo A. O. nuosavybės teisę tik į 19/36 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, šiuo metu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys neatitinka 1972-10-03 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-17711 ir 1972-12-21 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 4-25175 A. O. faktiškai įgytų ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dalių. Ieškovė 2016-12-05 raštu „Dėl įsiteisėjusio 2016-06-20 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo byloje Nr. I-2-437/2016 įregistruoti A. O. (mirusio 2016-01-23) nuosavybės teises pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)dalis 1972-10-03 pirkimo-pardavimo sutarties (not. Reg. Nr. 2-17711) ir 1972-12-21 pirkimo-pardavimo sutarties (not. Reg. Nr. 4-25175) pagrindu bei 2016-10-04 įsiteisėjusios nutarties vykdymo“ kreipėsi į VĮ Registrų centras. Minėtame 2016-12-05 rašte ieškovė nurodė, kad nesutinka su Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus nurodytais duomenimis dėl 19/36 dalies įregistruojant nuosavybės teise nekilnojamojo turto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) A. O. vardu. Ieškovė pažymėjo, jog A. O. iš A. G. 1972-10-03 pirkimo-pardavimo sutartimi (not. Reg. Nr. 2­17711) įsigijo 1/2 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o iš K. G. 1972­-12-21 pirkimo-pardavimo sutartimi (not. Reg. Nr. 4-25175) įsigijo 1/6 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kas sudaro 21/36 dalis A. O. vardu įgyto turto (unikalus Nr. 4400-0679-5064), ūkinio pastato su stogu, adresu (duomenys neskelbtini). 2017-01-03 raštu VĮ Registrų centras „Dėl ūkinio ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtų 1/2 ir 1/6 dalių A. O. vardu įregistravimo žemės sklype (duomenys neskelbtini) ieškovė VĮ Registrų centro prašė teisingai be iškraipymų (t. y. kaip nurodyta pirminiuose pirkimo pardavimo dokumentuose) įregistruoti ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teisėtas 1/2 ir 1/6 dalis, priklausančias A. O. vardu. Tačiau 2017-01-20 atsakymu „Dėl pateiktų raštų/skundų“ Nr. (1.1.4)S-609 VĮ Registrų centras ieškovei atsakė, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016-01-09 duomenimis, ūkio pastatas 111 p., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. A. O. įregistruota į šio pastato 19/36 dalis, 1972-10-03 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-17711 ir 1972-12-21 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4-25175 pagrindu, vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-06-20 sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. 1-2-437/2016, A. A. į 5/36 dalis remiantis 2011-09-09 dovanojimo sutartimi Nr. JK-2267 ir R. M. į 1/3 dalį pagal 1985-10-22 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 3011. VĮ Registrų centras 2017-01-20 atsakyme „Dėl pateiktų raštų/skundų“ Nr. (1.1.4)S-609 pažymėta, jog tokie duomenys patvirtina, kad nuosavybės teisės įregistruotos į visą ūkio pastatą, kas sudaro šimtą procentų. 2017-01-20 atsakyme „Dėl pateiktų raštų/skundų“ Nr. (1.1.4)S-609 teigiama, kad Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys keičiami įstatyme numatytų dokumentų, patvirtinančių prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą, o ieškovė Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nėra pateikusi dokumento, kuris būtų įstatyme nustatytas teisinis pagrindas įregistruotos nuosavybės teisės dalies pakeitimui. Taigi, tik gavus 2017-01-20 VĮ Registrų centras atsakymą „Dėl pateiktų raštų/skundų“ Nr. (1.1.4)S-609 ieškovei tapo aišku apie Nekilnojamojo turto registre