Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja S.Juknevičienė, sekretoriaujant R.Šimanskienei, N.Čėsnaitei, dalyvaujant atsakovei R. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovei R. A. su trečiuoju asmeniu A. N. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-10-24 atsakovei R. A. priklausančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame namo ketvirtame aukšte, įvyko vandentiekio avarija – trūko bakelį su vandentiekio įvadu jungianti žarnelė, pro kurią ėmė veržtis vanduo, dėl ko buvo užlieti žemiau esantys butai. Trečiajam asmeniui A. N. buvo užlietas butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis namo pirmame aukšte, ir tuo padaryta žala. Įvykį pripažinus draudiminiu, atsiradusią žalą pagal turto draudimo sutartį trečiajam asmeniui atlygino draudikas UAB DK „PZU Lietuva“, išmokėdamas 4026,04 Lt draudimo išmoką. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, vadovaudamasis LR CK 6.1015 str. 1 d., reikalauja žalos atlyginimo subrogacijos tvarka.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis CK 6.266 str. 1 d., žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Jis atsako be kaltės, o nuo atsakomybės gali būti atleidžiamas tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje byloje buto užpylimo židinys yra namo ketvirtame aukšte esantis atsakovės butas, žala atsirado dėl turto namo pirmame aukšte sugadinimo, kalta dėl įvykio atsakovė, todėl jai iškilo civilinė atsakomybė žalą atlyginti (LR CK 6.245 str. 1 d.). Žalą pagal draudimo sutartį atlyginus turto draudimo sutarties pagrindu atsirado teisė reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusio asmens. Atsakovė savo kaltę pripažįsta, dėl to ginčo byloje nėra, tačiau ginčija ieškovui padarytos žalos (nuostolių) dydį.

Buto Nr. (duomenys neskelbtini) užliejimo faktą pagrindžia 2013-10-24 pranešimas apie įvykį, kuriame nurodoma užliejimo priežastis – atsakovės R. A. bute trūkusi vandens žarnelė (b.l. 32). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2013-10-28 buvo atlikta buto Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, padaryta žala nurodyta 2013-10-28 turto apžiūros akte (b.l. 33, 34). Jame užfiksuota, kad dėl 2014-10-24 įvykusio užliejimo buto Nr. (duomenys neskelbtini) koridoriuje sušlapo ir išbrinko laminuotos grindys, išbrinko ir nebesidarinėja dvejos durys į sandėliukus, patalpoje 1-6 atšoko lubų plokštės, išbrinko laminuotos grindys, išbrinko ir neužsidaro durys, patalpoje 1-4 atšoko lubų plokštės, išbrinko laminuotos grindys, dėl vandens sugadintos tapetuotos sienos, išbrinko ir neužsidaro durys, patalpoje 1-3 apibėgo sienos, sušlapo ir išbrinko laminuotos durys, sušlapo kilimas. Tai, kad butui padaryta žala, matoma iš byloje esančių fotonuotraukų (b.l. 43-100).

Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo gavo draudimo išmoką, kurios dydis 4026,04 Lt, tačiau iki bylos išnagrinėjimo teisme buto remonto neatliko. Dėl šios priežasties negalima vertinti atlikto remonto sąnaudų, ką būtų galima laikyti žalos dydžiu, todėl patirta žala (nuostoliai) šiuo atveju nustatytini pagal būsimo remonto kaštus. Jų dydį ieškovas grindžia pateikta į bylą lokaline sąmata (b.l. 13), draudimo išmokos mokėjimo pažyma (b.l. 15). Kaip matyti iš lokalinės sąmatos, joje įvertinti reikalingo remonto darbai: vandens pažeistos aminuotos grindų dangos keitimas, sienų dažymas, tapetų keitimas, durų staktų remontas. Visi ieškovo numatyti darbai laikytini pagrįstais ir reikalingais, nes tik juos atlikus galima atstatyti būstą į buvusią iki draudiminio įvykio padėtį. Atsakovės teiginiai, kad tokio dydžio žala, kokią nurodo ieškovas, negalėjo atsirasti, nes vanduo bėgo palyginus trumpą laiką, remontuoti galima mažesnius sienų plotus, nes perdažyti visas sienas nebūtina, apskaičiuojant žalą neįvertintas nusidėvėjimas, nepagrįsti. Visų pirma, ieškovas pagrįstai teigia, kad siekiant išvengi vaizdo netolygumo, būtina dažyti visą pažeistų sienų plotą, be to, ieškovas pagrįstai nevertino nusidėvėjimo, nes trečiasis asmuo A. N. butą apdraudė nauja verte, žalojančio poveikio palyginus neilga trukmė nesudaro sąlygų mažinti žalos dydį ir nepatvirtina, kad patirta žala yra mažesnė. Pastebėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos civiliniame procese paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovė byloje neteikė jokių įrodymų apie tai, kad dėl įvykio padaryta žala yra mažesnio masto nei nurodo ieškovas, teismo siūlymu atlikti šiuo klausimu ekspertizę atsakovė atsisakė.

