Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal M. J. atstovo advokato padėjėjo Henriko Ratauto (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. birželio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-12151-2024, ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. M. 2024 m. birželio 11 d. nutarimu administracinėje nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-12151-2024, M. J. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje ir 432 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta galutinė 300 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams, dėl to, kad jis 2024 m. kovo 13 d. 10.50 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę – automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, kai ši teisė iš asmens buvo atimta ir pasibaigus atėmimo terminui neįvykdė susigrąžinimo sąlygų. Taip pat vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone ir vairavo transporto priemonę su įrengtais saugos diržais, tačiau nebuvo jo užsisegęs, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14, 20 ir 196 punktų reikalavimus.

2024 m. birželio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas 2024 m. birželio 26 d. M. J. atstovo advokato padėjėjo Henriko Ratauto skundas dėl Institucijos 2024 m. birželio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-12151-2024, kuriuo prašoma panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-12151-2024, ROIK: (duomenys neskelbtini).

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 30 d. nutartimi M. J. skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 11 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-12151-2024, ROIK: (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistu. Dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 30 d. nutarties pateiktas M. J. 2024 m. rugpjūčio 19 d. apeliacinis skundas. Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi M. J. apeliacinis skundas tenkintas, panaikinta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 30 d. nutartis ir administracinio nusižengimo byla su M. J. skundu dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 11 d. nutarimo perduota iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, byloje gautas prašymas Pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju tiek iš atsiliepimo, tiek iš Administracinių nusižengimų išrašo byloje nustatyta, kad M. J. atžvilgiu 2022 m. gruodžio 5 d. buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), kuris pasirašytinai buvo įteiktas pareiškėjui (b. l. 15). Šio nurodymo neįvykdžius pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas 2023 m. sausio 13 d. nutarimas, kuriuo jam paskirta 90 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas 1 mėnesiui (b. l. 13–14). Minėtas 2023 m. sausio 13 d. nutarimas išsiųstas pareiškėjui elektroniniu paštu, kurį pareiškėjas buvo nurodęs LR gyventojų registre, valstybės informacinėse sistemose, registruose (b. l. 16–17).

Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo pranešta apie šį 2023 m. sausio 13 d. nutarimą ir jis nebuvo informuotas apie atimtą teisę vairuoti, todėl neturėtų būti baudžiamas už vairavimą neturint teisės skundžiamu nutarimu. Pareiškėjo skunde nurodytus paaiškinimus, kad nebuvo informuotas apie teisės vairuoti atėmimą, teismas laiko tik gynybine jo pozicija, siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog teismų praktikoje yra ne kartą akcentuota, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis ir suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir ANK nuostatos. Šiuo atveju, vertindamas, ar yra pagrindas tikėti pareiškėjo pateikta versija, teismas analizavo bylos duomenis ir svarstė, ar jie gali ją patvirtinti, ar, vis tik, leidžia ją patikimai atmesti, ir nustatė, kad tokia versija yra grindžiama išimtinai pažeidėjo paaiškinimais, kurie nėra patvirtinti jokiais objektyviais duomenimis. Be to, ji prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Todėl tikėti šia versija ir ja vadovautis, sprendžiant pareiškėjo atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį klausimą, pagrindo nėra.

Nors pareiškėjas skunde teigia nežinojęs apie jo atžvilgiu priimtą 2023 m. sausio 13 d. nutarimą, tačiau 2022 m. gruodžio 5 d. protokolą su administraciniu nurodymu jis gavo pasirašytinai, šiame protokole buvo nurodyta bylos nagrinėjimo data – 2023 m. sausio 13 d., todėl apie patį administracinį procesą vykstantį jo atžvilgiu žinojo. Pareiškėjas proceso metu, gavęs asmeniškai pasirašytinai minėtą protokolą, nebuvo nurodęs, jog registruose išviešintas elektroninio pašto adresas, kuris nurodytas ir jo gautame protokole, nėra tinkamas būdas siųsti jam dokumentus. Akivaizdu, jog pareiškėjas elgėsi pasyviai, nesidomėjo administracinio nusižengimo procesu. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2024 m. birželio 26 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-827-836/2024 pagal pateiktą pareiškėjo skundą dėl 2023 m. sausio 13 d. nutarimo, konstatavo, jog pats pareiškėjas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ir jo nurodytos priežastys, dėl skundo padavimo termino praleidimo, nebuvo laikytinos objektyviomis ir jo skundas buvo atsisakytas priimti. Ši nutartis nebuvo skųsta apeliacine tvarka ir 2024 m. liepos 17 d. įsiteisėjo. Taigi, 2023 m. sausio 13 d. nutarimas pareiškėjo atžvilgiu yra įsiteisėjęs.

