Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „DROGAS“ dėl nuomos mokesčio skirtumo, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

14.1. Viešame turto registre neįregistruotas 2009 m. liepos 24 d. susitarimas dėl nuomos sutarties pakeitimo negalėjo ieškovei sukelti jokių pasekmių.

14.2. Ieškovė nebuvo sudariusi 2009 m. liepos 24 d. susitarimo ir nedalyvavo jį derinant prieš sudarymą.

14.3. Ieškovė apie netinkamai apmokamas sąskaitas atsakovę buvo informavusi gerokai anksčiau iki ieškinio pateikimo.

14.4. Ieškovė buvo suklaidinta dėl duomenų apie 2009 m. liepos 24 d. susitarimą įtraukimo į 2009 m. rugpjūčio 17 d. patalpos pirkimo-pardavimo sutartį.

14.5. Teismas nepagrįstai ieškovei paskyrė baudą.

16. Atsakovės atsiliepimas motyvuojamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

16.1. Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nes ieškovė net 10 metų išrašydama vienodo mokėjimo dydžio sąskaitas, savo veiksmais yra patvirtinusi nuomos mokesčio dydį.

16.2. Ieškovės argumentai yra tiek nepagrįsti, kad apeliacinio skundo pateikimas laikytinas tik bandymu atidėti pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimą.

16.3. Ieškovė yra profesionalus ūkio subjektas, užsiimantis nekilnojamojo turto nuoma, todėl jos argumentai dėl esą negaliojančio 2009 m. liepos 24 d. rašytinio susitarimo (dėl nuomos kainos) tuo pagrindu, jog nėra šio susitarimo registracijos viešame turto registre, yra absurdiški.

16.4. Ieškovė niekuo nepagrindžia savo nesutikimo su teismo įvertinimu ieškovės argumentų apie padarytą žmogiškąją klaidą teikiant apmokėti sąskaitas už nuomą.

17. Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. vasario 24 d. gautas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo kartu su šias išlaidas pagrindžiančiais įrodymais.

18. Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. spalio 19 d. gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių šioje byloje apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl bylos neviešumo apimties

20. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartimi nutarta bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo nuomos sutarties 17 punkte šalys susitarė, jog šios sutarties turinys, kita sutartyje esanti informacija ir su jos vykdymu šalių viena kitai suteikta informacija yra konfidenciali, o pagal UAB „DROGAS“ direktorės 2009 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 02-155/V patvirtintą UAB „DROGAS“ informacijos, laikomos komercine paslaptimi, sąrašą žinios apie numatomas ir vykstančias derybas, derybų dalyvius, pasirašyti ketinimų protokolai, sutarčių ir susitarimų sąlygos, žinios apie šalių įsipareigojimus, numatytus sutartyse, laikomos komercine paslaptimi.

21. CPK 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai, tačiau motyvuota teismo nutartimi teismo posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat kai viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį arba kai teismas imasi priemonių šalims sutaikyti. Visa išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys (CPK 10 straipsnio 1 dalis).

22. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bylos nagrinėjimas uždarame teismo posėdyje turėtų būti skiriamas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į saugotinos informacijos ir ginčo pobūdį, šalių ypatumus, bylos dalyką ir kitas reikšmingas aplinkybes, kai bylos šalių teisių ir teisėtų interesų negalima apsaugoti kitais būdais (pavyzdžiui, skiriant uždarą posėdį tik atskirų įrodymų tyrimui arba pasinaudojant bylos medžiagos, o ne posėdžio viešumo, ribojimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017, 64 punktas). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vien informacijos, kuri vienos iš ginčo šalių įvardijama ar pagal ginčo šalių sudarytus susitarimus laikytina konfidencialia, pateikimas teismui, neįvertinus, ar šioje informacijoje esanti informacija sudaro komercinę ar kitokią paslaptį, ar yra saugotina privataus gyvenimo požiūriu, nėra pakankamas pagrindas laikyti šią medžiagą nevieša ir tuo labiau skirti uždarą teismo posėdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017, 67, 73 punktai). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje žemesnės instancijos teismas buvo paskyręs uždarą teismo posėdį ir (ar) pripažinęs visą ar dalį bylos medžiagos nevieša, nėra saistomas šio sprendimo ir gali parinkti kitą posėdžio viešumo ir (ar) bylos medžiagos viešumo apimtį ir būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017, 70 punktas).

23. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo uždarame teismo posėdyje ir apskritai visą civilinės bylos medžiagą laikė nevieša, siekdamas užtikrinti komercinės paslapties apsaugą. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog reikalavimai, keliami informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti, todėl tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, jog ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-429-701/2017 64 punktą). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad konstitucinis teisės viešumo imperatyvas, CPK 9 ir 10 straipsniuose įtvirtintos teismo posėdžio viešumo ir bylos medžiagos viešumo taikymo taisyklės pabrėžia viešo bylų nagrinėjimo principo netaikymo išimtinumą bei reikalauja bylos viešumą riboti tik tiek ir tik tokia apimtimi, kiek tai būtina bylos šalių teisėms ir teisėtiems interesams apginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-969/2018 52 punktą).

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje, be pagrindo nenustatė saugotinos komercinės paslapties, o tuo pačiu ir bylos medžiagos neviešumo ribų. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ginčo nuomos sutarties sudarymo faktas yra išviešintas. Vadinasi, pati nuomos sutartis, jos objektas ir sutartį sudarę asmenys yra viešai atskleisti, todėl tokia informacija negali būti laikoma komercine paslaptimi. Šios bylos ginčo dalykas yra nuomos mokesčio dydis, kuris pagal atsakovės pateiktus duomenis (įvardytus šios nutarties 20 punkte) atitinka komercinei paslapčiai keliamus reikalavimus, todėl bylos duomenys, susiję su nuomos mokesčio dydžiu yra laikytini nevieša bylos medžiaga. Kitų nuomos sutarties bei ją keitusių trijų susitarimų konkrečių sąlygų ieškovė neginčija, o bendri nuomos sutarties duomenys (tokie kaip, pavyzdžiui, sutarties sudarymo ir jos pakeitimų sudarymo datos ar aplinkybės) neatitinka komercinėms paslaptims keliamų kriterijų, todėl nėra teisinės prasmės spręsti dėl tokių duomenų neviešumo.

25. Įvertinęs tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas bylos duomenis, susijusius su jos šalimis, nuomos sutarties sudarymo faktu ir aplinkybėmis, byloje analizuojamos nuomos sutarties sąlygų dalimi, nesietina su nuomos mokesčio dydžiu, šioje byloje nelaiko neviešais duomenimis.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

26. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus. Šiuose paaiškinimuose atsakovė nurodė, kad ir kitose civilinėse bylose ieškovei buvo paskirtos baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kad susidariusi sudėtinga ieškovės finansinė padėtis galėjo būti pretekstu reikšti nepagrįstus reikalavimus atsakovei.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama.

28. Susipažinus su pateiktais rašytiniais paaiškinimais matyti, kad šiais paaiškinimais yra pildomi atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, susiję su teismo paskirta ieškovei bauda. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi atsakovės rašytiniai paaiškinimai nepriimami ir nevertinami.

Dėl ginčo esmės

29. Šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimus dėl nuomos mokesčio skirtumo priteisimo, kadangi, ieškovės aiškinimu, atsakovė beveik dešimt metų nepagrįstai mokėjo mažesnį nei nustatytas nuomos mokestį. Atsakovė su tokia ieškovės pozicija nesutiko, nurodžiusi, jog visą laiką mokėjo 2009 m. liepos 24 d. susitarime Nr. 3 bei ieškovės išrašytose sąskaitose faktūrose nurodyto dydžio nuomos mokestį.

30. CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Kai išnuomoto daikto nuosavybės teisė iš nuomotojo pereina kitam asmeniui, registruotina nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui, jeigu iš nuomos sutarties atsiradusios teisės įstatymų nustatyta tvarka buvo įregistruotos viešame registre (CK 6.494 straipsnio 1 dalis).

31. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2002 m. lapkričio 7 d. tuometis patalpų savininkas ir atsakovė sudarė nuomos sutartį, pagal kurią atsakovei buvo išnuomotos negyvenamosios patalpos. 2006 m. rugsėjo 15 d. susitarimu buvęs patalpų savininkas bei atsakovė susitarė dėl pirminės kainos (duomenys pripažinti neviešais) su GPM dydžio nuomos mokesčio. 2009 m. liepos 24 d. susitarimu susitarta sumažinti negyvenamųjų patalpų nuomos mokestį ir nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. nustatytas Kaina 2 su PVM dydžio nuomos mokestis. 2009 m. rugpjūčio 17 d. ieškovė sudarė negyvenamosios patalpos pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią įsigijo atsakovei išnuomotas negyvenamąsias patalpas. Be to, 2016 m. birželio 17 d. ieškovė ir atsakovė sudarė susitarimą, kuriuo šalys, nekeisdamos kitų nuomos sutarties sąlygų, pratęsė 2002 m. lapkričio 7 d. nuomos sutarties terminą iki 2026 m. rugsėjo 30 d.

