- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-02
- Bylos Nr.
- e2-493-407/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01991-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „TIKKURILA“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Himėja“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė ,,Mažoji Venecija 3“, uždaroji akcinė bendrovė „Astana“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TIKKURILA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-5353-565/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TIKKURILA“ pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Himėja“ dėl bankroto bylos iškėlimo; tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė ,,Mažoji Venecija 3“, uždaroji akcinė bendrovė „Astana“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „TIKKURILA“ kreipėsi į teismą prašydama iškelti UAB „Himėja“ bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovė yra skolinga ieškovei 359 522,52 Eur už tiektas prekes pagal šalių sudarytą Bendradarbiavimo sutartį ir ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, taip pat 7 576,18 Eur palūkanų. Atsakovė 2015 m. patyrė 278 223 Eur nuostolį, per paskutinius 12 mėn. 30 kartų vėlavo atsiskaityti su savo kontrahentais, Vilniaus miesto apylinkės teisme nuo 2017 m. gegužės mėn. atsakovei iškeltos 3 bylos dėl skolos priteisimo, nuo 2017 m. atsakovės įmonėje sumažėjo darbuotojų nuo 49 iki 30, atsakovė vėluoja mokėti įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV). Atsakovė yra nemoki įmonė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi netenkino ieškovės UAB „TIKKURILA“ pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „Himėja“ iškėlimo.Teismas pažymėjo, kad atsakovė įsteigta 2001 m. gegužės 11 d., pagrindinės jos veiklos sritys yra metalo dirbinių, dažų ir stiklo mažmeninė prekyba, medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba. Atsakovė, veikdama rinkoje ilgą laiką (t. y. daugiau kaip 16 m.) ir pelningai, yra patyrusi rinkos dalyvė, kuri toliau stengiasi išsilaikyti rinkoje.Teismas nustatė, jog pagal UAB „Himėja“ 2016 m. gruodžio 31 d. balansą atsakovės turtą sudarė 1 974 362 Eur, iš kurių 103 386 Eur – ilgalaikis turtas, 1 865 662 Eur – trumpalaikis (per vienerius metus gautinos sumos – 276 574 Eur, atsargos – 1 561 746 Eur). Pagal atsakovės 2017 m. lapkričio 30 d. balanso duomenis jos turtą sudaro 2 214 937 Eur, iš kurių 39 376 Eur sudaro ilgalaikis turtas, 2 175 561 Eur – trumpalaikis (per vienerius metus gautinos sumos sudaro 1 087 328 Eur, atsargos – 1 088 133 Eur). Atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 1 499 807 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės 2017 m. lapkričio 30 d. balanse nurodytos 1 074 892,67 Eur vertės atsargas sudaro su tiesiogine atsakovo veikla susijusios medžiagos, o ilgalaikį turtą sudaro automobiliai, kompiuteriai, baldai ir kiti kilnojamieji daiktai, sprendė, kad nurodytas turtas yra likvidus ir realizuotinas.Remiantis atsakovės pateiktu 2017 m. lapkričio 30 d. kreditorių sąrašu, jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 668 635,06 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos už 2016 m. ataskaitinį laikotarpį duomenimis atsakovė patyrė 121 024 Eur nuostolį, o 2017 m. lapkričio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis – gavo 424 660 Eur grynojo pelno. Taigi atsakovė šiuo metu veikia pelningai. Tai, kad atsakovė šiuo metu neatsiskaito su ieškove ir trečiuoju asmeniu ir dėl šių finansinių reikalavimų vyksta teisminiai ginčai, savaime nesudaro teisinio pagrindo iškelti įmonei bankroto bylą.Pagal atsakovės pateiktą 2017 m. lapkričio 30 d. debitorių sąrašą įmonės debitorinės skolos sudaro net 1 087 328,06 Eur. Teismas sprendė, kad abejoti pateiktų duomenų patikimumu ar pripažinti šias skolas beviltiškomis nėra pagrindo, kadangi debitorių sąraše yra nurodyti fizinių asmenų vardai ir pavardės, užsienio juridinių asmenų duomenys, bankrutuojančių debitorių nėra daug palyginus su visu debitorių kiekiu ir neįvykdytų prievolių sumomis.Teismas nustatė, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu nėra skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). Atsakovės įmonėje 2017 m. spalio 31 d. duomenimis dirba 34 darbuotojai. Nors atsakovė turi nemažai kreditorių, kurie siekia išsiieškoti savo skolas, tačiau turi ir daug debitorių, kuriems nevykdant savo prisiimtų įsipareigojimų prieš atsakovę, jos finansinė padėtis suprastėjo, tačiau atsakovė vykdo savo veiklą, turi darbuotojų, 2017 m. duomenimis veikė pelningai ir veda derybas dėl skolų išieškojimo. Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į jos 2016 m. gruodžio 31 d. bei 2017 m. lapkričio 30 d. balansus įrašyto turto vertės, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti įmonės nemokumo ir iškelti jai bankroto bylą.