Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-456-159/2013

Teisėja Skaistė Valinskytė (Proceso Nr. 2-38-3-00470-2010-0)

2013 m. balandžio 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės V. K. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9-884/2012 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei V. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokinio turto padalijimo, atsakovės V. K. priešieškinį ieškovui V. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokinio turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovas V. K. 2010-11-15 teismui padavė ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokinio turto padalijimo (t. 1, b. l. 1–4). 2012-06-01 ieškovas V. K. į bylą padavė patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei (t. 2, b. l. 170–175). Teismo prašė: nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp V. K. ir V. M., dėl atsakovės kaltės; abiem palikti santuokines pavardes; nustatyti jų nepilnametės dukters V. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su atsakove ir paskirti ją vaiko turto tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš ieškovo dukters išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės; padalyti santuokoje įgytą turtą. Ieškovui priteisti 27 000 Lt rinkos vertės 5,46 ha ploto žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais bei kiemo statiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini),, esančiais (duomenys neskelbtini), 1 000 Lt vertės lengvojo automobilio priekabą (duomenys neskelbtini),, 2 000 Lt vertės lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 142 000 Lt vertės dalį ūkininko ūkio natūra: 60 000 Lt vertės presą (duomenys neskelbtini),, 20 000 Lt vertės šienainio rulonų plėvelės vyniotuvą (duomenys neskelbtini),, 20 000 Lt vertės savaeigį krautuvą (duomenys neskelbtini),, 25 000 Lt vertės traktorių (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini),, su frontaliniu krautuvu, 1 000 Lt vertės šienapjovę (duomenys neskelbtini),, 3 000 Lt vertės trijų žemės tankinimo volų komplektą, 3 000 Lt vertės priekabą–platformą, 10 000 Lt vertės keturis arklius, iš viso ieškovui priteisti turto natūra už 172 000 Lt.

A. V. K. 2012-12-11 padavė apeliacinį skundą. Juo prašo Skuodo rajono apylinkės teismo 2012-11-12 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. K. ieškinį atmesti, atsakovės V. K. priešieškinį tenkinti. Nurodo, kad su Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimu kategoriškai nesutinka, priimtas sprendimas visiškai neatitinka teisės aktų reikalavimų, susiklosčiusios teismų praktikos bei remiantis toliau išdėstytais motyvais akivaizdžiai buvo šališkas, todėl yra naikintinas. Teismas sprendime konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir dėl to atmetė apeliantės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau priimdamas tokį sprendimą teismas nevertino ir netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei visiškai nepagrįstai santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Bylos nagrinėjimo teisme metu parodymus davęs ieškovo sūnus E. K. nepatvirtino ieškovo teiginių, kad apeliantė tariamai išvarė E. K. iš namų. Ieškovo sūnus iš pirmosios santuokos gyveno kartu su apeliante nuo pat jos santuokos sudarymo su ieškovu pradžios. Apeliantė jį priėmė ir visada laikė savo šeimos nariu, juo rūpinosi, teikė materialinį išlaikymą, rūpinosi jo išsilavinimu. Ieškovo sūnus niekada nebuvo išvarytas iš apeliantės namų. Tą jis pats pripažino teismo posėdžio metu. Ieškovas kaltino apeliantę fiziniu smurtu, tačiau byloje yra pateikti duomenys, kad, 2012-07-11 nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal ieškovo pareiškimą, kuriuo jis kaltino apeliantę fiziniu smurtu. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nebuvo nusikalstamos veikos požymių, priešingai, 2011 m. kovo 9 d. ieškovas užpuolė apeliantę, smogė į galvą su lenta, pargriovė ant žemės. Byloje buvo pateikta specialisto išvada, joje konstatuota, kad apeliantei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ieškovas klaidina teismą, teigdamas, kad apeliantė vartojo prieš jį smurtą. Tai neatitinka faktinės situacijos – ieškovui užpuolus apeliantę pagal savo 'fizines galimybes apeliantė tik galėjo gintis nuo sutuoktinio agresijos proveržio, pasireiškusio tiesioginiu fiziniu smurtu. Svarbi aplinkybė, kurios teismas visiškai neįvertino, yra ta, kad ieškovas 2011 m. rugpjūčio 19 d. teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2011 m. naktį iš balandžio 14 d. į 15 d. pavogė apeliantės mokėjimo kortelę ir neteisėtai pasisavino 1 000 Lt. Tai rodo, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai tiek su apeliante, tiek su visa šeima, o tai neatitinka sutuoktinio elgesio ir normalaus santuokinio gyvenimo normų. Iš jos pavogta mokėjimo kortelė ir pasisavinti pinigai, priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tyčiniai veiksmai, trukdę ūkio veiklai, vartotas fizinis ir psichologinis smurtas, moralinės ir materialinės paramos neteikimas neabejotinai rodo netinkamą sutuoktinio pareigų vykdymą bei sudaro prielaidas teigti, kad ieškovas yra tas asmuo, dėl kurio kaltės faktiškai santuokinis gyvenimas tapo negalimas ir dėl jo kaltės iširo santuoka. Dėl baimės, kurią sukėlė ieškovo smurtas, nuolatinių konfliktų, įžeidinėjimų, psichologinio smurto apeliantė kentė pažeminimą, emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus. Tuos dvasinius nepatogumus ypač sustiprino ir tai, kad tokį ieškovo elgesį su apeliante nuolat matė ir jų nepilnametė dukra. Mano, kad tinkamai įvertinus byloje pateiktus įrodymus teismas turėjo kritiškai įvertinti ieškovo elgesį ir pripažinti, jog santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, bei priteisti apeliantei 60 000 Lt neturtinę žalą.

