Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-1492-524/2015

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. lapkričio 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Irmos Čuchraj, Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos ir atsakovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-21 sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Atsakovas apeliaciniu skundu skundžia teismo sprendimo dalis dėl padalyto santuokoje įgyto turto verčių nustatymo, dėl iš atsakovo mokėtinos kompensacijos išdėstymo 24 mėnesių laikotarpiui ir dėl 8688,60 EUR (30000 Lt) skolos R. K. pripažinimo solidariąja šalių prievole.

Dėl padalyto santuokoje įgyto turto verčių nustatymo

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovei priteisto automobilio „Peugeot“ vidutinė rinkos vertė yra 1268,53 Eur, o ne 870 Eur, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovui priteisto automobilio „Jeep Grand Cherokee“ vidutinė rinkos vertė yra 7530,12 Eur, o ne 8300 Eur, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 20563,02 Eur, o ne 20800 Eur, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas.

Šalys savo procesiniuose dokumentuose dalijamą turtą įvertino skirtingai, t. y. ieškovė 2000 m. gamybos automobilį „Peugeot“ – 579, 24 Eur (2000 Lt), o atsakovas atsiliepime ir priešieškinyje – 1268,54 Eur (4380 Lt), ieškovė 2005 m. gamybos automobilį „Jeep Grand Cherokee“ įvertino 11584,80 Eur (40000 Lt), o atsakovas – 7530 Eur (26000 Lt), žemės sklypą ieškovė įvertino 23169,60 Eur (80000 Lt), o atsakovas – 20563,02 Eur (71000 Lt) (b. l. 3, 28, 68).

CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad sutuoktiniams nutraukiant santuoką dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kasacinis teismas, aiškindamas šią materialiosios teisės normą, yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-566/2012).

Nagrinėjamu atveju teismas neturėjo pagrindo viršyti šalių pareikštų reikalavimų apimties ir pats įvertinti šalių dalytiną turtą, o privalėjo remtis šalių pateiktais įrodymais ir dėl ginčo turto vertės spręsti remdamasis bylos įrodymais bei šalių pateikta informacija. Ieškovė ieškinyje nurodė dalytino turto vertes, remdamasi jų įsigijimo kaina: automobilio „Jeep Grand Cherokee“ – 40000 Lt, žemės sklypo – 80 000 Lt, tik savo automobilio „Peugeot“ nurodė rinkos vertę – 2000 Lt, nepridėdama įrodymo dėl rinkos vertės nustatymo. Atsakovas nekilnojamajam turtui įvertinti pateikė ekspertizės aktą (vokas byloje), įrodantį, jog 2014-06-17 šalių nekilnojamojo turto vertė buvo 71 000 Lt, ir prašė teismo juo vadovautis. Automobilių vertei nustatyti atsakovas pateikė 2014 m. birželio mėnesio viešus skelbimus dėl šalių automobilių kainų interneto puslapyje autoplius.lt (b. l. 36–41). Kitų įrodymų dėl turto verčių iki 2015-05-21 teismo sprendimo priėmimo šalys nepateikė. Šeimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų dėl sutuoktinių turto vertinimo, todėl nagrinėjant ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo taikytinos bendrosios turto vertinimo taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu išaiškinta, kad dalijant sutuoktinių turtą turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų darytina išvada, kad teismas, nustatydamas automobilio „Peugeot“ vertę – apie 870 Eur (apie 3000 Lt) ir analogiškai automobilio „Jeep Grand Cherokee“ – 8 300 Eur, nustatė tikėtiną vertę, nes pats teismas konstatavo, jog 2014 metų birželio mėnesį automobilis „Peugeot“ buvo parduodamas už 4000 Lt, tačiau jo vertė iki 2015 metų gegužės mėnesio sumažėjo apie 1000 Lt. Šiai teismo išvadai pagrįsti šalys nebuvo pateikusios įrodymų, todėl teismas privalėjo išaiškinti šalims pareigą pateikti papildomus įrodymus ar vadovautis bylos įrodymais, Tokia teismo pozicija nėra pagrįsta paminėtomis teismų praktikoje nustatytomis taisyklėmis, todėl ši sprendimo dalis dėl automobilių verčių nustatymo keistina ir šalių automobilių rinkos turto vertės nustatomos pagal bylos įrodymus – viešą informaciją apie rinkos kainas, nes kitų įrodymų šalys neteikė, akivaizdu, jog nėra pagrindo vadovautis ieškovės pozicija, nes ji nurodė tik šių automobilių įsigijimo kainas 2013-11-06 ir 2014-02-07. Dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.), taigi vėliausiai atliktas įvertinimas labiausiai atitinka ir įstatymų leidėjo poziciją. Taip pat teismas nepagrįstai nustatė 72000 Lt šalių žemės sklypo vertę, nors ekspertizės aktu buvo nustatyta jo vertė 71000 Lt. Šios dalies apeliacinio skundo esmė yra ta, kad pirmosios instancijos teismas automobilių vertę sumažino 1000 Lt, o nekilnojamojo turto vertę padidino 1000 Lt ir tokiu būdu nustatė tikėtinas vertes, t. y. tas, kurių šalys nepagrindė įrodymais. Turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008). Vertinant nekilnojamąjį turtą, gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo išvadomis. Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012). Todėl pagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog nekilnojamojo turto vertė turi būti nustatyta pagal individualų eksperto vertinimą ir neaišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas padidino vertę 1000 Lt. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog šį sklypą 2014-02-10 šalys pirko už 80000 Lt, tačiau sutartis (b. l. 31) įrodo, jog jis buvo pirktas už 52 000 Lt, infrastruktūros darbų organizavimo sutartis įrodo, jog šios sutarties vertė buvo 30000 Lt 2014-02-10 (b. l. 42), tačiau eksperto išvada pateikta 2014-06-17, t. y. pagal CK 3.119 str. tai yra vėliausiai atliktas individualus įvertinimas, apimantis ir paminėtos infrastruktūros darbų organizavimo sutarties darbus, nes ši sutartis buvo pateikta ekspertui ir yra ekspertizės akto prieduose.

Aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose yra skirtas vaiko teisių ir interesų gynimui užtikrinti ir teismas turi būti aktyvus, kai reikia apsaugoti sutuoktinių ar vieno iš jų teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-520/2010). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje, be to, pažymėta, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ir dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti tam, kad ši taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014). Taigi tais atvejais, kai nagrinėjama civilinė byla, kylanti iš šeimos teisinių santykių, tačiau pagal ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes nėra pagrindo pirmiau aptartais tikslais teismui veikti aktyviai, galioja dispozityvumo ir rungimosi principai, teismas neturi pareigos veikti savo iniciatyva. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad tokiais atvejais, kada sprendžiami bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimai, procesinę pareigą pateikti visą informaciją apie šalių turimą ir dalijamą turtą (jo kiekį, vertę) bei pareikšti reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Nagrinėjamoje byloje reikalavimus dėl santuokos nutraukimo padarinių pareiškė abu sutuoktiniai, procesas vyksta vadovaujantis dispozityvumo ir rungimosi principais, nėra sprendžiama dėl nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo, sutuoktinio išlaikymo, bylos aplinkybės nepatvirtina, kad byloje egzistuoja viešojo intereso gynimo būtinumas. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytas įstatymo ir teismų praktikos nuostatas, teismui šioje byloje nebuvo teisinio pagrindo ex officio remtis CPK 376 straipsnyje nurodytomis teisėmis ir ne pagal bylos įrodymus nustatyti dalytino turto vertę.

Paminėtais motyvais skundžiamo teismo sprendimo dalis, kurioje buvo nustatyta dalytino turto vertė, keistina, t. y. ieškovei priteisto automobilio „Peugeot“ vidutinė rinkos vertė yra 1268,53 Eur (išvesta vidutinė rinkos kaina iš pateiktos viešos informacijos, b. l. 39–41), o ne 870 Eur, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovui priteisto automobilio „Jeep Grand Cherokee“ vidutinė rinkos vertė yra 7530,12 Eur (išvesta vidutinė rinkos kaina iš pateiktos viešos informacijos, b. l. 36–38), o ne 8300 Eur, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 20563,02 Eur, o ne 20800 Eur.

