Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. patikslintą skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) nutarimu „Dėl nuteistojo perkėlimo“ (dokumentas registruotas 2021-10-15 Nr. NN-491), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69 str. 1 d. 3 p. 6 dalimi, Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo 5 punktu, 7 punktu, atsižvelgus į 2021-10-10 tarnybiniame pranešime Nr. 41-10977 nurodytas aplinkybes bei siekiant užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo V. A. priežiūrą ir saugumą buvo nutarta jį perkelti iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI-K tęsti bausmės atlikimo.

Departamentas, vykdydamas teismo nutartį, nutarimu vadovaujantis BVK 69 str. 1 d. 3 p. 6 d. ir Nuteistųjų perkėlimo iš vienos įstaigos į kitą tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2020-07-02 įsakymu Nr. V- 208 3, 7 punktais perkėlė jį iš Šiaulių TI-K į Pravieniškių PN-AK. Iš to darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2021-11-25 iki 2022-05-11 Šiaulių TI-K buvo laikomas neteisėtai.

Teigia, kad iš to darytina išvada, kad Pravieniškių PN-AK negalėjo net siūlyti jį perkelti iš pataisos namų įstaigos į kalėjimą atlikti tolimesnės laisvės atėmimo bausmės. Dėl Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų buvo perkeltas iš pataisos namų į kalėjimą, kur patyrė neigiamas pasekmes.

Nurodo, kad Departamentas, žinodamas, jog nurodydamas perkelti jį iš pataisos namų į kalėjimą pažeidžia baudžiamojo kodekso nuostatas, privertė jį būnant kalėjime kęsti minėtas pasekmes.

Šiaulių TI-K priimdamas jį į Šiaulių TI-K atlikti tolimesnės laisvės atėmimo bausmės pažeidė BK nuostatas. Šiaulių TI-K turėjo kreiptis į Departamentą su prašymu atšaukti nutarimą perkelti jį iš pataisos įstaigos į kalėjimą. Tačiau to nepadarė. Kalino, kol jis pats neišsireikalavo kreiptis administraciją į teismą, kad grąžintų toliau atlikti bausmės pataisos namuose. Dėl tokio Šiaulių TI-K neveikimo ir laikymo jo kalėjime patyrė neigiamas pasekmes.

Nurodo, kad atsakovės atsovai nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų, savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė jam žalos. Dėl laikymo sąlygų Šiaulių TI-K pablogėjo sveikata, emocinė būklė. Šios įstaigos ginčui aktualiu laikotarpiu neužtikrino jo teisės aktais reglamentuotų kalinimo sąlygų. Šiaulių TI-K neužtikrino, jog nebūtų priverstas kvėpuoti tabako dūmais. Jeigu atsakovės atstovai būtų veikę taip, kaip reglamentuoja įstatymai, nebūtų kalinamas žymiai blogesnėmis sąlygomis, negu reglamentuoja įstatymai. Jeigu Šiaulių TI-K pareigūnai vadovaudamiesi Tabako kontrolės 19 straipsnio 1, 4 dalių nuostatomis būtų kalinę jį su nerūkančiaisiais asmenimis, nebūtų priverstas kvėpuoti dūmais užterštu oru, būtų nepatyręs dusulio priepuolių, būtų galėjęs tinkamai išsimiegoti. Nebūtų patyręs didžiulio psichologinio sukrėtimo, būtų nepablogėjusi sveikata, savijauta. Nekiltų emocinė depresija, neiškiltų kitos problemos. Todėl mano, yra visos sąlygos kilti neturtinės žalos atsiradimui.

Be to, pareiškėjas skunde yra nurodęs, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK buvo pažeista jo teisė į orumą, neturint galimybių prausiantis prisidengti savo kūno nuo kitų asmenų.

Paaiškina, kad pareiškėjo perkėlimas buvo inicijuotas atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2021-03-01 nutartimi iš Kauno apygardos teismo 2020-10-07 nuosprendžio pašalinta nuoroda dėl bausmės atlikimo įstaigos, taip pat nutartyje nurodoma, kad pareiškėją į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Departamento, nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimui nusiųs kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Pareiškėjas yra baustas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, todėl vadovaujantis BVK 83 straipsnio nuostatomis, paskirtą laisvės atėmimo bausmę turi atlikti kalėjime. Įstaigoje nepakako vietų tokios kategorijos nuteistajam, kuriam Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi pašalino nuorodą dėl bausmės atlikimo pataisos įstaigoje, todėl vadovaujantis BVK 83 straipsnio nuostatomis bausmę turi atlikti kalėjime. Siekiant užtikrinti veiksmingesnę pareiškėjo priežiūrą bei saugumą, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, Departamento direktoriaus 2021-10-15 nutarimu Nr. NN-491, pareiškėją buvo nuspręsta perkelti iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI-K tęsti bausmės atlikimo.