32. Apeliaciniu skundu ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą teigdama, jog 2009 m. liepos 24 d. buvusio patalpų savininko (nuomotojo) ir atsakovės (nuomininkės) susitarimas nebuvo įregistruotas viešame registre, todėl šis susitarimas negalėjo ieškovei sukelti jokių teisinių pasekmių. Kaip nurodyta šios nutarties 30 punkte, registruotinos nuomos sutarties galiojimui po daikto perleidimo kitam savininkui pagal CK 6.494 straipsnio 1 dalį yra keliamas reikalavimas, kad nuomos sutartis būtų įregistruota viešame registre. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad 2002 m. lapkričio 7 d. nuomos sutarties sudarymo faktas yra įregistruotas. Vadinasi, 2002 m. lapkričio 7 d. nuomos sutartis, perleidus nuomos sutarties objektą kitam savininkui, liko galioti. Apskųstame sprendime pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, jog pagal CK 1.75 straipsnio 2 dalį neįregistruoto sandorio faktas negali būti panaudotas tik prieš trečiuosius asmenis, todėl ieškovė, būdama ne trečiuoju asmeniu, bet nuomos sutarties šalimi, ginčydama 2009 m. liepos 24 d. susitarimą dėl nuomos sutarties pakeitimo, negali remtis tuo faktu, jog šis susitarimas papildomai nebuvo išviešintas viešame registre.

33. Be kita ko, ieškovė savo apeliaciniame skunde teigia nežinojusi apie 2009 m. liepos 24 d. susitarimo sudarymą. 2009 m. liepos 24 d. susitarime nurodyta, kad šis susitarimas sudarytas tarp buvusių patalpų savininkų, ieškovės ir atsakovės (el. b. t. I, l. 30, t. V, l. 101). Į bylą yra pateiktos 2009 m. liepos 24 d. susitarimą sudariusių šalių pasirašytos dviejų jo egzempliorių kopijos – notarės bei atsakovės turimų susitarimo egzempliorių kopijos. Apeliaciniame skunde ieškovė išreiškė poziciją, kad į bylą pateiktos 2009 m. liepos 24 d. susitarimo kopijos yra galbūt suklastotos, kadangi šios kopijos nėra sutampančios – skiriasi antspaudų dėjimo vieta, parašai nėra identiški. Tokie ieškovės argumentai nepagrįsti. Pirmiausia, pažymėtina, jog dviejų skirtingų susitarimo egzempliorių pasirašymas negali būti absoliučiai tapatus – net ir dedant pastangas, kad egzemplioriai būtų kiek įmanoma identiški (o tokia aplinkybė byloje nenustatyta), juose padėti parašai, spaudų buvimo vietos gali turėti tam tikrų skirtumų. Antra, apeliaciniame skunde ieškovė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad 2009 m. liepos 24 d. susitarimas šalių buvo pasirašomas ne tuo pačiu metu ir ne visų šalių iš karto, kas irgi sudarė prielaidas atsirasti pasirašymo ar kitiems skirtumams atskiruose egzemplioriuose. Trečia, ieškovės nurodyti skirtumai, esantys atskiruose 2009 m. liepos 24 d. susitarimo egzemplioriuose, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankami, kad sukeltų pagrįstų pagrįstų abejonių dėl šių dokumentų autentiškumo.

34. Be to, kaip teisingai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, 2009 m. rugpjūčio 17 d. negyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutarties 3.2 punkte atsakovė nurodyta kaip negyvenamųjų patalpų nuomininkė, o šio fakto pagrindu įvardytas 2009 m. liepos 24 d. susitarimas, pasirašytas tarp pardavėjų, pirkėjo (ieškovės) ir UAB „DROGAS“ dėl teisių ir pareigų perėmimo pagal 2002 m. lapkričio 7 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (el. b. t. I., l. 45-53). Ieškovės teigimu, ji buvo suklaidinta į pirkimo-pardavimo sutartį įtraukiant minėtas 3.2. punkto nuostatas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovė nenurodė ir nepaaiškino, kokiu būdu ji buvo suklaidinta, o byloje nesustatyta jokių aplinkybių, galėjusių sutrukdyti sudarant 2009 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį ieškovei susipažinti su šios sutarties turiniu (CPK 178 str.).

35. Apeliaciniame skunde ieškovė pripažįsta, kad nuo pat 2009 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momento ji elgėsi itin nerūpestingai ir neatidžiai – sudarydama nurodytą patalpų pirkimo-pardavimo sutartį išsamiai nesusipažino su šios sutarties turiniu, maždaug dešimt metų nepastebėjo, kad siunčia atsakovei esą klaidingai nurodyto dydžio nuomos mokesčio sąskaitas, 2012 m. birželį keisdama savo buhalterinę sistemą prarado iki tol turėtus buhalterinius duomenis. Toks ieškovės nurodytas nerūpestingumas nėra logiškai ir protingai paaiškinamas – ieškovė byloje net nebandė įvardyti priežasčių, dėl kurių ji tokį ilgą laiką būtų galėjusi sąmoningai ar nesąmoningai elgtis didžiai nerūpestingai.