Dėl 8688,60 Eur (30000 Lt) skolos R. K. pripažinimo solidariąja šalių prievole

Iš priešieškinio nustatyta, kad atsakovas šią skolą prašė pripažinti solidariąja jo ir ieškovės prievole (b. l. 68), o pirmosios instancijos teismas tik motyvuojamojoje sprendimo dalyje šią skolą pripažino asmenine atsakovo prievole. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į aplinkybę, jog šalys neprašė šios skolos padalyti, t. y. neįtraukė į dalytino turto balansą, todėl tokią išvadą padarė nepagrįstai. Šalių pozicija dėl paminėtos skolos turi būti pagal įvertinta pagal kasacinio teismo suformuotą ir apibendrintą praktiką Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-02 Sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo apžvalgoje Nr. AC-40-1.40. Kvalifikuodamas sutuoktinių turtines prievoles teismas pirmiausia identifikuoja ginčo santykį – ar ginčas kilo tarp kreditoriaus ir vieno ar abiejų sutuoktinių, ar tarp sutuoktinių (2010-05-20 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Šioje byloje ginčas iškeltas tarp sutuoktinių, nes kreditorius savo pozicijos dėl skolos nepateikė. Be to, šios bylos įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad atsakovas šią prievolę kreditoriui jau įvykdė dar santuokoje 2014-06-08 (b. l. 83–84). Pagal CK 3.126 straipsnio 2 dalį sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Tai reiškia, kad draudžiama padalyti sutuoktinių turtą ir prievoles kreditoriams jų neinformavus apie teisme iškeltą bylą dėl sutuoktinių turto padalijimo ir neišsiaiškinus jų pozicijos, nes tokiu atveju būtų nusprendžiama dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Byloje nustatyta, jog R. K. apie iškeltą šalių ginčą buvo informuotas (b. l. 69–71), ir byloje nustatyta, jog ši prievolė yra įvykdyta (b. l. 83–84), kreditorius savo pozicijos dėl šios prievolės pobūdžio neišreiškė. Byloje nustatyta, kad kreditorius buvo kviečiamas į teismo posėdį, jam šaukimų įteikti nepavyko (b. l. 92, 109), tačiau paminėtas įrodymas (b. l. 69–71) įrodo, jog jis apie posėdį informuotas.

Kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė. Nagrinėdamas tarp sutuoktinių kilusį ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (CK 6.116 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalį iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Tačiau šioje byloje nei šalys, nei kreditorius nebuvo suformulavę reikalavimo dėl šios prievolės padalijimo. Šioje byloje pagal bylos įrodymus ir informuoto apie bylos iškėlimą kreditoriaus poziciją galima padaryti išvadą, jog atsakovo nurodoma paskola yra grąžinta, nes atsakovas, o ne kreditorius R. K. pateikė į bylą paskolos sutarties originalą (b. l. 46–47), tai patvirtina prezumpciją, jog paskolos sutartis yra įvykdyta. Skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis). Šios prievolės įvykdymą patvirtina ir netiesioginis įrodymas, esantis byloje (b. l. 83-84), t. y. nufotografuotas pakvitavimas, įrodantis paskolos grąžinimo faktą. Tai, kad ši paskola yra grąžinta, įrodo ir atsakovo pozicija šioje byloje, nes jis priešieškiniu neprašė jos padalyti, o prašė tik pripažinti šią prievolę solidariąja. Santuokos nutraukimo bylose dalijant jos metu įgytą turtą yra sudaromas jo balansas, t. y. tiek turto, tiek ir negrąžintų prievolių, tačiau šioje byloje nustačius, jog šalių prievolė yra įvykdyta šalių santuokoje, dar iki teismo sprendimo priėmimo, atsakovo reikalavimas pripažinti šią skolą solidariąja atmestinas, nes jis nesukelia teisinių pasekmių šioje byloje, šalys neįtraukė šios prievolės į dalytino turto balansą. Įvertinus atsakovo poziciją yra pagrindas šioje byloje konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo motyvai dėl šios prievolės pripažinimo asmenine nepagrįsti, nes jie gali sukelti teisines pasekmes kitame ginče dėl šios paskolos grąžinimo aplinkybių

(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2013).

