- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-21
- Bylos Nr.
- e2-1491-241/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00648-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. R., A. R., J. D., D. U., S. B., uždaroji akcinė bendrovė „Dažų studija“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1405-866/2019 pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „HIMĖJA“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „J ir LBR Bankroto administravimo, teisinės ir buhalterinės paslaugos“ prašymą dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys – R. R., A. R., J. D., D. U., S. B., uždaroji akcinė bendrovė „Dažų studija“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovės BUAB „HIMĖJA“ bankroto administratorė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktuose bei 3 dalies 1 ir 2 punkte nustatytais pagrindais. Nurodė, kad atsakovė BUAB „HIMĖJA“ jau nuo 2015 m. buvo faktiškai nemoki ir jos padėtis buvo toliau bloginama, įmonės valdymo organai bankroto bylos iškėlimo neinicijavo. Įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės savininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos, buvo perleistas nekilnojamas turtas ir debitorių skolos.
2. Bankroto administratorė pažymėjo, kad buvo vykdomi atsiskaitymai, pažeidžiant nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, t. y įmonės akcininkams 2014 m. ir 2016 m. sumokėti dividendai, nors tuo metu ir visais vėlesniais laikotarpiais įmonė turėjo darbo užmokesčio skolų darbuotojams, nuolat vėlavo atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, buvo atsiskaitoma su kreditoriais, kuriems mokėjimo terminai dar nebuvo suėję. Be to, įmonės veikla, turtas ir nebaigtos vykdyti sutartys buvo perkelti į 2017 m. birželio 22 d. įsteigtą UAB dažų studiją „Himėja“, kurios vadovu ir akcininku iki 2018 m. birželio 15 d. buvo UAB „Himėja“ buvęs darbuotojas. Į naują įmonę buvo planuojama perkelti dažų pardavimą, siekiant padengti skolą tiekėjui UAB „Tikkurila“.
3. Bankroto administratorė nurodė, kad buvęs įmonės vadovas ir vienintelis bendrovės akcininkas R. R. neperdavė administratoriui įmonės dokumentų ir turto, nurodydamas, jog visi dokumentai ir turtas perduoti naujai nuo 2018 m. gegužės 9 d. paskirtam direktoriui Estijos piliečiui S. B.. Tačiau nurodyto asmens paskyrimas direktoriumi yra fiktyvus, asmuo nebuvo įdarbintas įmonėje, jokio santykio su įmonės veikla nenustatyta. Administratoriui neperduoti patys įmonės dokumentų bei turto perdavimo–priėmimo aktai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi BUAB „HIMĖJA“ bankroto pripažino tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose nustatytais pagrindais.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyto požymio
5. Teismas nurodė, kad po bankroto bylos iškėlimo bankroto administratorei jokie apskaitos ir veiklos dokumentai nebuvo perduoti. R. R., kuris yra bendrovės akcininkas ir direktorius per visą veiklos laikotarpį nuo pat įmonės įsteigimo, neigė savo pareigą perduoti dokumentus ir turtą, tvirtindamas, jog nuo 2018 m. gegužės 9 d. paskirtas naujas bendrovės direktorius Estijos pilietis S. B. perėmė visus įmonės dokumentus ir turtą. Bylos nagrinėjimu metu R. R. pateikė teismui jo ir S. B. pasirašytus dokumentus, kuriose nurodyta, kad pagal 2018 m. gegužės 7 d. priėmimo–perdavimo aktą ir 2018 m. gegužės 7 d. dokumentų priėmimo–perdavimo aktą R. R. perduoda S. B. UAB „HIMĖJA“ pirkimo, pardavimo dokumentus, kasos ir banko dokumentus, didžiąją knygą ir kitus apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 8 d., veiklos sutartis už 10 metų, įmonės antspaudą, įstatus, registravimo pažymėjimą, 36 059,20 Eur vertės ilgalaikį turtą, 1 088 223,72 Eur prekių likutį ir kt.
6. Teismas sprendė, kad S. B. paskyrimo UAB „HIMĖJA“ direktoriumi faktas yra fiktyvus. Apdraustųjų registre toks darbuotojas nebuvo įregistruotas. Direktorius pakeistas teisme nagrinėjant klausimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, iš karto po Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1269-553/2018 priėmimo, kuriuo iš UAB „HIMĖJA“ ieškovei UAB „Tikkurila“ priteista 359 522,52 Eur skola ir 7 569,18 Eur palūkanos. Kredito įstaigose nebuvo patvirtinta S. B. teisė valdyti bendrovės lėšas sąskaitose, su juo susisiekti nepavyko registre nurodytos gyvenamosios vietos adresu, kuris yra administracinis pastatas, be to šis asmuo registre nurodomas kaip 16 įmonių vadovas.
7. Teismas nurodė, kad BUAB „HIMĖJA“ dokumentais ir turtu po bankroto bylos iškėlimo disponavo pats akcininkas, o perdavimo aktuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Bankroto administratorė, susipažinusi su ikiteisminio tyrimo byla Nr. 01-1-28869-18, nustatė, kad pareigūnams atlikus kratas UAB dažų studija „Himėja“ patalpose, taip pat pas akcininką, buvo rasta dalis BUAB „HIMĖJA“ apskaitos ir veiklos dokumentų, kurie įtraukti į dokumentų ir turto perdavimo S. B. aktus, t. y. rastos 2 veiklos sutarčių bylos už laikotarpius nuo 2007 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. sausio 9 d. ir nuo 2012 m. vasario 28 d. iki 2017 m. balandžio 27 d.; įrenginių perdavimo nuomai dokumentai, 2017 m. paraiškos medžiagoms; 2017 m. veiklos sutartys, draudimo dokumentai, atskiros sutartys ir sąskaitos faktūros, kt. Pas buvusią finansininkę J. D. bute rasti įmonės akcininkų susirinkimo protokolai.
8. Teismas nurodė, kad S. B. negalėjo būti perduoti ir perdavimo aktuose ilgalaikiu turtu nurodyti keturi automobiliai. Vienintelis „FIAT DUCATO FURGONE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dar 2018 m. kovo 1 d. R. R. buvo grąžintas UAB „Swedbank lizingas“, kredito įstaigai nutraukus su įmone visas sudarytas veiklos nuomos, lizingo sutartis. „FIAT DUCATO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi R. R., 2018 m. spalio mėn. dalyvavo eismo įvykyje, automobilis buvo apgadintas bei 2019 m. vasario 4 d. perduotas administratorei. 2019 m. vasario 11 d. ir 2019 m. kovo 5 d. R. R. perdavė administratorei automobilius „VW CADDY“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „DACIA DOKKER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgytus lizingo pagrindu. Taip pat pateikti dokumentai, įrodantys, jog ir kitu BUAB „HIMĖJA“ vardu nuomojamu ar lizinguojamu turtu po bankroto bylos iškėlimo disponavo pats akcininkas.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytų požymių
9. Teismas nustatė, kad 2013 m. ir 2014 m. atsakovės BUAB „HIMJA“ trumpalaikiai įsipareigojimai siekė apie pusę deklaruojamo turto vertės, deklaruotų pardavimo pajamų ir visų patirtų sąnaudų nurodytos sumos iš esmės sutampa, tačiau veiklos rezultatu deklaruojamas gautas grynasis pelnas. 2015 m. ir 2016 m. situacija pablogėjo, pardavimo apimtys pradėjo mažėti. 2015 m. įmonė deklaravo 278 223 Eur nuostolius, 2016 m. – 121 024 Eur nuostolius. 2015 m. įmonės deklaruoti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė apie pusę deklaruojamo turto vertės, o 2016 m. ženkliai viršijo pusę deklaruoto turto vertės. Ilgalaikio turto vertė 2016 m. sumažėjo keletą kartų, t. y. nuo 562 412 Eur iki 103 386 Eur. 2016 m. aiškinamajame rašte nurodyta, jog 2016 m. pabaigoje dirbo 51 darbuotojas. Deklaruotų atsargų vertė 2014 m. ir 2015 m. viršijo 1 000 000 Eur, o 2016 m. deklaruota įmonės atsargų vertė siekė 1 561 746 Eur.