36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir pagrįstai kritiškai vertino ieškovės teiginius, kuriais ji bandė remti savo reikalavimus, taip pat teismas teisingai taikė ginčui išspręsti aktualias materialiosios teisės normas.

Dėl paskirtos baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

37. Apskųstu sprendimu pirmosios instancijos teismas paskyrė ieškovei 2 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Apeliaciniu skundu ieškovė ginčija baudos paskyrimo pagrindą, o atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstė nuomonę, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis skirti baudą yra įsiteisėjusi, kadangi teismo paskirta bauda galėjo būti peržiūrima specialia CPK nustatyta tvarka paties pirmosios instancijos teismo, bet ieškovė prašymo peržiūrėti baudos skyrimą pirmosios instancijos teismui nepateikė.

38. Civiliniame procese baudos dažniausiai skiriamos nutartimis, kurios atskiraisiais skundais neskundžiamos (CPK 106 straipsnis, 334 straipsnio 1 dalis). CPK 107 straipsnyje numatyta galimybė asmeniui, kuriam paskirta bauda, kreiptis į šią baudą paskyrusį teismą su prašymu baudą sumažinti ar panaikinti. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl atskiraisiais skundais neskundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarčių, yra nurodęs, kad ši taisyklė nereiškia, jog tokios nutartys apskritai negali būti skundžiamos, o tokios atskiraisiais skundais neskundžiamos nutartys apeliacine tvarka skundžiamos ne atskirai, bet kartu su teismo sprendimu, t. y. į apeliacinį skundą įtraukiami motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir teisminę praktiką, darytina išvada, jog nesutikdama su paskirta bauda apeliantė (ieškovė) galėjo savo nesutikimo motyvus išdėstyti ir baudos paskyrimo teisėtumą bei pagrįstumą kvestionuoti apeliaciniame skunde.

39. Nesutikdama su paskirta bauda ieškovė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas apskritai negalėjo skirti baudos, jei nebuvo tokio kitos šalies prašymo.

40. CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, teismas gali paskirti iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Nei CPK 95 straipsnio dispozicijoje, nei CPK X skyriuje, reguliuojančiame teismo nuobaudų skyrimą, nėra numatyta sąlyga, kad teismo nuobaudos, tuo pačiu ir bauda, galėtų būti skiriamos tik esant atitinkamam byloje dalyvaujančio asmens prašymui. Įstatymų leidėjo pasirinkta CPK 95 straipsnio formuluotė suteikia teismui diskrecijos teisę, nustačius piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejį, pasirinkti – ar skirti baudą, ar baudos neskirti, nepaisant to, ar buvo dėl baudos paskyrimo pateikta dalyvaujančių byloje asmenų prašymų.

41. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktas). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-342/2019 57 punktas). Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019 18 punktas).

42. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė apie tariamo nuomos mokesčio įsiskolinimo nebuvimą žinojo arba turėjo žinoti. Apskųstu sprendimu ieškovei bauda paskirta už akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pateikimą ir piktnaudžiavimą savo teise į teisminę gynybą. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vien 2020 metais dalyvavo ir dalyvauja maždaug šešiasdešimtyje civilinių bylų. Taigi, ieškovė turi nemenką bylinėjimosi civilinio proceso tvarka patirtį ir privalo žinoti apie tinkamam procesinių teisių įgyvendinimui keliamus reikalavimus. Šioje byloje savo ieškinį ieškovė grindė pozicija, jog ji atsakovei beveik 10 metų siųsdavo tariamai klaidingas mokėjimo sąskaitas, kuriose nurodytas nuomos mokestis dėl neįvardytos ir nepaaiškintos „žmogiškosios“ klaidos visiškai sutapo su ieškovei esą nežinomame 2009 m. liepos 24 d. susitarime nustatytu nuomos mokesčio dydžiu. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovė aiškiai nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį.

43. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Dėl kitų skundo argumentų ir bylos procesinės baigties

44. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taipogi nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

45. Remdamasi šioje nutartyje pateiktais motyvais, teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovės UAB „DROGAS“ prašymas dėl 4 138 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Pagal teismui pateiktą mokėjimo dokumentą atsakovė už teisines paslaugas sumokėjo 2020 m. vasario 10 d. Vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių dydžių 8.11 punktu, maksimalus už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo užmokesčio dydis yra 1 712,88 Eur. Vadinasi, atsakovei iš ieškovės priteistinas 1 713 Eur išlaidų atlyginimas už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ (juridinio asmens kodas 300145575) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „DROGAS“ (juridinio asmens kodas 211744970) 1 713 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų trylikos eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.