Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Ingos Mačiulienės, nukentėjusiosios A. G. atstovo advokato Henriko Mackevičiaus apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

B. S. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Civilinis ieškinys dėl 6 000 Eur priteisimo A. G. paliktas nenagrinėtas.

Nepriteista iš R. P. ir B. S. proceso išlaidų už advokato Henriko Mackevičiaus teisinę pagalbą – 1 800 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. P. ir B. S. buvo kaltinami tuo, jog 2016 m., laikotarpiu nuo gegužės 18 d. iki 2016 m. spalio mėnesio pabaigos, veikdami bendrininkų grupe, R. P. turint priėjimą prie V. M. (ankstesnė pavardė M., 1950–2016 m.) turto, bendrais veiksmais iš V. M. tapybos dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), ir iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), paėmė, išgabeno ir pagrobė svetimą – A. G. priklausantį didelės – 39 020 Eur – vertės turtą, t. y.

33 paveikslus: 1) „Kauno senamiestis“ – 100 Eur vertės; „Mirties akivaizdoje“ – 800 Eur vertės; 3) „Amžinoji tema“ – 1 000 Eur vertės; 4) „Feniksas Klaipėdai“ – 500 Eur vertės; 5) „Requem Samulevičiams“ – 1 400 Eur vertės; 6) „Nukryžiuotasis“ – 1 000 Eur vertės; 7) „Vienuolės portretas“ – 600 Eur vertės; 8) „Angelas“ – 600 Eur vertės; 9) „Kretinga – 740“ – 1 500 Eur vertės; 10) „Jūrų piligrimai“ – 1 400 Eur vertės; 11) „Natiurmortas“ – 900 Eur vertės; 12) „Nukryžiuotasis“ – 800 Eur vertės; 13) „Peizažas“ – 120 Eur vertės; 14) „Pieta“ – 600 Eur vertės; 15) „In Memoriam“ – 200 Eur vertės; 16) „Antanas Mončys“ – 2 000 Eur vertės; 17) „Onos bažnyčia“ – 600 Eur vertės; 18) „Kristaus tema“ – 900 Eur vertės; 19) „Architektūrinis paminklas Pažaislis“ – 900 Eur vertės; 20) „Aktas“ – 500 Eur vertės; 21) „Saulėgrąžos“ – 600 Eur vertės; 22) „Angelo tema“ – 700 Eur vertės; 23) „Indų deivė“ – 600 Eur vertės; 24) „Natiurmortas su dūdele“ – 1 000 Eur vertės; 25) „Baladė“ – 1 200 Eur vertės; 26) „Natiurmortas – daiktai“ – 1 000 Eur vertės; 27) „Kristaus kančia“ – 1 200 Eur vertės; 28) „Rudens peizažas“ – 700 Eur vertės; 29) „Samulevičienė (Stasės Samulevičienės atminimui)“ – 1 400 Eur vertės; 30) „Natiurmortas“ – 1 000 Eur vertės; 31) „Jūros prieglobstyje“ – 600 Eur vertės; 32) „Tėvų portretas“ – 1 700 Eur vertės; 33) „Švč. Mergelė Marija“ – 1 200 Eur vertės;

5 medines skulptūras: „Jėzus Nazarietis“ – 1 000 Eur vertės; 2) „Jėzaus krikštas“ – 3 000 Eur vertės; 3) „Šv. Kazimieras“ – 1 200 Eur vertės; 4) „Pieta“ – 500 Eur vertės; 5) „Šv. J. N.“ – 4 000 Eur vertės.

Po to 7 paveikslus („Kauno senamiestis“, „Mirties akivaizdoje“, „Amžinoji tema“, „Feniksas Klaipėdai“, „Requem Samulevičiams“, „Nukryžiuotasis“, „Vienuolės portretas“) nugabeno ir laikė pas B. S. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kol 2016 m. gruodžio 7 d. kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai, 22 vnt. paveikslų („Nukryžiuotasis“, „Peizažas“, „Pieta“, „In Memoriam“, „A. M.“, „Onos bažnyčia“, „Kristaus tema“, „Architektūrinis paminklas Pažaislis“, „Aktas“, „Saulėgrąžos“, „Angelo tema“, „Indų deivė“, „Natiurmortas su dūdele“, „Baladė“, „Natiurmortas – daiktai“, „Kristaus kančia“, „Rudens peizažas“, „Samulevičienė (Stasės Samulevičienės atminimui)“, „Natiurmortas“, „Jūros prieglobstyje“, „Tėvų portretas“, „Švč. Mergelė Marija“) ir vieną skulptūrą („Jėzus Nazarietis“) nugabeno ir laikė B. S. priklausančiame vasarnamyje, adresu (duomenys neskelbtini), kol 2016 m. gruodžio 8 d. kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai, 3 paveikslus („Angelas“, „Kretinga – 740“, „Jūrų piligrimai“) ir 2 skulptūras („Jėzaus krikštas“ ir „Šv. Kazimieras“) nugabeno ir laikė B. S. bute, adresu (duomenys neskelbtini), kol 2016 m. gruodžio 9 d. kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai, vieną paveikslą („Natiurmortas“) nuvežė į R. P. butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir laikė buto sandėliuke, kol 2016 m. gruodžio 9 d. kratos metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai, 2 skulptūras („Pieta“ ir „Šv. J. N.“) laikė nenustatytoje vietoje, kol pradėjus baudžiamąjį persekiojimą 2016 m. gruodžio 22 d. B. S. savanoriškai jas pateikė.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

2.7. Dėl bausmės skyrimo. R. P., B. S. kaltinami padarę vieną sunkų tyčinį nusikaltimą nuosavybei, kuris yra baigtas, padarytas veikiant bendrininkų grupe, anksčiau nėra teisti. Jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe. Kaltais neprisipažįsta, tai rodo, kad savo elgesio nevertina kritiškai. Už šios nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad bausmės paskirtis, įtvirtinta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį parenkant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą bei kaltininkų asmenybes, taikytinas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas.

