Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2194-543/2016 pagal ieškovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei R. A. dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Teismas neteisingai ištyrė įrodymus, pažeidė įrodinėjimo taisykles. Ieškovo pretenzijoje nurodyta draudiminio įvykio data yra 2013 m. spalio 18 d., o atsakovei priklausančiame bute vandentiekio avarija įvyko 2013 m. spalio 24 d. Teismas klaidingai nurodė, kad liudytoja R. B. patvirtino vandentiekio avarijos datą. Ji teigė, jog neprisimena įvykio datos. Teismas nevertino, kad draudiminis įvykis A. P. bute registruotas du kartus: 2013 m. spalio 18 d. raštu ir 2013 m. spalio 24 d. internetu, užpildant pranešimo apie žalą formą. Ieškovas visą laiką iki teisminio proceso akcentavo 2013 m. spalio 18 d. Teismas nevertino ieškovo kreipimosi į buto savininkę dėl įvykio datos patikslinimo, praėjus beveik trejiems metams nuo avarijos. Ieškovo veikimas siekiant pakeisti įvykio datą yra nesąžiningas. Ieškovas neįrodė, kad 2013 m. spalio 18 d. atsakovė padarė žalos A. P. butui.

Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nukrypo nuo teismų suformuotos teismų praktikos, suformuotos bylose dėl sugadinto turto atkuriamosios vertės nustatymo ir turto sugadinimo padarytų nuostolių priteisimo. Teismas nevertino ieškovo veiksmų skaičiuojant žalos dydį, apskaičiavimo būdo ir atlygintinos sumos nustatymo principų. Ieškovas neginčijo, kad jo apdraustas butas remontuotas prieš 25 metus. Tačiau galutinė sąmata patvirtina, kad ieškovas nesiekė atkurti nukentėjusio asmens turto į buvusią iki žalos atsiradimo padėtį, ji yra artima neteisėtam praturtėjimui atsakovės sąskaita. Nekilnojamojo turto apžiūros protokole grindų danga nurodoma medinis parketas arba medinis parketas, pridengtas linoleumu, tačiau tai buvo parketlentės gaminio sudedamoji (viršutinė) dalis, suklijuota ant betono, nesilaikant technologijos reikalavimų. Atsakovė lankėsi ieškovo apdraustame bute iki vandentiekio avarijos ir matė, kad danga nusidėvėjusi, virtuvėje ir prieškambaryje suirusi, todėl uždengta linoleumu, kiliminiu taku. Nepagrįstai lokalinėje sąmatoje ši danga prilyginta aukščiausios klasės grindų dangai. Teismas neapklausė turto vertintojo. Atsakovė nurodė konkrečią teismų praktiką ir suformuotas taisykles skaičiuojant nusidėvėjimą. Ieškovo taikoma sistema yra rekomendacinio pobūdžio ir negali apriboti teismo teisės objektyviai ir išsamiai įvertinti bei nustatyti tikrąją padarytą žalą. Teismas žalą turėjo sumažinti netiesioginių išlaidų dydžiu.

Teismas tinkamai ištyrė įrodymus ir pripažino, kad žala apdraustam butui padaryta 2013 m. spalio 24 d. dėl vandens avarijos atsakovės bute. Žalos administravimo dokumentuose dėl apsirikimo per klaidą netiksliai nurodyta įvykio data. Kaip nurodo A. P., 2013 m. spalio mėn. buvo vienintelis jos buto užliejimas iš aukščiau esančio buto 2013 m. spalio 24 d. Visos aplinkybės ištirtos žodinio bylos nagrinėjimo metu. Liudytojų parodymai tarpusavyje siejasi ir sudaro nuoseklią įvykių grandinę. Atsakovė vandens avarijos fakto 2013 m. spalio 24 d. savo bute neginčija.