esantį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dalių neatitikimą 1972-10-03 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-17711 ir 1972-12-21 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 4-25175 A. O. įgytoms minėto pastato dalims ir tai, kad VĮ Registrų centras negali įregistruoti A. O. nuosavybės teisės į 21/36 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dėl to, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota atsakovo R. M. nuosavybės teisė į 1/3 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), remiantis 1985-10-22 paveldėjimo teisės liudijimu Nr. 3011. Be to, remiantis 2017-02-09 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu atsakovui 1985-10-­22 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 3011 pagrindu yra įregistruota nuosavybės teisė į kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (šulinys), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nors remiantis 1972-10-03 pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta tarp A. G. ir A. O., A. O. įgijo 1/2 dalį šių kiemo statinių (šulinys). Šiuo atveju, kaip nurodyta aukščiau, 1972-10-03 Vilniaus valstybinės kontoros notarės R. M. patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-17711 A. O. nusipirko iš A. G. 1/2 dalį gyvenamojo namo su mansarda, 1/2 dalį ūkinių pastatų ir 1/2 dalį kiemo statinių (šulinį), esančių (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu 1972-12-21 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 4-25175 A. O. nusipirko iš K. G. 17/100 dalių gyvenamojo namo ir 1/6 dalį, iš jam priklausiusios 18/36 dalies, ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, A. O. 1972-10-03 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2­17711 ir 1972-12-21 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 4-25175 įsigijo sutartyse nurodytas nekilnojamojo turto dalis. Tuo tarpu atsakovui 1985-10-22 paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą Nr. 3011 išduotas į 1/3 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini)bei visiems kiemo įrenginiams, tarp jų ir kiemo statiniams - šuliniui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nors atsakovui turėtų priklausyti tik 10/36 dalių ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini) kadangi 26/36 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini), 1972-10-03 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-17711, 1972-12-21 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 4-25175 ir 1984 m. rugsėjo 5 d. sutartimi įsigijo A. O.. Atsakovui 1985-10-22 paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą Nr. 3011 buvo išduotas į didesnę dalį turto negu mirusiajam palikėjui priklausė. Kadangi negalimas paveldėjimas turto, kuris nepriklausė palikėjui jo mirties momentu, nustačius, kad ieškovė yra atsakovui nepriklausančių, tačiau Nekilnojamojo turto registre atsakovui nuosavybės teise įregistruotų 2/36 dalių ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei 1/2 dalies kiemo statinių - šulinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, 1985-10-22 paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą Nr. 3011 dalyje dėl 2/36 iš 1/3 dalies atsakovo vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/2 kiemo įrenginių (šulinio), esančių (duomenys neskelbtini), pripažintinas negaliojančiu, kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris (CK 1.80 str.). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.95 str. savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Nurodė, kad notarė, išduodama atsakovui 1985-10-22 paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą Nr. 3011, įtvirtino tai, kas teisės prasme yra draudžiama - negali būti ginamos subjektinės teisės, kildinamos iš neteisėtų veiksmų/neteisėtai išduotų dokumentų, pažeidžiančių savininko teises į nuosavybę, nes iš neteisės negali kilti teisė. Susidarius tokiai situacijai atsakovas negali nepagrįstai praturtėti, t. y. įgyti teisę iš neteisės. Be to, remiantis 1964 m. Civilinio kodekso 259 str. jeigu pardavėjas, pažeisdamas sutartį, neperduoda pirkėjui parduoto daikto, tai pirkėjas turi teisę reikalauti perduoti jam parduotą daiktą ir atlyginti nuostolius, padarytus įvykdymo uždelsimu, arba atsisakyti nuo sutarties ir pareikalauti atlyginti nuostolius. 1985-10-22 paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą Nr. 3011 dalyje dėl 2/36 iš 1/3 dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)bei 1/2 dalies kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini), turėtų būti pripažintas negaliojančiu ir turėtų būti panaikinta teisinė registracija R. M. vardu į 2/36 dalį iš 1/3 dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį kiemo statinių - šulinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovas R. M. su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį Paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė pernelyg plečiamai aiškina 1972-10-03 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 2-17711 4 punktą, dėl ko daro nepagrįstą išvadą, jog nurodyta pirkimo - pardavimo sutartimi jos tėvas A. O. taip pat įsigijo ir 1/2 kiemo statinio - šulinio. 1972-10-03 Sutarties dalykas yra apibrėžtas 1. punkte: G. A. J. parduoda, o O. A. J. perka 1/2 dalį medinio gyvenamojo namo su mansarda, turinčio 85,47 kv. m. bendro naudingo ploto, tarp jų 64,25 kv. m. gyvenamojo ploto, ir 1/2 dalį ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Taigi, pačiame sutarties dalyke nėra nurodyta, kad pagal sutartį kartu su gyvenamojo namo ir ūkinio pastato 1/2 dalimis taip pat yra perkami-parduodami ir kurie nors kiemo įrenginiai. Tuo tarpu 1972-10-03 Sutarties 4. punkte faktiškai yra pasisakoma dėl perkamo turto naudojimo tvarkos, nurodant, jog pirkėjo nuolatiniam naudojimui pereis: kambarys 1-2 (11,65 kv. m.), kambarys 1-5 (11,09 kv. m.), koridorius 1-3 (3,74 kv. m.), sandėliukas 1-4 (2,20 kv. m.) su veranda „a“ l-ame aukšte, kambarys 1-8 (8,20 kv. m.) ir 1-10 (6,30 kv. m.) mansardoje, o taip pat 1/2 ūkinio pastato su tualetu kairėje fasado pusėje ir 1/2 žemės sklypo kairėje pusėje. Tuo tarpu dėl lauko statinių yra pasisakyta atskirame sakinyje, nurodant: „Lauko statiniais šalys naudosis kartu“. Apibendrinus, darytina išvada, jog A. O. 1972-10-03 Sutartimi įsigijo 1/2 dalį medinio gyvenamojo namo su mansarda ir 1/2 dalį ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Ta pačia 1972-10-03 Sutartimi, jos 4. punktu, šalys susitarė dėl to, kaip bus naudojamasi bendrosios dalinės nuosavybės teise esančiu turtu. Nurodytame punkte šalys atskirai pasisakė ir dėl lauko statinių, nurodydami, jog jais bus naudojamasi bendrai. Tačiau pačioje 1972-10-03 Sutartyje niekur nėra nurodyta, kad pirkėjo A. O. nuosavybėn taip pat yra perduodami ir kurie nors lauko statiniai, pvz. šulinys. 