5. Išteisintojo B. S. gynėja advokatė Ligija Marcinkienė pateikė atsiliepimą (atsikirtimus) į apeliacinius skundus. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkinti.

7. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarinėti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo argumentą.

8. Šioje byloje R. P. buvo kaltinama tuo, jog 2016 m. laikotarpiu nuo gegužės 18 d. iki 2016 m. spalio mėnesio pabaigos, veikdama bendrininkų grupe su B. S., turėdama priėjimą prie V. M. turto, bendrais veiksmais iš V. M. tapybos dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), ir iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), paėmė, išgabeno ir pagrobė svetimą A. G. priklausantį 39 020 Eur didelės vertės turtą. O B. S. buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2016 m. gegužės 18 d. iki 2016 m. spalio mėn. pabaigos, tiksliau nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupe su R. P., pastarajai turint priėjimą prie V. M. turto, bendrais su R. P. veiksmais iš V. M. tapybos dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), ir iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), paėmė, išgabeno ir tokiu būdu pagrobė A. G. priklausantį 39 020 Eur didelės vertės turtą. Pirmosios instancijos teismas R. P. ir B. S. išteisino, motyvuojant tuo, kad jie nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Inga Mačiulienė ir nukentėjusiosios A. G. atstovas advokatas H. Mackevičius apeliaciniais skundais prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį dėl R. P. ir B. S. Iš esmės abu apeliaciniai skundai motyvuojami pirmosios instancijos teismo netinkamu įrodymų vertinimu. Nurodoma, kad apylinkės teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, vertino atskirus įrodymus, o ne jų visumą, dėl to nepagrįstai pripažino, jog R. P. ir B. S. išteisinti neįrodžius, kad jie padarė nusikalstamą veiką.

9. Pagal BPK 1 straipsnio 1 dalį baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

10. Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Remiantis šiuo modeliu, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

11. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, kurioje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Proceso dalyvių pateikiamų prašymų ir versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne pagal proceso dalyvių išdėstytą poziciją savaime BPK normų nepažeidžia, nes esminis įstatymo reikalavimas yra tai, kad teismo sprendimas būtų argumentuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

12. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), tai taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).

13. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad bylą nagrinėjęs teismas anksčiau minėtų taisyklių laikėsi, esminių BPK pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus, paveikusių nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dėl kurių turėtų būti keičiamas ar naikinamas teismo sprendimas, nenustatyta. Teismas išvadas dėl R. P. ir B. S. nekaltumo pagrindė ne prielaidomis, kaip teigia apeliantai, bet konkrečiais nuosprendyje aptartais ir išanalizuotais, teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais (nukentėjusiosios, liudytojų, pačių išteisintųjų parodymais ir kitais rašytiniais įrodymais), kurie buvo įvertinti ne tik atskirai, bet ir kaip visuma. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus, nė vienam neteikdamas išskirtinės reikšmės, o išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 3 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia išteisintųjų R. P. ir B. S. nekaltumą. Kolegijos nuomone, visi bylos įrodymai buvo ištirti nepažeidžiant jų tiesioginio ištyrimo principo (BPK 242 straipsnis).

14. Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba atliko kitus alternatyvius šiame baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamus veiksmus. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, tai yra tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tai yra kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

15. Šiuo atveju R. P. ir B. S. buvo kaltinami tuo, jog 2016 m. laikotarpiu nuo gegužės 18 d. iki 2016 m. spalio mėnesio pabaigos bendrais veiksmais, R. P. turint priėjimą prie V. M. turto, iš V. M. tapybos dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), ir iš buto, (duomenys neskelbtini), paėmė, išgabeno ir pagrobė A. G. priklausantį 39 020 Eur vertės turtą:

33 paveikslus: 1) „Kauno senamiestis“ – 100 Eur vertės; „Mirties akivaizdoje“ – 800 Eur vertės; 3) „Amžinoji tema“ – 1 000 Eur vertės; 4) „Feniksas Klaipėdai“ – 500 Eur vertės; 5) „Requem Samulevičiams“ – 1 400 Eur vertės; 6) „Nukryžiuotasis“ – 1 000 Eur vertės; 7) „Vienuolės portretas“ – 600 Eur vertės; 8) „Angelas“ – 600 Eur vertės; 9) „Kretinga – 740“ – 1 500 Eur vertės; 10) „Jūrų piligrimai“ – 1 400 Eur vertės; 11) „Natiurmortas“ – 900 Eur vertės; 12) „Nukryžiuotasis“ – 800 Eur vertės; 13) „Peizažas“ – 120 Eur vertės; 14) „Pieta“ – 600 Eur vertės; 15) „In Memoriam“ – 200 Eur vertės; 16) „A. M.“ – 2 000 Eur vertės; 17) „Onos bažnyčia“ – 600 Eur vertės; 18) „Kristaus tema“ – 900 Eur vertės; 19) „Architektūrinis paminklas Pažaislis“ – 900 Eur vertės; 20) „Aktas“ – 500 Eur vertės; 21) „Saulėgrąžos“ – 600 Eur vertės; 22) „Angelo tema“ – 700 Eur vertės; 23) „Indų deivė“ – 600 Eur vertės; 24) „Natiurmortas su dūdele“ – 1 000 Eur vertės; 25) „Baladė“ – 1 200 Eur vertės; 26) „Natiurmortas – daiktai“ – 1 000 Eur vertės; 27) „Kristaus kančia“ – 1 200 Eur vertės; 28) „Rudens peizažas“ – 700 Eur vertės; 29) „Samulevičienė (Stasės Samulevičienės atminimui)“ – 1 400 Eur vertės; 30) „Natiurmortas“ – 1 000 Eur vertės; 31) „Jūros prieglobstyje“ – 600 Eur vertės; 32) „Tėvų portretas“ – 1 700 Eur vertės; 33) „Švč. Mergelė Marija“ – 1 200 Eur vertės;

