Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. P. ir J. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-45472-994/2025 pagal pareiškėjų L. P. ir J. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, valstybės įmonė Registrų centras, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjų L. P. ir J. Ž. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašydamos nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad nuosavybės teisę įrodantys dokumentai – 2010 m. liepos 20 d. Vilniaus apskrities archyvo pažyma Nr. (8.12)-V5-1726 su priedais – išrašais iš 1967-1995 metų (duomenys neskelbtini) seniūnijos ūkinių knygų, įrodantys gyvenamojo namo ir ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę, bei 2024 m. gruodžio 4 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma apie įrašus ūkinėse knygose Nr. 30AS2-14 – priklauso L. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirusiam (duomenys neskelbtini), kurio pavardė ūkinėse knygose kai kur nurodyta „L.“, „L.“, „L.“, vardas „L.“, gimimo data – „(duomenys neskelbtini)“, ir nesutampa su L. L. gimimo pažymoje, gimimo liudijime bei mirties liudijime nurodytu vardu, pavarde bei gimimo data. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjoms nustatė septynių dienų terminą nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti valstybės įmonės Registrų centro nurodomą pateiktą Seniūnijos pažymą; aiškiai suformuluoti reikalavimą (pareiškimo dalyką), sukeliantį pareiškėjoms teisines pasekmes; nurodyti aktualius dokumentus, kurių pagrindu turi būti registruojama nuosavybės teisė; svarstyti klausimą dėl valstybės įmonės Turto banko ir valstybės įmonės Registrų centro įtraukimo į bylą aktualumo. Pareiškėjos, šalindamos pareiškimo trūkumus, pateikė patikslintą pareiškimą, kuriame patikslino reikalavimą, suinteresuotu asmeniu, be kita ko, nurodė valstybės įmonę Registrų centrą, pažymėjo, jog Seniūnijos pažyma pateikta prie pirminio pareiškimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjos visų teismo nutartyje nurodytų pareiškimo trūkumų tinkamai nepašalino, t. y. aiškiai nesuformulavo reikalavimo, kuris sukeltų pareiškėjoms materialiąsias teisines pasekmes, neišvardino atskirų aktualių dokumentų, kurių pagrindu turi būti registruojama nuosavybės teisė.

16. Apeliantės savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog pareiškime išdėstytas aiškus reikalavimas, kokį juridinę reikšmę turinį faktą pareiškėjos prašo nustatyti, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinį faktą ir kodėl šis prašomas nustatyti faktas sukels joms teisines pasekmes; nurodyta, kad kitu būdu pareiškėjos negali gauti įrodymų; pareiškime nurodyti konkretūs dokumentai, kurių pagrindu turi būti registruojama nuosavybės teisė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, turi pagrindo iš esmės sutikti su šiais apeliančių argumentais.

17. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Taigi teisė kreiptis į teismą apima ir pareiškimus teismui ypatingosios teisenos bylose, kadangi asmuo, prašydamas teismo nustatyti ypatingosios teisenos tvarka juridinį faktą, kartu netiesiogiai prašo apginti ir jo teisę, atsiradusią dėl to fakto.

18. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio (pareiškimo) priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą, įgyvendinimą, buvimu. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida), atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-1120/2024, 27 punktas).

19. Kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškinio (pareiškimo) ir jam keliamų reikalavimų, yra pažymėjęs, jog dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę, ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Bendrai yra pripažįstama, jog tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018, 28 punktas; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019).

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatymo nustatyta pareiškėjų pareiga dar iki kreipiantis su pareiškimu į teismą suformuluoti pareiškimo pagrindą ir dalyką, negali būti aiškinama taip, kad iš pareiškėjų kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Be to, įpareigojimas šalinti pareiškimo trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas pareiškimas yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais pareiškime esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena suinteresuotiems asmenims. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu iškviesti pareiškėjas, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti pareikštų reikalavimų esmę ir galutinai suformuluoti pareiškėjų reikalavimus, įrodymus, įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis ir atlikti kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje (CPK 230 straipsnis). Taigi, iš esmės pareiškimo trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo pareiškimo dalyko ar pagrindo formulavimo apskritai iš pareikšto pareiškimo yra neaiškus pareiškėjų reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio (pareiškimo) trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

21. Nagrinėjamu atveju tiek pateiktame pareiškime, tiek patikslintame pareiškime pareiškėjų nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškimo reikalavimais; nurodyta, kokiam tikslui reikia nustatyti juridinį faktą ir kodėl šis prašomas nustatyti juridinis faktas sukels pareiškėjoms teisines pasekmes; taip pat išvardinti dokumentai, kurių pagrindu turi būti registruojama nuosavybės teisė. Atsižvelgiant į pareiškimo pagrindą ir dalyką, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškimo pagrindas ir dalykas yra visiškai neaiškus ir dėl to teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Minėta, jog įstatymo nustatyta pareiga dar iki kreipiantis su pareiškimu į teismą suformuluoti pareiškimo pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš pareiškėjų kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikštų reikalavimų pagrįstumą, be to, jeigu pareiškimo pagrindas ir/ar dalykas nėra pakankamai aiškiai suformuluotas, jo patikslinimo klausimas galėtų būti sprendžiamas teismo posėdžio metu.

22. Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, todėl be teisėto pagrindo ir formaliai konstatavo, kad nėra pašalinti pareiškimo trūkumai, ir šiuo pagrindu pareiškimą laikė nepaduotu. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis naikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

23. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi šios bylos klausimų sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų L. P. ir J. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.