10. Teismas sprendė, kad byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog bendrovė tapo nemoki ankstesniu laikotarpiu, nei jai iškelta bankroto byla. Teismas sutiko su bankroto administratore, jog Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. eB2-5353-565/2017 nagrinėjimo metu, kurioje buvo atsisakyta atsakovei iškelti bankroto bylą, atsakovės teismui pateikti duomenys buvo nepatikimi, teiginiai dėl staigaus situacijos pagėrėjimo ir finansiniai dokumentai neatitiko faktinės situacijos, teismas buvo sąmoningai klaidinamas. Į Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. eB2-5353-565/2017 pateiktos 2017 m. lapkričio 30 d. finansinės ataskaitos (balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita) pasirašytos vien direktoriaus R. R., atsakingo už buhalterinę apskaitą asmens parašo nėra, suminių skolų ataskaita atsakingų asmenų nepasirašyta. Taigi šių dokumentų duomenų tikrumą ir atitikimą faktiniams duomenims patvirtino vien juos pateikęs direktorius, nors J. D. tuo metu ėjo finansininkės pareigas, todėl turėjo pareigą parengti ir tvirtinti finansines ataskaitas.
11. Teismas nurodė, kad nesant patikimų buhalterinės apskaitos dokumentų, iš kurių būtų galima daryti objektyvią išvadą dėl realios finansinės situacijos įmonėje konkrečiu momentu, negalima tiksliai nustatyti nemokumo atsiradimo laikotarpio. Bankroto administratorė analizavo fragmentinius duomenis, paremtus pavieniais dokumentais. Administratorė nustatė vėlavimų atsiskaityti su kreditoriais atvejus 2014 m. ir 2015 m., tačiau 2015 m. atsakovei buvo suteikta „Swedbank“ AB kredito linija, todėl tikėtina, kad bankas buvo įsivertinęs kliento mokumą. Administratorei neturint galimybių pateikti sisteminės analizės teismui, nėra galimybių spręsti, kada tiksliai įmonės sunkumai tapo neįveikiami, o pateikiamų finansinių ataskaitų duomenys pradėjo būti iškraipomi. Teiginiai dėl nemokumo atsiradimo 2015 m. ir 2016 m. yra prielaidos.
12. Teismas pažymėjo, kad bankroto administratorė pateikė pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, jog 2 214 937 Eur bendros vertės turto 2017 m. lapkričio 30 d. BUAB „HIMĖJA“ neturėjo. Nurodytą dieną deklaruota atsargų vertė 1 088 123 Eur faktiškai sutampa su neva 2018 m. gegužės 7 d. S. B. perduotų prekių likučio (1 088 223,72 Eur) verte. Tačiau nustatyta, jog bankroto iškėlimo dieną šio turto bendrovė neturėjo. Labiau tikėtina, jog duomenys neatitiko ir 2017 m. lapkričio 30 d., tačiau kada ir kokiomis aplinkybėmis nebeliko atsargų nežinoma. Negalima objektyviai įvertinti ir pradelstų įsipareigojimų pasikeitimo.
13. Teismas nurodė, kad administratorė su 2018 m. lapkričio 26 d. paaiškinimais pateikė duomenis dėl skolų atsiradimo kreditoriams, kurių reikalavimai patvirtinti bankroto byloje. Didžioji jų dauguma atsirado 2017 m. Pagal šias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes spręstina, jog įmonės nemokumas atsirado 2017 m., tikslesnio momento identifikuoti duomenų nepakanka. Tačiau Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-5353-565/2017 nagrinėjant bankroto iškėlimo klausimą, BUAB „HIMĖJA“ buvo nemoki. Įmonės padėtis buvo tyčia sistemingai bloginama, vadovai bankroto bylos iškėlimo neinicijavo, tikslingai vilkino bylos iškėlimą.
14. Teismas pažymėjo, kad nuo 2017 m. rudenio iki 2018 m. gegužės mėn. tiksliniais veiksmais įmonė kaip ūkio subjektas ir rinkos dalyvė buvo sąmoningai sužlugdyta – jos ūkinė veikla visiškai nutraukta (duomenų nepakanka identifikuoti pasitraukimo iš veiklos etapų). Buvo atleisti visi darbuotojai, likęs nenustatytos vertės realus turtas (išskyrus du automobilius) buvo išimtas, realizuotas ar kitaip perleistas, apie gautų lėšų panaudojimą bendrovės veikloje duomenų nėra, su kreditoriais nebuvo atsiskaitoma, įsiskolinimai didėjo. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra ginčo, jog įmonės kasininku visą laiką buvo pats direktorius R. R., kuris asmeniškai vykdė operacijas grynaisiais pinigais ar duodavo nurodymus dėl pinigų įnešimo į banką buhalterei. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1405-866/2019, kuria atsisakyta patvirtinti R. R. ir A. R. finansinius reikalavimus, buvo analizuotos ir įvertintos žinomos įmonės lėšų apyvartos operacijos su šiais asmenimis. Nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 4 d. iki 2018 m. balandžio 14 d. R. R. gavo iš įmonės kontrahentų pagal UAB „HIMĖJA“ kasos pajamų orderius mažiausiai 88 660, 05 Eur, kurie nebuvo įnešti į banko sąskaitą, o nuo 2017 m. vasario 15 d. mažiausiai 134 710,48 Eur panaudojimas nenustatytas.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 3 dalies 2 punkte nustatytų požymių
15. Teismas nurodė, kad akcininkų pasikeitimas, 2017 m. liepos 18 d. A. R. perleidžiant savo akcijų paketą sutuoktiniui R. R. (su kito šeimos turto padalinimu) galbūt netiesiogiai patvirtina bendrovės prastą situaciją bei pasiruošimą atsisakyti šio ūkinio subjekto veiklos. Tačiau savaime nurodyti sandoriai nėra tyčinio bankroto požymis. Suinteresuoti asmenys bankroto bylos procese daug kartų pabrėžė, jog asmeniškai laidavo savo turtu už trečiųjų asmenų suteiktas BUAB „HIMĖJA“ paskolas. Sutuoktinių turto padalinimas galbūt buvo susietas su laidavimu konkretiems asmenims, tačiau tikslai galėjo būti ir kiti, apimant ir galimą būsimos žalos atlyginimą – tokia byla šią dieną nėra inicijuota. Taigi administratorės prielaidos neįrodytos, be to neturi priežastinio ryšio su bendrovės nemokumu.
16. Teismas sprendė, kad vertinant 220 000 Lt bendros sumos dividendų išmokėjimą akcininkams 2014 m., esant pradelstiems įmonės įsipareigojimams kreditoriams ir darbuotojams, nesuderinamas su teisiniu reglamentavimu. Tačiau pagal finansinės atskaitomybės rodiklius 2014 m. gauta 121 141 Lt grynojo pelno, o nepaskirstytojo pelno praėjusiojo ataskaitinio laikotarpiu deklaruota 2 573 349 Lt. Nesant galimybių nustatyti faktinio bendrovės nemokumo anksčiau nei 2017 m., nėra galimybės nustatyti priežastinį ryšį tarp šių sandorių ir nemokumo.
17. Teismas nustatė, kad 2016 m. išmokėta 75 423 Eur dividendų už 2015 m., kai finansinė situacija pablogėjo. 2015 m. įmonė deklaravo 278 223 Eur grynojo nuostolio, finansinė padėtis jau buvo sunki. Bankroto administratorė nenustatė faktinės situacijos dėl įsipareigojimų kreditoriams, kurių terminai buvo suėję iki sprendimo sumokėti dividendus priėmimo, masto. Tačiau pats savaime pradelstų įsipareigojimų buvimo faktas neginčijamas. Teismas taip pat padarė išvadą, jog nėra galimybių įsitikinti dėl tuo metu pateiktos finansinės atskaitomybės dokumentų duomenų patikimumo. Įvertinęs aplinkybių visumą teismas sprendė, kad nors 2014 m. laikotarpiu ir deklaruota 706 403 Eur nepaskirstytojo pelno suma, tačiau akcininkų sprendimas išmokėti dividendus už 2015 m. prieštarauja įmonės ir jos kreditorių interesams, sprendimas buvo ekonomiškai nenaudingas bendrovei, tuo buvo mažinamas bendrovės turtas.
18. Teismas nurodė, kad bankroto administratorė neatskleidė visų faktinių aplinkybių dėl UAB „HIMĖJA“ ir UAB „Koriai NT“ bendradarbiavimo. UAB „Koriai NT“ informavo, jog 2017 m. vasario 7 d. buvo sudarytos preliminarios sutartys dėl trijų butų pardavimo UAB „HIMĖJA“ statybos rangos sutarties Nr. 02/07-H/L, kuri sudaryta tarp UAB „HIMĖJA“ ir UAB „Landesa“, pagrindu ir kuri nutraukta net nepradėjus vykdyti. Butų UAB „HIMĖJA“ nepirko, nesumokėjo kainos, todėl preliminarios sutartys neteko galios. Dokumentai šiems teiginiams pagrįsti nėra ištirti. UAB „Koriai NT“ nėra BUAB „HIMĖJA“ kreditorė. Taip pat nėra galimybių įvertinti UAB „HIMĖJA“ ir UAB „Landesa“ sudarytų sutarčių bei jų vykdymo eigos. Nėra duomenų apie statybos rangos sutartį Nr. 02/07-H/L. Pateikta tik vėlesnė 2017 m. rugpjūčio 28 d. statybos rangos sutartis Nr. 17/08/23-PJ, pagal kurią UAB „HIMĖJA“ įsipareigojo užsakovei UAB „Landesa“ pagaminti, pristatyti ir sumontuoti langus statomame objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau atsiskaitymas būsimais butais ar patalpomis nenumatytas. Iš UAB „Landesa“ administratorei pateiktų duomenų matyti, kad bendradarbiavimas vyko, šalys derino atliktų darbų apimtį bei vertę elektroninio susirašinėjimo pagrindu. Visų duomenų teismas neturi, bankroto byloje patvirtintas tik 13 903,83 Eur UAB „Landesa“ reikalavimas.
19. Teismas nustatė, jog nekilnojamojo turto objektų (butų, patalpų), esančių (duomenys neskelbtini), BUAB „HIMĖJA“ vardu niekada nebuvo įregistruota, toks turtas jai nepriklausė. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad BUAB „HIMĖJA“ prisiėmė sutartinius įsipareigojimus turtą parduoti skirtingiems pirkėjams. 2017 m. vasario 15 d. sutartimis butus Nr. 17, 18 ir 31 įsipareigojo parduoti J. R. ir V. R.. Tačiau butą Nr. 17 ankstesne 2017 m. vasario 9 d. sutartimi įsipareigojo parduoti ir UAB „Žirginėlis“, o 2017 m. vasario 9 d. sutartimi butą Nr. 18 įsipareigojo parduoti UAB „Kapitalo Renta“. Taip pat pateikta duomenų, jog su abiem nurodytomis bendrovėmis 2018 m. sausio-vasario mėn., jau atsakovei BUAB „HIMĖJA“ būnant nemokiai, buvo pasirašomi BUAB „HIMĖJA“ debitorinių skolų perleidimo bei skolų sudengimo dokumentai. 2017 m. kovo 9 d. preliminaria sutartimi butas Nr. 32 parduotas V. S., o J. R. ir V. R. 2017 m. gegužės 26 d. sutartimi įsipareigota parduoti butą Nr. 24. Kokiu pagrindu visi būsimi objektai turėjo priklausyti atsakovei bei kokiu būdu ji įtikino pirkėjus turinti teisę disponuoti turtu nežinoma.
20. Teismas nustatė, kad pagal preliminarias sutartis pirkėjai sumokėjo dalį būsimojo turto kainos. Patvirtinti J. R. ir V. R. 226 188,43 Eur finansiniai reikalavimai atsakovės bankroto byloje, taip pat UAB „Žirginėlis“ 42 470, Eur, UAB „Kapitalo Renta“ 10 288 Eur, V. S. 37 000 Eur finansiniai reikalavimai. Teismas sprendė, kad pateiktų dokumentų ir paaiškinimų pakanka išvadai, jog visi minėti sandoriai buvo priešingi įmonėms interesams, turėjo įtakos atsakovės nemokumo atsiradimui ar jau nemokios įmonės būklės bloginimui, kreditoriai įstojo į bankroto bylą su bendra 330 000 Eur reikalavimų suma.
21. Teismas nurodė, kad didžiajai daliai įmonės darbuotojų nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, į Darbo ginčų komisijas kreipėsi 23 asmenys. Bankroto byloje buvo patvirtinti 26 buvusių darbuotojų reikalavimai. Iš esmės, bet kurie atsiskaitymai su kreditoriais ar išmokėtos lėšos bendrovės atskaitingiems asmenims po 2017 m. lapkričio mėn. reikštų bankroto atitikimą ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkto prezumpcijai. Administratorė tokius pavienius atskirus faktus nustatė. 2017 m. gruodžio – 2018 m. vasario mėnesiais buvo dengiamos skolos UAB „Stiklorama“, perimant pastarosios mokestines prievoles, nors duomenų apie šių mokesčių sumokėjimą nepateikta. 2018 m. vasario mėn. kreditoriams UAB „Žirginėlis“ ir UAB „Kapitalo Renta“ perleistos teisės į bendrovės reikalavimus debitoriams. Nustatytas keletas grynųjų pinigų operacijų, kai iš bendrovės kontrahentų atsiskaitymą gavo bendrovės vadovas, dėl lėšų panaudojimo duomenų nėra.
22. Teismas vertino, kad nesant visų duomenų ir neturint bendrovės apskaitos dokumentų, nustatyti pavieniai atvejai neturėtų būti pagrindas konstatuoti ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkto prezumpcijos egzistavimą. Teismui padarius išvadą, jog nuo 2017 m. rudenio iki 2018 m. gegužės mėn. tiksliniais veiksmais BUAB „HIMĖJA“ buvo sąmoningai sužlugdyta, nutraukus ūkinę veiklą, išėmus visą likusį turtą, atleidus darbuotojus bei paslėpus ar sunaikinus visus dokumentus, nurodytos prezumpcijos konstatuoti nebūtų pagrindo. Atsakingų asmenų veiksmai patvirtina jų tikslą su kreditoriais apskritai neatsiskaityti, kuo ilgiau laikant juos nežinomybėje dėl finansinės padėties, veikiant nesąžiningai bei teikiant tikrovės neatitinkančius duomenis.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto požymio
23. Teismas nustatė, kad UAB „Dažų studija“ (anksčiau UAB dažų studiją „Himėja“) įregistruota 2017 m. birželio 22 d., UAB „HIMĖJA“ buvęs darbuotojas K. U. registruotas akcininku iki 2018 m. gegužės 17 d., po to vienintele akcininke įregistruota A. K.. K. U. buvo registruotas direktoriumi iki 2018 m. birželio 13 d., nuo 2018 m. birželio 13 d. direktoriumi paskirtas J. Š.. A. K. ir J. Š. sąsajų su UAB „HIMĖJA“ nenustatyta, tačiau yra pagrindas išvadai, kad K. U. yra tiesiogiai susijęs su UAB „HIMĖJA“ asmuo, kaip ir buhalterė J. D., kuri tvarkė abiejų bendrovių apskaitą. Iki 2017 m. spalio 16 d. UAB „Dažų studija“ registruota adresu (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini).