5 medines skulptūras: „Jėzus Nazarietis“ – 1 000 Eur vertės; 2) „Jėzaus krikštas“ – 3 000 Eur vertės; 3) „Šv. Kazimieras“ – 1 200 Eur vertės; 4) „Pieta“ – 500 Eur vertės; 5) „Šv. J. N.“ – 4 000 Eur vertės.

16. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojų parodymais, byloje esančiais kt. įrodymais, nusprendė, kad R. P. brolis V. M. jai padovanojo 11 paveikslų – „Nukryžiuotasis“; „Nukryžiuotasis“; „A. M.“, „Architektūrinis paminklas Pažaislis“, „Saulėgrąžos“, „Tėvų portretas“, „Švč. Mergelė Marija“, „Angelas“, „Kretinga – 740“, „Jūrų piligrimai“, „Natiurmortas“, o likusius paveikslus ir skulptūras ji su B. S. paėmė, ne siekdami juos pasisavinti, o pasirūpinti brolio darbais, juos eksponuoti. Apeliantai skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas šias išvadas padarė neteisingai interpretuodami liudytojų parodymus, neatsižvelgdamas į byloje esančią išteisintųjų susirašinėjimo medžiagą, kuri patvirtina, jog jie turėjo tikslą paveikslus ir skulptūras pasisavinti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais.

17. Teismų praktikoje turto pagrobimas apibrėžiamas nevisiškai vienodai. Vienu atveju pagrobimas įvardijamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010). Kitu atveju pagrobimas apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012).