Ieškovas laikėsi atsakovės išvardintų žalos apskaičiavimo ir atlygintinos sumos nustatymo principų. Žalos administravimo metu ieškovas nustatė padarytos žalos mastą, parengė darbų sąmatas, atsižvelgė į tai, kad sugadinto turto remontas buvo darytas prieš 25 metus, pritaikė turto nusidėvėjimo normas bei nustatė atlygintinos žalos dydį. Atsakovė nepagrindė, kad ieškovo taikomi turto nusidėvėjimo normatyvai akivaizdžiai prieštarauja protingumo ir teisingumo principams. Ieškovas, sudarydamas turto remonto sąmatą, vadovavosi UAB „Sistela“ sąmatų sudarymo programa. Sąmatoje nurodyta ne parketlentė, bet parketo lentelių danga, kuri savo techninėmis savybėmis artimiausia sugadintai dangai. Parketo dangos sertifikavimas nėra privalomas. Prieš 25 metus buvusios parketo ir jo klojimo technologijos skiriasi, tačiau kainai tai neturi esminės įtakos. Šiuo metu neįmanoma įsigyti analogišką dangą, rasti specialistą, kuris galėtų tokią dangą pakloti. Atsakovė dėl sąmatos teikė žodinius prieštaravimus, nepagrįstus įrodymais. Teismas pagrįstai nekvestionavo sąmatoje nurodytų netiesioginių išlaidų. Jos patiriamos visais atvejais, nepriklausomai nuo darbų atlikimo rangos ar ūkio būdu, visais atvejais naudojama elektros energija, vanduo, šildymas, darbo priemonės ir įrankiai. Reikalinga išvežti šiukšles, pašalinti statybinį laužą. Ieškovas netiesioginių išlaidų dydžio neprivalėjo keisti, nes jos susijusios ne su medžiagomis, o su remonto darbais, kuriems nuvertėjimo normos netaikomos. Negalima vadovautis atsakovės pateikta teismų praktika, nes nei vienoje byloje nebuvo remtasi standartizuotomis (metodinėmis) turto nusidėvėjimo normomis. Teismų praktikoje turto nusidėvėjimo normos siejamos su vidiniu teismo įsitikinimu konkrečioje byloje. Turto nuvertėjimo dydis yra fakto, o ne teisės klausimas. Verslo apskaitos standartuose nėra konkrečių, rekomenduojamų turto nusidėvėjimo normų, nes tai tiesiogiai susiję su kiekvienos įmonės individualia apskaitos politika, sąnaudų, atskaitymų planavimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė įvykio, kurio metu iš atsakovės buto buvo vandeniu užlietas trečiojo asmens butas, datą ir atlygintinos žalos dydį. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė spalvotas užlieto buto fotonuotraukas. Apeliantės teigimu, jos patvirtina ne tik gerokai mažesnę žalą, bet ir buto remonto medžiagų nusidėvėjimo lygį. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu fotonuotraukos priimtinos, nes tai nėra naujas įrodymas (juodai baltas nuotraukų variantas yra byloje), jų priėmimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, jas apeliantė gavo iš ieškovo.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliantė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka grindžia tuo, kad byla iš esmės nebuvo nagrinėjama, nebuvo siekiama išsiaiškinti tikro žalos dydžio, priteistas dydis viršija tikruosius nuostolius; prašo apklausti liudytoją R. B..

Žalos dydžio klausimas yra apeliacijos dalykas, liudytoja R. B. buvo apklausta 2016 m. liepos 13 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje. Apeliantė savo reikalavimams pagrįsti pateikė įrodymus, kurie buvo byloje, dalyvavo teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, ieškovas nepageidauja žodinio apeliacinio proceso, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog žodinis apeliacinis procesas nėra būtinas. Nagrinėjamu atveju bylai reikšmingų esminių aplinkybių įvertinimas yra galimas rašytinio apeliacinio proceso tvarka.

Dėl žalos atlyginimo

Atmestini apeliantės argumentai apie įvykio data grindžiamą žalos padarymo nebuvimą.

Konstatuodamas, kad trečiojo asmens butas buvo užlietas vandeniu iš atsakovės buto ne 2013 m. spalio 18 d., o 2013 m. spalio 24 d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovei R. A. su trečiuoju asmeniu A. N. dėl žalos atlyginimo nustatyta faktine aplinkybe, kad 2013 m. spalio 24 d. atsakovei R. A. priklausančiame bute Nr.13, esančiame namo ketvirtame aukšte, įvyko vandentiekio avarija – trūko bakelį su vandentiekio įvadu jungianti žarnelė, pro kurią ėmė veržtis vanduo, dėl ko buvo užlieti žemiau esantys butai. Trečiajam asmeniui A. N. buvo užlietas butas Nr. 1, esantis namo pirmame aukšte, ir tuo padaryta žala (teisėjų kolegija pažymi, jog nurodytoje byloje buvo priimtas ieškinį tenkinantis sprendimas, o A. P. butas yra to paties namo antrame aukšte) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Apeliantė neginčija, jog sprendime nurodyta vandentiekio avarija jos bute įvyko 2013 m. spalio 24 d.

Liudytoja R. B. parodė, kad gyvena šalia atsakovės ketvirtame namo aukšte. Namo butai Nr. 6, 9, 5, 1 buvo užlieti vandeniu 2013 m. spalio mėnesį. Apie tai sužinojusi, telefonu pranešinėjo visiems kaimynams, įskaitant atsakovę, kuri tuo metu buvo Vilniuje. Nors tikslios užliejimo datos liudytoja neprisimena (teigia, jog tai buvo darbo diena), parodė, kad nėra girdėjusi apie kitus spalio mėnesio užliejimus (2016 m. liepos 13 d. teismo posėdžio garso įrašo 11:26:21– 1:32:55).

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad pranešimą iš A. P. apie buto užliejimą gavo internetu 2013 m. spalio 24 d. Įvykio aplinkybes draudėja raštu išdėstė 2013 m. spalio 29 d., užpildydama nustatytos formos pranešimą. Jame pažymėjo, kad spalio 18 d. rytą paskambino kaimynė R. B. ir pranešė, jog iš viršaus semia draudėjos butą, nes trūko vandens žarnelė, kad apsemti 1, 5, 9 butai.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje S. Č. ir kt. v. UAB „Parex lizingas“, bylos Nr. 3K-3-471/2006).