1972-10-03 Sutarties 4. punkte nurodyta: „Lauko statiniais šalys naudosis kartu“, t. y. nei šiame, nei kuriame nors kitame nurodytos sutarties punkte nėra pažymėta, kad lauko statiniai yra parduodami, perleidžiami, perduodami nuosavybėn ir pan., priešingai, kaip matyti, yra pasisakyta tik dėl naudojimosi jais tvarkos. Atsižvelgiant į tai, ieškovės išvada, kad jos tėvas A. O. 1972-10-03 Sutartimi įsigijo ne tik 1/2 dalį gyvenamojo namo su mansarda ir tokią pat dalį ūkinio pastato, bet ir 1/2 dalį lauko statinių - šulinio, yra nepagrįsti. Lygiai tokios pat nuostatos, apibrėžiančios sutarties dalyką ir naudojimosi įsigyjamu turtu tvarką, buvo nustatytos ir 1972-09-26 Sutartyje, pagal kurią K. G. savo žmonai A. G. padovanojo 1/2 gyvenamojo namo ir 1/2 ūkinių pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (1972-09-26 Sutarties 1. punktas), t. y. sutartyje, pagal kurią K. G. padovanojo A. G. turtą, kurį A. G. vėliau pardavė A. O.. Nurodytos sutarties 7. punkte, lygiai taip pat, kaip ir 1972-10-03 Sutarties 4. punkte, yra nurodyta: „Kiemo statinius šalys naudos bendrai“. Kitaip tariant, 1972-09-26 Sutartyje taip pat nenurodyta, kad K. G. kartu su kitu nekilnojamuoju turtu A. G. dovanotų ir lauko statinius (įrenginius). Iš čia darytina išvada, kad A. G., pasirašydama 1972-09-26 Sutartį, lauko įrenginių nuosavybės teise neįgijo, o buvo tik susitarusi dėl jų bendro naudojimo. Atsižvelgiant į tai, neįgijusi nuosavybės teisės į lauko statinius, A. G. šios nuosavybės teisės negalėjo perleisti A. O.. Todėl, 1972-10-03 Sutartyje ir buvo aptartas tik lauko statinių bendras naudojimas. Be šios civilinės bylos Trakų rajono apylinkės teisme, pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui R. M., 2016 m. birželio mėnesio pabaigoje buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-34-231/2017, kurioje ieškovė prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką (civilinė byla Nr. 2-34-231/2017 Trakų rajono apylinkės teismo 2017-03-21 nutartimi sustabdyta iki bus išnagrinėta ši civilinė byla). Kitoje byloje ieškovė, prašydama nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jos pateiktą planą, ieškinyje lygiai taip pat nurodė, kad ant žemės sklypo esantis šulinys nėra naudojamas pagal paskirtį, viršutinė jo dalis užkalta, betoninės konstrukcijos apleistos, skelėtos. Be to, iš VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name įrengtas komunalinis vandentiekis, todėl šuliniui nėra poreikio. Savo teiginiams pagrįsti ieškovė pateikė tą patį faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Atsikirsdamas į tokius ieškovės teiginius atsakovas savo priešieškinyje paaiškino, kad komunalinis vandentiekis yra įrengtas tik toje gyvenamojo namo dalyje, kuri nuosavybės teise priklauso ieškovei. Šis vandentiekis buvo paklotas ieškovės brolio S. O. pastangomis. Vedant vandentiekį iki gyvenamojo namo atsakovo nuomonės klausiama nebuvo, kaip ir nebuvo siūloma šį vandentiekį atsivesti kartu. Tuo tarpu atsakovui panorėjus vandentiekį atsivesti ir iki savo gyvenamojo namo dalies, tuometis bendrasavininkas A. O. paprieštaravo ir vamzdžių kloti per jo žemės sklypo dalį neleido. Todėl vienintelis vandens šaltinis atsakovui priklausančiai gyvenamojo namo daliai yra šulinys, iš kurio vanduo siurblio pagalba patenka i namą. Viršutinė šulinio dalis užkalta, kad nebūtu pavogtas į šulini nuleistas siurblys. Tuo atveju, jei šulinys bus nugriautas, atsakovas neteks vienintelio vandens šaltinio. Prie priešieškinio buvo pateiktos ir nuotraukos, patvirtinančios aukščiau nurodytas aplinkybes dėl šulinio naudojimo. Todėl ieškovė, turėdama šią medžiagą ir nepaisydama to ieškinyje šioje civilinėje byloje vis tiek teigdama, jog šulinys yra apleistas ir nenaudojamas, paprasčiausiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Ieškovei ta aplinkybė, kad šulinys yra įregistruotas tik kaip atsakovo R. M. asmeninė nuosavybė 1985-10-22 Paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, yra žinoma nuo seno, nes šalys kaip nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai dėl šio