24. Teismas pažymėjo, kad pagal UAB „Dažų studija“ finansinių ataskaitų už 2017 m. duomenis, visos įmonės pardavimo pajamos sudarė tik 386 733 Eur (ir turėjo beveik tiek pat sąnaudų), o UAB „HIMĖJA“ buvo didelė įmonė, jos nurodomas veiklos bei apyvartos mastas visais metais net iki 10 kartų buvo didesnis. Visi kiti ataskaitų rodikliai taip pat daug kartų mažesni, nei buvo deklaruoti UAB „HIMĖJA“, kaip ir itin mažas darbuotojų skaičius. Tačiau įsitikinti dėl UAB „HIMĖJA“ finansinių ataskaitų duomenų patikimumo negalima, kitų duomenų nėra. UAB „Dažų studija“ nurodoma veiklos sritys, prekyba dažais, atitinka tik vieną iš atsakovės veiklų.
25. Teismas nurodė, kad bankroto administratorės nurodyti bei iš UAB „Dažų studija“ dokumentų nustatyti atvejai pagrindžia, kad dviejų įmonių tarpusavio pateiktų sąskaitų, operacijų, skolų apyvartos, parduoto inventoriaus (5 176,64 Eur) apimtys buvo itin mažos, lyginant su BUAB „HIMĖJA“ veikla, todėl tai jos veiklos perkėlimo neįrodo. Be to, nėra duomenų, įrodančių, kokia apimtimi reali veikla dar buvo vykdoma UAB „HIMĖJA“ ir kokios realios pajamos buvo gaunamos pagal atskiras veiklos sritis UAB „Dažų studija“ veiklos pradžioje, kaip ir nėra galimybių nustatyti konkrečios UAB „Dažų studija“ vardu tęsiamos UAB „HIMĖJA“ veiklos dalies, perimtų įmonės nebaigtų vykdyti sutarčių ir (arba) reikalavimo teisių. Nėra nustatyta, kokios finansinės naudos iš to gavo (galėjo) gauti UAB „HIMĖA“ akcininkai, kurie nesutampa.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
26. Suinteresuotas asmuo R. R. prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – bankroto administratorės prašymą dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
26.1. Teismas rėmėsi neištirtais įrodymais, nutartyje nemotyvavo, kodėl teismas atmeta išsamius apelianto paaiškinimus bei rašytinius įrodymus, kitų suinteresuotų asmenų parodymus, atitinkamai tai turėjo reikšmės neteisingam bylos išsprendimui, bylos esmė liko neatskleista. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normų nuostatas, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos. Teismas pažeidė rungimosi, betarpiškumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus, teismo sprendimas nėra pagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių tyrimu, teisingu (nešališku) vertinimu, motyvai nėra išsamūs.
26.2. Negali būti pripažinta teismo išvada, jog 2017 m. balanso duomenų pagrindu buvo konstatuotas įmonės nemokumas. Ši išvada grindžiama prielaida, pagrįsta ne objektyviais duomenis, o spėjimu ar tikėtinumu. Įmonės bankroto byloje yra patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, todėl teismas, spręsdamas dėl tyčinio bankroto, turėjo galimybę nustatyti įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tapimo pradelstais momentą ir tik tuomet vertinti, ar BUAB „HIMĖJA“ faktinio mokumo būsena 2017 m. pabaigoje ir 2018 m. pradžioje atitiko ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodytus kriterijus.
26.3. Teismas padarė išvadą, jog įmonei, esant nemokiai, buvo vykdomi atsiskaitymai už įsigyjamas prekes ir medžiagas, mokami dividendai, tokiu būdu ignoruojant kitų kreditorių interesus. Tačiau teismas nenustatė, kokių konkrečiai kreditorių teisės, įmonei vykdant atsiskaitymus, kreditorių eiliškumo prasme buvo pažeistos. Teismas apsiribojo abstrakčiu teiginiu, jog įmonė pasirinktinai vykdė mokėjimus, tačiau jie nebuvo identifikuoti, todėl nebuvo nustatytas tokių neteisėtais įvardijamų mokėjimų mastas. Teismas turėjo įvertinti, ar mokėjimai įmonės veiklai būtinų medžiagų ir prekių tiekėjams bei dividendų išmokėjimas akcininkams, kurie savo įnašais mokėjo įmonės skolas kreditoriams, gali reikšti blogą įmonės valdymą įmonės kreditorių atžvilgiu.
26.4. Apeliantui būnant UAB „HIMĖJA“ vadovu ir akcininku, įmonė turėjo finansinių sunkumų, kuriuos apeliantas stengėsi pašalinti. Paskiriant vadovu S. B., įmonė nebuvo nemoki. Apelianto sprendimas paskirti kitą asmenį įmonės vadovu buvo susietas su tikslu pagerinti įmonės finansinę būklę, manant, jog vadovu taps patikimas asmuo, galintis suteikti įmonei reikalingų investicijų, kurių pats apeliantas tuo metu jau negalėjo suteikti. Ta aplinkybė, jog naujai paskirtas vadovas nesirūpino įmonės veikla, reikiamų investicijų nesuteikė arba jų suteikė nepakankamai ir dėl to įmonė tapo nemoki, negali lemti apelianto kaltės dėl įmonės nemokumo. Apeliantas negali būti laikomas atsakingu už naujojo vadovo veiksmus ar neveikimą. Vien tai, kad įmonės vadovu tapo užsienio pilietis nėra pakankama aplinkybė pripažinti, kad įmonės vadovavimas perleistas nepatikimam asmeniui ir, kad apeliantas tokiais savo veiksmais siekė privesti įmonę prie bankroto ar teigti, jog S. B. paskyrimo UAB „HIMĖJA“ direktoriumi nuo 2018 m. gegužės 9 d. faktas yra fiktyvus. Negalima sutikti su tokiais teismo argumentais, kadangi jie yra grindžiami prielaidomis, o ne įrodymais.
26.5. Vien faktas, kad apdraustųjų registre toks darbuotojas nebuvo įregistruotas ar, kad kredito įstaigose nebuvo patvirtinta S. B. teisė valdyti bendrovės lėšas sąskaitose nerodo tyčinio bankroto. 2018 m. gegužės 4 d. akcininko sprendimo dėl vadovo išrinkimo priėmimas ir perėmimas visų bendrovės dokumentų ir turto, parodo apie atsakovės UAB „HIMĖJA“ ketinimą tęsti savo veiklą. Be to, S. B. parašo tapatumas teismui pateiktuose dokumentuose nebuvo paneigtas ikiteisminį tyrimą kuruojančios prokuratūros. Atsakovės bankroto administratorė taip pat neginčija S. B. paskyrimo UAB „HIMĖJA“ direktoriumi galiojimo ir teisėtumo.
26.6. Vien faktas, kad galimai UAB dažų studija „Himėja“ patalpose, taip pat pas akcininką buvo rasta dalis BUAB „HIMĖJA“ apskaitos ir veiklos dokumentų, kurie įtraukti į dokumentų ir turto perdavimo S. B. aktus, nepaneigia aplinkybės, kad šių dokumentų kopijos ar nuorašai realiai nebuvo perduoti pačiam S. B., kaip ir nėra paneigtas S. B. parašo tapatumas dokumentuose. Be to, įmonės vyriausioji buhalterė J. D. nuo 2011 m. gruodžio 6 d. iki 2015 m. gruodžio 6 d. buvo valdybos nare, dalyvavo akcininkų susirinkimuose, todėl pas ją rastos akcininkų susirinkimų protokolų kopijos ar nuorašai, galėjo būti laikomi teisėtai.