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskirajame skunde ieškovė UAB „TIKKURILA“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas klaidingai vertino atsakovės realią turto vertę, neatsižvelgdamas į ieškovės pateiktus įrodymus dėl galimo atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų klastojimo.Teismas konstatavo, kad atsakovės nurodomas turtas yra likvidus ir realizuotinas, tačiau į atsakovės 2017 m. lapkričio 30 d. balansą ir atsargų detalizaciją yra įtrauktas neegzistuojantis arba nelikvidus trumpalaikis turtas (pvz., apsauginė dažymo juosta, veržlė su kapronu, tualetinis popierius, pašto ženklas) bei paslaugos (pvz., transportas, remonto darbai, dažymo paslauga, profilių dažymas, langų profiliavimas ir t. t.).Teismas nepagrįstai konstatavo atsakovės debitorines skolas kaip realiai gautinas. Atsakovė nepateikė jokių konkrečių duomenų apie šių skolininkų (ar bent didžiausių iš jų) realias galimybes grąžinti skolas, jų mokumą bei skolų išieškojimo sąnaudas (ypač užsienyje registruotų skolininkų atžvilgiu). Be to, dalis debitorinių įsiskolinimų yra asmenų, kurie bankrutavo arba jų skolos yra senesnės nei 5 metai. Todėl vien pagal atsakovės pateiktą debitorių sąrašą neįmanoma įvertinti realios galimybės šias išieškoti skolas. Ieškovės vertinimu, reali atsakovės debitorinių įsiskolinimų, kuriuos yra galimybė išieškoti, vertė yra 152 225,93 Eur.Teismas netinkamai vertino įrodymus dėl atsakovės pradelstų įsipareigojimų. Jos kreditorių sąraše nurodyti duomenys apie pradelstus mokėjimo terminus yra netikslūs, taip pat į jį įtraukti ne visi įmonės kreditoriai arba ne visi jų reikalavimai (pvz., neįtrauktas atsakovės kreditorės AB „Capitalia Finance“ 17 499,34 Eur pradelstas reikalavimas).Siekdama išvengti atsiskaitymo su įmonės kreditoriais, atsakovė perleido iš esmės visą savo nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims ir galimai neteisėtai išmokėjo dividendus įmonės akcininkams.Atsakovė galimai ėmėsi verslo perkėlimo į kitą bendrovę, bei veiksmų, ribojančių galimybes išieškoti žalą iš atsakovės valdymo organų (direktoriaus, akcininkų).Teismas, pažeisdamas šalių proceso lygiateisiškumo ir rungimosi principus, nagrinėjamoje byloje apribojo ieškovės galimybės rungtis ir pateikti įrodymus, taip pat visiškai nepagrįstai netinkino ieškovės prašymų išreikalauti įrodymus, kurie leistų nustatyti realią atsakovės turto vertę.Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas šioje byloje tinkamai atskleidė įmonės pradelstų įsipareigojimų ir į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, tinkamai įvertino visus įmonės finansinės atskaitomybės duomenis.Atsakovė išsamiai detalizavo visą savo turimą turtą ir vertinant jos 2017 m. lapkričio 30 d. balanso duomenis, ji yra moki įmonė, todėl nėra pagrindo jai kelti bankroto bylą.Atsakovės buhalteriniais duomenimis, kreditorės AB „Capitalia Finance“ finansinis reikalavimas sudaro 34 664,54 Eur, o ne 52 158,88 Eur, kaip teigia ieškovė. Todėl ieškovė nepagrįstai nurodo neįtrauktą 17 499,34 Eur finansinio reikalavimo dalį.Ieškovė naudojasi savo procesinėmis teisėmis teikiant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo vien tam, kad priverstų atsakovę įvykdyti tik jos ir trečiojo asmens UAB „Mažoji Venecija 3“ reikalavimus. Ieškovė faktiškai vienu metu pareiškė atsakovei visiškai nepagrįstą ieškinį dėl 382 343,69 Eur skolos išieškojimo ir pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.Ieškovė taip pat persiviliojo atsakovės darbuotojus į savo įmonę ir pradėjo atsakovei tiekti prekes nekonkurencinėmis kainomis, nesilaikydama išankstinių susitarimų nutraukė investicijas į atsakovės prekiaujamų ieškovės dažų reklamą ir pan.Atsiliepimuose į atskirąjį skundą tretieji asmenys UAB „Mažoji Venecija 3“ ir UAB „Astana“ palaiko ieškovės atskirąjį skundą jame nurodytais pagrindais ir prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria įmonei atsisakyta iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliaciniam teismui ieškovė UAB „TIKKURILA“ pateikė prašymą priimti papildomus įrodymus – portalo www.lrytas.lt 2018 m. sausio 2 d. ir 2018 m. sausio 12 d. straipsnių ištraukas bei 2018 m. sausio 22 d. Turto arešto aktų registro išrašą. Šie duomenys, ieškovės vertinimu, patvirtina atsakovės nesąžiningumą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pateikiamos internetinio portalo straipsnių ištraukos nagrinėjamu atveju negali būti pripažintinos patikimais įrodymais, taip pat į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-6074-433/2018, kurio pagrindu pritaikytas ieškovės nurodomas turto areštas, dar nėra įsiteisėjęs, atsisako juos priimti.Atsakovė UAB „Himėja“ apeliacinės instancijos teismui 2018 m. sausio 30 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kurie iš esmės yra atsiliepimas į ieškovės pateiktą prašymą dėl papildomų įrodymų priėmimo. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nereikalavo atsakovės pateikti rašytinių paaiškinimų, atsakovės rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti.