turto valdymo bylinėjasi apytiksliai jau apie 10 metų. Tačiau nei ieškovė, nei jos tėvas A. O. šios aplinkybės niekada neginčijo. Iš to galima daryti išvadą, kad nei ieškovė, nei jos tėvas nelaikė savęs ginčo šulinio bendrasavininkais. Kaip matyti, ieškovė nusprendė, kad jos tėvas 1972 m. įsigijo ne tik 1/2 dalį gyvenamojo namo ir 1/2 dalį ūkinio pastato, bet tuo pačiu ir 1/2 dalį lauko statinių - šulinio, tik tuomet, kai tarp jos ir atsakovo kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) tvarkos. Atsakovui minėtoje civilinėje byloje paprašius teismo nustatyti, kad aplink šulinį esančia žemės sklypo dalimi šalys naudosis bendrai (nors ieškovė prašė nustatyti, kad šia dalimi žemės sklypo naudosis tik ji viena), nes atsakovui yra reikalingas priėjimas prie jo asmeninės nuosavybės teise valdomo kiemo statinio - šulinio, ieškovė staiga pareiškė, kad šulinys priklauso taip pat ir jai, kad, jos nuomone, jis turėtų būti nugriautas ir perkeltas. Akivaizdu, kad šioje civilinėje byloje reikalavimas pripažinti ieškovės nuosavybės teisę į 1/2 dalį šulinio yra reiškiamas tik dėl to, kad ieškovė siekia ateityje nusistatyti sau palankesnę naudojimosi žemės sklypu tvarką, o ne todėl, kad ieškovė norėtų apginti savo neva kaip šulinio bendrasavininko pažeistas teises. 1972-10-03 Sutartimi buvo nustatyta tik jo naudojimosi tvarka, t. y. kad juo bus naudojamasi bendrai, bet nuosavybės teisė į jį perleista nebuvo. Pagal 1972-10-03 Sutartį A. O. iš A. G. įsigijo tik 1/2 dalį gyvenamojo namo su mansarda ir 1/2 dalį ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Tai yra, A. O. iš A. G. įsigijo tik tokią dalį nekilnojamojo turto, kokią A. G. pagal 1972-09-26 Sutartį buvo padovanojęs jos vyras K. G., o kiemo (lauko) statiniai pagal 1972-09-26 Sutartį jai padovanoti nebuvo, buvo tik nustatyta naudojimosi jais tvarka. Taigi, kiemo (lauko) statinio - šulinio nevaldydama nuosavybės teise, A. G. negalėjo jo parduoti A. O.. Todėl notarės išduotas 1985-10-22 Paveldėjimo liudijimas, bent jau dalyje dėl kiemo statinių paveldėjimo, jokių imperatyvių teisės normų nepažeidžia. Ginčijamas 1985-10-22 Paveldėjimo liudijimas notarės buvo išduotas ir notariniame registre įregistruotas 1985 m. spalio 22 d. Kaip matyti iš pačios ieškovės pateikto 2017-02-09 Nekilnojamojo turto registro išrašo su istorija (4.3. punktas), įrašas apie R. M. nuosavybės teisių į 33/100 dalis gyvenamojo namo, 1/3 dalį ūkinio pastato ir kitus (kiemo) statinius įregistravimą 1985-10-22 Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 3011 pagrindu galioja nuo 1985-12-14. Taigi, aplinkybė, kad R. M. paveldėjo nurodyto dydžio turtą, buvo išviešinta praėjus vos keliems mėnesiams po 1985-10-22 Paveldėjimo liudijimo išdavimo dienos. Be to, šalys dėl įvairių klausimų, susijusių su turto, esančio (duomenys neskelbtini), valdymu, bylinėjasi apytiksliai 10 metų, todėl akivaizdu, kad ieškovė apie 1985-10-22 Paveldėjimo liudijimą sužinojo anksčiau nei gavusi VĮ „Registrų centras“ 2017-01-20 raštą Nr. (1.1.4)S-609 „Dėl pateiktų raštų/skundų“. Prie ieškinio yra pridėtas 2005-09-15 Pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, iš kurio taip pat matyti (4.2. punktas), kad R. M. nuosavybės teisės į 33/100 dalis gyvenamojo namo, 1/3 dalį ūkinio pastato ir kitus (kiemo) statinius yra įregistruotos 1985-10-22 Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 3011 pagrindu. Vadovaujantis nurodyto 2005-09-15 išrašo 4.2. ir 2.4. punktais, R. M. yra nurodytas ne tik kaip kiemo statinio - šulinio, bet ir kaip kiemo statinio - kiemo aikštelės vienintelis savininkas. Taigi, vadovaujantis pastaruoju išrašu, galima daryti išvadą, kad ieškovė jau ne vėliau kaip 2005 metais žinojo, kokia nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis ir kokiu pagrindu yra įregistruota R. M. vardu. 