Atkreipia dėmesį, jog dušų įrengimas be atskirų kabinų yra analogiškas visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo ir dušų patalpų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtas nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo. Pravieniškių PN-AK šiuo aspektu nuteistiesiems nėra sudarytos išimtinai kitokios (blogesnės) sąlygos, negu likusiai visuomenės daliai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus dėl to, jog jį galėjo stebėti kiti kartu besimaudantys asmenys, laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo neturtinės žalos atsiradimui. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog pareiškėjas būtų buvęs kalinamas kankinančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad dėl minėtų pažeidimų būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai stengęsis sukelti nepatogumus pareiškėjui. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos.

Nurodo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konsultuotas dėl gyvenimo sąlygų pablogėjimo, patirto psichologinio sukrėtimo, kuriuos galėjo sukelti galimai neteisėtas jo perkėlimas iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI. Pareiškėjas planuodamas kreiptis su skundu į teismą, kreipėsi į pataisos namų psichologus, vien tam, jog būtų užfiksuotas toks kreipimasis ir tokį įrodymą galėtų pateikti nagrinėjant bylą ir tokiu būdu pasipelnyti iš Lietuvos valstybės. Šiuo atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina būtent iš jo neperkėlimo į kitus pataisos namus, o šiuo atveju nustačius, kad pareiškėjo teisės nurodytu aspektu nebuvo pažeistos, nėra pagrindo teigti, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai.

Teismų praktikoje neturtine žala yra pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Pareiškėjas deklaruoja, kad patyrė neturtinę žalą, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Departamento nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu CK 6.250 straipsnio prasme, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių kilti atsakovės atstovų atsakomybei – įstaigų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio. Pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, kuo grindė prašomos sumos apskaičiavimą, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi būti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimą. Atsižvelgiant į paminėtą, pareiškėjo skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas V. A. prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos už laikotarpį nuo 2021-11-25 iki 2022-05-11 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Neturinę žalą kildina dėl neteisėtų institucijų veiksmų dėl įvykdyto neteisėto jo perkėlimo iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI atlikti tolimesnę laisvės atėmimo bausmę, dėl ko gyvenimo sąlygos gerokai pablogėjo, patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, pablogėjo sveikata, savijauta, kilo emocinė depresija ir kitos problemos.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš proceso šalių pasitraukia iš bylos (asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, institucijos ar organizacijos reorganizavimas arba likvidavimas, reikalavimo perleidimas), teismas tą proceso šalį pakeičia jos teisių perėmėju. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo dalyvavimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, vietoj kurio dalyvauja teisių perėmėjas (ABTĮ 54 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. liepos 20 d. nutarimo Nr. 769 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžias biudžetine įstaigas“ nuo 2023 m. sausio 1 d. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos reorganizuotas į Lietuvos kalėjimų tarnybą. Šiaulių tardymo izoliatorius, Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija nuo 2023 m. sausio 1 d. tapo Lietuvos kalėjimų tarnybos administraciniais padaliniais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo Lietuvos Respublikos atstovu šioje byloje laikytina Lietuvos kalėjimų tarnyba.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuteistas Kauno apygardos teismo 2020-10-07 nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje bei 253 straipsnio 1 dalyje, už kurias paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Lietuvos apeliacinio teismo 2021-03-01 nutartimi (baudžiamoji byla Nr. 1A-101-487/2021) iš Kauno apygardos teismo 2020-10-07 nuosprendžio pašalinta nuoroda dėl bausmės atlikimo įstaigos.

Pravieniškių PN-AK administracija, 2021-10-10 Departamentui pateikė tarnybinį pranešimą Nr. 41-10977, kuriame rekomendavo nuteistąjį V. A. perkelti tęsti bausmės atlikimą į Šiaulių tardymo izoliatorių.

2021-10-15 Departamento nutarimu Nr. NN-491 „Dėl nuteistojo perkėlimo“ V. A. tolimesniam bausmės atlikimui nuo 2021-10-20 buvo perkeltas į Šiaulių TI.

Taip pat nustatyta, kad 2022-03-29 Šiaulių TI teikimu Nr. 14-3090 kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl nuosprendžio vykdymo metu susijusių klausimų išsprendimo, kuriame prašė patikslinti pareiškėjo laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą.