Be to, pažeidėjas nenurodė ir nenurodo, kad ne šis elektroninio pašto adresas buvo nurodytas Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti, kuomet buvo priimtas tiek 2022 m. gruodžio 5 d. protokolas, tiek 2023 m. sausio 13 d. nutarimas, tiek 2024 m. kovo 13 d. protokolas ir skundžiamas nutarimas, juolab kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro duomenų minėtas el. paštas (duomenys neskelbtini) buvo nurodytas ir 2024 m. birželio 27 d. institucijai teikiant medžiagą dėl skundo teismui (b. l. 3, 16). Nors pareiškėjas ir nurodo, kad šį neva nenaudojamą el. pašto adresą jis VMI pakeitė į naudojamą (duomenys neskelbtini), tačiau visų pirma pažymėtina, kad tai pareiškėjas galimai padarė tik priėmus skundžiamą nutarimą, kita vertus pareiškėjas tai nurodo deklaratyviai, nepateikdamas jokių tai pagrindžiančių duomenų, juolab vien šis galimas faktas nekeičia aplinkybės dėl aktualiu laikotarpiu, kuomet buvo siunčiami institucijos dokumentai, pareiškėjo išviešinto el. pašto, nurodyto ir minėtuose pažeidėjo asmeniškai gautuose protokoluose, faktinio naudojimo.

Nors pažeidėjas deklaratyviai nurodo, jog tokiu būdu išsiųstas 2023 m. sausio 13 d. nutarimas pažeidėjo nepasiekė, tačiau teismas šia aplinkybe pagrindo tikėti neturi, kadangi administracinių nusižengimų registre jokių įrašų apie tai, kad minėtas nutarimas, išsiųstas į elektroninio pašto dėžutę, nebuvo pristatytas gavėjui, nėra. Priešingai, nurodoma dokumento būsena „išsiųsta“ (b. l. 17). Nors institucija negavo patvirtinimo, kad pranešimas su 2023 m. sausio 13 d. nutarimu buvo sėkmingai pristatytas į pažeidėjo elektroninio pašto dėžutę, tačiau taip pat nėra duomenų, kad institucija būtų gavusi pranešimą apie nepavykusį 2023 m. sausio 13 d. laiško pristatymą į pažeidėjo nurodytą elektroninio pašto adresą.

Pažymėtina, kad ANK nėra įtvirtintos pareigos išnaudoti visus procesinių dokumentų įteikimo būdus ar dalį jų – ANK 573 straipsnyje įtvirtinta aiški taisyklė, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ir prievolėms įvykdyti. Ši nuostata reiškia, kad fizinis ar juridinis asmuo deklaravo turintis pastovią galimybę pasitikrinti elektroninį paštą ir įsipareigoja būti rūpestingas, priešingu atveju prisiima galimas neigiamas jam kilsiančias pasekmes. ANK nuostatos taip pat neįpareigoja procesinius dokumentus siunčiančios institucijos domėtis, ar nustatyta tvarka išsiųstus dokumentus adresatas gavo, juo labiau, ar juos fiziškai perskaitė (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-130-844/2024).