Dėl bylos esmės
Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti atsakovei bankroto bylą, nenustatęs nei vienos iš šių sąlygų. Įmonės nemokumas įstatyme apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Taigi, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos, o tik pradelstos įmonės skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl atsakovės mokumo padarė remdamasis atsakovės 2017 m. lapkričio 30 d. balanso, jos kreditorių sąrašo, pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ informacija, taip pat duomenimis iš kitų informacinių sistemų ir registrų kaip tai numato CPK 179 straipsnio 3 dalis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įmonė turi turto už 2 214 937 Eur, iš jo ilgalaikis turtas – 39 376 Eur, trumpalaikis turtas – 2 175 561 Eur (iš jo per vienerius metus gautinos sumos sudaro 1 087 328 Eur, atsargos – 1 088 133 Eur). Tuo tarpu įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 499 807 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo metu atsakovės pradelsti įsiskolinimai kreditoriams sudaro 668 635,06 Eur. Teismas sprendė, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į jos 2017 m. lapkričio 30 d. balansą įrašyto turto vertės, todėl nėra pagrindo konstatuoti įmonės nemokumo.Atskirajame skunde ieškovė iš esmės kvestionuoja atsakovės (ne) mokumą, teigdama, kad pagal byloje esančius atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus teismas neteisingai vertino atsakovės (ne) mokumą, klaidingai nustatė įmonės realią turtinę padėtį bei jos santykį su pradelstais įmonės įsipareigojimais, kadangi atsakovės pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai galimai yra netikslūs ar suklastoti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais.Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti atsakovės pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų galimą klastojimą, kaip teigia ieškovė, tenka būtent pačiai ieškovei. Tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia ir bendroji įrodinėjimo taisyklė, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Ieškovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų klastojimą arba bent jau leistų jais abejoti. Ieškovė tik deklaratyviai nurodo, kad atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai galimai buvo suklastoti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta tokį ieškovės argumentą kaip nepagrįstą.Ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino atsakovės realią turto vertę, kadangi į atsakovės 2017 m. lapkričio 30 d. balansą ir atsargų detalizaciją yra įtrauktas neegzistuojantis arba nelikvidus trumpalaikis turtas bei paslaugos. Pagal atsakovės pateiktą 2017 m. lapkričio 30 d. atsargų detalizaciją jos atsargų bendra vertė sudaro 1 074 892,67 Eur. Nors atsakovė iš tiesų yra į atsargų detalizaciją įtraukusi trumpalaikio turto, kurio likvidumas kelia abejonių, taip pat prie atsargų priskyrusi kai kurias savo teikiamas paslaugas, tačiau, apeliacinės instancijos vertinimu, šio ginčytino turto dalis palyginti su bendra visų turimų atsargų verte yra mažareikšmis.Ieškovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino atsakovės debitorines skolas kaip realiai gautinas. Nors dalis atsakovės debitorių yra bankrutuojančios įmonės, kurioms atsakovė yra pareiškusi kreditorinius reikalavimus, tačiau atsižvelgiant į debitorių kiekį bei debitorinių skolų vertę, visiškai atmesti atsakovės galimybes išsiieškoti savo debitorinius reikalavimus nėra pagrindo. Remiantis atsakovės 2017 m. lapkričio 30 d. kreditorių sąrašo duomenimis, jos pradelsti įsipareigojimai sudaro 668 635,06 Eur. Didžiąją dalį šios sumos sudaro į kreditorių sąrašą įtrauktas pradelstas 382 343,69 Eur reikalavimas ieškovei, tačiau dėl šio reikalavimo pagrįstumo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1269-553/2018 vyksta teisminis ginčas. Pagal suformuotą teisminę praktiką kreditorinis reikalavimas, dėl kurio vyksta teisminis ginčas, nėra laikomas pradelstu reikalavimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-362-381/2017; 2017 m, rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1368-407/2017). Todėl bendra atsakovės pradelstų reikalavimų suma sudaro 286 291,37 Eur. Vertinant šią atsakovės pradelstų kreditorinių reikalavimų sumą ir atsakovės turimo turto vertę, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl atsakovės mokumo.Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė aktyviai stengiasi pagerinti savo finansinę padėtį ir atsiskaityti su įmonės kreditoriais (pagal 2017 m. lapkričio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitą gavo 424 660 Eur grynojo pelno, su dalimi kreditorių dėl jų finansinių reikalavimų yra sudarytos taikos sutartys ir kt.). Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus faktinius ir teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė nagrinėjamiems klausimams aktualias proceso teisės normas, pagrįstai atsisakė iškelti atsakovei UAB „Himėja“ bankroto bylą. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atsisakyti priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TIKKURILA“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Himėja“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktus naujus rašytinius įrodymus ir grąžinti juos padavusiems asmenims.
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.