Kauno apygardos teismas 2022-04-15 nutartimi, nutarė Kauno apygardos teismo 2020-10-07 nuosprendžiu V. A. paskirtą galutinę subendrintą 11 metų laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

Pareiškėjas Departamento 2022-05-04 nutarimu Nr. NN-121 „Dėl nuteistojo perkėlimo“ buvo perkeltas nuo 2022-05-11 iš Šiaulių TI į Pravieniškių PN-AK tęsti bausmės atlikimą.

Taigi, nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021-10-20 iki 2022-05-11 buvo laikomas Šiaulių TI (2022-11-17 Pažyma dėl V. A.).

Taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022-01-20 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI1-1341-983/2022 panaikino Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021-10-15 nutarimą Nr. NN-491 „Dėl nuteistojo perkėlimo“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022-12-21 nutartimi sprendimą paliko galioti. Taigi, sprendimas įsiteisėjęs.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas ir CK) ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra akcentavęs jog tam, kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 str. 4 d. įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 d. aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822- 619/2009). Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog nenustačius bent vienos iš nurodytų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 str. nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (pavyzdžiui, bylos Nr. A5-665/2005, A525-1355/2010, A62-932/2011).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pažymėtina tai, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje A438-336/2012 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr. pvz., 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-450-520/2019). Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr. pvz., LVAT 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-552/2019, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1570-629/2019).

Dėl pareiškėjo perkėlimo bausmės atlikimui iš pataisos namų į kalėjimą laikotarpiu nuo 2021-11-25 iki 2022-05-11 teisėtumo.

Kaip nustatyta, Departamento 2021-10-15 nutarimas, kuriuo pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021-10-20 iki 2022-05-11 buvo perkeltas atlikti bausmę Šiaulių TI, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022-01-20 sprendimu yra panaikintas, pripažintas neteisėtu. Vykdant šį teismo sprendimą, Departamentas 2022-05-04 nutarimu Nr. NN-121 „Dėl nuteistojo perkėlimo“ nutarė perkelti pareiškėją iš Šiaulių TI į Pravieniškių PN-AK tęsti bausmės atlikimą. Todėl teismo vertinimu, šiuo aspektu pareiškėjo perkėlimas atlikti bausmę kalėjime yra laikytinas Departamento neteisėtu veiksmu.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2020-07-02 įsakymu Nr. V-208 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo 3 punkto nuostatomis, nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą perkeliamas KD direktoriaus nutarimu dėl nuteistojo perkėlimo (toliau – nutarimas) arba KD direktoriaus įsakymu dėl nuteistojo perkėlimo (esant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 88¹ straipsnio 4 dalies pagrindui); 7 punkto nuostatomis, nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą pataisos įstaigą galimas siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems arba palengvinti socialinę reabilitaciją, arba užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą; bei Aprašo 17 punkto nuostatomis, perkeliančioji įstaiga, gavusi pasirašytą nutarimą ar Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymą dėl nuteistojo perkėlimo, organizuoja nuteistojo perkėlimą iš vienos pataisos įstaigos į kitą.

Teismas sprendžia, kad vien dėl to, jog Pravieniškių PN-AK teikė tarnybinį pranešimą dėl pareiškėjo perkėlimo į kalėjimą, tai nėra pagrindas konstatuoti Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, kadangi toks teikimas jokių teisių ir pareigų dar nesukuria, kadangi sprendimą dėl nuteistojo perkėlimo į kitą laisvės atėmimo bausmę vykdančią intituciją priima Departametas. Taip pat pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti ir Šiaulių TI neteisėtų veiksmų šiuo aspektu. Pareiškėjo argumentas, kad ši įstaiga nesiėmė veiksmų aiškintis aplinkybes dėl jo perkėlimo, tokiu būdu atliko neteisėtus veiksmus, yra nepagrįsti. Teisės aktai nustato pareiškėjui pareigą ginti savo teises, skųsti jo atžvilgiu priimtus sprendimus dėl bausmės atlikimo vykdymo (BVK 183 straipsnis). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Šiaulių TI 2022-03-29 teikimu Nr. 14-3090 kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl nuosprendžio vykdymo metu susijusių klausimų išsprendimo, kuriame prašė patikslinti pareiškėjo laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą. Todėl įvertinus nurodytus argumentus, teimas konstatuoja, kad dėl neteisėto pareiškėjo perkėlimo ginčo laikotarpiu nuo 2021-11-25 iki 2022-05-11 atlikti bausmės atlikimą į Šiaulių TI Departamentas atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko pareiškėjui kilo neigiamos pasekmės (CK 6.246 str. - 6.247 str., 6.249 str).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad dėl neteisėto jo perkėlimo į kalėjimą, jo gyvenimo sąlygos gerokai pablogėjo. Prarado teisę daugiau kartų paskambinti telefonu, daugiau gauti pasimatymų, ilgiau pasivaikščioti gryname ore. Be to, atlikinėjant bausmę pataisos namuose, galėdavo naudotis virtuvėle, kurioje galėjo virti valgyti. Galėjo eiti į įvairius užsiėmimas be pareigūnų palydos. Nereikėjo būti kameroje uždarytam visą parą. Teigia, kad dėl to patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, pablogėjo sveikata, savijauta, kilo emocinė depresija. Kilo kitos problemos.

