Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo asociacijos Elektrėnų medžiotojų būrelis atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2853-804/2019 pagal ieškovų R. S., M. V., A. B. ir D. Č. ieškinį atsakovui asociacijai Elektrėnų medžiotojų būrelis dėl pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

1. 2017 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose priimtas ieškovų ieškinys, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą užtikrinti jų teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete (pagal atsakovo medžiotojų kolektyvo nariams nustatytą tvarką išduoti ieškovams medžioklės lapus, medžiojamųjų gyvūnų licencijas bei įrašyti ieškovus į atsakovo medžiotojų kolektyvo medžioklės lapus, nediskriminuojant ieškovų kitų atsakovo medžiotojų kolektyvo narių atžvilgiu).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, net nevertino ir neanalizavo, ar atsakovas įvykdė ieškovų ieškinį - teismas tik deklaratyviai nurodė, jog esą atsakovas faktiškai ieškinio reikalavimą įvykdė, tačiau apskritai nepateikė jokių teisinių argumentų šiuo klausimu. Pabrėžtina, kad tokia teismo pozicija yra ne tik teisiškai nepagrįsta, bet ir logiškai ydinga - tiek atsakovas, nagrinėjant civilinę bylą pirmojoje bei apeliacinėje instancijoje, tiek Vilniaus apygardos teismas savo 2019 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-16-345/2019, nurodė, kad ieškovų ieškinys yra ydingas ir negali būti nagrinėjamas teisme. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovų ieškinys buvo ydingai suformuotas ir net negalėjo būti nagrinėjamas teisme, konstatuotina, kad toks ieškinys net negalėjo būti atsakovo objektyviai įvykdytas. Atsakovo įsitikinimu nagrinėjamu atveju ieškovai akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis - susipažinę su aukščiau aptarta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-16-345/2019, Ieškovai akivaizdžiai suprato, kad ieškovų ieškinys dėl jo ydingumo negali būti patenkintas, todėl nutarė atsiimti ieškinį, melagingai nurodant, jog esą atsakovas įvykdė jų reikalavimą. Konstatuotina, kad tokiu būdu ieškovai akivaizdžiai siekė suklaidinti teismą, kad jiems būtų priteistos visos civilinėje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos.

7.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai neatsižvelgė į aukščiau aptartas itin reikšmingas Vilniaus apygardos teismo išvadas. Nepaisydamas aplinkybės, kad ieškovų reikalavimas yra netinkamai suformuotas, dėl ko Vilniaus apygardos teismas konstatavo, jog jis turėtų būti tikslinamas, siekiant įvertinti reikalavimo pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi priteisdamas ieškovams bylinėjimosi išlaidas, padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad esą atsakovas įvykdė ieškovų reikalavimą. Maža to, pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė ir į aplinkybę, kad iš esmės ieškinio reikalavimas net negalėtų būti tikslinamas, kadangi atsakovas ieškovų atžvilgiu nepriėmė jokių konkrečių sprendimų, apribojančių ieškovų teisę medžioti.

7.3. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktiką, kad siekiant paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, nutraukus civilinę bylą, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai nevertino, kad Atsakovas dar savo 2017 m. spalio 10 d. atsiliepime į ieškovų ieškinį nurodė, kad civilinė byla turi būti nutraukta, kaip nenagrinėtina teisme, kadangi ieškovų reikalavimas neatitinka nė vieno iš CK 1.138 straipsnyje nurodytų civilinių teisių gynimo būdų, be to, jų teisės nepažeistos ir byla turi būti nutraukta kaip nenagrinėtina teisme. Tačiau nepaisant to, kad ieškovai buvo ir yra atstovaujami profesionalaus teisininko, ieškovai savo reikalavimų netikslino. Atsakovo įsitikinimu, toks ieškovų neveikimas neatitinka elementaraus apdairumo ir rūpestingumo, ir yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nagrinėjamoje civilinėje byloje patirtomis tiek ieškovų, tiek atsakovo bylinėjimosi išlaidomis. Tokiu būdu, konstatuotina, kad būtent dėl ieškovų netinkamo ir nesąžiningo procesinių teisių naudojimosi susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamoje byloje.

9. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu įvykdė ir toliau vykdo ieškovų pareikštus reikalavimus; visos bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovų atžvilgiu; ieškovų teisės iki ieškinio pareiškimo teismui buvo ilgą laiką ir sistemingai pažeidinėjamos, todėl jie teisėtai ir pagrįstai pareiškė ieškinį teisme. Pirmosios instancijos nutartis priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas yra teisėta ir pagrįsta, todėl atskirasis skundas yra atmestinas.