18. Byloje nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 7 d. kratos, atliktos pas B. S. jam nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose ir negyvenamosiose bei pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), metu rasta ir paimta: 1) akvarelė „Bažnyčios atvaizdas“, 1 vnt.; 2) paveikslas ant drobės, religinė tematika, penkios žmogaus figūros, 1 vnt.; 3) paveikslas su rėmu, religinė tematika, 1 vnt.; 4) paveikslas su baltu rėmu, su inicialais V.M., 1992, 1 vnt.; 5) portretas „Reqiem“, matmenys 110 x 99, 1 vnt.; 6) paveikslas ant drobės, religinė tematika, su inicialais V.M., 1 vnt.; 7) portretas ant drobės, „Vienuolė“, su inicialais V.M. 99, 1 vnt. (t. 3, b. l. 146–147, 148–157). Kratos atliktos 2016 m. gruodžio 8 d. – 2016 m. gruodžio 9 d. pas B. S. jam nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose ir negyvenamosiose bei pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta: 1) paveikslas ant drobės su rėmu, pavaizduotas Nukryžiuotasis, su inicialais V. M. ir 1998, Kuliai, 1 vnt.; 2) paveikslas ant drobės, be rėmo, „Peizažas“, su inicialais „Romas 92“, 1 vnt.; 3) paveikslas ant drobės su fanera, Moteris laiko vaiką ant kelių ir po vaiką iš šonų, 1 vnt.; 4) paveikslas ant drobės be rėmo, portretas su užrašu „Freddie Mercury“, su inicialais V.M. 98, 1 vnt.; 5) paveikslas ant drobės su rėmu, su inicialais V.M., 1989, kitoje pusėje priklijuotas lapas su rankraštiniu įrašu „A. M.“ 1989, 1 vnt.; 6) paveikslas ant kartono su rėmu, kuris iš dalies atsiskyręs nuo rėmo, paveiksle pavaizduota bažnyčia, 1 vnt.; 7) paveikslas ant drobės, su rėmu, „Nukryžiuotasis“, kitoje pusėje priklijuotas popieriaus lapas su rankraštiniu įrašu „Kristaus tema 2000 m. dydis 101 x 60 cm. V. M. Palanga“, 1 vnt.; 8) paveikslas ant drobės su rėmu – bažnyčia, kitoje pusėje priklijuotas popieriaus lapas su rankraštiniu įrašu – „Pažaislis prieš rekonstrukciją“, dydis 83 x 72 cm. Palanga Druskininkų 18-42“, 1 vnt.; 9) paveikslas ant drobės be rėmo, nuoga moteris, be inicialų; 10) paveikslas (natiurmortas) be rėmo – saulėgrąžos, 1 vnt.; 11) paveikslas ant drobės su rėmu – nutapytas angelas, su inicialais V.M. 1995, kitoje paveikslo pusėje priklijuotas lapelis su rankraštiniu įrašu „Angelo tema“, dydis 95 x 60 cm, V. M., 1 vnt.; 12) paveikslas ant drobės, be rėmo, paveikslo apačioje inicialai V.M., pavaizduota moteris, kitoje paveikslo pusėje priklijuotas popieriaus lapelis su rankraštiniu įrašu „Indų deivė – 2012“, dydis 100 x 70 cm. V. M. Palanga“, 1 vnt.; 13) paveikslas ant drobės su rėmu – pavaizduota vaza ir dūdelė, su inicialais Vytautas M. 1989, kitoje paveikslo pusėje priklijuotas popieriaus lapelis su rankraštiniu įrašu „Natiurmortas su dūdele“ 125 x 75 dydžio, drb. alieju 1989 m. Moncevičius Vytautas Palanga Saulėtekio takas 13-4“, 1 vnt.; 14) paveikslas su rėmu ant drobės, kuriame pavaizduoti pusnuogiai vyrai, su inicialais V.M., kitoje pusėje priklijuotas lapelis su rankraštiniu įrašu „Baladė“ – 2012 m. DRB.AL., dydis 120 x 70 cm., V. M. Palanga“, 1 vnt.; 15) paveikslas ant drobės su rėmu, kuriame pavaizduoti daiktai – vaza, žmogaus galva, kitoje paveikslo pusėje priklijuotas lapelis su rankraštiniu įrašu „Natiurmortas Daiktai 1997“, dydis 115 x 75 cm., V. M. Palanga“, 1 vnt.; 16) paveikslas ant drobės su rėmu – pavaizduota Nukryžiuotasis, be inicialų, kitoje paveikslo pusėje priklijuotas lapelis su rankraštiniu įrašu „Kristaus tema“, dydis 75 x 120 cm. „Moncevičius Vytautas Jono 1950.04.02, atlikimo metai 1991“, 1 vnt.; 17) paveikslas ant drobės be rėmo – peizažas, be inicialų, dydis 99 x 80,5 cm, 1 vnt.; 18) paveikslas ant drobės be rėmo, pavaizduotos dvi moterys, su inicialais V.M 1990, kitoje paveikslo pusėje priklijuotas lapelis su rankraštiniu įrašu „S. S. Samulevičienės atminimui 1990, dydis 108 x 86 cm., V. M. Palanga“, 1 vnt.; 19) paveikslas ant drobės su rėmu – pavaizduotos saulėgrąžos vazoje, su inicialais „Vytautas M. 1988“, kitoje paveikslo pusėje priklijuotas lapelis su rankraštiniu įrašu „Natiurmortas“, dydis 110 x 70 cm. Moncevičius Vytautas 1988 m.“, 1 vnt.; 20) paveikslas ant drobės su rėmu – pavaizduotas nuogas vyras iš nugaros, su inicialais V.M., kitoje paveikslo pusėje priklijuotas lapelis su rankraštiniu įrašu „Jūros prieglobstyje“ – 2013, dydis 105 x 85, V. M. Palanga“, 1 vnt.; 21) paveikslas ant drobės be rėmo, kuriame pavaizduota senyvo amžiaus pora, su inicialais V.M. 99, kitoje pusėje priklijuotas lapelis su rankraštiniu įrašu „Tėvų portretas 1999, dydis 99 x 119 cm. V. M.“, 1 vnt.; 22) paveikslas ant drobės su rėmu, kuriame pavaizduota moteris ir du angelai, be inicialų, 1 vnt.; 23) medinė vyro skulptūra, 39 cm aukščio, 1 vnt.; 24) 7 paveikslų mediniai rėmai, 7 vnt. (t. 3 , b. l. 164–165, 166–172). 2016 m. gruodžio 9 d. kratos metu pas B. S. jam nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose ir negyvenamosiose bei pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta: 1) paveikslas ant drobės be rėmo, jame pavaizduotas angelas, kitoje pusėje priklijuotas lapelis su rankraštiniu įrašu „Angelas“ – 2009 m., dydis 114 x 74 cm, V. M. Palanga, 1 vnt.; 2) paveikslas, tapytas ant drobės, su rėmu, kuriame pavaizduota bažnyčia, be inicialų, kitoje paveikslo pusėje priklijuotas lapelis su rankraštiniu įrašu „Kretingai – 740“ 1992, dydis 107 x 105 cm. M. V. Palanga 57163“, 1 vnt.; 3) paveikslas, tapytas ant drobės, su rėmu, kuriame pavaizduoti keturi žmonės su gobtuvais, be inicialų, kitoje pusėje priklijuotas popieriaus lapelis su rankraštiniu įrašu „Jūrų piligrimai“ 1985 m, dydis 120 x 95 cm, V. M.“, 1 vnt.; 4) viena medinė liaudies meno skulptūra, susideda iš dviejų vyrų, 1 vnt.; 5) viena medinė liaudies meno skulptūra, pavaizduotas šventasis, 1 vnt. (t. 4 , b. l. 2–3, 4–8). Iš 2016 m. gruodžio 22 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad B. S. pateikė dvi iš medžio drožtas skulptūras (t. 4 , b. l. 43–44).

19. Kratos 2016 m. gruodžio 9 m., atliktos pas R. P. jai nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose ir negyvenamosiose bei pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta: 1) paveikslas su baltos spalvos mediniu rėmu, su pavaizduotu bažnyčios motyvu, paveikslo dešiniajame apatiniame kampe yra inicialai „V.M“, 1 vnt.; 2) paveikslas rudos spalvos mediniu rėmu, jame pavaizduota vaza su saulėgrąžų puokšte, apatiniame dešiniajame kampe pažymėti inicialai „V.M. 1990“, 1 vnt.; 3) paveikslas baltos spalvos rėmu, kuriame pavaizduota indiškų motyvų skulptūra, apatiniame kairiajame kampe parašyta „Daiktas iš Indijos“, 1 vnt.; 4) paveikslas pilkos spalvos rėmu, apačioje per vidurį inicialai „V.M. 1993“, paveiksle pavaizduota saulėgrąžų puokštė, lietsargis, 1 vnt. (paimtas iš sandėliuko) (t. 4, b. l. 16–17, 18–21, 22–25).

