Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-06-07 · Civilinė byla Nr. e2A-512-345/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-07
Bylos Nr.
e2A-512-345/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24685-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
J. K.
Trečiasis asmuo
VĮ Registrų centras, J. B., V. B. Kolegija
Kategorijos
  • 2.1.2.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-512-345/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24685-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6; 2.1.6.3; 3.1.7.6; 3.3.1.14 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 7 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,

susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovams antstoliui Irmantui Gaideliui, K. B., Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, dėl kainos kėlimo pripažinimo negaliojančiu ir varžytynių dalyvio įmokos grąžinimo, tretieji asmenys VĮ Registrų centras, J. B. ir V. B.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 2014 m. liepos 23 d. 14:59:58:530 val. elektroninėse varžytynėse Nr. 46082 jo pateiktą kainos pasiūlymą negaliojančiu ir kad jis (ieškovas) nėra šių varžytynių laimėtojas, taip pat įpareigoti atsakovą antstolį Irmantą Gaidelį grąžinti ieškovui 7 645,97 Eur dydžio varžytynių dalyvio mokestį bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2014 m. liepos 23 d. dalyvavo antstolio Irmanto Gaidelio organizuotose elektroninėse varžytynėse Nr. 46082 dėl nekilnojamojo daikto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir 1/130 dalies automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Pradinė parduodamo turto kaina – 7 6459,68 Eur (264000 Lt). Registruodamasis varžytynėms, ieškovas sumokėjo 7 645,97 Eur (26400 Lt) dydžio varžytynių dalyvio mokestį ir gavo dalyvio numerį Nr. 102695. Pasibaigus varžytynėms, ieškovas pripažintas jų laimėtoju kaip asmuo, pasiūlęs už daiktą sumokėti 806 249,42 Eur (2 783 818 Lt), tačiau ši suma neatitinka tikrosios ieškovo valios. Varžytynėse dalyvavo būdamas Jungtinėje Karalystėje, kurioje interneto ryšys yra lėtesnis nei Lietuvos Respublikoje, 2014 m. liepos 23 d. kainą 2 kartus kėlė rankiniu būdu: pirmą kartą, tikrindamas, ar sistema veikia, - 14:58:29:780 val. 2,90 Eur (10 Lt), ir antrą kartą - 14:59:58.530 val., t. y. likus mažiau nei dviems sekundėms iki varžytynių laiko pabaigos ir tuo metu sistemos rodytą varžytynių kainą pakėlė 7 335,78 Eur (25329,00 Lt). Suprato, kad pakėlė prieš jo siūlymą sistemoje užfiksuotą aukščiausią kainą (buvo 798 913,63 Eur (2 758 489 Lt)), kuri po pasiūlymo tapo 806 249,42 Eur (2 783 818 Lt). Nebūtų kėlęs kainos ir siekęs už tokią kainą nusipirkti parduodamą turtą, nes galutinė kaina dešimt kartų viršija parduodamo turto rinkos kainą (apie 868 860,05 Eur (3 000 000 Lt). 14:59:46:510 val. 2 468 900 Lt (715 042,86 Eur) nuo 281 100 Lt (81 412,19 Eur) iki 2 750 000 Lt (796 455,05 Eur) kainą pakėlęs varžytynių dalyvis Nr. 102693 tai padarė arba netyčia, arba sąmoningai siekdamas situacijos, kad varžytynės neįvyktų, t. y., kad turtas nebūtų parduotas, varžytynių laimėtojas atsisakytų sumokėti pasiūlytą kainą, jam nebūtų grąžinamas sumokėtas dalyvio mokestis, kuris liktų skolos dengimui. Ieškovas pažymėjo, kad 2014 m. gruodžio 5 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu išvaržomą turtą, priklausiusį K. B., kitose varžytynėse nusipirko V. B. ir perleido tretiesiems asmenims. Dėl sistemos netobulumo, nepalankių techninių aplinkybių bei galimo kito varžytynių dalyvio nesąžiningumo ar suklydimo, jis (ieškovas) suklydo ir tapo varžytynių laimėtoju. Kainos kėlimo metu ieškovas nežinojo ir nesuvokė, jog prieš jį kainą kėlęs asmuo pradinę turto pardavimo kainą yra pakėlęs daugiau nei dešimt kartų, todėl remdamasis neteisingomis prielaidomis, pateikė kainos pasiūlymą, neatitinkantį tikrosios jo