Nors pareiškėjas nurodo kilusias jam neigiamas pasekmes, t. y. negalėjimą daugiau kartų paskambinti telefonu, gauti daugiau pasimatymų, ilgiau pasivaikščioti gryname ore, naudotis savarankiškai virtuvėle ir kt., tačiau šioms konkrečioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių detalesnių paaiškinimų bei įrodymų. Į bylą pateikta 2022-11-25 Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2021-11-25 iki 2022-05-11 pareiškėjas buvo konsultuotas Resocializacijos skyriaus psichologų dėl gyvenimo sąlygų pablogėjimo, patirto didelio psichologinio sukrėtimo, emocinės depresijos, kuriuos galėjo sukelti neteisėtas jo perkėlimas iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016). Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.). Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti iš Departamento 3000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra žymiai per didelė, neprotinga, neproporcinga ir neteisinga, neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų dėl nustatyto pažeidimo. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytus Departamento neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjo perkėlimo iš pataisos namų į kalėjimą, į pažeidimo trukmę, vadovaudamasis aktualia teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padaryto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti proporcinga, protinga suma yra 500 Eur.

Dėl šios priežasties pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, neturtinei žalai atlyginti priteisiant 500 Eur sumą.

Pareiškėjas skunde buvo nurodęs, kad jis neturtinės žalos atlyginimą kildina ir dėl to, kad buvo patalpintas Šiaulių TI kartu su rūkančiais asmenimis. Tačiau 2023-01-10 pateikęs rašytinius paaiškinimus, nurodė, kad atvykus jam buvo duoti dokumentai, kuriuos pasirašė neperskaitęs, kad gali būti su rūkančiaisiais, todėl pretenzijų dėl laikymo su rūkančiaisiais asmenimis negali pareikšti. Pats kaltas, kad per neapsižiūrėjimą pasirašė dokumentus. Į bylą pateikta pareiškėjo apklausos anketa Nr. 116-1699, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas yra rūkantis. Todėl įvertinus tai, kad pareiškėjas iš esmės dėl to pretenzijų nereiškia, teismas plačiau apie tai nepasisako.

Pareiškėjas skunde nurodo ir tai, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose buvo pažeista jo teisė į orumą, neturint galimybių prausiantis prisidengti savo kūno nuo kitų asmenų.

Nagrinėjamu atveju teismas visiškai sutinka su Pravieniškių PN-AK atsiliepime nurodytais argumentais dėl minimo pareiškėjo teisių pažeidimo, kadangi pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, jog atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose buvo pažeista jo teisė į orumą, neturint galimybių prausiantis prisidengti savo kūno nuo kitų asmenų.

Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė jokių detalių išsamių ir pagrįstų konkrečių šio neva jo teisių pažeidimo aplinkybių, t.y. kada tiksliai buvo pažeista jo teisė, kokiomis aplinkybėmis, neįvardina kokius galimai neteisėtus veiksmus pataisos namų administracija atliko ar neveikė, nėra ir duomenų, kad su atitinkamo turinio skundais ar prašymais būtų kreipęsis į įstaigos administraciją ar kitas kompetetingas įstaigas. Pažymėtina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Pagal BVK 10 straipsnį bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymuose nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir teismo nuosprendyje. Nuteistųjų teisių bei laisvių suvaržymus, tam tikrus draudimus ir (ar) pareigas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų ir įrodymų, kad dėl minėtų pažeidimų būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai stengęsis sukelti nepatogumus pareiškėjui. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos. Todėl nėra jokio pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 103 straipsnio 1 dalimi, 107-108 straipsniais, 152 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. A. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Lietuvos kalėjimų tarnybos 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui V. A..

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.