Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2022-12-21 · Administracinė byla Nr. eTA-1422-1047/2022

Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-21
Bylos Nr.
eTA-1422-1047/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03753-2021-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Beata Martišienė (pirm.), Gintaras Kryževičius
Atsakovas
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Pareiškėjas
V. A.
Administracinė byla Nr. eTA-1422-1047/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03753-2021-6Procesinio sprendimo kategorija 37.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas V. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Kalėjimų departamentas) 2021 m. spalio 15 d. nutarimą Nr. NN-491 „Dėl nuteistojo perkėlimo“ (toliau – ir Nutarimas) .

2. Pareiškėjas nurodė, kad jam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo vienuolikai metų bausmė. Pareiškėjas bausmę atlikinėjo Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), tačiau Kalėjimų departamento Nutarimu 2021 m. spalio 20 d. buvo perkeltas į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – ir Šiaulių TI). Pravieniškių PN-AK ir Šiaulių TI yra skirtingų rūšių pataisos įstaigos, todėl su tokiu perkėlimu pareiškėjas nesutiko. Nutarimas prieštarauja Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 7 d. nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. 1-166-966/2020. Jei teismas nustatė, kad nuteistasis asmuo turi atlikti bausmę tam tikroje vietoje, šios nuostatos kita, neteisminė institucija, negali pakeisti. Asmuo pradėjęs atlikinėti bausmę pagal nuosprendį, kuris nustato bausmės atlikimo vietą, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jo teisinė padėtis nebus keičiama, o jei keičiama – tai tik pagal įstatymą.

3. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas, priimdamas Nutarimą, rėmėsi Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-208 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 3 punktu, tačiau šis teisinis reguliavimas neturėtų būti taikomas pareiškėjui. Remiantis Tvarkos aprašo 3 punktu, tuo pačiu remiamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 881 straipsniu, kuris nustato nuteistųjų perkėlimo ir grąžinimo iš kalėjimo į pataisos namus tvarką. Pareiškėjui netaikytinas šis straipsnis, kadangi jis jokių pažeidimų nėra padaręs. Tvarkos aprašo 7 punktas numato, kad perkėlimas yra organizuojamas siekiant apriboti nuteistojo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją ar užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą. Pareiškėjas nė vieno iš minėtų kriterijų neatitinka, todėl jo perkėlimas yra nepagrįstas. Nutarimu yra siekiama užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, tačiau susipažinus su Pravieniškių PN-AK 2021 m. spalio 10 d. tarnybiniu pranešimu, matyti, kad perkėlimas buvo organizuojamas dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų trūkumo. Šios organizacinės priemonės niekaip nesusiję su pareiškėjo veiksmingesne priežiūra ir saugumu. Be to, pareiškėjas bausmę atlikinėjo pataisos namuose, o dėl jo perkėlimo į kalėjimą niekas pareiškėjo sutikimo neklausė.