- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-07
- Bylos Nr.
- e2A-16-345/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02562-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Henrichas Jaglinskis, Loreta Braždienė
- Atsakovas
- asociacijos Elektrėnų medžiotojų
- Ieškovas
- R. S., M. V., A. B., D. Č.
- Kategorijos
- 1.1.1.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės asociacijos Elektrėnų medžiotojų būrelio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-792-424/2018 pagal ieškovų R. S., M. V., A. B. ir D. Č. ieškinį atsakovei asociacijai Elektrėnų medžiotojų būreliui dėl pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti atsakovę užtikrinti jų teisę medžioti atsakovės naudojamame medžioklės plotų vienete (pagal asociacijos nustatytą tvarką išduoti medžioklės lapus, medžioklės licencijas, bei įrašyti ieškovus į medžioklės lapus jų nediskriminuojant kitų medžiotojų kolektyvo narių atžvilgiu). Nurodė, kad ieškovai yra asociacijos - Elektrėnų medžiotojų būrelio - nariai. Ieškovai 2016 m. kovo 14 d. visuotinio medžiotojų būrelio narių susirinkimo nutarimu buvo pašalinti iš būrelio, pašalinimo priežastimi nurodant pasitikėjimo praradimą. Ieškovams apskundus teismui sprendimus dėl jų pašalinimo iš asociacijos narių, sprendimai dėl jų pašalinimo buvo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo sprendimais. Tačiau ir po teismo sprendimų atsakovė neišduoda ieškovams medžioklės lapų, neatsako į jų raštus bei prašymus, o ieškovams siekiant išsiaiškinti jų teisės medžioti ribojimo pagrindą, neteikia visuotinio susirinkimo bei valdybos susirinkimų protokolų. Atsakovė atsakydama į jų prašymus, 2017 m. rugpjūčio 10 d. rašte nurodė, kad atsakovė nėra priėmusi jokių sprendimų, kuriais būtų apribotos ieškovų teisės medžioti, bei nurodė, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. per dvi savaites bus priimtas valdybos sprendimas dėl grupių sudarymo ir po to bus išduoti medžioklės lapai. Apie priimtus sprendimus atsakovė ieškovų neinformavo ir medžioklės lapų neišdavė. Ieškovai toliau diskriminuojami kitų medžiotojų atžvilgiu, neišduodant jiems medžioklės lapų, nenurodant, į kurį iš išduotų medžioklės lapų jie gali būti įrašyti, dėl ko ieškovai neturi realios galimybės medžioti.
2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme. Nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. buvo įregistruoti nauji atsakovės įstatai, patvirtinti 2017 m. kovo 3 d. visuotiniame narių susirinkime, kurių 5.5 punkte įtvirtinta, kad būrelio nariai yra priskiriami grupėms, kurių skaičių ir veiklos teritorijas nustato valdyba, o medžioklės grupėse tvarką nustato grupių vadovai. 2017 m. rugpjūčio 23 d. valdybos posėdyje būrelio medžiotojai buvo suskirstyti į grupes, kiekvienai grupei priskiriant medžioklės plotų vienetą, kuriame ši grupė medžioja. Medžioklės lapai išduodami tik grupės vadovams. Tik išimtiniais atvejais grupės vadovo teikimu gali būti išduotas individualus medžioklės lapas. Todėl ieškovai negali prašyti teismo įpareigoti atsakovę jiems išduoti medžioklės lapus pažeidžiant būrelio nustatytą tvarką. Ieškovų reikalavimas neatitinka nė vieno iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.138 straipsnyje nurodytų civilinių teisių gynimo būdų, be to, jų teisės nepažeistos ir byla turi būti nutraukta kaip nenagrinėtina teisme. Materialinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas negali įpareigoti atsakovės užtikrinti ieškovų teisę medžioti, nes toks teisių gynimo būdas nėra įtvirtintas įstatyme. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 14 straipsnis draudžia valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, politinėms partijos ir kitiems asmenims įstatymų nenustatytais atvejais kištis į asociacijos veiklą ir vidaus reikalus, tarp jų – ir į teisę laisvai pasirinkti narius steigimo dokumentuose numatytiems tikslams įgyvendinti. Asociacijos teisė savarankiškai reglamentuoti savo vidaus tvarką yra konstitucinė teisė. Ieškovai reikalauja, kad teismas, peržengdamas savo kompetencijos ribas, pažeistų atsakovės diskrecijos teisę nustatyti, kokiu būdu medžiojama. Atsakovė negali nei suteikti, nei panaikinti ieškovų teisės medžioti. Reikalavimai dėl įpareigojimo išduoti medžioklės lapus, įtraukimo į medžioklės lapus negali būti tenkinami dėl jų neapibrėžtumo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinys tenkintas, teismas įpareigojo atsakovę užtikrinti ieškovų teisę medžioti asociacijos „Elektrėnų medžiotojų būrelis“ naudojamame medžioklės plotų vienete ir priteisė iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nustatė, kad 2017 m. gegužės 18 d. ieškovai kreipėsi į būrelio pirmininką, prašydami išduoti medžioklės lapus ir kreiptis į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Elektrėnų skyrių dėl šaldiklio įregistravimo. 2017 m. birželio 29 d. raštu ieškovai kreipėsi į atsakovę, prašydami išduoti 2016-2017 metų visuotinių narių susirinkimų ir valdybos posėdžių protokolų kopijas. Ieškovų atstovas advokatas 2017 m. liepos 25 d. prašymu kreipėsi į atsakovę reikalaudamas užtikrinti jų teisę medžioti atsakovės medžioklės plotų vienete ir reikalaudamas pateikti anksčiau reikalautus dokumentus. 2017 m. rugpjūčio 10 d. rašte atsakovė nurodė, kad asociacija nėra priėmusi jokių sprendimų, kuriais būtų apribota ieškovų teisė medžioti. 2017 m. rugpjūčio 23 d. valdybos posėdyje nutarta būrelio medžiotojus suskirstyti į 5 grupes, joms medžioti priskiriant atskirus būrelio naudojamus medžioklės plotų vienetus. Ieškovai priskirti 5-ai grupei, grupės vadovu paskirtas N. R. Šiai grupei medžioti paskirtas (duomenys neskelbtini) miškas ir apylinkės. Nutarta medžioklės lapus išduoti tik grupių vadovams ir būrelio valdybos nariams, kai medžiojama tykojant ir sėlinant. Varyminėse medžioklėse – medžioklės vadovui. Tik išimtiniais atvejais (kai siekiama pabaigti eismo įvykyje sužaloto gyvūno kančias ar individualiai ieškoti buvusios medžioklės metu sužeisto gyvūno ir pan.) medžioklės lapai gali būti išduodami medžioti individualiai. Teismas, apibrėždamas ginčo esmę ir ribas, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ieškovų galimybių realizuoti savo teisę medžioti atsakovei priskirtuose medžioklės vienetuose buvimą bei jų nediskriminavimo kitų asociacijos narių atžvilgiu faktą.
5. Teismas pažymėjo, kad per laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d., iš viso būrelio nariams buvo išduoti 62 medžioklės lapai, iš kurių nė vienas neišduotas ieškovams, nors jie to reikalavo. Iki naujų įstatų įsigaliojimo 2017 m. rugpjūčio 1 d. išduoti 36 medžioklės lapai. Įsigaliojus naujiems įstatams, numatantiems medžioklę tik grupėse, individualiai išduoti medžioklės lapai nebuvo atšaukti. Medžioklės vyko ir pagal individualiai išduotus medžioklės lapus iki 2017 m. lapkričio 7 d./ 8d. Kitiems būrelio nariams buvo išduoti medžioklės lapai, nepaisant naujų įstatų įsigaliojimo ir nesudarytų medžiotojų grupių. Po medžiotojų suskirstymo į grupes 2017 m. rugpjūčio 23 d. valdybos posėdyje medžioklės vyko ir pagal individualiai išduotus medžioklės lapus asmenims, kurie neturėjo teisės juos gauti. Be to, teismas medžioklės bokštelių ir šėryklų nebuvimą (duomenys neskelbtini) miške įvertino kaip nepagrįstą, kadangi 5-os grupės vadovui N. R. buvo išduotas medžioklės lapas. Teismas konstatavo, kad būrelio pirmininko nurodyti medžioklės tvarkos pakeitimai nebuvo kliūtis išduoti medžioklės lapus ir medžioti. Pažymėjo, kad atsakovė bokštelių ir šėryklų nebuvimą grupei priskirtame medžioklės plote vertindama kaip kliūtį grupės nariams medžioti (duomenys neskelbtini) miške, iki bokštelių įrengimo privalo užtikrinti jų teisę medžioti kitais būdais. Teismas sprendė, kad remiantis nustatytų faktų visuma, ieškovai yra diskriminuojami kitų asociacijos narių atžvilgiu, nepaisant jų teisėto intereso ir teisės medžioti.
6. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus dėl ieškovų pasirinkto teisių gynimo būdo neįtvirtinimo įstatyme, kadangi teismo teisė įpareigoti asmenį atlikti pažeistą teisę atkuriančius veiksmus, kaip civilinių teisių gynimo būdas, nustatyta CK. Teismas taip pat pažymėjo, kad teismo įpareigojimas pašalinti ieškovų teisių pažeidimą nenurodant, kokius konkrečius veiksmus jis turi atlikti ar sprendimus priimti, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 14 straipsnio nepažeidžia.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė asociacija Elektrėnų medžiotojų būrelis apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – civilinę bylą nutraukti arba, netenkinus minėto prašymo, ieškinį atmesti, priteisti atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė ir išnagrinėjo ieškovų ieškinį bei patenkino jame išdėstytus reikalavimus, negalinčius būti atskiru teisminio nagrinėjimo dalyku bei nepriklausančius teismo kompetencijai, civilinė byla turėjo būti nutraukta. Skundžiamu sprendimu konstatuotas faktas ir atsakovė įpareigota įgyvendinti ne tik nuo jos valios nepriklausančias pareigas, bet ir materialiųjų teisių bei pareigų nesukūrusį teismo sprendimą;
Atsiliepimas
7.2. Atsakovės teigimu, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nesivadovauta specialiosiomis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintų medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nuostatomis bei nepagrįstai nustatytas ieškovų teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimas. Nauja atsakovės įstatų redakcija ieškovams pateikta 2017 m. rugpjūčio 10 d., todėl ieškovams buvo žinoma, kad po minėtos datos galimybės išduoti medžioklės lapus medžioti individualiai nebeliko. Be to, ieškovai 2017 m. rugpjūčio 23 d. valdybos susirinkime priimtu protokolu įpareigoti iki 2017 m. lapkričio 10 d. gauti žemės sklypų savininkų sutikimus dėl stacionarių medžioklės bokštelių pastatymo. Atsakovė, įregistruodama naujus įstatus bei priimdama minėtą protokolą, tinkamai įgyvendino savo, kaip asociacijos, teises reglamentuoti jos vidaus tvarką bei veiklos laisvės imperatyvą, įtvirtintus Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme;
7.3. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo nuostatų, reglamentuojančių asmenų teisės medžioti įgyvendinimo tvarką bei Medžioklių taisyklių nuostatas, susijusias su medžioklės lapų išdavimu. Remiantis minėtais teisės aktais, ne teismui, bet atsakovei nustatyta išimtinė kompetencija bei diskrecija spręsti dėl medžioklės lapo (ne)išdavimo. Pažymėjo, kad nė vienas iš ieškovų tinkama forma ar būdu nesikreipė į atsakovę dėl galimybių medžioti atsakovės naudojamame medžioklės plotų vienete. Be to, teismas netyrė ir nevertino vieno iš esminių įrodymų – 2016 m. lapkričio 17 d. pareiškimo dėl D. Č. ir 2017 m. lapkričio 17 d. pareiškimo dėl R. S., M. V. ir A. B., kuriuos pasirašiusi didžioji dalis atsakovės narių neišreiškė noro medžioti su ieškovais. Ieškovai, be kita ko, nenurodė kiekvieno iš savo bokštelių vietos žemėlapyje bei jų neįrengė. Atsakovė neturi galimybių įvykdyti teismo sprendimo;
7.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą, įrodymų tyrimą bei vertinimą reglamentuojančias nuostatas, kadangi neatsižvelgė į byloje pateiktų įrodymų visumą. Teismas ginčijamame sprendime nepasisakė dėl į bylą pateiktų 2016 m. lapkričio 17 d. pareiškimų teismams, nagrinėjantiems bylas dėl ieškovų, nepasisakė dėl aplinkybės, kad atsakovė niekada nepareiškė atsisakymo ieškovams išduoti medžioklės lapus ir kad nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos jie į atsakovę ar savo grupės vadovą apskritai nesikreipė. Atitinkamai, teismas neįvertino ieškovų paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, kad jie nuo 2017 m. gegužės mėnesio į atsakovę dėl medžioklės lapų nesikreipė. Į bylą pateiktas susirašinėjimas tarp N. R. ir ieškovų įvertintas išimtinai subjektyviai. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pasiruošimo medžioklei neilgą trukmę.
8. Ieškovai R. S., M. V., A. B. ir D. Č. atsiliepimu teismo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš apeliantės ieškovų naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovų teisių pažeidimo pagrįstos. Atsakovė nevykdo įsiteisėjusių teismo sprendimų, ieškovus toliau diskriminuoja kitų būrelio narių atžvilgiu, jie neturi galimybės medžioti atsakovės naudojamuose medžioklės plotuose. Ieškovai tinkamai įgyvendino teisę į gynybą dėl jiems asociacijos suteiktų teisių pažeidimo, kadangi nauja medžioklės lapų išdavimo tvarka griežtai buvo taikoma tik ieškovų atžvilgiu, tik jie buvo paskirti į naują grupę ir perkelti į kitus miško plotus, kuriuose anksčiau nebuvo medžiojama. Būtent ieškovų atžvilgiu kuriamos įvairios kliūtys bei formalumai, siekiant riboti jų teisę medžioti. Kadangi įstatymas ikiteisminės ginčo nagrinėjimo ar kitos alternatyvios asociacijos narių bei asociacijos ginčų nagrinėjimo tvarkos nenustato, nėra pagrindo teigti, kad ieškinyje keliami reikalavimai nepatenka į teismo kompetencijai priskirtinų nagrinėti klausimų ribas;
Šalies argumentai
8.2. Ieškovų teigimu, apeliantės nurodytoje teismų praktikoje suformuotos prieštaringos išvados ir dėl to pagrindo ja vadovautis nėra. Ginčo atveju ieškovų reikalavimas nėra besąlyginis. Be to, ieškovų reikalavimas nėra siejamas su išskirtinių sąlygų jiems suteikimu ir dėl to atsakovė yra pajėgi užtikrinti ieškovų teises. Kadangi apeliantė nesilaiko jos valdybos sprendimu nustatytos medžioklės lapų išdavimo tvarkos, atsakovei atsisakant išduoti medžioklės lapus ir toliau, ieškovai turėtų teisę kreiptis į antstolį prašydami įpareigoti apeliantę tai padaryti. Ieškovų reikalavimai laikytini vykdytinais, aiškiais ir konkrečiais;
8.3. Reikalavimas apginti asociacijos narių teises teismine tvarka niekaip nepažeidžia asociacijos veikimo laisvės principo, kadangi jos priimami sprendimai negali pažeisti nei teisės aktų nuostatų, nei jos narių teisių. Bylos esmę sudaro ieškovų galimybės realizuoti asociacijos jiems suteikiamas teises. Atitinkamai, apeliantės pareiga yra sudaryti ne formalias, bet realias sąlygas jų teisių realizavimui;
8.4. Apeliantės teiginiai dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo nepagrįsti. Teismo sprendimo motyvuose išdėstyta, kokių konkrečių byloje esančių įrodymų pagrindu buvo padaryta išvada dėl priemonių, siekiant apriboti ieškovų teisę medžioti, ginčo atveju taikymo. Ieškovai pažymėjo, kad į savo būrelio vadovą dėl medžioklės lapų išdavimo kreipėsi raštu, atsakymas buvo gautas tik po ieškovų atstovo kreipimosi į atsakovę. Nėra pagrindo teigti, kad ieškovai elgėsi pasyviai ir dėl to negalėjo medžioti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
10. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė 2018 m. vasario 27 d. N. R. paaiškinimus dėl V medžiotojų grupės medžiotojų elgesio su priedais (medžioklės lapą Nr. 001 ir trumpųjų žinučių išrašus). Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nors kartu su apeliaciniu skundu pateiktų dokumentų prie apeliacinės bylos medžiagos atsakovė prijungti neprašo, apeliaciniame skunde pažymi, kad minėti duomenys reikšmingi vertinant ieškovų ir atsakovės bendravimą medžioklių organizavimo ir dalyvavimo jose klausimais. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo priėmus teismui sprendimą, todėl kartu su apeliaciniu skundu pateiktus dokumentus teismas priima.
11. Ieškinyje buvo keliamas reikalavimas įpareigoti atsakovę (asociaciją Elektrėnų medžiotojų būrelį) užtikrinti ieškovų R. S., M. V., A. B. ir D. Č. (asociacijos narių) teisę medžioti atsakovės naudojamame medžioklės plotų vienete (pagal atsakovės medžiotojų kolektyvo nariams nustatytą tvarką išduoti ieškovams medžioklės lapus, medžiojamųjų gyvūnų licencijas bei įrašyti ieškovus į atsakovės medžiotojų kolektyvo medžioklės lapus, nediskriminuojant ieškovų kitų atsakovės medžiotojų kolektyvo narių atžvilgiu). Pirmosios instancijos teismas pagal bylos faktinius duomenis konstatavo ieškovų diskriminavimo kitų būrelio narių atžvilgiu faktą bei jų galimybių realizuoti savo teisę medžioti apribojimą ir sprendė, kad ieškovams tinkamai realizavus vieną iš civilinių teisių gynimo būdų, įtvirtintą CK 1.138 straipsnio 2 punkte, yra pagrindas įpareigoti atsakovę atlikti pažeistą teisę atkuriančius veiksmus, t. y. įpareigoti ją užtikrinti ieškovų teisę medžioti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodytoms skundžiamo teismo sprendimo išvadoms nepritaria.
12. Pažymėtina, kad asmenų teisės medžioti įgyvendinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas, taip pat Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės.
13. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos medžiotojo teisės - šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete ir medžioklės plotų naudotojams leidus ar pakvietus, jų ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka medžioti šių naudotojų naudojamuose medžioklės plotuose. To paties straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatyta medžiotojo pareiga medžiojant turėti su savimi medžiotojo bilietą bei kitus Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatytus dokumentus.
14. Dokumentai, kuriuos privaloma turėti medžioklės metu, įvardyti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 16 punkte (Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2016 m. lapkričio 24 d. iki 2018 m. sausio 18 d.). Pagal minėtą punktą medžioklės metu privaloma turėti medžiotojo bilietą su žyma, įrašyta ne daugiau kaip prieš vienerius metus, apie duomenų medžiotojų sąvadui pateikimą (ši žyma neprivaloma 1 metus nuo teisės medžioti suteikimo datos), galiojantį medžioklės lapą, galiojantį leidimą laikyti (nešiotis) ginklą ir ginklo, kuriuo medžiojama, pažymėjimą (jei asmeniui toks išduotas), jeigu medžiojama su šaunamuoju ginklu, licencijas medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti, jeigu medžiojami gyvūnai, kurių medžioklė yra licencijuojama.
15. Remiantis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.4 punktu, medžioklės lapas – tai dokumentas, kuriuo medžioklės plotų naudotojas leidžia jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu. Medžioklės lapo pavyzdinė forma patvirtinta Lietuvos Respublik?s aplinkos ministro 2014 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. D1-81. Licencija medžiojamajam gyvūnui sumedžioti – tai dokumentas, suteikiantis teisę sumedžioti jame nurodytą medžiojamąjį gyvūną tam tikru laikotarpiu. Licencija yra užklijuota ant specialios paskirties plombos, skirtos pažymėti sumedžiotą licencijuojamą gyvūną, informacinės plokštelės. Specialios paskirties plomba ir licencija yra neatskiriamos (Taisyklių 2.2 punktas).
16. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškinio reikalavimą ir aukščiau nutartyje nurodytų teisės aktų nuostatas, sprendžia, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo bei Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nuostatas, ieškovai savo teisės medžioti realizavimą siejo su konkrečių dokumentų, t. y. medžioklės lapų ir licencijų medžiojamam gyvūnui sumedžioti, jiems išdavimu. Jokie kiti dokumentai, privalomi turėti su savimi medžioklės metu ir išduotini atsakovės, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 16 punkte nenustatyti. Be to, ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą taipogi pripažįsta, kad atsakovei atsisakant išduoti medžioklės lapus ir toliau, jie turėtų teisę kreiptis į antstolį, prašydami įpareigoti apeliantę tai padaryti. Minėta, ieškinio reikalavimas taip pat konkrečiai išreiškiamas kaip įpareigojimas atsakovei išduoti medžioklės lapus, medžiojamųjų gyvūnų licencijas ir įrašyti juos į medžiotojų kolektyvo medžioklės lapus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio reikalavimų kaip įpareigojimo atsakovei minėtus dokumentus išduoti neformulavimo yra nepagrįsta. Tiek medžioklės tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, tiek ieškovų pozicija suponuoja išvadą apie ieškinio reikalavimą, siejamą su konkrečių dokumentų ieškovams išdavimu, juos išduoti įpareigojant atsakovę – vienintelį atsakovės 2017 m. rugpjūčio 23 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 2017/08/23/01 ir atsakovės įstatų pagrindu tokią galimybę turintį subjektą. Konstatavus išvadas dėl ieškinyje keliamų reikalavimų apimties, žemiau vertintinas ieškovų pasirinktas civilinių teisių gynybos būdas ir teismo išvadų šiuo aspektu pagrįstumas.
17. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos - kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų. Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą - ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt.
18. Byloje pareikšti ieškinio reikalavimai grindžiami ieškovų teisės medžioti ribojimu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad jo teisė įpareigoti asmenį atlikti pažeistą teisę atkuriančius veiksmus numatyta CK 1.138 straipsnio 2 punkte (techninė klaida nurodant, kad tai - CPK 138 straipsnio nuostata), tačiau, teismo vertinimu, ieškinyje nesant suformuluoto reikalavimo įpareigoti atsakovę išduoti konkrečius dokumentus, minėtų argumentų neplėtojo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nevertino ir neatskleidė, koks civilinių teisių gynybos būdas šiuo atveju yra taikomas. Jei buvo nuspręsta taikyti CK 1.138 straipsnio 2 punkte apibrėžtą teisių gynybos būdą (iki teisės pažeidimo buvusios padėties atkūrimas), nedetalizuota, kaip konkrečiai tokia padėtis turėtų būti atkurta ir abejonės dėl tokio sprendimo vykdymo nepašalintos. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas teisių gynybos būdas gali būti taikomas atsakovei nustatant konkrečius veiksmus, kuriuos atlikus būtų atkurta iki konkretaus teisės pažeidimo buvusi padėtis. Minėtiems įpareigojimams nustatyti reikia įvertinti ir tiksliai apibrėžti tiek konkretų teisės pažeidimą bei reikalavimą jį pašalinti, tiek veiksmus, kuriais buvusi iki pažeidimo padėtis būtų atkurta.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovų reikalavimai įpareigoti ieškovams išduoti medžioklės lapus, medžiojamųjų gyvūnų licencijas ir įrašyti juos į medžiotojų kolektyvo medžioklės lapus yra neapibrėžti. Tokių reikalavimų patenkinimu nebūtų pašalintas joks konkretus pažeidimas, sprendimo vykdymas būtų neaiškus, sąlygotų teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Sutiktina su ieškovais, kad ginčo esmę sudaro jų galimybės realizuoti teisę medžioti, tačiau ieškovų reikalavimų pagrįstumas galėtų būti įvertintas tinkamai suformulavus ieškinio dalyką, t. y. nurodant panaikinti konkretų atsisakymo išduoti jiems minėtus dokumentus pagrindą, ginčijant, jų manymu, neteisėtas asociacijos įstatų nuostatas, priimtus valdybos sprendimus ir pan. Šiuo atveju pritartina atsakovės pozicijai, kad jokie konkretūs sprendimai, apribojant ieškovų teisę medžioti, nebuvo priimti.
20. Kadangi tiek ieškinio dalyko tinkamas suformulavimas bei civilinių teisių gynybos būdo pasirinkimas, tiek minėtų aplinkybių įvertinimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos nagrinėjimą iš naujo visa apimtimi naujais aspektais, tokiu būdu iš esmės būtų apribota byloje dalyvaujančių asmenų teisė į apeliaciją, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame sprendime teismas išvadas grindė iš esmės ieškovų padėties sugretinimu su kitų atsakovės narių padėtimi. Šiuo aspektu, viena vertus, manytina, kad vien tik tam tikro kiekio medžioklės dokumentų kitiems atsakovės nariams išdavimas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti ieškovų diskriminavimo faktą. Minėtos išvados formulavimui reikalingas detalus visų reikšmingų aplinkybių kitiems subjektams išduodant medžioklės dokumentus įvertinimas, analizuotini visi dokumentų kitiems nariams išdavimo pagrindai ir priežastys. Kita vertus, minėtų aplinkybių detalesnis ištyrimas apeliacinės instancijos teismo išvadų dėl ieškovų suformuluoto ieškinio dalyko, pasirinkto civilinių teisių gynybos būdo ir pirmosios instancijos teismo išvadų minėtais aspektais nepaneigia.
22. Papildomai pažymėtina, kad atsakovės asociacijos „Elektrėnų medžiotojų būrelis“ teisinė forma yra asociacija. Asociacija yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus (Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Asociacija veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, CK, Asociacijų bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir veiklą grindžia savo įstatais (Asociacijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje (Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Vertinant ieškovų reikalavimų pagrįstumą atsižvelgtina ir į asociacijos teisę veikti savarankiškai bei pasirinkti medžiojimo tvarką.
23. Bylą pirmosios instancijos teismui grąžinant nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.