- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-20
- Bylos Nr.
- I-2-437/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01625-2009-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Egidija Puzinskaitė, Raimondas Blauzdžius, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- VĮ Registrų centrui
- Trečiasis asmuo
- R. M.
- Kategorijos
- 1.12.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21Bylos sustabdymas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Puzinskaitės ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjai A. A., jos atstovams advokatams Editai Trečiokienei ir Sergejui Milovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos A. A. skundą atsakovas VĮ Registrų centrui ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. M. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. A. (pareiškėjo A. O. teisių perėmėja) prašo: 1) panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir Vilniaus filialas) 2009-07-07 sprendimą Nr. S(5.1.14.)-21900; 2) panaikinti Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – Komisija) 2009-09-07 sprendimą Nr. 302; 3) priimti naują sprendimą - ištaisyti neatitikimus, klaidas, nurodant ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), aprašyto pažymėjimo 2.2 punkte, įsigijimo pagrindą 1972-10-03 pirkimo-pardavimo sutartį ir 1972-12-21 pirkimo-pardavimo sutartį, ištaisant ūkinio pastato savininku A. O. (t. 1, b. l. 1-6).
Pareiškėja paaiškino, kad 1972-10-03 pirkimo - pardavimo sutartimi A. O. buvo perleista 1/2 dalis gyvenamojo namo ir 1/2 dalis ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) g. 8, Trakų m., o 1972-12-21 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu – dar dalis gyvenamojo namo ir 1/6 ūkinių pastatų. Išsiėmus 2009-05-07 nekilnojamojo turto registro išrašą - pažymėjimą pastebėti neatitikimai ir klaidos, t. y. ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), aprašytas 2.2 punkte nuosavybės teise registruotas ne tik A. O., bet ir R. M. bei jau 1985 m. mirusio K. G. vardu. Tačiau ūkinis pastatas 3 sutarčių pagrindu K. G. buvo perleistas A. O.. 2008-05-25 kreipėsi į Vilniaus filialą su prašymu ištaisyti klaidas, nurodyti ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininku A. O.. Prašymas netenkintas pagrindiniu ir vieninteliu argumentu – vertinant, kad pastatas dėl kurio kyla ginčas, yra sunaikintas, t. y. būtent tokia šio statinio būklė nurodyta statinių registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjos teigimu, aplinkybė, kad VĮ Registrų centras nurodo, kad ūkinis pastatas sunaikintas, nesudaro pagrindo teigti, kad jis neegzistuoja, kadangi yra nurodytas jo unikalus numeris ir savininkai. Be to Trakų rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-40-804/2008 pagal A. O. prašymą dėl termino atnaujinimo, įvykdė išvažiuojamąjį posėdį į vietą ir nustatė, kad pastatas nesunaikintas.
Pareiškėjos teigimu, atsakovai prieštarauja patys sau, kadangi Trakų r. apylinkės teismo 2009-04-14 sprendimo pagrindu, įregistravo nuosavybės teises į ginčo pastatą, nežiūrint, kad pastato būklė „sunaikintas“, o šiuo atveju, atsisako atlikti tokius pat teisinius veiksmus. Mano, kad Trakų miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1985-11-11 sprendimas Nr. 62 leisti statyti ūkinį pastatą, nugriaunant esamą, nesudaro pagrindo teigti, kad būtent ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nugriautas, nes VĮ Registrų centras neturi dokumentų, patvirtinančių statinio nugriovimo faktą. Mano, kad argumentas dėl neva pastato sunaikinimo, nesudaro teisinių kliūčių ištaisyti atsiradusius neatitikimus.
Pareiškėjos nuomone, aplinkybė, kad ginčo pastatas buvo įteisintas tik Vykdomojo komiteto 1980-06-19 sprendimu, nesudaro pagrindo laikyti pirkimo-pardavimo sutarčių dalyje dėl ūkinio pastato įsigijimo niekinėmis. Atkreipia dėmesį, kad A. O. nebuvo žinomos savavališkos statybos aplinkybės, tuo labiau, kad ūkinio pastato statybos metai 1971.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, Vilniaus filialas dėl nežinomų priežasčių keičia duomenis registro duomenų bazėje.