Dėl kompensacijos išmokėjimo atidėjimo 24 mėnesiams

Pirmosios instancijos teismas padalijo 29970 Eur vertės šalių santuokoje įgytą turtą ir ieškovei iš atsakovo priteisė 14115 Eur kompensaciją. Ši teismo sprendimo dalis paminėtais motyvais keistina ir nustatytina šalių dalytino turto vertė 29361,67 Eur, ieškovei priteisto automobilio vertė nuo 870 Eur padidintina iki 1268,53 Eur, todėl priteistos kompensacijos suma sumažintina iki 13412,31 Eur (29361,67 Eur / 2 = 14680,84 Eur – 1268,53 Eur). Pirmosios instancijos teismas kompensacijos išmokėjimą atidėjo 6 mėnesiams, apeliaciniu skundu atsakovas prašo šį atidėjimo terminą pratęsti iki 24 mėnesių. Atsakovas nurodo, jog jo pajamos per mėnesį užsienyje yra 2900 Eur, kelionei į darbą (lėktuvo, traukinio bilietams) išleidžia apie 500 Eur. Be to, nurodo, jog atsakovas turi įsipareigojimų UAB ,,Minsita“ ir R. K., nors šios bylos įrodymai ir atsakovo pozicija leidžia padaryti išvadą, kad skola R. K. yra grąžinta. Atsakovas savo reikalavimą grindžia CK 3.117 str. 3 d., kuri nustato, kad pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų dėl adekvataus šios prievolės įvykdymo užtikrinimo, todėl šioje byloje taikytinos sprendimo vykdymo išdėstymo nuostatos. Remiantis Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Įstatymas nereglamentuoja, kokiems terminams, kokiais dydžiais sprendimo vykdymas galėtų būti išdėstomas. Taigi, įstatymo leidėjas šį klausimą yra priskyręs teismo diskrecijai. CPK 3 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006). Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas. Tiek ieškovas, tiek atsakovė yra ginčo turto bendraturčiai, jiems priklausančios santuokoje įgyto turto dalys yra lygios (po 1/2 dalį), taigi, sprendžiant turto padalijimo klausimą, negali būti akcentuojami, ginami vieno iš bendraturčių interesai. Teismas, nuspręsdamas, kad nekilnojamojo turto padalijimas natūra yra negalimas, ir priteisdamas ieškovei piniginę kompensaciją, negali jos mokėjimo išdėstyti tokiam ilgam terminui, kad tokia kompensacija prarastų iš esmės visą savo kompensuojamąją vertę. Apelianto prašymas kompensacijos mokėjimą išdėstyti dvejiems metams prieštarauja protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams. Įvertintini abiejų šalių interesai ir atsižvelgtina į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas žemės sklypą pirko gyvenamajam būstui statyti, ieškovė neturi kito būsto, kad ieškovės turtinė padėtis nėra geresnė už atsakovo, nes byloje nustatyta, jog ji ieškosi darbo, o atsakovas jį realiai jau turi. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovei yra svarbu gauti priteistą kompensaciją, kad už ją galėtų įsigyti būstą, šie motyvai yra reikšmingi socialine prasme, į juos negali būti neatsižvelgiama, sprendžiant dėl termino, kuriam sprendimo vykdymas išdėstomas, trukmės. Pažymėtina, kad kompensacijos mokėjimas atsakovo siūlomomis lygiomis dalimis – po 558,84 Eur per mėnesį, nesudarytų jokių galimybių įgyti būstą nuosavybėn, tokia kompensacijos mokėjimo tvarka aiškiai būtų neteisinga, diskriminacinė ieškovės atžvilgiu, neužtikrintų ginčo šalių lygiateisiškumo, todėl teismo negali būti taikoma. Atsižvelgtina į aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė 2015-05-21, atsakovas apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų dėl dalies kompensacijos sumokėjimo, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė 6 mėnesių terminą, nepažeisdamas paminėtų nuostatų.

Paminėtais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl dalytino turto verčių keistina ir priteistos ieškovei kompensacijos suma sumažintina iki 13412,31 Eur, atitinkamai sumažintina kiekvieno mėnesio išdėstytos 6 mėnesiams mokėtinos kompensacijos suma iki 2235,39 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinės instancijos teisme atsakovo reikalavimai buvo patenkinti 702,69 Eur, t. y. 2,4 procento, skaičiuojant nuo viso prašomo padalyti turto vertės – 29361,67 Eur, atsakovas paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 46 Eur žyminio mokesčio valstybei, todėl patenkinus jo turtinį reikalavimą iš ieškovės atsakovui priteistina 21,08 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 str.1 d., 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-21 sprendimo dalis, kuriose buvo nustatytos padalyto turto vertės, pakeisti ir nustatyti, kad J. B. priteistas 1268,53 Eur vertės automobilis „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. priteistas 7530,12 Eur vertės automobilis „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) ir 20563,02 Eur vertės 0,1 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)

Pakeisti sprendimo dalį dėl J. B. 14115 Eur kompensacijos priteisimo ir priteistą kompensaciją sumažinti iki 13412,31 Eur, jos mokėjimą išdėstyti 6 mėnesiams po 2235,39 Eur per mėnesį.

Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti A. B. iš J. B. 21,08 Eur sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą.