Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų I. S. ir M. S. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Sonatos Vaicekauskienės pareiškimą dėl baudos skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0114/21/00461, suinteresuoti asmenys M. S., I. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas iš dalies tenkino antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo

17. 2024 m. sausio 15 d. teisme gautas apeliantės I. S. prašymas dėl civilinės bylos nagrinėjimo atidėjimo, kadangi apeliantė sudarė sutartį su advokatu, kuris dar nėra prijungtas prie EPP sistemos bei neturi galimybės susipažinti su byla.

18. CPK normos nustato tiek teismui, tiek bylos šalims nemažai pareigų, susijusių su bylų nagrinėjimo operatyvumu bei sąžiningu naudojimusi procesinėmis teisėmis. Taigi teismas turi imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, o bylos šalys privalo rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnis), taip pat šalys privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

19. Pagal CPK 162² straipsnio 1 dalį teismas atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas pasiūlo dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių taip pat kitais šio kodekso numatytais atvejais.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė yra pateikusi atskirąjį skindą, o pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti ar pildyti atskirąjį skundą naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis, 338 straipsnis). Be to byloje paskirtas ne žodinis, o rašytinis teismo posėdis, todėl apeliantės I. S. nurodyti argumentai apie tai, kad ji tik šiuo metu sudarė sutartį su advokatu, kuris dar neturėjo galimybės susipažinti su byla, nėra teisiškai reikšmingi bei nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju reikalinga atidėti bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pateiktuose procesiniuose dokumentuose išsamiai išdėstyti ginčo dalyko esmę sudarantys argumentai, byloje pakanka duomenų, kurių pagrindu būtų galima įvertinti ne tik skundžiamos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, bet ir padaryti išvadas, ar buvo pagrindas teismui priimti minėtą skundžiamą nutartį. Esant išdėstytiems argumentams, apeliantės I. S. prašymas dėl civilinės bylos nagrinėjimo atidėjimo netenkinamas.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

21. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolės Sonatos Vaicekauskienės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0114/21/00461 pagal Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 16 d. vykdomąjį raštą Nr. eN2-1432-562/2021 dėl leidimo grąžinti M. S. ir I. S. nepilnamečius vaikus J. G. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), į jų nuolatinę gyvenamąją vietą Italijos Respublikoje. Antstolė 2021 m. balandžio 21 d. priėmė Raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-21-114-7956, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-21-114-7957 ir juos registruotu paštu išsiuntė skolininkei I. S., adresu (duomenys neskelbtini). Nurodyti dokumentai skolininkei buvo įteikti asmeniškai 2021 m. balandžio 24 d. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad skolininkei buvo įteikti dar keturi patvarkymai–įpareigojimai, tačiau skolininkė į juos nereagavo.

22. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi išaiškino, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 16 d. vykdomojo rašto Nr. eN2-1432-562/2021 dalis pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutarties rezoliucinę dalį dėl vaikų grąžinimo į jų nuolatinę gyvenamąją vietą Italijos Respublikoje yra vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu galima atlikti vykdymo veiksmus, be kita ko, numatytus CPK 764 straipsnyje.

23. Italijos Respublikos Leko civilinių bylų teismas 2021 m. liepos 2 d. nepilnamečių vaikų J. G. ir A. S. globą suteikė išskirtinai ieškovui M. S. ir jų gyvenamąją vietą nustatė šeimos namuose (duomenys neskelbtini), taip pat nustatė I. S. bendravimo tvarką ir įpareigojo I. S. vaikams kas mėnesį mokėti išlaikymą. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad šis teismo sprendimas būtų pakeistas ar panaikintas.

24. 2021 m. rugpjūčio 27 d. iš skolininkės I. S. buvo paimtas ir perduotas tėvui M. S. nepilnametis sūnus J. G. S.. A. S. tėvui nebuvo grąžinta, kadangi I. S. mama mergaitės neatvežė ir I. S. atsisakė nurodyti A. S. buvimo vietą.

25. 2022 m. vasario 10 d. antstolė surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą Nr. 0114/21/00461, kuriame nurodyta, kad I. S. iki šios dienos neįvykdė Vilniaus apygardos teismo sprendimo Nr. eN2-1432-562/2021 grąžinti nepilnametę A. S. tėvui M. S. į jos nuolatinę gyvenamąją vietą Italijos Respublikoje.

26. 2022 m. birželio 22 d. antstolė surašė Aktą dėl teismo sprendimo vykdymo, kuriame nurodoma, kad vykdant Vilniaus apygardos teismo procesinį sprendimą civilinėje byloje Nr. eN2-1432-562/2021 buvo bandoma grąžinti A. S. jos tėvui, tačiau I. S. nepavyko rasti nei jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), (tuo metu bute gyveno ukrainiečių šeima), nei (duomenys neskelbtini), (I. S. močiutės butas). Laikotarpiu nuo 15.49 val. iki 16.58 val. I. S. buvo skambinta telefonu, tačiau nei vienu telefono numeriu nepavyko prisiskambinti, kadangi visi telefono numeriai buvo išjungti.

27. 2022 m. birželio 22 d. antstolė surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą Nr. 0114/21/00461, kuriame nurodyta, kad I. S. iki šios dienos neįvykdė Vilniaus apygardos teismo sprendimo Nr. eN2-1432-562/2021 grąžinti nepilnametę A. S. tėvui M. S. į jos nuolatinę gyvenamąją vietą Italijos Respublikoje.

28. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) rašto dėl teismo nutarties dėl vaikų sugrąžinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų vykdymo matyti, kad 2022 m. birželio 10 d. Tarnyboje buvo gautas Italijos centrinės institucijos Hagos konvencijoje numatytoms pareigoms vykdyti raštas, kuriuo minėta institucija prašo Tarnybos suteikti pagalbą sprendžiant klausimą dėl Lietuvos teismo nutarties efektyvaus įvykdymo ir mažametės A. S. sugrąžinimo į Italiją. Taip pat 2022 m. birželio 15 d. Tarnyboje gauta Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento persiųsta Italijos ambasados Lietuvos Respublikoje nota, kuria Italijos ambasada išreiškė susirūpinimą dėl ilgai trunkančio Lietuvos teismo nutarties dėl vaikų sugrąžinimo į Italiją vykdymo, bei prašo imtis veiksmų, kad ši situacija būtų kuo greičiau išspręsta.

29. 2023 m. kovo 30 d. antstolė surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą Nr. 0114/21/00461, kuriame nurodyta, kad I. S. iki šios dienos neįvykdė Vilniaus apygardos teismo sprendimo Nr. eN2-1432-562/2021.

30. 2023 m. balandžio 11 d. antstolė surašė Aktą dėl teismo sprendimo vykdymo, kuriame nurodoma, kad 2023 m. balandžio 7 d. vykdant Vilniaus apygardos teismo procesinį sprendimą civilinėje byloje Nr. eN2-1432-562/2021, buvo bandoma prieš grąžinant A. S. jos tėvui, kad M. S. pabendrautų (gyvai) su dukra, tačiau I. S. to padaryti neleido.

31. 2023 m. balandžio 13 d. Kauno apylinkės teisme gautas antstolės Sonatos Vaicekauskienės pareiškimas dėl baudos skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0114/21/00461.

32. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 17 d. nutartimi antstolės Sonatos Vaicekauskienės pareiškimą tenkino iš dalies. Teismas paskyrė I. S. 100,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. eN2-1432-562/2021 dėl leidimo grąžinti pareiškėjo M. S. ir suinteresuoto asmens I. S. nepilnamečius vaikus J. G. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), į jų nuolatinę gyvenamąją vietą Italijos Respublikoje, neįvykdymo dieną, išieškotojo M. S., gim. (duomenys neskelbtini), naudai, skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d., iki bus įvykdyta teismo sprendimo dalis dėl A. S. perdavimo dienos.

33. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė I. S. pateikė atskirąjį skundą. Nurodė, kad skolininkė dėjo maksimalias pastangas vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, bandė tartis su A. S. tėvu dėl jos perdavimo į Italiją, tačiau M. S. atsisakė pats atvykti į Lietuvą paimti dukros į Italiją. I. S. prašo nutraukti civilinę bylą Nr. e2VP-9449-955/2023, kadangi antstolės pareiškimas neteismingas nei Kauno apylinkės teismui, nei Kauno apygardos teismui. Klausimą dėl sprendimo nevykdymo turėjo nagrinėti sprendimą dėl vaikų grąžinimo į Italijos Respubliką priėmęs Lietuvos apeliacinis teismas.

34. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas M. S. pateikė atskirąjį skundą. Nurodė, kad I. S. skirta 100,00 Eur bauda yra per maža, nėra proporcinga nagrinėjamai situacijai, nepasieks baudos tikslų, neduos satisfakcijos išieškotojui ir nepaskatins I. S. vykdyti prievolių.

Dėl bylos teismingumo

35. Nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartį ir išsprendė klausimą iš esmės – grąžino M. S. ir I. S. nepilnamečius vaikus J. G. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), į jų nuolatinę gyvenamąją vietą Italijos Respublikoje. 2021 m. rugpjūčio 27 d. iš skolininkės I. S. buvo paimtas ir perduotas tėvui M. S. nepilnametis sūnus J. G. S.. 2022 m. vasario 10 d., 2022 m. birželio 22 d., 2023 m. kovo 30 d. antstolė surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktus Nr. 0114/21/00461, kuriuose nurodyta, kad I. S. iki šios dienos neįvykdė Vilniaus apygardos teismo sprendimo Nr. eN2-1432-562/2021 grąžinti nepilnametę A. S. tėvui M. S. į jos nuolatinę gyvenamąją vietą Italijos Respublikoje. 2023 m. balandžio 13 d. Kauno apylinkės teisme gautas antstolės Sonatos Vaicekauskienės pareiškimas dėl baudos skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0114/21/00461. Apeliantė I. S. nurodo, kad antstolės pareiškimas neteismingas nei Kauno apylinkės teismui, nei Kauno apygardos teismui. Klausimą dėl sprendimo nevykdymo turėjo nagrinėti sprendimą dėl vaikų grąžinimo į Italijos Respubliką priėmęs Lietuvos apeliacinis teismas. Apeliacinės instancijos teismas su minėtais apeliantės argumentais nesutinka.

36. Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų CPK VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės.

37. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. CPK 771 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.

38. Pagal CPK 771 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą (2, 3, 6 dalys) šiame straipsnyje nustatyti kiti antstolio veiksmai, susiję su sprendimo vykdymu, ir sprendimo neįvykdymo padariniai skiriasi, priklausomai nuo to, ar neįvykdytame teismo sprendime nurodytos ar nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės. Kiti antstolio veiksmai, susiję su teismo sprendimo, kuriame nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, vykdymu, taip pat tokio sprendimo neįvykdymo padariniai priklauso nuo to, ar veiksmus, kuriuos per teismo nustatytą terminą įpareigotas atlikti atsakovas, gali atlikti tik jis pats, ar tai gali padaryti ir kiti asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-403/2021, 18 punktas).

39. Jeigu veiksmus, kuriuos per teismo nustatytą terminą įpareigotas atlikti skolininkas, gali atlikti ir kiti asmenys, antstolio surašytas aktas perduotinas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 771 straipsnio 3 dalis). Jeigu veiksmus, kuriuos per teismo nustatytą terminą įpareigotas atlikti skolininkas, gali atlikti tik jis pats, antstolio surašytas aktas perduotinas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, kuris gali atsakovei skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