9.2. Ieškovai pareikšdami savo reikalavimus, suformulavo visus įmanomus teisės medžioti užsitikrinimo būdus, kurių pagrindu jie galėtų teisėtai medžioti atsakovo naudojamuose medžioklės plotuose. Be medžioklės lapo (jiems išduoto arba su įrašais kitiems medžiotojams išduotuose), Ieškovai neturi jokių galimybių teisėtai medžioti atsakovo naudojamuose medžioklės plotuose. Medžioklės lapus gali išduoti tik atsakovas. Kadangi buvo išvardyti visi įmanomi būdai kurių pagrindu atsakovas būtų įpareigotas nutraukti neteisėtus veiksmus ieškovų atžvilgiu, ieškovai aiškiai ir tiksliau suformulavo Ieškinio dalyką. Ieškovai dar pareikšdami Ieškinį Teismui patys nurodė, jog konkretūs oficialūs rašytiniai sprendimai apriboti Ieškovų medžiojimo teisę nebuvo priimti. Atsakovas būtent taip elgėsi, kadangi jis suprato, kad tokie jo neteisėti sprendimai vėl bus nuginčyti teisme. Dėl šios priežasties nesuprantama kokius sprendimus Ieškovai privalėjo ginčyti siekdami įgyvendinti jų teisę medžioti, Atsakovo naudojamuose medžioklės plotuose. Vadovaujantis tokiomis teismo išvadomis galima suprasti, kad Ieškovai turėjo ginčyti telefoninį Būrelio pirmininko ir Būrelio nario pokalbį, kurio pagrindu buvo atsisakyta įrašyti Ieškovus į medžioklės lapus, ginčyti Ieškovų grupės vadovo N. R. sprendimą išvažiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės nepriėmus Ieškovų pateiktų žemės sklypų savininkų sutikimų įrengti medžiojimo bokštelius ar ginčyti N. R. sprendimą nepakviesti Ieškovų į medžioklę, kurioje jis medžiojo individualiai. Akivaizdu, jog tokie pareikšti reikalavimai Teismui būtų absurdiški ir net nesukeltų jokių konkrečių materialinių teisinių pasekmių. Net ir nuginčijus tokius „sprendimus“, sekantį kartą Atsakovo atstovams niekas nesudarytų kliūčių dar kartą tiesiog pasakyti, kad Ieškovų į medžioklės lapus neįrašytų.

9.3. Tai, kad atsakovas įvykdė ieškovų reikalavimus patvirtina pačio atsakovo pateikti įrodymai - medžioklės lapai, kurie apeliacinės instancijos teismo buvo priimti ir kuriuose buvo matoma, kad atsakovas vykdo ieškovų pareikštus reikalavimus. Atsakovas nebedaro kliūčių medžioti ieškovams atsakovo naudojamuose medžioklės plotuose ir šiuo metu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

11. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

12. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

14. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus) dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o vėliau ieškovas reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma kaip sprendimas, priimtas atsakovo naudai, išskyrus jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2019).

15. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

16. Ieškovai pateikė 2019 m. kovo 22 d. atsisakymą nuo ieškinio, kuriame nurodė, kad atsisako nuo ieškinio, kadangi atsakovas įvykdė ieškinio reikalavimus, užtikrino ieškovų teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete ir nutraukė ieškovų diskriminavimą kitų atsakovo medžiotojų kolektyvo narių atžvilgiu. Duomenų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes, nepateikė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovai ieškinio atsisakė dėl to, kad atsakovas faktiškai ieškinio reikalavimą įvykdė, todėl ieškovai įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovai R. S., M. V., A. B. ir D. Č., paduodami ieškinį, turėjo teisinį suinteresuotumą reikšti reikalavimus atsakovui asociacijai Elektrėnų medžiotojų būrelis, nes byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog ieškovams net ir nepriimant atitinkamų asociacijos sprendimų, nebuvo leista medžioti įprastine tvarka (I tomas b. l. 10-12, 15-21, 123-126). Nagrinėjamos bylos atveju konstatuotina, kad ieškovai į teismą kreipėsi turėdami tam pagrindą. Prieš inicijuodami teismo procesą, ieškovai su prašymais kreipėsi į asociacijos primininką. Tokiu atveju atsakovo teiginys, kad ieškovai piktnaudžiauja procesu atmestinas kaip nepagrįstas. Tačiau pagrindą nutraukti bylos nagrinėjimą sudarė aplinkybės, atsiradusios gerokai anksčiau nei 2019 m. kovo 22 d., t. y. kai ieškovai pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovai patys nurodo, jog atsakovas įvykdė ieškovų reikalavimus ir patvirtina pačio atsakovo pateikti įrodymai – 2018 m. sausio 21 d. ir vėlesni medžioklės lapai, kurie apeliacinės instancijos teismo buvo pateikti kartu su apeliaciniu skundu dar 2018 m. kovo 5 d (II tomas b. l. 137).

18. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo skundžiamos nutarties, dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau pagrįstai nustatė, jog įvertinus šalių procesinį elgesį, būtent atsakovo elgesys, ieškinio patenkinimas po ieškinio pateikimo kvalifikuotinas kaip netinkamas ir iš atsakovo ieškovams yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju, įvertinus anksčiau nurodytus duomenis (medžioklės lapus) akivaizdu, kad bylos baigtis priklausė ne nuo ieškovų valios – atsakovas savo veiksmais įvykdė ieškovų reikalavimus, tačiau pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pateiktas pavėluotai. Darytina išvada, kad ieškovai įstatymo jiems suteikta teise atsisakyti ieškinio pasinaudojo ne visiškai tinkamai ir laiku. Pažymėtina ir tai, kad ieškovai net ir atsiliepime į atskirąjį skundą nenurodė jokių svarbių priežasčių dėl kurių laiku nepasinaudojo teise atsisakyti ieškinio. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tik atsakovas netinkamai įgyvendino savo procesines teises ir pareigas. Nors pareikšto ieškinio atsisakymą lėmė atsakovo veiksmai – ieškinio reikalavimo patenkinimas ir ieškovai turi teisę į šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atitinkamai atsakovas tokios teisės neįgijo (CPK 94 straipsnio 1 dalis), apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tą aplinkybę, kad ieškovai pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo galėjo pateikti anksčiau, dėl ko neabejotinai atitinkamai padidėjo abiejų šalių bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas mažina. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, proceso trukmę, ieškovams suteiktų teisinių paslaugų apimtį, į tai, kad byloje nagrinėtas klausimas dėl vieno ieškinio reikalavimo nebuvo labai sudėtingas, nereikalavo itin specialių žinių, atsižvelgiant į tą faktą, jog spręstas klausimas labiau sietinas su faktinių aplinkybių analize, sprendžia, kad pagrįstomis, pakankamomis ir atitinkančiomis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus pripažįstamos ieškovų turėtos 800,00 EUR bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios priteistinos iš atsakovo.

19. Pažymėtina, kad CPK normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nenumato galimybės šias išlaidas priteisti iš kelių asmenų solidariai arba keliems asmenims, todėl teismas jas turi priteisti kiekvienam ieškovui atitinkama išlaidų dalimi, išreikšta konkrečia pinigų suma. Pirmosios instancijos teismas, apskųsta nutartimi išlaidas advokato pagalbai apmokėti ieškovams priteisdamas bendra suma visiems ieškovams, netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl ši apskųstos nutarties dalis taip pat keistina nurodant, kad iš atsakovo asociacijos Elektrėnų medžiotojų būrelis ieškovams R. S., M. V., A. B. ir D. Č. priteistinos 800,00 EUR turėtos pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos, kiekvienam ieškovui po 200,00 EUR.

20. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, iš dalies neteisingai įvertino šalių procesinį elgesį, priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis), nepagrįstai visas ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina, iš atsakovo ieškovams priteisiant 800,00 bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme, kiekvienam ieškovui po 200,00 EUR (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą ir apeliacinės instancijos teisme.

23. Patenkinus iš dalies atskirąjį skundą, apeliantas įgijo teisę į dalį bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str.). Apeliantas asociacija Elektrėnų medžiotojų būrelis atskirajame skunde prašo priteisti jos turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti vėliau. Apeliantas jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, dėl to jokios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

24. Apeliantei iniciavus apeliacinį procesą, byloje turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 EUR), todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

patenkinti atsakovo asociacijos Elektrėnų medžiotojų būrelis atskirąjį skundą iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nutarties dalį, kuria nutarta priteisti iš atsakovo asociacijos Elektrėnų medžiotojų būrelis 3.127,05 EUR bylinėjimosi išlaidas ieškovams R. S., M. V., A. B. ir D. Č., pakeisti ir ją išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovo asociacijos Elektrėnų medžiotojų būrelis ieškovams R. S., M. V., A. B. ir D. Č. 800,00 EUR (aštuoni šimtai eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme, kiekvienam ieškovui po 200,00 EUR (du šimtai eurų 00 ct).

Netenkinti atsakovo asociacijos Elektrėnų medžiotojų būrelis prašymo iš ieškovų priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.