Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei R. A. dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas Seesam Insurance AS, veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės R. A. 2163,75 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 49,00 Eur žyminį mokestį ir ieškovo kelionės į teismą išlaidas pagal pateiktus išlaidų dokumentus.

Ieškinyje ir dublike ieškovas nurodė bei teismo posėdyje ieškovo atstovas paaiškino, kad pagal Būsto ir gyventojų draudimo sutartį draudėjos A. P. vardu ir naudai laikotarpiu nuo 2013-08-07 iki 2014-08-06 buvo apdraudęs butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2013-10-24 ieškovo draustas turtas buvo aplietas vandeniu iš aukščiau esančio atsakovei R. A. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovas, pripažinęs įvykį draudiminiu, nustatė, kad apdraustam turtui buvo padaryta žala, ištyrė įvykio aplinkybes, nufotografavo sugadintą turtą, sudarė sugadinto turto techninės apžiūros protokolą, nustatė, kad dėl vandens užliejimo sugadintos medinės grindys ir nuo sienų atšokę tapetai. Ieškovas išmokėjo draudėjai A. P. 2945,15 Eur dydžio draudimo išmoką ir tokiu būdu įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį, t. y. atsakovę R. A.. Įvertinęs turtui padarytą žalą, medžiagų nusidėvėjimo procesą, perskaičiavo reikalaujamą atlyginti sumą ir ją sumažino iki 2163,75 Eur.

Atsakovei ginčijant draudiminio įvykio datą ieškovas nurodė atlikęs papildomą tyrimą dėl įvykio aplinkybių patikslinimo, kurio metu nustatė, kad draudėja A. P. pirminę įvykio registraciją atliko internetu užpildydama pranešimo apie žalą formą. Tai buvo padaryta 2013-10-24 ir ši data yra vandentiekio avarijos data, o žalos administravimo dokumentuose atsiradusi įvykio (užliejimo) data 2013-10-18 yra dokumentų pildymo (apsirikimo) klaida, t. y. ieškovas pripažino sąžiningai klydęs dėl draudiminio įvykio datos, tačiau ši klaida žalos dydžio nei sumažino, nei padidino. Draudiminio įvykio data 2013-10-24 yra konstatuota ir Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-260-470/2015 2015-01-06 priimtame sprendime, kuriuo iš atsakovės dėl tos pačios 2013-10-24 vandentiekio avarijos atsakovės bute buvo priteistas žalos atlyginimas UAB DK ,,PZU Lietuva“, todėl ieškovas rėmėsi šioje byloje nustatytais faktais dėl vandentiekio avarijos laiko ir priežasties kaip prejudiciniais.

Atsakydama į ieškovo atstovo klausimus teigė, kad parketas A. P. bute buvo pagamintas iš nekokybiškos medžiagos – broko, nes pas ją bute buvo toks pats parketas, kurį ji išmetė. Teigė nesanti tos srities specialistė ir negalinti pasakyti, kaip apskaičiuoti remonto kainą, bet mano, kad viskas turi būti protingumo ribose. Nukentėjęs asmuo neturėtų praturtėti kito asmens sąskaita. Sutiko, kad imti medžiagų rinkos kainų vidurkį yra teisinga, apskaičiuojant žalos dydį. Nurodė esanti bedarbė, iš biržos gaunanti 176-178 eurus per mėnesį, nekilnojamojo turto neturinti. Sutuoktinis dirba ne Lietuvoje, o Švedijoje, dirba neoficialiai, jo pajamų vidurkis apie 2000 eurų per mėnesį. Į Lietuvą sutuoktinis grįžta kas tris mėnesius, žiemą nedirba. Taip sutuoktinis dirba apie 5 metus. Išlaikytinių neturinti. Mano, kad jos šeimos pajamos (2176 eurai per mėnesį) yra vidutinės. Atsisakė atskleisti, kokiu pagrindu įkeistas jos vardu įregistruotas butas, teigė, kad tai – jos asmeninis reikalas, iš buto įkeitimo jokios naudos negaunanti. Butas buvo įkeistas bankui, nors paskola jau grąžinta, šiai dienai bankui ji neskolinga, tik nesusitvarkiusi dokumentų. Su kita draudimo bendrove yra atsiskaičiusi pagal teismo sprendimą dėl buto užliejimo. Sutuoktinio vardu nekilnojamojo turto nėra registruota.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Bylos duomenimis – ieškovo prie ieškinio pridėtu Būsto ir gyventojų turto draudimo polisu nustatyta, kad draudimo apsauga A. P. butui (duomenys neskelbtini) galiojo nuo 2013-08-07 iki 2014-08-06, tarp apdraudžiamų rizikų polise yra nurodytas ir buto užliejimas. Liudytoja apklausta A. P. patvirtino, kad visas priklausančias jai sumokėti pagal šią sutartį draudimo įmokas buvo sumokėjusi savalaikiai, todėl įgijo teisę gauti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui. 2013-10-24 atsakovei R. A. priklausančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini) ketvirtame aukšte, įvyko vandentiekio avarija – trūko bakelį su vandentiekio įvadu jungianti žarnelė, pro kurią ėmė veržtis vanduo, dėl ko buvo užlieti žemiau esantys butai, taip pat ir A. P. priklausantis butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis namo antrame aukšte, ir tuo padaryta žala. Įvykį pripažinus draudiminiu, atsiradusią žalą pagal turto draudimo sutartį A. P. atlygino ieškovas - draudikas Seesam Insurance AS, veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, išmokėdamas 2945,15 Eur draudimo išmoką. Draudimo išmokos išmokėjimo faktą patvirtina ieškovo teismui prie ieškinio pateiktas 2013-11-05 mokėjimo nurodymas Nr. CL13 09591. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalimi, reikalauja žalos atlyginimo iš atsakovės subrogacijos tvarka. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. V. J., bylos Nr. 3K-3-116/2005; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Riviva“, bylos Nr. 3K-3-554/2007).

Vadovaujantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (nenugalima jėga arba nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV įmonė A. I.. V. UAB „Arginta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-422/2006).

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Bylos duomenimis įrodyta, kad atsakovės veiksmai yra neteisėti, nes ji nesugebėjo naudotis savo turtu taip, kad nepadarytų kitiems žalos, ir kad gadinantis turtą poveikis buvo būtent iš atsakovės valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Atsakovė teismo posėdžio metu ir pati pripažino, kad 2013-10-24 jos bute įvyko avarija ir kad po jos butu esantiems butams dėl jų užliejimo buvo padaryta žala. Taigi, kalta dėl žalos atsiradimo yra atsakovė, todėl jai iškilo civilinė atsakomybė žalą atlyginti (CK 6.245 str. 1 d.). Atsakovė kėlė klausimą dėl įvykio datos, kadangi ieškovas ieškinyje buvo nurodęs įvykio datą - 2013-10-18, ir dėl ieškovui padarytos žalos (nuostolių) dydžio.

Ieškovo atstovo paaiškinimais, liudytojų A. P., R. B. parodymais nustatyta, kad vandentiekio avarijos data yra 2013-10-24, o žalos administravimo dokumentuose atsiradusi įvykio (užliejimo) data 2013-10-18 nurodyta dėl žmogiško suklydimo, t. y. yra ieškovas pripažino sąžiningai klydęs dėl draudiminio įvykio datos, tačiau ši klaida niekaip negali įtakoti atsiradusios žalos padarymo fakto ir jos dydžio. Draudiminio įvykio data 2013-10-24 yra konstatuota ir Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-260-470/2015 2015-01-06 priimtame sprendime, kuriuo dėl tos pačios 2013-10-24 vandentiekio avarijos atsakovės bute iš atsakovės buvo priteistas žalos atlyginimas UAB DK ,,PZU Lietuva“, todėl teismas vadovaujasi šioje byloje nustatytais faktais dėl vandentiekio avarijos laiko ir priežasties kaip prejudiciniais.

A. P. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo faktą pagrindžia 2013-10-29 A. P. pasirašytas pranešimas apie įvykį, kuriuo A. P. pranešė draudimo bendrovei apie jos buto užliejimą. Iš Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolo matyti, kad 2013-10-29 buvo atlikta užlieto buto apžiūra, kurios metu nustatyta, kad A. P. butas buvo užlietas pas kaimynę, gyvenančią ketvirtame aukšte, trūkus šalto vandens šlangelei. Dėl buto užliejimo konstatuoti turto sugadinimai: visame bute medinis parketas sulietas vandeniu, atšokęs, grindų linoleumas susibangavęs, parketas, kuriuo buvo dengtas linoleumas, atšokęs, kambarių sienos ir lubos subėgusios vandeniu, tapetai vietomis atšokę. Tai, kad butui padaryta žala, matyti iš byloje esančių fotonuotraukų ir liudytoja apklaustos A. P. parodymų, kad butas po užliejimo atrodė kaip po karo, viskas buvo sušlapę, supeliję, parketas visame bute subyrėjęs, sienų tapetai, lubos, drabužiai sulieti, dėl ko dalį drabužių turėjo išmesti.

