Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-08-29 · Administracinė byla Nr. eI3-8892-438/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-08-29
Bylos Nr.
eI3-8892-438/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01426-2024-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Aušrelė Mažrimienė, Romanas Klišauskas, Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-8892-438/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01426-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; (S) 55.1.3
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 29 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušrelės Mažrimienės ir Rūtos Miliuvienės,

sekretoriaujant Vaidai Damašienei,vertėjaujant O. V.,dalyvaujant pareiškėjui, jo atstovei advokato padėjėjai A. M.,atsakovo atstovei P. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl 2024 m. kovo 21 d. sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 24S84469, kuriuo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Lietuva, LR) (toliau – ir Skundžiamas sprendimas), bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi LR pakeitimo.

Nurodo, kad Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Atsakovas, atsižvelgdamas į Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) vertinimą, kad jo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, Skundžiamu sprendimu atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi.

Vertina, kad Migracijos departamentas nepagrįstai sprendė, jog jis kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi savo sprendimą iš esmės grindė tik VSD pateikta išvada, o ne nustatytais faktais bei jo paties nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl ko priėmė neobjektyvų ir nepagrįstą sprendimą. Abstrakčiai nurodoma jo darbo vieta, nenurodant nei pareigų, nei atliekamų darbo funkcijų, nei kitų reikšmingų aplinkybių susijusių su jo darbo vieta, kurios gali būti identifikuojamos kaip darančios įtaką, tuo tarpu ir vertinant jį, kaip asmenį, kuris galėtų kelti pavojų visuomenės saugumui. Atsakovas neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad būtų priimtas argumentuotas sprendimas, pagrįstas objektyviais duomenimis, faktais. Atsakovas nepakankamai bendradarbiavo, prieš priimdamas Skundžiamą sprendimą neatskleidė jam gautos informacijos, neiškvietė į apklausą ir net neleido apsiginti nuo iškeltų įtarimų bei nesudarė galimybių pateikti paaiškinimus bei oficialius įrodymus, paneigiančius atsakovo įtarimus. Atsakovas neįvertino ir nepateikė argumentų dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui bei tokios grėsmės galimybės akivaizdumo ir individualios jo situacijos. Mano, kad Skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Paaiškina, kad nuo 2015 m. iki 2021 m. gegužės 20 d. dirbo Baltarusijos Respublikos (toliau – ir Baltarusija) banke „Belarusbank“ apsaugininko pareigose. Einat šias pareigas, pasirašė darbdavio pateiktas instrukcijas, kuriose nurodytos jo pareigos ir kurias faktiškai atliko dirbant apsaugininko darbą. Nėra aiškus ryšis tarp jo dirbto darbo apsaugininko pareigose ir galimos grėsmės visuomenės saugumui.

Pažymi, jog nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. dirba Lietuvoje tarptautinio krovinių vežimo keliais vairuotoju. Turi pastovų darbą, nusistovėjusį darbo grafiką ir reguliarias, pastovias pajamas, t. y. užtikrintas dėl pragyvenimo šaltinio ir gebėjimo išlaikyti savo šeimą.

Akcentuoja, kad darbo santykius su „Belarusbank“ banku nutraukė 2021 m. gegužės 20 d., t. y. iki sankcijų įvedimo. Lietuvoje 2021-2022 m. jam buvo išduotos dvi nacionalinės vizos, o 2022 m. balandžio 26 d. išduotas leidimas gyventi, t. y. Migracijos departamentui žinant aplinkybę apie jo darbo vietas, o taip pat apie 2022 m. vasario mėn. Europos Sąjungos įvestas sankcijas Baltarusijos bankui „Belarusbank“. Nuo 2022 m., išduodant jam leidimą gyventi, nėra pasikeitusios aplinkybės, kurios sąlygotų priešingą sprendimo priėmimą – atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi. Todėl nėra suprantamas ir aiškus sprendimo pagrindas, kaip buvo identifikuota keliama grėsmė.

Teigia, kad Skundžiamas sprendimas paveikia ne tik jo teisę į darbą, bet ir Lietuvos įmonių interesus, kurių veikla - tarptautiniai krovinių vežimai, tiesiogiai priklauso nuo darbuotojų (vairuotojų), kurių Lietuvoje ypatingai trūksta.

Tvirtina, kad pildydamas klausimyną Migracijos departamentui pareiškė, jog nepalaiko Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje, taip pat nepalaiko Baltarusijos vykdomos politikos, tačiau jis yra vienas iš daugelio šios valstybės gyventojų, kurie negali pakeisti valstybės rėžimo, taip pat nėra galimybės palikti namų, turto, išvykti gyventi į kitą valstybę. Nėra pagrindo abejoti jo pažiūromis ir išreikšta pozicija dėl Rusijos ir Baltarusijos vykdomų veiksmų.

Pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdžio metu palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjas 2024 m. sausio 24 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą Nr. 2312-LLGK-1959 pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, ketindamas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Atsakydamas į Klausimyno klausimus, nurodė, kad 2015-2021 m. dirbo Baltarusijos ,,Belarusbank“ banke. Migracijos departamentas gavo VSD išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos „Belarusbank“ banke, privalėjo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti jos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Migracijos departamentas, įvertinęs VSD išvadą ir kitus duomenis, priėmė Skundžiamą sprendimą.

Remiasi UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 straipsnio 4 dalimi. Pabrėžia, kad VSD išvada yra pagrįsta darbu Baltarusijos banke, lojalumu jai, t. y. remiantis asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo darbu). Reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui.

Pažymi, kad Skundžiamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Migracijos departamentas atliko pareiškėjo vertinimą (įvertino jo socialinius, šeimyninius, ekonominius ryšius).

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Skundžiamas sprendimas priimtas pagal Migracijos departamento kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingas ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus.

Paaiškina, kad VSD 2024 m. kovo 8 d. raštu Nr. 18-2305 Migracijos departamentui pateikė vertinimą, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas, pildydamas klausimyną, nurodė, kad 2015–2021 m. dirbo Baltarusijos „Belarusbank“ banke. Baltarusijos bankų sektorius yra labai koncentruotas, o valstybiniai bankai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoja arba vykdo veiklą Baltarusijos vyriausybės vardu. „Belarusbank“ yra didžiausias bankas Baltarusijoje, užimantis pirmaujančias pozicijas Baltarusijos bankų sistemoje pagal akcinį kapitalą, turtą, paskolas, indėlius. 2022 m. vasario mėn. Europos Sąjunga, reaguodama į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, bankui „Belarusbank“ įvedė sankcijas. Pareiškėjas, dirbdamas ,,Belarusbank“, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pareiškėjo susiformavę ryšiai dėl eitų pareigų „Belarusbank“ gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių įrodymų ir duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 24S84469 teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 21 d. pareiškėjas, Baltarusijos pilietis, ketindamas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi. Atsakydamas į Klausimyno 2 klausimą (Nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz., karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos)) nurodė, kad 2015-2021 m. dirbo Baltarusijos „Belarusbank“ banke.

Iš VSD 2024 m. kovo 8 d. išvados Nr. 18-2305 (toliau – ir Išvada) nustatyta, kad pareiškėjas 2015-2021 m. dirbo Baltarusijos „Belarusbank“ banke. Baltarusijos bankų sektorius yra labai koncentruotas, o valstybiniai bankai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoja arba vykdo veiklą Baltarusijos vyriausybės vardu. „Belarusbank“ yra didžiausias bankas Baltarusijoje, užimantis pirmaujančias pozicijas Baltarusijos bankų sistemoje pagal akcinį kapitalą, turtą, paskolas, indėlius. 2022 m. vasario mėn. Europos Sąjunga, reaguodama į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, Baltarusijos bankui „Belarusbank“ įvedė sankcijas. Pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos „Belarusbank“, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose ir strateginės reikšmės įmonėse dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Pareiškėjui, išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Atsižvelgiant į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD įvertino, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Remiantis Išvada bei vadovaujantis UTPĮ 35 str. 1 d. 1 p. priimtas Skundžiamas sprendimas, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, nes jo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui. Nurodyta, kad pareiškėjas 2015-2021 m. dirbo Baltarusijos banke „Sberbank“. Darbas Baltarusijos „Sberbank“ banke reiškia, kad asmuo privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią, kartu tai reiškia, kad jis ir ateityje, gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (ginčui aktuali akto redakcija).

Pagal UTPĮ 4 straipsnio 5 dalį Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (UTPĮ 4 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 64 punkte nustatyta, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir prie jo pridėtus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Aprašo 76 punktas reglamentuoja tvarką dėl Migracijos departamento kreipimosi į VSD dėl išvados, ar užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui.

UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto imperatyvius reikalavimus, UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose nustatytas leidimo išdavimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas.

UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies numatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai, tarp kurių – užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindai yra imperatyvūs, UTPĮ nuostatos nenumato išimčių, kada šie pagrindai gali būti netaikomi.

Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme (toliau – ir Nacionalinio saugumo įstatymas) nurodomi pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai, t. y.: žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas; tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos; valstybės nepriklausomybė; konstitucinė santvarka; valstybės teritorijos vientisumas; aplinka ir kultūros paveldas; visuomenės sveikata (Nacionalinio saugumo įstatymo priedėlio I dalis 2 skyrius Pirmasis skirsnis). Nacionalinio saugumo politikos tikslas – sutelktomis valstybės ir piliečių pastangomis plėtoti ir stiprinti demokratiją, užtikrinti Tautos saugų būvį ir valstybės vidaus bei išorės saugumą, atgrasyti kiekvieną potencialų užpuoliką, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką (Nacionalinio saugumo įstatymo priedėlio I dalis 1 skyrius).

LVAT praktikoje pabrėžiama, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010, kuri cituoja pvz., 2023 m. gegužės 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1563-624/2023; ir kt.).

Pažymėtina, kad LVAT panašaus pobūdžio bylose remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime byloje Nr. 19-A/2021 padarytomis išvadomis, kad ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama grėsme nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę. Pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose struktūrose dirbančiais Rusijos režimui lojaliais asmenimis (pvz. buvusiais kolegomis) – ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (žr., pvz., LVAT 2023 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; 2023 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1640-552/2023).

LVAT bylose, kuriose buvo vertinama asmenų galima grėsmė nurodo, jog asmeniui nepateikus konkrečių įrodymų ir byloje nesant duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad asmuo, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai, Departamento sprendimuose yra pagrįstai konstatuota, jog asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023).

LVAT 2023 m. birželio 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023 pabrėžė, jog dėl visiems žinomų aplinkybių, susijusių su Rusijos keliama grėsme Lietuvos valstybės saugumui, bent jau tol, kol tokia grėsmė yra reali, Rusijos piliečių atžvilgiu gali būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad jie priskiriami politiškai pažeidžiamų (galinčių pademonstruoti labilius įsitikinimus dėl Rusijos veiksmų ir politikos) asmenų grupei ir dėl to jų keliama rizika yra specifinė.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas 2015-2021 m. dirbo Baltarusijos banke „Sberbank“.

Migracijos departamento Skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis kompetentingos institucijos – VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, kadangi pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas jų valdžiai asmuo.

Taigi, byloje nustatytas faktas, susijęs su pareiškėjo darbu Baltarusijoje ir darbo trukme, pats savaime suponuoja pagrįstą tikimybę, kad pareiškėjas gali būti lojalus ir patikimas asmuo, vykdantis Baltarusijos valdžios užduotis. Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kurios neabejotinai tvirtintų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos politikai ir jo veikimą prieš režimą.

Pareiškėjo teigimu, jo darbo Baltarusijos „Sberbank“ banke metu jis ėjo apsaugininko pareigas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad grėsmė valstybės saugumui susijusi ne tiek su konkrečiomis pareigomis, kiek su lojalumu Baltarusijos valstybės institucijomis. Įvertinus pareiškėjo darbo trukmę (6 metai), manytina, kad grėsmė valstybės saugumui yra reali. Aplinkybė, kad nuo darbo pabaigos praėjęs laikotarpis (3 metai) ir pareiškėjo užpildytas klausimynas (Departamento klausimyno Nr. 10 ir Nr. 11 klausimai) nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykusi. Pareiškėjas yra potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Baltarusijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įvardyti kiekvieną konkrečią grėsmę (konkretų ryšį, veiksmą, sprendimą), kuri gali iškilti „čia ir dabar“ ar gali ateityje realizuotis, praktiškai nėra įmanoma. Tad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje galėjo kelti grėsmę. Pagal teismų praktiką tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas.

Vertindamas pareiškėjo socialinius, šeiminius ir ekonominius ryšius Lietuvoje, Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjui 2021-2022 m. buvo išduotos dvi nacionalinės vizos. Leidimas laikinai gyventi galiojo iki 2024 m. balandžio 26 d.. Pareiškėjas nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. dirba Lietuvoje. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje - apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose nėra. Tai paneigiančių duomenų pareiškėjas teismui nepateikė.

Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuva yra išskirtinai ekonominio pobūdžio, kurie neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos.

Iš Skundžiamo sprendimo matyti, jog Migracijos departamentas atliko išsamų ir individualų pareiškėjo situacijos vertinimą. Pažymėtina, kad Migracijos departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų, jis nėra Įstatymo įpareigotas prieš priimdamas tokio pobūdžio sprendimą gauti papildomus pareiškėjo paaiškinimus, nes jie nesuteiktų teisės atsakovui nesivadovauti VSD pateikta išvada. Pareiškėjo teisė būti išklausytam yra realizuojama vykdant teisminę priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę, t. y. bylą nagrinėjant teisme, kuomet tiek pareiškėjas, tiek jo atstovai gali teikti papildomus įrodymus ir paaiškinimus, taip pat savo samprotavimus tiek dėl VSD nustatytos grėsmės (ne)buvimo, tiek dėl kitų su sprendimu susijusių aspektų.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos nacionalinį saugumą bei siekiant užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti užsieniečiui apsigyventi Lietuvoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse.

Pažymėtina, kad vien tai, jog ankstesniais laikotarpiais pareiškėjui buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, savaime nereiškia, kad jam ir toliau leidimas laikinai gyventi turėjo būti išduotas (pakeistas) automatiškai. Tiek Rusijos, tiek ir Baltarusijos piliečių prašymai išduoti (pakeisti) leidimus gyventi Lietuvoje šiuo metu vertinami atsiradusių naujų grėsmių kontekste.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamentas turėjo pagrindą Skundžiamame sprendime padaryti išvadą, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, kuria remiantis privalėjo atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi. Atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvavimo ir pagrįstumo reikalavimus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Skundžiamo sprendimo neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jie nenagrinėjami.

Nustačius, kad Skundžiamas sprendimas teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Romanas KlišauskasAušrelė MažrimienėRūta Miliuvienė