CK 6.1015 str. 1 d. numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu kitaip nenumatyta draudimo sutartyje. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinys laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Vis dėl to, CK normos, įtvirtinančios bendrą principą, jog žala turi būti atlyginama visiškai (CK 6.263 str., 2 d., 6.281 str. 1 d.), taip pat numato atvejus, kuomet atlygintinos žalos dydis gali būti mažinamas. Pagal CK 6.282 str. 3 dalį teismui suteikiama teisė, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, sumažinti atlygintinos žalos dydį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Akivaizdu, kad tyčios dėl žalos padarymo R. A. veiksmuose nėra. Vandentiekio avarijos, įvykusios R. A. bute, pasekmės yra gana skaudžios, kadangi be A. N. buto buvo aplieti dar du butai, esantys namo antrame ir trečiame aukštuose, atsakovės paaiškinimu, šių butų savininkai iš jos taip pat siekia žalos atlyginimo, žalą vertina dešimtimis tūkstančių litų ir šiuo metu vedamos derybos dėl žalos dydžio ir jos atlyginimo tvarkos. Tikėtina, kad kaip ir nurodo atsakovė, kitiems butams padaryta žala gali būti didesnio masto, nes kaip minėta, šie butai yra trečiame ir antrame namo aukšte, t.y. arčiau žalos šaltinio. Visa tai lems, kad bendrai dėl vandentiekio avarijos atsiradusi žala atsakovei sukels itin sunkias finansines pasekmes. Teismo diskrecijoje spręsti žalos atlyginimo klausimą taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė R. A. su sutuoktiniu S. A. yra bedarbiai, ji daugiau nei metus registruojasi darbo biržoje, bedarbio pašalpos pastaraisiais mėnesiais negauna (b.l. 150, 151), sutuoktinis S. A. darbo biržoje su pertraukomis registruojasi nuo 2011 metų, duomenų apie nedarbo draudimo išmoką nėra (b.l. 152). Šeima gyvena bute, kuris buvo atsiradusios žalos šaltinis, nuosavybės teise turi vieną automobilį, kitokio turto neturi. Sprendžiama, kad atsakovės turtinė padėtis, įvertinus faktą, kad ji turi turtinę prievolę atlyginti žalą dar ir kitiems kreditoriams, jokių pajamų neturi, pakankamai sunki. Be to, vertinant ginčo šalių santykį turtinės padėties aspektu, akivaizdu, jog ieškovės, esančios viena iš didžiausių Lietuvoje veikiančių draudimo bendrovių, ir atsakovės, fizinio asmens, neturinčios jokių pajamų, finansinės galimybės yra itin skirtingos. Tai leidžia atsižvelgti į visiškai skirtingą bylos šalių turtinę padėtį, kitas aukščiau paminėtas aplinkybes bei tai, kad reikalaujamas žalos atlyginimo dydis draudimo bendrovei nėra esmingai didelis, atlygintinos žalos dydį mažinti iki 50 %. Toks žalos atlyginimas nepažeis ieškovo turtinių interesų ir nesukels sunkių materialinio pobūdžio pasekmių atsakovei.

Ieškovo bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudaro 121 Lt žyminio mokesčio (b.l. 6), 459,80 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 4), tai yra viso 580,80 Lt. Ieškinį patenkinus iš dalies (50 procentų reikalavimo), iš atsakovo ieškovei priteistina 290,40 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.). Iš atsakovės taip pat priteistina 12,5 Lt pašto išlaidų valstybei. Kadangi teismo sprendimas priimamas po 2015-01-01, visos sumos perskaičiuotinos į eurus.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“, į. k. 110057869, iš atsakovės R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 583,48 EUR (penkis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 48 ct) žalos atlyginimo, 84,17 EUR (aštuoniasdešimt keturis eurus 17 ct) bylinėjimosi išlaidų, iš viso 667,65 EUR (šešis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 65 ct) ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2014-04-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“, į. k. 110057869, ir atsakovės R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) po 3,62 EUR (tris eurus 62 ct) pašto išlaidų valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.