Nagrinėjamu atveju A. P. gavo draudimo išmoką, kurios dydis 2945,15 Eur. Apklausta liudytoja A. P. teigė, kad šios sumos butui atstatyti į tokią padėtį, kokia ji buvo prieš draudiminį įvykį, jai neapvyko, remontą pasidarė perpus prastesnį, nei buvo iki tol, nes parketui pinigų neužteko, todėl dėjo ,,plaukiojančias grindis“. Be to, liudytoja patvirtino, kad po užliejimo buvo sulieti bute esantys daiktai ir drabužiai, kuriuos reikėjo išmesti, tačiau šių daiktų vertės A. P. neįtraukė į nuostolius, nes norėjo su kaimyne – atsakove išlaikyti kaimyniškus santykius. Liudytoju apklaustas N. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini), parodė, kad jo bute dėl 2013-10-24 užliejimo taip pat buvo aplietos sienos, atšokę tapetai, jo butas nebuvo draustas, todėl su R. A. dėl žalos atlyginimo susitarė geranoriškai, R. A. jam sumokėjo 300 Lt, tačiau teigė, kad žala butui buvo padaryta gerokai didesnė ir už tokią sumą remonto bute padaryti jokiu būdu neįmanoma.

Atsakovė nesutiko su ieškiniu, tačiau nenurodė jokių argumentų, kuriais tą nesutikimą grįstų, ir kuriuos būtų galima vertinti kaip pagrįstus mažinant atlygintinos žalos dydį. Triplike atsakovė nurodė, kad teismų suformuotoje praktikoje nurodoma, kad tais atvejais, kai žala padaryta prieš 10-16 metų remontuotam butui, buto remonto nusidėvėjimui taikoma mažiausiai 70 proc., tačiau tokio teiginio neparėmė jokia teismų praktika. CK 6.251 straipsnyje yra nurodyta, kad už žalą atsakingas asmuo ją privalo atlyginti visiškai, žalą patyręs asmuo turi būti grąžintas į iki pažeidimo buvusią padėtį. Turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis, kad nukentėjęs asmuo nepraturtėtų žalą padariusio asmens sąskaita ir jo materialinė padėtis netaptų geresnė už buvusią iki žalos atsiradimo momento. Žalą dėl buto užliejimo ieškovas nustatė tokiu būdu, kurio esmė yra pagrįsta skaičiavimais, kiek kainuoja atkurti esamo (sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų eksploatacinių bei naudingųjų savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas ir kainas. Ieškovas žalos administravimo metu nustatė padarytos žalos mastą bei parengė darbų sąmatas, kurios reikalingos norint atkurti sugadintą turtą. Iš parengtų ir teismui pateiktų sąmatų matyti, kad viena sąmata sudaryta laikant, kad remonto darbai bus atliekami rangos būdu samdant remonto darbus atliekančią įmonę, kita sąmata pakoreguota nurodant remonto kaštus nesamdant rangos darbus atliekančios įmonės (kadangi darbai realiai nebuvo atlikti, tai draudimo išmoka išmokėta iš sąmatos išskaičiavus išlaidas, kurios nebuvo patirtos, išmoka išmokėta pagal būsimo remonto kaštus). Ieškovas taip pat atsižvelgė į tai, kad sugadinto turto remontas buvo darytas prieš 25 metus, pritaikė turto nusidėvėjimo normas bei nustatė atlygintinos žalos dydį. Tuo tarpu atsakovė niekuo nepagrindė savo teiginio, kad ieškovo pritaikyti turto nusidėvėjimo normatyvai akivaizdžiai prieštarauja protingumo bei teisingumo principams. Apskritai, atsakovė iš viso nenurodė, kokią sumą ji sutiktų sumokėti draudimo bendrovei kaip atlyginimą už padarytą žalą, taip pat ji nepateikė jokio žalos atlyginimo paskaičiavimo, pagrįsto nors kokia žalos apskaičiavimo metodika. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė siekia išvengti žalos atlyginimo ieškovei. Tuo tarpu ieškovas, sudarydamas sugadinto turto remonto sąmatą, tai darė vadovaudamasis UAB „Sistela“ sąmatų sudarymo programa, kurios statybos kainų normatyvai periodiškai registruojami valstybės įmonės „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ 1 administruojamame Juridinių asmenų, fizinių asmenų ir mokslo įstaigų parengtų rekomendacijų dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo registre, todėl abejoti sudarytos sąmatos patikimumu ir objektyvumu teismas neturi jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Turto nusidėvėjimo normatyvai pritaikyti vadovaujantis UAB „Sistela“ Statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvais. Vadovaujantis UAB „Sistela“ Statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvais metinė nusidėvėjimo norma tapetuotoms sienoms 2,00 proc (apskaičiuota suminė naudojimo (nusidėvėjimo) norma 2,00 proc. x 25 metai yra 50,00 proc.), linoleumo dangos metinė naudojimo (nusidėvėjimo) norma 6,7 proc. (apskaičiuota suminė ir maksimali nusidėvėjimo norma 70,00 proc.), parketo dangos metinė nusidėvėjimo norma 1,7 proc. (apskaičiuota suminė nusidėvėjimo norma 1,7 proc. x 25 metai yra 42,5 proc.). Toks sugadinto turto nusidėvėjimo normų apskaičiavimas atitinka teismų praktikoje taikomas turto nusidėvėjimo normas, nors teismų praktika šiuo klausimu ir nėra vienareikšmė. Taip pat ieškovas pagrįstai teigė, kad suminiai nusidėvėjimo normatyvai turi būti taikomi tik medžiagoms, bet ne darbams. Atsakovė niekuo nepagrindė savo teiginio, kad parketo lentelių danga buvo ,,Skydinių“ gamyklos brokas, įgytas pusvelčiui, bei kad klijuojant tapetus, nereikia derinti ornamentų rašto bei prieš tai nereikia tinkamai paruošti sienų tapetų išklijavimui. Kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 str., 178 str.). Teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad atsakovė neteikė jokių įrodymų apie tai, kad dėl įvykio padaryta žala yra mažesnio masto nei nurodo ieškovas, atlikti šiuo klausimu ekspertizę atsakovė prašymo nepareiškė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teismas daro išvadą, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys, nes buto savininkas privalo naudoti nuosavybės teisės objektą, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir pareigų (CK 4. 37 str. 1 d.), t. y. užtikrinti ir imtis priemonių, kad iš jam nuosavybės teise priklausančio buto netekėtų vanduo į žemiau esančius butus, todėl jis atsako už padarytą žalą. Kadangi draudėjo butas buvo užpiltas iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, atsakovė yra kalta dėl žalos padarymo, ji privalo visiškai atlyginti ieškovui savo veiksmais padarytą žalą (CK 6.266 str. 1 d.).