40. Nagrinėjamu atveju 2022 m. vasario 10 d., 2022 m. birželio 22 d., 2023 m. kovo 30 d. antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0114/21/00461 surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktus Nr. 0114/21/00461, kuriuose nurodyta, kad I. S. iki šios dienos neįvykdė Vilniaus apygardos teismo sprendimo Nr. eN2-1432-562/2021 grąžinti nepilnametę A. S. tėvui M. S. į jos nuolatinę gyvenamąją vietą Italijos Respublikoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, dėl kurios neįvykdymo kilo ginčas, įpareigojantis I. S. gražinti dukrą A. S. į Italijos Respubliką yra išskirtinai asmeninė I. S. prievolė, kadangi M. S. ir I. S. dukra šiuo metu yra kartu su I. S., I. S. slepia savo ir dukros buvimo vietą, kiti asmenys A. S. perduoti tėvui M. S. negali. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad antstolės Sonatos Vaicekauskienės pareiškimas dėl baudos skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0114/21/00461 teismingas Kauno apylinkės teismui, kadangi antstolės Sonatos Vaicekauskienės kontoros buveinė yra Kauno mieste, todėl apeliantės prašymas nutraukti civilinę bylą Nr. e2VP-9449-955/2023 atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl baudos skyrimo ir jos dydžio

41. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).

42. Teismo sprendimai gali būti vykdomi, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai jie yra vykdomi skubiai arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo pats (CPK 281 straipsnis).

43. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis).

44. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimdamas nutartį taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, išnagrinėja aplinkybes, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrina, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas).

45. Be kita ko, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas).

46. Nagrinėjamu atveju antstolė prašė skirti skolininkei I. S. 250,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Vilniaus apygardos teismo procesinio sprendimo dėl leidimo grąžinti pareiškėjo nepilnamečius vaikus J. G. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), į jų nuolatinę gyvenamąją vietą Italijos Respublikoje dieną, išieškotojo M. S. naudai, skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d., tai yra nuo J. G. S. perdavimo (paėmimo) dienos ir A. S. neperdavimo M. S. dienos iki bus įvykdyta teismo sprendimo dalis dėl A. S. perdavimo dienos.

47. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 17 d. nutartimi antstolės Sonatos Vaicekauskienės pareiškimą tenkino iš dalies. Teismas paskyrė I. S. 100,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. eN2-1432-562/2021 dėl leidimo grąžinti pareiškėjo M. S. ir suinteresuoto asmens I. S. nepilnamečius vaikus J. G. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), į jų nuolatinę gyvenamąją vietą Italijos Respublikoje, neįvykdymo dieną, išieškotojo M. S., gim. (duomenys neskelbtini), naudai, skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d., iki bus įvykdyta teismo sprendimo dalis dėl A. S. perdavimo dienos.

48. Apeliantė I. S.atskirajame skunde teigia, kad skolininkė dėjo maksimalias pastangas vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, bandė tartis su A. S. tėvu dėl jos perdavimo į Italiją, tačiau M. S. atsisakė pats atvykti į Lietuvą paimti dukros į Italiją.

49. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą ir pateiktus šalių rašytinius paaiškinimus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi apeliantei pagrįstai skyrė baudą. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad skolininkė nevykdo Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutarties dalies, kuria ji įpareigota grąžinti M. S. ir I. S. nepilnametę dukrą A. S., gim. (duomenys neskelbtini), į jos nuolatinę gyvenamąją vietą Italijos Respublikoje. 2021 m. rugpjūčio 27 d. iš I. S. buvo paimtas ir perduotas tėvui M. S. nepilnametis sūnus J. G. S., tačiau I. S. iki šios dienos negrąžina nepilnametės A. S. tėvui M. S. į jos nuolatinę gyvenamąją vietą Italijos Respublikoje. I. S. yra įtraukta į ieškomų asmenų duomenų bazę, jos ir A. S. buvimo vietos nežinomos, todėl apeliantės argumentai apie tai, kad ji dėjo maksimalias pastangas įvykdyti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, atmestini kaip nepagrįsti. Antstolės 2022 m. vasario 10 d., 2022 m. birželio 22 d. ir 2023 m. kovo 30 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktai Nr. 0114/21/00461, patvirtina, kad I. S. iki šios dienos neįvykdė Vilniaus apygardos teismo sprendimo Nr. eN2-1432-562/2021 grąžinti nepilnametę A. S. tėvui M. S. į jos nuolatinę gyvenamąją vietą Italijos Respublikoje. Iš 2022 m. birželio 22 d. antstolės surašyto Akto dėl teismo sprendimo vykdymo matyti, kad buvo bandoma grąžinti A. S. jos tėvui, tačiau I. S. nepavyko rasti nei jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), (tuo metu bute gyveno ukrainiečių šeima), nei (duomenys neskelbtini), (I. S. močiutės butas). Laikotarpiu nuo 15.49 val. iki 16.58 val. I. S. buvo skambinta telefonu, tačiau nei vienu telefono numeriu nepavyko prisiskambinti, kadangi visi telefono numeriai buvo išjungti. 2023 m. balandžio 11 d. antstolės surašytas Aktas dėl teismo sprendimo vykdymo patvirtina, kad 2023 m. balandžio 7 d. vykdant Vilniaus apygardos teismo procesinį sprendimą civilinėje byloje Nr. eN2-1432-562/2021, taip pat buvo bandoma prieš grąžinant A. S. jos tėvui, kad M. S. pabendrautų (gyvai) su dukra, tačiau I. S. to padaryti neleido. Apeliantė I. S. nepateikė jokių įrodymų, kad būtų bandžiusi įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 16 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. eN2-1432-562/2021, ar įrodymų, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo vykdyti teismo sprendimo.

50. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad skolininkė savo aktyviais veiksmais sąmoningai nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo. Byloje nėra jokių objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu sprendimas buvo nevykdomas dėl ne nuo skolininkės valios priklausančių priežasčių. Priešingai – byloje esantys duomenys patvirtina, kad skolininkė sąmoningai nevykdė teismo sprendimo (negrąžino vaiko į jo gyvenamąją vietą) ir tiesiogiai tai įvardijo laiškuose antstolei, ignoravo antstolės raginimus vykdyti teismo sprendimą ir atsisakė gera valia grąžinti vaiką. Tokiais savo veiksmais skolininkė pažeidė teismo sprendimų vykdymo privalomumo principą, trukdė vykdyti teisingumą. Be to, toks skolininkės elgesys pažeidžia ir nepilnamečio vaiko A. S. interesus. Antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, kurie apeliantės nėra nuginčyti jokiais kitais objektyviais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta byloje yra pateikti duomenys, kad antstolė užfiksavo teismo sprendimo nevykdymo faktą t. y. atliko aktyvius veiksmus, kuriais konstatavo sprendimo neįvykdymo faktus, kad skolininkė I. S. nepilnamečio vaiko A. S. į jos gyvenamąją vietą Italijos Respublikoje negrąžino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą, nurodė pakankamus argumentus, kurie leidžia spręsti, jog apeliantei bauda už nepilnamečio vaiko negrąžinimą, kaip tai numatyta Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. teismo nutartyje, paskirta pagrįstai.

51. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, kad nuo Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos yra pagrindas konstatuoti, jog skolininkas neįvykdė pareigos atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, todėl teismas, spręsdamas sprendimo neįvykdymo klausimą ir taip nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, turi pagrindo skirti skolininkui baudą nuo kitos dienos, einančios po Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos (CPK 73 straipsnio 3 dalis) už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai iki įpareigojimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-415/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016 ir kt.).

52. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolė surašė 2022 m. vasario 10 d., todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skolininkei I. S. už Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutarties dalies nevykdymą neteisingai skyrė 100,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną nutarties neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d., todėl ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis patikslintina nurodant, kad I. S. skirtina 100,00 Eur dydžio bauda už kiekvieną Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. eN2-1432-562/2021 dėl leidimo grąžinti pareiškėjo M. S. ir suinteresuoto asmens I. S. nepilnamečius vaikus J. G. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), į jų nuolatinę gyvenamąją vietą Italijos Respublikoje, neįvykdymo dieną, išieškotojo M. S., gim. (duomenys neskelbtini), naudai, skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 11 d., iki bus įvykdyta teismo sprendimo dalis dėl A. S. perdavimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 771 straipsnio 6 dalis).