valios, siūlydamas išvaržomo turto kainą, iš esmės suklydo dėl iš varžytynių perkamo turto kainos, neišreiškė valios išvaržomą turtą įsigyti už 806 249,42 Eur (2 783 818 Lt). Atsiliepime į ieškinį atsakovė Nordea bank AB su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas išreiškė valią dalyvauti varžytynėse, patvirtino susipažinęs su jų vykdymo tvarka, kėlė kainą ir laimėjo varžytynes – tokiu būdu įgijo ne tik teises, bet ir pareigas. Nei antstolis, nei tretieji asmenys negali atsakyti už ieškovo veiksmus, atliekamus savo rizika jam keliant kainą. Po kainos padidinimo informacinė sistema užklausia dalyvio dėl siūlomos kainos ir dalyvis, matydamas visą savo pasiūlytą kainą, gali jos atsisakyti. Varžytynių dalyvio siūloma kaina išsaugoma dviem mygtuko paspaudimais, sistema papildomai teiraujasi, ar tikrai dalyvis siūlo tokią kainą. Kadangi informacija apie dalyvavimo elektroninėse varžytynėse tvarką yra vieša ir aiški, rūpestingas ir atidus asmuo turi visas galimybes išsiaiškinti ir suprasti, kaip yra atliekamas kainos pakėlimas ir atsakingai bei rūpestingai elgtis ją didinant. Šiuo atveju išimtinai tik ieškovas prisiima riziką, susijusią su kainos pasiūlymu, jeigu jis ir suklydo – tai tik dėl savo paties neatsargumo, nerūpestingumo ir neapdairumo. Per didelės kainos pasiūlymas nėra pagrindas pripažinti varžytynes neįvykusiomis ar jas atšaukti. Pagal įstatymą įnašas imperatyviai paliekamas ir paskirstomas skolininko skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti. Ieškovas teiginių apie lėtesnį interneto ryšį Jungtinėje Karalystėje, kurioje būdamas dalyvavo varžytynėse, neįrodė. Papildomai pažymėjo, kad varžytynių tvarkos tobulinimas nėra teismo kompetencija.Atsakovas antstolis Irmantas Gaidelis su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad antstoliui nesuteikta teisė įvertinti varžytynių dalyvio subjektyviosios pusės ir konstatuoti, kad jis klydo ar atliko veiksmus, kurių nenorėjo atlikti. Varžytynių dalyvio suklydimo faktą gali konstatuoti tik teismas, todėl nebuvo teisinio pagrindo varžytynes atšaukti. Priešingu atveju būtų padaryta žala skolininkui ir išieškotojui, kadangi nebūtų sudaryta galimybė turtą realizuoti už maksimaliai didelę sumą ir sugrąžinti skolą. Šiuo atveju ieškovo suklydimas yra sąlygotas tik jo paties didelio neatsargumo ir neįvertintos rizikos, dėl jo neatidumo kylančios pasekmės neturi daryti įtakos kitų vykdymo proceso šalių interesams. Įstatymas už savo įsipareigojimo neįvykdymą numato sankciją - varžytynių dalyvio įmokos praradimą. Visų civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų antstolio atsakomybei atsirasti, ieškovas neįrodė. Atsakovas K. B. ir tretieji asmenys atsiliepimų nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas manyti, kad iki varžytynių pabaigos likus mažiau negu minutei, ieškovas, skubėdamas kelti kainą, galėjo nepastebėti buvusios kainos pokyčio. Vykstant varžytynėms, jose dalyvaujantys asmenys kainą aktyviausiai kelia paskutinėmis varžytynių minutėmis ir sekundėmis. Sistemoje ieškovo pasiūlyta kaina buvo užfiksuota ir varžytynėms pasibaigus jis paskelbtas laimėtoju. Kadangi ieškovas išreiškė valią dalyvauti varžytynėse, jis prisiėmė riziką ir už varžytynių eigą ir savo veiksmus. Ieškovui, be kita ko, buvo žinoma apie jo, kaip ne pirmą kartą varžytynėse dalyvaujančio varžytynių dalyvio, pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas atmetė ieškovo argumentus dėl esminio suklydimo pasiūlant gerokai per didelę parduodamo iš varžytynių turto kainą ir pažymėjo, kad elektroninių varžytynių vykdymo reguliavimas apsaugo atidų ir rūpestingą varžytynių dalyvį nuo galimybės suklysti, o papildomi sistemos pranešimai užtikrina, kad suklydęs dalyvis turėtų galimybę pakeisti savo siūlymą dėl to nepatirdamas jokių finansinių praradimų. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 1.90 straipsnio 5 dalimi, suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmęs jis pats. Antstolio įgaliojimai negali būti aiškinami plečiamai. Nors antstolis gali atšaukti varžytynes ne tik Įstatyme tiesiogiai įvirtintais, bet ir kitais, konkrečiai neapibrėžtais, atvejais, tačiau tik jeigu egzistuoja dvi sąlygos: turi paaiškėti tokios aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) nustatyta tvarka ir tokios aplinkybės turi paaiškėti iki varžytynių pabaigos (CPK 703 straipsnio 1 dalis), o kitiems atvejams, dėl kurių būtų galima atšaukti varžytynes, priskirtinos tik tokios paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos toliau. Teismo vertinimu, santykinai per aukštos kainos pasiūlymas neužkerta kelio vykdyti varžytynes, o kainos už varžytynėse parduodamą turtą kėlimas yra kiekvieno varžytynių dalyvio asmeninis interesas. Įstatymas nenustato maksimalios kainos ribojimo, o toks nustatymas prieštarautų tiek varžytynių dalyvio, tiek išieškotojo interesams ir varžytynių pagrindiniam tikslui. Nors ieškovo elgesio vertinti kaip nesąžiningo pagrindo nėra, tačiau jo pareiškimo įvykusias varžytynes paskelbti neįvykusiomis antstolis negali tenkinti. Pats ieškovas, dalyvaudamas varžytynėse, prisiėmė savo elgesio riziką. Jo suklydimas nėra pagrindas atšaukti varžytynes ir jam grąžinti varžytynių dalyvio mokestį, kadangi to nenustato CPK. Teismas konstatavo, kad ieškinys atsakovams Nordea bank AB ir K. B. pareikštas nepagrįstai, kadangi teismo sprendimas jiems teisių ir pareigų nesukurs, jie nėra tiesiogiai susiję su vykusiomis varžytynėmis, jų organizavimu ir vykdymo proceso veiksmų atlikimu ir neturi tiesioginio suinteresuotumo teismo sprendimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas J. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-504-808/2017 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliantas nurodo, kad ieškovas, dalyvaudamas varžytynėse ir siūlydamas kainą, sutiko su siūlymu sudaryti sutartį, akceptavo ofertą. Jei sutarties šalies veiksmai sudarant sutartį turi esminių valios trūkumų, toks sandoris remiantis CK 1.90 straipsnio nuostatomis pagal klydusios šalies ieškinį gali būti pripažintas negaliojančiu. Ieškovo pateiktas pasiūlymas yra jo asmens valios, būtinos sudarant sutartį, išraiškos forma, todėl gali būti pripažintas negaliojančiu CK nustatytais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Faktas, kad antstolis tinkamai vykdė savo pareigas, o teisės aktai nenumato galimybės paskelbus varžytynes neįvykusiomis dėl to, kad nebuvo sumokėta visa kaina, pirkėjui grąžinti varžytynių dalyvio įmokėto mokesčio, neužkerta kelio ieškovui, sąžiningai iš esmės suklydusiam, ginčyti savo pateikto pasiūlymo bei reikalauti grąžinti (priteisti) jo sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį. Apeliantas nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe apie jo nepakankamą rūpestingumą ir atidumą, rizikos už varžytynių eigą prisiėmimą. Ieškovo suklydimas, neteisingai suvokiant esmines sandorio aplinkybes bei netinkamai išreiškiant savo valią, buvo padarytas dėl objektyvių, nuo ieškovo valios nepriklausančių aplinkybių. Ieškovui teikiant antrąjį pasiūlymą varžytynių sistemoje jam nebuvo prieinami duomenys apie tai, kad kiti dalyviai išvaržomo turto kainą pakėlė 10 kartų. Tai, kad ieškovo pasiūlymu buvo padidinta ne ta kaina, kurią pasiūlymo metu rodė programa, ieškovas sužinojo tik gavęs VĮ Registrų centro pranešimą apie laimėtas varžytynes. Remiantis kitų varžytynių dalyvių paaiškinimais, jie taip pat siekė turtą įsigyti už mažesnę kainą nei buvo fiksuota galutinė, kainos pakėlimų nebūtų atlikę, jei būtų pastebėję J. B. atliktą kainos pakėlimą. Tai reiškia, kad ieškovas suklydo dėl objektyvių aplinkybių, kurios suklaidino ir kitus varžytynių dalyvius. Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į byloje surinktų įrodymų visetą, kad varžytynių sistema tinkamai neveikė ir dėl to varžytynių dalyviai buvo suklaidinti dėl turto kainos. Ieškovas neprisiėmė rizikos dėl susiklosčiusių aplinkybių, dėl kurių pats suklydo ir kurių nekontroliavo. Ieškovas, teikdamas pasiūlymą, įvertino tuo metu jam rodytą kainą, todėl pagrįstai laikė, jog ji yra aktuali, t. y. jokio rizikos elemento Ieškovo veiksmuose nebuvo (Ieškovui rizika tektų, jeigu jis būtų teikęs Pasiūlymą neturėdamas informacijos apie keliamą kainą apskritai).Ieškovo suklydimas yra esminis – protingas asmuo nepirktų nekilnojamojo turto už dešimt kartų didesnę kainą nei reali jo vertė.Pripažinus ieškovo pasiūlymą negaliojančiu, atsiranda pagrindas taikyti CK numatytas sandorio negaliojimo pasekmes (restituciją) ir įpareigoti atsakovą (antstolį), kurio depozitinėje sąskaitoje šiuo metu yra lėšos, grąžinti ieškovo įmokėtą varžytynių dalyvio mokestį, kuris iš esmės yra dalis sutarties kainos. Restitucijos taikymas priteisiant ieškovui atsakovo antstolio depozitinėje sąskaitoje laikomas lėšas negali būti traktuojamas kaip pažeidžiantis varžytynių tvarką reglamentuojančias CPK normas. Ieškovo dėl esminio suklydimo pateiktas kainos pasiūlymas yra išreikštas esant valios trūkumų, todėl negali sukelti teisinių pasekmių, asmeniui negali būti taikoma atsakomybė už jo neprisiimtų pareigų nevykdymą.Antstolis Irmantas Gaidelis atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašė jo netenkinti. Pažymėjo, kad varžytynių metu antstolis neturi galimybės daryti įtakos varžytynių eigai ir rezultatui, nepasibaigus varžytynėms peržiūrėti jų dalyvių veiksmus ar atšaukti varžytynes dėl galimai klaidingai pasiūlytos kainos. Varžytynių dalyvių veiksmai yra subjektyvūs ir atliekami jų rizika. Pačiam ieškovui tenka nesusipažinimo su varžytynių tvarką reglamentuojančiais teisės aktais rizika. Kadangi ieškovas antstolio veiksmų teisėtumo neginčijo, nesutiktina, kad antstolis byloje traukiamas kaip vienas iš atsakovų, nors jis ieškovo veiksmams teikiant kainos pasiūlymą įtakos neturėjo. Pažymėjo, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja bylinėjimosi išlaidas prisiteisti iš atsakovų, t. y. nurodydamas aplinkybes, lėmusias kainos pasiūlymą, bei jas grįsdamas prielaidomis, ieškovas siekia ne tik išvengti neigiamų savo neatidaus, nerūpestingo elgesio pasekmių, bet ir išvengti papildomų išlaidų teisminiame procese.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.2018 m. gegužės 23 d. Vilniaus apygardos teisme gautas atsakovės Nordea Bank AB ir Luminor Bank AB prašymas dėl atsakovės pakeitimo įvykus procesiniam teisių perėmimui. CPK 48 straipsnio 1 dalis numato, jog tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (reikalavimo perleidimas), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Atsižvelgiant į kartu su 2018 m. gegužės 23 d. prašymu pakeisti atsakovę pateiktus dokumentus, atsakovė Nordea Bank AB keistina jos teisių perėmėja Luminor Bank AB. Byloje keliamas ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo J. K. ieškinį atsakovams antstoliui Irmantui Gaideliui, K. B., Nordea Bank AB Lietuvos skyrius dėl varžytynėse ieškovo pateiktos kainos pasiūlymo pripažinimo negaliojančiu ir fakto, kad ieškovas nėra šių varžytynių laimėtojas, įpareigojimo grąžinti varžytynių dalyvio mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo.CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo teises, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą.Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje aiškinant ir taikant minėtas teisės normas, ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje ar išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014; kt.).Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 2014 m. liepos 23 d. 14:59:58:530 val. elektroninėse varžytynėse Nr. 46082 jo pateiktą kainos pasiūlymą negaliojančiu ir kad jis (ieškovas) nėra šių varžytynių laimėtojas, taip pat įpareigoti atsakovą antstolį Irmantą Gaidelį grąžinti ieškovui 7 645,97 Eur dydžio varžytynių dalyvio mokestį. Ieškinį iš esmės grindė tuo, kad dėl elektroniniu būdu vykdytų varžytynių sistemos netobulumo, susiklosčiusių techninių aplinkybių, galimo kito varžytynių dalyvio nesąžiningumo ar suklydimo, ieškovas suklydo dėl turto kainos ir tapo varžytynių laimėtoju. 2014 m. rugpjūčio 1 d. J. K. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl antstolio I. Gaidelio veiksmų, prašydamas anuliuoti klaidingą 2 mln. statymą arba paskelbti varžytynes negaliojančiomis ir skelbti pakartotines varžytynes. Pareiškime išdėstytą prašymą grindė tuo, kad varžytynėse jo pateiktas pasiūlymas už daiktą sumokėti 2783818 Lt neatitiko jo valios, paskutinį kartą kainos kėlimo metu jis pakėlė ne jam rodytą kainą, bet prieš jo siūlymą užfiksuotą aukščiausią kainą, kuri buvo 2758489 Lt. Žinodamas šias aplinkybes, nebūtų kėlęs kainos, kadangi tokia kaina dešimt kartų viršija rinkos kainą, ir už tokią kainą išvaržomo turto nebūtų pirkęs. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartyje, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas, teismas pažymėjo, kad CPK 717 straipsnis imperatyviai reglamentuoja atvejus, kai antstolis savo patvarkymu varžytynes paskelbia neįvykusiomis. Nagrinėtu atveju teismas konstatavo, kad pareiškėjas valinius veiksmus atliko savo rizika, dėl kurių kilusias pasekmes turi prisiimti pats. Šiuo atveju antstolio veiksmuose taikant CPK normas, reglamentuojančias varžytynių paskelbimą neįvykusiomis, taikymo pažeidimų nenustatyta. 2015 m. sausio 5 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-254-392/2015 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartis palikta nepakeista. Teismas pažymėjo, kad tarp CPK nustatytų varžytynių paskelbimo neįvykusiomis atvejų nėra tokio, kai varžytynės paskelbiamos neįvykusiomis dėl jų dalyvio padarytos klaidos. Teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, pakartotinai konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju varžytynių Nr. 46082 paskelbimas neįvykusiomis dėl klaidos negalimas. Teismo vertinimu, tiek nagrinėjamoje, tiek išnagrinėtoje civilinėje byloje apeliantas pateikė analogiškus prašymus, susijusius su kainos kėlimu – nagrinėjamoje byloje pateiktas prašymas pripažinti varžytynėse Nr. 46082 jo pateiktą kainos pasiūlymą negaliojančiu ir kad jis (ieškovas) nėra šių varžytynių laimėtojas. Išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo pateiktas prašymas varžytynėse Nr. 46082 anuliuoti pareiškėjo klaidingą 2 mln. statymą arba paskelbti varžytynes negaliojančiomis ir skelbti pakartotines varžytynes. Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau nurodytas apelianto prašymas nagrinėjamoje byloje yra kildinamas iš tų pačių varžytynių rezultato, yra nurodomos tos pačios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas analogiškas prašymas, kad šalys ir apelianto reikalavimas dėl jo pasiūlymo pripažinimo negaliojančiu ir tokio pripažinimo pasekmių (pripažinimo, kad apeliantas nebuvo varžytynių laimėtojas) sutampa, teismas šio prašymo pakartotinai nevertina. Įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-254-392/2015 klausimai dėl apelianto pateikto pasiūlymo anuliavimo (pripažinimo negaliojančiu) ir varžytynių paskelbimo neįvykusiomis (apelianto (ne)pripažinimo varžytynių laimėtoju) buvo išspręsti ir turi res judicata galią šioje byloje.Dėl apelianto prašymo įpareigoti antstolį Irmantą Gaidelį grąžinti ieškovui 7645,97 Eur varžytynių dalyvio mokesčio, CK 1.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį, 2 dalyje – kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog, pirma, buvo suklysta, antra, suklydimas buvo esminis ir, trečia, buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. A. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-213/2013). Suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas jis sandorio nebūtų sudaręs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. R. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-518/2012). Sandorio sudarymo motyvas nėra esminė sandorio sudarymo sąlyga, todėl suklydimas dėl sandorio motyvų negali būti pripažintas esminiu suklydimu, išskyrus atvejus, kai sandorio sudarymo motyvai buvo inkorporuoti į sandorį, kaip esminės jo sąlygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Lietuvos dujos“ v. AB „Kauno energija“, bylos Nr. 3K-7-378/2005). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus. Šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2015-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015). Apelianto teigimu, ieškovo pasiūlymą pripažinus negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu, atsiranda pagrindas taikyti CK numatytas sandorio negaliojimo pasekmes (restituciją) ir įpareigoti atsakovą (antstolį), kurio depozitinėje sąskaitoje šiuo metu yra lėšos, grąžinti ieškovo įmokėtą varžytynių dalyvio mokestį, kuris iš esmės yra dalis sutarties kainos. Apeliacinės instancijos teismas su ieškovo argumentais nesutinka. Elektroninių varžytynių vykdymo reguliavimas apsaugo atidų ir rūpestingą varžytynių dalyvį nuo galimybės suklysti. Papildomi sistemos pranešimai užtikrina, kad suklydęs dalyvis turėtų galimybę pakeisti savo siūlymą dėl to nepatirdamas jokių finansinių praradimų. Esminis suklydimas pasiūlant gerokai per didelę turto kainą neatitinka CK 1.90 straipsnio 5 dalies nuostatų, pagal kurias suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-686/2016). Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovo padaryta elgesio klaida kainos kėlimo metu negali būti laikoma pagrindu atšaukti varžytynes ir grąžinti jam varžytynių dalyvio mokestį. Ieškovas, varžytynėse dalyvavęs ne pirmą kartą, turėjęs pareigą susipažinti su varžytynių vykdymo tvarka, taip pat privalėjęs elgtis apdairiai bei rūpestingai neturi pagrindo reikalauti, kad dėl minėtų jam keliamų elgesio standartų nesilaikymo jo atžvilgiu nebūtų taikomos imperatyvios įstatymo nuostatos, reglamentuojančios atvejus, kai varžytynių dalyvio mokestis yra ne grąžinamas varžytynių dalyviui, bet skiriamas skolininko skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 711 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota, kad pagrindo grąžinti dalyvio mokestį už ieškovo padarytą klaidą atliekant statymą šiuo atveju nenustatyta. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada negali nesutikti, kadangi ir kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad varžytynių dalyvio suklydimas siūlant kainą negali sąlygoti CK 1.90 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo. Atsižvelgiant į pasekmes, kurias sukelia paminėta teismo išvada, konstatuotina, kad restitucija šioje situacijoje yra taip pat negalima ir apelianto prašymas grąžinti varžytynių dalyvio mokestį atmestinas kaip nepagrįstas.Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje civilinėje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kadangi jie nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingi. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovės Luminor Bank AB bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, priteisiamos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

atsakovę Nordea Bank AB, juridinio asmens kodas 516406-0120, pakeisti jos teisių perėmėja Luminor Bank AB, juridinio asmens kodas 112029270.

Ieškovo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės Luminor Bank AB, juridinio asmens kodas 112029270, naudai 683,35 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 35 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Loreta BraždienėHenrichas JaglinskisVirginijus Kairevičius