20. Iš esmės, paveikslų ir skulptūrų, priklausančių V. M. radimas pas B. S. ir R. P. atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, objektyvųjį nusikalstamos veikos požymį – pavojingą veiką. Tačiau teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nuosekliai pasisakoma dėl negalimumo remtis vien tik objektyviosiomis aplinkybėmis užvaldant svetimą turtą, bet pabrėžiamas būtinumas nustatyti ir subjektyviąsias aplinkybes, t. y. kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė. Kasacinėje praktikoje kaip vagystei būdingos tyčios pavyzdžiai dažnai nurodoma tai, kad kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012), arba kad kaltininkas suvokė, jog jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, jog dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012).

21. Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-244-303/2018).

22. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš byloje ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų nustatyta, jog R. P. – V. M. sesuo – buvo tas asmuo, kuris nuolat rūpinosi V. M. sveikata, gerove, jo tapomų paveikslų laikymu, apsauga, siekė paveikslus eksponuoti parodose, kartu su V. M. rūpinosi medinių skulptūrų išsaugojimu, teikė broliui visokeriopą pagalbą įsigyjant būstą po skyrybų laiduodama, padengdama paskolos dalį, kai to prireikdavo. Šios aplinkybės neginčijamai įrodytos be išteisintųjų parodymų, visų byloje apklaustų liudytojų, išskyrus notarę A. B., parodymais. Taigi neginčytina, jog R. P. ir jos brolį V. M. siejo šilti sesers ir brolio santykiai. Iš aptartų liudytojų parodymų akivaizdu, jog iš visų seserų būtent R. P. buvo artimiausia V. M. ir siekė padėti broliui tiek iškilus problemoms su sveikata, tiek su būstu, tiek ir rūpinantis V. M. paveikslais, nes būtent jai buvo patikėta sudaryti sutartį su dirbtuvėmis, kur buvo laikomi V. M. darbai, ji organizavo brolio laidotuves, rūpinosi paveikslais ir skulptūromis. Pati nukentėjusioji A. G. šių aplinkybių neginčija, vadinasi, ji žinojo, kad visais tėvo darbais (paveikslais, skulptūromis ir pan.) rūpinasi R. P.

23. Prokuratūros kaltinime suformuluota, kad R. P. ir B. S. svetimą turtą paėmė iš V. M. tapybos dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), ir iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Visų pirma reikia pažymėti, jog byloje nėra duomenų, iš kurių matytųsi, kur konkretus paveikslas ar skulptūra buvo laikomi iki tariamo pagrobimo. Kas liečia V. M. butą, adresas (duomenys neskelbtini), tai byloje nustatyta, jog raktus nuo jo turėjo ne tik R. P., bet ir svainis E. B. Iš UAB „Palangos vandenys“ 2016 m. lapkričio 17 d. rašto Nr. (11.6) IS-1608 (su priedais) matyti, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis dėl patalpų (dirbtuvių) nuomos, esančios (duomenys neskelbtini), su V. M. buvo sudaryta laikotarpiu nuo 2005 m. kovo 1 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. R. P. 2016 m. gegužės 30 d. į UAB „Palangos vandenys“ kreipėsi dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pasirašymo. R. P. pranešė apie V. M. mirtį, pateikė asmens mirties liudijimą, informavo tvarkanti visus V. M. reikalus. 2016 m. birželio 1 d. pasirašyta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. SŽ63-2016 laikotarpiui nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d. R. P. 2016 m. birželio 6 d. įsipareigojo apmokėti patalpų nuomos sąskaitas už 2016 m. birželio bei gegužės mėnesius. 2016 m. rugsėjo 15 d. R. P. pateikė prašymą nutraukti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį atsižvelgiant į tai, kad mirusio V. M. turto paveldėtoja nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. tapo A. G., o patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo reikalingos mirusiojo daiktams sandėliuoti. 2016 m. rugpjūčio 23 d. į bendrovę telefonu kreipėsi ir pati A. G. prašydama sudaryti nuomos sutartį jos vardu. 2016 m. spalio 1 d. parengta patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis Nr. SŽ121-2016, pasirašyta lapkričio 14 d. ir galiojo iki 2017 m. spalio 1 d. 2016 m. spalio 1 d. perduoti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), raktai L. M., kuri veikia pagal 2015 m. gruodžio 10 d. įgaliojimą A. G. vardu. Rašte nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2005 m. kovo 1 d. iki 2016 m. gegužės 18 d. nuomojamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), raktai buvo pas V. M.. Vėliau juos turėjo R. P. (raktai UAB „Palangos vandenys“ po V. M. mirties grąžinti nebuvo). Šiuo metu raktai perduoti L. M., kuri veikia pagal įgaliojimą A. G. vardu. Šie duomenys patvirtina, kad R. P. į patalpas, adresas (duomenys neskelbtini), turėjo teisę įeiti ir išeiti nuo 2016 m. gegužės 18 d. iki 2016 m. spalio 1 d. Neginčijamų įrodymų, jog paveikslai ir skulptūros iš šių patalpų buvo išvežtos po 2016 m. spalio 1 d., byloje nenustatyta. Byloje neginčijamai nenustatyta, jog paveikslai ir skulptūros iš šių patalpų buvo išvežtos po 2016 m. spalio 1 d. O nesant konkrečių įrodymų, visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas) (BPK 44 straipsnio 6 dalis).

24. Iš 2016 m. gruodžio 7 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo ir jo priedo (suvestinės) matyti, kad nuo 2016 m. gruodžio 7 d. 13.38 val. iki 2016 m. gruodžio 7 d. 15.20 val. užfiksuotas R. P. priklausančio abonentinio Nr. 868210092 siųstos SMS žinutės abonentiniam numeriui 868782160, priklausančiam B. S. Pirmoji SMS žinutė Nr. 569, kurioje, kaip suprantama, R. P. rašo B. S. ir prašo, jog paslėptų Vytauto paveikslus, paliktų tik laidotuvių. Antrojoje žinutėje Nr. 570 R. P. prašo B., kad jis padarytų tai greitai. Trečiojoje SMS žinutėje Nr. 571, kaip suprantama, R. P. prašo ištrinti žinutes bei laidotuvių paveikslus palikti. Ketvirtojoje žinutėje Nr. 592 R. P. rašo B. S. ir dar kartą prašo palikti tik laidotuvių paveikslus, kitus prašo išnešti pas kažką (iš parašyto teksto neina suprasti, pas ką). Toje pačioje žinutėje rašoma, kaip galima suprasti, jog paveikslus laikytų ne pas save, o paliktų penkis ar šešis paveikslus. SMS žinutėje Nr. 593 B. S. rašo R. P., jog ištrink (galbūt žinutes) ir kitas žodis „ok“. Paskutinėje žinutėje Nr. 595 R. P. rašo B. S., kad paliktų 5–6 paveikslus (t. 3, b. l. 92–93, 94).

25. Kaip ir nurodė apeliantai, iš šių SMS žinučių būtų galima suprasti, jog siekiama nuslėpti turimus paveikslus ir statulėles. Tačiau iš 2017 m. balandžio 14 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo ir jo priedo (suvestinės) matyti, kad atliekant R. P. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę 2016 m. gruodžio 7 d. 14.16 val. užfiksuotas R. P. priklausančio abonentinio Nr. 868210092 išeinantis pokalbis Nr. 591 abonentiniam numeriui 868782160, priklausančiam B. S. Pokalbio metu, kaip eina suprasti, R. P. praneša B. S., jog ji šiuo metu yra policijoje, duoda parodymus dėl paveikslų ir aiškina, kad pareigūnams pasakiusi, jog Vytauto paveikslai yra pas ją rūsyje, t. y. pamelavusi, nes rūsyje nėra sąlygų laikyti paveikslų, teisinasi nenorėjusi į šiuos reikalus kišti B. S. Taip pat R. P. praneša, kad pareigūnai nori atlikti kratas pas ją ir Borisą. B. S. atsakė R. P., jog supranta apie pareigūnų ketinimus bei tam neprieštarauja. R. P. pokalbio metu B. S. kalba apie advokato pasisamdymą. B. S. pasisako R. P. dėl gynėjo netikslingumo bei leidžia suprasti R. P., kad sutinka, jog pareigūnai darytų kratą. Tada R. P. pokalbio metu dar kartą patvirtina, kad ji pareigūnams pamelavusi apie paveikslus, nes nenorėjo į šį įvykį įtraukti B. S.. B. S. atsako R. P., jog pas jį nėra jokio paveikslo. Tada R. P. primena, kad tuos paveikslus, kurie buvo eksponuojami per laidotuves, ji (R. P.) yra atvežusi, nurodydama, kad juos dovanojo V. B. S. patvirtina, kad tuos paveikslus, kuriuos dovanojo V., jis (B. S.) turi. R. P. pokalbio metu B. S. praneša, kad ji tikrai yra policijoje, pareigūnai prašo jo (B. S.) duomenų ir nori atvykti pas jį. B. S. atsako R. P., kad viską supranta (t. 3, b. l. 95–96, 97–98). Kratos pas B. S. atliktos 2016 m. gruodžio 8–9 d. Vadinasi, B. S., būdamas įspėtas apie kratas, turėjo laiko paveikslus ir statulėles paslėpti, tačiau to nepadarė. O iš pokalbio turinio su išteisintąja R. P. eina suprasti, jog jis neprieštarauja dėl kratų darymo ir nurodo, kad advokato nereikia.

26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. P., siekdama įgyvendinti brolio valią, rūpinosi jo darbais, kaip nurodo, ketino rengti parodas, dalį darbų, pagal V. M. valią, perduoti bažnyčiai, todėl, nors ir neturėdama apie paveldėjimo į V. M. paveikslus ir skulptūras duomenų, ji galėjo turėti pagrindo manyti, jog, pasiimdama paveikslus pagal velionio valią tolimesniam jo kūrybos puoselėjimui ir plėtojimui, elgiasi teisingai. Apeliantai apeliaciniuose skunduose nurodė, jog išteisintosios nurodytą argumentą dėl parodų rengimo, brolių darbų išsaugojimo paneigia byloje esantis išteisintųjų pokalbis, iš kurio eina suprasti, kad R. P. ir B. S. tariasi dėl V. M. kūrybos darbų pardavimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais.

27. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, vertinant aptartus liudytojų parodymus, akivaizdu, jog ir B. S. turėjo pagrindo manyti ir manė, jog V. M. darbais ir skulptūromis tiek esant gyvam V. M., tiek ir mirus jam rūpinosi R. P., todėl šie teisėtai jai ir priklausė. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų ir jų priedų suvestinėse matyti, kad R. P. prašo B. S. paslėpti Vytauto paveikslus, tačiau tuose pačiuose protokoluose atsispindi ir tai, kad dalis paveikslų jai buvo dovanoti V., o dėl dalies paveikslų kalbama, kad L. M., kuri, bylos duomenimis, nevertino V. M. kūrybos, juos parduos ir pasidarys remontus. Tokie įrodymai leidžia manyti, kad, kaip nurodė B. S., siekdamas padėti savo sugyventinei R. P. tvarkyti V. M. paveikslus ir skulptūras, vertino tai kaip siekį padėti išsaugoti V. M. kūrybą R. P. žinioje, kuri, jo nuomone, ir turėjo teisę į V. M. paveikslus ir skulptūras.