CK 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu kitaip nenumatyta draudimo sutartyje. Vis dėl to, CK normos, įtvirtinančios bendrą principą, jog žala turi būti atlyginama visiškai (CK 6.263 str., 2 d., 6.281 str. 1 d.), taip pat numato atvejus, kuomet atlygintinos žalos dydis gali būti mažinamas (CK 6.282 str. 1 d., 3 d.). Šiuo atveju mažinti žalos dydį, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, teismas neturi jokio pagrindo, nes atsakovė nurodė, kad jos su sutuoktiniu bendros mėnesio pajamos yra 2176 eurai, išlaikytinių jie neturi, atsakovė turi savo vardu įregistruotą butą, kuriame įvyko draudiminis įvykis, ir kuris vis dar įkeistas, tačiau bankui paskolą ji teigė jau sumokėjusi, tik nesusitvarkiusi buto įkeitimo panaikinimo dokumentų (CK 6.282 str. 3 d.). Įvertintina ir tai, kad ieškovas pats geranoriškai sumažino prašomos priteisti žalos dydį, nes A. P. jis išmokėjo 2945,15 Eur draudiminę išmoką, o iš atsakovės prašo priteisti tik 2163,75 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinys dėl žalos atlyginimo laikytinas teisėtu ir pagrįstu, dėl to tenkinamas visiškai.

Po bylos iškėlimo skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į šias įstatymines nuostatas iš atsakovės ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už 2163,75 Eur sumą, skaičiuotinos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016-04-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje yra: 49,00 Eur žyminio mokesčio ir 21,97 Eur ieškovo kelionės į teismą išlaidos, kurių buvimą ir dydį patvirtina Seesam Insurance AS Lietuvos filialo vadovo įsakymas dėl ieškovo atstovo komandiruotės tikslu dalyvauti teismo posėdyje ir kuro pylimo kvitas, tai yra iš viso 70,97 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistina 70,97 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis (CPK 93 str. 1 d.).

Tenkinus ieškinį iš atsakovės priteistina 7,57 Eur išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Valstybei priteistas išlaidas atsakovė turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Seesam Insurance AS, veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, iš atsakovės R. A. 2163,75 Eur (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus 75 ct) žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-04-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 70,97 Eur (septyniasdešimt eurų 97 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės R. A. valstybei 7,57 Eur (septynių eurų 57 ct) išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.