26.7. Tikėtina, jog sudarinėjant turto perdavimo akus dėl didelės jų apimties galėjo įsivelti techninių klaidų, kadangi naujai paskirtam vadovui buvo perduoti keli tūkstančiai turtinių vienetų. Automobilis „FIAT DUCATO FURGONE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo būti įtrauktas į sąrašą per klaidą. Administratorės teiginiai, jog kitus automobilius jai perdavė pats įmonės akcininkas, nepatvirtina fakto, jog po bankroto bylos iškėlimo akcininkas disponavo šiais automobiliais. 2018 m. gegužės 7 d. perdavimo–priėmimo aktas patvirtina, jog atsakovės turėtus automobilius apeliantas perdavė, o S. B. gavo, be to, nėra paneigtas šio asmens parašo tapatumas dokumentuose.
26.8. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2 5353-565/2017, remiantis UAB „HIMĖJA“ 2015-2017 m. finansiniais rodikliais, atmetė UAB „Tikkurila“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei. Teismas konstatavo, kad atsakovė yra moki ir jai nėra pagrindo kelti bankroto bylą. Taip pat konstatavo, jog UAB „HIMĖJA“ pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės jos turto, įrašyto į 2017 m. lapkričio 30 d. balansą, vertės. Įmonė 2016 m. turėjo 32 336 Eur, o 2017 m. 433 467 Eur nepaskirstyto pelno. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-493-407/2018 pareiškėjos UAB „Tikkurila“ atskirasis skundas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „HIMĖJA“ atmestas. Šios teismų nutartys yra įsiteisėjusios ir yra prejudiciniai sprendimai nagrinėjamai bylai, todėl bylą nagrinėjantis teismas kvestionuoti šių nutarčių teisėtumo neturėjo pagrindo.
26.9. Teismų praktikoje išaiškinta, jog tuo atveju, jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones, bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas, identifikuodamas priežastinį ryšį, pacitavo bendro pobūdžio teismų praktikos tezes dėl įmonės valdymo organo veiksmais sukeltų padarinių, nesusiedamas to su konkrečiomis bylos faktinėmis aplinkybėmis. Tai lemia, jog teismas iš esmės neįvertino apelianto argumentų dėl įmonės dokumentų perdavimo aplinkybių.
26.10. Teismas neidentifikavo konkrečių apskaitos trūkumų, t. y. kokie apskaitos duomenys pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą turėjo būti įmonėje, kokie realiai buvo ir kokie konkrečiai duomenys nėra perduoti administratorei. Tik po tokio tyrimo buvo galimas suinteresuoto asmens veiksmų (neveikimo) įvertinimas tyčinio bankroto kontekste. Negalėjo būti apsiribota tik buhalterinės apskaitos tvarkymo trūkumų konstatavimu, o reikėjo įvertinti, ar su tuo susiję veiksmai buvo nukreipti į nemokios įmonės padėties esminį bloginimą, tikrųjų bankroto priežasčių, neteisėtų ar aiškiai nuostolingų sandorių ar dalies turto nuslėpimą. Neidentifikavus trūkstamų dokumentų ar duomenų, teismas neturėjo pagrindo teigti, jog tai trukdo nustatyti tikrąsias įmonės bankroto priežastis.
Atsiliepimas
27. Atsakovė BUAB „HIMĖJA“, atstovaujama bankroto administratorės, prašo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
27.1. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad buvo pažeisti civilinio proceso principai. Priešingai, teismas, spręsdamas bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą buvo aktyvus, savo iniciatyva rinko įrodymus, įpareigojo tai daryti administratorę, kylant papildomiems klausimams, pakartotinai rinko konkrečiam tyčinio bankroto požymiui nustatyti ar atmesti būtinus įrodymus, reikalavo paaiškinimų. Teismas labai griežtai taikė teismų praktikoje suformuotą ir taikomą tikimybių pusiausvyros taisyklę ir nustatęs net mažiausią tikimybę, kad įrodinėjamų ir nustatytų veiksmų tikslas galėjo būti nukreiptas ne į įmonės nemokumą ar finansinės situacijos pabloginimą, o buvo kitoks, netaikė įrodinėto tyčinio bankroto požymio. Atskirajame skunde nėra nurodytas nei vienas netinkamo įrodymų vertinimo pavyzdys. Apelianto teiginiai nėra pagrįsti bylos medžiaga, apsiribojama vien tik nuomonės pateikimu.
Atsiliepimas
27.2. Pirmosios instancijos teismui buvo žinoma aplinkybė, kad 2017 m. atsakovei nebuvo iškelta bankroto byla. Teismas taip pat vertino ir tą aplinkybę, kad 2017 m. duomenis teismui teikė pats apeliantas, kuris buvo atsakingas už apskaitos organizavimą, duomenų tikrumą, operacijų teisėtumą. Ginčijamoje nutartyje teismas išsamiai išanalizavo tuos duomenis, kuriuos bankroto administratorei pavyko gauti, nes apskaitos dokumentai bankroto administratorei nebuvo perduoti, ir teismas, neturėdamas pakankamai duomenų išvadoms, kad įmonės nemokumas galėjo atsirasti 2015 m. ar 2016 m., padarė išvadą, kad įmonė buvo nemoki 2017 m. Teismas įvertino, kad tuo metu įmonės veikla buvo nutraukta, atleisti darbuotojai, išimtas turtas, nebuvo atsiskaitoma su kreditoriais, 2017 m. finansinės operacijos nebuvo vykdomos per banką.
27.3. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl įmonės nemokumo momento šioje byloje, ne revizuoja ar kvestionuoja 2017 m. priimtą nutartį, o vertina faktus, kurie yra nustatyti (įskaitant tuos, kurie buvo nustatyti po 2017 m. nutarties priėmimo). Šiuo atveju jokio prieštaravimo tarp Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties ir šioje byloje ginčijamos nutarties nėra. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. pagal turimus duomenis įmonės finansinę situaciją vertino konkrečiam momentui. Tai, kad teismas 2017 m. neiškėlė UAB „HIMĖJA“ bankroto bylos, nereiškia, kad įmonė tuo metu buvo moki, o tai tik reiškia, kad tuo metu byloje nebuvo pakankamai duomenų nemokumui konstatuoti. Išsisprendus klausimams dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo, paaiškėjus naujiems duomenims, 2018 m. buvo iškelta bankroto byla.
Šalies argumentai
27.4. Byloje aptartos aplinkybės pagrįstai leido teismui spręsti, kad BUAB „HIMĖJA“ valdymo organai nepasikeitė iki pat bankroto bylos iškėlimo, o naujojo vadovo paskyrimas buvo fiktyvus. Šios aplinkybės, priešingai nei skunde nurodo apeliantas, nepaneigia tas faktas, kad perdavimo aktuose esantys S. B. parašai nėra nuginčyti. Teismas vertino sandorius, sudarytus iki naujojo vadovo paskyrimo 2018 m. gegužės 9 d., todėl naujasis vadovas už tokius sandorius, jeigu jo paskyrimas ir nebūtų fiktyvus, net teoriškai negalėtų atsakyti. Ta aplinkybė, kad vadovaujant apeliantui, tretiesiems asmenims, kurie dabar yra atsakovės kreditoriai bankroto procese, buvo po kelis kartus pardavinėjami butai, kurie atsakovei net nepriklausė, niekaip nėra susijusi su naujai paskirto vadovo nenuginčytais parašai perdavimo–priėmimo aktuose.