28. Pažymėtina, kad neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018, 2K-244-303/2018).

29. Bylos duomenimis, V. M. mirė 2016 m. gegužės 18 d., turėjo vieną dukrą A. G. (pirmos eilės paveldėtoja), kitų tos pačios eilės paveldėtojų nėra. Palangos miesto pirmojo notarų biuro notarė A. B. 2016 m. liepos 20 d. užvedė paveldėjimo bylą Nr. 70/2016 ir 2016 m. rugsėjo 5 d. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą A. G., pagal jį A. G. paveldėjo butą ir banke esančias pinigines lėšas. Duomenų, kad paveikslai – „Kauno senamiestis“; „Mirties akivaizdoje“; „Amžinoji tema“; „Feniksas Klaipėdai“; „Requem Samulevičiams“; „Nukryžiuotasis“; „Vienuolės portretas“; „Angelas“; „Kretinga – 740“; „Jūrų piligrimai“; „Natiurmortas“; „Nukryžiuotasis“; „Peizažas“; „Pieta“; „In Memoriam“; „A. M.“; „Onos bažnyčia“; „Kristaus tema“; „Architektūrinis paminklas Pažaislis“; „Aktas“; „Saulėgrąžos“; „Angelo tema“; „Indų deivė“; „Natiurmortas su dūdele“; „Baladė“; „Natiurmortas – daiktai“; „Kristaus kančia“; „Rudens peizažas“; „Samulevičienė (Stasės Samulevičienės atminimui)“; „Natiurmortas“; „Jūros prieglobstyje“; „Tėvų portretas“; „Švč. Mergelė Marija“; ir 5 medines skulptūras – „Jėzus Nazarietis“; „Jėzaus krikštas“; „Šv. Kazimieras“; „Pieta“; „Šv. J. N.“ teisiškai būtų paveldėti A. G., teismui nepateikta. Notarė A. B., apklausta pirmosios instancijos teisme, parodė: „Dukra A. paveldėjo tik butą ir juose esančius daiktus, apie paveikslus nebuvo žinoma“. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 11 iš nurodytų paveikslų – „Nukryžiuotasis“; „Nukryžiuotasis“; „A. M.“, „Architektūrinis paminklas Pažaislis“, „Saulėgrąžos“, „Tėvų portretas“, „Švč. Mergelė Marija“, „Angelas“, „Kretinga – 740“, „Jūrų piligrimai“, „Natiurmortas“, nėra šio nusikaltimo dalykas, nes R. P. brolis V. M. jai juos padovanojo. Apeliantai skunduose nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi šių liudytojų parodymais, nes jie nepatvirtina, kad R. P. nurodytus paveikslus jos brolis V. M. padovanojo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais.

30. Pirmosios instancijos teisme apklausti kaip liudytojai M. Š., R. M., D. B., S. B., F. Ž., P. P., D. G., A. G., Č. D. ir kt. patvirtino, jog V. M., būdamas gyvas, jiems sakė, kad paveikslus, skulptūras paliks R. P., nes ji vienintelė galės jais pasirūpinti ir jo darbai tokiu būdu turės tęstinumą. Visi iš apklaustų liudytojų, išskyrus L. M., kuri yra nukentėjusiosios motina ir turi šioje byloje subjektyviškumą, nurodė, kad V. M. paveikslus išskirtinai tik dovanodavo arba ketino dovanoti. Taip pat visi minėti liudytojai patvirtino, kad jokių dedikacijų, užrašų V. M. ant paveikslų neužrašydavo. Duomenų, jog V. M. šiuos 11 paveikslų paliko ne R. P., teismui nepateikta. Šioje byloje nustatyta, kad R. P. rūpinosi savo broliu, todėl, atsižvelgęs į jų santykius ir liudytojų parodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ši aplinkybė nenuginčyta jokiais byloje surinktais ir ištirtais neginčijamais įrodymais. Todėl 11 paveikslų – „Nukryžiuotasis“; „Nukryžiuotasis“; „A. M.“, „Architektūrinis paminklas Pažaislis“, „Saulėgrąžos“, „Tėvų portretas“, „Švč. Mergelė Marija“, „Angelas“, „Kretinga – 740“, „Jūrų piligrimai“, „Natiurmortas“, pripažinta R. P. nuosavybe.

31. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad likę V. M. meno kūriniai, t. y. 22 paveikslai – „Orantas“, „Kauno senamiestis“, „Mirties akivaizdoje“, „Amžinoji tema“, „Feniksas Klaipėdai“, „Rekviem Samulevičiams“, „Vienuolės portretas“, „In Memoriam“, „Onos bažnyčia“, „Kristaus tema“, „Aktas“, „Saulėgrąžos“, „Angelo tema“, „Indų deivė, „Natiurmortas su dūdele“, „ Baladė“, „Natiurmortas – daiktai“, „Kristaus kančia“, „Rudens peizažas“, „Samulevičienė (Stasės Samulevičienės atminimui)“, „Natiurmortas“, „Jūros prieglobstyje“, skulptūra „Jėzus Nazarietis“, 7 paveikslų rėmai, 4 skulptūros – „Jėzaus krikštas“, „Šv. Kazimieras“, „Pieta“, „Šv. J. N.“, yra A. G. nuosavybė, motyvuojant tuo, kad ji yra V. M. turto paveldėtoja ir autoriui gyvam esą priklausę, niekam nepadovanoti. Teismo nuosprendis šioje dalyje neskundžiamas.