Aptartų aplinkybių pagrindu nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjui 2023 m. sausio 13 d. nutarimas nebuvo įteiktas, priešingai, konstatuotina, kad minėtas įsiteisėjęs nutarimas išsiųstas vienu iš ANK 573 straipsnyje reglamentuotų būdų – pareiškėjui el. paštu, išviešintu valstybės sistemose. Pareiškėjas skunde deklaratyviai nurodydamas aplinkybes dėl minėto el. pašto nenaudojimo, dėl šio pašto priklausymo jo sutuoktinei, dėl jo gyvenimo užsienio valstybėje atskirai nuo sutuoktinės, nepateikia jokių tai pagrindžiančių duomenų. Pažymėtina, kad apie administracinės teisenos, kurioje ir buvo priimtas šis nutarimas, pradėjimą surašant ir asmeniškai įteikiant protokolą pažeidėjui ir vėlesnį šios bylos žodinį nagrinėjimą jis žinojo, ir kaip daug kartų administracine tvarka baustas asmuo turėjo suvokti, jog artimiausiu metu bus priimti atitinkami procesiniai sprendimai dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų, už juos skirtinų nuobaudų, juolab minėtame pažeidėjo gautame asmeniškai pasirašytinai protokole buvo nurodyta konkreti bylos nagrinėjimo data – 2023 m. sausio 13 d., taigi, pareiškėjas pasirinkdamas pasyvią poziciją neatvykti į bylos nagrinėjimą, turėjo pagrindą manyti, kad bus priimtas nutarimas ir domėtis juo.

Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą konstatuotina, kad priešingai nei teigiama skunde, 2023 m. sausio 13 d. nutarimas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra laikomas įteiktu tinkamai.

Nustačius, jog 2023 m. sausio 13 d. nutarimas buvo išsiųstas tinkamai, spręstina, kad buvo teisingai nustatytas 2024 m. kovo 13 d. pažeidimas, numatytas ANK 424 straipsnio 3 dalyje, nes pažeidėjas vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kuomet ši teisė iš asmens buvo atimta ir pasibaigus jos terminui, jis neįvykdė aukščiau minėtame teisiniame reglamentavime numatytų teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų. Pareiškėjas iki šiol nėra neišklausęs papildomų vairavimo kursų, nėra pateikęs duomenų, jog jam teisė vairuoti yra sugrąžinta, jog jis pasikeipęs su prašymu į VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimu išduodantį padalinį.

Teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. J. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, padaryti administraciniai nusižengimai įrodyti ir pagrįstai bei teisingai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, 432 straipsnio 1 dalį.

Teismui konstatavus, jog pareiškėjas skundžiamu nutarimu teisėtai ir pagrįstai buvo pripažintas kaltu padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje ir 432 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus, toliau spręstina dėl nuobaudos individualizavimo.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, už inkriminuotą nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, pareiškėjui buvo skirta maksimumą atitinkanti 90 Eur bauda, už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą skirta bauda, lygi nusižengimo sankcijoje nurodytos baudos minimumui, bei skirtas minimalaus termino – 6 mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, o už ANK 432 straipsnio 1 dalį paskirta minimumą atitinkanti bauda – 30 Eur. Vadovaujantis BK 38 straipsniu už minėtus nusižengimus paskirta subendrinta galutinė 300 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto atėmimas 6 mėn. laikotarpiui.

Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį, asmeniui suteiktos baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos baudos minimalaus ir maksimalaus dydžio vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Teismo nuomone, pažeidėjui už inkriminuotą nusižengimą skundžiamu nutarimu paskyrus baudą, atitinkančią nusižengimo sankcijoje nurodytos baudos minimumą, nurodytos teisės normos nebuvo pažeistos.

Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Vadovaujantis teismų praktika, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus, asmeninio pobūdžio aplinkybės – darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013; Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis Nr. AN2-402-417/2021, 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. AN2-405-795/2021; Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. ATP-58-195/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509/2008; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-116-1020/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu minėtos baudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo įstatyminės nuostatos nebuvo pažeistos, buvo atsižvelgta į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgta į administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę. Šiuo atveju pareiškėjas padarė šiurkščius, pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nes vairavo neturėdamas teisės vairuoti, vairavo nenaudodamas saugos diržo, bei tuo pat metu naudodamas mobilųjį telefoną, kas taip pat yra pavojingi nusižengimai ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nekilo pasekmės, tokios kaip kitų asmenų sužalojimas, turto sugadinimas ir pan. Teismas atsižvelgia ir į pareiškėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Kaip matyti iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas yra baustas daug kartų už įvairius KET pažeidimus, daugiausia už vairavimą rankomis naudojant mobiliojo ryšio priemones, administracinių baudų pareiškėjas nemoka. Tai rodo, kad pareiškėjas nėra pavyzdingas vairuotojas, besilaikantis KET, nedarantis teisės pažeidimų, pasimokantis iš jau padarytų nusižengimų. Todėl šiuo atveju teismas jo anksčiau padarytus KET pažeidimus negali vertinti kaip atsitiktinio pobūdžio, nes akivaizdu, jog skiriamos nuobaudos – baudos, jam neturėjo jokių ilgalaikių pasekmių, nebuvo pasiekta administracinių nuobaudų paskirtis, praeityje skiriamos nuobaudos jam pakankamos įtakos neturėjo ir nelėmė jo apsisprendimo būti pareigingu vairuotoju (ANK 22 straipsnis). Be to, pareiškėjas anksčiau yra ne kartą teistas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse, kas rodo, jog pareiškėjas linkęs daryti teisės pažeidimus, o nagrinėjamas nusižengimas nėra atsitiktinio pobūdžio. Dabartinis nusižengimas yra neatsakingo pareiškėjo požiūrio į eismo saugumą pasekmė. Teismas jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti minėtas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nenustatė, nes šios aplinkybės siejamos ne su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gerove bei jo poreikiais, bet su inkriminuoto administracinio nusižengimo pobūdžiu, pavojingumu, administracinį nusižengimą padariusio asmens asmenybe bei asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Jokių išskirtinių aplinkybių nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje teismas neįžvelgia. Tuo tarpu įvertinus tai, kad pareiškėjas ir prieš tai buvo ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, spręsti apie išskirtines aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, jog tokiam asmeniui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nėra pagrindo. Įvertinus tiek pačius administracinius nusižengimus, tiek ir administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį apibūdinančius duomenis, nesant atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad šiuo nagrinėjamu atveju sumažinant/panaikinant pareiškėjui paskirtą baudą ar administracinio poveikio priemonę, nebus pasiekti administracinei nuobaudai keliami tikslai. Nusižengimus pareiškėjas padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, todėl šios teisės atėmimas terminui, kuris yra minimalus, įvertinus tai, kad pareiškėjas ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, nėra pavyzdingas vairuotojas, nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, laikytinas adekvačia ir proporcinga padarytų nusižengimų pavojingumui priemone siekiant administracinės nuobaudos tikslų. Tuo pačiu teismas pažymi, kad atsižvelgiant į pareiškėjo įvykdytų administracinių nusižengimų pavojingumą, administracinės nuobaudos neskyrimas ir privalomo skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymas, nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo principą, neatgrasytų jo nuo administracinių nusižengimų darymo ir gali sudaryti nebaudžiamumo iliuziją, taigi pareiškėjas liktų tinkamai nenubaustas (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys). Pabrėžtina, kad darydamas administracinį nusižengimą, pareiškėjas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Įvertinus aukščiau išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo nubaudimas pagal inkriminuotus straipsnius turėtų būti pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu, nutarimu nepažeistos ANK 28 ir 34 straipsnio nuostatos, tiek nuobauda, tiek administracinio poveikio priemonė paskirtos įvertinus visas aplinkybes, reikšmingas administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimui, baudos dydžiui ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymui. Pastebėtina, jog pažeidėjas skundžiamu nutarimu jam paskirtos baudos ir administracinio poveikio priemonės neginčija. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad institucijos paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė buvo tinkamai individualizuotos – jos atitinka pažeidėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-12151-2024 nėra pagrindo, todėl nutarimas paliktinas nepakeistu, o M. J. atstovo advokato padėjėjo Henriko Ratauto skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjo M. J. atstovo advokato padėjėjo Henriko Ratauto skundo netenkinti.

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2024 m. birželio 11 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-12151-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą ROIK: (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.