1985-10-22 Paveldėjimo liudijimo išdavimo metu galiojo 1964 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinis kodeksas (toliau - 1964 m. CK), kuriame nebuvo įtvirtinta specialių nuostatų, skirtų ieškinio senaties terminams paveldėjimo teisei ginčyti reglamentuoti. Atsižvelgiant į tai, ginčams, kylantiems iš paveldėjimo teisinių santykių, buvo taikomas bendrasis 1964 m. CK 84 str. 1 d. įtvirtintas trejų metu ieškinio senaties terminas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, priimto 2000 m. (toliau - CK), 5.8 str. numato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Ieškovė savo teisių pažeidimą sieja su 1985-10-22 Paveldėjimo liudijimo išdavimu, todėl šio paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo data - 1985-10-22 - turėtų būti laikoma tuo objektyviuoju momentu, nuo kada ieškovė laiko, kad buvo pažeistos jos teisės. Nustačius objektyvųjį kriterijų, turi būti nustatytas ir subjektyvusis kriterijus, t. y. turi būti išsiaiškinta, kada ieškovė sužinojo ar turėjo sužinoti, kad 1985-10-22 Paveldėjimo liudijimas pažeidžia jos teisėtus interesus. Pati ieškovė tiesiogiai nenurodė, kada jai tapo žinoma apie tai, kad 1985-10-22 Paveldėjimo liudijimas pažeidžia jos interesus. Atitinkamai, ieškovė nepateikė ir jokių šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų. Todėl pagal turimus duomenis reikia nustatyti, kada ieškovė, kaip pakankamai apdairus ir rūpestingas asmuo, turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą ir šį momentą laikyti ieškinio senaties termino pradžia. Ieškovė kartu su ieškiniu yra pateikusi 2005-09-15 Pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, iš kurio aiškiai matyti, kad R. M. vardu, 1985-10-22 Paveldėjimo liudijimo pagrindu, yra įregistruota nuosavybės teisė 33/100 dalis gyvenamojo namo, į 1/3 ūkinio pastato ir į visus kiemo statinius, todėl jau 2005-09-15 ieškovė, turėdama šiuos duomenis, turėjo suvokti, kad yra pažeidžiamos jos teisės. Jau daugiau kaip dešimtmetį tarp ieškovės (iki mirties - jos tėvo A. O.) vyksta įvairūs teisminiai ginčai dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), valdymo. Visuose šiuose ginčuose ieškovė aktyviai dalyvavo, todėl jai buvo gerai žinomos visos su nurodyto turto įsigijimu, perleidimu ir pan. susijusios aplinkybės, tame tarpe ieškovei turėjo būti gerai žinoma ir apie 1985-10-22 Paveldėjimo liudijimo egzistavimą ir jo turinį. 2013-02-25 ir 2015-09-18 Vilniaus apygardos teismo nutartys, priimtos kelerius metus trukusioje civilinėje byloje pagal ieškovo A. O. ieškinį atsakovui R. M. dėl 2009-11-17 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo panaikinimo. Nurodytoje civilinėje byloje iš pradžių ieškovės tėvas A. O., o vėliau ir pati ieškovė (kaip A. O. teisių perėmėja) ginčijo Elektrėnų savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės 2009-11-17 atsakovui R. M. išduotą Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 4029. Tiek iš Vilniaus apygardos teismo 2013-02-25 nutarties (pvz., 2-o lapo 2-a pastraipa; 3-o lapo 1-a pastraipa), tiek iš Vilniaus apygardos teismo 2015-09-18 nutarties (pvz., 2-o lapo 2-a pastraipa, 3-o lapo 2-a pastraipa, 6-o lapo 2-a pastraipa) matyti, kad byloje buvo minimas šioje byloje ginčijamas 1985-10-22 Paveldėjimo liudijimas, todėl akivaizdu, kad ieškovė ir jos tėvas buvo susipažinę su jo turiniu ir galėjo daryti išvadas apie jo įtaką jų teisių pažeidimui. Galiausiai, iš paties 1985-10-22 Paveldėjimo liudijimo vertimo, kuris yra pateiktas šioje byloje, matyti, kad tas vertimas buvo padarytas 2010-10-08: „ Vertė vertėja Ž. K. (verslo liudijimas DA006214-4). Su LR BK 235 str. esu susipažinusi. 