53. Apeliantas M. S. atskirajame skunde teigia, kad I. S. skirta 100,00 Eur bauda yra per maža, nėra proporcinga nagrinėjamai situacijai, nepasieks baudos tikslų, neduos satisfakcijos išieškotojui ir nepaskatins I. S. vykdyti prievolių.

54. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog teismui nėra žinoma skolininkės turtinė padėtis, be to, ji privalo vykdyti prievolę nepilnamečiam sūnui J. G. S. ir teikti jam išlaikymą, padarė teisingą išvadą skirdamas apeliantei 100,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. eN2-1432-562/2021 neįvykdymo dieną, išieškotojo M. S., gim. (duomenys neskelbtini) naudai.

55. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

56. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą (CPK 18 straipsnis), kurio įgyvendinimo kontrolė yra pavesta teismui (CPK 771 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).

57. Apelianto nurodomi teiginiai, kad I. S. piktybinis elgesys ir slapstymasis bei dukros slapstymas sulaukia palaikymo viešojoje erdvėje, portalai ir socialinė medija apie šią situaciją rašo ir renka jai finansinę paramą, todėl galima pagrįstai tikėtis, jog I. S. gauna iš to finansinės naudos ir jos finansinės galimybės slapstytis ir slėpti dukrą tik didėja, I. S. paramos būdu surinktas lėšas naudoja tam, kad kuo ilgiau galėtų slapstytis ir užsitikrintų sau didesnes galimybes nevykdyti teismo įpareigojimų, todėl jai paskirta bauda neatitinka susiklosčiusios situacijos ir turėtų būti padidinta, laikytini deklaratyviais ir nepakankamais baudos padidinimui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad nevykdydama įpareigojimo grąžinti dukrą tėvui į Italijos Respubliką apeliantė I. S. pažeidžia ne tik išieškotojo interesus, bet ir kartu savo mažametės dukros interesus, tačiau teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskirta 100,00 Eur dydžio bauda už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną yra adekvati skolininkės padarytam pažeidimui ir leis pasiekti sankcijos skyrimo tikslus, nepažeis nepilnamečių vaikų interesų.

Dėl bylos procesinės baigties

58. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi taikydamas skolininkei sprendimo neįvykdymo pasekmes ir skyręs jai baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną, tinkamai vadovavosi teismų praktika bei taikė ir aiškino proceso teisės normas, nutarties dalis dėl baudos dydžio yra tinkamai motyvuota ir teisinga, todėl atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti ar pakeisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau apeliacinio teismo vertinimu, vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostatomis, pirmosios instancijos teismas turėjo skirti skolininkei baudą nuo kitos dienos, einančios po Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos, t. y. nuo 2022 m. vasario 11 d., už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai iki bus įvykdyta teismo sprendimo dalis dėl A. S. perdavimo, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartis šioje dalyje patikslintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nutarties rezoliucinę dalį dėl momento, nuo kurio pradedama skaičiuoti bauda už teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą, ir ją išdėstyti taip:

„Skirti I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 100,00 Eur (vieno šimto eurų 00 ct) dydžio baudą už kiekvieną Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. eN2-1432-562/2021 dėl leidimo grąžinti pareiškėjo M. S. ir suinteresuoto asmens I. S. nepilnamečius vaikus J. G. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), į jų nuolatinę gyvenamąją vietą Italijos Respublikoje, neįvykdymo dieną, išieškotojo M. S., gim. (duomenys neskelbtini) naudai, skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 11 d., iki bus įvykdyta teismo sprendimo dalis dėl A. S. perdavimo.“.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.