32. Kaip teisingai nurodė nukentėjusiosios A. G. atstovas advokatas H. Mackevičius apeliaciniame skunde, teoriškai nuosavybės teisę į meno kūrinius A. G. įgijo mirus jos tėvui V. M., t. y. nuo 2016 m. gegužės 18 d. Šią aplinkybę patvirtino ir pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu pripažinęs jai nuosavybės teisę į 22 paveikslus ir 5 skulptūras. Tačiau atsiradus nesutarimų dėl paveikslų priklausymo R. P., jie turėjo būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka, nes santykiai tarp išteisintosios R. P. ir mirusio brolio V. M. dukters A. G. yra išimtinai civiliniai teisiniai santykiai, kuriuos konvertuoti į baudžiamąjį persekiojimą nebuvo jokio pagrindo. Ginčai dėl paveldėjimo teisės turinio, paveldimo turto apimties, pačios teisės paveldėti yra ne kas kita kaip civiliniai teisiniai santykiai, sprendžiami civilinio proceso tvarka. Šiuo požiūriu baudžiamasis teisinis persekiojimas dėl tokių santykių yra neteisėtas, kaip pažeidžiantis principą ultima ratio.

33. Nukentėjusioji A. G. žinojo, jog jos tėvas buvo menininkas ir jo darbais bei juo rūpinosi sesuo R. P. Teikdama prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ji nekėlė klausimo dėl meno kūrinių paveldėjimo. Tai patvirtina 2016 m. rugsėjo 5 d. išduotas paveldėjimo liudijimas. Notarė A. B. patvirtino, kad dėl paveikslų paveldėjimo dukra nėra išreiškusi noro iki šio momento. R. P. teigimu, A. G. neprieštaravo paveikslų paėmimui, nes palaikė idėją eksponuoti meno kūrinius bažnyčioje. Tai patvirtino ir išteisintasis B. S., nurodydamas, jog A. nepretendavo į paveikslus, ji su R. kalbėjo, kad paveikslus prižiūrės R. Pačios nukentėjusiosios A. G. atstovas advokatas H. Mackevičius apeliaciniame skunde nurodė, jog nukentėjusioji A. G. sutiko, kad paveikslais rūpintųsi jos teta R. P. Atsiradus nesutarimams dėl paveikslų ir skulptūrų valdymo, nukentėjusioji A. G. turėjo teisę naudotis CK 1.138 straipsnyje nustatytais asmens pažeistų teisių gynimo būdais. Asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, kreipdamasis į teismą, savo teisių gynimo būdą pasirenka atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes. Daikto išreikalavimas iš svetimo neteisėto valdymo, įskaitant ir jo išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (vindikacija), yra daiktinių asmens teisių gynimo būdas; daikto savininkas tokį ieškinį turi teisę pareikšti daiktinių teisės normų pagrindu (CK 4.95–4.97 straipsniai), įrodinėdamas valdymo teisės praradimo faktą, kitas šiose normose nustatytas vindikacinio ieškinio sąlygas.

34. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Inga Mačiulienė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė paveikslą „Peizažas“ su inicialais „Romas 92“, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti B. S. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Iš 2016 m. gruodžio 8 d. kratos, atliktos pas B. S., adresu (duomenys neskelbtini), protokolo matyti, jog šis paveikslas rastas pas B. S. Iš 2017 m. vasario 27 d. specialisto išvados Nr. 8K-04 matyti, kad šis darbas nėra V. M. tapytas, jo autorius nežinomas. Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paveikslą „Peizažas“ su inicialais „Romas 92“, nuosprendžiui įsiteisėjus, nusprendė grąžinti B. S.

35. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. P. ir B. S. veiksmuose nenustatė nusikaltimo sudėties elemento – subjektyviojo požymio – tyčios, motyvuojant tuo, kad R. P. brolis V. M. jai padovanojo 11 paveikslų – „Nukryžiuotasis“; „Nukryžiuotasis“; „A. M.“, „Architektūrinis paminklas Pažaislis“, „Saulėgrąžos“, „Tėvų portretas“, „Švč. Mergelė Marija“, „Angelas“, „Kretinga – 740“, „Jūrų piligrimai“, „Natiurmortas“, o likusius paveikslus ir skulptūras ji su B. S. paėmė, ne siekdami juos pasisavinti, o pasirūpinti V. M. (brolio) darbais, juos eksponuoti. Nenustačius BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytų visų požymių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino R. P. ir B. S.

36. Pirmosios instancijos teismas, išteisinęs R. P. ir B. S., nurodė, kad turto vertės dydis šioje situacijoje nebevertintinas. Teisėjų kolegija, nusprendusi, jog pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, plačiau dėl turto vertės dydžio nustatymo nepasisako.

37. Netenkinus apeliacinių skundų nepasisakyta plačiau dėl civilinio ieškinio tenkinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

38. Išnagrinėjusi apeliacinius skundus ir baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą išteisinamąjį nuosprendį, kurį naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliaciniai skundai atmestini, o Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. birželio 30 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės I. M., nukentėjusiosios A. G. atstovo advokato Henriko Mackevičiaus apeliacinių skundų netenkinti ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. birželio 30 d. nuosprendį palikti nepakeistą.