2010-10-08“. 1985-10-22 Paveldėjimo liudijimas tuomečiame techninės inventorizacijos biure buvo įregistruotas (išviešintas) - 1985-12-14, todėl jau nuo šio momento ieškovė ar jos tėvas A. O. turėjo galimybę su juo susipažinti ir spręsti dėl jo įtakos jų teisėtiems interesams. Taip pat yra žinoma, kad ieškovės tėvas A. O., vėliau - ir pati ieškovė (kaip A. O. teisių perėmėja), jau 2005-aisiais metais aktyviai aiškinosi įvairias aplinkybes, susijusias su jiems priklausančio turto teisine registracija. Todėl, turint omenyje ir ieškovės pateiktą 2005-09-15 Pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, yra akivaizdu, kad apie tai, jog atsakovui buvo išduotas 1985-10-22 Paveldėjimo liudijimas ir kad šis liudijimas pažeidžia ieškovės, kaip teisių perėmėjos, ir jos tėvo teises, jiems abiems turėjo tapti žinoma ne vėliau nei 2005-09-15. Todėl būtent ši data turėtų būti laikoma momentu, kai ieškovė turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, ir nuo šios dienos turėtų prasidėti ieškinio senaties termino eiga. Skaičiuojant nuo 2005-09-15 yra akivaizdu, kad ieškovė praleido ne tik specialų CK 5.8 str. numatytą 1 metų ieškinio senaties terminą paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti, bet ir bendrą 10 metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 1 d.). Ieškovė ne kartą kitų bylų nagrinėjimo teisme metu yra pareiškusi, kad santykiai tarp jos šeimos ir atsakovo R. M. dėl bendro turto valdymo buvo konfliktiški nuo pat K. G. mirties dienos (1985-04-01), todėl akivaizdu, kad visą šį laikotarpį buvo keliami ir analizuojami įvairūs su šalių nuosavybe susiję dokumentai (ką pagrindžia pačios ieškovės pateikiama dokumentų, išduotų įvairiais laikotarpiais gausa, todėl manytina, kad ieškovei ir jos šeimai apie 1985-10-22 Paveldėjimo liudijimą tapo žinoma net žymiai anksčiau nei 2005-09-15. Tačiau net ir tuo atveju, jei ieškovės sužinojimo apie 1985-10-22 Paveldėjimo liudijimą momentu laikyti, pavyzdžiui, jo išvertimo į lietuvių kalbą dieną (2010-10-08), arba dieną, kai ieškovė tapo gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė (2011-09-09 Dovanojimo sutarties Nr. JK-2267 pagrindu - duomenys iš ieškovės pateikto NTR 2017-02-09 išrašo), todėl atitinkamai turėjo pasidomėti, kas per turtas jai buvo perleistas, tai bet kokiu atveju matyti, kad ieškovė praleido CK 5.8 str. numatytą specialų 1 metų ieškinio senaties terminą 1985-10-22 Paveldėjimo liudijimui ginčyti. Paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas 1985-10-22, t. v. daugiau nei prieš trisdešimt metu. Per visa ši trisdešimtmetį nei pati ieškovė, nei jos tėvas nereiškė atsakovui jokiu pretenzijų dėl 1985-10-22 Paveldėjimo liudijimo ir jo pagrindu atsakovo įregistruotų bendros nuosavybės dalių, nors net šioje byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovei ir jos šeimai apie šį liudijimą nuo seno buvo žinoma. Todėl, atsakovas įgijo teisę pagristai tikėtis, jog ieškovė ir jos šeima nemanė, kad jų teisės yra pažeistos 1985-10-22 Paveldėjimo liudijimo išdavimu. Taigi, atsakovui išduotas 1985-10-22 Paveldėjimo liudijimas neturėtu būti nuginčytas. Ieškovės reikalavimas panaikinti ieškinyje nurodyto ūkinio pastato ir kiemo statinio - šulinio teisinę registraciją yra išvestinis, todėl atmetus reikalavimą pripažinti 1985-10-22 Paveldėjimo liudijimą negaliojančiu iš dalies, taip pat turėtų būti atmestas.