Nutarties 12-15 punktuose nurodytų faktinių aplinkybių seka ir sąsajumas patikimai įrodo, jog trečiojo asmens butas iš viršaus buvo užlietas ne 2013 m. spalio 18 d., o spalio 24 d., todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą apie tai, kad spalio 18 d. datos nurodymas 2013 m. spalio 29 d. trečiojo asmens užpildytame pranešime apie įvykį, ieškovo atstovui atvykus surašyti nekilnojamojo turto apžiūros protokolo, yra žmogiškas suklydimas (CPK 185 straipsnis). Ieškovas byloje neįrodinėjo, kad atsakovė žalą trečiojo asmens butui padarė 2013 m. spalio 18 d.

Nesutiktina su apeliante, kad pareikštu reikalavimu ieškovas nesiekė nukentėjusio asmens turtą atkurti į padėtį, buvusią iki žalos atsiradimo, nes, jos teigimu, žalos dydį patvirtinanti sąmata pagrindžia nepagrįstą praturtėjimą atsakovės sąskaita.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme įtvirtintų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Sąnaudos turi būti suskaičiuotos iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo sąnaudos šiuo atveju turi atitikti sąnaudas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu, t. y. apskaičiuojant, kokios sąnaudos būtų atkuriant iki sugadinimo buvusią objekto būklę; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009).

CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Vanaginė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.B. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2011).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas savo reikalavimą apeliacine tvarka tikrinamoje byloje įrodė.

Ieškovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje 2013 metų kainomis, kuria vadovaudamasis jis sumokėjo draudimo išmoką trečiajam asmeniui, bendra remonto kaina su PVM buvo nustatyta 16 563,69 Lt (4797,18 Eur). Atsižvelgdamas į tai, kad remonto darbai rangos būdu nebuvo vykdomi, ieškovas draudimo išmoką 10 169,00 Lt (2945,15 Eur) apskaičiavo ir išmokėjo atimdamas visas netiesiogines išlaidas. Turto remonto sąmatą sudarant vadovavosi UAB „Sistela“ sąmatų sudarymo programa, taikydamas nusidėvėjimo metines normas: tinkuotų tapetuotų sienų – 2 proc., suminis per 25 metus 50 procentų; linoleumo dangai – 6,7 proc., suminis per 25 metus – 70 procentų, parketo dangai – 1,7 proc., suminis per 25 metus 42,5 procento. Tai paneigia apeliantės argumentą apie nusidėvėjimo nevertinimą ir teismo netaikytą žalos sumažinimą netiesioginių išlaidų dydžiu. Priešingai, nei teigia apeliantė, ieškovo pateikta sąmata nėra rekomendacinio pobūdžio, joje nustatyti trečiojo asmens būsto remonto kaštai dėl neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo).

Apeliantė jokiais įrodymais nepagrindė, kad visiems remonto kaštams reikėjo taikyti 70 procentų nusidėvėjimą, kaip to pageidavo atsiliepime į ieškinį. Atmestini jos argumentai dėl teismų praktikos, pagal kurią, apeliantės teigimu, kai žala padaryta prieš 10– 16 metų, buto remonto nusidėvėjimui taikoma mažiausiai 70 procentų. Visų pirma, atsiliepime nurodytoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-641-258/2013 pagal ieškovo I.P. ieškinį atsakovui A.K. dėl žalos atlyginimo tokios išvados nėra; antra, toje byloje teismas nustatė, kad, apskaičiuojant remonto kainą, nusidėvėjimas iš viso nebuvo pritaikytas, todėl jį pritaikė įvertinęs konkrečias tos bylos aplinkybes.

Šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, tačiau apeliantė nepateikė pageidaujamą trečiojo asmens buto nusidėvėjimo procentą pagrindžiančių įrodymų, jos atsikirtimai į ieškovo reikalavimus yra deklaratyvūs (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad tame pačiame name esančio jos buto fizinio nusidėvėjimo procentas yra 7. Spalvotos buto nuotraukos neleidžia daryti apeliantės pageidaujamos išvados apie 70 procentų nusidėvėjimą – byloje esančiose nuotraukose tiek būsto užliejimo vandeniu pasekmės, tiek jo būklė užfiksuotos detaliau (nuotraukos padidintos), ieškovo vertintojai matė ir būstą, ir abiejų tipų jo fotonuotraukas. Turto vertintojo išvados užfiksuotos buto apžiūros akte ir sąmatose, būtinumo jį apklausti byloje nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo turto nusidėvėjimo normatyvus konkrečiu atveju ir jų taikymą teismų praktikoje. Nekartodamas šių motyvų, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovės atsikirtimai į ieškinį yra nepagrįsti, ji siekia išvengti žalos atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.