Nesutinka su teiginiu, kad ieškovo motinai Z. K. priklausantis 35 ha žemės sklypas buvo įrašytas į ūkio apskaitą. Ieškovo motina Z. K. yra pensinio amžiaus, ji prašydavo, kad būtų dirbamas jai priklausantis žemės sklypas. Naudodamas ūkio techniką ieškovas dirbdavo tą žemę. Apeliantė ieškovo motinai duodavo maisto produktų, suteikdavo kitokią pagalbą, tačiau tuo pagrindu negalima teigti, kad Z. K. priklausantis žemės sklypas buvo įrašytas į ūkio apskaitą ir dėl to buvo iš esmės pagerinta ūkio padėtis, tuo labiau, jog šio fakto taip ir neįrodė bei nepagrindė.

Teismas neteisėtai, neteisingai, šališkai ir neatsižvelgdamas į apeliantės interesus padalijo turtą. Mano, kad ieškovui nepagrįstai buvo priteistas 5, 46 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir priklausiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Šis turtas – sodyba – įgyta santuokos metu. Teismas nemotyvuotai tenkino ieškovo prašymą priteisti jam šį turtą, visiškai neatsižvelgė ir nevertino apeliantės ir jos nepilnametės dukters interesų, ji nėra vienintelė tėvų sodybos savininkė, ji ją paveldėjo kartu su kitais vaikais. Sodyba bendrąja jungtine nuosavybe buvo įsigyta tam, kad šeima norėjo su vaikais įsikraustyti į tinkamas gyvenimui patalpas ir aplinką, kadangi dalis paveldėto gyvenamojo pastato iš tėvų nėra tinkamai įrengta, todėl tiek apeliantei, tiek jų nepilnametei dukrai negalės būti užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos. Mano, kad teismas buvo šališkas, neatsižvelgė net į nepilnamečio vaiko interesus, neatsižvelgė į vaikų teisių apsaugai keliamus reikalavimus, nesivadovavo tarptautinėmis konvencijomis, ginančiomis vaikų teises. Bendrai įgytas turtas – 5,46 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir priklausiniai, esantys (duomenys neskelbtini), turi būti padalyti lygiomis dalimis abiem šalims, visų pirma todėl, kad sodyba įgyta santuokos metu, su apeliante kartu pasilieka gyventi nepilnametis vaikas, kuriam turi būti sukurtos tinkamos sąlygos augti, gyventi, mokytis. Mano, kad teismas netinkamai nustatė dalytino turto vertę ir gyvulių skaičių. Teismas neatsižvelgė, kad apeliantė iš tėvo paveldėjo 38 galvijus ir dabartinis gyvulių skaičius yra iš jų prieaugio. Byloje teismas nesirėmė rinkos kainomis, todėl buvo neteisingai nustatyta dalijamo turto vertė ir neteisėtai padalytas turtas. Apeliantei paliekami visi gyvuliai, o visi darbo įrankiai nepagrįstai atimami ir perduodami asmeniui, kuris visiškai gyvulininkyste neužsiima, kuris buvo ūkyje tik samdomas asmuo ir prie įrankių įsigijimo visiškai neprisidėjo. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos ieškovui priteista 161 670 Lt piniginė kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį bei 44 000 Lt kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą. Teismas nepagrįstai priteisė kompensaciją už tariamą bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą. Apeliantės sesuo buvo paskolinusi 88 000 Lt, jie buvo panaudoti namų ūkio reikmėms, t. y. bendram šeimos gėriui, šie pinigai kreditorei buvo grąžinti. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas, priešingai šeimos teisės principams, be apeliantės žinios iš šeimos neteisėtai savinosi lėšas, vogė, naudojosi ūkio technika asmeninei materialinei naudai gauti. Mano, kad tokie ieškovo veiksmai turėjo būti įvertinti kaip bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimas ir veikimas priešingai šeimos interesams. Teismas nepagrįstai netenkino apeliantės prašymo ir nepriteisė nepilnametei dukrai išlaikymo turtu, o tik periodinėmis išmokomis. Ieškovas šiuo metu neturi nuolatinio darbo ir nuolatinių pajamų, vaiko interesus labiau atitiktų išlaikymo turtu priteisimas, tuo labiau, jog šiuo metu vaikas su apeliante neturi tinkamų sąlygų gyventi. Teismas nepriteisė išlaikymo įsiskolinimo, bet šio reikalavimo apskritai nenagrinėjo. Apeliantė mano, kad šioje byloje teismas netyrė faktinių bylos aplinkybių, nenurodė motyvų, kuo remiantis buvo padalytas turtas, kodėl buvo pasirinkta tokia turto vertės nustatymo sistema, kodėl motyvuotai nebuvo įvertinti apeliantės priešieškinio reikalavimai, o išimtinai atsižvelgta į ieškovo ieškinio reikalavimus. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra visiškai neteisėtas, nelogiškas, nepagrįstas ir naikintinas. Nors pripažinta abipusė kaltė, tačiau apeliantei iš ieškovo nepriteista bylinėjimosi išlaidų (t. 3, b. l. 107–114).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo pagrindo, turto teisinio režimo bei jo padalijimo, išlaikymo formos vaikui nustatymo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini), civilinės metrikacijos skyriuje, dar iki santuokos įregistravimo, (duomenys neskelbtini), šalims gimė duktė V. K..

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo įstatyme apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų, nustatytų CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, pažeidimas iš esmės. Kasacinis teismas savo praktikoje suformulavęs lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme nustatytų sutuoktinių pareigų vykdymo vertinimo taisykles, kuriomis turi vadovautis ginčą sprendžiantis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. K. v. M. K., bylos Nr. 3K-3-545/2012; kt.). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. Š. v. B. Š., bylos Nr. 3K-3-625/2012). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos aplinkybės (sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; neištikimybė; žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; palikimas šeimos ir visiškas nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus), kurioms (ar kuriai iš jų) esant taikoma sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011). Tačiau CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad konfliktinės situacijos, t. y. 2011-03-09 smurto vartojimas prieš kitą sutuoktinį, 2011-04-14 pinigų iš kortelės paėmimas tarp šalių prasidėjo po ieškovo kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo, t. y. 2010-11-15. Byloje kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo, nėra. Teisėjų kolegijai yra pagrindas padaryti išvadą, kad šiuo atveju abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs ir lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai iš esmės – dėl sutuoktinių elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Tai yra sutartinės atsakomybės rūšis, kai žala atsiranda specifinėje srityje – šeimoje, tarp sutuoktinių, nutraukiant santuoką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007, 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, sutuoktines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t.y. dvasinius išgyvenimus, stresą, neigiamas emocijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008, 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).

Kadangi pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl pripažinus, kad santuoka pagrįstai nutraukta dėl abiejų sutuoktinų kaltės, nėra pagrindo spręsti klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovei.

Dėl turto teisinio režimo bei jo padalijimo.

Kadangi šalys neprašė teismo skirti turto įvertinimo ekspertizės, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis byloje esančiais įrodymais ir turto vertę nustatyti atsižvelgdamas tiek į ieškovo, tiek į atsakovės paaiškinus bei pateiktus dokumentus ir pagrįstai nustatė dalytino turto vertę vadovaudamasis šalių pateiktais įrodymais, paaiškinimais bei išvedė turto vertės vidurkį.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino ūkininko ūkio atsakovės V. K. asmenine nuosavybe.

Iš Ūkio, kodas (duomenys neskelbtini), istorijos matyti, kad ūkis nuo 1996-02-12 iki 2002-10-21 buvo registruotas A. M., atsakovės tėvo, vardu (t. 3, b. l. 52). A. M. mirė (duomenys neskelbtini),, po jo mirties dalį turto paveldėjo V. K. bei jos motina J. M. (t. 1, 87–89), kuri nuo 2002-10-22 iki 2003-01-23 registruota ūkininke, V. K. nuo 2002-10-22 iki 2003-01-23 registruota kaip partnerė. V. K. ūkio partnere įregistruota šalims esant santuokoje, po metų ūkis perregistruotas jos vardu. Teisėjų kolegijos nuomone, santuokos metu įregistruotas ūkininko ūkis iš esmės yra šeimos verslas, verslui yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jo gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti, todėl ūkininko ūkis, nors įregistruotas vieno iš sutuoktinių vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nagrinėjamoje byloje sutuoktinių turto – ūkininko ūkio – bendrumo prezumpcija nėra paneigta – ūkininko ūkis buvo įregistruotas ir egzistavo santuokos metu, byloje nėra duomenų, įrodančių, kad šalys nevedė bendro ūkio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ūkininko ūkio nepripažino atsakovės asmenine nuosavybe.

Teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui 5,46 ha ploto žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais bei kiemo statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), įvertindamas tą aplinkybę, kad ginčo sodyboje yra laikomi arkliai, dėl kurių atitekimo ieškovui atsakovė neprieštarauja, šis sodybos sklypas ribojasi su ieškovo motinos Z. K. žemės sklypu, ieškovas ir šiuo metu ten gyvena.

CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.

Teisėjų kolegija, spręsdama ūkininko ūkio padalijimo klausimą ir įvertinusi į bylą pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad 1996-02-12 P. A. M. vardu įregistruotas ūkis perėjo paveldėjimo teisėmis jo dukrai V. K. (t. 1, b. l. 87–89), kad ieškovas nepaneigė atsakovės nurodytų aplinkybių, jog atsakovė iš tėvo paveldėjo 38 galvijus ir kad teismo padalytos 64 melžiamos karvės, 34 telyčios buvo atsakovės paveldėtos, taip pat į tai, kad ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, jog būtent melžiamos karvės buvo perkamos šalims gyvenant santuokoje, taip pat į tai, kad 64 melžiamos karvės ir 34 telyčios sudaro didžiausią` ūkio 269 500 Lt vertę, ir kad būtent iš jų buvo ir yra gaunama daugiausiai pelno (t. 1, b. l. 143–169). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegijai yra pagrindas padaryti išvadą, kad didžiausia ūkininko ūkį sudaranti vertė buvo sukurta iš pieno gamybos ir vykdant programą pagal Europos Sąjungos direktyvas. Taip pat teisėjų kolegija įvertina ir tą aplinkybę, kad Europos Sąjungos paramos gavimu bei už gautas lėšas technikos pirkimu rūpinosi atsakovė V. K. (t. 2, b. l. 94–134). Įvertintina ir tai, kad šiuo metu esantis galvijų prieauglis yra atsiradęs būtent iš atsakovės paveldėjimo būdu gautų galvijų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės indėlis į ūkį yra akivaizdžiai didesnis. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad būtent iš ūkio pajamų buvo išlaikoma visa šeima, taip pat ir ieškovo vaikas iš pirmosios santuokos. Ieškovas neįrodė, kad lygiomis dalimis su sutuoktine sukūrė visą ūkį. Atmestinas ieškovo argumentas, kad jis dirbo ūkyje, todėl lygiomis dalimis prisidėjo prie pajamų, gaunamų iš ūkio, ir savo darbu didino ūkio turtą. Byloje yra duomenų, kad ieškovas dirbo ūkyje mechanizatoriumi, gavo už tai atlyginimą ir socialines garantijas (t. 1, b. l.23, 169; t. 2, b. l. 17–18). Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad visas ūkis su gyvuliais ir padargais yra jos veiklos ir pragyvenimo šaltinis ir jis negali tinkamai funkcionuoti be tam tikrų dalių (technikos priemonių, tvartų bei žemės), jis negali būti skaidomas į dalis, nes gali sutrikti normali ūkinė veikla, ūkio funkcionavimui ir vystymui yra reikalingi ne tik gyvuliai, pastatai, žemė, bet ir žemės ūkio technika, padargai bei įrenginiai pašarams ruošti, taigi akivaizdu, kad atsakovė tokiu būdu prarastų vienintelį pajamų šaltinį, todėl atsižvelgdama į byloje esančių įrodymų visumą daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ūkio padalijimo priimta pažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, todėl naikintina.