2005-09-15 išduotame pažymėjime nurodyta, kad ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimis priklauso R. M. ir A. O.. Tačiau 2009-05-07 pažymėjime (išduotame po teismo sprendimo priėmimo) duomenys dėl ūkinio pastato yra kitokie, t. y. dalis ūkinio pastato priklauso mirusiajam K. G., o A. O. priklauso žymiai mažesnė dalis nei iki teismo sprendimo dėl termino atnaujinimo priėmimo. Mano, kad 2009 m. išduotas pažymėjimas yra klaidingas ir valstybinė institucija negali savo nuožiūra keisti duomenis ir vėl dalį turto registruoti prieš 25 metus mirusio asmens vardu.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus filialas su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (t. 1, b. l. 22–25) paaiškina, kad Nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro duomenimis, ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra sunaikintas. Ši aplinkybė kadastro duomenų byloje užfiksuota 1986-11-15, 1990-01-10 ir kitų kadastro duomenų fiksavimo metu. Paskutinį kartą (2007-05-29) tikslinti nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys taip pat patvirtina, jog ūkinio pastato 111p nėra. Archyvinėje byloje yra Trakų miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1985-11-11 sprendimas Nr. 62, kuriuo nuspręsta pagal A. O. ir R. M. pareiškimus, leisti statyti ūkinį pastatą, nugriaunant esamą. Pažymi, kad tuo metu (nuo 1984-10-10) namų valdoje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo du ūkiniai pastatai - 111p ir 211p. 1986-11-15 užfiksuoti kadastro duomenys patvirtina, kad ūkinis pastatas 211p išliko, o vietoje ūkinio pastato 111p atsirado ūkinis pastatas 311p.
Atkreipia dėmesį, kad, kaip ir pats Trakų rajono apylinkės teismas nutartyje konstatavo, kad civilinės bylos dalykas buvo praleisto termino įregistruoti daiktines teises į statinį nekilnojamojo turto registre atnaujinimas, o ne ginčas dėl paties statinio teisinės registracijos, todėl šios bylos dalykas - priežasčių, dėl kurių buvo praleistas terminas pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti, svarbumas. Nekilnojamojo turto registre padaryti įrašai apie statinio 111p statusą bei turimi dokumentai patvirtina, kad šis pastatas yra sunaikintas - būtent tokia šio statinio būklė nurodyta ir teismui teikiamame statinių Nekilnojamojo turto registro išraše Nr. (duomenys neskelbtini), o kartu su pareiškėjo skundu pateiktas aukščiau minėtas teismo išvažiuojamojo posėdžio protokolas neįrodo pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kadangi Trakų rajono apylinkės teismas nesprendė klausimo nei dėl ginčo pastato teisinio registravimo, nei dėl jo teisinio statuso, o nagrinėjo aplinkybes, ar pareiškėjo nurodytos nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, kad būtų atnaujintas terminas 1984-09-05 pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti.
Pažymi, kad VĮ Registrų centro duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie yra įrašyti, o tie duomenys, kurie iki įsigaliojant Nekilnojamojo turto registro įstatymui buvo sukaupti Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure be atskiro jų revizavimo buvo perkelti į Nekilnojamojo turto registrą. Paaiškina, kad nekilnojamasis daiktas, kuriam nereikalingas statybos leidimas ar statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, išregistruojamas, kai pateikiamoje kadastrinių matavimų byloje yra užfiksuotas nekilnojamojo daikto žuvimo faktas. Šiuo atveju, kad būtų tinkamai norminių aktų nustatyta tvarka išregistruotas ginčo pastatas Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui kartu su prašymu išregistruoti nekilnojamąjį daiktą iš Nekilnojamojo turto kadastro, turi būti pateiktas atitinkamos valstybės institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis nekilnojamojo daikto žuvimo faktą, kuris ir būtų teisinis pagrindas minėtiems veiksmams atlikti, bei kadastrinių matavimų byloje turėtų būti užfiksuotas nekilnojamojo daikto žuvimo faktas. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nėra pateiktas atitinkamos valstybės institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis nekilnojamojo daikto žuvimo faktą, nėra suteikta ir teisė savo iniciatyva naikinti tokių Nekilnojamojo turto registro duomenų.
Pažymi, kad ūkinis pastatas yra de facto sunaikintas, taigi šiuo atveju nėra nuosavybės teisės objekto, buvusio minėtų 1972 metų pirkimo - pardavimo sutarčių vienu iš dalykų, todėl Vilniaus filialas pagal 1972 metų sutartis neturi pagrindo įregistruoti nuosavybės teises į nesantį objektą. Tais atvejais, kai teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad statinys yra žuvęs, t. y. išnyko nekilnojamasis daiktas, nustatomas nuosavybės teisės pasibaigimas. Daiktinės teisės visada eina paskui daiktą. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad tuo metu (1972 metais), kai pareiškėjos teigimu, 1972 metų sandoriais A. O. įsigijo gyvenamąjį namą ir ginčo pastatą, tuometinėje Nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje buvo užfiksuoti tik gyvenamojo namo ir statinio (ginčo ūkio pastato), aprašyto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2.2 punkte, duomenys. Tačiau įregistruotas kaip nekilnojamojo turto objektas tuometinėje Nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka buvo tik gyvenamasis namas. Ginčo statinys buvo įregistruotas tik 1980-06-19 Trakų rajono Liaudies darbo tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 208 jį įteisinus. Taigi A. O. nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą atsiradimo momentu nebūnant paties teisinio santykio dalyko (ginčo ūkinio pastato) taikyti šį santykį reglamentuojančias teisės normas nėra pagrindo, t. y. įgyti A. O. aukščiau minėtais sandoriais galėjo tik gyvenamąjį namą, kuris teisės aktų nustatyta tvarka buvo teisėtas civilinių teisinių santykių objektas, tuo tarpu ginčo ūkinis pastatas buvo įteisintas tik 1980-06-11.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Šioje byloje ginčas kilęs dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimo nekeisti duomenų, nurodant ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. 8, Trakai, įsigijimo pagrindus - 1972-10-03 sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1972-12-21 sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad A. O., kurio teisių perėmėja yra pareiškėja A. A., kreipėsi į Vilniaus filialą su prašymu ištaisyti klaidas, nurodyti nekilnojamojo daikto - ūkinio pastato, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo pagrindus: 1972-10-03 pirkimo - pardavimo sutartį ir 1972-12-21 pirkimo - pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 92-93).
Vilniaus filialas 2009-07-07 sprendimu Nr. S(5.1.14.)-21900 netenkino A. O. prašymo tuo motyvu, kad ūkinio pastatas, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), sunaikintas (t. 1, b. l. 13-14).
Nesutikdamas su Vilniaus filialo 2009-07-07 sprendimu A. O. jį skundė Komisijai. Komisija 2009-09-07 sprendimu Nr. 302 paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimą, konstatuodama, kad statinys – ūkio pastatas, kaip nurodoma statinių registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini), yra faktiškai sunaikintas (t. 1, b. l. 9 – 10).
Byloje nustatyta, kad 1972-10-03 Vilniaus valstybinės kontoros notarės R. M. patvirtinta sutartimi tarp A. G. ir jos vyro bendrasavininko K. G. (pardavėjų) bei A. O. (pirkėjo), pardavėjai pardavė 1/2 dalį namo su mansarda ir 1/6 dalį ūkio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 169 - 172).
1972-12-21 Vilniaus valstybinės notarų kontoros vyriausiojo notaro pavaduotoja O. I. V. patvirtino pirkimo – pardavimo sutartį, kuria K. G. A. O. pardavė 17/100 dalis namo ir 1/6 dalį ūkio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 180 - 183).
Trakų rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-40-804/2008, atliko išvažiuojamąjį posėdį, su tikslu įvertinti ūkio pastato būklę. Byloje yra vietos apžiūros 2009-03-31 protokolas, kuriame nustatyta, kad ūkio pastatas (duomenys neskelbtini), egzistuoja, nurodytas jo plotis, aukštis (t. 1, b. l. 15).
Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1336-823/2015 priėmė 2015-09-18 nutartį, kuria Trakų rajono apylinkės teismo 2014-08-12 sprendimą paliko nepakeistą ir konstatavo, kad:
„Esminis apelianto argumentas susijęs su tuo, kad A. O. negalėjo įgyti nuosavybės teisės į ginčo pastatą 1972 metų pirkimo – pardavimo sutartimis, kadangi paties ūkio pastato statyba buvo įteisinta tik 1980 m. birželio 19 d. Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 208 (namų valdos techninės apskaitos bylos l.12). Pagal ginčo sandorių sudarymo metu galiojusio Civilinio kodekso 114 straipsnį, pilietis, kuris statosi, pasistato arba perstato gyvenamąjį namą (arba jo dalį), ūkinį pastatą ar įrenginį, neturėdamas reikiamo leidimo ar šiurkščiai pažeisdamas patvirtintą projektą, neturi teisės šiuo gyvenamuoju namu (arba jo dalimi), ūkiniu pastatu ar įrenginiu disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.). Toks gyvenamasis namas (arba jo dalis), ūkinis pastatas ar įrenginys rajono (miesto) Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu nugriaunamas paties savavališko statytojo ar jo sąskaita. Taigi, savavališkai pastatytas statinys negali būti teisėtu civilinės apyvartos objektu, į jį negali būti perleidžiamos nuosavybės teisės, o pats neteisėtas statinys turi būti sunaikinamas. Tačiau, vertinant faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes svarbu tai, kad ginčo ūkinis pastatas, faktiškai egzistavęs ginčo pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo metu, fiksuotas Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro pažymėjimuose, patvirtinančiuose pardavėjo teises į parduodamą turtą, vėliau visgi buvo įteisintas, t. y. nebuvo sunaikintas, ir jam nebuvo taikomas savavališkos statybos teisinis režimas, o tuo pačiu nebeliko jokių kliūčių nuosavybės teisių į šį pastatą įregistravimui tarp šalių sudarytų sutarčių pagrindu. Byloje nenustatyta, kad 1972 m. spalio 3 d. ir 1972 m. gruodžio 21 d. pirkimo – pardavimo sutartys iki pastato įteisinimo momento pirkėjo A. O. būtų nutrauktos, arba kad šios sutartys būtų pripažintos negaliojančiomis. Priešingai, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje surinktų įrodymų visetas leidžia teigti, kad šalys pripažino nurodytų sutarčių galiojimą ir jų pagrindu atsiradusias A. O. nuosavybės teises į ginčo ūkinio pastato dalį“.
Teismas aiškiai pasisakė, kad nebeliko jokių kliūčių nuosavybės teisių į ūkinį pastatą įregistravimui tarp šalių sudarytų minėtų sutarčių pagrindu.
Skundžiami aktai naikintini. VĮ registrų centro Vilniaus filialas įpareigotinas Nekilnojamojo turto registre ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), buvusiu savininku įrašyti A. O., nuosavybės įsigijimo pagrindu nurodant 1972-10-03 pirkimo - pardavimo sutartį ir 1972-12-21 pirkimo - pardavimo sutartį.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 88 str. 2 p., 127 str., teismas
nusprendė:
Pareiškėjos A. A. skundą tenkinti.
Panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2009-07-07 sprendimą Nr. S(5.1.14.)-21900.
Panaikinti Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2009-09-07 sprendimą Nr. 302.
Įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą Nekilnojamojo turto registre ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), buvusiu savininku įrašyti A. O., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės įsigijimo pagrindu nurodant 1972-10-03 pirkimo - pardavimo sutartį ir 1972-12-21 pirkimo - pardavimo sutartį.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.