27.5. Naujai paskirtam vadovui neva buvo perduoti įmonės dokumentai ir turtas, kurie nėra pateikti bankroto administratorei ir nėra galimybės įvertinti įmonės apskaitą, sandorius ir priimamus sprendimus. Akivaizdu, kad tai pablogina įmonės padėtį, nėra galimybės patikrinti duomenų. Tokia situacija leidžia nuslėpti turtą ir išvengti atsakomybės.
28. Suinteresuotas asmuo J. D. prašo suinteresuoto asmens R. R. skundą tenkinti ir skundžiamą nutartį panaikinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
28.1. J. D. ėjo UAB „HIMĖJA“ vyriausios buhalterės pareigas nuo 2001 m. iki 2017 m. gruodžio 28 d., o įmonės valdybos nare buvo nuo 2011 m. gruodžio 6 d. iki 2015 m. gruodžio 6 d. Šiuo laikotarpiu, būdama įmonės buhaltere ir valdybos nare J. D. neatliko jokių nesąžiningų veiksmų tiek įmonės, tiek kreditorių atžvilgiu. Aptariamu laikotarpiu, UAB „HIMĖJA“ apskaita buvo tvarkoma pagal teisės aktų reikalavimus, tinkamai, teisingai ir kruopščiai, visi apskaitos dokumentai buvo tvarkomi vadovaujantis verslo apskaitos standartais, tinkamai saugomi, nebuvo paslėpti.
28.2. 2017 m. teismui pateiktos finansinės ataskaitos pasirašytos vien direktoriaus R. R. todėl, kad įmonės direktorius nepateikė buhalterei J. D. jų pasirašyti. Ataskaitos direktoriaus prašymu buvo paruoštos ir jam išsiųstos elektroniniu paštu. Tikėtina, kad direktorius jas pats atsispausdino, pasirašė ir pateikė teismui. Nei direktorius, nei teismas pasirašyti ar kitaip patvirtinti ataskaitų neprašė. Be to, vadovas, o ne vyriausiasis buhalteris, nustato apskaitos dokumentų pasirašymo tvarką ir asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą.
28.3. 2018 m. gruodžio 18 d. kratos metu J. D. bute nebuvo rasta BUAB „HIMĖJA“ apskaitos ir veiklos dokumentų, kurie įtraukti į dokumentų ir turto perdavimo–priėmimo direktoriui S. B. aktus. Kratos metu buvo rasti tik keli susirinkimų protokolai. Tai antrieji protokolų egzemplioriai, kuriuos J. D. pasiėmė, nes juose yra jos parašas. Protokolai bute laikomi tam, kad J. D. žinotų, kada ir kokius sprendimus savo parašu yra patvirtinusi.
28.4. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas tyčinio bankroto požymis reikalauja nustatyti ne tik netinkamą buhalterinės apskaitos vedimo faktą, tačiau taip pat reikalauja konstatuoti ir tai, kad dėl netinkamo buhalterinės apskaitos vedimo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo / įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šioje byloje nebuvo analizuotos nei aplinkybės, kuo pasireiškė tariamai netinkamas apskaitos vedimas, nei kokią įtaką tai turi įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, struktūros nustatymui. Skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kokių bendrovės veiklos rodiklių negalima nustatyti dėl tariamų apskaitos vedimo trūkumų. Be to, teismas nenustatė, kokių bendrovės veiklos rodiklių neva negalima nustatyti dėl skundžiamoje nutartyje nurodomų apskaitos trūkumų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų ir absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų
29. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovės BUAB „HIMĖJA“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant skundo ribų.
30. Atkreiptinas dėmesys, kad atskirajame skunde suinteresuoto asmens nurodyti argumentai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta dėl absoliučių negaliojimo pagrindų yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais duomenimis. Vien faktas, kad pirmosios instancijos teismas kitaip įvertino bylos faktinės aplinkybes, nei procesiniuose dokumentuose buvo nurodęs apeliantas, skundžiamos teismo nutarties savaime nedaro negaliojančia. Nėra pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentais, kad bylos nagrinėjimo metu buvo pažeisti rungimosi, betarpiškumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo principai. Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų neleidęs byloje dalyvaujantiems asmenims teikti su nagrinėjama byla susijusių paaiškinimų ar įrodymų, būtų netyręs ar atsisakęs tirti pateiktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartis yra pakankamai motyvuota, todėl negali būti naikinama ir CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
31. Atskirajame skunde apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad tokią bylos nagrinėjimo formą lemia būtinumas pašalinti pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių prieštaravimus bei nustatyti atsakovės BUAB „HIMĖJA“ bankroto priežastis.
32. Pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę (CPK 321 straipsnio 1 dalis, 336 straipsnis), apeliacinis (atskirasis) skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 ir 336 straipsniuose įtvirtinta teismo teisė skirti apeliacinio (atskirojo) skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas.
33. Pažymėtina, kad dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame (atskirajame) skunde, atsiliepime į (apeliacinį) atskirąjį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Be to, šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
34. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas nepagrindė savo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, t. y. nenurodė svarbių aplinkybių, kurios leistų taikyti CPK 322 ir 336 straipsniuose nurodytas išimtis. Apeliantas nenurodė jokių objektyvų priežasčių, kodėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, apelianto vertinimu, nepašalinti prieštaravimai tarp faktinių bylos aplinkybių, negali būti nustatyti ir įvertinti bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui nėra pateikti prašymai į teismo posėdį kviesti ir apklausti liudytojus, priimti bei įvertinti naujus įrodymus, todėl nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio
35. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis). Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, šio straipsnio 3 dalyje yra apibrėžtos sąlygos, kurias nustačius tyčinio bankroto faktas yra preziumuojamas.
36. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 29 punktą).
Žemesnės instancijos teismas
37. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
38. Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Būtent dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017).
39. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).
40. Minėtoje kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).
Žemesnės instancijos teismas
41. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės konstatavo, kad atsakovės BUAB „HIMĖJA“ finansiniai dokumentai buvo paslėpti, o iš kitų bankroto administratorės surinktų duomenų nėra galimybės nustatyti tikrųjų įmonės bankroto priežasčių, tikslų įmonės nemokumo momentą, vykdytų sandorių pagrįstumą ir teisėtumą, likusio turto ir skolų dydį, kt. Teismas konstatavo, kad apelianto nurodytas įmonės dokumentų ir turto perdavimas naujai (formaliai) paskirtam įmonės vadovui buvo fiktyvus, kadangi ikiteisminio tyrimo metu pas apeliantą buvo rasta dalis įmonės dokumentų, kurie nurodyti apelianto ir naujai paskirto vadovo pasirašytose dokumentų ir turto perdavimo–priėmimo aktuose. Be to, dalį įmonės turto (automobilius) po nurodytų aktų pasirašymo bankroto administratorei perdavė pats apeliantas.
42. Atskirajame skunde apeliantas siekia paneigti teismo konstatuotą aplinkybę, kad naujai paskirto įmonės vadovo S. B. paskyrimas buvo fiktyvus. Jo teigimu, įmonės dokumentai yra pas nurodytą asmenį, todėl nėra pagrindo teigti, kad dokumentai yra paslėpti. Apelianto vertinimu, vien faktas, kad pas akcininką buvo rasta dalis BUAB „HIMĖJA“ apskaitos ir veiklos dokumentų, kurie įtraukti į dokumentų ir turto perdavimo S. B. aktus, nepaneigia aplinkybės, kad šių dokumentų kopijos ar nuorašai realiai nebuvo perduoti pačiam S. B., kaip ir nėra paneigtas S. B. parašo tapatumas dokumentuose. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįvardijo kokie tiksliai buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai buvo pažeisti ir kokį priežastinį ryšį buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimų pažeidimas ar paslėptų dokumentų faktas turi su atsakovės bankrotu.
43. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais. Pirmosios instancijos teismas detaliai ištyrė ir įvertino visas aplinkybes, susijusias su atsakovės finansinių (buhalterinių) dokumentų sąmoningu paslėpimu. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad S. B. įmonės vadovu buvo paskirtas jau pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Objektyvūs duomenys pagrindžia, kad nurodytas asmuo tik formaliai buvo nurodytas kaip naujasis įmonės vadovas, kuriam neva buvo perduoti visi BUAB „HIMĖJA“ dokumentai ir turtas. Teismas įvertino aplinkybę, kad su S. B. nėra realių galimybių susisiekti, asmuo registruotas kaip daugelio įmonių savininkas, šiam asmeniui nebuvo suteikti realūs įgaliojimai tvarkyti atsakovės veiklą. Apelianto argumentai, kad šis asmuo vadovu paskirtas su tikslu plėsti įmonės veiklą užsienyje laikytini visiškai deklaratyviais. Byloje nėra jokių duomenų (sutarčių, susirašinėjimų), kad įmonė siekė plėtoti savo veiklą užsienyje ir jai tuo pagrindu buvo reikalingas naujas vadovas.
44. Faktas, kad S. B. parašai, esantys BUAB „HIMĖJA“ dokumentų ir turto perdavimo–priėmimo aktuose, nepripažinti suklastotais, neturi reikšmės pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas fiktyviomis pripažino naujojo vadovo paskyrimo ir įmonės dokumentų bei turto perdavimo aplinkybes, o ne paties asmens fiktyvumą (egzistavimą). Byloje nepaneigta aplinkybė, kad S. B. pats pasirašė ant perdavimo–priėmimo aktų, tačiau bylos duomenys neleidžia spręsti, kad dokumentai iš tikrųjų buvo perduoti nurodytam asmeniui ar bent šalys turėjo tokį tikslą. Priešingai, ikiteisminio tyrimo metu atliktos kratos patvirtina, kad dalis įmonės dokumentų buvo rasta pas apeliantą (įskaitant tuos dokumentus, kurie įrašyti perdavimo–priėmimo aktuose). Be to, apeliantas po aktų pasirašymo disponavo ir nurodytu kaip perduotas turtu (automobiliai) – vieną automobilį grąžino kredito įstaigai, kitus automobilius pats perdavė bankroto administratorei, byloje yra duomenų ir apie realų automobilių eksploatavimą (duomenys apie dalyvavimą eismo įvykyje).
45. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nėra įvardinti konkretūs buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai, kadangi į bankroto bylą nebuvo pateikti tokie dokumentai. Byla buvo nagrinėjama pagal bankroto administratorės iš kitų šaltinių (viešųjų registrų, trečiųjų asmenų, kt.) surinktus BUAB „HIMĖJA“ veiklos duomenis. Be to, pats buhalterinių dokumentų slėpimas yra savaime laikomas kaip netinkamas buhalterinė apskaitos vedimas, kuris patenka į tyčinio bankroto požymio, numatyto IBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, apibrėžimą. Todėl šie apelianto nurodyti atskirojo skundo argumentai laikytini nepagrįstais.
46. Atmestini ir atskirojo skundo argumentai, kuriuose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp netinkamo buhalterinės apskaitos vedimo (dokumentų paslėpimo) ir atsakovės BUAB „HIMĖJA“ nemokumo ar nemokios įmonės padėties esminio pablogėjimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal naujausią kasacinio teismo praktiką tokių aplinkybių nustatymas, įmonės bankrotą pripažįstant tyčiniu IBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, nėra būtinas (žr. šios nutarties 39 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką).
47. Nėra pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokie atsakovės veiklos duomenys negali būti nustatomi be bankroto administratorei neperduotų įmonės dokumentų. Kaip minėta, iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad nėra galimybės nustatyti tikslų įmonės nemokumo momentą, vykdytų sandorių pagrįstumą ir teisėtumą, likusio turto ir skolų faktinį dydį, kt. Taigi šios nenustatytos aplinkybės neleidžia tinkamai įvertini tikrųjų įmonės bankroto priežasčių. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1405-866/2019, kuria atsisakyta patvirtinti R. R. ir A. R. finansinius reikalavimus, nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 4 d. iki 2018 m. balandžio 14 d. R. R. gavo iš įmonės kontrahentų pagal UAB „HIMĖJA“ kasos pajamų orderius mažiausiai 88 660, 05 Eur, kurie nebuvo įnešti į banko sąskaitą, o nuo 2017 m. vasario 15 d. mažiausiai 134 710,48 Eur panaudojimas nenustatytas. Taigi pinigų faktinis išėmimas iš kasos ir mokėjimas be pateisinamų dokumentų bei nefiksavimas (neapskaitymas) įmonės finansinėje apskaitoje yra neteisėtas veiksmas, kuris iškraipo įmonės veiklos rezultatus ir suvaržo galimybes nustatyti tikrą įmonės turtinę padėtį, todėl vien tai turi ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytų tyčinio bankroto požymių.
48. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spęstina, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės bankrotą pagrįstai pripažino tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyto požymio pagrindu.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio
49. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte vienu iš tyčinio bankroto požymių nurodoma tai, kad įmonės valdymo organai nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Kadangi ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotė yra labai abstrakti, todėl ji negali būti aiškinama taip, kad bet kurių su įmonės valdymu susijusių pareigų pažeidimas taptų tyčinio bankroto požymiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).
50. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu yra tuomet, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra (investicijos į nerealius ar pasenusius projektus, neperspektyvių įmonių akcijų supirkimas, nepaklausių prekių gamyba ir pan.), blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2014; kt.).
51. Pažymėtina, jog ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi ir šis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsiant, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta įmonės vadovo, kitų asmenų pagal kompetenciją, kurie, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti, civilinė atsakomybė.
52. Aiškindamas ĮBĮ 8 straipsnį, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta todėl, kad vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017 20 punktą).
53. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), savo praktikoje yra išaiškinęs, kad šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018 27 punktą).
Žemesnės instancijos teismas
54. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad buvęs įmonės vadovas R. R. pažeidė įstatymo numatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas nurodė, kad įmonės nemokumas atsirado 2017 m., identifikuoti tikslesnį momentą nepakanka duomenų.
55. Pagal UAB „HIMĖJA“ 2016 m. gruodžio 31 d. balansą matyti, kad atsakovės turtą sudarė 1 974 362 Eur, iš kurių 103 386 Eur – ilgalaikis turtas, 1 865 662 Eur – trumpalaikis (per vienerius metus gautinos sumos – 276 574 Eur, atsargos – 1 561 746 Eur). Pagal atsakovės 2017 m. lapkričio 30 d. balanso duomenis jos turtą sudarė 2 214 937 Eur, iš kurių 39 376 Eur sudarė ilgalaikis turtas, 2 175 561 Eur – trumpalaikis (per vienerius metus gautinos sumos sudarė 1 087 328 Eur, atsargos – 1 088 133 Eur). Atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 499 807 Eur. Pagal atsakovės 2017 m. lapkričio 30 d. kreditorių sąrašą, jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė 668 635,06 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos už 2016 m. laikotarpį duomenimis atsakovė patyrė 121 024 Eur nuostolį, o 2017 m. lapkričio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis – gavo 424 660 Eur pelno.
56. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šiuos duomenis Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje Nr. eB2-5353-565/2017 atsisakė atsakovei iškelti bankroto bylą, o Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-493-407/2018 Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį paliko nepakeistą. Šioje nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovės teismams pateikti duomenys civilinėse bylose Nr. eB2-5353-565/2017 ir Nr. e2-493-407/2018 buvo nepatikimi, dokumentai neatitiko faktinės situacijos, teismai buvo sąmoningai klaidinami. Teismams pateiktos 2017 m. lapkričio 30 d. finansinės ataskaitos (balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita) pasirašytos vien įmonės direktoriaus R. R., atsakingo už buhalterinę apskaitą asmens parašo nėra, suminių skolų ataskaita atsakingų asmenų nebuvo pasirašyta.
57. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bylos duomenis, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Tai, kad įmonės finansinės ataskaitos buvo pasirašytos vien įmonės vadovo, nepagrindžia fakto, jog finansinių ataskaitų rinkiniai buvo sudaryti klaidingai (apgaulingai). Pažymėtina, kad anksčiau atsakovės nemokumo klausimą nagrinėję teismai nepripažino nurodytų ataskaitų apgaulingomis, nors byloje dalyvaujantys asmenys ir kėlė tokio pobūdžio argumentus. Be to, vyriausiosios buhalterės pareigas ėjusi J. D. atsiliepime į apelianto atskirąjį skundą pripažino, kad būtent ji rengė nurodytus dokumentus, tačiau, vadovui atskirai nereikalaujant, jų nepasirašė. Iš nurodytų teismo nutarčių, priimtų civilinėse bylose Nr. eB2-5353-565/2017 ir Nr. e2-493-407/2018, matyti, kad teismai vertino tiek tuo metu buvusį atsakovės realų turtą (įskaitant galimybę susigrąžinti debitorinius reikalavimus), tiek pradelstų skolų dydį. Taigi šią bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tų pačių duomenų, kurie buvo ištirti ir įvertinti įsiteisėjusiais teismų procesiniais teismų sprendimais, vertinti priešingai. Nesutiktina su teismo išvada, kad teismai galėjo būti klaidinami, o į šią bylą 2018 m. lapkričio 26 d. bankroto administratorės pateikti paaiškinimai patvirtina būtent šį faktą. Iš nurodytų paaiškinimų matyti, kad bankroto administratorė iš naujo atliko atsakovės debitorinių reikalavimų susigrąžinimo galimybių įvertinimą, tačiau pagal administratorės paaiškinimus nėra aišku, kokiu laikotarpiu skolų susigrąžinimo galimybės buvo įvertintos (2017 m. lapkričio mėn. ar 2018 m. lapkričio mėn.), paaiškinimuose nėra detalizuotos nei debitorių skolos, nei kada dalis debitorių bankrutavo, pan.
58. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad iš byloje pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti tikslų įmonės nemokumo momento (tą pripažino ir pirmosios instancijos teismas), todėl nėra pagrindo konstatuoti ir atsakovės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo buvimą kaip tyčinio bankroto požymį. Tokios pareigos konstatavimą šioje byloje apsunkino aplinkybė, kad į bylą nebuvo pateikti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai (konstatuotas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto požymis). Pažymėtina, kad esant tokioms aplinkybėms itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Todėl apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas įstatyme ir nustatytas kaip savarankiškas teisinis pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio
59. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.
60. Sprendžiant, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą, turi būti įrodyta, kad nurodytais sandoriais tyčia esmingai buvo bloginama įmonės turtinė padėtis. Tai reiškia, kad ne bet kokių nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymas gali būti pripažintas tyčinio bankroto požymiu, o tik tokių, dėl kurių sudarymo egzistuoja priežastinis ryšys su įmonės nemokumu arba jau nemokios įmonės padėties esminiu pabloginimu iki tokio laipsnio, jog šie veiksmai kvalifikuotini kaip tyčinis bankrotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017).
61. Pirmosios instancijos teismas tokiais sandoriai laikė 2016 m. atliktą 75 423 Eur dividendų išmokėjimą už 2015 m., taip pat sandorius (preliminarias pirkimo–pardavimo sutartis), kuriomis 2017 m. vasario 9 d., 2017 m. vasario 15 d., 2017 m. kovo 9 d., 2017 m. gegužės 26 d. atsakovė įsipareigojo parduoti butus, esančius (duomenys neskelbtini), pirkėjams J. R. ir V. R., UAB „Žirginėlis“, UAB „Kapitalo Renta“, V. S.
62. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirajame skunde iš esmės nėra nurodyta jokių argumentų, kuriais būtų nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodyti sandoriai (sprendimai) buvo ekonomiškai nenaudingi ir nuostolingi atsakovei BUAB „HIMĖJA“. Apeliantas apsiriboja tik deklaratyviais teiginiais, kad teismas nenustatė, kokių konkrečiai kreditorių teisės buvo pažeistos, pažymėjo, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad dividendai buvo mokami akcininkams, kurie vėliau savo lėšomis mokėjo ir įmonės skolas.
63. Šie atskirojo skundo argumentais neleidžia vertinti pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu kaip nepagrįstos. Įstatymas ir teismų praktika nereikalauja šį tyčinio bankroto požymį (ekonomiškai nenaudingus ir nuostolingus sandorius ir sprendimus) sieti su konkrečių kreditorių teisių pažeidimais, pakanka konstatuoti, kad sandoriai buvo įmonei žalingi, t. y. esmingai pablogino jos finansinę padėtį. Būtent tokia išvada, kad šie sandoriai turėjo esminę įtaką atsakovės BUAB „HIMĖJA“ mokumui, skundžiamoje nutartyje padarė pirmosios instancijos teismas. Be to, apeliantas skunde nepateikė argumentų, kurie paneigtų teismo išvadą, jog dividendai įmonės akcininkams buvo išmokėti neteisėtai (be pagrindo). Aplinkybė, kad vėliau akcininkai iš savų lėšų apmokėjo dalį įmonės skolų, neturi įtakos pačių dividendų mokėjimo teisėtumui ir nepatvirtina fakto, kad toks sandoris (dividendų mokėjimas) atitinka atsakovės interesus.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio
64. Pažymėtina, kad pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.
65. Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis, nemokios įmonės atveju šis esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš įmonės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-324-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).
66. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas tyčinio bankroto požymis. Iš byloje esančių duomenų akivaizdžiai matyti, kad atsakovė nesilaikė atsiskaitymų eiliškumo, numatyto Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje, iš įmonės buvo išimta reikšminga dalis turto. Bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, į Darbo ginčų komisijas kreipėsi 23 darbuotojai. Nepaisant to, įmonės vadovas, kaip jau minėta, laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 4 d. iki 2018 m. balandžio 14 d. gavo iš įmonės kontrahentų pagal UAB „HIMĖJA“ kasos pajamų orderius mažiausiai 88 660, 05 Eur, kurie nebuvo įnešti į banko sąskaitą, šie pinigai nebuvo panaudoti atsiskaitymui su darbuotojais. Be to, ankstesniu laikotarpiu atsakovės vadovas iš įmonės kontrahentų taip pat yra gavęs ženklias pinigų sumas (nuo 2017 m. vasario 15 d. – mažiausiai 134 710,48 Eur), kurių panaudojimas nenustatytas. Pažymėtina, kad apeliantas nepateikė jokių argumentų, kurie paneigtų šias pirmosios instancijos teismo nustatytas ir įvertintas faktines aplinkybes.
Dėl bylos procesinės baigties
67. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai vertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė nagrinėjamus klausimus reglamentuojančias ĮBĮ nuostatas, vadovavosi kasacinio teismo praktika aktualiais byloje sprendžiamais klausimais, ir dėl to padarė teisingą išvadą apie pagrindo pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu buvimą. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
68. Suinteresuoto asmens apeliacinį skundą iš esmės atmetus ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą, atsakovė BUAB „HIMĖJA“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
69. Atsakovė pateikė teismui duomenis apie 360 Eur išlaidas, jos patirtas ruošiant atsiliepimą į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą. Nurodytos išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ 8.16 punktą, todėl priteistinos atsakovei iš apelianto R. R..
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „HIMĖJA“, j. a. k. 225601320, iš suinteresuoto asmens R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 360 Eur (trijų šimtų šešiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.