- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-30
- Bylos Nr.
- e2-5186-991/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02824-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Neringa Ruibytė-Karimžanova (pirm.)
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- L. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos miesto savivaldybėje
- Trečiasis asmuo
- AB "DNB bankas"
- Advokatai
- Marina Saveljeva
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui L. S. dėl santuokos nutraukimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. B. AS Lietuvos skyrius, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti nepilnamečio vaiko M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove; nustatyti, kad atsakovas bendrauja su vaiku antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17.00 iki 19.00 val., kas antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį nuo 10.00 iki 19.00 val., dalyvaujant ieškovei; priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Eur nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės bei priteisti 2000 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 5 mėnesius (nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d.).; pripažinti, kad įsipareigojimai pagal 2017 m. rugsėjo 23 d. vartojimo kredito sutartį trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, L. B. AS po santuokos nutraukimo yra atsakovo asmeninė prievolė.
Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes nesutapo šalių požiūriai į gyvenimą, charakteriai, pomėgiai, dėl ko šalys negalėjo gyventi kartu. Patvirtino, kad nuo 2019 m. lapkričio 1 d. gyvena atskirai, šeima galutinai iširusi ir nebegali būti išsaugota. Paaiškino, kad ieškovė visada skyrė daugiau dėmesio ir laiko sūnui, turi norą ir visas galimybes tinkamai rūpintis vaiku, jį prižiūrėti bei auklėti, todėl po santuokos nutraukimo vaiko gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ieškove. Kadangi vaikas mažametis, prašo nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką tik dalyvaujant kartu ieškovei. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas dirba, važinėja dirbti į užsienį, jo pajamos yra ženkliai didesnės nei ieškovės, be to, atsakovas visiškai nedalyvauja vaiko priežiūroje, todėl atsakovas turėtų didesne dalimi prisidėti prie išlaikymo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad šalys nustojo kaip šeima bendrauti nuo 2019 m. spalio mėnesio. Nurodė, kad nenori palikti vaiko vieno su atsakovu, jei vaikas bendrautų su atsakovu vienu, tai tik viešose vietose, kad atsakovas nesivestų vaiko pas savo mamą, nes ten netinkama ir nesaugi aplinka. Patikslino, jog už pirmąjį vaiką gauna D. D. S., gim. (duomenys neskelbtini), gauna apie 70 Eur iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, už abu vaikus gauna 120 Eur. Ieškovė pati nedirba, šiuo metu yra registruota Užimtumo tarnyboje, ieško darbo, materialiai padeda ieškovės tėvai. Nurodė, kad baigusi 12 klasių su profesiniu išsilavinimu. Paaiškino, kad gyvena ieškovės mamai nuosavybės teise priklausančiame bute, komunalinės paslaugos už butą atsieina apie 150 Eur, gyvena bute trise. Patvirtino, kad už prašomą priteisti įsiskolinimą laikotarpį atsakovas sumokėjo 650 Eur išlaikymo vaikui.
Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, nesutiko su ieškinio dalimi dėl išlaikymo vaikui priteisimo, nurodė, kad pakankama suma vaikui išlaikyti būtų 180-200 Eur, taip pat nesutiko dėl bendravimo tvarkos su vaiku dalies, jog bendraujama tik dalyvaujant ieškovei. Paaiškino, kad atsakovas paprastai dirba apie aštuonias savaites užsienio valstybėje, po to grįžta ir apie dvi savaites būna Lietuvoje, taigi gaunamas pajamas reiktų dalinti iš kelių mėnesių. Pažymėjo, kad dėl šiuo metu susiklosčiusios situacijos dėl pandemijos yra sunku rasti nuolatinį darbą ir gauti nuolatines pajamas, yra apsunkintas išvykimas į užsienio valstybes dirbti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. B. AS Lietuvos skyrius atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prašo spręsti ieškinio pagrįstumo klausimą teismo nuožiūra, prašė bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.
Paaiškino, kad atsakovas 2017 m. rugsėjo 26 d. sudarė su trečiuoju asmeniu vartojimo kredito sutartį Nr. 23032017130242, kuria atsakovui suteiktas 5000 Eur kreditas asmeninėms vartojimo reikmėms. Atsiliepimo pateikimo dienai kredito negrąžintas likutis sudaro 841,06 Eur. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad neprieštarauja, jog kreditas pagal minėtą vartojimo kredito sutartį po šalių santuokos nutraukimo būtų pripažintas asmenine atsakovo prievole trečiajam asmeniui.
Institucija, teikianti išvadą, pateikė išvadą raštu, kurioje nurodė, kad mažametis vaikas M. S. auga ieškovės aplinkoje, šeimoje vaikų teisių pažeidimai nenustatyti, vaikas lanko Klaipėdos miesto lopšelį – darželį (duomenys neskelbtini), todėl manytina, kad ieškovė tinkamai ir rūpestingai atlieka motinos pareigas. M. S. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka geriausius mažamečio vaiko interesus. Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, institucijos vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo atitinka M. S. interesus, o prašoma priteisti suma galėtų būti pakankama kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti. Ieškinyje pateikta bendravimo tvarka tarp tėvo (atsakovo) ir mažamečio vaiko, yra tinkama, todėl galėtų būti tenkinta.
Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė V. S. palaikė išvadoje raštu pateiktą nuomonę bei nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
bylos duomenimis nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (santuokos liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys turi nepilnametį sūnų M. S., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). M. S. lanko lopšelį – darželį (duomenys neskelbtini). VĮ Regitra duomenimis ieškovės vardu įregistruotų transporto priemonių Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre nėra, atsakovo vardu registruota transporto priemonė VW Passat. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centro duomenimis šalių nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje, neįregistruotos. Ieškovei mokama 68,40 Eur dydžio vaiko išlaikymo išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos. Ieškovė augina dar vieną nepilnametį vaiką – D. D. S., gim. (duomenys neskelbtini). Pagal antstolio Jono Petriko 2020 m. rugsėjo 18 d. pažymą, priteisto išlaikymo vaiko tėvas E. S. neteikia, 2020 m. rugsėjo 18 d. išlaikymo įsiskolinimas 6070,95 Eur. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymą, atsakovas nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 15 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), vidutinės atsakovo pajamos per mėnesį neatskaičius mokesčių buvo apie 1700 Eur, nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), šiuo laikotarpiu atsakovas gavo 1075,74 Eur pajamos per mėnesį neatskaičius mokesčių, nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. atsakovas dirba UAB (duomenys neskelbtini), už 2020 m. rugsėjo mėn. atsakovui išmokėtas 1476,21 Eur dydžio darbo užmokestis neatskaičius mokesčių. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 22 d. pažymą, atsakovas dirba pastolių montuotojo pareigose, darbo funkcijas atlieka Belgijoje ar Olandijoje. Tarp L. B. AS Lietuvos skyriaus (buvo – AB DNB bankas) ir atsakovo 2017 m. rugsėjo 26 d. sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 2303-2017-130242, kuria atsakovui suteiktas 5000 Eur dydžio vartojimo kreditas, galutinis kredito grąžinimo terminas 2022 m. rugsėjo 16 d.
Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti tarp jos ir atsakovo sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka. Pažymėtina, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Iš šalių atstovų paaiškinimų, bylos medžiagos, matyti, kad sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2019 m. spalio mėnesio, t. y. daugiau nei metus. Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, priešingai, šalys pašlijus santykiams nesistengė susitaikyti, elgėsi vienas su kitu nepagarbiai ir įžeidžiamai. Teismo nuomone, abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės – dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas ir sutuoktiniams nepavyko rasti bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61, 3.51-3.54 straipsniai).
Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – „S.“, atsakovui – jo pavardė – „S.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Nustačius, kad sutuoktiniai išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, šis klausimas nespręstinas.
Vienas iš klausimų, kurį teismas privalo išspręsti nutraukdamas santuoką, nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų ji nutraukiama, yra bendro sutuoktinių turto padalijimas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis) bei prievolių paskirstymo klausimas (CK 3.109 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas pirmiau išvardyti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. CPK 226 straipsnyje nustatyta, kad šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės.
Sutuoktinių bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei pareikšti reikalavimą padalinti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuokos metu nekilnojamojo turto neįgijo – VĮ Registrų centro duomenimis šalių nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje, neįregistruotos. VĮ Regitra duomenimis ieškovės vardu įregistruotų transporto priemonių Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre nėra, atsakovo vardu registruota transporto priemonė VW Passat. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. kovo 26 d. dovanojimo sutartimi M. Z. padovanojo atsakovui transporto priemonę VW Passat. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pažymėtina, kad pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad transporto priemonė VW Passat. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovo nuosavybė ir į dalintino turto balansą netrauktina. Duomenų apie kitą santuokos metu šalių įgytą turtą byloje nepateikta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp L. B. AS Lietuvos skyriaus (buvo – AB DNB bankas) ir atsakovo 2017 m. rugsėjo 26 d. sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 2303-2017-130242, kuria atsakovui suteiktas 5000 Eur dydžio vartojimo kreditas, galutinis kredito grąžinimo terminas 2022 m. rugsėjo 16 d. Ieškovė prašo šį įsipareigojimą pripažinti asmenine atsakovo prievole. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. B. AS Lietuvos skyrius atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsiliepimo pateikimo dienai kredito negrąžintas likutis sudaro 841,06 Eur, pažymėjo, kad neprieštarauja, jog kreditas pagal minėtą vartojimo kredito sutartį po šalių santuokos nutraukimo būtų pripažintas asmenine atsakovo prievole trečiajam asmeniui.
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012).
Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kokiu pagrindu ir tikslu buvo paimtas vartojimo kreditas, kam jis buvo panaudotas – šeimos ar asmeniniams poreikiams patenkinti, ar ieškovė žinojo apie atsakovo paimtą vartojimo kreditą (CPK 178 straipsnis). Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad prievolė trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, L. B. AS Lietuvos skyriui negali būti laikoma susijusia su šeimos poreikių tenkinimu ir atitinkamai negali būti pripažinta solidariąja sutuoktinių prievole, todėl pripažintina, kad prievolė trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, L. B. AS Lietuvos skyriui, pagal banko ir atsakovo 2017 m. rugsėjo 26 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 2303-2017-130242 yra asmeninė atsakovo prievolė (CK 3.109, 3.115 straipsniai).
Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus M. S. gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka. Pagal CK 3.174 straipsnio 1 dalį kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Kadangi ginčo byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, atsižvelgiant į vaiko interesus, siekiant, kad nepilnamečiui vaikui būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jis užaugtų humanišku bei doru visuomenės nariu, bei nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, yra tikslinga nustatyti nepilnamečio M. S. gyvenamąją vietą su ieškove (CK 3.59 straipsnis).
Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku M. S., t. y. nustatyti, kad atsakovas bendrauja su vaiku antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17.00 iki 19.00 val., kas antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį nuo 10.00 iki 19.00 val., dalyvaujant ieškovei. Atsakovas teismo posėdyje iš esmės sutiko su siūloma bendravimo tvarka, nesutiko su tuo, kad bendravimas su vaiku vyktų tik dalyvaujant ieškovei. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Šalys pačios turi susitarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.
Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas bendrauja su vaiku M. S. tik dalyvaujant pačiai ieškovei, paaiškina, jog nepasitiki atsakovu, mano, kad atsakovas vienas pats tinkamai vaiku nesugebės pasirūpinti. Pastebėtina, kad byloje pateikti ieškovės ir atsakovo 2020 metų vasaros susirašinėjimai elektroninių ryšių priemonėmis, iš kurių matyti, jog atsakovas bendravo su vaiku M. S. nedalyvaujant ieškovei. Duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas neturėtų įgūdžių tinkamai pasirūpinti vaiku, neužtikrintų tinkamos vaiko priežiūros, elgtųsi priešingai vaiko interesams ar pažeistų vaiko teises, byloje nenustatyta (CPK 178 straipsnis). Be to, tėvai turi bendradarbiauti, siekdami užtikrinti vaiko interesus, tinkamą jo priežiūrą ir vystymąsi, taigi ieškovė, manydama, jog atsakovas neturi tam tikros informacijos, susijusios su vaiko priežiūra, turėtų tokią informaciją suteikti ir taip padėti vaikui bendraujant su tėvu, t. y. atsakovu.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į šalių poziciją dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucijos, teikiančios išvadą byloje, poziciją, atsižvelgiant į vaiko teises ir teisėtus interesus bei į tai, kad abu tėvai savo vaikams turi lygias teises ir pareigas, ieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas iš dalies, nustatant, kad atsakovas bendrauja su vaiku antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17.00 iki 19.00 val., kas antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį nuo 10.00 iki 19.00 val.
Šalims išaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui M. S. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Eur nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose ir teismo posėdyje nurodė, kad galėtų teikti 180-200 Eur dydžio išlaikymą.
Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Ieškovė pateikė nepilnamečio sūnaus išlaikymo išlaidų paskaičiavimą, kuriame nurodyta, jog per mėnesį vaiko išlaikymui reikalinga 650 Eur suma. Atsižvelgiant į vidutinį darbo užmokestį šalyje, pačios ieškovės ir atsakovo gaunamų pajamų dydį, susipažinus su ieškovės pateiktu vaiko išlaikymo išlaidų paskaičiavimu, darytina išvada, jog dalis ieškovės nurodomų išlaidų yra nepagrįstos. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog vaikui kas mėnesį reikalinga 50 Eur transporto išlaidoms bei 50 Eur būreliams, kitos išlaidos iš esmės gali būti laikomos tikėtinai pagrįstomis, nes kiekvienam vaikui būtiniausiems poreikiams tenkinti reikalingos piniginės lėšos maistui, vaistams, vitaminams, išlaidoms už komunalines paslaugas (vanduo, elektra, šildymas, dujos), vaiko laisvalaikiui ir kt. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas savo konkrečių vaiko poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio nenurodė, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių vaikui reikalingos išlaikymo sumos (CPK 178 straipsnis).
Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pateiktas išaiškinimas, jog minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis sudaro 607 Eur (neatskaičius mokesčių). Reali dirbančio ir minimalią mėnesinę algą gaunančio asmens disponuojama suma, atskaičius mokesčius, yra apie 437 Eur. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Teismo vertinimu, iš byloje esančių duomenų ir ieškovės teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, darytina išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį turėtų būti skiriama 550 Eur suma.
Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės vardu įregistruotų transporto priemonių Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre nėra. VĮ Registrų centro duomenimis ieškovės nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje, neįregistruotos. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, jog gyvena jos mamai nuosavybės teise priklausančiame bute. Ieškovė augina dar vieną nepilnametį vaiką – D. D. S., gim. (duomenys neskelbtini). Pagal antstolio Jono Petriko 2020 m. rugsėjo 18 d. pažymą, priteisto išlaikymo vaiko tėvas E. S. neteikia, 2020 m. rugsėjo 18 d. išlaikymo įsiskolinimas 6070,95 Eur. Duomenų apie kitus išlaikomus asmenis ar įsipareigojimus kreditoriams byloje nepateikta. Patikslino, jog už pirmąjį vaiką gauna D. D. S., gim. (duomenys neskelbtini), gauna apie 70 Eur iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, už abu vaikus gauna 120 Eur išmoką iš savivaldybės. Ieškovė pati nedirba, šiuo metu yra registruota Užimtumo tarnyboje, ieško darbo, materialiai padeda ieškovės tėvai. VĮ Regitra duomenimis atsakovo vardu registruota transporto priemonė VW Passat. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri po santuokos nutraukimo priteistina jam asmeninės nuosavybės teise. VĮ Registrų centro duomenimis atsakovo nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje, neįregistruotos. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymą, atsakovas nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 15 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), vidutinės atsakovo pajamos per mėnesį neatskaičius mokesčių buvo apie 1700 Eur, nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), šiuo laikotarpiu atsakovas gavo 1075,74 Eur pajamos per mėnesį neatskaičius mokesčių, nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. atsakovas dirba UAB (duomenys neskelbtini), už 2020 m. rugsėjo mėn. atsakovui išmokėtas 1476,21 Eur dydžio darbo užmokestis neatskaičius mokesčių. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 22 d. pažymą, atsakovas dirba pastolių montuotojo pareigose, darbo funkcijas atlieka Belgijoje ar Olandijoje. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad paprastai dirba apie aštuonias savaites užsienio valstybėje, po to grįžta ir apie dvi savaites būna Lietuvoje, taigi gaunamas pajamas reiktų dalinti iš kelių mėnesių. Pažymėjo, kad dėl šiuo metu susiklosčiusios situacijos dėl pandemijos yra sunku rasti nuolatinį darbą ir gauti nuolatines pajamas, yra apsunkintas išvykimas į užsienio valstybes dirbti. Tarp L. B. AS Lietuvos skyriaus (buvo – AB DNB bankas) ir atsakovo 2017 m. rugsėjo 26 d. sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 2303-2017-130242, kuria atsakovui suteiktas 5000 Eur dydžio vartojimo kreditas, galutinis kredito grąžinimo terminas 2022 m. rugsėjo 16 d., skolos likutis 841,06 Eur. Duomenų apie kitus išlaikomus asmenis ar įsipareigojimus kreditoriams byloje nepateikta.
Pažymėtina, kad nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydis nustatomas randant proporciją tarp dviejų esminių įstatyme numatytų kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinių galimybių tuos poreikius tenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant tėvo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė turi dar vieną išlaikomą nepilnametį asmenį, su ieškove gyvena nepilnamečiai vaikai, kuriais ji nuolat rūpinasi, todėl ieškovės galimybės dirbti bet kokį darbą ir gauti didesnes pajamas yra labiau apribotos nei atsakovo, laikytina, kad atsakovo materialinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, todėl išlaidas vaiko poreikiams tenkinti didesne dalimi turėtų dengti atsakovas.
Teismas pažymi, kad kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai, tokiu būdu, jei šalių netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jie privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti papildomą ar kitą geriau apmokamą darbą ar kitą pajamų šaltinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui būtiną aprūpinimą.
Taigi, teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į vaiko tėvo bei motinos turtinę padėtį, į tai, kad ieškovė viena augina nepilnametį šalių vaiką M. S., ieškovei tenka didžiausia nepilnamečio vaiko rūpinimosi našta, vaiko amžių, įsipareigojimus kreditoriams, ekonominį kontekstą bei pragyvenimo lygio dinamiką, konstatuoja, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkinti iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko M. S. išlaikymui priteisti po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (CK 3.192, 3.201 straipsniai, CPK 178, 185 straipsniai).
Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo priteisti 2000 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d., t. y. už 5 mėnesius iki kreipimosi į teismą. Pažymėtina, kad ieškovė teismo posėdyje patikslino, jog šiuo laikotarpiu atsakovas yra sumokėjęs 650 Eur išlaikymo. Atsakovas teismo posėdyje patvirtino, jog ne kartą pervedė pinigines lėšas vaiko M. S. išlaikymui, taip pat pirko drabužių, žaislų. Teismas pažymi, kad atsakovo nurodomi teiginiai apie išlaikymo teikimą daiktais deklaratyvūs, iš atsakovo pateiktų kvitų nėra galimybės nustatyti, kokie konkretūs daiktai buvo nupirkti vaikui M. S. laikotarpiu, už kurį prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 str., 1.5 str.). Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo priteistinas 300 Eur dydžio išlaikymas, įvertinus nustatytas aplinkybes, taip pat tai, kad ieškovė pripažino, jog atsakovas nurodytu laikotarpiu sumokėjo 650 Eur išlaikymo vaikui, iš atsakovo priteistinas 850 Eur (300 Eur x 5 mėn. – 650 Eur) dydžio išlaikymo įsiskolinimas vaikui M. S..
Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.
Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. (8.3)TP-19-T-2618-3317 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė sumokėjo 45 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir už turtinį reikalavimą dėl transporto priemonės priteisimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo ((75 Eur + 15 Eur) x 50 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad patikslintu ieškiniu ieškovė nebereiškė reikalavimo dėl transporto priemonės priteisimo, ieškovei grąžintina 7,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų išlaidų valstybei mokėjimo, taip pat įvertinus patenkintus ieškovės ieškinio reikalavimus, iš atsakovo ieškovei priteistina 37,50 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 137,50 Eur, t. y. 37,50 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 81 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (300 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), 19 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo (850 Eur x 3 proc. x 75 proc.), žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 83, 84 straipsniai, 96 straipsnio 3 dalis).
Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. gruodžio 8 d. pažymą Nr. (12.34)PT-6124 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidas ieškovei sudaro 585,03 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų išlaidų valstybei mokėjimo, patenkinus 86 procentus ieškovės ieškinio reikalavimų (dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės 100 proc., dėl prievolės pripažinimo atsakovo asmenine prievole 100 proc., dėl vaiko gyvenamosios vietos 100 proc., dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo 100 proc., dėl išlaikymo vaikui priteisimo 75 proc., dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo 42,5 proc.), iš atsakovo priteistina 503,13 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, o iš ieškovės priteistina 81,90 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 3 dalis).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi dėl laikino išlaikymo priteisimo, pradėjus vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, naikintinos. Į išlaikymo dydį įskaitytinos pinigines lėšos, gautos vykdant 2020 m. balandžio 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės V. S. ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei V. S. palikti santuokinę pavardę – S., atsakovui L. S. palikti jo pavardę – S.
Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.
Prievolę pagal tarp L. B. AS Lietuvos skyriaus (buvo – AB DNB bankas) ir atsakovo L. S. 2017 m. rugsėjo 26 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 2303-2017-130242 po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine atsakovo L. S. prievole.
Nepilnamečio M. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jo mama ieškove V. S..
Nustatyti atsakovo L. S. bendravimo su vaiku M. S., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatant, kad atsakovas L. S. bendrauja su vaiku M. S., gim. (duomenys neskelbtini), antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17.00 iki 19.00 val., kas antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį nuo 10.00 iki 19.00 val.
Priteisti iš atsakovo L. S. nepilnamečio M. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo L. S. 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui M. S., gim. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d.
Paskirti ieškovę V. S. lėšų, skirtų sūnaus M. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, tvarkytoja.
Kitą ieškovės V. S. ieškinio dalį atmesti.
Grąžinti ieškovei V. S. 7,50 Eur (septynis eurus 50 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. balandžio 27 d. mokėjimo nurodymu, mokėjimo užduoties Nr. ZI53944.
Priteisti ieškovei V. S. iš atsakovo L. S. 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš atsakovo L. S. 137,50 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Priteisti iš atsakovo L. S. 503,13 Eur (penkis šimtus tris eurus 13 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Priteisti iš ieškovės V. S. 81,90 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 90 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi dėl laikino išlaikymo priteisimo, pradėjus vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, panaikinti. Įskaityti į išlaikymo dydį, pinigines lėšas, gautas vykdant 2020 m. balandžio 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.