Esant šioms aplinkybėms, šalių turtas padalytinas tokiu būdu: V. K. priteistinas asmeninės nuosavybės teise 34 362,50 Lt vertės 5,46 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), 2 000 Lt vertės lengvojo automobilio priekaba (duomenys neskelbtini), 2 000 Lt vertės lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 12 500 Lt vertės keturi arkliai.

V. K. asmeninės nuosavybės teise priteistinas 15 175 Lt vertės 8,22 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1 250 Lt vertės lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 8 000 Lt vertės lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 42 000 Lt vertės srutovežis, 5 500 Lt vertės siloso atgnybtuvas, 4 100 Lt vertės purkštuvas, 7 750 Lt vertės vartomas plūgas, 38 500 Lt vertės frontalinė šienapjovė, 19 500 Lt vertės grūdų sėjamoji, 1 050 Lt vertės trąšų barstytuvas, 4 000 Lt vertės dvi vandens cisternos (vnt. vertė 2 000 Lt), 3 650 Lt vertės traktorius (duomenys neskelbtini),, 13 500 Lt vertės traktorius(duomenys neskelbtini), 120 500 Lt vertės traktorius (duomenys neskelbtini), 86 500 Lt vertės teleskopinis krautuvas (duomenys neskelbtini), 47 500 Lt vertės pieno aušintuvas, 3 500 Lt vertės šieno rinktuvas, 4 600 Lt vertės kultivatorius, 3 250 Lt vertės žemės lyginimo balkės, 69 000 Lt vertės modernizuota melžimo aikštelė, 1 500 Lt vertės aukšto slėgio plovykla (duomenys neskelbtini), 1 000 Lt vertės žolės pjaunamoji (duomenys neskelbtini) 2 000 Lt vertės tekinimo staklės, 5 500 Lt vertės mediena, 3 450 Lt vertės 28 vnt. telyčių pririšimo vietų, 1 160 Lt vertės 14 vnt. telyčių guminių kilimėlių, 1 500 Lt vertės grūdų pūstuvas, 26 9500 Lt vertės 64 melžiamos karvės, 34 telyčios, 41 500 Lt vertės presas (duomenys neskelbtini), 13 850 Lt vertės šienainio rulonų plėvelės vyniotuvas (duomenys neskelbtini), 14 000 Lt vertės savaeigis krautuvas (duomenys neskelbtini), 22 500 Lt vertės traktorius (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su frontaliniu krautuvu, 1 000 Lt vertės šienapjovė (duomenys neskelbtini), 3 000 Lt vertės trijų žemės tankinimo volų komplektas, 3 000 Lt vertės priekaba–platforma bei panaikintina teismo sprendimo dalis, kuria V. K. iš V. K. priteista 161 670 Lt piniginė kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą patvirtino, kad nuo pat bylos iškėlimo laikėsi nuoseklios pozicijos, kad atsakovei turi atitekti žymiai didesnė turto dalis nei jam.

Dėl kompensacijos.

Apeliantė ginčija sprendimo dalį, kuria iš jos priteista 44 000 Lt už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą.

CK 3.98 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su prievolių, pagal CK 3.109 straipsnį vykdomų iš bendro sutuoktinių turto, vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Sprendžiant klausimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo, įrodinėjimo našta tenka asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe (CPK 178 straipsnis).

Byloje įrodyta, kad tarp šalių prasidėjus santuokos nutraukimo bylos procesui 2011-03-10 V. K. pervedė savo seseriai D. V. 88 000 Lt (t. 1, b. l. 170). Nors atsakovė ir teigė, kad pinigai yra grąžinti, tačiau nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad D. V. 88 000 Lt jai grąžino ir jie buvo panaudoti šeimos reikmėms (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis 3.98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagrįstai priteisė iš atsakovės 44 000 Lt kompensaciją ieškovui už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt. Taigi išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, bet ne kada nors ateityje. Teismų praktikoje išlaikymas nepilnamečiams vaikams dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Išlaikymo forma periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.). Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, tačiau jis turi turto, išlaikymas priteistinas kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas, priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą, galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. R. B. , bylos Nr. 3K-3-401/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011). Be to, priteisiant vaikui tam tikrą turtą (kaip išlaikymo formą) turi būti įvertinta tai, kad turto perdavimas vaikams reiškia, jog vaikai tampa savininkais, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Turtas gali būti perduodamas tik įvertinus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirasiančių pareigų (prievolių, susijusių su turtu, pvz., mokesčių, turto išlaikymo išlaidų ir kt.). Kita vertus, dėl to, kad tėvas netenka turto ar jo dalies, turi būti įvertinta ir tai, ar nėra pernelyg pažeidžiamos jo teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. P. J. , bylos Nr. 3K-7-96/2003; 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. C. v. N. C. ir kt., bylos Nr. 3K-3-49/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad atsakovas turi galimybę teikti išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis ir grėsmės vaiko interesams dėl išlaikymo nekyla, todėl pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą priteisti išlaikymą turtu. Be to, pagrįstai buvo atsižvelgta ir į tai, kad priteisus išlaikymą šalių dukteriai turtu, nukentėtų ir atsakovo interesai, nes jis nebetektų dalies nekilnojamojo turto. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas šiuo metu yra darbingo amžiaus ir atsižvelgiant į tai, kad jam teismo sprendimu priteista sodyba, jis ketina ten gyventi ir savarankiškai ūkininkauti, yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovas pajėgus teikti šalių nepilnametei dukteriai išlaikymą periodinėmis išmokomis. Taip pat atmestini apeliantės argumentai dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nes apeliantė tokio reikalavimo nagrinėjant bylą nebuvo pareiškusi.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Skuodo rajono apylinkės teismo 2012-11-12 sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Panaikintina teismo sprendimo dalis dėl turto padalijimo ir santuokoje įgytas turtas padalytinas tokiu būdu: V. K. priteistinas asmeninės nuosavybės teise 34 362,50 Lt vertės 5,46 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), 2 000 Lt vertės lengvojo automobilio priekaba (duomenys neskelbtini), 2 000 Lt vertės lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 12 500 Lt vertės keturi arkliai. V. K. asmeninės nuosavybės teise priteistina 15 175 Lt vertės 8,22 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1 250 Lt vertės lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 8 000 Lt vertės lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 42 000 Lt vertės srutovežis, 5 500 Lt vertės siloso atgnybtuvas, 4 100 Lt vertės purkštuvas, 7 750 Lt vertės vartomas plūgas, 38 500 Lt vertės frontalinė šienapjovė, 19 500 Lt vertės grūdų sėjamoji, 1 050 Lt vertės trąšų barstytuvas, 4 000 Lt vertės dvi vandens cisternos (vnt. vertė 2 000 Lt), 3 650 Lt vertės traktorius (duomenys neskelbtini), 13 500 Lt vertės traktorius (duomenys neskelbtini), 120 500 Lt vertės traktorius (duomenys neskelbtini), 86 500 Lt vertės teleskopinis krautuvas (duomenys neskelbtini), 47 500 Lt vertės pieno aušintuvas, 3 500 Lt vertės šieno rinktuvas, 4 600 Lt vertės kultivatorius, 3 250 Lt vertės žemės lyginimo balkės, 69 000 Lt vertės modernizuota melžimo aikštelė, 1 500 Lt vertės aukšto slėgio plovykla (duomenys neskelbtini), 1 000 Lt vertės žolės pjaunamoji (duomenys neskelbtini) 2 000 Lt vertės tekinimo staklės, 5 500 Lt vertės mediena, 3 450 Lt vertės 28 vnt. telyčių pririšimo vietų, 1 160 Lt vertės 14 vnt. telyčių guminių kilimėlių, 1 500 Lt vertės grūdų pūstuvas, 269 500 Lt vertės 64 melžiamos karvės, 34 telyčios, 41 500 Lt vertės presas (duomenys neskelbtini), 13 850 Lt vertės šienainio rulonų plėvelės vyniotuvas (duomenys neskelbtini), 14 000 Lt vertės savaeigis krautuvas(duomenys neskelbtini), 22 500 Lt vertės traktorius (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su frontaliniu krautuvu, 1 000 Lt vertės šienapjovė (duomenys neskelbtini), 3 000 Lt vertės trijų žemės tankinimo volų komplektas, 3 000 Lt vertės priekaba platforma bei panaikintina teismo sprendimo dalis, kuria V. K. iš V. K. priteista 161 670 Lt piniginė kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šalys patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: pirmosios instancijos teisme ieškovas sumokėjo 300 Lt žyminio mokesčio, nuo 932 Lt sumokėjimo ieškovas buvo atleistas (t. 1, b. l. 5, 25), atsakovė sumokėjo 14,75 Lt už kopijų darymą (t. 1, b. l. 115, 117), 2 535 Lt žyminio mokesčio (t. 2, b. l. 16, 71), ieškovas sumokėjo 4 400 Lt atstovavimo išlaidų (t. 3, b. l. 11–13). Atsakovė už apeliacinio skundo padavimą sumokėjo 1 500 Lt atstovavimo išlaidų (t. 3, b. l, 115), 735 Lt žyminio mokesčio (t. 3, b. l. 116), atsakovas už atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 2 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys ir priešieškinis bei apeliacinis skundas tenkinti iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteistina 250 Lt žyminio mokesčio bei 5 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš ieškovo atsakovei priteistina 375 Lt žyminio mokesčio, 150 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš atsakovės priteistina 375 Lt žyminio mokesčio valstybei ir 40 Lt pašto išlaidų. Iš ieškovo priteistina 11 Lt pašto išlaidų valstybei (CPK 88 str., 93 str. 2 d., 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti teismo sprendimo dalį dėl turto padalijimo ir dėl tos sprendimo dalies priimti naują sprendimą.

P. V. K. asmeninės nuosavybės teise 34 362,50 Lt vertės 5,46 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 2 000 Lt vertės lengvojo automobilio priekabą (duomenys neskelbtini) 2 000 Lt vertės lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 12 500 Lt vertės keturis arklius.

P. V. K. asmeninės nuosavybės teise 15 175 Lt vertės 8,22 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1 250 Lt vertės lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 8 000 Lt vertės lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 42 000 Lt vertės srutovežį, 5 500 Lt vertės siloso atgnybtuvą, 4 100 Lt vertės purkštuvą, 7 750 Lt vertės vartomą plūgą, 38 500 Lt vertės frontalinę šienapjovę, 19 500 Lt vertės grūdų sėjamąją, 1 050 Lt vertės trąšų barstytuvą, 4 000 Lt vertės dvi vandens cisternas (vnt. vertė 2 000 Lt), 3 650 Lt vertės traktorių (duomenys neskelbtini), 13 500 Lt vertės traktorių (duomenys neskelbtini), 120 500 Lt vertės traktorių (duomenys neskelbtini), 86 500 Lt vertės teleskopinį krautuvą (duomenys neskelbtini), 47 500 Lt vertės pieno aušintuvą, 3 500 Lt vertės šieno rinktuvą, 4 600 Lt vertės kultivatorių, 3 250 Lt vertės žemės lyginimo balkes, 69 000 Lt vertės modernizuotą melžimo aikštelę, 1 500 Lt vertės aukšto slėgio plovyklą (duomenys neskelbtini), 1 000 Lt vertės žolės pjaunamąją (duomenys neskelbtini) 2 000 Lt vertės tekinimo stakles, 5 500 Lt vertės medieną, 3 450 Lt vertės 28 vnt. telyčių pririšimo vietų, 1 160 Lt vertės 14 vnt. telyčių guminių kilimėlių, 1 500 Lt vertės grūdų pūstuvą, 269 500 Lt vertės 64 melžiamas karves, 34 telyčias, 41 500 Lt vertės presą (duomenys neskelbtini), 13 850 Lt vertės šienainio rulonų plėvelės vyniotuvą (duomenys neskelbtini), 14 000 Lt vertės savaeigį krautuvą (duomenys neskelbtini), 22 500 Lt vertės traktorių (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su frontaliniu krautuvu, 1 000 Lt vertės šienapjovę (duomenys neskelbtini), 3 000 Lt vertės trijų žemės tankinimo volų komplektą, 3 000 Lt vertės priekabą–platformą.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria V. K. iš V. K. priteista 161 670 Lt piniginė kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš ieškovo V. K. atsakovei V. K. 375 Lt žyminio mokesčio ir 150 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės V. K. ieškovui V. K. 250 Lt žyminio mokesčio bei 5 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo V. K. valstybei 11 Lt pašto išlaidų.

Priteisti iš atsakovės V. K. 375 Lt žyminio mokesčio ir 40 Lt pašto išlaidų valstybei.